Peržiūrėjus Klaipėdos rajono tarybos narių ataskaitas, paaiškėjo, kad konservatorius Alfredas Šiaulys pateikė čekius, kuriuose – 297 skirtingos nuolaidų kortelės. Politikas atsiskaitinėjo už degalus kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, 2021 m. birželį politikas per tris dienas degalinėje atsiskaitė 13 kartų.

Skirtingomis bankų ir nuolaidų kortelėmis atsiskaitinėjo ir kiti konservatoriai – Rasa Linklienė, nors dažniausiai mokėjo grynaisiais, tačiau ataskaitoje nurodo ir 4 mokėjimo bei 69 nuolaidų kortelių duomenis. Jos kolegė Vida Ronkaitytė – taip pat 4 banko ir 107 nuolaidų kortelės, Virgilijaus Skuodo ataskaitose – 2 mokėjimo ir 64 nuolaidų kortelės, Česlovo Banevičiaus čekiuose – 11 banko ir 34 nuolaidų kortelės.

Tuo metu Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Viktoras Kura, kaip rodo ataskaitos, neva pylėsi kurą kelis kartus per dieną, kelių valandų intervalu. Visi politiko atsiskaitymai – grynaisiais pinigais, tačiau pateiktuose čekiuose – 112 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai.

Socialdemokratė Ligita Liutkienė pateikė čekius, kuriuose vos per kelias minutes už kurą atsiskaityta skirtingose degalinėse. Pastebima, kad pateikti politikės čekiai – vardiniai. Tarybos narė taip pat atsiskaitinėjo už degalus kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, 2020 m. kovo 24 d. degalinėje apsilankė 6 kartus. Iš viso už kurą socialdemokratė atsiskaitinėjo 17 skirtingų mokėjimo ir 125 skirtingomis nuolaidų kortelėmis.

Liberalė Aušra Gudauskienė taip pat pylėsi kurą kelis kartus per dieną – pagal ataskaitoje pateiktus čekius matoma, jog tai ji darė ir keliolikos sekundžių laiko intervale. Politikė tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis atsiskaitinėjo tiek už benziną, tiek už dyzeliną. Visi mokėjimai – grynaisiais pinigais, tačiau „Skaidrinam“ suskaičiavo, jog čekiuose yra iš viso 35 skirtingų nuolaidų kortelių duomenys.

Kita Liberalų sąjūdžio atstovė Audronė Balnionienė pateikė čekius už kurą tik iš dviejų degalinių – Kalotės EMSI ir Trevenos. Dauguma atsiskaitymų – grynaisiais, tačiau ataskaitoje matomi atsiskaitymai ir 9 skirtingomis banko bei 263 skirtingomis nuolaidų kortelėmis.

Buvęs tarybos narys, 2023 m. bandęs kandidatuoti su „Vardan Lietuvos“, Jonas Dumašius taip pat atsiskaitinėjo už įvairų kurą 10 skirtingų banko kortelių ir 65 nuolaidų kortelėmis. Visgi, politikas dvi dienas iš eilės – 2021 m. kovo 31 d. ir balandžio 1 d. – pirko ir keitė automobilio padangas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Violeta Riaukienė bene kasdien atsiskaitinėjo už kurą – „Skaidrinam“ skaičiavimu, politikė pateikė čekius su 6 skirtingomis mokėjimo ir net 164 nuolaidų kortelėmis.

Kita „valstietė“ Rima Leonauskienė atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, bet čekiuose – 22 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai. Jos kolegos Raimundo Daubario ataskaitose – iš viso 96 skirtingos nuolaidų kortelės, o „valstiečio“ Vytauto Butkaus – 14 banko ir 21 nuolaidų kortelės.

Visuomeninio komiteto „Klaipėdos rajono žemaičiai“ narės Rūtos Cirtautaitės ataskaitose – atsiskaitymai ir už benziną, ir už dyzeliną bei dujas. Per kadenciją iš viso mokėta 33 skirtingomis banko ir 46 nuolaidų kortelėmis. Kito komiteto „Bendrai geriau“ nario Vaclovo Macijausko ataskaitose – 7 skirtingos banko kortelės, 9 nuolaidų kortelės. Pastebima, kad politikas iš kanceliarinių lėšų kompensavosi ir buitines dujas bei jų balioną, kompiuterį „MacBook Air“.

Sigitas Karbauskas – „Kuriam kartu“ atstovas, nors ir atsiskaitinėjo už kurą tik grynais, tačiau čekiuose matomi 92 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai. O nepartinio Martyno Pociaus dokumentuose – 10 mokėjimo kortelių ir 60 nuolaidų kortelių.

Kas mėnesį remontavo automobilius

„Skaidrinam“ tyrimas atskleidė ir keletą tarybos narių, kurie itin dažnai atsiskaitinėjo už automobilių remonto paslaugas. Vienas jų – socialdemokratas Andrius Adomaitis. Jis teikė sąskaitas už įvairius automobilio gedimo tvarkymus, pirktas padangas, kuro filtrų keitimus ir pan. Visgi, dokumentai rodo, kad politikas taip taisė keletą skirtingų automobilių.

Kitas socialdemokratas, buvęs ilgalaikis meras Vaclovas Dačkauskas taip pat itin dažnai remontavo automobilį. Be to, politikas pateikė čekius už kurą, kuriuose – atsiskaitymai ir už benziną, ir už dyzeliną. Per kadenciją politikas pasinaudojo dviem skirtingomis banko kortelėmis ir pora nuolaidų kortelių.

ELTA primena, kad praėjusį pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl 24 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Vilniaus (2 ikiteisminiai tyrimai), Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Abipusis ryšys

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas atkreipia dėmesį, kad lojalumo kortelės vienodai svarbios yra tiek pardavėjui, tiek pirkėjui, nes jos duoda galimybę pirkėjui gauti asmeninius pasiūlymus, o pardavėjui tokius pasiūlymus pateikti, atsižvelgiant į pirkėjo pirkinių istoriją.

"Jos taip pat yra populiarios, nes yra įvairių formatų. Ta kortelė atsiskaitymais arba jos pririšimu prie pirkinių suteikia papildomas nuolaidas, daro įtaką pasiūlymams, suteikia galimybę pirkėjui sutaupyti. Taip pat yra apdorojama informacija, ką tos kortelės turėtojas mėgsta, kokie yra jo poreikiai. Tuomet teikiant pasiūlymus galima parinkti juos daug geresnius, suasmenintus, informuoti, kada jo pageidaujama, populiari arba dažnai perkama prekė būna pigesnė", – komentavo L.Vilimas.

Paklaustas, kokią vietą konkurencinėje kovoje tarp prekybos tinklų užima lojalumo kortelių pasiūla, L.Vilimas tikino, kad lojalumo kortelių pirminis tikslas nėra laimėti konkurencinę kovą su kitais pardavėjais.

"Tai nėra pagrindinis instrumentas nuvilioti klientą iš konkurentų. Lojalumo kortelėmis siekiama geriau patenkinti kliento poreikius, pateikti jam geriausią pasiūlymą. Kad tai yra ir konkuravimo instrumentas – taip pat tiesa, bet tos kortelės tikrai nėra daromos turint pagrindinį tikslą pervilioti pirkėjus. Tai visose šalyse priimtina bendravimo, komunikavimo priemonė tarp pardavėjo ir jo pirkėjo", – teigė LPĮA vykdomasis direktorius.

"Maximos" komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebėjo, kad šiandieninė konkurencija prekybos sektoriuje yra kur kas didesnė nei prieš penkiolika metų, tad nenuostabu, kad rinkoje tiek daug lojalumo kortelių ir pasiūlymų jas įsigyti. Pasak pašnekovės, nors kortelių šiandien klientas turi daug daugiau nei bet kada anksčiau, jis visada geba atsirinkti, kuri iš jų jam duoda naudos.

Prekybos tinklui duomenys apie lojalių klientų pirkimo įpročius turi didelę vertę – jie leidžia apibendrinti pirkėjų pirkimo įpročius ir pateikti geriausius pasiūlymus.

"Ačiū" lojalumo programa yra taikoma Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje veikiančiose "Maximos" parduotuvėse bei Bulgarijoje "T-Market" tinklo parduotuvėse veikia analogiška lojalumo programa, kurios pavadinimas yra lokalizuotas. Pirkėjams lojalumo kortelė duoda apčiuopiamos naudos – padeda sutaupyti, nes klientas už lojalumą apdovanojamas nuolaidomis. Be to, "Ačiū" kortelės turėtojai gali naudotis ne tik bendromis, bet ir asmeninėmis nuolaidomis", – teigė V.Drulienė.

Kaupia informaciją

Europos vartotojų organizacijos komunikacijos specialistas Laurensas Ruttenas dienraščiui teigė, kad skundų apie neteisėtai naudojamus duomenis, sukauptus nuolaidų kortelėse, nebuvo girdėti, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje mėgstama surinkti daug asmeninės informacijos prieš išduodant lojalumo korteles.

"Kai kuriose Lietuvos parduotuvėse, kad gautumėte nuolaidų kortelę, privalote suteikti nemažai asmeninės informacijos. Mano kolega tai yra patyręs. Tai reiškia, kad tokios parduotuvės gali turėti labai daug asmeninės informacijos apie pirkėjus", – sakė L.Ruttenas.

"Prekybos tinklui duomenys apie lojalių klientų pirkimo įpročius turi didelę vertę – jie leidžia apibendrinti pirkėjų pirkimo įpročius ir pateikti jiems geriausius tiek bendrus, tiek asmeninius pasiūlymus, – tikino V.Drulienė. – Tačiau po naujojo duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimo asmeniniais pasiūlymais gali pasinaudoti tik tie pirkėjai, kurie yra atnaujinę savo asmeninius duomenis "Ačiū" paskyroje arba užpildę anketą parduotuvėje."

Ragina būti budrius

Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėjos Danguolės Morkūnienės, lojalumo kortelių ir asmens duomenų, tvarkomų asmenims išduodant ir naudojantis minėtomis kortelėmis, saugumą privalo užtikrinti duomenų valdytojas, t.y. parduotuvė ar įmonė, išduodanti nuolaidų korteles savo klientams.

"Asmuo turi teisę kreiptis į parduotuvę ar įmonę, kurios lojalumo kortele naudojasi ir gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir gauti informacijos apie duomenų tvarkymo tikslus, tvarkomų asmens duomenų kategorijas, duomenų gavėjus, asmens duomenų saugojimo laikotarpius, automatizuotą sprendimų priėmimą, įskaitant profiliavimą (jeigu toks atliekamas) ir duomenų subjekto teises", – komentavo D.Morkūnienė.

Nuolaidų ir nebūna

Kaip teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič, yra gauta vartotojų skundų dėl nepritaikytų reklaminiame lankstinuke ar prekybos centre skelbiamų nuolaidų, tarp jų ir su lojalumo kortele nepritaikomų nuolaidų bei paragino tokiu atveju nedelsiant kreiptis į pardavėją dėl skirtumo grąžinimo.

"Vartotojai, kuriems nebuvo pritaikyta skelbiama nuolaida, prekė buvo parduota už didesnę kainą, nei buvo nurodyta, arba buvo suteikta neaiški, klaidinanti informacija apie akcijos sąlygas ir prekės kainą, turėtų užfiksuoti prekės kainą kainolapyje ar skelbime ir su pirkimo kvitu nedelsiant kreiptis į pardavėją, nurodant savo reikalavimą, pavyzdžiui, grąžinti permoką", – teigė N.Jarmulkovič.

"Papildomai pažymime, kad, įsigyjant lojalumo korteles, užsisakant naujienlaiškius, pildant įvairias anketas ir dalyvaujant įvairiuose konkursuose, prieš pateikiant savo asmeninius ir kontaktinius duomenis, svarbu atidžiai perskaityti sąlygas dėl tiesioginės rinkodaros. Taip vartotojai išvengs nepageidaujamos reklamos siuntimo", – perspėjo N.Jarmulkovič.

Jų turėtojai galės pirkti prekes ar paslaugas iš vietos verslininkų kiek pigiau, nei kiti, pirmadienį rašo portalas zinios.lt.

Varėnos socialinių paslaugų centro direktorės Dovilės Barčiukienės, Varėnos rajono verslo įmonės, įstaigos, organizacijos jau yra pakviestos prisidėti prie šios socialinės iniciatyvos ir suteikti kortelių turėtojams nuolaidą gaminamai produkcijai ar teikiamoms paslaugoms. Verslo įmonėms tai galimybė parodyti savo socialinę atsakomybę ir prisidėti prie Varėnos rajono gyventojų skaičiaus didinimo bei pagalbos daug vaikučių auginančioms šeimoms.

Tiesa, kaip pastebėjo D. Barčiukienė, kol kas verslo įmonių, kurios norėtų tapti socialiai atsakingomis ir dalyvauti programoje, kol kas neatsirado. Tačiau viliamasi, kad jų iki gegužės mėnesio tikrai bus, nes agituoti verslininkus būti socialiai atsakingais ketinama raginti ne tik viešai, bet Varėnos socialinių paslaugų centro specialistai yra pasirengę apsilankyti daugelyje rajono įmonių bei įstaigų ir tiesiogiai kalbėtis su jų vadovais.

Varėnoje išduota „Varėnos gausių šeimų“ kortelė galios ne tik šiame rajone, bet ir Alytaus mieste Lietuvoje ir Luko (Elko) mieste Lenkijoje.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai pastebi, kad įvairios lojalumo sistemos anksčiau ar vėliau turės vis labiau migruoti į internetą, o plastikinių kortelių, kurių šiuo metu kiekvienas pirkėjas turi itin daug, mažės, rašo "Verslo žinios".

"Maxima LT" prekybos vadovas Norbertas Žioba mano, kas ateityje laimės tas, kas pasirinks vartotojui tinkamiausią priemonę.

Rinkos tyrimų bendrovės jau kurį laiką fiksuoja, kad vartotojai Lietuvoje yra vis mažiau lojalūs prekių ženklams. Pasak "Euromonitor International" analitikės Marijos Milaševič, dėl akcijų gausos prekyboje vartotojai apskritai jau įprato tiesiog rinktis tą prekę, kuriai siūloma nuolaida. Kartais, norėdami nusipirkti kokį nors produktą, jie pasiryžę net ir laukti akcijos.

Vienu didžiausių žmonių džiaugsmų vadinamas apsipirkimas gali apkarsti, nes parduodančiojo siekis visada tas pats – gauti kuo didesnį pelną, o perkantysis ne visada turi pakankamai išminties ir neretai stokoja atidumo.

Suviliojo 60 proc. nuolaida

Dar gruodžio 17 dieną klaipėdietis Vigantas į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo trumpąją žinutę. Joje buvo rašoma apie padėką už buvimą kartu.

"Dovanojame jums net 60 proc. nuolaidą visoms picoms su jūsų lojalumo kortele Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune visą gruodį! Nuolaida nesumuojama", – pranešė bendrovės "Čili pica" atsiųsta žinutė.

Netikėta žinia nudžiugino klaipėdietį ir jis pasidalijo ja su bendradarbiais. Tądien kolegos nusprendė pietauti picerijoje.

Tiesa, Vigantas tuo metu turėjo kitų planų, tad bičiuliai patraukė pietų be jo.

Keturi vyrai sulaukė padavėjos ir paklausė jos, ar gali tikėtis nemažos nuolaidos, apie kurią jiems minėjo bičiulis. Mergina patarė užsisakyti maisto, o kai ateis laikas sumokėti, ji pažiūrėsianti, ar jie galės mokėti 60 proc. mažesnę kainą.

Vyrai nepasikuklino, kiekvienas suvalgė po šeimyninę picą. Tačiau šventinė nuotaika išgaravo, kai padavėja patikino, kad jų turimos lojalumo kortelės nesuteikia galimybės pritaikyti jiems nuolaidą.

Tą patį išgirdo prie gretimo stalo sėdėjusios moterys, tądien valgiusios sriubą. 60 proc. nuolaida nebuvo pritaikyta ir lankytojams, kurie vaišinosi desertu. Viganto bendradarbiai grįžo pikti, nes jautėsi apmulkinti.

Padavėja turėjo išsiaiškinti

Tik vėliau išaiškėjo, kad vyrai patys buvo nepakankamai atidūs, mat pranešimas apie picoms taikomas nuolaidas buvo asmeniškai skirtas būtent Vigantui.

"Žinutės buvo išsiųstos konkretiems klientams, kurie dažnai valgo picas arba lankosi mūsų restoranuose. Tiesiog norėjome tokius klientus pamaloninti didele nuolaida. Būtent todėl žinutėje buvo rašoma, kad kviečiami klientai "... su jūsų lojalumo kortele...". Pastaruoju metu daugiau siunčiame personalizuotų žinučių ir dirbame su konkrečiais klientais asmeniškai. Užsienyje toks būdas bendrauti su klientais yra ypač populiarus. Būna bendrų pasiūlymų, kai taikomos nuolaidos visiems kortelių turėtojams, bet šiuo atveju didelė nuolaida buvo taikoma tik tam tikriems klientams. Jeigu lankytojai būtų paaiškinę, kad ne patys, o jų draugas gavo žinutę su pasiūlymu pasinaudoti nuolaida, padavėjai būtų buvę lengviau", – paaiškino bendrovės "Čili pica" lojalumo vadovė Kristina Kenstavičienė.

Tačiau, pasak įmonės atstovės, padavėja, prieš priimdama užsakymą, turėjo išsiaiškinti, ar šie lankytojai gali pretenduoti į nuolaidą.

Kartais kortelė neparodo, kad klientas turi teisę vaišintis pigiau, tada būtų galima parodyti savo telefone trumpąją žinutę. Net jei žinutės gavėjas neturi kortelės, pardavėjai yra apmokyti pritaikyti šią nuolaidą.

Kadangi nuolaida taikoma tik picoms, todėl ji nebuvo pritaikyta sriubą ir desertą valgiusiems lankytojams.

"Prisiimame kaltę. Padavėja turėjo arba ne taip klausti, arba pradžioje paaiškinti informaciją. Šis atvejis – išskirtinis. Niekas panašių priekaištų mūsų darbuotojams nepareiškė. Beje, kaip ir darbuotojai restorane Klaipėdoje nepranešė apie kažkokį nesusipratimą. Siekdami sukurti šventinę nuotaiką ir kompensuoti nepatogumus, tiems, kurie sutinka su rinkodara, įkėlėme į jų turimas "mylimiausia" korteles pasiūlymą ir išsiuntėme pranešimus apie tai. Tiems, kurie nesutinka gauti reklaminių pranešimų, pasiūlymas nesiunčiamas. Norime, kad žmonės būtų patenkinti ir nepyktų dėl nesusipratimo", – patikino K.Kenstavičienė.

Laimėjimą padovanojo vyrui

Jeigu istorija su picomis baigėsi greitai ir civilizuotai, tai klaipėdietei Jurgai, viename buitinės technikos prekybos centre dalyvavusiai loterijoje ir laimėjusiai televizorių, teko kelias savaites nervintis ir patirti pažeminimą bei nusivylimą.

Moteris šiame centre pirko kelias prekes ir paraginta pardavėjos dalyvavo loterijoje. Gruodžio 6-ąją ji labai apsidžiaugė sužinojusi, kad jos kvitas buvo laimingas, jai teko 81 centimetro ekrano įstrižainės šiemet pagamintas televizorius.

Jis tapo moters dovana sutuoktiniui jubiliejaus proga. Tačiau jau po dviejų dienų televizorius sugedo.

Pati aiškinosi savo teises

Savaitę meistrai aiškinosi, kol paaiškėjo, kad remontas kainuotų apie 600 litų.

Parduotuvėje Jurgai buvo pranešta, kad laimėtoms prekėms garantinis aptarnavimas netaikomas.

Savaitę užtruko, kol meistrai diagnozavo gedimą. Dar savaitę Jurga laukė atsakymo iš Vartotojų teisių tarnybos. Nesulaukusi jo, moteris nusprendė pati paskambinti į šią įstaigą.

"Raštu atsakymo taip ir negavau. Ilgai skambinau vartotojų teisių gynėjams, kol galiausiai prisiskambinau. Beje, prieš tai pati savaitę skaičiau įstatymus, studijavau savo teises ir pareigas. Galiausiai atsiliepę vartotojų teisių saugotojai telefonu informavo, kad laimėtai prekei turi būti taikomos tos pačios garantinio aptarnavimo sąlygos, kaip ir ją nusipirkus. Bet buvau įspėta, kad bankrutuojanti įmonė gali ir nevykdyti šių reikalavimų", – apie savo nuotykius pasakojo klaipėdietė.

Supratę, kad moteris nenuleis rankų, prekybos centro darbuotojai pažadėjo, jog dovanotasis televizorius bus suremontuotas nemokamai. Tiesa, naudotis juo šeima tikisi tik kitų metų sausio pabaigoje.

Kalbėdama apie šiuos įvykius klaipėdietė teigė, kad patyrė nemažai pažeminimo, nes turėjo įrodinėti savo tiesą ir primygtinai reikalauti to, kas jai teisėtai priklauso.

Skanieji vafliai apkarto

O štai klaipėdietė Jolita iki šiol garsiai kvatoja prisiminusi, kaip įsigijo kelis kilogramus vaflių.

Tai buvo daugiau nei prieš dešimtmetį. Moteris su sutuoktiniu vienoje kepiniais prekiaujančioje parduotuvėje pamatė ilgoką eilę. Pasirodo, čia buvo prekiaujama keliomis rūšimis sveriamų vaflių. Vieni jų buvo sūroki, kiti pagardinti vanile, cinamonais, kakava.

Iš toli apžvelgusi prekių asortimentą moteris ne tiek nustebo, kiek apsidžiaugė itin palankia šių šeimos narių labai mėgstamų skanėstų kaina.

Kol pora trypčiojo eilutėje, svarstė, kiek ir kokių rūšių vaflių pirks. Galiausiai, kai atėjo Jolitos eilė, ji nesvarstydama paprašė po kelis kilogramus visų rūšių šių kepinių. Manė, pavaišins visus giminaičius ir net kaimynus.

Pardavėja kelis kartus paklausė moters, ar ji esanti įsitikinusi, kad nori tokio kiekio vaflių. Šio klausimo esmę Jolita suprato tada, kai išgirdo, kiek turės sumokėti, ir suprato, kad ją nudžiuginusi kaina buvo nurodyta ne už kilogramą, o už 100 gramų kepinių kiekį.

Prisimindama šį nuotykį moteris prisipažįsta, dabar pirkinio būtų paprasčiausiai atsisakiusi. Bet tada ji buvo labai sutrikusi ir nenorėjo apsijuokti didelės eilės akivaizdoje, todėl sumokėjo beveik pusę savo mėnesio atlyginimo, o vaflius vėliau beveik metus valgė atbulais dantimis.

Vis dėlto moteris ir šiandien nesupranta, kodėl šių prekių kaina buvo nurodyta už 100 gramų, o ne kilogramą, kaip esame įpratę. Juo labiau kad toje pačioje parduotuvėje visų kitų kepinių kainos buvo skelbiamos už kilogramą.

Į parduotuvę – su lupa

Panašiai šiomis dienomis atsitiko vienai per šventes nemažo svečių būrio laukusiai klaipėdietei Margaritai. Prekybos centre pamačiusi, kad jos mėgstamo vyno rūšiai taikoma didžiulė nuolaida, moteris į pirkinių krepšelį įsidėjo septynis butelius.

Tik prie kasos ji sužinojo, kad perpus mažesnės kainos viltis žlugo. Eilėse grumdytis nepanorusi Margarita sumokėjo kur kas daugiau nei buvo planavusi ir namo grįžo su kartėliu širdyje.

"Neturiu ko kaltinti, bet išgyvenau tą patį jausmą, kaip saldainio netekęs vaikas. Toks nepelnytos apgaulės ir nusivylimo savimi pojūtis. Dar kartą įsitikinau, kad niekada negali atsipalaiduoti ir prarasti budrumo", – prasitarė moteris.

Jau daugelis žmonių yra įpratę į parduotuvę neštis didinamąjį stiklą, kad galėtų įžiūrėti mažyčius barkodo skaičius ir sulyginti juos su nuolaidas skelbiančio lapelio skaičiais.

Sulaukę pasiūlymo pasinaudoti paslaugomis pigiau nei įprasta skubame skaityti mažomis raidelėmis išdėstytų papildomų sąlygų, nes žinome, kad tai, kas parduodama pigiau, labai dažnai pirkėjui kainuoja daugiau jei ne pinigų, tai nervų ar net sveikatos.

Prekių ir paslaugų teikėjai, savo klientams išduodami tik lojalumo ar nuolaidų korteles, neturi reikalauti jos naudotojo asmens kodo, įspėja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija.

"Jeigu tai yra paprasta nuolaidų kortelė, nesusieta su jokiu banku - nėra kartu ir mokėjimo kartelė, tokios kortelės išdavimui neturėtų būti reikalaujama asmens kodo", - trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė.

Pasak jos, tokia yra bendra praktika.

"Jau ir teismai pasisakė, kad tokio pobūdžio kortelių išdavimui ir lojalumo programų vykdymui žmogaus asmens kodas neturėtų būti renkamas", - pridūrė pareigūnė.

Inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas sako, kad ne visada dėl kortelių išdavimo pildant anketas laikomasi griežtų reikalavimų.

"Pastebėjome atvejų, kad pardavėjai, išduodami tokias korteles, kai kurie griežtai reikalauja nurodyti įvairius asmens duomenis, o kai kurie- ne", - teigė A.Kunčinas.