-
JAV senatorius Vilniuje ragina įvesti sektorines sankcijas Minskui 7
„Sektorinės sankcijos tikriausiai būtų efektyvesnės“, – spaudos konferencijoje antradienį žurnalistams sakė politikas.
B. Portmano teigimu, sektorinės sankcijos turėtų būti nukreiptos taip, kad Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui sukeltų skausmą.
„Tai galėtų būti produktų ar pramonės sektoriai, kur matytume tam tikrą poveikį“, – pridūrė jis.
Senatorius Vilniuje apsilankė drauge su kolegomis demokratais Jeanne Shaheen (Džin Šahin) ir Chrisu Murphy (Krisu Merfiu). JAV politikai susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
Senatoriai Lietuvoje lankėsi praėjus kiek daugiau nei savaitei po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske ir juo skridusių tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymo.
JAV parlamentarai pareiškė, kad tokie veiksmai negali likti be atsako, o sulaikytieji, kaip ir kiti Baltarusijos politiniai kaliniai, turi būti išlaisvinti.
Politikai taip pat dėkojo Lietuvai už lyderystę.
Baltieji rūmai penktadienį paskelbė, kad Baltarusija dėl lėktuvo nutupdymo ir aktyvistų sulaikymo sulauks JAV sankcijų. JAV teigimu, kartu su Europos Sąjunga rengiamas tikslinių sankcijų, nukreiptų į pagrindinius A. Lukašenkos režimo narius, sąrašas.
Savo ruožtu C. Murphy teigė, kad sankcijos turi būti „stiprios, paveikios ir koordinuotos su sąjungininkais“.
„Taip pat turime nusiųsti aiškią žinutę pasauliui, kad demokratinė bendruomenė, vedama JAV ir ES, neleis brutaliam diktatoriui išsisukti nuo atsakomybės už politinių oponentų persekiojimą“, – teigė jis.
Tau laikas pasitraukti. Užleisk vietą demokratiškai išrinktam lyderiui, labiau vertam vadovauti tautai.
J. Shaheen teigė, kad A. Lukašenka privalo paleisti visus politinius kalinius, o Baltarusijoje turi būti surengti demokratiniai rinkimai.
„Tau laikas pasitraukti. Užleisk vietą demokratiškai išrinktam lyderiui, labiau vertam vadovauti tautai“, – į Baltarusijos vadovą kreipėsi senatorė.
Konferencijoje dalyvavusi S. Cichanouskaja dėkojo už iki šiol JAV skelbtas sankcijas Baltarusijai, tačiau pabrėžė būtinybę įvesti „papildomas priemones prieš žmones ir verslus, remiančius režimą“.
„Situacija prastėja, o represijos prieš žmones tęsiasi“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos lyderė.
Jos teigimu, politiniais kaliniais Baltarusijoje šiuo metu laikoma per 450 žmonių.
Antradienį „Telegram“ kanalo „Nexta“ vyriausiasis redaktorius Tadeuszas Giczanas (Tadeušo Gičano) „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad galbūt režimas Minske pirmiausia planavo perimti lėktuvą su S. Cichanouskaja.
Anot jo, elektroninio pašto paskyra, iš kurios, Baltarusijos teigimu, išsiųstas grasinimas apie galimą „Ryanair“ lėktuvo sprogdinimą, sukurta gegužės 14 dieną, kai Graikijoje lankėsi pati S. Cichanouskaja.
Pati Baltarusijos opozicijos lyderė teigė žinanti šią informaciją, tačiau negalinti jos patvirtinti.
„Mes neturime įrodymų“, – teigė ji.
Kelis mėnesius trukusių masinių protestų banga per Baltarusiją nuvilnijo po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka paskelbė užsitikrinęs šeštą kadenciją, tačiau opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
Istoriniai protestai, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, šiuo metu yra aprimę, tačiau žurnalistai bei aktyvistai ir toliau yra suimami ir teisiami.
G. Landsbergis: JAV vaidmuo svarbesnis negu bet kada anksčiau
JAV senatorių vizitas Europoje yra ypač svarbus po „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo praėjusią savaitę ir patvirtina JAV įsipareigojimus transatlantinei vienybei ir solidarumui, taip pat JAV lyderystę, ginant demokratines vertybes ir žmogaus teises Europoje ir globaliame kontekste, pabrėžė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, susitikęs su Vilniuje viešinčiais JAV senatoriais C. Jeanne Shaheen, R. Portmanu ir Ch. S. Murphy.
„Labai vertiname šį JAV senatorių vizitą. Mūsų kaimynystėje siautėja du diktatoriški režimai. Labai aiškiai pasakiau, kad didesnis JAV vaidmuo užtikrinant saugumą regione dabar yra dar svarbesnis negu bet kada anksčiau. Reaguodami į vis labiau prastėjančią žmogaus teisių padėtį, besitęsiantį opozicijos persekiojimą Baltarusijoje, neseniai įvykusį civilinio orlaivio užgrobimą ir žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir EHU studentės Sofios Sapegos sulaikymą, turime telkti bendras pastangas JAV ir Europos Sąjungoje. Turime pademonstruoti solidarumą su nukentėjusiais nuo režimo Baltarusijos žmonėmis jų kovoje už demokratinę šalies ateitį ir pasiųsti aiškią žinią Baltarusijos režimo atstovams, kad jų veiksmai susilauks atsako, įskaitant tolimesnes sankcijas“, – teigė G. Landsbergis.
Susitikime aptarta regioninio saugumo situacija. Ministras padėkojo senatoriams už jų paramą Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo stiprinimui bei kvietė JAV stiprinti karinio buvimo Lietuvoje pajėgumus, kartu vykdyti karinius mokymus ir pratybas.
Po vizito Lietuvoje senatoriai lankysis Ukrainoje ir Sakartvele.
-
G. Nausėda: ES sankcijos galbūt A. Lukašenkos neišgąsdins, bet įspės apie pasekmes 1
Interviu televizijai „Bloomberg“ penktadienį prezidentas pabrėžė, kad ES lyderiai ėmėsi reikiamų sprendimų – pareikalavo paleisti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę studentę Sofiją Sapega, taip pat užverti ES oro erdvę Baltarusijos avialinijoms bei „pripažinti Baltarusijos oro erdvę kaip visiškai nesaugią Europos lėktuvams“.
„Mes taip pat norime kalbėtis apie galimas tikslines ekonomines sankcijas režimui, kurių labai reikia. Tikėtina, mes neišgąsdinsime diktatoriaus Baltarusijoje, bet bent jau, ko galime pasiekti, tai parodyti ryšį tarp jo veiksmų ir pasekmių“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas, kalbėdamas apie Astravo elektrinę, teigė, kad ją Vakarai, atsižvelgdami į pastarųjų dienų įvykius dėl prievarta nutupdyto lėktuvo ir suimto opozicionieriaus R. Pratasevičiaus, turėtų vertinti ją ne tik kaip nesaugų elektros šaltinį, bet ir kaip „geopolitinį ginklą diktatoriaus Lukašenkos rankose“.
Tikėtina, mes neišgąsdinsime diktatoriaus Baltarusijoje, bet bent jau, ko galime pasiekti, tai parodyti ryšį tarp jo veiksmų ir pasekmių.
„Jis gali jį panaudoti kaip Europinės bendruomenės šantažo instrumentą. Manau, turime daryti viską, kas mūsų rankose, kad užkirstume kelią elektros iš Baltarusijos patekimui į Europos Sąjungos elektros energijos rinką“, – sakė Lietuvos vadovas.
Jis taip pat užsiminė, kad pastaruosius kelerius metus stebimos Rusijos vyriausybės pastangos „praryti Baltarusiją, kaip nepriklausomą šalį“.
„Ir, manau, jiems tai sekasi, ypač po 2020-ųjų rugpjūčio rinkimų. Ir manau, kad kalbant apie situaciją ponui Putinui siekiant išplėtoti, priimti šį dviejų valstybių sujungimo planą – jis turi tam palankias sąlygas. Manau, jis pasinaudos šia galimybe praryti nepriklausomą valstybę. Žinoma, galime diskutuoti, kiek ji nepriklausoma šiuo metu. Šiuo metu nematome didelių nepriklausomybės ženklų. Bet vis dėlto manau, kad tai yra labai pavojingas geopolitinis procesas, vykstantis ES pasienyje, turime tai turėti omeny“, – teigė Lietuvos prezidentas.
G. Nausėda taip pat sakė, kad būtina artimiausiame NATO lyderių susirinkime kelti klausimą, jog NATO „aiškiai suvokia“ situaciją dėl kylančios įtampos Rytų partnerystės šalyse ir „yra pasirengusi imtis priemonių taikant atitinkamus veiksmus“.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra „saugus uostas“ Baltarusijos opozicijai, žurnalistams ir visai pilietinei visuomenei, kuri patiria represijas, o A. Lukašenkos režimas siekia pademonstruoti, jog opozicija Lietuvoje nėra saugi.
„Bet, žinoma, režimas stengiasi bauginti, gąsdinti juos. Tikėtina, kad vienas pastarojo įvykio elementų buvo parodyti žmonėms, žurnalistui, opozicijai: žiūrėk, mes galime tave sučiupti, kur bebūtum: ore, vandenyje ar kur kitur. Manau, tokia yra priežastis, logika. Matau vienintelį būdą pakeisti šį elgesio modelį – parodyti, kad gilių susirūpinimų ir kitų retorinių pasisakymų laikas baigėsi, reikia veiksmų. Kitu atveju mes neturėsime įrankių paveikti režimo elgesį“, – tvirtino prezidentas.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę. Lėktuvui nusileidus Minske, sulaikytas juo skirdęs tinklaraštinkas opozicionierius R. Pratasevičius, taip pat jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė S. Sapega.
Dėl šio incidento ES lyderiai sutarė uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į bloką ir paragino ES oro bendroves neskraidyti Baltarusijos oro erdve, didinant spaudimą, ES svarsto įvesti šaliai sektorines sankcijas.
-
ICAO tirs keleivinio lainerio nutupdymą Baltarusijoje 1
Tuo metu oro bendrovės pranešė, kad Rusija blokavo kai kuriuos reisus iš Europos, aštrėjant diplomatiniam ginčui.
Didžiojo septyneto (G-7) galingosios šalys taip pat pareikalavo, kad Minskas paleistų žurnalistą Romaną Pratasevičių, o Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pagrasino griežtomis ekonominėmis sankcijomis.
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba, įsikūrusi Monrealyje, „nusprendė atlikti tyrimą šio įvykio faktams nustatyti“, sakoma pranešime.
Per tarybos buvo „pabrėžta, kaip svarbu nustatyti faktus, kas nutiko, taip pat suprasti, ar kuri nors ICAO narė kaip nors pažeidė tarptautinius aviacijos įstatymus“.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tvirtai palaikomas Maskvos, išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, sekmadienį įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio, kuriame buvo 26 metų R. Pratasevičius ir jo 23 metų draugė Sofija Sapega.
R. Pratasevičius paskutinį kartą buvo matytas Baltarusijos tarnybų pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše. Jame nervingai atrodęs jaunuolis, kalbėjo duodantis „prisipažįstamuosius parodymus“ dėl kaltinimų, kad jis padėjo organizuoti Baltarusijoje masinius neramumus. Už tokį nusikaltimą jam gali būti skirta iki 15 metų laisvės atėmimo.
Visą gyvenimą jis kovojo už tiesą ir skleidė ją žmonėms – štai kodėl Lukašenka įvykdė šį bjaurų aktą.
„Noriu, kad visu paskleistumėte mūsų raginimą – visame pasaulyje, vyriausybių atstovams, ES šalims, ES lyderiams, JAV lyderiams: kreipiuosi į jus, maldauju, padėkite išlaisvinti mano sūnų“, – žurnalistams Varšuvoje sakė pastebimai susijaudinusi R. Pratasevičiaus motina Natalia.
Jo tėvas Dzmitras ketvirtadienį sakė, kad jo sūnus yra „tvirtas vyras“ ir „didvyris“.
„Visą gyvenimą jis kovojo už tiesą ir skleidė ją žmonėms – štai kodėl Lukašenka įvykdė šį bjaurų aktą“, – kalbėjo tėvas.
Sulaikyto baltarusių aktyvisto ir tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus advokatė Inesa Alenskaja ketvirtadienį pranešė, kad jai pavyko susitikti su savo klientu.
„Šiandien pavyko patekti pas ginamąjį. Esu pasirašiusi [pasižadėjimą neviešinti informacijos], negaliu papasakoti jokių detalių“, – sakė teisininkė.
I. Alenskaja pridūrė dėl to negalinti pranešti, kur būtent jis laikomas ir koks yra jo statusas.
Ji nurodė, kad R. Pratasevičius „gyvas ir sveikas“.
-
Oro uostai nekomentuoja, ar gavo grasinimą dėl bombos „Ryanair“ lėktuve 1
„Dėl tyrimo, kurį dabar vykdo Generalinė prokuratūra, negalime komentuoti informacijos susijusios su šiuo skrydžiu“, – BNS ketvirtadienį sakė valstybės įmonės atstovas spaudai Marius Zelenius.
Jis taip pat neatsakė į klausimą, kokių veiksmų Oro uostai ėmėsi, kai gavo grasinantį laišką.
„Tai informacija, kuria negalime dalintis dėl vykdomo tyrimo“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Dosjė“ kartu su „The Daily Beast“ ir „Der Spiegel“ trečiadienio vakarą pranešė gavę „Hamas“ atstovų“ elektroninio laiško, siųsto Minsko oro uostui, kopiją.
Anot „Dosjė“, Minsko oro uosto dispečeriai apie tariamą sprogmenį „Ryanair“ lėktuve jo pilotą įspėjo beveik pusvalandžiu anksčiau, nei patys gavo tariamą „Hamas“ grasinantį laišką.
Tačiau, pasak „Dosjė“, gegužės 23 dieną 12.25 val. Baltarusijos laiku iš adreso ahmed_yurlanov1988@protonmail.com Lietuvos oro uostų administracija gavo laišką, kuriame grasinama susprogdinti bombą reiso FR4978 lėktuve.
Dėl tyrimo, kurį dabar vykdo Generalinė prokuratūra, negalime komentuoti informacijos susijusios su šiuo skrydžiu.
Savo ruožtu Lietuvos oro uostai nei sekmadienį, nei pirmadienį apie tokį laišką neinformavo.
„Pirma, gavome informaciją, kad skrydis yra nukreiptas į Minską, vėliau gavome informaciją dėl priežasties, o vėliau patikslinimų dėl nukreipimo priežasties mes negavome“, – BNS pirmadienį teigė M. Zelenius, paklaustas, ar Lietuvos oro uostai sulaukė pavojaus signalų.
Jis teigė, kad informacija apie nukreipimą iš „Ryanair“ bendrovę Lietuvoje aptarnaujančios įmonės „Litcargus“ gauta apie 13 val., o apie priežastį – apie 14 val.
Sekmadienį apie 14 val. valstybės įmonės atstovė Lina Beišinė informavo BNS, kad lėktuvas nutūpė Minske dėl konflikto tarp keleivių ir įgulos narių.
Naujienų agentūrai „Interfax“ Minsko oro uostas nurodė, kad Minske lėktuvas leidosi dėl pranešimo apie jame padėtą bombą, tačiau Lietuvos oro uostų atstovė teigė, kad informacijos apie tai nebuvo gauta.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Šiuo lėktuvu skrido žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
