Prancūzijos sostinės Luvro muziejuje dvi moterys pylė raudoną ir oranžinę sriubą ant stiklo, saugančio besišypsančios moters paveikslą, teigė AFP žurnalistas.

„Kas svarbiau? Menas ar teisė į sveiką ir tvarų maistą“, – klausė jos, atsistojusios priešais paveikslą ir tęsusios savo kalbą.

„Jūsų žemės ūkio sistema serga. Mūsų ūkininkai miršta darbe“, – teigė jos, kol apsaugos darbuotojai priešais jas pastatė juodus ekranus ir evakavo patalpą.

Prancūzijos ūkininkai jau kelias dienas protestuoja reikalaudami geresnio darbo užmokesčio, mokesčių ir taisyklių.

Tai naujausias išpuolis prieš šį Luvro muziejuje esantį šedevrą po to, kai 2022 metų gegužę į jį buvo mestas kreminis pyragas, tačiau dėl storo stiklo korpuso jis nenukentėjo.

Atsakomybę už šią sekmadienį įvykdytą akciją prisiėmė grupė, pasivadinusi „Riposte Alimentaire“ („Maisto kontrataka“).

Prancūzijos ūkininkai jau kelias dienas protestuoja reikalaudami geresnio darbo užmokesčio, tinkamesnių mokesčių ir taisyklių.

Likus keliems mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų, kurie laikomi pagrindiniu išbandymu prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybei, vyriausybė stengiasi, kad žemės ūkio darbuotojų nepasitenkinimas neišplistų.

Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) sekmadienį skubiai paskelbė apie naujas priemones po to, kai kurie ūkininkai grasino pirmadienį blokuoti kelius į sostinę.

Istorija, į kurią įsipainiojęs garsiausias pasaulyje muziejus ir jo ilgametis direktorius, – tarsi banaloko filmo scenarijaus. Jeanas-Lucas Martinezas, 2013–2021 m. vadovavęs Luvro muziejui, minimas Egipto kapaviečių plėšimo ir istorinių vertybių nelegalios prekybos byloje. Jis – tik garsiausias, bet tikrai ne pagrindinis istorijos veikėjas.

Įsipainiojęs direktorius

Paryžiaus prokuratūroje pradėtas tyrimas, kuriame J.-L.Martinezas kaltinamas pagalba sukčiaujant ir slepiant neteisėtai įsigyjamų kultūros vertybių kilmę. Teigiama, kad Abu Dabyje veikiančiam Luvro muziejui įsigyjant egiptietišką stelą J.-L.Martinezas mažų mažiausiai galėjo būti nepakankamai budrus, o blogiausiu atveju – bendrininkavo.

Teisingumo debesys virš žinomo muziejininko susitvenkė, kai Luvras žengė precedento neturintį žingsnį – padavė į teismą savo buvusį direktorių. Spėjama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žinojo apie pradėtą tyrimą dėl J.-L.Martinezo, todėl pernai vasarą nepratęsė sutarties su juo – J.-L.Martinezo vietą užėmė Laurence des Cars, anksčiau vadovavusi Orsė muziejui.

Tiesa, J.-L.Martinezas gavo solidžią kompensaciją – buvo paskirtas ambasadoriumi, atsakingu už tarptautinį bendradarbiavimą kultūros paveldo srityje, kuris, kad ir kaip būtų ironiška, taip pat yra atsakingas už kovą su neteisėta prekyba meno kūriniais ir pagrobtų meno kūrinių grąžinimą.

Minėtoje byloje kalbama apie sistemingą Egipto kapaviečių plėšimą, apie garsių meno ekspertų ir prekiautojų, tarp kurių – libaniečių kilmės vokietis ir keli prancūzai, grupuotę, apie žinomus Paryžiaus aukcionų namus, kurie taip pat į tai įsitraukę, ir apie gijas, kurios susijungia viename garsiausių pasaulio muziejų.

Ši stela – karaliaus Tutanchamono laikų rausvojo granito objektas, kurį Abu Dabio Luvras kartu su keturiais kitais Egipto eksponatais 2016 m. įsigijo už 8,5 mln. eurų. Pirkiniui pritarė Prancūzijos ir arabų ekspertų komisija, kurios vicepirmininkas ir buvo J.-L.Martinezas. Iš viso Abu Dabio Luvras įsigijo objektų už 50 mln. eurų sumą.

Žinia apie tyrimą tapo vieša, Prancūzijos žiniasklaidai pranešus apie buvusio Luvro direktoriaus areštą. Jis pats kategoriškai teigia esąs nekaltas.

Pozicija: tyrimo centre atsidūręs J.-L.Martinezas atmeta abejones dėl jo reputacijos. SIPA/Scanpix nuotr.

Įvaizdžio projektas

Pagal 2007 m. pasirašytą Jungtinių Arabų Emyratų ir Prancūzijos susitarimą, kurį sutvirtino kiek daugiau nei pusė milijardo dolerių, Laimės saloje (Sa'adiyat) esančiam muziejui iki 2037 m. leista naudoti Luvro vardą. Pernai sutartis buvo pratęsta dar dešimčiai metų – iki 2047 m. – Abu Dabio mokama suma išaugo dar 165 mln. eurų.

Įstaiga, vadinama didžiausiu Prancūzijos kultūriniu projektu užsienyje, iš tiesų įspūdingo dydžio. 24 tūkst. kv. m kompleksas – didžiausias meno muziejus Arabijos pusiasalyje. Jame eksponuojami meno kūriniai iš viso pasaulio taip deklaruojant siekį mažinti atotrūkį tarp Rytų ir Vakarų meno.

2017 m. lapkritį vykusioje muziejaus, įsikūrusio architekto Jeano Nouvelio sukurtame pastate, daug kartų vėlintoje įspūdingoje atidarymo ceremonijoje tarp kitų svečių dalyvavo ir E.Macronas.

Muziejuje eksponuojami keli šimtai eksponatų iš Luvro, George'o Pompidou centro ir Versalio muziejaus. Teminėse salėse galima išvysti artefaktų iš Kinijos, Indijos, Irako, Kongo ir kt. Po muziejaus stogu taikiai sugyvena šiandien konfliktuojančių bendruomenių vertybės: IX a. datuojamas Mėlynojo Korano puslapis, 1498-uosius siekianti Jemeno Tora ir dvi XIII a. gotikinės Biblijos. Kiti arabų muziejai yra paskolinę kelias dešimtis išskirtinių eksponatų, tarp kurių – dviejų galvų biustas iš Ain Gazalio (Jordanija, 6000 m. pr. m. e.), sidabrinių dirhamų lobis iš Omano ir akmeninis įrankis iš Saudo Arabijos (350 000 m. pr. m. e.). Muziejus vadinamas pirmuoju universaliu muziejumi arabų pasaulyje.

Luvro Abu Dabyje projektas nuo pat pradžių vertintas nevienareikšmiškai. Buvusi Luvro muziejaus direktorė Françoise Cachin manė, kad, konsultuodami Abu Dabio muziejų, prancūziškojo Luvro ekspertai neišvengs interesų konfliktų. Be to, nuogąstauta, kad su Abu Dabio emyro šeimai priklausančiu muziejumi bendradarbiaujantys Prancūzijos muziejų kuratoriai yra įsipareigoję saugoti nacionalinį Prancūzijos paveldą ir negali dirbti su privačia užsienio valdovo nuosavybe.

Profesionalo abejonės

Praėjus kelioms dienoms po muziejaus Abu Dabyje įkurtuvių, minėtą stelą išvydęs prancūzų egiptologas Marcas Gabolde'as suabejojo jos autentiškumu. Apie savo įtarimus jis pranešė paryžietiškojo Luvro muziejaus Egipto skyriaus vadovui Vincent'ui Rondot ir egiptologui Olivier Perdu.

Kaip rašo laikraštis „Libération“, turėjusiam galimybę susipažinti su apklausų protokolais M.Gabolde'ui buvo nurodyta tylėti. Nors Tutanchamono stelos autentiškumą patvirtina septyni dokumentai, įtarimų, kad vertybė gali būti neteisėtai išgabenta iš šalies, nemažėja.

Tyrimas prieš J.-L.Martinezą pradėtas 2018 m., kai buvo suimtas libaniečių kilmės galerijos savininkas iš Vokietijos Robinas Dibas, tarpininkavęs kitam sandoriui, kuriame minimi 2011 m. Arabų pavasario metu neteisėtai iškasti ir meno rinkoje pristatyti objektai.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai per 2011 m. regioną sudrebinusius politinius neramumus vogti artefaktai atsidūrė užsienio muziejuose. 2019 m. pirmuosiuose laikraščių puslapiuose buvo rašoma apie auksinį Nedjemancho sarkofagą, kurį įsigijo Niujorko Metropolitano muziejus ir kuris vėliau buvo grąžintas Egiptui.

Prancūzijos tyrėjai vyko į Niujorką išklausyti kelių liudytojų, tarp jų ir Metropolitano meno muziejaus atstovų, parodymų. Jie keisis informacija su prokuroru iš Manhatano Matthew Bogdanosu, kuris 2013 m. inicijavo tyrimą dėl minėto pavogto auksinio sarkofago.

Nors Tutanchamono stelos autentiškumą patvirtina septyni dokumentai, įtarimų, kad vertybė gali būti neteisėtai išgabenta iš šalies, nemažėja.

Jį už 3,5 mln. eurų pardavė prancūzas meno ekspertas Christophe'as Kunickis, kuriam prieš dvejus metus Paryžiuje buvo pateikti kaltinimai dėl nusikalstamo sąmokslo, grupinio sukčiavimo ir pinigų plovimo. Įtariamas jo bendrininkas – jau minėtasis R.Dibas, Hamburgo galerijos „Dyonisos“ vadovas.

Su Tutanchamonu siejamą stelą Ch.Kunickis prieš trejus metus pardavė Abu Dabio Luvrui. Jis pateikė dokumentus, esą stelą 1933 m. iš Egipto atgabeno vokiečių laivyno kapitonas Johannesas Behrensas. Vėliau egiptologas M.Gabolde'as laikraščiui „The Art Newspaper“ pasakojo tokio vardo neradęs prekybos laivyno registruose, tad šis personažas galėjo būti išgalvotas. Egiptologas nekaltina kuratorių ir J.-L.Martinezo – mano, kad ir jie buvo apgauti.

Bylai neaiškumų kelia ir tai, kad dėl šio objekto nebuvo sulaukta jokių Egipto pretenzijų, nors jie buvo eksponuojami nuo pat 2017 m., kai buvo atidarytas muziejus Abu Dabyje.

Prancūzų laikraštis „Libération“ rašė, kad Abu Dabio muziejaus vidaus auditas atskleidė kai kurių iš Ch.Kunickio įsigytų egiptietiškų antikvarinių daiktų kilmės trūkumus.

Neaiškios detalės

Kovą teisėjas Jeanas-Michelis Gentilis taip pat pateikė kaltinimus Prancūzijos aukcionų namams „Pierre Bergé“, kolekcininkui Alexandre'ui Bernandui ir prekiautojui meno dirbiniais iš Paryžiaus Davidui Ghezelbashui.

M.Bogdanoso teigimu, Ch.Kunickis, R.Dibas ir galerijos „Dyonisos“ savininkas Seropas Simonianas priklauso nelegalios prekybos antikvariniais daiktais pasauliui. Jis teigia turintis įrodymų, kad vagys iš Artimųjų Rytų e.paštu siųsdavo R.Dibui ir S.Simonianui antikvarinių daiktų nuotraukų. R.Dibas paprastai konsultuodavosi su Ch.Kunickiu, spręsdamas, ar pirkti. Tada daiktas būdavo nelegaliai gabenamas – dažnai per Dubajų į Hamburgą, kur būdavo restauruojamas.

M.Bogdano teigimu, R.Dibas kūrė klastojamos nuosavybės istorijas, kad galėtų parduoti objektus tarptautinėje meno rinkoje. Paprastai būdavo teigiama, kad antikvarinius daiktus pardavė Egipto eksportuotojai Vokietijos kolekcininkams arba S.Simonianų šeimai.

Esą galiausiai R.Dibas parduodavo antikvarinius objektus per Ch.Kunickį arba Paryžiuje įsikūrusius Pierre'o Bergé aukcionų namus,  kuriuose jis dirbo.

Pardavimo dokumentai rodo, kad 2013–2015 m. Niujorko muziejus per Pierre'o Bergé aukcionų namus įsigijo įspūdingų meno vertybių. Visus juos pardavė R.Dibas.

Metropolitano muziejus atsisakė komentuoti šių daiktų likimą, tačiau dabar jie jau išbraukti iš jo internetinio katalogo. Muziejaus atstovas žiniasklaidai teigė, kad įstaigos darbuotojai patys tapo apgavystės aukomis, ir nurodo, kad muziejus visapusiškai bendradarbiavo viso tyrimo metu ir ketina toliau bendradarbiauti.

Abu Dabio Luvras tiesiogiai iš Ch.Kunickio įsigijo šešis objektus už daugiau nei 50 mln. eurų. Luvrui artimi šaltiniai teigia, kad Ch.Kunickio ryšiai su Abu Dabiu prasidėjo po sandorio su Metropolitano muziejumi. Svarbiausias pirkinys buvo milžiniška marmurinė Ptomelajaus karalienės, kuri galėjo būti Kleopatra, galva, įsigyta 2018 m. už daugiau nei 35 mln. eurų. Ją Ch.Kunickis eksponavo savo prabangiuose apartamentuose Paryžiuje. Galvos aukštis – 70 cm, vadinasi, visa garsiosios paskutinės Egipto valdovės statula galėjo būti daugiau nei 5 m aukščio.

Ch.Kunickio parengtame kataloge nenurodoma nei šio objekto radimo vieta, nei data, nei jos istorija. Jame tik paminėtas 2012 m. mirusiam vokiečių egiptologui Günteriui Grimmui priskiriamas tekstas, kuriame teigiama, kad galva „jam buvo žinoma nuo 1971 ar 1972 m.“, ir dar vienas mokslininko Roberto Steveno Bianchi tekstas, kuriame ji apibūdinama kaip „vienintelis išbaigtas monumentalaus mastelio Kleopatros atvaizdas“.

Vienas meno ekspertas sakė galvą matęs 2008 m. Vokietijoje, tad ji negalėjo būti pagrobta per Egipto revoliuciją. Apie tai, kad Tutanchamono stelą matė 1998 m. Bazelyje, taip pat rašoma prancūzų mokslininko Jeano Yoyotte'o užrašuose, kuriuos jis paliko Egiptologijos draugijai.

Efektinga: arabiškasis Luvras įspūdingas ne tik architektūra, bet ir eksponatais, tarp kurių – ir muziejaus reklaminiame filmuke išdidžiai pristatoma garsioji Tutanchamono stela.

Painiava su dokumentais

Žiniasklaida cituoja Luvrui artimą šaltinį, esą Luvro ekspertai yra tinkamai patikrinę visus šių objektų lydimuosius dokumentus. Ar kurie nors jų galėjo būti suklastoti, kaip teigiama amerikiečių tyrime, jam esą sunku pasakyti.

Sprendžiant iš dokumentų, kartais (kaip ir Metropolitano sarkofago atveju) Ch.Kunickis daiktų gaudavo iš Simono Simonianio, Seropo  Simonianio brolio. Šis pirkdavęs iš Kairo prekiautojo Habibo Tawadroso. Kartais Ch.Kunickio rankose atsidurdavo pirklio Sayedo Bey Kashabos kolekcija, kurią esą XX a. septintajame dešimtmetyje buvo leista eksportuoti. Dokumentuose taip pat minima daugybė kitų prekiautojų, kolekcininkų, muziejų Vokietijoje.

Ch.Kunickis pateikė buvusio kuratoriaus Michaelio Hovelerio-Müllerio pasirašytą sertifikatą, kuriame teigiama, kad Tutanchamono stela ir princesės sarkofagas buvo patikėti Bonos universiteto Egipto muziejui gerokai iki 2010 m.

Atliekamo tyrimo metu turi būti įrodyta arba paneigta, kad šie daiktai galėjo būti kontrabanda įvežti iš šalies, kuri 1983 m. uždraudė prekybą antikvariniais daiktais ir jų eksportą.

Laukia tęsinys

Anot prancūzų dienraščio „Libération“, liepos pabaigoje buvo sulaikytas J.-L.Martinezo dešiniąja ranka agentūroje „Agence France Muséums“ vadinamas Jeanas-François Charnier. Tyrėjai taip pat apklausė šio archeologo bendradarbę Noëmi Daucé.

Jie įtariami palankiai vertinę egiptietiškų antikvarinių daiktų pardavimą  Abu Dabio Luvrui, nors būta kelių įspėjimų apie galimai apgaulingą jų kilmę.

„Bandoma atskirti tuos, kurie buvo apgauti, nuo bendrininkų didžiulėje netvarkoje, kuria tapo prekyba antikvariniais daiktais“, – apie tolesnį tyrimą rašė „Libération“.

Be to, Prancūzijos kultūros ministerija iniciavo tyrimą, kad būtų įvertintos pirkimo procedūros. Išvadų laukiama rudeniop.

Vienas tviterio vartotojas rašė, kad jam sekmadienį popiet apžiūrint paveikslą neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs vyras su peruku atsistojo ir metė į paveikslą tortą su grietinėle. Tviteryje ir instagrame paskelbtose nuotraukose matyti, kaip asmuo, tikriausiai Luvro prižiūrėtojas, valo grietinėlę nuo paveikslą saugančio stiklo.

Remiantis vaizdo įrašu tviteryje, baltai vilkintis vyras stovi šalia neįgaliojo vežimėlio ir tada yra išvedamas muziejaus apsaugos personalo. Vyras savo akcija tikriausiai norėjo atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.

„Yra žmonių, kurie naikina Žemę, – sakė jis vaizdo įraše prancūzų kalba. – Visi menininkai, pagalvokite apie Žemę. Dėl to aš tai padariau. Pagalvokite apie planetą“.

1965 metų gruodį vienas bolivietis į paveikslą „Mona Liza“ paleido akmenį ir apgadino kairę kūrinio pusę. Nuo tada prieš daugiau kaip 500 metų tapytą paveikslą saugo apsauginis stiklas. 2002-aisiais paveikslo apsauga buvo dar kartą sustiprinta. Dabar paveikslas yra už neperšaunamo stiklo permatomoje dėžėje, kurioje palaikoma ideali temperatūra ir drėgmė.

Kasmet paveikslas privilioja milijonus lankytojų iš viso pasaulio.

54-erių meno istorikė pasirinkta dėl savo „tarptautinio autoriteto“ ir patirties, pabrėžė prezidento Emmanuelio Macrono biuras. Ji ketverius metus sėkmingai vadovavo Orsė muziejui ir labai gerai pažįsta Luvrą. L. des Cars daug prisidėjo prie 2017-aisiais Dubajuje atidaryto Luvro projekto.

L. des Cars radijo stočiai „France Info“ sakė, kad Paryžiaus Luvrą nori paversti „visuomenės informacijos šuliniu“ ir ypač jaunus žmones paskatinti aplankyti 480 000 meno kūrinių kolekciją. L. des Cars, be kita ko, planuoja sukurti naują skyrių, skirtą Bizantijos imperijai ir Rytų krikščioniams.

Prancūzijos kultūros ministrė Roselyne Bachelot pasveikino paskyrimą: „Laurence des Cars rašys naują skyrių didžiausio pasaulio muziejaus istorijoje“. Luvras po koronakrizės turi „atrasti save iš naujo ir labiau nei bet kada anksčiau tapti susikaupimo ir apmąstymų vieta“, atvira visiems, kalbėjo ministrė.

Karališkoji Luvro kolekcija pirmą kartą visuomenei buvo atverta 1793 metais. Prieš pandemiją muziejų 2019 metais aplankė rekordinis skaičius žmonių – parduota daugiau kaip 10 mln. bilietų.

Reikšmingai išplėsdamas savo veiklą internete, pasaulio labiausiai lankomas muziejus sukūrė naują 482 tūkst. eksponatų duomenų bazę (collections.louvre.fr). Daugiau nei trims ketvirtadaliams šių meno kūrinių jau parengta informacinė medžiaga ir nuotraukos.

Tokia naujovė pristatyta jau metus dėl koronaviruso pandemijos tęsiantis įvairiems suvaržymams, dėl kurių gerokai padaugėjo lankytojų muziejaus interneto svetainėje, kuri taip pat buvo reikšmingai atnaujinta.

„Tai jau keletą metų rengiamas žingsnis, kurio tikslas – tarnauti plačiajai visuomenei ir tyrėjams. Prieinamumas yra mūsų misijos esmė“, – pareiškė muziejaus direktorius Jeanas-Lucas Martinezas (Žanas Liukas Martinesas).

Naujoje duomenų bazėje yra ne tik viešai muziejuje eksponuojami kūriniai, bet ir kiti jo kolekcijose saugomi eksponatai, įskaitant laikomus naujoje modernioje saugykloje Prancūzijos šiauriame Ljeveno rajone.

Į platformą įtraukta ir Luvro vadovaujamo Delacroix (Delakrua) muziejaus ekspozicija, taip pat – netoliese esančio Tiuilri sodo skulptūros ir Vokietijoje po karo 1945 metais rasti darbai, dar negrąžinti šeimoms, kurioms jie priklausė.

Muziejus anksčiau šį mėnesį paskelbė dėsiantis daugiau pastangų grąžinti daiktus, kuriuos nacių režimas atėmė iš žydų šeimų.

Luvras tikisi per penkerius metus užbaigti visų 13 943 eksponatų, gautų 1933–1945 metais, patvirtinimo procesą. Paskui bus tikrinami vėlesniais dešimtmečiais įgyti kūriniai.

J.-L. Martinezo skaičiavimu, maždaug 1 proc. portretų iš kolekcijų buvo konfiskuoti.

„Luvrui nėra ko slėpti, o pavojus reputacijai yra didžiulis, – sakė jis. – Kai ateinančios kartos nori sužinoti, iš kur atsirado šios kolekcijos, kaip reaguojame? Atlikdami istorinį darbą ir nustatydami faktus.“

Tam kūrinys kiekvienais metais yra išimamas iš savo vitrinos. Spėjama, kad už „bilietą“ bus pasiūlyta nuo 10 000 iki 30 000 eurų.

Tai yra pirmas kartas, kai Luvras dalyvauja aukcione.

Iki gruodžio 15 dienos bus galima įsigyti ir meno kūrinių, kuriuos menininkai paliko Luvrui. Tarp jų yra prancūzų tapytojo Pierre‘o Soulageso 1962 metais sukurtas paveikslas, kuris vertinamas iki 1,2 mln. eurų.

Garsusis Luvro muziejus dėl pandemijos šiuo metu yra uždarytas lankytojams. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad, jei infekcijų skaičiai toliau mažės, visi muziejai gruodžio 15 dieną vėl galės atverti duris.

Ši šalis yra viena labiausiai nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos Europoje. Prancūzijoje koronavirusas nustatytas daugiau kaip 2 800 žmonėms, nuo jo mirė 79 asmenys.

Pandemija itin smarkiai smogė Prancūzijos turizmo ir kultūros sektoriams, vyriausybei sugriežtinus apsaugos priemones dėl viruso protrūkio – nuspręsta uždaryti mokyklas ir uždrausti didelius žmonių susibūrimus.

Tiek Luvras, tiek Eiffelio bokštas liks uždaryti iki atskiro pranešimo. Versalio rūmai taip pat pranešė, kad užsidaro.

Eiffelio bokšto atstovai nurodė, kad „dėl COVID-19 epidemijos“ šis objektas užsidaro nuo penktadienio 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

Pasak atstovų, tikimasi, kad pavyks „labai greitai vėl atsidaryti, kai tai leis sąlygos“.

Lankomiausias pasaulio muziejus Luvras, išaugus sergančiųjų skaičiui Prancūzijoje, jau buvo apribojęs lankytojų skaičių iki 1 000, bet penktadienį paskelbė, kad užsidaro ir atideda dvi vėliau šį pavasarį planuotas parodas.

Luvro pavyzdžiu netrukus pasekė ir Versalio rūmai, kuriuos kasmet aplanko beveik 10 mln. turistų.

Paryžiaus Orsė muziejus, kur saugoma didžiausia pasaulyje impresionistų paveikslų kolekcija, savo tinklalapyje taip pat pranešė, kad užsidaro.

Prancūzijos kultūros ministerijai nurodžius valstybinėms institucijoms smarkiai apriboti įsileidžiamų lankytojų skaičių, virtinė kitų muziejų irgi paskelbė, kad uždaro savo duris.

Užsidaryti liepta ir teatrams, bibliotekoms bei koncertų salėms.

Tuo metu Prancūzijos kultūros ministras Franckas Riesteris (Frankas Risteris) karantinuotas namie, nes anksčiau šią savaitę jam buvo nustatytas koronavirusas.

„Lankytojams tai bus unikali galimybė išvysti arba dar kartą pamatyti visus šio Renesanso genijaus kūrinius nakties atmosferoje“, – laikraščiui „Journal du dimanche“ kalbėjo Luvro vadovas Jeanas-Lucas Martinezas (Žanas Lukasas Martinezas).

Lankytojai minėtas tris naktis parodoje galės apsilankyti nemokamai, tačiau privalės rezervuoti apsilankymo laiką. Iš viso ketinama nemokamai išdalinti 30 tūkst. bilietų.

Pasak muziejaus, šios akcijos tikslas – „dar kartą priminti, kad Luvras yra skirtas visiems.“

Paroda, atidaryta spalio pabaigoje, yra skirta paminėti menininko mirties 500-ąsias metines.

Leonardo da Vinci mirė 1519 metų gegužės 2 dieną istoriniame Ambuazo miestelyje Luaros slėnyje.

Parodoje eksponuojami 162 menininko darbai, įskaitant darbus, kuriuos Jungtinės Karalystės karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) paskolino iš Karališkosios kolekcijos, taip pat darbai, paskolinti Britų muziejaus, Sankt Peterburgo muziejaus Ermitažo ir Vatikano.

Visgi parodos organizatoriai nusprendė, kad garsiausias menininko kūrinys – „Mona Lisa“ (Mona Lisa) – turėtų likti Luvre savo įprastoje vietoje, siekiant išvengti per didelių lankytojų srautų.

Taip pat į parodą neįtrauktas kitas garsus menininko kūrinys – Jėzų Kristų vaizduojantis paveikslas „Salvator Mundi“ („Pasaulio Išganytojas“). Šis paveikslas tapo brangiausiu pasaulyje kada nors aukcione parduotu meno kūriniu, kai 2017 metais „Christie's“ aukcione už jį buvo sumokėta 450 mln. JAV dolerių suma.

Paveikslas, – kurio autentiškumą ginčija kai kurie ekspertai, – yra gaubiamas paslapties šydo, nes jis nebuvo eksponuojamas viešumoje nuo pat rekordinio pardavimo.

Sklandė gandai, kad „Salvator Mundi“ gali būti eksponuojamas parodoje Luvre, tačiau iki šiol gandai nepasitvirtino.

Praėjusią savaitę teismas sustabdė visame pasaulyje garsaus meno kūrinio paskolinimą parodai Luvre, skirtai 500-osioms L. da Vinci mirties metinėms, nes grupė „Italia Nostra“ („Mūsų Italija“) pateikė skundą, kuriame tvirtino, kad piešinys yra per trapus ir jo negalima transportuoti.

Piešinys, kuris Luvre turi būti eksponuojamas jau nuo kitos savaitės, yra apdraustas mažiausiai milijardu eurų, skelbė italų žiniasklaida.

Venecijos teismas, atmesdamas prašymą sustabdyti kelių L. da Vinci darbų paskolinimą, atkreipė dėmesį į „išskirtinę pasaulinę [Luvro] parodos reikšmę ir [Italijos] troškimą maksimaliai padidinti savo paveldo potencialą“.

„Vitruvijaus žmogus“ yra saugomas Venecijos Akademijos galerijos saugykloje su kontroliuojamu klimatu ir retai rodomas visuomenei.

35 cm aukščio ir 25 cm pločio piešinyje vaizduojamos žmogaus kūno proporcijos pagal romėnų architektą Vitruvijų.

Mainais į kelių Leonardo darbų paskolinimą Luvrui Italijai bus paskolinta italų menininko Raphaelio (Rafaelio) paveikslų ir piešinių, kurie parodoje Romoje bus eksponuojami kovo mėnesį.

Visame pasaulyje yra išlikę tik mažiau nei 20 L.da Vinci paveikslų ir daugeliui italų apmaudu, kad Luvras turi penkis iš jų, kaip ir 22 meistro piešinius.

Renesanso genijus gimė Toskanoje Italijoje, bet mirė Prancūzijos mieste Ambuaze 1519-aisiais, būdamas 67 metų amžiaus.

„Italia Nostra“ tvirtino, kad jos motyvai nėra politiniai ir kad ji tik siekia apsaugoti nacionalinę vertybę.

Pasak organizacijos, „Vitruvijaus žmogus“ gali sudriksti, o tie, kas leido jį transportuoti, neišėmė piešinio iš jo dėžės ir deramai jo neištyrė.