Trečiadienį paskelbti LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad visuotiniam NT mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų.

„Manau, kad šios apklausos duomenys gerai parodo, kad nebuvo mokesčio projekto iniciatorių gerai iškomunikuota, kodėl tas mokestis reikalingas ir kokios jo galimos naudos, kam jis bus skirtas, kas gerės renkant šį mokestį, tai yra infrastruktūra, aplinka, tie dalykai, kurie yra arčiausiai žmogaus gyvenamosios vietos. Apie tuos dalykus, matyt, kalbėta nepakankamai“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„O tai, kad nauji mokesčiai niekada nebūna populiarūs, nebent yra labai aiškiai, per konkrečius pavyzdžius parodoma, kokia yra to prasmė, nauda, natūralu, kad palaikymo tikėtis ir neverta“, – pridūrė ji.

Manau, kad šios apklausos duomenys gerai parodo, kad nebuvo mokesčio projekto iniciatorių gerai iškomunikuota, kodėl tas mokestis reikalingas ir kokios jo galimos naudos.

 

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, diskusijos dėl NT mokesčio Seime šiuo metu nebevyksta.

„Šiuo metu diskusija Seime apie nekilnojamojo turto mokestį nebevyksta, ji nutilo dar gerokai iki biudžeto priėmimo“, – teigė Seimo pirmininkė.

Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė yra pateikusi siūlymą apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir vienintelį turimą būstą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlė pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą nustatyti apleistiems, neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.

Pagal Vyriausybės siūlymą, nauji NT mokesčio tarifai turėtų įsigalioti nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda lapkritį teigė, kad Seime svarstytas naujo NT mokesčio įstatymo projektas yra „antisocialinis“ ir neturintis aiškaus pagrindimo, todėl jis vetuotų įstatymą, jei Seimas jį priimtų.

Dabar NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

VMI duomenimis, šiemet apie 35 tūkst. gyventojų turi sumokėti 15,4 mln. eurų  – 23 proc. daugiau nei 2022 metais, kai 34 tūkst. gyventojų deklaravo 12,5 mln. eurų.

„Šie duomenys dar gali keistis, atsižvelgiant į pačių gyventojų pateiktą papildomą informaciją – pavyzdžiui, apie NT, kurį gyventojai nuomoja įmonėms“, – pranešime teigė VMI.

Gyventojai, kurių turimo NT bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų – NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti bei mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 dienos.

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų (arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata).

„Visas laikas yra mūsų laikas. Dabar tikrai svarbiausia yra priimti ateinančių metų biudžetą ir tikrai yra ką veikti. Yra darbo. Bus laiko ir kitoms diskusijoms“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė, paklausta, koks likimas laukia naujojo NT mokesčio. 

Vyriausybės Seimui pateiktos Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisos kelia daug ginčų tiek tarp politikų, tiek visuomenėje. Jo pateikimas Seimui yra viena sąlygų Lietuvai gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo. 

Jei Europos Komisija teigiamai įvertins spalio pabaigoje jai pateiktą dokumentą dėl šio įstatymo, sulaikytą sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė anksčiau yra sakęs, kad nauji NT mokesčio tarifai šiemet gali būti ir nenustatyti. Valdančiosios koalicijos partnerė Laisvės partija pasisako prieš šį mokestį.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei M. Lingė siūlo pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą. Opozicija tokį variantą kritikuoja.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Pataisoms – kritika

Siūlomomis įstatymo pataisomis siekiama nustatyti 0,05–4 proc. NT mokesčio tarifą.

Šiuo metu didžiausias, trijų procentų, tarifas taikomas apleistam būstui.

Koks konkretus NT mokestis atsiras konkrečiuose regionuose, spręs savivaldybių tarybos.

Pirmas mokėjimas būtų skaičiuojamas nuo 2026 m.

Didžiausius ginčus kelia siūlymas apmokestinti pagrindinį būstą.

Neapmokestinama būtų tik pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Labai panašu, kad Skuode ar Pagėgiuose naujasis mokestis gyventojams smogs skaudžiau nei Palangoje, uostamiestyje ir Vilniuje.

Tiesiog žmonės bus priversti mokėti mokestį, nors turės apgailėtinai kuklų turtą.

Buvusi Seimo narė Audronė Jankuvienė paaiškino kelis aspektus, į kuriuos, jos galva, valdančioji dauguma turėtų atkreipti dėmesį.

„Šis nekilnojamojo turto įstatymas virsta visuotiniu mokesčiu. Anksčiau jį mokėjo 32,2 tūkst. žmonių. Nuo šiol mokestis paliestų per 400 tūkst. gyventojų. Matome, kad skaičius išaugs daugiau nei dešimt kartų“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Šiuo metu šalyje veikia progresyvus NT mokestis.

„Apmokestinamas nekilnojamasis turtas vienu arba dviem procentais, priklausomai nuo turto vertės. Tačiau dabartinėmis pataisomis progresyvus NT mokestis virsta regresyviu. Pagrindinis dalykas, kuris kelia gyventojų nepasitenkinimą, yra tai, kad mokestis yra socialiai neteisingas ir programuoja daug socialinių grėsmių. Net Lietuvos bankas kritikuoja tokį mokesčio modelį“, – kalbėjo A. Jankuvienė.

Suma: Seimo narys E. Gentvilas suskaičiavo, kad už namą uostamiestyje, Mažojo Kaimelio rajone, jam reikėtų mokėti 23 eurų mokestį, tad kelti aistrų dėl tokios sumos neverta. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Skaičiavimo metodika

Nekilnojamojo turto mokestis palies tuos, kurių būsto vertė viršys pusantros medianos.

Kiekvienos savivaldybės teritorijoje vidutinė būsto vertė (mediana) yra skirtinga.

Pastarąjį kartą mokestinę būstų vertę Registrų centras nustatė 2021 m. ir ji galioja iki 2026 m.

Mediana perskaičiuojama kas penkerius metus.

„Vaizdžiai tariant, toks mokestis nebūtų teisingas nei skaičiuojant vertikaliai, nei horizontaliai. Kitaip tariant, jei turi būstą Vilniaus senamiestyje, mokesčio suma sumažėtų iki 2,5 karto. Bet jei turi būstą Akmenės rajone, kuris vertas 22,5 tūkst. eurų, jau reikėtų mokėti NT mokestį. Ar tai tikrai teisinga?“ – klausė A. Jankuvienė.

Mokestį tektų mokėti šimtams tūkstančių gyventojų, kurie turi net ir kuklų pagrindinį būstą atokesniuose rajonuose.

Kadangi kaimiškosiose vietovėse turtas yra pigesnis, pati mediana yra žema. Vadinasi, mokestis užguls tuos, kurių turtas yra pigus, palyginus su kitais regionais.

„Net Lietuvos bankas akcentavo, kad tos pačios vertės būsto savininkai, tik gyvenantys skirtingose teritorijose, turės mokėti skirtingą mokestį. Kitaip tariant, mokestis priklausys ne tik nuo savivaldybių, kurios pačios nusistatys mokesčio dydį, bet ir nuo neteisingai skaičiuojamo mokesčio“, – stebėjosi A. Jankuvienė.

Apmokestiname net ir būsimą kartą.

Atsakomybė – savivaldybėms

Tai, kad šalies valdžia numeta atsakomybę dėl NT mokesčio dydžio savivaldybėms, gali atsigręžti rinkėjų nepasitenkinimu naujai išrinktomis vietos tarybomis.

Realiai mokesčio ribas nustatys savivaldybės, o pats mokestis įsigalios nuo 2026 m., kai dabartinė visos šalies valdžia jau seniai bus užmiršta, naują Seimą gyventojai rinks kitais metais.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus feisbuke pasidalijo savo reakcija į klausimus apie NT mokestį.

„Viešoje erdvėje plačiai diskutuojama apie naują nekilnojamojo turto mokestį, šią savaitę sulaukiau klausimo, kokias siūlomo mokesčio tarifo „žirkles“ taikyčiau Klaipėdoje – minimalias ar maksimalias? Iš karto atsakau, į rinkimus neinu ir politikuoti nesiruošiu, tačiau, nors bandoma įteigti, kad savivaldybių biudžetai padidėtų nuo dešimt iki šimtų milijonų eurų, manau, kad tai itin grėsmingas mokestis, kuris socialiai pažeidžiamiems gyventojams smogtų negailestingai“, – nuomonę išsakė A. Vaitkus.

Mero manymu, NT mokestis gali itin skaudžiai paliesti pensinio amžiaus ir socialiai remtinus gyventojus, kurie paveldėjo ar gerokai anksčiau įsigijo turto patrauklioje miesto vietoje.

„Manau, kad keisti mokestinę situaciją nebūtų sąžininga atžvilgiu tų žmonių, kurie turtą yra įsigiję praeityje ir sumokėjo už jį visus mokesčius teisėtai uždirbtais pinigais, o dabar dar vienas mokestis jiems taptų nemenka našta“, – tikino A. Vaitkus.

Jis mano, kad norint įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, reikėtų vertinti kelis aspektus – kokiu tikslu jis įsigytas, ar tai yra būtinas turtas gyvenimui, ar tai yra antras būstas ar komerciniais tikslais įsigytas turtas.

„Toli žvalgytis nereikėtų, šalia Klaipėdos turime Palangą ir Nidą, čia NT kaina yra milžiniška, todėl mokestis gali būti sunkiai įkandamas. Jau dabar skaičiuojame, kad vienam gyventojui pagal dabartines kainas NT mokestis per metus gali siekti ir ne vieną šimtą eurų, jei būtų taikomas maksimalus tarifas. Tam nepritariu ir nepritarsiu. Savivaldybių ir valstybės biudžetai neturėtų būti didinami apiplėšinėjant gyventojus, kurie kažkada įsigijo turtą patrauklioje vietoje ir už jį sumokėjo visus mokesčius“, – kalbėjo meras.

Klausimai dėl žemės mokesčio

Klausimų kiltų ne tik dėl nekilnojamojo turto, bet ir dėl žemės mokesčio.

„Žemės ūkio sektoriuje atsirastų trys skirtingi nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Pavyzdžiui, neapmokestinamas kooperatinių bendrovių turtas. Vadinasi, žemdirbių bendruomenė gali būti sukiršinta. Esą taip skatinamos kooperacinės bendruomenės. Aš nemanau, kad tai teisinga, tikrai yra ir kitų būdų skatinimui“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Pasak jos, net Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipė įstatymų leidėjų dėmesį į tai, kad kyla klausimų dėl skirtingo saulės ir vėjo energijos elektrinių apmokestinimo. „Kodėl vėjo elektrinėms – pusės procento tarifas, o saulės elektrinėms – nuo pusės iki trijų procentų? Tai vėlgi matome šešių kartų žirkles“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Audronė Jankuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Našta būsimoms kartoms

NT mokesčių atsiradimas užguls ne tik vidutines pajamas gaunančių gyventojų pečius, jis palies ir pensininkus, jaunos visuomenės dalį, kuri dar tik po kelerių metų ims svarstyti būsto įsigijimo klausimą.

Jau atvirai kalbama, kad NT mokestis į aukštumas pakels ir taip išaugusias būsto nuomos kainas. O tai reiškia, kad jaunoms šeimoms ar jauniems, bet vienišiems žmonėms bus dar sunkiau susitaupyti reikiamą įmoką bankui dėl paskolos.

„Valdžia siūlo atidėti NT mokesčio mokėjimą pensininkams iki gyvos galvos. Tai reiškia, kad visą tą sukauptą skolą turės valstybei susimokėti vaikai ar turto paveldėtojai“, – kalbėjo A. Jankuvienė.

Kyla klausimas – ar liks to turto, kurį dar apsimokės paveldėti?

Kai kuriais atvejais per dešimt ar penkiolika metų susidarytų tokios sumos, dėl kurių tėvus palaidojusiems vaikams nebebūtų ką paveldėti.

„Apmokestiname net ir būsimą kartą“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Per mažai empatijos

Šiuo metu NT mokestis mokamas, kai NT vertė viršija neapmokestinamąjį dydį 150 tūkst. eurų, tačiau neviršija 300 tūkst. eurų. Tuomet pritaikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas.

Jei turto vertė viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija pusės milijono eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Turtui, kuris įvertintas daugiau nei puse milijono eurų, taikomas 2 proc. tarifas.

„Nuo šiuo metu galiojančio progresinio mokesčio ketinama pereiti prie regresinio. Diskutuojama, kad mokestis turėtų būti antrajam būstui, tačiau ar sodo namelis jau yra prabanga? Oficialiai tai yra antras nekilnojamasis turtas, tik ar sodas su bulvėmis ir burokais tikrai yra prabanga?“ – klausė A. Jankuvienė.

Vienas argumentų, dėl kurio siekiama sutvarkyti mokesčių sistemą nekilnojamajam turtui, yra ES reikalavimai.

„Tačiau ES mums nenurodinėja, kokiam turtui įvesti mokestį. Ir neaiškina, koks mokesčio dydis turi būti. Tai yra mūsų vidaus reikalas. Tačiau kol kas šio įstatymo kūrime matau labai daug buhalterijos ir labai mažai empatijos“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Už namą mokės 23 eurus

Seimo narys Eugenijus Gentvilas, turintis namą Mažojo Kaimelio rajone, jau paskaičiavo, kiek tektų mokėti pagal naują tvarką.

„Pasiskaičiavau, kad 23 eurus per metus. Skaičiuojama ne rinkos kaina, negąsdinkime žmonių. Mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės vertės, kuri įrašyta Registrų centre“, – aistras dėl mokesčio ramino E. Gentvilas.

Mažajame Kaimelyje esančio E. Gentvilo namo rinkos vertė gali siekti ir kelis šimtus tūkstančius eurų.

„Bet mokestinė vertė siekia 83 tūkst. eurų. Ne aš tai fiksuoju, o metinio turto vertinimo metu mokestinė vertė nustatoma. Klaipėdoje pusantros medianos yra 71,1 tūkst. eurų. Atėmus skirtumą, išeina, kad aš mokesčius turėčiau mokėti nuo 12 tūkst. eurų“, – būsimus mokesčius skaičiavo Seimo narys.

Jis mokestį už namą skaičiavo pagal 0,25 proc. tarifą.

„Aš ėmiau daugiau, ne žemiausią, bet ir ne didžiausią procentą, o per vidurį. Žiūrėjau į žemės mokestį. Jei Klaipėdos savivaldybė nustatytų vieno procento mokestį, aš mokėčiau 120 eurų. 0,25 proc. yra penkis kartus daugiau nei numatytas minimumas. Tai man sudarytų 23 eurus mokesčio. Jei Klaipėdos savivaldybė nusistatytų 0,5 proc. tarifą, aš mokėčiau 48 eurų NT mokestį. Kodėl mes taip baidomės?“ – paaiškino E. Gentvilas.

Pinigai – tik savivaldai

E. Gentvilas pabrėžė, kad šiuo metu veikia konsoliduoto turto mokestis – jis skaičiuojamas nuo viso, įvairiose vietose turimo turto vertės.

„Pats mokesčio procentas yra mažinamas. Nebe 0,5 proc. reikės mokėti, o 0,05 proc. Tai yra liberalu, minimali suma sumažinama dešimt kartų. Taip, yra ir maksimali suma. Bet akivaizdu, kad toks procentas bus taikomas apleistam turtui“, – paaiškino Seimo narys.

Liberalai įstatymo pataisoms pritaria dėl tam tikrų motyvų – šiuo metu turto mokestis nukeliauja į valstybės biudžetą, savivaldybės šių surenkamų pinigų negauna.

„Padidintas neapmokestinamas pajamų dydis nuo 400 iki 750 eurų, kitaip tariant, jei gauni tiek algos, nemoki nė cento mokesčių. Einama liberaliuoju keliu – mažinami darbo mokesčiai. Valdžia nebeima pinigų iš žmonių, kurie uždirba nedideles pajamas. O savivaldybės gyvena iš gyventojų pajamų mokesčio, tad jos sulaukia mažiau įplaukų. Vadinasi, šaligatvių tiesimui ir darželių statybai jos negauna reikiamų pajamų. Patvirtinus šias pataisas, savivaldybės gaus teisę nustatyti mokesčio tarifą ir šiuos pinigus jos surinks į savo biudžetus. Centrinė valdžia nebegaus šių pinigų“, – tikino politikas.

Savivalda turi tik tris instrumentus užsidirbti pinigų – rinkliavos, kurias renka dažniausiai tik kurortinės savivaldybės, žemės nuomos ir žemės mokestis, gyventojų pajamų mokestis.

„Tai sudaro vos keturis procentus savivaldybių pajamų. Visa kita duoda geroji tetulė centrinė valdžia“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Vilios mažais mokesčiais

Iki šiol galiojančiame įstatyme yra nustatyta 150 tūkst. eurų turto vertės riba, nepriklausomai nuo to, kur yra būstas.

„Naujoji tvarka numato, kad bus apmokestinama didesnė nei 1,5 medianos turto vertė. Piktinamasi, kad vilniečiams yra viena mediana, o šilutiškiams – visai kitokia. Matyt, kad savivaldybėms bus palikta teisė apsispręsti, nuo kurios medianos dalies įvesti mokestį. Savivaldybės galės mokestį rinkti nuo vienos, o gal nuo 1,7 medianos“, – svarstė E. Gentvilas.

Žvelgdamas į žemės mokestį, kurį nusistatinėjo pačios savivaldybės, E. Gentvilas pastebėjo, kad maksimalių mokesčių nesirinko nė viena savivaldybė.

„Vakarų Europos savivaldų pavyzdžiai byloja, kad savivaldybės konkuruoja per NT mokestį, pritraukdamos investicijas. Jei savivaldybė nori, kad joje apsigyventų kuo daugiau pasiturinčių asmenų, jie mažina NT mokestį. Nes padidinus jį, mažėja nekilnojamojo turto sandorių tokiose vietovėse“, – paaiškino E. Gentvilas.

Savivaldybės tokiu būdu pritraukia pašalpų ir išmokų neprašančių žmonių, kurie, įsigiję nekilnojamojo turto, geba kurti verslus ir moka mokesčius.

„Galima gąsdinti tautą kraštutinumais, bet kas iš to? Vieni gąsdina, kad bus įvestas 4 proc. mokestis, kuris neva sudarys 4 tūkst. eurų sumą. Kiti gąsdina tuo, kad iš šio mokesčio savivaldybės iš viso nesurinks nieko. Bet Lietuvoje yra ne tik Vilniaus savivaldybė, o dar 60 savivaldybių. Jos dairysis, kas vyksta gretimoje teritorijoje, ir tai gali būti vienas instrumentų, kuris padės savivaldybėms konkuruoti“, – paaiškino E. Gentvilas.

Jis pripažino, kad mokestis apims didesnę turto valdytojų dalį.

„Nenoriu gąsdinti, bet po 20 metų visas nekilnojamasis turtas bus apmokestintas. Tai yra neišvengiama, jei orientuojamės į europietišką savivaldos finansavimo modelį. Europoje savivaldos biudžeto pagrindą sudaro nekilnojamojo turto mokesčiai. Ne darbo, ne veiklos, o turto mokesčiai“, – pastebėjo E. Gentvilas.

Jis priminė, kad Lietuvos savivaldybių asociacija pritarė tokioms nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms.

1,5 medianos savivaldybių vertės

Klaipėda – 71 100 eurų;

Klaipėdos rajonas – 59 700 eurų;

Kretingos rajonas – 36 000 eurų;

Neringa – 166 500 eurų;

Palanga – 66 150 eurų;

Plungės rajonas – 20 550 eurų;

Rietavo rajonas – 11 730 eurų;

Skuodo rajonas – 11 137 eurai;

Šilutės rajonas – 17 800 eurų.

Mitingo „Pasakyk NE turto nusavinimui!“ organizatoriai teigia, kad pataisos „yra faktinis nuosavybės nusavinimas“.

„Žmogus turi kažkur gyventi, tad vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas. Jūs mokėsite nuomą už savo pačių įsigytą būstą, kurį įsigydami jau mokėjote mokesčius nuo pajamų. Laikui bėgant žmonės sensta, mažėja jų pajamos, o nekilnojamo turto vertė, atvirkščiai, auga“, – feisbuke paskelbtame kvietime į mitingą skelbia organizatoriai.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, mitinguoti leista tūkstančiui dalyvių. Jo organizatorius Raimondas Šimaitis prisistato kaip „tėvas, mokesčių mokėtojas. Ne politikas“.

Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė siūlo apmokestinti visą, įskaitant ir vienintelį turimą gyvenamąjį, nekilnojamąjį turtą.

Spalio 26-ąją Seimas turėjo galutinai balsuoti dėl įstatymo pataisų, tačiau spalio 19 dieną šį klausimą nukėlė į lapkritį.

Vyriausybė siūlo, kad nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

„Stebint pastarojo laikotarpio diskusiją apie NT mokestį (atmetu marginalines kailių plėšimo temas, nes čia nieko naujo, labiau kalbu apie tuos, kur tikėtumeisi kažkokios taikos su savo įsitikinimais kitose srityse), gali suprasti populizmo dedamąją – būna, kad politikoje be jos sunku ir tada ne šiaip, kad ignoruoji, kas rekomenduojama tarptautinių organizacijų (imkim tik tas rekomendacijas, kurios mums patinka, kurios ne – tai gal ne tokios jau ir tarptautinės), kas įrašyta Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane, siūlai didinti savivaldos išlaidas, bet kategoriškai atsisakai didinti savivaldos pajamas – tegul viską apmoka finansų ministrė „iš biudžeto“, nors funkcija absoliučiai ir visiškai savivaldybės savarankiška. Išgyvenama, ne pirmas kartas. Ne visi matematiką mylėjo mokykloje“, – antradienį feisbuke rašė I. Šimonytė.

Bet realybės, anot jos, ignoruoti nereikia. „O realybė, gerb. vilniečių gynėjai, yra tokia, kad ir dabar pagrindinis būstas yra apmokestinamas mokesčiu. Bėda tik, kad jo neišeina pavadinti NT mokesčiu, nes jis yra toks „buržujaus“ mokestis, kur klausimas, ar mokėsi mokestį, ar ne, priklauso nuo to, ar pagal įstatymą esi „buržujus“. Tai diagnozuojant pliusuojama visa nekomercinio turto vertė ir jeigu viršiji 150 000 eurų, turi mokėti mokestį. Ir tai dar progresinį. Kai įstatymą priėmė 2011-aisiais, „buržujum“ būti reikėjo bent milijono litų (mokestinės) vertės nekomercinio turto. Šiandien ši vertė – 150 tūkstančių eurų. Sakysit, paradoksas. Turto vertė visą laiką tik kilo, o štai kartelė, nuo kurios tampi turčiumi, gerokai sumažėjo (beje, NT mokesčio pokyčius kritikuojančio p. Karbauskio, nūnai atradusio netikėtų bendražygių, valdžios laikais)“, – rašė premjerė.

Kuo blogas esamas mokestis? „Tuo ir blogas, kad, visų pirma, jis yra labiau „gerovės/gerbūvio“ (wealth) mokestis, nes pliusuoja visą bet kur Lietuvoje esantį NT ir neapmokestinamą minimumą viršijančiai sumai taiko gana riebų ir beapeliacinį, net įstatyme įkaltą iš pradžių 0,5 proc. tarifą (sutikit, kad gerokai skiriasi nuo NT mokesčio pokyčius siūlančio minimalaus tarifo, kurį galėtų pasirinkti savivaldybės). Kita didelė problema – kadangi pliusuojamas visas turtas, mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, nes kitaip jo įskaityt neįmanoma, kai į krūvą sumestas butas Vilniuje, antras butas Palangoje ir sodyba Labanore. O minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi (užuot augusi, kaip augtų vidurkiai ir medianos) dėl diskrecinių buvusios Vyriausybės sprendimų“, – rašė premjerė.

Ingrida Šimonytė. P. Peleckio / BNS nuotr.

Ji teigė suprantanti, kad mokesčiai yra nuobodūs, mokesčių teorija yra nuobodi, kaip ir bet koks kitas mokslas.

Minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi.

„Nuobodu galvoti, iš kur tėtis/mama namuose gauna pinigų ir žymiai maloniau tikėti, kad yra būdas visiems visko duoti ir iš nieko nieko neimti. Bet, mano žiniomis, paskutinis tai sugebėjęs buvo Pranašas, pamaitinęs minią kepalėliu duonos. Kasdienybė daug proziškesnė. Gerbčiau kolegas, jeigu šalia maldų mažiems mokesčiams, jie melstųsi mažiems viešiesiems sektoriams – mokamiems keliams, mokamam švietimui ir sveikatos paslaugoms. Bet niekad to nepastebėjau. Priešingai, net tas paslaugas, kurias turi finansuoti savivaldybės pačios, jie siūlo toliau dotuoti centrinės valdžios ištekliais. Nes svarbu. Tad galima girdėti nepasitikėjimą savivaldybių tarybomis ir jų gebėjimu priimti racionalius sprendimus (turinti mintyje, kad sprendžia vietos, bet politikai) – nors tas pats buvo kalbama priimant žemės mokesčio įstatymo pataisas ar pataisas dėl komercinio turto apmokestinimo prieš du dešimtmečius, kai savivaldai buvo nustatytos gana plačios žirklės spręsti dėl tarifų. Ir ta baimė nepasiteisino, nes jokių milžiniškų žemės mokesčių ar mokesčių komerciniam turtui savivaldybės nenustatė (moku maždaug 10 eurų mokestį už sklypą Vilniuje, tai sakyčiau, kad turiu empirinio patyrimo). Sprendžia politikai, kurie nori būti perrinkti. Bet tebūnie. Galima sureguliuoti būsto apmokestinimo sritį atskirai, kad kažkam nesisapnuotų 4 proc. mokestis panašiai kaip išnykusi lietuvių kalba po QWX. Tačiau viena yra svarbu – savivaldos atsakomybė teikiant paslaugas savo bendruomenėms auga ir augs, tai natūralus turtėjančios visuomenės dėsnis. Ir tai ne tik gatvės ir asfaltai – tai ir mokyklos, darželiai, parkai – visa ta infrastruktūra, kurią turi kurti ir išlaikyti savivalda ir ko ji negali padaryti būdama priklausoma nuo centrinės valdžios transferų. Visa ši savivaldos kuriama infrastruktūra kelia turto vertę savininkams. Esamas apmokestinimas (taip, ir pagrindinio būsto, jei kas iš Laisvės partijos pamiršo) yra nesusipratimas. Jis nėra nei gerovės (wealth), nei NT mokestis. Krizės metais gal jo priėmimas buvo ir kažkiek suprantamas (reikėjo dengti didžiulį deficitą), per laiką jis išsigimė į visiškai nepaaiškinamą dalyką, kurio logika yra priešinga savarankiškesnei, stipresnei, labiau atsakingai ir atskaitingai savivaldai, kuri turi savo rinkėjams paaiškinti, ką darys su savo nustatytais mokesčiais“, – aiškino premjerė.

Ji teigė apgailestaujanti  dėl kiekvieno politiko, kuris pakalbėjęs apie mokesčių blogį, tuoj pat įregistruos pasiūlymą kam nors daugiau išleisti pinigų. Skolon. Nes taip neva mažiau skauda.

„Būti liberalu „ant mokesčių“ ir socialdemokratu „ant išlaidų“ strategija atrodo tik tol, kol tampi atsakingas už tai, kad galai maksimaliai sueitų. Pažadas amžinai kažką padaryti kito sąskaita ardo visuomenės audinį ir suvokimą, kad valstybės/savivaldos yra tik tiek, kiek dedam ant bendro stalo. Ir yra tokia liūdna naujiena, deja, skola irgi kainuos mokesčius. Ateityje. Kai, atrodys, kad galėtum tiek daug puikių dalykų už tuos pinigus padaryti“, – įrašą baigė premjerė.

Kaip skelbė BNS, Vyriausybės siūlomomis pataisomis norima nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

„Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės. Tikrai akivaizdu, kad Seime dar bus daug diskusijų, labai daug klausimų neatsakyta“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais.

Svarbiausia, anot jos, išspręsti teisingumo elementą: „Mokestis pirmiausiai turi būti teisingas, visi kiti klausimai – jau po to“.

Teisingumo kriterijus, anot jos, reiškia, kad dabartiniams mokėtojams NT mokestis nemažėtų, o būsimieji mokėtojai turėtų gauti iš jo naudą.

„Neturi atsitikti situacijų, kad tie, kurie dabar moka mokestį už prabangų būstą, staiga pradės mokėti už jį mažiau, o žmogus, kuris turi įprastą vidurinės klasės būstą, jis staiga pradės mokėti mokesčius nieko mainais papildomo socialinio kontrasto prasme, naujovės prasme negaudamas“, – teigė prezidento patarėja.

Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo NT mokesčio modelio, balsavimas dėl NT įstatymo pataisų nukeltas į lapkritį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad politikams ir visuomenei nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo NT mokesčiu, rengiamas naujas jo modelio pasiūlymas.

I. Segalovičienė abejoja, ar dėl projekto trūkumų Seimas apskirtai jam pritars.

„Pats surinkimas ir surinkimo modelis, ir pati idėja, teisingumas šito mokesčio yra tikrai labai kvestionuotinas ir jisai turi tokių labai esminių ydingų momentų, kurių neišsprendus iš tikrųjų abejotina, ar Seime bendrai bus pasiektas sprendimas“, – sakė I. Segalovičienė.

Vyriausybės siūlomomis pataisomis norima nustatyti 0,05–4 proc. (dabar – 0,5–3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais. 

„Pasigirsta diskusijų iš įvairiausių politinių jėgų ar pasiūlymų, kaip būtų galima tobulinti pasiūlytą mokesčio įstatymo projektą, taip pat girdime ir visuomenės nuogąstavimų dėl to, kad savivaldybės galbūt piktnaudžiaus pasiūlytu plačiu tarifo diapazonu“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė finansų ministrė.

Anot G. Skaistės, šis „platus diapazonas“ atsirado diskutuojant su savivaldybių asociacija, jog savivalda ir bus institucija, kuri įgyvendins šio mokesčio modelį, nustatys tarifus, kadangi jo pajamos keliautų savivaldai.

Normalūs, tvarkingi būstai tikrai turėtų būti apmokestinami žemesniais tarifais.

„Tikrai girdime tuos nuogąstavimus, man atrodo, šiuo metu formuojamas tam tikras pasiūlymas, kaip būtų galima užkardyti piktnaudžiavimą ir užtikrinti, kad būtų grįžta prie esmės, ką pasiūlė Vyriausybė. Tai tikrai žemi tarifai ir platesnė mokesčio bazė, tai, koks ir buvo pirminis variantas, išėjęs iš Finansų ministerijos, kur, kaip minėjom, vidutinis mokestis už pirmą būstą būtų 16 eurų“, – sakė ji.

Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, klausimas išbrauktas iš šios savaitės Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės. Taip įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeltas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė praėjusią savaitę teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant platesnio sutarimo.

Pataisomis siūlyta nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo.

Pasak G. Skaistės, aukštesnius mokesčio tarifus būtų galima palikti apleistam ir nenaudojamam nekilnojamam turtui, vadovaujantis analogija su žemės mokesčiu.

„Tuo metu normalūs, tvarkingi būstai tikrai turėtų būti apmokestinami žemesniais tarifais. Tiesiog priminsiu, kad pirmas variantas, išėjęs iš Vyriausybės, siūlė pirmam būstui maksimalų tarifą 0,1 proc., antram – nuo 0,1 iki 1 proc., buvo tikimasi, kad savivalda taip pat gali nustatyti mažesnius tarifus“, – sakė G. Skaistė.

„Vyriausybės intencija buvo maži tarifai ir platesnė bazė, tikiuosi, kad su pasiūlytais tarifais galima būtų grįžti prie pasiūlymo esmės ir tos manipuliacijos, kurios kartais vyksta viešojoje erdvėje, būtų suvaldytos“, – pridūrė ji.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais. 

Apie tai plačiau papasakojo nepriklausomas nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

– Kaip jums atrodo naujausias Mindaugo Lingės pasiūlymas, kad savivaldybės galėtų pačios spręsti, kiek procentų turėtų būti įvestas mokestis?

– Atrodo kontraversiškai. Ministrė kalba, kad bus simboliškas mokestis. Jei tas rodiklis būtų žemas ir lubos labai arti to skaičiaus, tada sakytume, kad tai yra simboliškas mokestis. Nebeliko tų dviejų medianų kaip pirminiame variante, beliko tik pusantros medianos. Visi, kas yra virš jos, mokės. Kartelė jau nuleidžiama nuo prabangos mokesčio didesnei visuomenės daliai. Ir ne tik didieji miestai mokės, bet ir Neringa, Palanga bei kiti miestai. Mokės daugiau, kartelė aukšta, tai ir kyla klausimas, kieno malonei čia bus gyventojai ir kiek jie turės mokėti?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu tai yra pusantros medianos arba vidutinės vertės, tai yra maždaug 120-150 tūkst. eurų?

– Vilniuje 90 tūkst. eurų, Neringoje – apie 60 tūkst. eurų. Kituose miestuose atitinkamai mažiau. Vilniaus rajone pusantros medianos būtų apie 50 tūkst. eurų. Tokie rodikliai yra dabar, bet tai yra 2020 m. kainomis. Registrų centras masinį vertinimą daro kas penkerius metus. Tai 2025 m. bus tas atžymos taškas, pagal kurį po to bus skaičiuojama 2026 m. medianos.

– Tai reiškia, kad už labai vidutinės vertės būstą gali tekti pakloti net 1,5 tūkst. eurų su sąlyga, jei savivaldybė nuspręstų įvesti maksimalią ribą, kuri būtų jau ne po kablelio, o jau nuo 1 proc. aukštyn?

– Teoriškai įmanoma. Jei yra palikta tokia galimybė, kas gali paneigti, kad taip nenutiks?

– Ar jūs siūlytumėte palikti tą galimybę?

– Ne. Manau, kad reikėtų mažinti maksimaliai. Mes čia kalbame apie pagrindinį būstą, tai gal tas 1 proc. būtų per daug – 0,5 proc. gal būtų tokia logiška kaina. Labiau reikėtų kalbėti apie tuos, kas turi daugiau nei vieną būstą, kurie prisiperka nuomai. Jie kaip ir atima dalį iš rinkos pasiūlos ir nesudaro galimybės nusipirkti būsto tiems, kam reikia. O tie, kas turi vienintelį būstą, juos apmokestinti 1 proc. ar 2 proc. yra stipriai per didelės lubos. Mes nesame garantuoti, kad jų nepritaikys. Savivaldybės gali sakyti, kad reikia įrengti daugiau slėptuvių, sugalvos kokią gerą priežastį ir padarys laikinai 1proc. Tačiau tas laikinai gali būti ilgam laikui. Hipotetiškai fantazuoju, bet kol yra galimybė, tol visko gali nutikti.

– Bet žmonės gali ir nežinoti, kokia yra reali jų būstų vertė? Jie nusipirko prieš kelerius metus arba dar anksčiau. Gyvenime yra įvairių situacijų. Galbūt jie paveldėjo būstą ir neturi kito pasirinkimo. Kokią įtaką galėtų padaryti šis nekilnojamojo turto mokestis?

– Tai labai priklausys nuo dydžio. Gali įvykti tam tikrų pokyčių, nuomos rinka gali padidėti. Jei tas mokestis būtų tikrai reikšmingas, tai šeimoms pirkti būstą gyvenimui bus dar nepatraukliau. Tikėtina, kad jie labiau dairysis nuomos. Tada gali atsirasti įvairūs verslai, investuojantys į nuomą. Esame girdėję iš tarptautinių institucijų, kad pas mus nuosavybės yra per daug, kad reikėtų turėti daugiau nuomojamojo būsto. Beveik 90 proc. gyventojų turi nuosavybę. Galima įvairiai spėlioti, kaip gali pasisukti. Tačiau kuo nepalankesnės sąlygos bus turėti turtą, ypač pirmąjį turtą, tai tikėtina, kad bus įvairių pokyčių. Kažkas negalės pirkti, kažkas norės parduoti.

Jei tai bus simbolinis, ką žada ministrė, tai tada nieko tokio nenutiks.

– Žmonės gali keltis į regionus. Gal tai būtų tam tikras paskatinimas keltis į savivaldybes, kur mokesčiai mažesni?

– Kiekviena savivaldybė nustatys skirtingus rodiklius. Aišku, galbūt kai kurie regionai gali mažinti tą mokesčio tarifą ir bandyti prisikviesti gyventojus. Tada gali kentėti infrastruktūra. Reikia grįžti prie minties, kad tas mokestis turėtų keliauti infrastruktūrai: parkams, gyvenimo kokybės gerinimui. Net ir to paties turto vertė didėtų. Jei tas mokestis būtų kaip investicija į savo turto pagerinimą, tai tada viskas tvarkoje. Bet dabartinė redakcija labiau kalba, kad tai yra savivaldybių biudžetų papildymas. Jos naudos savo nuožiūra. Iki galo neaišku, kam. Ar žmonės kelsis į regionus? Nežinau. Galbūt žmonės tada kelsis į pigesnį būstą, į miesto pakraščius. Gali susidaryti vėl didesni kamščiai.

– Manote, kad ne viskas yra įvertinta apie šį mokestį, kuris palies labai daug žmonių?

– Mes kalbame apie tą dramatiškesnį variantą, jei mokestis siektų virš 1 proc. Jei tai bus simbolinis, ką žada ministrė, tai tada nieko tokio nenutiks. Viskas tekės sava vaga. Manau, kad žmonės išgalės susimokėti porą šimtų eurų per metus.

Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės pasiūlymui, kuris kiek skiriasi nuo Vyriausybė projekto.

Pagal M. Lingės pasiūlymą savivaldybės galėtų pačios nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio tarifus, jų „žirklės“ būtų nuo 0,05 proc. iki 4 proc. M. Lingės teigimu, didžiausias tarifas būtų taikoma apleistiems statiniams. Be to, jis siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė).  

Vyriausybė siūlo dabartinių tarifų komerciniams statiniams nekeisti ir palikti 0,5–3 proc., būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas, taikyti 0,06 proc. tarifą, o viršijus 2 medianų vertę – 0,1 proc. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė siūlė nežeminti komercinio NT mokesčio tarifo „grindų“ (iki 0,05 proc.), kaip numato M. Lingės pataisa. Ji taip pat siūlė netaikyti lengvatų vėjo elektrinėms bei iki 9 proc. didinti tarifą apleisto NT savininkams. 

4 proc. mums atrodo tikrai per mažai, sumoka tokio turto savininkai, bet nekreipia dėmesio.

 

„4 proc. mums atrodo tikrai per mažai, sumoka tokio turto savininkai, bet nekreipia dėmesio (nesitvarko – BNS)“, – komitete teigė R. Žakaitienė.

Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė naikinti mokesčio lengvatas: „Garažų bendrijos atleidžiamos nuo mokesčio, Lietuvos bankas, kuris didelius pelnus uždirba (atleidžiamas nuo mokesčio– BNS)“.

Socialdemokratas Eugenijus Sabutis priekaištavo, kad įstatymo projektą skubama svarstyti Seime, nes nėra sutarimo su Savivaldybių asociacija.

Komitetas, be to, balsavo, kad vėjo jėgainėms nebūtų taikomos išimtys ir jos mokėtų savivaldybės nustatytą NT mokestį: devyni komiteto nariai balsavo „už“, o du susilaikė. 

M. Lingė siūlo joms taikyti lengvatinį 0,5 proc. tarifą iki 2031 metų pabaigos, o Vyriausybė siūlo tokį fiksuotą tarifą taikyti neribotai.

Seime projektą planuojama svarstyti kitą antradienį, tuomet liks vienas balsavimas iki priėmimo.