„Pats agresorius naudoja maistą kaip ginklą, tai būti jo pusėje ir padėti jam, tuo pačiu metu lengviau realizuoti savo produkciją – ar Lietuvos rinkoje, ar padėti išvežti į kitas rinkas – tai čia prasilenkia su tam tikromis vertybėmis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

„Jeigu mes padedame kariaujančiai Ukrainai (...) ir tuo pačiu padėti agresoriui, jo žemės ūkio, maisto sektoriui, jo produkcijos realizavimui, tai tikrai tikriausiai yra nemoralu“, – pridūrė jis.

Pasak V. Tomkaus, nedraudžiant rusiškos žemės ūkio produkcijos importo verslas pats turi įsivertinti galimą poveikį jo reputacijai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas anksčiau ne kartą teigė, jog į Lietuvą importuojami rusiškų grūdų kiekiai yra nedideli.

Pasak rusiškus grūdus importuojančios Klaipėdos bendrovės „Dognus“ vadovo Arūno Vasiliausko, yra jų paklausa, be to, tai nėra draudžiama. 

„Kai uždraus (...), mes į Lietuvą nebevešime. Bet yra Europos Sąjungoje daug valstybių, kurios tokių draudimų nepriėmė, todėl mes vešime į kitas Europos Sąjungos valstybes“, – LRT radijui sakė A. Vasiliauskas.

Pasakys negalima, bus negalima. O moralė yra toks dalykas: vienam moralė yra nevogti, kiti vagia.

 

„Todėl, kad yra paklausa. Nebūtų paklausos, nedirbtume“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Lietuva pradėjo antroje kovo pusėje pradėjo griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus pašarinius bei maistinius grūdus. Pasak LRT radijo, per tris pirmas naujos tvarkos dienas atgal į Rusiją buvo nukreipti šeši „Dognus“ kroviniai.

Pasak bendrovės vadovo, dėl tokių ribojimų brangs visa žemės ūkio produkcija – pašarai nuo balandžio jau pabrango 60 proc., o paukštiena nuo gegužės brangs 25 proc.

A. Vasiliauskas atmeta kritiką, kad rusiškų grūdų importas leidžia uždirbti Rusijai – jo teigimu, įmonei mokant mokesčius dėl to uždirba ir Lietuva.

„Pasakys negalima, bus negalima. O moralė yra toks dalykas: vienam moralė yra nevogti, kiti vagia“, – teigė „Dognus“ vadovas.

Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupės „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad bendrovė prekybą su Rusija ir Baltarusija nutraukė prasidėjus karui Ukrainoje.

„Jos pradėjo karą ir tai yra visiškai nepriimtina, tragedija, ir mes nenorime būti su tuo verslu susiję, turėti reikalų“, – LRT radijui sakė M. Šileika.

Jo teigimu, prekyba su Rusija ir Baltarusija groupei generuodavo apie 200 mln. eurų ir daugiau pajamų per metus.

Europos Komisija (EK) kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus įvesti grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus. Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis tuomet sakė, kad tokia priemonė faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.

Tuo metu Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija ragino EK rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Vieniems siekti mandato – tai būdas atliepti savo ambicijas, kitiems – realizuoti korupcinį ego, tretiems – pakabinti patrauklesnę rinkėją. Arba apskritai visus ignoruoti iš laikinų aukštybių. Kandidatų minia – išties raiba. Yra veikėjų, nuteistų už nusikaltimus, bet niekam tai pernelyg smegenų nekaso. Kažkada, dar Nepriklausomybės pradžioje, dėl teistų kandidatų kildavo totalinis siaubas. Bėgant metams prie to pripratome, o dabar į teistumą beveik jau nekreipiama dėmesio, tarsi tai būtų tik egzotiškas akcentas. Moralė nebeteko savo funkcijos, ir daugeliui vienodai, ar kandidatas yra dorovingas, ar buvęs nusikaltėlis, ar tiesiog psichopatas. Nulis sveikų. Moralė – šios realybės demencija.

Moralė nebeteko savo funkcijos, ir daugeliui vienodai, ar kandidatas yra dorovingas, ar buvęs nusikaltėlis, ar tiesiog psichopatas.

Yra ir tų, kurių smegenų galios kelia abejonių, ar toks žmogus apskritai gali pasiekti kokių nors rezultatų. Girdime padrikus papezėjimus apie gyvūnėlių gerovę, paukštelių lesinimą, tvarius mezginius ir pasiaukojamą darbą rinkėjų labui. Tačiau akivaizdu, kad toks kandidatas (-ė) tik murdysis nesibaigiančioje imituojamų veiklų tragikomedijoje, o rezultato vis tiek nebus jokio. Nes tas žmogus tiesiog nėra įgalus ko nors pasiekti tautai, be to, jis ir pats įsitikinęs – rinkėjams mulkinti užteks parado su pažadų transparantais. Tokiam kandidatui taip ir norisi drėbti: „Kur lendi, durneli (-e), gal geriau pardavinėk turguje kojines.“ Tik kas iš to, vis tiek geri žmonės išrinks.

P. S. D. Kreivio ministerija paneigė, kad „Agrokoncernui“ davė 2,368 milijono. Bet įmonė vis tiek pinigus gavo. Ar jau akivaizdu, kam einama į politiką?

„Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgose buvo dezertyravimo atvejų, tačiau labai tikėtina, kad Rusijos karių moralė tebėra ypač problemiška“, – rašė ministerija, tviteryje pateikdama naujausią informaciją.

„Ir toliau pasitaiko atvejų, kai ištisi rusų daliniai atsisako vykdyti įsakymus, o tarp karininkų ir jų karių kyla ginkluoti susirėmimai“, – priduriama pranešime.

„Žemą Rusijos karių moralę lemia prastas vadovavimas, ribotos galimybės rotuoti dalinius, labai dideli nuostoliai, kovinis stresas, prasta logistika ir darbo užmokesčio problemos“, – rašė ministerija. Taip pat tikėtina, kad dauguma įvairaus rango Rusijos karių vis dar nesupranta karo tikslų.

Pranešime sakoma, kad pastarosiomis dienomis abi pusės „tęsė sunkiosios artilerijos apšaudymus“ Sjeverodonecko šiaurėje, rytuose ir pietuose, o „fronto linija mažai keitėsi“.

JK vyriausybė nuo pat karo Ukrainoje pradžios reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją. Maskva kaltina Londoną vykdant kryptingą dezinformacijos kampaniją.

Sakote, o kur moralinis veidas? Kokia čia dar moralė? Na, suklydo žmogus kokius tris kartus netyčia, bet štai deklaravo savo teistumą rinkimų komisijai ir jau jis – kandidatas į narius.

Buvo tokių pretendentų, kurie nedeklaravo, galvojo, praslys. Kaip antai vienas toks veikėjas iš pajūrio – net tris kadencijas niekas to jo nedeklaruoto teistumo nepastebėjo, tiesa, kai pastebėjo, išgrūdo lauk iš tarybos. Bet pats jis ir toliau tvirtina nežinojęs, kad yra už kažką teistas.

Galbūt, nes atmintis toks keistas dalykas, kad ne vienas toks apsitapšnojęs kandidatas "pamiršo" apie savo nuodėmes pranešti. O kiti gal ir nenorėjo. Nesgi net tokie veikėjai suvokia, jog prisipažinti buvus teistam už seksualinį nusikaltimą jokia čia garbė. Ir liko tik viena viltis, gal ten Vyriausiojoje rinkimų komisijoje to kuklaus jų nutylėjimo niekas nepastebės. Pastebėjo.

300 tokių veikėjų visoje Lietuvoje (skirtingai nei 300 spartiečių) stengėsi, kad niekas neišgirstų apie jų heroiką. Tačiau rinkimų kampanija jiems baigėsi, o taip norėjosi iškilti ir paskui juoktis iš visų tų kvailių, kurie balsuoja ir išrenka bet ką, dėl ko paskui apima svetima gėda.

Kaip ir dėl kadenciją bebaigiančio Biržų mero (šitas veikiausiai neteistas), kuris neįsileido į miestą parodos iš Švedijos. Esą, kodėl anie negrąžina prieš 300 metų iš Biržų pilies nušvilptų keliasdešimt patrankų ir dar eksponuoja jas Švedijos kariuomenės muziejuje?

Ir tada tampa aišku, kad moralinė kai kurių kandidatų šerdis ne varinė, kaip biržiečių patrankos, o gerokai perpuvusi. Tad ko iš jų benorėti?

Apskritai, kaip galima ne tik ėsti, bet ir girtauti ne už savo, o už valdiškus pinigus? Juk visi žmonės patys moka už paslaugas restorane ar viešbutyje.

Kaip ir užmoka už viską, kuo naudojasi arba ką suvartoja.

Atėję į kavinę paprasti piliečiai neskambina jos savininkui ir nesako, kad nesumokės tūkstantinės sąskaitos, nes nepratę to daryti.

Pagaliau maitintis už biudžeto pinigus yra amoralu, nes taip paprastai elgiasi bambalio iš rankų nepaleidžiantys "pašalpiniai".

Tačiau tai, ko negali mirtingieji, gali politikieriai, įpratę prie kasdienės nemokamos kavutės darbovietėje. Jie kažkaip pernelyg lengvai įteigė tautai, kad jų darbas toks išskirtinis, toks atsakingas ir sunkus, kad gali nevaržomai naudotis viešaisiais resursais.

Taip, iš tiesų, jų darbo sunkenybes gražiai regime kasdien.

Štai praėjusią savaitę net per radiją iš ryto pranešė: komisija rinksis ir spręs, kaip paskirti Laisvės premiją. Atkreipkite dėmesį: sunkiai darbuosis – "spręs, kaip paskirti premiją", o ne iš kur jai gauti pinigų.

Dar juokingiau, kad visi jau ir taip žino, kam ta premija bus paskirta.

Tačiau juk reikia imituoti darbą, kad už jį būtų sumokėta, o čia gal ir pietų kas nors pakvies arba bent jau kavos duos ir šrūdų su vašylais iš karaliaus Ūbo meniu. Nemokamai, aišku.

Tiksliau – sumokės mokesčių mokėtojai. Ir už kavą, ir už šrūdus, ir Laisvei dar liks, jei ką.

Štai tokia ta mūsų viešojo sektoriaus vegetatyvinė kasdienybė – premijos skyrimo rūpesčiams reikia daugiau pinigų nei pačiai premijai.

Tegyvuoja procesas maitintojas!

Tik bėda, kad visa tai iš tiesų yra ne kas kita, o įkyrėjusi socialinė gonorėja, kuri tariamą atsidavimą tautai pavertė veidmainiškomis visuomeninio veiksmo imitacijomis.

Refleksas yra staigus automatinis judesys, kuriuo reaguojama į dirgiklį. Kūnui pajutus grėsmę, iš kontrolės režimų išsprūdęs stimulas keliauja į centrinę nervų sistemą, kur prasideda nesąmoninga primityvi kūno reakcija, tarnaujanti išgyvenimo ir savisaugos instinktams. Tai įvyksta greičiau, nei protas gali sąmoningai suformuluoti nurodymus – paveiktas kūnas instinktyviai atšoka ir traukiasi iš galimos grėsmės sferos. O moralės refleksą galima apibrėžti kaip nervingą, kartais neracionalų mėginimą atkurti moralines vertybes, kai baiminamasi, kad iškilo socialinės struktūros suirimo grėsmė.

Nerimas dėl moralės labai gajus, nors dažnai veikia pasąmonės lygmenyje, siųsdamas netiesioginius fizinius signalus. Taip valingi ir nevalingi fiziniai aktai prisideda prie bendruomeninės sąmonės įtvirtinimo. Visos religijos tiesiog apsėstos rūpesčio dėl kūno angų, kaip slenksčio tarp vidaus ir išorės, nes remdamosi šia riba jos apibrėžia moralų tikinčiųjų elgesį. Religinėmis taisyklėmis nustatoma, ką galima valgyti ir su kuo leidžiama turėti lytinių santykių, šios taisyklės buvo iš dalies integruotos į civilines procedūras. Donaldui Trumpui grasinant uždrausti musulmonus – atskleidžiant naujus konservatizmo kraštutinumus, o Europoje nerimstant aistroms dėl burkų draudimo, tampa aišku, kad mums reikia naujo tarpkultūrinio moralės supratimo, kad galėtume atsispirti panikai, kurią kursto visi svetimi dalykai, besiskverbiantys į Thomaso Hobbeso įsivaizduotą „politinį kūną“.

Tyrimu gilinamasi į momentus, kai moralinės vertybės patyrė spaudimą ir įgijo naujas formas, pavyzdžiui, AIDS krizės metu, skirtingais gimstamumo kontrolės istorijos momentais ar per raganų medžioklę XV amžiaus Europoje. Šių atvejų analizė leidžia pamatyti, kad moralės istorija nėra nuolatinės pažangos kelias laisvo mąstymo ir tolygiai subalansuotos visuomenės link. Veikiau tai procesas, atkartojantis fiziologinę raumens veikseną, t. y. susitraukimą ir atsipalaidavimą moralės problemų atžvilgiu. Parodos kūrėjams rūpi paslėpta moralės veikimo logika, leidžianti perprasti baimės atmosferą, cenzūros ir moralės diskursus tiek kapitalistinėse, tiek ankstesnėse visuomenėse.

Parodoje dalyvauja: Brandonas Andrew, Judy Chicago, Leonas Ferrari, fierce pussy, Andrea Fraser, Danas Grahamas, Rana Hamadeh, Linas Jablonskis, Joachimas Koesteris, Carlosas Motta, Shelly Nadashi, Karol Radziszewski, Marianna Simnett, Bartas Van Dijckas, An van. Dienderen, Heidi Voet.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Flandrijos vyriausybės atstovybė.

Paklausti, kurias problemas – ekonomines ar moralines – reikėtų spręsti pirmiausiai, 81 proc. apklaustųjų paminėjo ekonomines problemas ir tik 18 proc. nurodė moralinius klausimus.

Latvių nuomonė šiais klausimais beveik nesikeičia jau kelerius metus.

Apklausos rezultatus socialiniuose tinkluose paskelbęs SKDS direktorius Arnis Kaktinis pažymėjo, kad žmonių pasirinkimas tarp pinigų ir moralės per pastaruosius metus nepakito ir pinigai tebelaimi rezultatu 4:1.

2007 metais moralę labiau nei pinigus vertino 26 proc. latvių.

Pora vidutinės kokybės batų – geriems tokios sumos nepakaktų net per didžiausius išpardavimus. Arba vos 150 g garsiosios kavos "Luwak". Arba maždaug 60 litrų populiariausios markės benzino. Tiek, mūsų angelų sargų nuomone, yra vertas Lietuvos piliečio orumas.

Šiais daiktais Lietuvoje galima paversti 300 litų – sumą, kuria dvidešimtmetis olandas sumokėjo už tai, kad praėjusį savaitgalį pagrindinės Lietuvoje katalikų šventovės prieigose, prie Arkikatedros bazilikos, susibūrusiems tradicinę šeimą palaikantiems katalikams parodė pasturgalį ir dar šiek tiek intymiausių kūno vietų.

Pademonstravo ne it kokie mokyklų prieigose besiblaškantys ekshibicionistai, siekiantys pasirodyti, išgąsdinti ir patirti pasitenkinimą, bet turėdamas aiškų tikslą – įžeisti grupę žmonių ir jų vertybes.

Savo užmojus olandas įgyvendino su kaupu – vienu pasirodymu paniekino konkrečius asmenis, religiją, viešąją tvarką ir privertė mūsų tvarkos sergėtojus pasirodyti esant visiškais bestuburiais.

Teisybės dėlei reikėtų patikslinti: dėl mūsiškių "pasirodymo" olandas nekaltas – kaltas angelų sargų supratimas apie tai, kuo skiriasi viešosios tvarkos pažeidimas ir nedidelis chuliganizmas.

Riba, skirianti šias abi sąvokas, ypač trapi – tai pripažįsta net praktikuojantys teisininkai. Vadinasi, spręsdami, kaip reaguoti į reto įžūlumo olando elgesį, turėjo ypač subtiliai pasverti visus "už" ir "prieš". Besvarstant pagalvoti ir apie tragiškai mažą Lietuvos piliečių pasitikėjimą teisėtvarka, kone ketvirtį amžiaus trunkančias beviltiškas pastangas teisinės valstybės įvaizdį pripildyti turiniu.

Nepagalvojo, nes pabijojo ilgų procedūrų, kurių būtų neišvengta griežtesnės bausmės atveju? Panašiau, kad pagrindinė problema – olandiškas pasas. Mūsiškiams tvarkos sergėtojams jis, matyt, yra didesnė vertybė nei savų piliečių orumas ir jį sauganti Lietuvos Konstitucija.

Oksitocinui niekad netrūko žiniasklaidos dėmesio. Painų vaidmenį psichologiniuose procesuose turinčios medžiagos pavadinimų būta įvairių: meilės hormonas, draugystės, moralės, pasitikėjimo molekulė. Rezultatai, paskelbti žurnale "Nature Neuroscience", praplės mūsų supratimą apie šį svarbų junginį.

Psichologinės oksitocino savybės visada buvo įdomesnės nei fiziologinės (gimdos sienelių susitraukimo bei pieno gamybos skatinimas). Naujo tyrimo autoriai taip pat nagrinėjo būtent psichologinius oksitocino veikimo aspektus. Mokslininkų gauti rezultatai buvo visiškai netikėti. "Northwestern Medicine" atliktas tyrimas pirmą kartą atskleidė, kad oksitocinas sukelia ilgalaikį nerimą ir baimę dėl ateities.

„Oksitocinas pastaruosius dešimtmečius buvo žinomas dėl gebėjimo malšinti stresą. Naudodami naujovišką gyvūnų modeli parodėme, kokiu būdu ir kurioje centrinės nervų sistemos vietoje oksitocinas sustiprina baimę,“ – teigė pagrindinė tyrimo autorė doktorantė Yomayra Guzman.

Mokslininkų teigimu oksitocinas sustiprina socialinių, tarpasmeninių įvykių atmintį. Esant pakankamai stipriam neigiamam emociniam stimului, prisiminimai formuojasi geriau. Vadinasi, molekulė gali būti ta priežastis, dėl kurios negalite pamiršti vaikystėje ar prieš kelis metus patirtų skaudžių emocinių sukrėtimų. Šiuo metu vykstantys tyrimai nagrinėja ir tikėtiną atitinkamai priešingą hipotezę, jog oksitocinas gerina ir stiprių teigiamų stimulų prisiminimus.

Tyrimo išvada gauta remiantis kelių įdomių eksperimentų su pelėmis rezultatais. Pirmasis įrodė oksitocino vaidmenį stiprinant skaudžius prisiminimus, o antrasis – vystantis nerimui ir baimei dėl ateities.

Pirmojo eksperimento metu buvo naudojamos trys grupės pelių, turinčių skirtingą oksitocino receptorių kiekį. Visos trys grupės narvelyje susidūrė su agresyviomis pelėmis, buvo iškeltos ir po 6 valandų vėl sugražintos. Paaiškėjo, kad oksitocino receptorių neturinčios pelės agresyviųjų pelių nebijojo, o pelės su receptorių pertekliumi kaip įmanydamos jų vengė.

Antrojo eksperimento pradžia sutapo su pirmojo, tačiau po 6 valandų pelės nebuvo sugražintos pas agresyvias peles. Kitoje dėžėje jos patyrė nestiprų, trumpą elektros šoką. Po 24 valandų gražintos į tą pačią dėžę receptorių neturinčios pelės jautėsi ramiai, o pelės su receptorių pertekliumi buvo ypatingai baikščios, nervingos.

Taip yra todėl, kad po 6 valandų oksitocinas aktyvina svarbią signalus perduodančią molekulę, kuri savo ruožtu stimuliuoja neuronus smegenų srityje, vadinamoje šonine pertvara (angl. lateral septum). Būtent šia dalimi keliauja dalis baimės signalų.

Tyrimo vyriausioji autorė profesorė Jelena Radulovic tikisi, kad dvigubo oksitocino vaidmens mažinant ir stiprinant nerimą supratimas leis užtikrinti geresnį kuriamų nerimą mažinančių vaistų veikimą. Kaip tik šiuo metu vyksta klinikiniai tyrimai, kurių metu stebimas oksitocino veiksmingumas malšinant nerimą.

Mokslininkų rezultatai leidžia pamąstyti apie galimą šio naujai atrasto mechanizmo svarbą žmonių santykiams. Šalia esantys žmonės gali ir padėti, ir nuraminti sprendžiant nerimą keliančias problemas, o meilė artimiesiems bei baimė jų netekti visada žengia koja kojon. Tad nebūtų keista, jei nerimą sukeldamas oksitocinas skatintų plėtoti ir įtvirtinti malonius ir šiltus santykius su mus supančiais asmenimis.

Sąžinė nūnai Lietuvoje yra labai svarbi. Šunų neaugintojų remiami miestų komunalininkai visomis priemonėmis kovoja su nesąžiningais šunų augintojais, vis didinamomis baudomis brukdami savą supratimą apie švarą.

Tariamieji stiliaus žinovai viešai auklėja tautiečius. Vasarą mūvėti ir basutes, ir kojines – nesąžininga aplinkinių atžvilgiu! Savo išvaizda praktiškai atbaidai potencialius investuotojus. Na ir, savaime suprantama, kenki Lietuvai. O kenkti tėvynei, ypač niekad neišbrendančiai iš savivertės krizės, – be galo nesąžininga.

Labai norėtume, kad sąžiningi būtų krepšininkai ir kunigai, verslininkai ir restoranų dainininkai. Kad studentai būtų sąžiningi ir nenusirašinėtų. Kelininkai – sąžiningai klotų asfaltą, turgaus močiutės mokėtų mokesčius už parduotą alyvinį obuolį iš savo sodo, kiemsargiai ir per pūgą mojuotų lopetomis – teatidirba už minimalią algą!

Vieninteliai asmenys, kuriems negalioja sąžiningumo reikalavimai, – pateptieji, bent dieną panešioję valdišką portfelį.

Dėl Prezidentės pastabų apie kompetencijos stygių kandidatė į ministrus viešai susierzina it mažas vaikas – sąžiningai prisipažinti, kad nėra gimusi būti ministre niekaip negali. Šviesoforų stulpus skinantis parlamentaras dievažijasi prie vairo sėdęs blaivus it stiklas. Kitas vargo nemato darbo metu poilsiaudamas egzotiškoje šalyje, trečias – balsuodamas už ašramų tyrinėtoją.

Ar tokiame kontekste bereikia stebėtis nuteistųjų Darbo partijos byloje veiksmais?

Nusikaltimo įrodymai, teismo sprendimas, gėda dėl viešo teismo – visa tai tik bambalį iš kiosko nušvilpusiam Petrui ar įstatymo spragomis pasinaudojusiai nėštukei. Reikalauti, kad Temidės pranašumą pripažintų ir atgailaudamas kaltę atliktų Viktoras su kompanija būtų išties labai nesąžininga. Juk jie – sąžiningi politikai, sąžiningai gerbiantys Lietuvos politikų puoselėjamas tradicijas.