Pažeidžia širdies raumenį

Loreta prisimena iš pradžių patirtų simptomų nesureikšminusi: galvojusi, kad tai – nuo streso.

Stiprų krūtinės maudimą ir atsiradusį rankų tirpimą moteris iškentė per naktį. Ryte pabudusi suprato, kad taip neturėtų būti. „Vyras paragino iškviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), – sako ji. – Atvykę medikai netrukus mane atvežė į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių.“

Atlikus būtinus pacientės sveikatos būklės tyrimus, diagnozuotas miokardo infarktas – širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė Agnė Liuizė pastebi, kad, pajutus pirmuosius miokardo infarkto simptomus, delsti nereikėtų, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei pavojingą širdies aritmiją ar net staigią mirtį.

„Miokardo infarktą išduoda stiprus maudimas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, gali pilti šaltas prakaitas, padidėti kraujo spaudimas, – aiškina A. Liuizė. – Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais. Likus kelioms dienoms iki miokardo infarkto, kartais pasireiškia silpnesnis, ne taip intensyviai maudžiantis skausmas krūtinėje, kylantis fizinio krūvio metu. Dažniausiai ilsintis šis skausmas nuslūgsta.“

Gali lemti genetika

Įtarus šią ligą, svarbu kviesti GMP. „Jos darbuotojai turi galimybę iš karto patvirtinti arba paneigti miokardo infarkto diagnozę, o ją nustatę – iš karto siųsti pacientą į Intervencinės kardiologijos centrą“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Patvirtinus diagnozę, Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje Loretai skubiai atlikta vainikinių arterijų angiografija. Prieš tai nustatyta, kad pacientei visiškai užsikišusi viena iš trijų pagrindinių širdies vainikinių arterijų. „Procedūros metu jai atkurta kraujotaka užsikimšusiose vainikinėse arterijose, implantuotas stentas“, – pažymi A. Liuizė.

Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais.

Miokardo infarktą gali lemti genetiniai veiksniai (kai šeimoje tarp pirmos eilės giminaičių buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių, ypač jaunesnių nei 55 metų vyrų ar 65 metų moterų), padidėjusi cholesterolio koncentracija, aukštas arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. A. Liuizė priduria, kad šie rizikos veiksniai gali sukelti ankstyvą aterosklerozę, kuri lemia miokardo infarkto vystymąsi.

„Pacientei Loretai šią ligą sukėlė genetinis polinkis, nes jos tėtis nuo šios ligos mirė jauno amžiaus – būdamas 42 metų. Taip pat ji turėjo aukštą kraujo spaudimą, rūkė, – pastebi gydytoja kardiologė. – Siekiant išvengti miokardo infarkto, labai svarbi sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas.“

Svarbu nedelsti

Šiuo metu Loreta jaučiasi gerai, išvyko į sanatoriją tęsti reabilitacijos.

Per metus į Kauno klinikų Kardiologijos kliniką atvyksta apie 1,7 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuojamas miokardo infarktas. Gydytojai ragina pajutus pirmuosius šios ligos simptomus – staigų, ūmų ir intensyvų maudimą kairėje krūtinės pusėje, plintantį į kairę ranką ar žandikaulį, nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą arba kviesti GMP. „Įvykus miokardo infarktui, laikas – ypač svarbus, o kiekviena uždelsta minutė gali būti lemtinga“, – sako gydytojai.

Užsiimkite fizine veikla

Farmacininkė Jovita Aleknienė tikina: keletas paprastų kasdienės rutinos elementų gali turėti didžiulį vaidmenį sveikstant ir sumažinti infarkto riziką.

Reguliarūs kardiopratimai gali sustiprinti jūsų širdį. Fizinė veikla yra kone esminis širdies stiprinimo elementas po miokardo infarkto, pasakoja J.Aleknienė. Anot jos, tai gali būti bėgimas, dviračio mynimas, plaukiojimas ar paprasčiausias vaikščiojimas.

„Tenka išgirsti atvejų, kai žmonės po širdies smūgio nerimauja, kad jų širdis neatlaikys aktyvesnės veiklos. Žinoma, kiekviena situacija yra individuali, todėl visada reikėtų pasitarti su savo gydytoju, tačiau retas iš jų patartų visiškai atsakyti fizinio aktyvumo. Kardiopratimai padeda širdžiai pumpuoti kraują ir tiekti deguonį jūsų organizmui. Tai stiprina širdies raumenį, todėl net ir paprasčiausi pasivaikščiojimai vakarais gali ne tik ją sustiprinti, bet ir užkirsti kelią širdies darbo sutrikimams ateityje“, – pasakoja J.Aleknienė.

Palaikykite elektrolitų kiekį

Vaistininkė pasakoja, kad užsiimant aktyvia veikla išprakaituojama daugiau mineralų, ypač magnio ir kalio. Todėl ji pataria papildomai gerti tirpius papildų gėrimus, turinčius didesnį elektrolitų kiekį.

„Tai gelbsti užsiimant įvairiomis sporto šakomis: bėgiojant, važiuojant dviračiu ir tiesiog išėjus ilgiau pasivaikščioti. Papildomai vartojant šias medžiagas, širdies raumuo greičiau ir lengviau atsigauna nuo didelės apkrovos“, – pasakoja J.Aleknienė.

Vartodami žuvų taukus galite sumažinti kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį, be to, jie teigiamai veikia širdies ritmą.

Nepamirškite žuvų taukų

Dauguma yra gerai susipažinę su įvairiausia žuvų taukų nauda, tačiau vaistininkė teigia, kad omega-3 rūgštys turi ir daugiau pranašumų: „Kalbant apie širdies kraujagyslių ligų prevenciją, omega-3 papildus atsimena retas žmogus. Iš tikrųjų, vartodami žuvų taukus, galite sumažinti kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį, be to, jie teigiamai veikia širdies ritmą.“

Kraujospūdis ir cholesterolis

Stebėkite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Didelis cholesterolio kiekis ir aukštas kraujospūdis sukelia stresą širdžiai ir kraujagyslėms, pasakoja vaistininkė: „Tiek kraujospūdžiui, tiek cholesteroliui reguliuoti galima pasitelkti tokias kasdienes ir nieko nekainuojančias priemones kaip lengva mankšta, mažai druskos turinti mityba. Taip pat patariama sąžiningai ir atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, skirtus kraujospūdžiui ir cholesteroliui kontroliuoti. Ypač svarbus reguliarumas, todėl, vos pajutus pagerėjimą, nereikėtų lengva ranka numoti į vaistus“, – pasakoja J.Aleknienė.

Venkite transriebalų

Vaistininkė pataria vengti ne tik transriebalų, bet ir sočiųjų riebalų. „Mityba, kurioje yra daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, gali sukelti apnašų kaupimąsi arterijose. Tai laikui bėgant sulėtina kraujo tekėjimą į širdį – toks arterijų blokavimas gali sukelti širdies priepuolį. Todėl ypač po širdies priepuolio į savo mitybą įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, o vietoj raudonos mėsos rinkitės paukštieną arba žuvį. Sumažinkite pieno produktų, greitojo maisto, druskos ir cukraus vartojimą“, – pataria J.Aleknienė.

„Miokardo infarktas – tai širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo, negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo. Dažniausiai ji pasireiškia staiga. Pacientams staiga prasideda stiprus maudimas kairėje krūtinės pusėje, plintantis į kairę ranką arba žandikaulį. Šis skausmas būna intensyvus. Taip pat gali pilti šaltas prakaitas, atsirasti silpnumo jausmas, dusulys“, – aiškina profesorė.

„Deja, pacientai neretai delsia ir ignoruoja pirmuosius miokardo infarkto simptomus, o ši tendencija dar labiau išryškėjo pandemijos laikotarpiu. Nors COVID-19 liga ir pakoregavo visų mūsų gyvenimus, tačiau turint riziką susirgti šia liga ir pajutus negerumą ar skausmą kairėje krūtinės pusėje, būtina skubiai atvykti į gydymo įstaigą, – ragina profesorė. – Ši liga pavojinga, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei grėsmingas širdies aritmijas ar net staigią mirtį.“

Pirmieji miokardo infarkto simptomai, kuriuos pajuto Redas, buvo spaudžiantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, ir dusulys. „Prieš mėnesį jaučiau nestipraus maudimo krūtinėje epizodus, – pasakoja vyras. – Laikui bėgant, simptomai vis stiprėjo, o tą lemtingąjį šeštadienio vakarą, kai pasijaučiau visai prastai, žmona ragino kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet aš jai neleidau. Palaukiau iki ryto ir jau nebegalėjau tverti stipraus skausmo krūtinėje. Žmona, neapsikentusi mano prastos savijautos, pati nuvežė mane į Marijampolės ligoninę.“

Prof. O. Gustienė džiaugiasi, kad Marijampolės ligoninės gydytojai sureagavo labai greitai, o miokardo infarkto diagnozė patvirtinta iš karto, atlikus elektrokardiogramą. „Efektyviai veikianti miokardo infarkto klasterio sistema lėmė tai, kad pacientas laiku greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtas intervencinei vainikinių arterijų procedūrai atlikti, – sako profesorė. – Kolegos iš Marijampolės susisiekė su Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriumi ir nedelsiant pervežė pacientą čia. Kauno klinikose nustatyta, kad pacientui visiškai užsikišusi pagrindinė širdies vainikinė arterija – priekinė tarpskilvelinė šaka, neretai liūdnai apibūdinama kaip „našlės arterija“.

Kauno klinikose pacientui Redui iš karto atlikta vainikinių arterijų angioplastika, implantuojant specialų kraujagyslių stentą. „Įtarus miokardo infarktą, svarbu nedelsiant kviesti GMP, – tikina prof. O. Gustienė. – Jų darbuotojai turi galimybę iš karto patvirtinti arba paneigti miokardo infarkto diagnozę, o ją nustačius, tiesiai nukreipti pacientą į Intervencinės kardiologijos centrą.“

Miokardo infarktą gali lemti daugybė veiksnių, o vieni svarbiausių yra: genetiniai veiksniai (kai šeimoje tarp pirmos eilės giminaičių buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių, ypač jaunesnių nei 55 metų vyrų ar 65 metų moterų), padidėjusi cholesterolio koncentracija, aukštas arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. Šie rizikos veiksniai gali sukelti ankstyvą aterosklerozę, kuri sukelia miokardo infarkto išsivystymą.

„Pacientui Redui šią ligą sukėlė genetinis polinkis, nes jo tėtis taip pat sirgo šia liga jauname amžiuje, būdamas 40 metų. Be to, vyras turėjo padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje, kartais rūkydavo, – pastebi prof. O. Gustienė. – Todėl raginame pacientus, kurie turi genetinį polinkį sirgti šia liga, išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje, nerūkyti, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir tokiu būdu užkirsti kelią šios klastingos ligos atsiradimui.“  Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais. „Likus kelioms dienoms iki miokardo infarkto, kartais pasireiškia silpnesnis, mažiau intensyviai maudžiančio pobūdžio skausmas krūtinėje, kylantys fizinio krūvio metu. Dažniausiai ilsintis šis skausmas nuslūgsta“, – pažymi skyriaus vadovė.

„Šio paciento istorija – pavyzdys, kad sveikatos priežiūros sistema, teikiant paslaugas pacientams, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas, ir nukreipiant juos į trečio lygio gydymo įstaigas gyvybes gelbstinčioms perkutaninėms vainikinių arterijų intervencijoms, puikiai funkcionuoja, – pastebi Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas. – Kai trukmė nuo įvykusio miokardo infarkto iki kraujagyslės atvėrimo, kuri ir sukėlė šią ligą, yra trumpesnė, šios ligos gydymo rezultatai tampa geresni: išsaugoma daugiau gyvybingo širdies raumens, atsiranda mažiau komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumo vystymasis.“

„Džiaugiamės, kad Redo būklė gerėjanti ir nors jo širdies raumens jėga sumažėjusi, tačiau gyvybei grėsmingų komplikacijų jam pavyko išvengti“, – sako prof. O. Gustienė.

Redas atvirauja, kad dabar jo savijauta geresnė. „Norėčiau, kad kiekvienas žmogus išgirstų mano istoriją ir nelauktų, o iš karto kreiptųsi į gydytojus“, – teigia jis.

Gruodžio 6-10 dienomis minima Miokardo infarkto savaitė, skirta atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu pajutus pirmuosius šios ligos simptomus laiku kreiptis į gydytojus.

Ligoninės pasirinktos, įvertinus iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) gautą informaciją apie 2019 metais rajono lygmens ligoninėse suteiktas stacionarinės gydymo paslaugas ūminio miokardo infarkto atvejais. Tikrinimui buvo pasirinktos tos gydymo įstaigos, kuriose buvo daugiausiai suteikta stacionarinių paslaugų miokardo infarkto be ST segmento pakilimo atvejais, o pacientai nebuvo pervežti dėl šių paslaugų teikimo iš perkutaninės koronarinės intervencijos centrų (t. y. tretinio lygio stacionarines suaugusiųjų kardiologijos gydymo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų).

Tikrinimų metu Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, Mažeikių ligoninėje, Rokiškio rajono ligoninėje, Šilutės ligoninėje ir Vilkaviškio ligoninėje buvo vertinama, ar ligoninės turi teisę teikti reikiamas paslaugas, miokardo infarkto be ST segmento pakilimo atvejais paslaugų prieinamumas ir atitiktis teisės aktų reikalavimams, darbuotojų profesinės kvalifikacijos įgijimas ir profesinis pasirengimas, darbo krūvis bei darbo laikas, turimos medicinos priemonės bei įranga, pacientų medicinos dokumentai.

Tikrinant pacientų ligos istorijas paaiškėjo, kad savalaikis troponino tyrimo rezultatų gavimas yra viena opiausių ir dažniausiai aptinkamų problemų. Nustatyta, kad visos tikrintos ligoninės ne visada užtikrina troponino tyrimų rezultatų gavimą per 1 valandą nuo paciento atvykimo į ligoninę ar kardiologinių simptomų atsiradimo buvimo ligoninėje metu. Be to, tik Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje ir Šilutės ligoninėje visais atvejais buvo užrašyta elektrokardiograma pirmojo paciento kontakto su sveikatos priežiūros specialistais metu.

Kvalifikuoti specialistai – viena iš sąlygų teikti saugias ir veiksmingas gydymo paslaugas. VASPVT darbuotojai, atlikdami patikrinimus, konstatavo, kad visose ligoninėse vidaus ligų paslaugas teikiančių specialistų profesinė kvalifikacija ir profesinis pasirengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau nepertraukiamas darbas yra užtikrinamas tik Anykščių ir Rokiškio rajonų ligoninėse. Kitose įstaigose paslaugas kai kuriomis dienomis teikė kitų specialybių gydytojai ar vidaus ligų gydytojų asistentai, kas nėra numatyta medicinos praktikos įstatyme ir sveikatos apsaugos ministro įsakymuose.

Vienas iš labiausiai pasitaikančių nustatytų pažeidimų yra susijęs su laboratorinių paslaugų užtikrinimu visą parą. Net 80 proc. patikrintų ligoninių neužtikrino medicinos biologų, laboratorinės medicinos gydytojų nepertraukiamo darbo.

Kartu su įspėjimu per numatytą laiką pašalinti trūkumus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, VASPVT visoms ligoninėms pateikė 35 rekomendacijos dėl ligoninės darbo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tobulinimo.

VASPVT yra pagrindinė institucija, vykdanti gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybės valstybinę priežiūrą. Gydymo įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, jų veiksmingumas ir prieinamumas yra svarbiausi, vertinant gydymo įstaigų veiklos rezultatus.

Profesorė J. Čelutkienė neabejoja, kad COVID-19 – pamoka tiek medikams, tiek pacientams, kuri paveiks miokardo infarkto susirgimų statistiką, ir tai išryškės artimiausiais mėnesiais. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė įsitikinusi, kad būtina plėsti ir stiprinti nuotolines paslaugas, ruošti daugiau slaugytojų ir išnaudoti jų potencialą. Taip būtų pasiruošiama galimai antrai pandemijos bangai.

– Jeigu žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje atitinka rekomenduojamą normą, ar tikimybė patirti miokardo infarktą yra didelė? Kokios dar priežastys tai lemia?

– Tikimybę patirti miokardo infarktą mes, kardiologai ir šeimos gydytojai, įvertiname pagal rizikos skaičiuoklę. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kai tikriname vidutinio amžiaus žmones Lietuvoje ir vertiname jų rizikos veiksnius, cholesterolis padidėjęs būna 90 proc. žmonių, kurie dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, jos metu kasmet patikrinama apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Besikreipiančių dėl širdies ligų skaičius karantino metu smarkiai sumažėjo. Suteikta akivaizdžiai mažiau skubios pagalbos.

Tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolio norma dar nėra pakankamas rodiklis kalbant apie miokardo infarktą. Būtina fiksuoti ir kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį (siekia 50 proc.). Rekomenduojama, kad jis neviršytų 140/90 mmHg, idealiu atveju – 130/80 mmHg.

Taip pat pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kelia cukrinis diabetas, nutukimas. Tiesa, kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pavyzdžiui, paveldimumo ir didėjančio žmogaus amžiaus.

– Ar sumažinus cholesterolio kiekį iki rekomenduojamos normos miokardo infarkto tikimybė stipriai sumažėja? Galbūt galima įvertinti procentais?

– Kardiologams ir šeimos gydytojams svarbiausia ne bendras, o mažojo tankio cholesterolis, dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, kuris formuoja aterosklerozines plokšteles. Pas sveiką žmogų jis turėtų siekti ne daugiau kaip 3,0 mmol/l. Dažnai pacientų kraujyje randame 4,5 mmol/l. Pavyzdžiui, jei šį kiekį sumažiname 1 mmol/l, tikimybė susirgti miokardo infarktu sumenksta 23 proc. Jei sumažiname 2 mmol/l, rizika sumažėja net 50 proc.

Norėčiau paminėti, kad sveikesnis ir judresnis gyvenimo būdas gali būti tik papildoma prevencinė priemonė. Veiksmingiausias būdas sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, patvirtintas moksliniais tyrimais, – vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją, taip vadinamų statinų, vartojimas. Tokie medikamentai išsiskiria tuo, kad stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, ko negali užtikrinti kitos priemonės. Tuomet smarkiai sumažėja rizika, kad aterosklerozinė plokštelė įplyš. Tinkamas vaistų indikacijas turi nustatyti šeimos gydytojai ir kardiologai, atsižvelgdami į visumą pacientui būdingų rizikos veiksnių.

– Kokias didžiausias pacientų daromas klaidas, susijusias su rizika patirti miokardo infarktą, pastebite?

– Daugiausia mitais apipinti cholesterolį mažinantys vaistai – statinai. Didžiausia pacientų klaida – įsitikinimas, kad tokie medikamentai yra kažkoks blogis. Žmonės nepagrįstai baiminasi pašalinio vaistų poveikio. Dažnai pacientai su statinais susieja įprastinius raumens skausmus ar virškinimo trakto sutrikimus. Ilgametė medikės patirtis rodo, kad neteisinga sieti šiuos pojūčius su vartojamais medikamentais.

Tokie vaistai ne žalingi, o atvirkščiai. Rizikos grupėje esantiems žmonėms statinai yra pagalbos priemonė gyventi kokybiškiau ir saugiau. Jie neleidžia ligai progresuoti, sumažina sveikatai grėsmingų atvejų skaičių ir pailgina žmogaus gyvenimo trukmę.

Lietuvos kardiologų draugijos nariai pastebi, kad kitose Vakarų Europos šalyse visuomenė drąsiau vartoja statinus. Tai vaizdžiai koreliuoja su statistika: tokiose valstybėse mirtingumas keturiskart mažesnis nei Lietuvoje. Taip pat būtina įsisąmoninti, kad cholesterolį mažinantys vaistai negali sukelti priklausomybės.

Dar viena pacientų bėda – nežinojimas, kokia jiems asmeniškai normali cholesterolio norma. Svarbu suvokti, kad jos absoliutinti negalima. Dažniausiai žmogaus, kuris neturi rizikos veiksnių, gyvena sveiką gyvenimo būdą, tinkamas mažojo cholesterolio kiekis gali būti ir 3 mmol/l. Gerokai griežtesnė cholesterolio kontrolė būtina tiems, kurie yra persirgę miokardo infarktu arba serga cukriniu diabetu, turi kitų rizikos veiksnių. Jų norma – mažiau 1,4 mmol/l. Pacientams, kuriems buvo du ar daugiau miokardo infarktų, tikslinis cholesterolio kiekis kraujyje turi siekti vos 1 mmol/l.

– Ar miokardo infarktų skaičius Lietuvoje per karantiną išaugo ar nepakito?

– Lietuvos kardiologų draugija ir Vilniaus universitetas šiuo metu kaip tik renka duomenis ir aiškinasi, kaip per karantiną pakito miokardo infarktų skaičius ir su tuo susijusių mirties atvejų skaičius. Tačiau apie tai kalbėti dar anksti – statistika paaiškės artimiausiais mėnesiais. Galiu tik pasakyti, kad per pandemiją akivaizdžiai sumažėjo su miokardo infarktu atvykstančiųjų į ligoninę skaičius. Galime daryti prielaidą, kad dėl to bus išaugęs mirties atvejų skaičius. Tikėtina, kad tokių atvejų daugiausia buvo balandį, kai visas pasaulis, o kartu ir sveikatos sistema, buvo labiausiai sustojęs.

Pirma koronaviruso infekcijos banga buvo pamoka, tikiuosi, išmokta, tiek medikams, tiek pacientams. Viliuosi, kad žmonės, prireikus skubios pagalbos, mažiau baiminsis atvykti į ligoninę.

– Per koronaviruso infekcijos piką apskritai atrodė, kad egzistuoja tik vienintelė liga. Ar kardiologai pajuto mažesnį dėmesį širdies ligoms?

– Besikreipiančių dėl širdies ligų skaičius karantino metu smarkiai sumažėjo. Suteikta akivaizdžiai mažiau skubios pagalbos. Pacientus stengėmės konsultuoti telefonu, jiems išrašyti būtinų vaistų receptus, tačiau tai neatstojo įprastų konsultacijų apimties. Vylėmės, kad žmonės nesikreipia, nes drausmingai vartoja vaistus. Tačiau turime duomenų, kad širdies ligoms gydyti ar rizikos veiksniams sumažinti skirtų vaistų vartojimas per karantiną sumažėjo. Sustojo širdies ir kraujagyslių prevencijos programa.

– Ko galėtume pasimokyti, jei ateitų antra pandemijos banga?

– Pirma koronaviruso infekcijos banga buvo pamoka, tikiuosi, išmokta, tiek medikams, tiek pacientams. Viliuosi, kad žmonės, prireikus skubios pagalbos, mažiau baiminsis atvykti į ligoninę. Svarbu suprasti, kad, prasidėjus miokardo infarktui, pacientui būtina per 4–6 valandas atverti užsikimšusią kraujagyslę. Kitu atveju įvyksta negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje – jame formuojasi nekrozė, o po to – randas.

Žvelgiant į ateitį, būtina užtikrinti kokybiškesnes nuotolines paslaugas. Lietuvos kardiologų draugija ruošia projektą, kurį įgyvendindami dar labiau tobulinsime kardiologų įgūdžius, paruošime daugiau slaugytojų ir išnaudosime jų potencialą. Siekiame, kad jos galėtų sergančiam lėtinėmis ligomis koreguoti gydymą, išrašyti reikalingų vaistų, paaiškinti rizikos veiksnius.

Taip pat reikalingi patikimi e. sveikatos sprendimai. Būtina praplėsti nuotolinių paslaugų paketą. Turime galvoti, kokios priemonės užtikrintų kokybiškesnį nuotolinį konsultavimą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti vaizdo kontaktas su pacientu. Labai naudinga praplėsti nuotolinės stebėsenos priemones: įtraukti įvairių signalų matavimus iš pacientų namų ir juos perduoti į duomenų centrą. Priimti technologinius sprendimus, kurie leistų nuotolinės konsultacijos metu matyti paciento kardiogramą, instrumentinių tyrimų vaizdus.

Šį sekmadienį TV8 medicinos laidos „Sveikatos medis“ rubrikoje „Ačiū, daktare“, kurioje žmonės dėkoja jų gyvybę išgelbėjusiems gydytojas, žiūrovų laukia neeilinė istorija. Pirmą kartą padėka keliaus ne tik gydytojams, bet ir vienam piliečiui, kurio žaibiška reakcija ir kažkada išmoktos pirmos pagalbos pamokos išgelbėjo jauno vyro gyvybę.

Į autobusą skubėjęs vilnietis virėjas R. Vasčiula judrios sankryžos automobilių spūstyje užsidegus žaliai šviesai pastebėjo nejudančią mašiną. Po kelių akimirkų ten pagalbos jau šaukėsi išsigandusi moteris, prie kurios priskubėjo ir Rytis.

„Kilo įtarimas, ėjau arčiau ir išgirdau, kad žmogui negera. Pribėgau, pamačiau, jog vairuotojas nereaguoja. Ėmiau daryti, ką buvau išmokęs iš pirmosios pagalbos pamokų – ištraukiau žmogų iš mašinos, paguldžiau ant žemės, jis jau nekvėpavo... Todėl pradėjau daryti širdies masažą“, – tos lemtingos dienos prisiminimais laidoje dalinsis vyras.

Infarktą ir klinikinę mirtį patyręs 49-erių pilotas lakūnas, Ryčio ir medikų dėka, šiuo metu sėkmingai gydosi reabilitacijoje. Prisiminęs savo drąsius veiksmus, Rytis neslepia, jog tai buvo pirmas kartas, kuomet teko padėti infarkto ištiktam žmogui, tačiau praeiti pro šalį neleido elementarus žmogiškumas.

„Man tai yra svarbu asmeniškai, nes tai gali nutikti bet kam – mano mamai, mano kaimynui ar net mano antrai pusei. Norėčiau, kad ir jiems būtų padėta. Deja, daugelis žmonių šioje situacijoje pravažiavo pro šalį nekreipdami dėmesio. Tai yra skaudu“, – pasakos Rytis.

Už išgelbėtą piloto gyvybę „Sveikatos medžio“ laidoje padėkoti būriui žmonių panoro jo mama Auksė, todėl kartu su kūrybine komanda ji aplankė VUL „Santaros“ klinikas, kur būtent čia skubios pagalbos brigada atgabeno nuo nelaimės ištiktą pilotą.

„Nors daktarai sako, jog nėra dievai, bet jie taip šalia Dievo. Ne žodžiais, bet širdimi aš jiems esu dėkinga“, – džiaugsis Auksė.

Atvežus infarkto ištiktą lakūną į ligoninę ir nustačius, jog yra užsikišusi viena iš vainikinių širdies arterijų, jam buvo ištirpintas krešulys, įdėtas stentas ir taip išgelbėta gyvybė.

„Pačios pirmosios minutės, ištikus miokardo infarktui, yra be galo brangios. Sėkmingos istorijos įvyksta tik dėka didelės medikų komandos, tačiau nelaimės vietoje svarbiausios gyvybės išsaugojimui yra pirmosios pagalbos minutės, todėl ačiū tiems žmonėms, kurie būdami visai ne medikais, padeda nelaimės atveju. Šioje istorijoje miokardo infarktas buvo neeilinis, pasireiškiantis staigia mirtimi ir jeigu nebūtų tokių sąmoningų, bičiuliškų žmonių, mes nekalbėtume šiandien“, – laidoje padėkomis dalinsis VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas, kardiologas, profesorius med. m. dr. Pranas Šerpytis.

Sveika vaiko mityba – ne tik namie, bet ir mokykloje

Laidoje Lietuvos medikai taip pat pasidalins žiniomis apie moderniausius traumų gydymo būdus, kalbės apie sveiko gyvenimo principus ir subalansuotos mitybos svarbą vaikų mokyklose bei rodys pavyzdį aktyviai sportuodami kartu su Lietuvos medikų futbolo asociacija.

Žingsnis po žingsnio visuomenė vis labiau ima suprasti sveikos ir subalansuotos mitybos svarbą. Moksliškai jau seniai įrodyta, jog sveikos gyvensenos įpročiai sudaro iki 50 procentų įtakos mūsų sveikatai.

„Įvertinus bendrai visą mitybą, tai šiai dienai daugeliui tikrai reikėtų peržiūrėti savo maisto racioną, sumažinti gyvūninių riebalų, išplėsti daržovių ir vaisių suvartojimo kiekį bei laikytis režimo, nes itin veiklūs ir nuolat dirbantys žmonės vis mažiau skiria laiko maitinimuisi“, – laidoje kalbės VU Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius dr. Rimantas Stukas.

Sveikatos apsaugos ministerija vis daugiau dėmesio skiria vaikų mitybos įpročiams ir jų formavimuisi nuo mažų dienų. Kauno rajono mokyklos pirmosios išbandė švediško stalo principą, kai mokiniai gali patys pasirinkti, ką ir kiek valgyti.

„Daug kam švediški stalai asocijuojasi su kurortuose matomais maistu gausiai nukrautais stalais. Tačiau mokykloje yra visiškai priešingai – patiekiami yra tie patys, sveikatai palankūs patiekalai, tiesiog vaikai gali pasirinkti ar tai bus vištienos maltinukas, ar vištienos troškinys, valgys su bulvių koše, ryžiais ar grikiais. Vaikai mėgsta pasirinkti, jie mėgsta, kad jie turi galimybę rinktis iš skirtingų salotų, skirtingų garnyrų, kai jie gali įsipilti norimą dydį sriubos porcijos. Ženkliai sumažėjo ir maisto atliekos“, – pasakos Kauno rajono administracijos kultūros švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė.

Traumos – ką būtina žinoti

Traumos dažnai neaplenkia aktyviai sportuojančių, bet jos gali tykoti ir itin kasdieniškoje aplinkoje, ypač artėjant žiemos sezonui. Nutikus nelaimingam atsitikimui, svarbu žinoti, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą sau ir artimiesiems. Vienas iš moderniausių traumų gydymų būdų yra enzimų terapija, kuri padeda greičiau užgyti žaizdoms ir mažina skausmą.

„Gijimo metu dažniausiai stengiamės nenaudoti medikamentų, tačiau jeigu yra tinimas, hematomos, mėlynės, skausmas, to išvengti nepavyksta. Šiuo metu populiariausia yra enzimų terapija, kuomet naudojant enzimus sumažėja gijimo laikas, mažėja skausmas, jie organizme greičiau ardo trombus ir mes gauname norimą rezultatą daug greičiau“, – patarimais dalinsis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas, reabilitologas Vytenis Trumpickas.

Aktyviai sportuojantys medikai – pavyzdys visiems

Laidos kūrybinė komanda taip pat apsilankys ir neeiliniame futbolo mače, kuriame susikaus Vilniaus ir Kauno gydytojų komandos.

Lietuvos medikų futbolo asociacija gyvuoja jau 22 metus, jie reguliariai organizuoja šio žaidimo varžybas, turnyrus. Šis neformalus bendravimas leidžia susitelkti bendram sportiniam tikslui ir garbingai atstovauti Lietuvą pasaulio medikų futbolo čempionatuose.

„Mums tai ne hobis, o gyvenimo būdas. Kiekvienais metais, kuomet vyksta čempionatas, mes aukojam savo atostogas, truputį nukenčia ir šeimos, artimieji, bet vis dėlto turime labai senas ir gražias tradicijas“, – pasakos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.

Patarimai, kaip gydytis po patirtų traumų, sveikos gyvensenos principai mokyklų valgyklose, aktyviai sportuojantys medikai bei padėkos žodžiais, skambantys iš jų lūpų paprastiems neabejingiems piliečiams – jau šį sekmadienį, 15 val. per TV8 televiziją.

Medikai perspėja, kad kelias nuo saulės vonių iki ligos patalo ar net mirties ne toks ir ilgas.

Viena dažniausių širdies nepakankamumo priežasčių, po kurių gyvenimas labai sutrumpėja, yra persirgtas miokardo infarktas.

Lietuvoje dar labai daug darbingo amžiaus vyrų ir moterų serga miokardo infarktu. Reikia padaryti viską, kad ši liga neišsivystytų.

„Yra gydymo įstaigų, kur nuvežti miokardo infarkto pacientų, visi numiršta, tai yra 100 proc. trisdešimties dienų mirštamumas patekus į tokią įstaigą. Ir yra tokių įstaigų, kurios veikia efektyviai, ir mirštamumas 30 dienų po miokardo infarkto yra tik 7,42 procento. Daugiau negu dešimt kartų skiriasi mirštamumas skirtingose įstaigose“, – antradienį Seime svarstant sveikatos apsaugos reformą teigė Aurelijus Veryga.

Taip jis aiškino, kodėl būtina pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymų paketui, suteikiančiam galią ministrui nustatyti valstybinių ligoninių tinklą, reikalingą užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą.

Antradienį Seimas po svarstymo projektui pritarė. Už balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 22, 26 susilaikė. Priimti paketą numatoma šią savaitę.

Konservatorius Antanas Matulas ministro teiginius dėl 100 proc. mirštamumo pavadino šmeižtu.

„Pamėginkite 80, 90 metų žmogų su insultu pagal klasterių sistemą paguldyti į tas didžiąsias ligonines. Spaudoje matome kas savaitę, žmonės išsako nuomonę, kokius kryžiaus kelius patiria ir nepapuola į tas ligonines, nes ten dabar kamščiai yra. Nuo jų reikia nukrauti paprastus ligonius, kad juos gydytų Panevėžys, Šiauliai, Alytus ir panašiai. Duok dieve, kad tos mažos ligoninės priima tokius ligonius, nes jie numirtų namuose. Ten ir turi būti toks mirtingumas, nes jie ten būna iki gyvenimo pabaigos“, – tvirtino A. Matulas.

A. Veryga teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija viešai paskelbs ligonines su tokiu mirtingumu.

„Jų yra ne viena. Mes jas paskelbsime viešai, kad nebūtų spekuliuojama, tikrai parodysime, tai oficiali statistika, garantuoju, kad tai nėra juodinimas“, – kalbėjo ministras.

Kita vertus, jis pripažino, kad tokiose ligoninėse pacientų nėra daug.

„Taip, ten pacientų nėra daug, bet tie mirę du ar penki pacientai yra mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai. Ir gali būti, kad jie būtų likę gyvi“, – pareiškė A. Veryga.

„Jeigu kalbame apie regionų politiką ir rūpestį regionų žmonėmis, ne regiono žmogui turi skaudėti galvą, kur jam važiuoti. Mes privalome pasirūpinti, kad jie patektų į tokią įstaigą, kur liks gyvi ir jiems paslaugos bus suteiktos kokybiškos“, – pridūrė jis.

Taip ministras atsakė Mišrios Seimo narių grupės parlamentarui Povilui Urbšiui, kad prieš savivaldos rinkimus valdantieji imasi rajonuose naikinti gydymo įstaigas. P. Urbšys teigė, kad rūpestį žmogaus sveikata pradeda gožti institucinis interesas.

Konservatoriaus A. Matulo teigimu, po šios reformos rajonuose gali būti uždaryta 20-30 ligoninių, nes jos nebus įtrauktos į minėtą tinklą, o tai reiškia, kad Ligonių kasos su jomis nesudarys sutarčių ir nemokės už paslaugas.

A. Veryga sakė, kad šiuo metu 4,5 tūkst. lovų ligoninėse nenaudojamos, bet išlaikomos, arba į jas pacientai guldomi nepagrįstai.

Jeigu sakoma, kad Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio trenerių, tai tiek pat yra žinančiųjų kas, kaip, kiek turėtų gydyti.

„Jeigu sakoma, kad Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio trenerių, tai tiek pat yra žinančiųjų kas, kaip, kiek turėtų gydyti“, – į reformos kritiką atsakė sveikatos apsaugos ministras.

Pagal projektą, sveikatos apsaugos ministrui ketinama suteikti teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis. Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.

Be to, norinčios gauti sutartis su TLK privačioms gydymo įstaigoms reikės atitikti tam tikrus kriterijus. Juos kritikuoja Investuotojų forumas.

Anot projekto, įstaigos privalėtų turėti paslaugų teikimo patirties, atitinkamą gydytojų etatų skaičių, suteikti per metus atitinkamą paslaugų kiekį, užtikrinti teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir pan.

„Pavyzdžiui, dabar yra tokia paslauga kaip dializė. Ji teikiama specializuotose įstaigose, kurios tik tai ir daro. Vadinasi, jos yra absoliučiai nekompleksiškos, ten dirba mažai gydytojų, ir tai jau kriterijai, kurių jos neatitinka. Nuo 2020 metų jos greičiausiai neteks sutarčių su Ligonių kasa. Kai į tokią įstaigą ateis pacientas ten, jam sakys: 100 eurų, šis sakys: gerai, einu į valstybinę. O valstybinė įstaiga gaus finansavimą, nes bus kompleksiška, nes ji turi stacionarą“, – yra sakiusi Investuotojų forumo atstovė advokatė Dovilė Burgienė.

Dar viena siūloma naujovė – naujo kolegialaus valdymo organo – valdybos – įteisinimas. A. Verygos teigimu, ji būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens gydymo įstaigoms.

Taip pat norima įvesti įstaigų vadovams penkerių metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.

Taip pat siūloma nustatyti, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.

Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Pateikti projektai sudarytų galimybę sustabdyti vadovui mėnesio algos kintamosios dalies mokėjimą, kai jam pateikti įtarimai dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Be kita ko, siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, jos turėtų teikti siūlymus ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.

Siūloma, kad šios naujovės įsigaliotų 2019 metų sausį, o pereinamas laikotarpis būtų taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su teritorinės ligonių kasomis sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 metais.

Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu minėtos pataisos bus priimtos.

„Nežinau, kas sumąstė taip sukeverzoti sveikatos apsaugos sistemą, bet čia yra talentas“, – sveikatos apsaugos reformą įvertino konservatorė Irena Degutienė.

Pasak gydytojos kardiologės dr. Nelli Bičkauskaitės, ypač turėtų sunerimti ir jauno amžiaus žmonės, kurių šeimoje buvo sergančiųjų šia liga arba kurie per mažai dėmesio skiria sveikam gyvenimo būdui – sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui ar rūko.

Miokardo infarktas

Liaudyje dažnai manoma, kad įvykus miokardo infarktui plyšta širdis. Kardiologė dr. N. Bičkauskaitė teigia, jog tokie plyšimai įvyksta labai retai, kuomet jau nieko negalima padaryti – ištinka staigi mirtis. Tačiau dažniausiai miokardo infarktas įvyksta tada, kai dėl susidariusio krešulio yra užkemšama kraujagyslė. Tai neleidžia širdį maitinančioms arterijoms tinkamai pernešti deguonies, todėl jo negavusi širdies raumens dalis apmiršta bei nustoja dirbti. Jei kraujo krešulys yra nedidelis ir jis nepilnai užkemša kraujagyslę – įvyksta negilus infarktas, o kai kraujo krešulys pilnai užkemša visą kraujagyslę – įvyksta gilusis miokardo infarktas, rašoma pranešime spaudai. 

Suserga vis jaunesni

Nors vyrauja nuomonė, kad miokardo infarktas – vyresnio amžiaus žmonių liga, vis dažniau ja suserga jaunesni – dvidešimties, trisdešimties metų amžiaus žmonės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vidiniai arterijų pažeidimai atsiranda jau antrame – trečiame gyvenimo dešimtmetyje. Tam didelę reikšmę turi genetika, todėl jei tarp pirmos eilės giminaičių buvo jaunų žmonių, sirgusių šia liga, labai svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius bei su jais kovoti.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vidiniai arterijų pažeidimai atsiranda jau antrame – trečiame gyvenimo dešimtmetyje.

Susirgti didelę tikimybę turi ir tie žmonės, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, tačiau jo negydo. Dažnai tai būdinga jauniems žmonėms, kurie atsitiktinai ar profilaktinių patikrinimų metu nustačius kraujospūdžio padidėjimą atsisako gydytis, nes neturi skundų bei jaučiasi gerai.

„Tai – didelė problema, kadangi esant padidintam kraujospūdžiui tenka didesnė apkrova širdžiai. Jei kraujospūdis per didelis, storėja širdies raumuo, pakenkiama kraujagyslių sienelėms, atsiranda pokyčių inkstuose“ , ­– pasakoja kardiologė.

Ligai didelę įtaką gali daryti ir kiti veiksniai, kuriuos koreguoti gali kiekvienas – per didelis svoris, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ar nepilnavertė mityba.

„Lietuvių nacionalinė virtuvė iš tikrųjų nėra labai sveika: cepelinai, vėdarai, riebūs kepsniai, kiaulės koja. Niekas nesako, kad šių produktų negalima valgyti visiškai, bet reikia stengtis, kad mūsų mityboje dominuotų daugiau augalinės kilmės maisto ir mažiau – gyvulinės“, – pataria dr. N. Bičkauskaitė.

Liaudies medicina – nepadės

Dažniausi miokardo infarkto simptomai – skausmas už krūtinkaulio, kuris plinta po visą krūtinę ir trunka daugiau negu 20 minučių. Tačiau gali pasireikšti ir dusulys, vėmimas. Labai būdingas kartu su skausmu pasireiškiantis simptomas – mirties baimė. Kai kurie pacientai pastebi grėsmingus ritmo sutrikimus, netenka sąmonės.

Tačiau būna ir besimptomio miokardo infarkto formų, kuomet žmogus nejaučia jokių požymių, o tai, jog įvyko infarktas, gydytojai atranda tik vėliau, dažniausiai profilaktinio patikrinimo metu. Tokie netipiški miokardo infarkto požymiai būdingi jauniems – 25-40 metų ar vyresniems  nei 75 metų pacientams.

Atsiradus skausmui krūtinėje, kuris užtrunka ilgiau nei 20-30 min., esant galimybei reikia po liežuviu pakišti nitroglicerino tabletę. Ir jeigu po 5-15 min. būklė negerėja, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei namie turite aspirino, galima išgerti ir jo.

Kartais žmonės neturėdami po ranka kraujagysles plečiančių vaistų, nusprendžia išgerti degtinės. Taip rizikuoti nereikėtų –  nors pradžioje tai gali kiek praplėsti kraujagysles, vėliau alkoholis  iššaukia dar stipresnius arterijų susitraukimus ir pablogina situaciją.

„Ištikus miokardo infarktui reikėtų stengtis, kad pacientas kuo greičiau patektų į ligoninę, kurioje  būtų „atkimšta“ kraujagyslė ir išsaugotas širdies raumuo. Nes jei kraujagyslė atkemšama laiku, atstatomas kraujo tekėjimas į širdį, taip išsaugant širdies raumenį. Tačiau jei kreiptis į gydytojus pavėluojama ir pažeista kraujagyslė neatkemšama per kelias valandas, širdies raumuo dėl deguonies trūkumo jau gali būti apmiręs. Tuomet visam laikui susidaro širdies raumens randas, o kai kurie atvejai netgi gali baigtis mirtimi“,– įspėja Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytoja.

Užbėgti už akių padeda profilaktika

Užbėgti miokardo infarktui už akių gali padėti kraujagyslių ir širdies ligų prevencinės programos. Šių programų metu poliklinikose atrenkami pacientai su padidinta rizika susirgti miokardo infarktu ir insultu. O tuomet kardiologinius tyrimus atliekančiose poliklinikose ir ligoninėse atliekami detalūs tyrimai, kurių metu nusprendžiama, koks gydymas geriausias: medikamentinis ar intervencinis (chirurginis).

„Be apklausos ir detalios apžiūros, vertinamas nutukimo laipsnis, išsiaiškinama, ar pacientas neturi padidinto kraujospūdžio. Atliekama elektrokardiograma, kurios metu įvertinama, ar nėra patologinių pokyčių. Atliekant echokardioskopiją nustatoma, ar nėra širdies raumens sustorėjimo, padidėjusių širdies ertmių, vožtuvų struktūrinių pokyčių bei širdies raumens pažeidimo.  Galiausiai pacientui atliekamas fizinio krūvio testas, kurio metu galima pamatyti, ar nėra pakitimų, būdingų dėl užsikimšusių kraujagyslių išsivysčiusioms  ligoms. Tai leidžia nustatyti, ar reikalingas gydymas medikamentais, ar būtina taikyti intervencinį gydymą. Drauge pacientui sudaroma programa, kaip koreguoti rizikos veiksnius, kuri padės išvengti grėsmingos ligos – miokardo infarkto“, – pasakoja gydytoja kardiologė dr. N. Bičkauskaitė.