Už naują Odontologų rūmų įstatymo redakciją balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo septyni, 16 susilaikė.

Po Vyriausybės patobulinimo, Odontologų rūmai spręs dėl licencijų suteikimo odontologams ir burnos priežiūros specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Be to, nustatyta, kad narystė Odontologų rūmuose bus privaloma. Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris verčiasi odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, yra rūmų narys nuo jo įrašymo į rūmų narių sąrašą.

Asmuo, praradęs licenciją, netektų ir narystės Odontologų rūmuose.

Jeigu prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys, pataisos įsigalios 2025 metų sausio 1 dieną.

2019 metų gruodį Seimas nusprendė, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Šią pertvarką iniciavęs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad odontologų licencijavimas iškrenta iš visos sistemos, juos vienintelius licencijuoja nevyriausybinė organizacija, kurioje narystė yra privaloma.

Pasikeitus politinei valdžiai 2021 metų pradžioje grupė Seimo narių registravo naujos redakcijos Odontologijos rūmų įstatymo projektą, pagal kurį odontologų licencijavimas būtų grąžintas rūmams.

Tuomet Seimo Sveikatos reikalų komitetui pasidomėjus situacija šiame sektoriuje, Akreditavimo tarnyba, perėmusi odontologų veiklos licencijavimą, sakė aptikusi, kad ši funkcija vykdyta neatsakingai ir labai formaliai.

Jos teigimu, rūmai iš esmės nevykdė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros.

Tarnyba tada identifikavo per 100 neveikiančių, tačiau licencijas turinčių įstaigų, taip pat eilę įstaigų, neteisėtai teikusių licencijuojamas paslaugas, sustabdė 70 odontologijos įstaigų licencijų, nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų. Dėl nesumokėtų įmokų į sąskaitą žalai atlyginti dar sustabdytos 217 ir panaikintos 35 odontologijos įstaigų licencijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai aktyvių odontologijos praktikos licencijų buvo 4,6 tūkst., burnos priežiūros praktikos licencijų – 4,8 tūkstančio. Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikė daugiau kaip 2,5 tūkst. įstaigų.

Projektui po pateikimo parlamento salėje buvo pritarta 2021 metų lapkritį, šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl jo priėmė išvadą.

Komiteto nariai pritarė Vyriausybės siūlymui, kad Odontologų rūmai turėtų spręsti dėl licencijų suteikimo šios srities specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduotų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Taip pat Seimo komiteto nariai nutarė į įstatymą būtų įrašyta, jog narystė Odontologų rūmuose privaloma.

Minėtos pataisos įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.

„Noriu padėkoti Seimo nariams, kad pagaliau judame su šiuo projektu“, – komitetui priėmus sprendimą sakė jo narys konservatorius Linas Slušnys.

Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga, kurio iniciatyva 2020 metais iš Odontologų rūmų atimta teisė suteikti licencijas odontologams ir burnos higienistams, neatmetė galimybės, kad nauja valdžia tvarką vėl keis.

„Aš tiesą sakant padėkoti nenoriu, manau, kad darome klaidą, kurią susiformavus kitai politinei sanklodai vėl bus bandoma atitaisyti ir vėl tai pačiai bendruomenei teks išgyventi perturbacijas“, – teigė jis.

Manau, kad darome klaidą, kurią susiformavus kitai politinei sanklodai vėl bus bandoma atitaisyti ir vėl tai pačiai bendruomenei teks išgyventi perturbacijas.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas tvirtino dėl šio projekto svarstymo patyręs Odontologų rūmų atstovų mobingą, jis linkėjo šiai medikų savivaldos institucijai elgtis korektiškiau, nedaryti verslo iš licencijavimo ir įrodyti, kad sistema gali veikti efektyviai bei skaidriai.

Tuo metu ekspertinį vertinimą projektui teikę Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto teisininkai dėstė profesinės bendruomenės savireguliacijos privalumus.

Pastarojo profesorė Toma Birmontienė teigė, kad profesinė savivalda yra demokratinės valstybės elementas, ją reikia stiprinti, o pasitaikančios problemos yra normalus reiškinys.

„Apskritai bet kokioje savivaldos institucijoje problemų kyla. (...) šiandien dar kalbame apie savivaldos čekiukų skandalą, kitus dalykus, bet kažkodėl nekyla noro panaikinti savivaldos ir perduoti visas funkcijas Vidaus reikalų ministerijai“, – sakė ji.

2019 metų gruodį Seimas nusprendė, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. A. Veryga tuomet teigė, kad odontologų licencijavimas iškrenta iš visos sistemos, juos vienintelius licencijuoja nevyriausybinė organizacija, kurioje narystė yra privaloma.

Pasikeitus politinei valdžiai 2021 metų pradžioje grupė Seimo narių, tarp jų ir parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, registravo naujos redakcijos Odontologijos rūmų įstatymo projektą, pagal kurį odontologų licencijavimas būtų grąžintas rūmams.

Tuomet Seimo Sveikatos reikalų komitetui pasidomėjus situacija šiame sektoriuje, Akreditavimo tarnyba, perėmusi odontologų veiklos licencijavimą, sakė aptikusi, kad ši funkcija vykdyta neatsakingai ir labai formaliai.

Jos teigimu, rūmai iš esmės nevykdė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros.

Tarnyba tada identifikavo per 100 neveikiančių, tačiau licencijas turinčių įstaigų, taip pat eilę įstaigų, neteisėtai teikusių licencijuojamas paslaugas, sustabdė 70 odontologijos įstaigų licencijų, nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų. Dėl nesumokėtų įmokų į sąskaitą žalai atlyginti dar sustabdytos 217 ir panaikintos 35 odontologijos įstaigų licencijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai aktyvių odontologijos praktikos licencijų buvo 4,6 tūkst., burnos priežiūros praktikos licencijų – 4,8 tūkstančio Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikė daugiau kaip 2,5 tūkst. įstaigų.

Mirė ligoninėje

Žiniasklaidoje po nelaimės buvo nurodoma, kad procedūrų metu viena klinikos „Denticija“ pacientė pasijuto blogai. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo išvežta į Santaros klinikas, kur mirė.

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, „Denticijos“ atstovai teigė, kad jie glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais.

„Vykstant tyrimams per anksti kalbėti apie nelaimės priežastis, tačiau galiu patikinti, kad pradėdami procedūras klinikos gydytojai griežtai laikėsi medikamentų naudojimo ir dozavimo taisyklių. Pacientei pasijutus blogai, ją gaivino ne tik gydytojai odontologai, bet ir gydytojas anesteziologas. Nedelsiant buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada, kuri išvežė pacientę į Santaros klinikas. Preliminariai vertinant, mūsų klinikos personalas veikė greitai ir profesionaliai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad esame sukrėsti ir nuliūdę dėl šios nelaimės“, – klinikos atstovę Dalią Čižaitę-Gabę cituoja portalas delfi.lt.

Pirmą kartą vartojant vaistą alergija niekada nepasireikš. Kiekvieną kartą pakartotinai vartojant alergijos rizika didėja.

Vilniaus policijos atstovės Julijos Samorakovskajos turimais duomenimis, rugsėjo 13 d., apie 14.02 val., moteris, gimusi 1962 m., buvo atvežta GMP brigados į Skubiosios pagalbos skyrių iš odontologijos klinikos Smėlio gatvėje dėl staiga pablogėjusios būklės nuo galimai suleistų medikamentų.

Pacientų ar medikų atsakomybė?

Tikrąsias nelaimės priežastis aiškinasi tyrėjai. Bet kokiu atveju verta pasigilinti į nejautrai naudojamų vaistų galimą neigiamą poveikį.

„Sujaudino žinios apie po apsilankymo odontologijos klinikoje mirusią moterį. Dėl ko tai atsitiko, kol kas galime tik spėlioti. Vis dėlto norėčiau pasidalyti savo pastebėjimais, kaip atsainiai odontologijos klinikose daugelis užpildo grafą „Ar esate alergiškas“. Aš pati esu alergiška kai kuriems augalams, medžiagoms, tačiau, kiek esu lankiusis pas alergologus, man niekada nebuvo tirta alergija vaistams. Negaliu tvirtai žinoti, kad tikrai nesu jiems alergiška. Todėl ir anketoje odontologijos klinikoje galiu tik spėjimo būdu parašyti, kad nesu alergiška arba alergija iki šiol nepasireiškė“, – reaguodama į nelaimę, kalbėjo viena „Kauno dienos“ skaitytojų. – Jei žmogus parašo „nesu alergiškas“, suleidus vaistų nuo skausmo, pvz., prieš odontologines procedūras, ir kilus alerginei reakcijai nė vienas gydytojas ar odontologas už tai neatsakys – pats, žmogeli, kaltas, kad nežinojai. Tačiau, ar tikrai atsakingai elgiasi odontologai, siūlydami, pvz., vienu metu rauti keturis protinius (arba kitus) dantis, kai ir skausmo malšinamųjų reikia beveik keturis kartus daugiau nei raunant vieną dantį? Juk, jei žmogus alergiškas tam vaistui, tačiau to nežino, nuo didelio vaistų kiekio gali prasidėti anafilaksinis šokas, ir, laiku nesuteikus pagalbos, gali ištikti mirtis. Taigi, pasigendu medikų, odontologų atsakomybės. Galbūt po šios mirties bus atidžiau žiūrima į paciento anketos pildymą odontologijos klinikose, į tai, kokiomis ligomis jis serga, kokius vaistus nuolatos vartoja, kam alergiškas, ar tirtas dėl įvairių alergijų ir pan.“

Objektas: norint nustatyti alergiją vaistams, atliekami odos alerginiai mėginiai. / Tomo Raginos nuotr.

Pakanka ir kelių minučių

Ar odontologijos klinikose naudojami skausmo malšinamieji kai kuriems žmonėms iš tiesų gali sukelti stiprią alerginę reakciją ar net mirtį, pasiteiravome gydytojų.

Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė gydytoja alergologė doc. dr. Jūratė Staikūnienė-Kozonis pradėjo nuo to, kad odontologai naudoja vaistus, sukeliančius vietinę nejautrą. Labai retais atvejais naudoja bendrinę nejautrą sukeliančius vaistus.

„Kalbant apie vietinę nejautrą, tokie vaistai, kaip ir kiekvienas vaistas, gali sukelti ūmią reakciją – anafilaksiją ir analifaksinį šoką“, – pasakojo gydytoja.

Anot jos, pati ūmiausia nepageidautina reakcija pasireiškia iš karto. „Vaistas suleidžiamas tiesiogiai į kraujotaką, tad alerginės reakcijos gali pasireikšti vos per kelias minutes. Vėliausiai – po kelių valandų“, – pridūrė medikė.

Sąsajos: pasak J. Staikūnienės-Kozonis, esant jau išsivysčiusiai alergijai, tam, kad pasireikštų alerginė reakcija, pakanka ir labai mažo vaisto kiekio. / Tomo Raginos nuotr. 

Kokie pirmieji alergijos požymiai? Niežėjimas. Gali pradėti niežėti delnus, viso kūno odą. Ji parausta, gali pradėti tinti. Tada žmogus gali pradėti jausti, kad jam pradeda trūkti oro. Atsiranda sunkumas krūtinėje, lyg akmuo užgula. Žmogus gali netekti sąmonės, apalpti.

„Tačiau būna atvejų, kai simptomų odoje nepasireiškia. Būna, kad tiesiog krinta kraujospūdis ir įvyksta gilus šokas. Tokius atvejus sunkiausiai atpažinti“, – atkreipė dėmesį J. Staikūnienė-Kozonis.

Kalta ir nervinė įtampa

Po vaistų suleidimo pajutus bet kokius simptomus, apie juos reikia pasakyti gydytojui. „Visada viską, ką jauti, reikia sakyti gydytojui. Negali būti jokio drovėjimosi“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Tačiau ne visos nelauktos reakcijos kyla dėl paciento alergijos. „Nemaža dalis pacientų, didesnė nei patiria tikrąją alerginę reakciją, jaučia nervinės įtampos sukeltas reakcijas. Jos pasireiškia taip: staiga pradeda dažniau plakti širdis, atsiranda oro stoka, apima panika. Tai dažnai susiję su adrenalinu, kurio yra nejautrai naudojamų vaistų sudėtyje“, – teigė J. Staikūnienė-Kozonis.

Neretai tokie pacientai atsiunčiami gydytojų pas alergologus, bet šie alerginių reakcijų taip ir nepatvirtina. „Tai ne alergija. Tokios reakcijos dažniausiai nepavojingos gyvybei, bet dažniau jų nutinka sergantiems skydliaukės, širdies ir kraujagyslių ligomis ar šiaip jautresnės nervų sistemos žmonėms, kai jie labai baiminasi intervencijų odontologo kabinete. Nervinio pobūdžio reakcijų į vaistus pastebime dažniau nei tikrojo pobūdžio alerginių reakcijų į vaistus“, – kalbėjo medikė.

Skirtingos grupės

Beje, tikrosios alerginės reakcijos į vaistus, vartojamus vietinei nejautrai, yra visiškai nesusijusios su reakcijomis į vaistus, vartojamus narkozei sukelti. Tai visiškai skirtingi vaistai. Visiškai kitokie, nei įprastai namuose vartojami uždegimą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, diklofenakas.

Būna atvejų, kai simptomų odoje nepasireiškia. Būna, kad tiesiog krinta kraujospūdis ir įvyksta gilus šokas. Tokius atvejus sunkiausia atpažinti.

Tai visiškai skirtingos sudėties vaistų grupės. Jeigu žmogus dėl alergijos negali vartoti vienos grupės vaisto, paprastai gali vartoti kitos grupės vaistą. Tačiau neretai tas pats žmogus būna alergiškas ne vienam vaistui, o keliems. Pavyzdžiui, tokį polinkį turi sergantys astma. Jiems kyla daugiau alerginių rizikų.

Kuriems dar žmonės reikėtų suklusti? Jau patyrusiems alerginių reakcijų į vaistus, pavyzdžiui, į antibiotikus ar į vaistus nuo skausmo. Tai rodo, kad organizmas jau turi tam tikrų ypatybių, kad imuninės ląstelės jautriau reaguoja į tam tikras chemines medžiagas.

Kaip yra alergijos maistui atveju? Ar yra sąsajų tarp alergijos maistui ir vaistams?

„Neįrodyta tokio ryšio. Dažniausiai matome, kad alerginę reakciją sukelia veiklioji vaisto medžiaga, o ne sudedamoji medžiaga konservantai. Aišku, nedidelė dalis žmonių yra alergiški būtent konservantams. Esu turėjusi pacientę, kuriai atlikome testą su penkiais vaistais, ir visi testai buvo teigiami. Kaip ir spėjome, paaiškėjo, kad buvo reaguojama ne į veikliąsias vaistų medžiagas, o į konservuojančią medžiagą“, – pastebėjo J. Staikūnienė-Kozonis.

Mėginiai ant odos

Pašnekovės žodžiais, dalis žmonių į alergologus kreipiasi jau žinodami apie turimas alergijas.

„Kai kuriems žmonėms gal jau buvo pasireiškę nesunkių alerginių reakcijų. Būna, kad ateina pas gydytojus alergologus ir mes galime atlikti mėginius ant odos, patvirtinti arba paneigti alergiją tam tikriems vaistams. Beje, alergija vaistams nustatoma ne iš kraujo, o atliekami odos alerginiai mėginiai. Iš kraujo nė viena laboratorija nenustatys alergijos vietinei nejautrai naudojamiems vaistams“, – sakė J. Staikūnienė-Kozonis.

Skiriasi: nervinio pobūdžio reakcijas į vaistus gydytojai alergologai pastebi dažniau nei tikrojo pobūdžio alergines reakcijas. / freepik.com asociatyvi nuotr.

Neramus dėl galimos alergijos turėtų būti tas, kuris labai dažnai vartoja tuos vaistus. Pirmą kartą vartojant vaistą alergija niekada nepasireikš. Kiekvieną kartą pakartotinai vartojant alergijos rizika didėja.

„Reikėtų žinoti, kad perteklinis vaistų vartojimas gali sukelti alerginių reakcijų. Tai ne mažų vaikų problema, o vyresnių žmonių, kuriems daug kartų taikyta nejautra, pavyzdžiui, gimdymo metu nejautrai sukelti taip pat vartojami tos pačios grupės vaistai“, – teigė pašnekovė.

Kuo didesnė intervencijos apimtis, pavyzdžiui, per vieną vizitą gydomi arba šalinami keli dantys, reikalinga ir didesnė vaistų dozė. Tačiau, kaip pastebėjo J. Staikūnienė-Kozonis, esant jau išsivysčiusiai alergijai, tam, kad pasireikštų alerginė reakcija, pakanka ir labai mažo vaisto kiekio.

Nemažai gydytojų odontologų savo darbe yra susidūrę su alerginėmis pacientų reakcijomis, todėl yra labai atsargūs. Vertėtų prieš leidžiant kiekvieną vaistą paklausti paciento, ar jis nealergiškas vaistams, net ir tada, jeigu anketoje nieko ir nepažymėta.

Odontologijos įstaiga, kabinetas negauna licencijos, jeigu neturi pirmosios medicinos pagalbos rinkinio. Atskiro anafilaksinio šoko pagalbos rinkinio nėra, tačiau visos jį sudariusios medžiagos yra pirmosios medicinos pagalbos rinkinyje. „Tad svarbiausias dalykas yra kuo greičiau atpažinti prasidėjusią alerginę reakciją ir pradėti teikti pacientui pagalbą“, – kalbėjo pašnekovė.

Sveikatos apsaugos ministerijos komentaras:

Stiprios alerginės reakcijos, tokios kaip anafilaksinis šokas, į nuskausminamuosius vaistus pasitaiko labai retai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, registruojanti iš gydytojų ir pacientų gaunamus pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vaistinius preparatus, nuo 2019 m. nėra užfiksavusi nei vienos anafilaksinio šoko reakcijos į nuskausminamuosius vaistus.

Informacija apie vaisto indikacijas ir kontraindikacijas bei galimas nepageidaujamas reakcijas visuomet nurodoma vaistinių preparatų pakuotės lapelyje ir preparato charakteristikų santraukoje, kurie skelbiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje. Gydytojas privalo žinoti šią informaciją ir į ją atsižvelgti, skirdamas vaistinį preparatą pacientui. Pacientas turėtų informuoti gydytoją apie savo žinomas alergijas. Tiek pacientai, tiek gydytojai turėtų į tai atkreipti ypatingą dėmesį.

Gydytojas odontologas pagal kompetenciją privalo mokėti suteikti būtinąją pagalbą, o esant poreikiui – kreiptis pagalbos į kitus specialistus.

„Žiūrint, kaip sureaguoja žmogaus organizmas. Aš manau, kad būna atvejų, kai iš tikro reikia. Jeigu žmogus tikrai prastai jaučiasi, kaip jis gali atlikti savo pareigas, darbe būti, jeigu jam skauda?“ – mintimis dalijosi praeivė.

„Jeigu, kaip dabar daro, kad visus dantis išrauna, tai turbūt. Kaip dirbt, jeigu 10-12 dantų išrauna iškart, tam, kad įstatytų implantus?“ – savo nuomonę išsakė vilnietis. Jis sakė, kol kas dar nėra jautęsis nedarbingas po apsilankymo pas odontologą.

„Mes, tarybinių laikų žmonės, prie tokių smulkmenų pripratę ir žinom, kad taip bus, tam pasiruoši. Be to, odontologas visada ir vaistų pasiūlo, jeigu rimtesnė paslauga. Taip, kad, net nemąsčiau tokių klausimų, niekada nepagalvojau, kad taip galėtų būti. Na, bet, mes keičiamės, europėjam, kodėl gi ne?“ – teigė moteris ir pridėjo nuogąstaujanti dėl to, ką pasakytų darbdaviai, jei po kiekvienos odontologų procedūros grįžtų su nedarbingumo pažymėjimu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

LNK žurnalistė taip pat kalbino burnos chirurgę Ievą Gendvilienę.

– Taigi, mano kalbinti praeiviai sakė, kad jie nesijaučia blogai po apsilankymo pas odontologą, o jei ir jaučiasi, suderina su darbdaviu ir šiaip pasidaro sau pusę laisvos dienos. Bet nedarbingumo pažymėjimas priklauso, tik kokiais atvejais?

– Taip, tai mes dažniausiai nedarbingumą išduodame tada, kai atliekame chirurgines intervencijas. Sakykime, protinių dantų šalinimą, kai atstatome prarastą kaulą, kai pacientas guli pas mus ligoninėj dėl uždegimo, dėl įvairių traumų patirtų. Kai, pavyzdžiui, netgi atstatinėjam implantais visą burną. Tai tokios didesnės chirurginės intervencijos, iš tiesų, reikalauja ilgesnio pooperacinio gijimo ir įvertindami paciento būklę, chirurginės procedūros apimtį, mes tą nedarbingumą galime išduoti.

– O kuriam laikui?

– Kuriam laikui, priklauso nuo situacijos. Dažniausiai mes išduodam savaitei, iki savaitės laiko. Paskui, jeigu reikia pratęsti, mes jau rekomenduojame tęstis pas šeimos gydytoją. Tačiau jeigu pacientas, pavyzdžiui, guli pas mus stacionare, tai jau išduodam, aišku, už visą pragulėtą laiką ir tada pratęsiame tiek, kad būtų pacientui irgi patogu, kad po savaitės ar kada jis jau galėtų nuvykti pas šeimos gydytoją prasitęsti.

Kaip dirbt, jeigu 10-12 dantų išrauna iškart, tam, kad įstatytų implantus?

– Ar yra buvę atvejų, kai nedarbingumo pažymėjimo prašo pacientas po dantų plombavimo?

– Ne, nėra buvę. Nesu susidūrusi. Negaliu pasakyt, kad pacientai norėtų piktnaudžiauti galimybe gauti nedarbingumą, tikrai taip nėra. Ir jie patys nėra prašantys. Dažniausiai tu atlieki operaciją ir paklausi, ar šis nedarbingumas yra reikalingas. Nes ne visi dirba sudarę tokias sąlygas su darbdaviais, kiti turi specialius draudimus, tai mes tiesiog turim tą dalyką labiau įvertinti.

– Kartais nedarbingumo pažymėjimą išrašo odontologas, kartais reikia šeimos gydytojo?

– Sudėtingas toks klausimas, dėl to, kad dažniausiai išrašo specialistas, kuris atlieka tą procedūrą. Išskyrus tam tikrus atvejus. Nes gydytojo odontologo darbe ne taip ir dažnai reikia išrašyti tuos nedarbingumus, tai gali būti kartą per metus ar kartą per du metus. Ir tuo metu jie savaime nėra, sakykim, susidarę, pavyzdžiui, sutarties su „Sodra“, kad galėtų išduoti nedarbingumus ir tuomet nukreipia pas šeimos gydytoją pacientą. Čia tokie atvejai, kai yra uždegiminiai, staigūs atvejai. Nes dažniausiai odontologo darbe, kai yra plombavimas, gydymas kažkoks kanalų, nėra dažnai naudojimas nedarbingumas. Vis tiek nedarbingumas yra susietas su chirurgine intervencija. Po paprasto plombavimo ar po cementavimo kokio, tikėtina, kad ir neduos niekas nedarbingumo, nes nepriklauso kaip ir pacientui, nes tai yra tokia rutininė procedūra, kuri nepaveikia bendros žmogaus sisteminės būklės. Bet jeigu jau yra chirurginė intervencija, mes jau darome pjūvius, paskui teikiam ir antibiotikus, skiriam ir nuo skausmo, tikimės to sunkesnio gijimo, nes pacientams tinsta, sunku kalbėti gali būti, ypač jeigu dirba kalbantį darbą. Taip pat jeigu reikia išeiti į gryną orą, o mes rekomenduojam būti daugiau namuose. Tai tokiems pacientams nereikia abejoti, kad yra pasiūlomas tikrai nedarbingumas, bet nesiūloma tiems pacientams, kuriems yra įprastinis odontologinis gydymas.

Apie naujai atidaromą kliniką, „Denticijos“ veiklos kryptis bei kitas šių metų naujienas pasakoja klinikos vyr. gydytoja Ingrida Lapėnaitė-Krasnickė ir „Denticijos“ direktorė Dalia Čižaitė-Gabė.

Ilgametė istorija įpareigoja

Šie metai „Denticijai“ išties išskirtiniai – balandį odontologijos klinika atvėrė duris Klaipėdoje, įsigijusi uostamiestyje gerai žinomą ir vertinamą „Danvitės“ odontologijos kliniką. Vasarą Vilniuje buvo atidarytas naujas padalinys Smėlio gatvėje, į kurį persikėlė Vilniaus ir Grybo gatvėse veikę padaliniai. Smėlio g. „Denticija“, tai – vienas didžiausių ir moderniausių odontologijos centrų šalyje. O nuo rugsėjo 12 dienos nauja klinika duris atvers ir Kaune, kur jaučiamas itin didelis kokybiškų odontologinių paslaugų poreikis.

„Denticijos“ nuotr.

„Denticijos“ direktorė D. Čižaitė-Gabė atkreipia dėmesį į itin solidžią „Denticijos“ istoriją, kuri yra puoselėjama ir šiandien.

Nuo rugsėjo 12 dienos nauja klinika duris atvers ir Kaune, kur jaučiamas itin didelis kokybiškų odontologinių paslaugų poreikis.

 

„Savo įmonių grupėje turime klinikas, kurios tikrąja to žodžio prasme kūrė Lietuvos odontologijos istoriją. Vilniaus gatvėje įsikūrusi klinika šiemet minėtų veiklos 79-metį. Grybo gatvės klinika – buvo pirmoji Lietuvoje įkurta privati odontologijos klinika, kuri šiemet skaičiuoja jau 30-uosius metus. Kaune šiemet taip pat minime gražią sukaktį – Vytauto pr. įsikūrusi klinika jau veikia 70 metų. Tad natūralu, kad ši istorija įpareigoja ir daro mus savo srities ekspertais“, – sakė D. Čižaitė-Gabė.

Nauja klinika, tos pačios vertybės

Didėjant klinikos padalinių skaičiui, vienas svarbiausių uždavinių yra išlaikyti tokią pat aukštą paslaugų kokybę. Ne išimtis ir naujas padalinys Kaune, į kurį galėsite užsukti nuo rugsėjo 12 dienos. Čia rasite platų specialistų spektrą, kurie padės išspręsti įvairias problemas.

„Denticijos“ direktorė D. Čižaitė-Gabė pabrėžia, kad „Denticija“ vienintelė Lietuvoje gali pasigirti tokia specialistų koncentracija.

„Denticijos“ nuotr. 

„Turime net 6 ortodontus, 7 vaikų gydytojus odontologus. Tai leidžia kompleksiškai spręsti pacientams kylančias problemas ir visas paslaugas suteikti po vienos klinikos stogu“, – teigė „Denticijos“ direktorė.

Jai antrina ir klinikos vyr. gydytoja I. Lapėnaitė-Krasnickė, akcentuodama dėmesį darbuotojų tobulėjimui.

„Denticija“ yra orientuota į žmogų, į jo poreikius. Tam, kad darbuotojai augtų intelektualiai ir tobulėtų profesionaliai, įmonė negaili investicijų ir investuoja į profesinius mokymus bei naujausią įrangą“, – sakė I. Lapėnaitė-Krasnickė.

Laukiame ir nuolatinių, ir naujų pacientų!

Į naująją „Denticijos“ kliniką Kaune persikels dirbti dalis ilgamečių specialistų, taip pat prisijungs ir būrys naujų kolegų. Anot įmonės vadovės D. Čižaitės-Gabės, kuriant naujus padalinius svarbu užtikrinti ne tik paciento patirtį, bet ir darbuotojo.

„Tai – vienas esminių „Denticijos“ kaip darbdavio tikslų siekiant, kad įmonė ir toliau galėtų pritraukti geriausius savo srities specialistus“, – kalbėjo D. Čižaitė-Gabė,

„Denticijos“ vyr. gydytoja I. Lapėnaitė-Krasnickė priduria, kad klinikose išties jaučiamas dėmesys tiek darbuotojui, tiek ir kiekvienam pacientui.

„Denticijos“ odontologijos klinikų grupė, išsidėsčiusi per tris didžiausius Lietuvos miestus, priklauso vienai šeimai. Įmonės vadovai bei personalas darbuojasi petis petin tam, kad sukurtų kuo komfortiškesnes sąlygas į mūsų klinikas pagalbos besikreipiantiems pacientams, jog šie reikiamą, profesionalią bei kokybišką pagalbą rastų jiems tinkamu ir patogiu laiku“, – sakė „Denticijos“ vyr. gydytoja.

Laukiame jūsų ilgametėje klinikoje Vytauto pr. ar naujoje klinikoje Dainavoje!

Tai nutiko antrajame kėlinyje. Lietuvis iš karto paprašė keitimo ir paliko aikštę.

Netrukus grįžęs Rokas atsisėdo ant komandos atsarginių žaidėjų suolelio. Tada aiškiai matėsi  R. Jokubaičio nuskelti dantys.

Krepšininkui „Fi Clinica“ dirbančių odontologų pagalba Kaune buvo suteikta tiesiog žaibiškai, naktį iš penktadienio į šeštadienį. Apie suteiktą pagalbą krepšininkas pats paskelbė savo „Instagram“ paskyroje, kurioje pasidalijo ir nuotrauka. Rokas padėkojo už greitą pagalbą.

R. Jokubaičio instagramo nuotr.

„Šiąnakt „Fi Clinica“ turėjo neeilinę patirtį – nors ir nestandartiškai, bet prisidėjome prie Kaune vykstančių Eurolygos finalų! Po netikėto įvykio Eurolygos pusfinalio mačo aikštelėje, nuskilus „Barselona“ komandos krepšininko R. Jokubaičio priekiniams dantims – mūsų odontologų komanda suskubo padėti. Vos po kelių valandų klinikoje – krepšininkas vėl galėjo plačiai šypsotis. Esame dėkingi už pasitikėjimą“, – feisbuke rašė klinikos atstovai.

Pasak jų, Rokui gražią šypseną susigrąžinti padėjo: gydytojos odontologės Aistė Jokubaitienė ir Vladislava Razgūnė, burnos higienistė Sandra Burčikaitė bei asistentė Ieva Kontrimaitė.

Vienoje didžiausių valstybinių odontologijos klinikų eilėje pas dantų gydytoją gali tekti palaukti mėnesį ar net kelis.

„Pradėjus registraciją, burnos chirurgų konsultacijų laikai užsipildo per dieną mėnesiui į priekį“, – teigė Žalgirio klinikos direktorius Linas Zaleckas.

Taip yra todėl, kad nėra norinčiųjų dirbti valstybinėje poliklinikoje.

„Šiuo metu mes turime tris dirbančius ortodontus, kurie sudaro vieną etatą“, – komentavo L. Zaleckas.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsitikinusi, kad darbuotojų trūkumas – tik pavienių poliklinikų problema.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visos šalies plotmėje mes tikrai neįžvelgiame gydytojų odontologų trūkumo. Ir tie priėmimo į studijas skaičiai, panašu, kad yra adekvatūs“, – informavo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Specialistų tikrai netrūksta privačiuose kabinetuose, tačiau ten kainos visai kitokios. Sugedusio danties taisymas čia kainuoja apie 100 eurų, o sudėtingesnės procedūros – dar brangesnės. Pavyzdžiui, protinio danties šalinimas gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų. Tiesa, Odontologų rūmai tvirtina, kad ir privačios klinikos kainą pakėlė minimaliai.

„Šiuo metu nestebiu, kad būtų kažkokie dideli kainų šuoliai, nes mes jautriai reaguojame į vartotoją, į mūsų pacientus. Ir iki lubų mes tų kainų kelti negalime“, – teigė Odontologų rūmų Vilniaus skyriaus vadovė Auristida Gerliakienė.

Anot ekonomisto, guostis, kad Lietuvoje brangu, bet užsienio dantų gydytojai brangesni, jau nebegalima.

Jeigu imtume pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad Europos Sąjungoje kainos vidutiniškai yra išaugusios 13 proc., o Lietuvoje – 66 proc.

 

„Jeigu imtume pastaruosius 10 metų, pamatytume, kad Europos Sąjungoje (ES) kainos vidutiniškai yra išaugusios 13 proc., o Lietuvoje – 66 proc. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje tas kainų augimas yra labai didelis“, – tvirtino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Anot Odontologų rūmų, dėl infliacijos odontologijos paslaugos brango 5 proc., tačiau pacientų srauto tai nesumažino.

„Tikrai tai pacientų neatbaidė, jų nesumažėjo. Infliacija buvo apie 20 proc., tad kainų pakėlimas 5 proc., manau, buvo iš bėdos, ne daugiau“, – sakė A. Gerliakienė.

Ekonomistas mato kiek kitokius skaičius. Esą odontologijos paslaugos brango ne 5 proc., o kone 10 proc. Ir tas brangimas prasidėjo anksčiau nei šoktelėjo infliacija.

„Pas mus odontologų paklausa yra tikrai didesnė nei pasiūla. Kadangi visur yra didelės eilės, tai šis paslaugos teikėjas diktuoja savo sąlygas“, – aiškino A. Bartkus.

Statistikos departamento duomenimis, lyginant su praeitų metų sausiu, šiemet odontologijos paslaugos brango kiek daugiau nei 9 proc. 2022 m. – beveik 8 proc., o 20221 m. – kone 4,5 proc. Tiesa, brango tik privačios odontologijos paslaugos.

Siekia neteisėtai pasipelnyti

LR Odontologų rūmai ir Lietuvos ortodontų sąjungos valdyba praėjusią savaitę išplatino atvirą laišką, kuriuo įspėja visuomenę apie nuotolinio ortodontinio gydymo keliamą pavojų sveikatai. „Pastaruoju metu pradėjo plisti reklamos, siūlančios patiems atlikti ortodontinį gydymą namuose, tačiau Lietuvos ortodontų sąjunga ir LR Odontologų rūmai pabrėžia, kad tokia veikla yra NETEISĖTA ir LABAI PAVOJINGA jūsų sveikatai. Visa medicininė veikla Lietuvoje yra reguliuojama įstatymais ir gali būti vykdoma tik turint atitinkamai veiklai išduotą licenciją, leidimą ir medicinos paslaugas suteikiant sveikatos priežiūros specialistui pagal jo veiklos normą. Tad nuotolinio gydymo paslaugas siūlančios įmonės siekia tiesiog neteisėtai pasipelnyti ir kelia pavojų jūsų sveikatai“, – apie tai, kodėl Lietuvos odontologų ir ortodontų profesinės bendrijos nutarė kreiptis į visuomenę, informavo LR Odontologų rūmų viešųjų ryšių specialistas Marius Salys.

Viską atlieka savarankiškai

„Jau kuris laikas mus pasiekia informacija iš susirūpinusių kolegų ir socialinių tinklų apie Lietuvoje pradėtą vykdyti pacientams pavojingą medicininę veiklą – ortodontinį gydymą dantų tiesinimo kapomis, visą procesą pacientui atliekant savarankiškai namuose, be gydytojo priežiūros“, – rašoma atvirame laiške.

Odontologų ir ortodontų atstovai teigia patikrinę informaciją ir pamatę rūpestį keliančių problemų. Dėl to Lietuvos ortodontų sąjunga kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu sustabdyti, kaip teigiama, „žalingą pacientams praktiką“.

„Manome, kad pacientai ir jų tėvai (...) gali užkirsti kelią šiems pasipelnyti besistengiančių įstaigų veiksmams, jei bus susipažinę su grėsmėmis ir sąmoningai atsisakys tokio gydymosi namuose, – teigiama atvirame laiške. – Ši ydinga praktika skinasi kelią ne vienoje užsienio valstybėje, o dabar pradeda veiklą ir Lietuvoje, aktyviai reklamuodamasi, siūlydama įvairių nuolaidų, taip stengiantis paslėpti svarbų faktą – tokia veikla yra neteisėta ir labai pavojinga žmonių sveikatai.“

Ne grožio paslauga

Odontologų ir ortodontų profesinių gildijų atstovai primena, kad visa medicininė veikla Lietuvoje yra reguliuojama įstatymais ir gali būti vykdoma tik turint atitinkamai veiklai išduotą licenciją, leidimą – higienos pasą, ir medicinos paslaugas suteikiant sveikatos priežiūros specialistui pagal jo veiklos normą.

„Žmogaus sąkandis turi būti taisyklingas ne tik dėl to, kad dantys būtų lygūs, o pirmiausia tam, kad tinkamai atliktų kalbos ir maitinimosi funkcijas. Taisyklingo sąkandžio atkūrimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis aukštos gydytojo kvalifikacijos. Ortodontinis gydymas ir dantų tiesinimas nėra grožio paslauga ir net nedidelių dantų padėčių pasikeitimo atveju būtinas išsamus paciento klinikinis ištyrimas, rentgenologinė diagnostika, kad dantų tiesinimas įvyktų sklandžiai, be komplikacijų dantims ir veido – žandikaulių sistemai“, – tvirtina odontologų ir ortodontų atstovai.

Tai yra gėdinga apgavystė, nes neapmokytam pacientui atliekant procedūrą netinkama technika, jis gali užspringti atspaudine mase.

Laiške teigiama, kad to neįmanoma garantuoti, jei pacientas gydosi pats, gydytojui neprižiūrint klinikinės situacijos.

Paplitusios anomalijos

Viešame laiške taip pat įspėjama, kad įstaigos, siūlančios tokias gydymosi namuose paslaugas, prašo pacientų ne tik atsiųsti proceso nuotraukas, bet ir patiems nuimti dantų atspaudus nuo žandikaulių, teigdami, kad tai saugi procedūra. „Tai yra gėdinga apgavystė, nes neapmokytam pacientui atliekant procedūrą netinkama technika, jis gali užspringti atspaudine mase, o tuo metu šalia nebus sveikatos specialisto, kuris galėtų suteikti pagalbą. Ortodontinio gydymo priemonė – dantų tiesinimo kapos – yra išsiunčiamos pacientui į namus, o dantys pradedami judinti iš vietos neįsitikinus, ar konkrečiu atveju toks gydymas yra saugus“, – ortodontai ir odontologai atkreipia dėmesį į kylančius pavojus.

Pasak šių profesijų atstovų, Lietuvoje ortodontinių anomalijų paplitimas yra didelis, kartais pacientams tenka palaukti specialisto konsultacijos. Šia situacija ir mėgina pasinaudoti įstaigos, finansinės naudos siekiančios neteisėtomis priemonėmis.

„Brangūs pacientai ir jų tėveliai, būkite dėmesingi rinkdamiesi paslaugų teikėją sau ir savo vaikams, įsitikinkite, kad medicinos paslaugos ir visos procedūros bus atliekamos sveikatos priežiūros specialistų, laikantis visų būtinų saugumo reikalavimų. Saugokime vieni kitus“, – ragina odontologų ir ortodontų atstovai, primindami, kad patys sau atlikdami kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas gyventojai rizikuoja  sveikata.

Teisę teikti odontologijos paslaugas turi apie 2,2 tūkst. įstaigų ir pavienių odontologų.

„Šiuo metu mes matome, kad iš jūsų minėto skaičiaus keturi penktadaliai įstaigų yra sudarę sutartis su Registrų centru arba yra sutarčių pasirašymo procese. Skaičiai vakar dienos duomenimis, jie yra džiuginantys“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Pečkauskas.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė sako, kad suvedama tik dalis duomenų, nes sistema nėra pritaikyta odontologams ir tikslas turėti galimybę peržiūrėti visus įrašus bet kurioje odontologijos įstaigoje pasiektas nebus. 

Tikslas su dabartine e.sveikata pasiektas nebus, todėl kad ten nėra galimybės įvesti tų odontologinių įrašų.

„Tikslas su dabartine e.sveikata pasiektas nebus, todėl kad ten nėra galimybės įvesti tų odontologinių įrašų, kurie yra privalomi pagal to paties sveikatos apsaugos ministro įsakymą“, – sakė ji.

Pasak V. Brukienės, dalis duomenų toliau vedami popierinėse kortelėse, nes sistemoje nėra galimybės pildyti specifinių odontologinių įrašų ar pacientų sutikimų dėl intervencinės procedūros atlikimo.

Į e.sveikatą teikiami tokie duomenys kaip ambulatorinio apsilankymo aprašymas, receptai, stacionaro epikrizė, siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui, atsakymas į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, diagnostinio tyrimo aprašymas, vakcinacijos įrašas.

A. Pečkauskas sako, kad šiuo metu „vyksta procesas“ tobulinant minėtas formas, tikimasi, kad kitąmet pavyks sudaryti galimybes e.sveikatos sistemoje registruoti daugiau duomenų.

Kaina kils dėl prievolės duomenis suvesti į elektroninę sveikatos sistemą, o Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai kainų pokyčio neatmeta.

„Tikėtina, kad atsilieps. Šiandien pasaulio ekonominė situacija labai nestabili, matome visų kainų augimą“, – sakė Odontologų rūmų tarybos narys Bronius Einaras.

„Mes suprantame, kokia jautri tema yra odontologinių paslaugų kainos. Jos tikrai daug kam sunkiai įperkamos. Ši prievolė dar didins kainas, nesuteikdama joms pridėtinės vertės“, – darė išvadas gydytojas odontologas Vytautas Tamošiūnas.

Kai kurie jau atliko tam tikrus skaičiavimus.

„Paskaičiavom, kad naudojantis e. sveikatos sistema mes prarandame pacientui skirtą laiką apie 30 proc. Tai daro tiesioginę įtaką klinikų pajamoms“, – aiškino odontologijos klinikos konsultantas Rytis Ražanauskas.

Būtinybė odontologams suvesti duomenis į sistemą įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d.

„Jeigu nėra registracijos į e. sveikatą ir per tris mėnesius neištaisomos šios klaidos, gresia licencijos atėmimas“, – įspėjo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Proceso pradžia kiek chaotiška. Pasak ministerijos, įpusėjus rugsėjui registracijos procedūrų dar nepradėjo apie 200 įstaigų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nepritaikyta sistema

Odontologai sakė, kad sumaištį su tokiomis prievolėmis ir naujovėmis kelia Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, reikalaudama to, ko neįmanoma padaryti.

Ta forma nepritaikyta odontologams, ji sukurta ir pritaikyta šeimos gydytojams.

„Surašome pilną formulę, kiek plombuotų dantų, kiek sveikų, kiek protezuotų, o e. sveikatos formoje mes negalim to užpildyti. Ta forma nepritaikyta odontologams, ji sukurta ir pritaikyta šeimos gydytojams“, – skundėsi gydytoja odontologė Goda Usevičiūtė.

Informacijos suvedimas į e. sveikatos sistemą turėtų padėti tiek gyventojams, tiek pacientams, pavyzdžiui, keliaujant per skirtingas įstaigas, specialistus ar miestus.

„Prasmės iš to, kad vyks duomenų apsikeitimas, nėra. Gydytojas, atsidaręs tą informaciją, nematys pilno vaizdo. Negalės matyti rentgeno ir įprastų nuotraukų“, – teigė V. Tamošiūnas.

Dabar gydytojams tokius duomenis tenka dubliuoti, rašant į vidines klinikų sistemas ar popierines korteles.

„Mes nenorime kritikuoti ar kelti paniką. Tikrai kažkokią dalį duomenų įvesti galime, bet mes norime ir atsakingo požiūrio į mus. Negalima klaidinti visuomenės teigiant, kad odontologai piktybiškai atsisako vesti duomenis“, – situaciją komentavo B. Einaras.

Ministerija pripažįsta, kad pokyčių reikia, numatytas sistemos atnaujinimas.

„Tobulumui ribų nėra. Pati e. sistema orientuota į bendrinius duomenis“, – pripažino T. Bagdonas.

Šiuo metu licencijas teikti odontologo paslaugas Lietuvoje turi apie 2 tūkst. įstaigų. Ministerija tvirtino, kad nauja tvarka užtikrins didesnį skaidrumą.

„Tai nepatogi tema odontologams, bet mes matome iš kolegų veiksmų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kad odontologai yra po padidinamuoju stiklu“, – konstatavo T. Bagdonas.