Visoms trims šalims skirta po 50 tūkst. eurų paramos, pranešė URM.

Nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam Marokui skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC).

„Ši organizacija užtikrina svarbiausių sveikatos paslaugų, švaraus vandens, sanitarijos, higienos, maisto, apsaugos teikimą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems asmenims sunkiai prieinamose vietovėse“, – teigiama URM pranešime.

Per šių metų rugsėjo pradžioje įvykusį žemės drebėjimą Maroke žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, dar tiek pat sužalota. Tūkstančiai žmonių prarado namus, artimuosius, darbo vietas.

Rugsėjį nuo didelių liūčių ir potvynių nukentėjusiai Libijai skirtos lėšos bus pervestos Jungtinių Tautų humanitarių reikalų koordinavimo biurui.

Tuomet Libijoje žuvo daugiau kaip 11 tūkst. žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, apie 40 tūkst. žmonių buvo laikinai perkelti į šiaurės rytų Libijos regioną – jiems reikalinga visokeriopa pagalba.

Humanitarinė pagalba taip pat suteikta Slovėnijai. Čia rugsėjį dėl smarkių liūčių išsiliejusios upės ir potvyniai paveikė 181 savivaldybę iš 212, sugriuvo septyni pagrindiniai ir regioniniai tiltai, buvo paveikti keliai ir energetikos infrastruktūra, teko evakuoti 8 tūkst. žmonių, sugriauti arba tapo netinkami gyventi daugiau kaip 400 pastatų.

Pareigūnai įtariami blogu valdymu ir aplaidumu, sakoma generalinės prokuratūros pareiškime, kuriame priduriama, kad pareigūnai šiuo metu dirba arba anksčiau dirbo įstaigose, atsakingose už vandens išteklių ir užtvankų valdymą.

Po to, kai didelė audra užklupo Dernos, uostamiesčio Libijos rytuose, apylinkes, rugsėjo 10 dieną staigus potvynis, kurį išgyvenę žmonės prilygino cunamiui, prasiveržė pro dvi pasenusias užtvankas.

Šeštadienį oficialus žuvusiųjų skaičius viršijo 3 tūkst. 800, o tarptautinės pagalbos grupės teigė, kad 10 tūkst. ar daugiau žmonių gali būti dingę.

Pradėjęs tyrimą Libijos generalinis prokuroras Al-Seddikas al-Suras (Sedikas Suras) daugiau nei prieš savaitę pareiškė, kad šios užtvankos nuo 1998 metų buvo įtrūkusios.

Tačiau 2010 metais Turkijos bendrovės pradėti tvarkymo darbai buvo sustabdyti po kelių mėnesių, Libijoje įsiplieskus revoliucijai, ir jie niekada nebuvo atnaujinti, pareiškė prokuroras ir pažadėjo griežtai nubausti atsakingus asmenis.

Nuo 2011 metų, kai NATO remiamas sukilimas nuvertė ir nukovė ilgametį diktatorių Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį), Libiją jau daugiau nei dešimtmetį krečia smurtas, o ginkluotos grupuotės nebaudžiamai kovoja dėl valdžios ir įtakos.

Šiuo metu Libija yra padalyta į tarptautiniu mastu pripažintą Tripolyje įsikūrusią administraciją vakaruose, kuriai priklauso A-S. al-Suras, ir kitą vyriausybę potvynių nusiaubtuose rytuose.

Rytų pajėgos prieš kelerius metus pradėjo nesėkmingą sostinės puolimą, kuris 2020 metais baigėsi paliaubomis.

Nuo tada Libijoje įsivyravo santykinio stabilumo laikotarpis, kuris leido karo nuniokotai šaliai bandyti atsikurti.

Tuo metu žuvusiųjų skaičius šiame pakrantės mieste išaugo iki 11,3 tūkstančio.

Trečiadienį skelbta apie 3,8 tūkst. žuvusiųjų.

Anksti pirmadienį per liūtis griuvus dviem užtvankoms, Darną užliejo didžiulis potvynis. Katastrofa pabrėžė ne tik audros intensyvumą, bet ir Libijos, kur nuo 2014 metų konkuruoja dvi skirtingų karinių jėgų ir užsienio galių remiamos vyriausybės, pažeidžiamumą.

Darnos gyventojai evakuojami, į miestą bus įleidžiamos tik paieškos ir gelbėjimo komandos, vėlai ketvirtadienį paskelbė Rytų Libijos pagalbos tarnybų vadovas Salamas al Fergany (Salamas Ferganis).

Po katastrofos šalis demonstruoja retą vienybę – abiejų konkuruojančių administracijų agentūros skuba padėti nukentėjusiems rajonams. Pirmos pagalbos vilkstinės Darną pasiekė antradienį vakare. Pagalbos darbams trukdo tai, kad buvo sugriauti keli tiltai.

Libijos Raudonasis Pusmėnulis paskelbė, kad ketvirtadienį žuvusiųjų skaičius išaugo iki 11,3 tūkst., o dingusiųjų yra dar 10,1 tūkstančio. Viduržemio jūroje siautusi audra „Daniel“ taip pat pražudė apie 170 žmonių kitose šalies vietose.

Rytų Libijos sveikatos apsaugos ministras Othmanas Abduljaleelas (Osmanas Abduldžalilas) sakė, kad aukos laidojamos bendruose kapuose prie Darnos ir aplinkiniuose miestuose.

Pasak ministro, kitų aukų ieškoma griuvėsiuose ir jūroje ties Darna.

Netrukus po to, kai sekmadienio vakarą užklupo audra, gyventojai girdėjo garsius sprogimus, kai už miesto griuvo užtvankos. Vandens srautas pasileido Darną dalijančiu slėniu, griaudamas pastatus ir nešdamas žmones į jūrą.

Jei krizės krečiamoje šalyje būtų geriau veikęs koordinavimas, „būtų galima paskelbti perspėjimus, o nepaprastųjų situacijų valdymo pajėgos būtų galėjusios evakuoti žmones ir mes būtume išvengę daugumos žmonių aukų“, žurnalistams sakė JT Pasaulinės meteorologijos organizacijos vadovas Petteris Taalas (Pėteris Talas).

Naujienų agentūrai AFP leitenantas Tarekas al Charrazas (Tarekas Čarazas) nurodė, kad per potvynius Dernoje žuvo daugiau kaip 3,8 tūkst. žmonių, iš kurių 3,1 tūkst. jau palaidoti.

Taip pat žuvo mažiausiai 400 užsieniečių, daugiausia iš Sudano ir Egipto, pridūrė jis.

Europos Komisijos atstovas spaudai nurodė, kad pagalba jau išsiųsta į nuniokotą Dernos miestą. Bendrija taip pat oficialiai aktyvavo savo civilinės saugos mechanizmą, kad sutelktų pagalbą.

Tai padaryta po to, kai antradienį Libijos institucijos pateikė oficialų pagalbos prašymą.

ES nurodė, kad trijų valstybių narių pagalbą sudaro palapinės, sulankstomos lovos ir antklodės, 80 generatorių, maistas, ligoninių palapinės ir vandens cisternos.

EK krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius teigė, kad Bendrija Libijai suteikė 500 tūkst. eurų neatidėliotinos pagalbos.

„ES tebėra pasirengusi aktyviau padėti labiausiai nukentėjusiems Libijos gyventojams šiuo sunkiu laikotarpiu“, – nurodė jis.

Libijos rytuose esančio Greitosios pagalbos ir skubios pagalbos centro atstovas Ossama Ali (Osama Ali) anksčiau trečiadienį sakė, kad visame regione žuvo mažiausiai 5 202 žmonės, iš jų daugiau kaip 5,1 tūkst. – Dernoje.

Trečiadienį telefonu naujienų agentūrai „The Associated Press“ O. Ali sakė, kad Dernoje buvo sužeista daugiau kaip 7 tūkst. žmonių, dauguma jų gydomi valdžios institucijų ir pagalbos agentūrų įsteigtose lauko ligoninėse.

Jis sako, kad žuvusiųjų skaičius pakrantės mieste tikriausiai didės, nes paieškos ir gelbėjimo komandos vis dar renka palaikus.

„Dernoje, Džabal al Achdaro savivaldybėje ir Al Mardžo priemiesčiuose dėl audros „Daniel“ sukeltų potvynių ir liūčių žuvo mažiausiai 150 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Bengazio administracijos atstovas Mohamedas Massoudas (Mohamedas Masudas).

„Be to, padaryta didžiulė materialinė žala viešajam ir privačiam turtui“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad už rytinius Libijos regionus atsakingos vyriausybės ministras pirmininkas Oussama Hamadas (Usama Hamadas), gelbėjimo komiteto vadovas ir kiti ministrai išvyko į Derną įvertinti žalos masto.

O. Hamado vyriausybė, kuri konkuruoja su tarptautiniu mastu pripažinta pereinamojo laikotarpio administracija Tripolyje, pirmadienį paskelbė Derną nelaimės zona.

Audrą „Daniel“, kuri pastarosiomis dienomis taip pat smogė daliai Graikijos, Turkijos ir Bulgarijos ir nusinešė mažiausiai 27 žmonių gyvybes, ekspertai apibūdino kaip ekstremalią pagal per parą iškritusio lietaus kiekį.

Sekmadienio popietę audra smogė Libijos rytams, ypač pakrantės miestui Džabal al Achdarui, taip pat Bengaziui, kur buvo paskelbta komendanto valanda ir kelioms dienoms uždarytos mokyklos.

Gelbėtojų komandos taip pat buvo dislokuotos Dernoje, esančioje už 900 km į rytus nuo sostinės Tripolio. Rytų Libijos valdžios institucijos per gelbėjimo operacijas šiame mieste prarado ryšį su devyniais kariais, sakė M. Massoudas.

Tyrimo išvadose reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties šioje konflikto draskomoje Šiaurės Afrikos šalyje ir įspėjama, kad ES remia kai kurias organizacijas, pažeidinėjančias migrantų teises.

„Mes nesakome, kad ES ir jos valstybės narės įvykdė šiuos nusikaltimus“, – žurnalistams sakė tyrėjas Chaloka Beyani (Čaloka Bejanis). Tačiau jis pridūrė, kad „teikiama parama padeda vykdyti nusikaltimus“.

Galutinėje ataskaitoje JT nepriklausoma faktų nustatymo misija Libijoje daro išvadą, jog „yra pagrindo manyti, kad valstybės saugumo pajėgos ir ginkluotos sukarintos grupuotės įvykdė daugybę karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui“.

„Ypač nukenčia migrantai ir yra daugybė įrodymų“, kad sulaikymo centruose jie „sistemingai kankinami“, rašoma joje.

Misijos vadovo Mohamedo Auajjaro (Mohamedo Auadžaro) teigimu, tyrėjai nustatė, jog sulaikymo centruose, kuriuos kontroliuoja Libijos kovos su nelegalia migracija direktoratas (DCMI) ir šalies pakrančių apsaugos tarnyba, prieš migrantus buvo vykdomi nusikaltimai žmoniškumui.

Buvęs Maroko teisingumo ministras sakė, kad „šie subjektai gauna techninę, logistinę ir piniginę paramą iš Europos Sąjungos ir jos valstybių narių“ migrantams sulaikyti ir sugrąžinti.

Pasak Ch. Beyani, „akivaizdu, jog DCIM yra atsakinga už daugybę nusikaltimų žmoniškumui jos vadovaujamuose sulaikymo centruose. Tai palengvino ES teikiama parama.“

Grupės ataskaitoje teigiama, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad migrantai tampa sekso vergijos, kuri yra nusikaltimas žmoniškumui, aukomis.

Tyrėjai išreiškė susirūpinimą dėl Libijos gyventojų ir migrantų laisvės ribojimo visoje šalyje. Tai, pasak jų, taip pat gali būti laikoma nusikaltimu žmoniškumui.

Jie nustatė daugybę „savavališko sulaikymo, nužudymo, kankinimo, žaginimo, pavergimo, sekso vergijos, neteisminio nužudymo ir prievartinio dingimo atvejų, patvirtinančių, kad tokie nusikaltimai Libijoje plačiai paplitę“.

Libijos rytuose esančio karinio vado Khalifo Haftaro (Chalifo Haftaro) ryšių padalinio vadas generolas Khaledas al-Mahjoub (Chaledas al-Mahžubis) teigė, kad konteineriai su uranu buvo surasti „vos už penkių kilometrų“ nuo vietos, kurioje jie buvo laikomi Libijos pietuose, ir po to, kai Tarptautinė atominė energijos agentūros (TATENA) anksčiau ketvirtadienį pranešė apie jų dingimą.

TATENA ketvirtadienį pranešė, kad iš vieno Libijos objekto dingo maždaug 2,5 tonos medžiagos, kuri „gali kelti radiologinį pavojų“, kaip teigiama konfidencialioje ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Įvertinta, kad urano rūdos koncentratas išskiria mažą radioaktyvumą.

K. al-Mahjoub paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vyras su apsauginiu kostiumu skaičiuoja 18 mėlynų konteinerių, būtent tiek jų buvo saugoma toje vietoje.

„Situacija kontroliuojama. TATENA buvo informuota“, – AFP teigė jis.

K. al-Mahjoub pareiškė, kad šiuos konteinerius pavogė ir vėliau juos tiesiog paliko „Čado grupuotė, kuri manė, kad tai yra ginklai arba šaudmenys“.

Anksčiau buvo žinoma, kad kovotojai iš kaimyninio Čado turi bazių Libijos pietuose.

Tai būtų naujausias bandymas atkurti stabilumą konflikto draskomoje šalyje.

„Susitikome su skirtingomis šalimis ir dirbame su jomis dėl nacionalinės konferencijos datos ir vietos“, – sekmadienį, po dvi dienas trukusio AS viršūnių susitikimo, sakė jis.

Susitikimui pirmininkaus AS atstovas Libijai, Kongo Respublikos prezidentas Denis Sassou Nguesso (Deni Sasu Ngesas), sakė M. Faki Mahamatas.

Smurtas Libiją apėmė 2011-aisiais per NATO remtą sukilimą nuvertus diktatorių Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį). Kilus kovoms dėl valdžios atsirado daugybė ginkluotų grupių, įsikišo įtakingos arabų šalys, taip pat Turkija, Rusija ir Vakarų valstybės.

Nuo praėjusių metų kovo Libijos rytuose esanti administracija, kurią remia karinis lyderis Khalifa Haftaras (Chalifa Haftaras), kažkada artimas Rusijos ir Egipto sąjungininkas, ginčija Jungtinių Tautų pripažįstamą premjero Abdulhamido Dbeibah (Abdulhamido Dbeibos) vyriausybę ir tvirtina, kad jos mandatas jau pasibaigė.

Prezidento ir parlamento rinkimai turėjo įvykti 2021 gruodį ir užbaigti JT remiamą taikos procesą, tačiau buvo neribotam laikui atidėti smarkiai nesutariant dėl kandidatų ir dalyvavimo taisyklių.

M. Faki Mahamatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad prieš kelias savaites Libijos sostinėje Tripolyje buvo surengtas parengiamasis susitikimas prieš susitaikymo konferenciją.

„Buvo pareikalauta samdinių išvykimo, – sakė jis. – Libiečiai privalo kalbėtis vieni su kitais; manau, tai išankstinė sąlyga, kad rinkimai būtų surengti stabilioje šalyje.“

Anksčiau šį mėnesį Jungtinių Tautų misija Libijoje paskelbė, jog konkuruojančių administracijų aukšto rango pareigūnai patvirtino koordinavimo mechanizmą, kad šalyje nebeliktų užsienio karių ir samdinių.

Po vasario 8 dieną Kaire įvykusio susitikimo, kuriame buvo pareigūnų iš Sudano ir Nigerio, JT misija sveikino „svarbų žingsnį siekiant tvaraus stabilumo ir taikos Libijoje“.

Tačiau per JT pasiuntinio Abdoulaye Bathily (Abdulajės Batili) vadovautas diskusijas nepavyko susitarti dėl užsienio kovotojų išvedimo tikslaus grafiko ar konkrečių priemonių.

„Užsitęsusi politinė aklavietė“

2021 metų pabaigoje JT apskaičiavo, kad šalyje yra daugiau kaip 20 000 užsienio kovotojų – kariškių ir sukarintų pajėgų atstovų.

JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) penktadienį paskelbė naują raginimą visiškai išvesti užsienio kovotojus ir samdinius ir pareiškė, kad rinkimai yra vienintelis „patikimas kelias į teisėtą ir vieningą valdymą“.

„Skubiai reikia politinės valios išeiti iš užsitęsusios politinės aklavietės ir pasiekti pažangos įvairiose srityse, – sakė jis Adis Abeboje. – Rinkimų nebuvimas didina ekonominį nesaugumą, stiprina politinį nestabilumą, kelia konfliktų atsinaujinimo pavojų ir susiskaldymo grėsmę.“

Nuo 2019-ųjų balandžio iki 2020-ųjų birželio nesėkmingai bandydamas užimti Tripolį Kh. Haftaras pasitelkė kovotojus iš Čado, Sudano, Nigerio ir Rusijos samdinių grupės „Wagner“.

Šimtai „Wagner“ grupės kovotojų liko naftos turtinguose Libijos rytuose ir pietuose.

Turkijos kariai dislokuoti vakaruose, kuriuos kontroliuoja A. Dbeibah vyriausybė, ir rengia mokymus Libijos kariams.

Vadinamoji jungtinė karinė komisija „5+5“, kurioje dalyvauja tiek rytinės, tiek vakarinės Libijos atstovai, siekia užtikrinti užsienio kovotojų pasitraukimą pagal 2020 metų spalį pasirašytas paliaubas.