M. Ljungqvistas paaiškino, jog buvo nustatyta, kad Švedija neturi jurisdikcijos šioje byloje.

M. Ljungqvisto teigimu, išsamaus tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidusių manyti, kad Švedija ar Švedijos piliečiai būtų kaip nors susiję su tarptautiniuose vandenyse įvykdytu išpuoliu.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje pradėtas šio įvykio tyrimas yra vykdomas toliau.

Vokietijos dienraščiai „Süddeutsche Zeitung“ ir „Die Zeit“ bei regioniniai transliuotojai NDR ir WDR dar antradienį pranešė, kad M. Ljungqvistas nori nutraukti tyrimą.

Jų teigimu, toks švedų sprendimas būtų naudingas Vokietijos valdžiai, kadangi tokiu atveju Švedija galėtų pasidalinti jos turimais įrodymais.

Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė, kad Vokietijoje pradėtas tyrimas tęsiamas toliau. „Šiuo metu daugiau informacijos nepateiksime“, – trečiadienį pareiškė prokuratūros atstovė.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų pulkininkas Romanas Červinskis buvo „Nord Stream“ operacijos koordinatorius, minėtiems amerikiečių ir Vokietijos laikraščiams sakė su jo vaidmeniu susipažinę žmonės.

Jie citavo Ukrainos ir kitų Europos šalių pareigūnus, taip pat kitus apie šią operaciją žinančius asmenis, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

R. Červinskis prižiūrėjo logistiką ir vadovavo šešių žmonių komandai, kuri, prisistatydama svetimomis pavardėmis, išsinuomojo burlaivį ir, naudodamasi nardymo įranga, padėjo sprogstamuosius užtaisus ant vamzdynų, rašo amerikiečių laikraštis.

Jis nei planavo operaciją, nei veikė vienas, o įsakymus gaudavo iš Ukrainos pareigūnų, pridūrė „The Washington Post“.

2022 metų rugsėjo pabaigoje prie Danijos Bornholmo salos esančiuose dviejuose „Nord Stream“ vamzdynuose buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Priklausomai nuo šaltinio, atsakomybę už sprogimus prisiėmė Ukraina, Rusija arba JAV, tačiau visos jos tai neigė.

Per savo advokatą R. Červinskis neigė bet kokį savo vaidmenį vykdant vamzdynų sabotažą.

„Visos spekuliacijos apie mano dalyvavimą „Nord Stream“ išpuolyje yra nepagrįstai skleidžiamos Rusijos propagandos“, – rašytiniame pareiškime laikraščiams „The Washington Post“ ir „Der Spiegel“ teigė R. Červinskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą neigė, kad jo šalis yra susijusi su dujotiekio sprogimais.

Anot „The Washington Post“, sabotažo operacija buvo sumanyta V. Zelenskiui nežinant.

„The Washington Post“ ir „Der Spiegel“ sakė, kad kreipėsi į Ukrainos vyriausybę, prašydami atsakyti į jų bendrą tyrimą, tačiau jokio atsakymo negavo.

R. Červinskis šiuo metu teisiamas Kyjive ir yra kaltinamas piktnaudžiavimu įgaliojimais bandant priversti rusų pilotą dezertyruoti.

Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad jis teigia, jog baudžiamasis persekiojimas yra politinis kerštas už jo kritiką V. Zelenskiui.

Incidentas pasėjo nerimo

„Nord Stream“ atakos 2022 m. rugsėjį ir paslaptingas incidentas Suomijos ir Estijos dujotiekyje „Balticconnector“ šiemet spalio 10 d. Ar šiuos įvykius sieja kokia nors grandinė? Galbūt abiejuose įvykiuose yra koks nors Rusijos pėdsakas?

Norvegijos seismologinių tyrimų institutas spalio 10 d. užfiksavo tikėtiną sprogimą. Teigta, kad buvo silpni, bet aiškūs požymiai, jog pažeidimą  „Balticconnector“ dujotiekyje padarė sprogmuo. Nors dar neatmesta versija, kad dujotiekį netyčia galėjo užkabinti laivas nuleistu inkaru. Po to pažeidus vamzdį galėjęs būti ir natūralus sprogimas.

Bet kuriuo atveju aišku, kad  „Balticconnector“ incidentas pasėjo nerimo Baltijos jūros valstybėse. Švedijos Gotlando salos Visbio mieste skubiai buvo surengtas Šiaurės ir Baltijos šalių jungtinių pajėgų ir valdžios atstovų susitikimas.

Šiose pajėgose dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Nuspręsta iš esmės stiprinti Baltijos jūros infrastruktūros objektų apsaugą.

Vienas galimo sprendimo variantų yra, kad Gotlando sala ateityje taps svarbiausia Baltijos jūros apsaugos pajėgų dislokavimo vieta. Gotlandas yra strategiškai patogioje vietoje Baltijos jūros viduryje.

Aiškėja, kad prieš Baltijos šalių infrastruktūros objektus ne tik vamzdynus, bet ir povandeninius kabelius, pastaraisiais metais būta ir daugiau išpuolių ar sabotažo atvejų.

Stiprina apsaugą

Po incidento „Balticconnector“ dujotiekyje Lietuva paskelbė, kad bus dar labiau stiprinama Klaipėdos SGD terminalo apsauga.

Jei už  „Balticconnector“ incidento stovi Rusijos specialiosios tarnybos, o tai labai tikėtina, gali būti, kad taip pradedamas vadinamasis hibridinis karas prieš Baltijos šalis. Jis iš esmės jau ir vyksta, o aktyviausiai pasireiškė emigrantų bangomis iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

Dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ incidentas pasėjo nerimo ir kitose Baltijos jūros valstybėse, įskaitant ir Lietuvą.

Estai, kaip iš dalies pripažįsta ir Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas, mano, kad „Balticconnector“ gali būti Rusijos tikrinimas, kaip Estija pasirengusi atremti atakas prieš jos infrastruktūrą.

Lietuva turi Klaipėdos SGD terminalą, kuris yra itin svarbus objektas. Ne veltui jau buvo pasigirdę raginimų, kad Lietuva šio objekto zonoje turėtų dislokuoti itin kokybiškas oro gynybos sistemas.

Baltijos jūroje Lietuva turi povandeninę elektros jungtį su Švedija „NordBalt“. Tikėtina, kad po pasitarimo Švedijos Gotlando saloje ir šis objektas bus įtrauktas į ypatingų saugomų Baltijos jūros infrastruktūros objektų sąrašą.

Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra ir itin svarbus strateginis Lietuvos objektas kaip Būtingės naftos terminalas ir jo plūduras jūroje už 7 km nuo kranto. Jo apsaugai Lietuva turėtų sukurti bendrą grupę su Lenkija. Būtingės naftos terminalas yra itin svarbi logistikos grandinė Lenkijos valstybės valdomo koncerno „PKN Orlen“ naftos gamykloje „Orlen Lietuva“ prie Mažeikių.

Stiprins jūrų terminalų saugumą

Gal sutapimas, o gal ir ne, kad šiomis dienomis Lietuvos susiekimo ministerija ėmėsi atnaujinti Lietuvos jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių apsaugos vertinimų, planų tvirtinimo ir atitikties aktų išdavimo taisykles.

Tai iš dalies susiję ir su ES laivų ir įrenginių apsaugos stiprinimu, taip pat su Tarptautiniu laivų ir uostų įrenginių apsaugos kodeksu.

Griežtos uostų apsaugos priemonės pasaulyje buvo įvestos po žinomo įvykio, kai 2001 m. rugsėjo 11 d. islamo ekstremistai surengė seriją koordinuotų išpuolių prieš JAV.

Dabar kai kas panašaus vyksta Europoje. Ukrainoje tęsiasi žiaurus ir agresyvus Rusijos sukeltas karas. Nuolat aidi sprogimai Juodosios jūros zonoje. Ir Baltijos jūra tampa įvairių infrastruktūros incidentų vieta.

Pagal Lietuvos susiekimo ministerijos priimtas nuostatas dėl laivų ir uostų apsaugos bus atliekama nuosekli uostų terminalų apsaugos vertinimo peržiūra.

Tai susieta ne vien su Klaipėdos SGD terminalu, bet ir su visais kitais uostų terminalais.

Uosto kompanijos privalės pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ataskaitą apie uosto apsaugos pakeitimus ir tobulinimus.

Taip pat turės būti tvirtinami sugriežtinti uostų terminalų apsaugos planai. Jie turės būti derinami ne tik su Uosto direkcija, bet ir su dar šešiomis Lietuvos saugos tarnybomis, įskaitant ir kariuomenę.

Laikraštis teigė, kad povandeninių gelbėjimo operacijų laivas SS-750 buvo nufotografuotas Baltijos jūroje keturios dienos prieš sprogimus dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją su Vokietija.

Minimas laivas yra aprūpintas mažu povandeniniu laivu.

„Danijos kariuomenė patvirtino, kad 2022 metų rugsėjo 22 dieną į rytus nuo Bornholmo esančioje zonoje iš Danijos patrulinio laivo buvo padarytos 26 rusų laivo nuotraukos“, – teigė „Information“.

Danijos kariuomenė neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti komentarą.

Praėjus septyniems mėnesiams po dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvykusių sprogimų, vis dar neaišku, kas įvykdė šiuos povandeninius sabotažo aktus, nors aplinkinėse šalyse – Vokietijoje, Švedijoje ir Danijoje – atliekami tyrimai.

Kovą laikraštis „The New York Times“ pranešė, jog JAV pareigūnai gavo naujų žvalgybos duomenų, rodančių, kad už sabotažą yra atsakinga viena proukrainietiška grupė, bet Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su tuo nėra susijęs.

Vėliau Vokietijos prokurorai pranešė, kad sausio mėnesį tyrėjai apieškojo laivą, kuriuo, kaip įtariama, buvo gabenami sprogmenys, panaudoti per sabotažą.

Švedijos tyrimui vadovaujantis prokuroras kovo mėnesį sakė, kad vis dar neaišku, kas įvykdė sabotažą, ir pavadino tai sudėtinga byla.

„Mūsų pagrindinė prielaida yra ta, kad už to stovi valstybė“, – sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas (Matsas Jungkvistas).

Buvęs Danijos žvalgybos pareigūnas, analitikas Jacobas Kaarsbo (Jakobas Karsbas) „Information“ sakė, kad SS-750 buvimas toje zonoje atskleidžia, kas ten vyko prieš sprogimus.

Šis patvirtinimas ypač svarbus, nes žinoma, kad minimas laivas gali atlikti tokią operaciją, sakė jis.

– Kažkas netikėtai sugalvojo dalyvauti informacinėje kampanijoje, išplatino visiškai nepatikrintas medžiagas, nepatvirtintas jokiais faktais. Noriu pastebėti, kad tokių teorijų buvo labai daug ir visos jos labai skylėtos. Manau, iš tokio burbulo, debesies tikrai lietaus nebus ir neverta apie tai daug diskutuoti. Rusija stipriai piršo mintį, kad tai JAV darbas, kaltinamas buvo Didžiosios Britanijos laivynas, buvo ir tokių kaltinimų. Tačiau visi labai skirtingai atsiliepė dėl skirtingų argumentų. Rusijos atstovai sakė, kad bandoma pridengti didelį nusikaltimą ir už šito sabotažo matė Vakarų ranką. Ukrainiečiai visa tai paneigė. Amerikiečiai pasiūlė labiau koncentruotis į Danijos, Švedijos ir Vokietijos atliekamą tyrimą. Ten generalinės prokuratūros atsakingos už rezultatus. Rusai labai nepatenkinti, kad jų neprileidžia prie tyrimo ir prie informacijos. Matyt, naudosis proga kelti tuos klausimas Jungtinėse Tautose (JT). Visos sąmokslo teorijos baltais siūlais siūtos ir nevertos didelio dėmesio. Bandoma nutraukti dėmesį nuo dabar vykstančių esminių dalykų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Visi pagrindiniai veikėjai tai paneigė arba skeptiškai įvertino situaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įdomu, jei yra toks verslininkas, užsakęs sprogimą, kodėl jis nepaviešintas?

– Būtent, tai ir noriu pasakyti. Jokių pavardžių, jokių įrodymų, nieko nepateikta. Galima daryti prielaidas. Pvz., galvoju, koks Rusijos galėtų būti interesas – keletas aspektų: energetinis šantažas ir gąsdinimas, kai visa Europa buvo įsitempusi, kad bus sunki žiema. Sprogdinimas galėjo paaitrinti nuotaikas. Noras apkaltinti Ukrainą gali būti ir nukreiptas į visuomenės reakciją, kad galbūt sumažėtų parama Ukrainai. Reagavo Vokietija, kuri pirma padarė prielaidą, kad tai gali būti Rusijos klasta, suverčiant kaltę ukrainiečiams, kad būtų nuteikta visuomenė, ypač Vokietijoje. Įvairių „galbūt“ yra labai daug. Neverta apie tai daug kalbėti, ypač neatliepiant veiksmų tų, kurie tai paskelbė. Turime susitelkti į tai, ką turime padaryti Vakaruose, kad Ukraina galėtų vykdyti savo tikslus, o ne diskutuoti apie tai, kad buvo ir galbūt net nebuvo.

– Pranešime buvo teigiama, kad grupuotėje buvo ne tik ukrainiečių, bet ir rusų. Tikriausiai tai ir gali kažką sufleruoti.

Prognozuočiau, kad JT mėgins vėl kelti tuos klausimus, kodėl jų neprileidžia prie tyrimo ir tarp eilučių visi bando apkaltinti Rusiją.

– Galima sakyti įvairiai. Galbūt tai žinia Rusijai, kad yra jėgos, kurios ne tik prieštarauja režimui, bet ir turi tam priemonių. Teisingai daug kas pastebi, kad tokiai diversijai reikia ir priemonių, patirties, tai nėra mėgėjiškas aktas. Žiniasklaida visur apie tai aptarinėja, bet tai neturi užgožti esmės. Reikia nepasiduoti kalbėjimui, kuris neturi įrodymų ir faktų.

– Įdomu, ką Kremlius norėjo tuo pasiekti – įbauginti Europą, ką gali padaryti jų teritorijoje?

– Minėjau prielaidą, kad tai gali būti šantažas, gąsdinimai. Kitas tradicinis metodas – jie kažką tariamai įvykdo ir paskui reikalauja, kad juos prileistų prie tyrimo, žinodami, kad to nebus, ir kaltina Vakarus eskaluojant situaciją ir kaltinant Rusiją. Prognozuočiau, kad JT mėgins vėl kelti tuos klausimus, kodėl jų neprileidžia prie tyrimo ir tarp eilučių visi bando apkaltinti Rusiją.

Agentūra „Reuters“, remdamasi su tokiais planais susipažinusiais šaltiniais, pranešė, jog Rusija jų remontuoti kol kas neketina, nes nesitiki santykių su Vakarais pagerėjimo artimiausioje ateityje, kad šie dujotiekiai vėl taptų reikalingi.

Vienas informuotas asmuo netgi pareiškė, kad Maskva šį projektą laiko „palaidotu“, o kiti du šaltiniai Rusijoje teigė, kad dujotiekiai turėtų būti išsaugoti tokios būklės, kuri leistų atnaujinti jų naudojimą tolesnėje ateityje, tai yra turėtų būti užkonservuoti.

Tai reiškia, kad pažeistos vamzdynų atkarpos būtų užsandarintos, siekiant apsaugoti nuo jūros vandens keliamos agresyvios korozijos, nurodo „Reuters“.

Mūsų, kaip smulkiųjų akcininkų, žiniomis, joks sprendimas nei už, nei prieš vamzdynų atstatymą, nepriimtas.

Nei „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ operatorės, nei Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ neatsakė į prašymus pakomentuoti.

Tuo tarpu Vokietijos koncerno E.ON, kuriam priklauso „Nord Stream 1“ akcijų dalis, atstovas pareiškė: „Mūsų, kaip smulkiųjų akcininkų, žiniomis, joks sprendimas nei už, nei prieš vamzdynų atstatymą, nepriimtas“.

Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų, prieš tai Skandinavijos seismologams užfiksavus sprogimus tose vietose. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų. Priežasčių tyrimą atlikę Švedijos pareigūnai lapkritį patvirtino, kad tai buvo sabotažo aktai.

Kai kurie Vakarų politikai dėl to kaltino Kremliaus slaptąsias tarnybas. Savo ruožtu Maskva, nepateikdama įrodymų, tvirtino, kad už sprogimų stovi Vakarai. Danijos, Vokietijos ir Švedijos atitinkamų institucijų atliekami šio incidento tyrimai kol kas nebaigti.

Rusiją su Vokietija tiesiogiai jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Kremliui praėjusios vasaros pabaigoje nutraukus tiekimą, kaip įtariama, taip keršijant už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.

Abiejų dujotiekių metinis palaidumas – po 55 mlrd. kubinių metrų. „Nord Stream 1“ pradėjo veikti daugiau nei prieš dešimtmetį, tuo tarpu „Nord Stream 2“ įjungimą karo Ukrainoje išvakarėse blokavo Vokietijos reguliavimo institucijos.

Rusija planuoja atnaujinti „Nord Stream“ dujotiekius, rašo „RedaktionsNetzwerk Deutschland“. Apie tai anksčiau rašė JAV „The New York Times“ ir Vokietijos „Berliner Zeitung“, primena Lenkijos radijas.

Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų, prieš tai Skandinavijos seismologams užfiksavus sprogimus tose vietose. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų. Priežasčių tyrimą atlikę Švedijos pareigūnai lapkritį patvirtino, kad tai buvo sabotažo aktai.

Kai kurie Vakarų politikai dėl to kaltino Kremliaus slaptąsias tarnybas.Tuo tarpu Rusija neigė, kad yra kaip nors susijusi su vamzdynų sugadinimu, ir dėl to kaltino Jungtines Valstijas bei Jungtinę Karalystę.

Vokietijos žiniasklaida tvirtina, jog abiejų „Nord Stream“ dujotiekio gijų nesėkmė nepalaidojo Rusijos svajonių atgaivinti šį projektą – „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ duomenimis, „Gazprom“ ekspertai šiuo metu skaičiuoja galimas remonto išlaidas, taip pat aiškinasi, kiek ilgai pažeistos dujotiekio gijos gali atlaikyti sūraus vandens poveikį.

„The New York Times“, remdamasis savais šaltiniais, gruodžio pabaigoje skelbė, jog „Nord Stream“ gijų darbingumui atkurti gali prireikti mažiausiai 500 mln. JAV dolerių.

Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Kremliui praėjusios vasaros pabaigoje nutraukus tiekimą, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.

Abiejų dujotiekių metinis palaidumas – po 55 mlrd. kubinių metrų. „Nord Stream 1“ pradėjo veikti daugiau nei prieš dešimtmetį, tuo tarpu „Nord Stream 2“ įjungimą karo Ukrainoje išvakarėse blokavo Vokietijos reguliavimo institucijos.

Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių.“

Rusijos kariuomenė anksčiau šeštadienį apkaltino JK „prisidėjus“ prie sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose.

„Šio britų karinio jūrų laivyno padalinio atstovai dalyvavo planuojant, rengiant ir vykdant teroristinį išpuolį Baltijos jūroje rugsėjo 26 dieną, per kurį buvo įvykdyti sprogdinimai dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame ji nepateikė jokių įrodymų.

Rusija JK laiko „nedraugiška šalimi“, o jų santykiai nuo karo Ukrainoje pradžios pasiekė naujas žemumas.

Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų. Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai prieš tai šio vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų.

Rusija skundėsi, kad Vakarų šalys neleido jai dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose dėl šių incidentų.

Maskva jau kelias savaites užsimena, kad jos specialiosios tarnybos turi kitokią versiją dėl sprogimų, o kai kurios Vakarų šalys tai vadina sabotažu ir beda pirštu į Rusiją.

Sprogimai Sevastopolyje

Rusija taip pat apkaltino JK padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste ir pareiškė, kad šeštadienį paryčiais vienas iš jos laivų patyrė „nedidelę“ žalą.

„Šį teroro aktą rengė ir Ukrainos 73-iojo specialiojo jūrų operacijų centro karinį personalą mokė Britanijos specialistai, įsikūrę Ukrainos Mykolajivo srities Očakivo mieste“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Visgi nėra aišku, kas iš tikrųjų nutiko. Socialiniuose tinkluose pasirodė filmuotos medžiagos, kurioje matyti toje teritorijoje kylantys juodi dūmai.

Anot Rusijos, nukentėjo jos laivai, dalyvavę tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms sudarytame susitarime dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.

Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas, regis, užsiminė apie šeštadienio incidentą socialiniame tinkle „Twitter“.

„Nepanikuokite. Tiesiog išjunkite kameras ne tik Sevastopolyje, bet ir visur okupuotoje teritorijoje. Po „neigiamo puolimo“ iki 1991 metais nustatytų sienų pasakykite savo z-pulkui, kad „laimėjote“ karą. O „Juodosios jūros laivynas“ paprasčiausiai išplaukė“, – parašė jis tviteryje anglų ir rusų kalbomis.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ anksčiau skelbė, kad Rusijos okupuotame Kryme įsikūrusiame Sevastopolyje ankstų šeštadienį buvo girdėti sprogimai.

Ukrainos pietinės kariuomenės vadovybės atstovė žiniasklaidai Natalija Humeniuk šalies televizijai sakė, kad sprogimų Sevastopolyje priežastis gali būti nesėkmingas oro gynybos raketų paleidimas.

Anot jos, kol kas nėra oficialaus pasirodžiusios informacijos apie trijų rusų laivų sunaikinimą Sevastopolyje patvirtinimo.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija.

Šių metų vasarį invaziją pradėjusios Maskvos pajėgos puolė Ukrainą iš kelių krypčių, įskaitant Krymą.

Anksčiau šią savaitę Rusijos primestas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad dronas atakavo šiluminę elektrinę netoli Sevastopolio.

Liepą bepilotis orlaivis taip pat atakavo uoste dislokuotą Rusijos Juodosios jūros laivyną. Maskva apkaltino dėl to Ukrainą, bet pastaroji tai neigia ir vadina rusų pranešimą provokacija.

Ukrainos pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti žemes Rusijos okupuotuose šalies pietuose.

Nerimas Norvegijos verslovėse

Pasirodė pranešimas, kad Norvegija visose jūrose esančiose naftos verslovėse sumontavo dronų aptikimo detektorius.

Rugsėjo pabaigoje Norvegijos naftos saugos tarnyba buvo užfiksavusi keletą atvejų, kai aplink naftos versloves zujo nenustatyti bepiločiai orlaiviai. Naftos verslovių savininkai buvo įspėti apie avarijas arba netgi tyčines naftos verslovių atakas.

Po šių padažnėjusių incidentų Norvegija nurodė kariniam jūrų laivynui, oro pajėgoms ir kariuomenei patruliuoti jūros naftos telkiniuose ir sausumos terminaluose. Taip pat paskelbta, kad patruliuoti Norvegijai padės Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos karo laivai.

Nerimas dėl Norvegijos naftos ir dujų verslovių yra didžiulis, nes, Europai atsisakant rusiškų dujų ir naftos, Norvegijos reikšmė ypač padidės.

Norvegija oficialiai nepaskelbė, kad bepiločius orlaivius aplink jos versloves galėjo "gainioti" Rusijos tarnybos, tačiau prielaidų apie tai yra. Europoje vis labiau stengiamasi atsiriboti nuo Rusijos.

Eskortas: karo laivas į Klaipėdos uostą lydi dujovežį. Lietuvos KJP nuotr.

Apribojo laivybą žvejams

Pati Norvegija po orlaivių skraidymo ir sabotažo "Nord Stream" vamzdynuose ėmėsi papildomų saugumo priemonių.

Ji iš esmės apribojo laivybą savo uostuose Rusijos žvejams. Nuo spalio vidurio Rusijos žvejų laivams, kurie didesni nei 500 tonų, leista įplaukti tik į Norvegijos Trumsės, Kirkeneso ir Botsfjordo uostus.

Papildomai sustiprinta į šiuos uostus atplaukiančių Rusijos laivų apžiūra. Aplink minėtus uostus sustiprintas ir Norvegijos jūrų policijos laivų patruliavimas.

Šis terminalas yra tokioje vietoje, kurią dronais kamikadzėmis ar kitais ginklais lengva pasiekti iš Rusijos Kaliningrado srities.

Daugelis Europos šalių yra visiškai uždariusios laivybą Rusijos laivams. Prekybinių laivų į savus uostus neįsileido ir Norvegija. Dėl žvejybos laivų vyko ilga diskusija. Rusijos žvejai iš Murmansko, Archangelsko ir kitų Barenco jūros regionų iš Norvegijos perka žvejybos kvotas, sugautas žuvis parduoda norvegams.

Per metus į Norvegijos uostus Rusijos žvejų laivai įplaukdavo nuo 800 iki 1 000 kartų. Leisti jiems ir toliau su išimtimis atplaukti į Norvegijos uostus šios šalies vyriausybės prašė žuvininkystės ir jūrų politikos ministras Bjornas Skjaneras.

Prieš Rusijos laivus labiausiai buvo nusiteikusi Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt. Jos teigimu, Rusija gali naudotis Norvegijos uostais nelegaliai gabenti prekes.

Misija: Lietuvos kariuomenės patruliai Klaipėdos uoste. Lietuvos KJP nuotr.

Karinės pratybos Klaipėdoje

Saugumas smarkiai sustiprintas ir Klaipėdos uoste. Tai įvyko po sprogimo "Nord Stream" dujotiekių vamzdynuose Baltijos jūroje. Ypač sustiprinta Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsauga.

Galbūt ir šiame terminale, kaip Norvegijos naftos verslovėse, įdiegta ar bus diegiama dronų aptikimo sistema? Šis terminalas yra tokioje vietoje, kurią dronais kamikadzėmis ar kitais ginklais lengva pasiekti iš Rusijos Kaliningrado srities.

Neseniai Lietuvos karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai vykdė SGD terminalo ir dujų vamzdyno apsaugos sustiprinimo pratybas. Į jas įtraukti ir karo laivai, ir narai-išminuotojai, ir sausumos pajėgų kariai.

Taip pat vykdytos ir karo laivų flotilės eskorto laivų pratybos. Karo laivai nuo Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje vakarinės ribos iki Klaipėdos uosto nuolat lydi laivus, kurie gabena suskystintas gamtines dujas. Išskirtiniais atvejais gali būti lydimi ir kiti laivai – tanklaiviai.

Imtis tokių priemonių verčia artima Lietuvos, o ypač Klaipėdos uosto, kaimynystė su Rusija ir jos Kaliningrado sritimi.

„Nėra abejonių, kad tai tarptautinio terorizmo aktas... didėja likusių dujų sistemų geopolitinė reikšmė – jos eina per Lenkiją,.. Ukrainą,.. ir, žinoma, Jungtines Valstijas, kurios dabar gali tiekti energijos išteklius didelėmis kainomis“, – sakė V. Putinas Maskvoje vykstančiame energetikos forume.

Rugsėjo pabaigoje buvo aptikti nuotėkiai keturiose dujotiekių „Nord Stream“, jungiančių Rusiją ir Europą, vietose.

Šie dujotiekiai yra geopolitinės įtampos centre, Rusijai ėmus mažinti dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai dar prieš aptinkant nuotėkius šioje vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai.

Ir Vašingtonas, ir Maskva paneigė, jog yra kaip nors su tuo susiję.