Daugiadalykio konsiliumo sprendimas

Pasak procedūrą atlikusių gydytojų VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio kardiologo doc. Andriaus Berūkščio ir intervencinio radiologo Roko Girčiaus, ši minimaliai invazyvi procedūra su individuliai pritaikytu stentgraftu atlikta pacientei po daugiadalykio konsiliumo sprendimo.

„Pacientei jau yra atlikta ne viena operacija – protezuotas aortos vožtuvas ir pilvinė aorta, stentuota nusileidžianti aorta. Kai ir aortos lanke buvo aptikta aneurizma, didėjo jos plyšimo grėsmė, buvo suplanuota ši procedūra“, – sako intervencinis kardiologas doc. A. Berūkštis. – Kartu su gydančiu kardiologu, kardiochirurgais buvo nuspręsta, kad per kirkšnį atliekama procedūra, net ir turėdama tam tikros rizikos, bus saugesnė nei atvira operacija.“

Iššūkis: kardiologo A. Berūkščio ir radiologo R. Girčiaus atlikta procedūra pareikalavo ypatingo meistriškumo. / Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nuotr.

Prireikė ypatingo preciziškumo

Aortos lanko aneurizmos gydymas dengtu stentgraftu vyksta taikant bendrą nejautrą, kontroliuojant rentgenu. Stentgraftas (sintetiniu audiniu – graftu – dengtas metalinis karkasas) yra pagamintas individualiai pagal pacientės anatomiją su skylėmis, į kurias įkišami papildomi stentai galvos arterijoms.

„Operacija unikali tuo, kad pirmą kartą Baltijos šalyse stentgraftas panaudotas ypatingoje kraujotakos vietoje – aortos lanke su šakomis, kurios aprūpina krauju galvos smegenis. Procedūrai atlikti reikia ypatingo preciziškumo, nes bet kokios neatsargios ar užtrukusios manipuliacijos gali sukelti insultą ir kitų rizikų. Džiaugiamės, kad pacientė išvengė šių komplikacijų, procedūra atlikta sklandžiai“, – sako intervencinis kardiologas doc. A. Berūkštis. – Šios apie tris valandas trukusios procedūros pranašumas yra tas, kad jos metu nereikalinga dirbtinė kraujotaka, lengvesnė pooperacinė eiga, pacientas trumpiau gydomas ligoninėje, jis greičiau sveiksta.“

Atliekant šią procedūrą ypač svarbus komandinis daugelio sričių specialistų – gydytojų anesteziologų, kardiologų, kardiochirurgų, intervencinių kardiologų ir radiologų, slaugytojų – darbas.

Ypatinga gimtadienio dovana

Pacientės Viktorijos ligą lėmė Marfano sindromas, kuriam būdingos įvairios širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat nustatomas ir aortos įvairių vietų išsiplėtimas (mediciniškai vadinamos aneurizmos). Šių pacientų gyvybei kyla grėsmė, kai aneurizmos skersmuo pasiekia 5 cm.

Operacija unikali tuo, kad pirmą kartą Baltijos šalyse stentgraftas panaudotas ypatingoje kraujotakos vietoje – aortos lanke su šakomis, kurios aprūpina krauju galvos smegenis.

Išskirtinė procedūra Viktorijai buvo numatyta atlikti ne eilinę dieną, o minint 35-ąjį gimtadienį.

„Kadangi operacijų turėjau jau ne vieną, tai tik džiaugiausi, kad šios procedūros nesutrukdė kokios nors kliūtys – karantinas ar kažkas kita, kaip buvo prasidėjus pandemijai, – sako moteris. – Savos aortos jau nebeturiu – ją visą sutvirtino šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis pasinaudoję puikūs gydytojai.“

Viktorijos ligų pradžia susijusi su nėštumu – kūdikio besilaukianti moteris kreipėsi genetikų konsultacijos ir šie patvirtino Marfano sindromą.

„Kūdikis gimė po suplanuotos Cezario operacijos, kiek sustiprėjusi po jos buvau operuota vėl – atlikta atvira širdies operacija. Po metų – stiprus skausmas pilve ir diagnozuota pilvinės aortos atsisluoksniavimas, atlikta jos stentavimo operacija. Tuo metu buvo nustatyta ir aortos vožtuvo stenozė (susiaurėjimas) – būtina ir čia tvarkyti, – savo operacijų ir procedūrų maratoną prisimena Viktorija. – Šią procedūrą sutrikdė prasidėjusi pandemija. Tačiau jai pasibaigus, vėl vykau į ligoninę tęsti gydymo. Esu dėkinga jau daug metų mane gydantiems visiems gydytojams. Šį kartą – už puikiai atliktą unikalią procedūrą.“

Viktorija jaučiasi gerai, o sustiprėjusi svajoja vėl rūpintis savo gėlynais ir nudžiuginti sūnų. „Esu biologė, gamta man suteikia atgaivą. Na, o sūnus, kuris yra ir paguoda, ir didelis džiaugsmas, vis klausia, kada galėsime įgyvendinti jo svajonę ir drauge pasivažinėti dviračiais“, – šypsosi Viktorija.

Tikrindami turimą informaciją dėl galimo narkotinių medžiagų patekimo į tuomečius Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, pernai lapkritį Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus kolegomis kelyje Kaunas – Vilnius patikrinimui sustabdė automobilį.

Kaip pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba, ant automobilio keleivio priekinės sėdynės buvo padėtas popierinis maišas, jame rasti penki vienetai polietileniniuose maišeliuose supakuoto biraus baltos spalvos mišinio – apie penki kilogramai galimai psichiką veikiančios medžiagos.

Per tyrimą buvo nustatyti su šia nusikalstama veika susiję asmenys, atliktos kratos.

Įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo pareikšti penkiems Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams. Prokuroro prašymu keturiems asmenims teismas skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Atliekant kratas pas įtariamuosius pareigūnai surado labai didelius kiekius įvairių narkotinių psichotropinių medžiagų – bendras tyrimo metu rastas kiekis siekia apie aštuonis kilogramus.

Taip pat rasti ir paimti nelegaliai laikomi septyni šaunamieji ginklai bei labai didelis kiekis šaudmenų, skirtų šiems ginklams.

Per sulaikymą asmenys aktyviai priešinosi pareigūnams, taranavo tarnybinius automobilius, taip sukeldami grėsmę sau ir aplinkiniams.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti ir neteisėto disponavimo ginklais.

Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiauta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniais bei Lietuvos kriminalinės policijos biuru.

Apie tai pranešta Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną.

Ukrainiečių portalui „Hromadske“ jis sakė, kad „Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos padaliniai surengė desantą kaip specialios operacijos dalį, visos užduotys buvo įvykdytos“.

Leidinys „Krym. Realii“ citavo Ukrainos žvalgybos duomenis, kad netoli Tarchankuto kyšulio įvyko mūšis, kuriame dalyvavo laivai ir lėktuvai.

Komentare visuomeniniam Ukrainos transliuotojui A. Jusovas teigė, kad tikslai buvo pasiekti, o ukrainiečių gretose aukų nebuvo.

Jis sakė, kad operacija surengta Majako ir Olenivkos gyvenvietėse.

Žvalgybos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ priduriama, kad „vykdydami užduotį Ukrainos gynėjai įsitraukė į susišaudymą su okupantų daliniais. Dėl to priešas patyrė nuostolių tarp savo personalo, sunaikinta priešo technikos. Ukrainos vėliava taip pat vėl suplevėsavo Ukrainos Kryme“.

„Okupacinė Krymo administracija nekomentuoja šių įvykių, nepaisant masinių vietos gyventojų kreipimųsi. Vienintelis pranešimas – apie tariamą „amunicijos naikinimą pagal nustatytą grafiką“, – priduriama pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu sakė: „Dar per anksti kalbėti apie Krymo išlaisvinimą.“

„Išsamų pranešimą man pateiks generolas Budanovas“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza), paminėdamas Ukrainos karinės žvalgybos vadovą Kyrylą Budanovą.

„Taip, tai mūsų vaikinai. Mūsų pusėje nėra jokių aukų. Tai gera žinia. Bent jau tai galėjau aptarti su Budanovu telefonu“, – sakė prezidentas.

Ukrainos karinė žvalgyba išvakarėse pranešė, kad okupuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje sunaikinta Rusijos raketinė sistema S-400.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti galingas sprogimas ir į dangų kylantis didžiulis dūmų pliūpsnis.

Anot jos, sprogimas nugriaudėjo netoli Olenivkos kaimo prie Tarchankuto kyšulio Kryme.

„Tai skaudus smūgis okupantų oro gynybos sistemai“, – pareiškė ministerija.

Maskva nekomentavo to incidento, tačiau Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad išpuolis atskleidė šalies gynybos pajėgumų trūkumą.

2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas Kyjivo taikiniu buvo viso karo metu, tačiau pastarosiomis savaitėmis atakos tapo intensyvesnės ir dažnesnės.

Liepą per Ukrainos dronų atakas Kryme buvo susprogdintas šaudmenų sandėlis ir apgadintas strateginę bei simbolinę reikšmes turintis tiltas, jungiantis Rusiją su pusiasaliu.

Kyjivas ne kartą yra sakęs, kad planuoja Krymą susigrąžinti.

Apie negerą jausmą po operacijos pamačius savo kartais net sunkiai atpažįstamą artimą pasakoja ir paciento giminės: gydytojai kalba apie sėkmingą operaciją, o tavo žmogus, matai, tapo kitoks... Taip, po kažkiek laiko viskas grįžta į savo vėžes, artimieji nusiramina, tačiau sako, kad jiems būtų buvę žymiai lengviau, jei apie galimus pokyčius, psichikos sutrikimus būtų žinoję iš anksto.

Kas kartais nutinka žmonėms po operacijų, kaip į tai reaguoti ir ko laukti? Į klausimus atsako Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytoja anesteziologė reanimatologė dr. Birutė Kumpaitienė (B. K.) ir Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Karolina Laurinaitienė (K. L.).

– Po kokių operacijų dažniausiai pacientams laikinai sutrinka psichika? Kodėl?

B. K.: Po visų tipų operacijų pacientams gali pasireikšti psichoneurologinės komplikacijos: pooperacinis delyras ir pažintinių funkcijų sutrikimas. Po didelės apimties, ilgos trukmės operacijų šie sutrikimai dažnesni, tačiau jie gali ištikti ir po paprastesnių chirurginių intervencijų arba netgi ne po operacijų, o tiesiog esant sunkiai paciento būklei, pvz., gydomam intensyviosios terapijos skyriuje.

Mechanizmai, kodėl atsiranda psichoneurologinių sutrikimų, neaiškūs. Yra kelios hipotezės, kad jie atsiranda dėl aktyvaus uždegimo proceso organizme, neurohormonų apykaitos sutrikimo, smegenų ląstelių tarpusavio informacijos perdavimo tinklų pakitimų. Tyrimai, kuriais buvo siekiama užkirsti kelią šioms komplikacijoms, kol kas nesėkmingi, įskaitant vaistus, anesteziją ir chirurginius metodus. Taigi, šiuo metu vis dar ieškoma metodų, kaip galima būtų išvengti šių sutrikimų.

Tyrimai rodo, kad pacientų lūkesčiai prieš operaciją ir įsitikinimai apie ligą vaidina lemiamą vaidmenį trumpalaikiu ir ilgalaikiu pooperaciniu laikotarpiu.

– Kaip dažniausiai pasireiškia psichikos sutrikimai (žmonėms kyla haliucinacijų, jie nori pabėgti iš ligoninės, grasina nusižudyti, nusižudo)? Kaip ilgai tai gali trukti?

B. K.: Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad po operacijos gali būti keletas skirtingų sutrikimų ir apie juos visus reikia kalbėti atskirai, t. y. negalime jų visų vertinti vienodai. Ūmiu pooperaciniu periodu gali pasireikšti delyras ir / ar pažintinių funkcijų sutrikimas. Šių sutrikimų metu mintys apie savižudybę nebūdingos.

K. L.: Pooperaciniam delyrui ar pažintinių funkcijų sutrikimui pooperaciniu laikotarpiu mintys apie savižudybę nebūdingos, tačiau delyro metu, kai pacientas nesiorientuoja laike, vietoje, kartais ir savyje, mato regos haliucinacijų ar kyla kliedesinių idėjų, paciento elgesiui daro įtaką jų turinys. Pateiksiu pavyzdį: jeigu pacientas nesiorientuoja situacijoje, nesupranta, kad jam buvo atlikta operacija, nežino, kur yra, ir regi jam grėsmingus vaizdinius pooperaciniu laikotarpiu, ši aplinka jam gali atrodyti nesuprantama, nesaugi, todėl gali bandyti bėgti ar pradėti save žaloti. Labai svarbu pastebėti pradinius delyro požymius, pacientui padėti suprasti, kur jis yra, kokia jam procedūra atlikta, kokia šiandien yra data, nepalikti jų be klausos aparato, jei tokį nešioja, ar visiškoje tamsoje nakties metu. Kartais, jei viso to nepakanka, reikalingi medikamentai, siekiant kuo greičiau pašalinti delyrą ir užtikrinti paciento saugumą, komfortišką sveikimą pooperaciniu laikotarpiu (gerinant paciento miegą, mažinant nerimą).

B. K.: Delyras yra ūminis sudėtinis sindromas, kurio simptomai nespecifiški ir gali būti skirtingi skirtingiems pacientams. Delyrui būdingi tokie požymiai: dezorientacija vietoje, laike, t. y. pacientai nesupranta, kur yra, medicinos personalą painioja su savo artimaisiais ir t. t.; miego ciklo sutrikimai, t. y. mieguistumas dieną ir nemiga naktį; elgesio sutrikimai: nerimas, sujaudinimas, nenustygimas vietoje arba, priešingai, užsisklendimas savyje; suvokimo ir vertinimo sutrikimai: vizualinės iliuzijos, haliucinacijos, įtarinėjimai, kliedesinės idėjos.

Delyro metu sutrinka ir pažintinės funkcijos. Šis sutrikimas gali būti ir be delyro. Pažintinės funkcijos – žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją. Pažintinėms funkcijoms priskiriama dėmesys, atmintis, nuosekli socialinė elgsena, planavimas, taip pat kalba, skaičiavimas, erdvinė dėmesio orientacija ir kt.

Pooperacinio delyro dažnis, literatūros duomenimis, svyruoja nuo 10 proc. iki 30–50 proc. atvejų. Būdinga staigi pradžia iškart po operacijos ar pirmą antrą parą po operacijos. Paprastai trunka 2–4 paras, bet gali užtrukti ir iki savaitės.

Trumpalaikis kognityvinių funkcijų sutrikimas po operacijų yra stebimas 33–83 proc. ligonių; ilgalaikis, užtrunkantis nuo kelių mėnesių iki metų, 20–60 proc. atvejų.

Natūralu po operacijos jaustis prislėgtam dėl nemalonių ir skausmingų pojūčių visame kūne ar operuotoje vietoje, nerimauti dėl savo sveikatos, ateities ir t. t. Užtrukus šiems jausmams, netgi ir pagerėjus fizinei būklei, gali būti diagnozuota depresija.

– Kokių priemonių imamasi ligoninėje, kad pacientas, tarkime, neįvykdytų savo ketinimų, kurie būna išprovokuoti pooperacinio psichikos sutrikimo?

B. K.: Visi pacientai, kuriems po operacijos pasireiškia delyras, gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, taigi nuolatos, visą parą, yra medicinos personalo priežiūroje. Šiuos pacientus gydo gydytojai anesteziologai reanimatologai arba daugiadisciplinė komanda kartu su gydytojais psichiatrais, psichologais. Labai svarbus vaidmuo tenka slaugos personalui, kuris užtikrina kokybišką ir nuolatinę pacientų priežiūrą. Tik visiškai išnykus delyro simptomams, pacientai perkeliami į stacionaro skyrių pagal profilį.

– Kai kurie pacientai pasakoja prisimenantys, kad elgėsi neadekvačiai, kitiems vėliau apie tai papasakoja kiti palatos ligoniai. Visi tvirtina dėl savo veiksmų tuo pooperaciniu laikotarpiu labai išgyvenantys – jiems gėda, bijo, kad tai nepasikartotų, smerkia save. Ką pasakyti tokiam žmogui? Gal jam ir turi būti gėda?

B. K.: Delyro metu pacientai būna dezorientuoti, t. y. nesuvokia, kur yra, kas juos supa, o dėl suvokimo ir vertinimo sutrikimų dažnai į aplinkinius reaguoja priešiškai, gynybiškai. Dažnai tai būna didelė problema medicinos personalui, nes pacientai ne tik atsisako gydytis, nebendradarbiauja, bet kartais tampa agresyvūs: plūsta aplinkinius, kartais ir mušasi, mėto daiktus ir t. t. Natūralu, kad, praėjus delyrui, žmonės jaučiasi nejaukiai.

Noriu nuraminti pacientus – medicinos personalas puikiai supranta, kad tai liga, o ne sąmoningas noras pakenkti aplinkiniams, ir smerkti savęs tikrai nereikia. Nerimauti, kad delyras pasikartos, pavyzdžiui, po kelių dienų, taip pat nereikia – tai nebūdinga. Tačiau asmenims, kuriems pasireiškė delyras po vienos operacijos, yra tikimybė, kad bus ir ateityje, po kitos. Kartais tenka susidurti su pacientais, kurių artimieji prisimena, kad taip jau buvo ir po ankstesnės operacijos.

K. L.: Bijoti ar jausti gėdos nereikėtų, nes delyras yra būsena, kurios nė vienas nepasirenka. Medicinos personalo tikslas – padėti pacientui, todėl pooperaciniu laikotarpiu stebima viskas – ne tik kūnas, bet ir  miegas, mityba, elgesio pokyčiai. Jeigu pasireiškia delyras, personalas būklę atpažįsta, stengiasi išsiaiškinti delyro priežastis. Tokius pacientus dažnai konsultuoja gydytojas psichiatras, jis sudaro individualų gydymo planą ir slaugos rekomendacijas.

– Kas ir kaip gali padėti žmogui? Ar yra tarnyba, skyrius, specialistas, kuris laikino psichikos sutrikimo metu imasi slaugyti ar gydyti pacientą?

K. L.: Jeigu pacientas yra po operacijos, jam išvystė delyras, labai svarbu gydyti abi patologijas vienu metu, todėl komanda, kuri prižiūri tokį pacientą, yra gana didelė. Bene didžiausias vaidmuo tenka slaugos personalui; jie patys pirmieji pastebi paciento elgesio pokyčius.

Dažnai tokie pacientai yra paliekami skyriuose tęsti pagrindinės ligos gydymą, tačiau sudaromas tolesnis planas, įskaitant medikamentus ir išimtiniais atvejais – paciento fizinį suvaržymą, kai yra reali grėsmė, kad jis veiksmais pakenks savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Jeigu to neužtenka, svarstoma tokį pacientą laikinai perkelti į Psichiatrijos kliniką būklei stabilizuoti.

– Kai pacientas po operacijos išleidžiamas iš ligoninės, jam paaiškinama, kad pasveikusiu galės save laikyti po, tarkime, pusmečio. Tačiau mes galvojame apie fizinę sveikatą – gyjančius išorinius ir vidinius pjūvius ir t. t. Vargiai pagalvojame, kad po sėkmingai atliktos, tarkime, širdies operacijos vėliau žmogus suserga depresija, nerimo liga, nesiliauja galvoti apie tai, ką teko patirti, taip pat ir jam pasireiškusius laikinus psichikos sutrikimus. Ar įmanoma šių dalykų išvengti ir kaip?

B. K.: Iš tiesų, keičiasi medicina, keičiasi požiūris ir pacientų lūkesčiai. Ilgus metus baigtys po operacijų buvo vertinamos kaip mirtingumo ir sergamumo dažnis. Tačiau, tobulėjant chirurginei, anesteziologinei metodikai, gerėjant gydymo rezultatams, pasikeitė, išaugo ir pacientų lūkesčiai, ir tai lemia, kad pagrindiniais operacijos sėkmės kriterijais tapo pooperacinė gyvenimo kokybė ir sėkmingas paciento grįžimas prie įprastinio gyvenimo ritmo, kuriam įtakos turi tiek fiziniai, tiek ir psichoemociniai veiksniai.

Literatūroje nurodoma, kad delyrą didinantys veiksniai prieš operaciją yra šie: buvęs pažintinių funkcijų sutrikimas, psichikos ligos, buvęs insultas, depresija, alkoholio vartojimas, centrinę nervų sistemą veikiančių medikamentų vartojimas, širdies ritmo sutrikimai, įskaitant prieširdžių virpėjimą, periferinių kraujagyslių liga (aterosklerozė ne širdies arterijose), inkstų pažeidimas ar liga, didesnis nei 30 kg/m2 kūno masės indeksas, cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija, vyresnis amžius.

Medicinos personalo tikslas – padėti pacientui, todėl pooperaciniu laikotarpiu stebima viskas – ne tik kūnas, bet ir miegas, mityba, elgesio pokyčiai.

– Ką apie šiuos sudėtingus dalykus turi žinoti artimieji? Kaip jiems elgtis? Kur ieškoti pagalbos?

B. K.: Kaip jau minėjau, delyro metu pacientai iš stacionaro neišleidžiami, visa reikalinga pagalba jiems suteikiama ligoninėje. Artimiesiems svarbu žinoti ir suprasti, kad tai laikinas sutrikimas, kad, net ir imantis visų prevencinių priemonių operacijos metu, tai gali įvykti. Labai svarbus artimųjų palaikymas, bendravimas. Tiek su pacientu, tiek su medikais. Tuo metu, kai pacientas yra dezorientuotas ir visa aplinka, personalas atrodo priešiškas, raminantis pokalbis su artimaisiais, paaiškinimas yra labai svarbu. Taip pat svarbu žinoti, kad ankstyvas paciento mobilizavimas po operacijos, dienos ir nakties režimo atnaujinimas, pagalbinių juslinių priemonių (jeigu buvo reikalingos iki operacijos) naudojimas, pvz., klausos aparatas, akiniai, yra delyro išsivystymo prevencija.

K. L.: Labai svarbu pacientą ir jo artimuosius informuoti, kad po operacijų tokia būklė kurį laiką yra galima. Jokiu būdu negalima reikalauti pasveikti ir grįžti į įprastą gyvenimą iškart po operacijos. Dažnai ir kūnui reikalinga reabilitacija, palaipsnis sveikimo procesas, todėl pamažu gali prireikti atsistatyti ir paciento psichikai.

– Daugelis pacientų ir jų artimųjų tvirtina, kad jiems būtų labai pravertusi tarnyba ar skyrius, kuriame galėtų gauti informacijos apie psichologinius operacijų niuansus. Kauno klinikose atliekamos aukščiausio lygio operacijos, žmonės gelbėjami iš mirties, tačiau bendros pagalbos, kad su pagalba fizinei sveikatai paraleliai būtų teikiama ir psichologinė pagalba, nėra. Ar reikėtų kažkokios psichologinės tarnybos, specialisto, kurie dirbtų kartu su kardiochirurgais, kardiologais ar kitais gydytojais teikdami pagalbą pacientui?

B. K.: Teikiant pacientui psichologinę pagalbą dalyvauja visi: ir pats pacientas, ir jo artimieji, ir visas medicinos personalas. Kiekvieno funkcijos yra labai svarbios bendram rezultatui pasiekti. Gydytojas paaiškina apie atliktus tyrimus, kodėl operacija reikalinga, kokie galimi kiti gydymo būdai, kas ir kada atliktų operaciją, įvertina psichosocialinius veiksnius. Operuojantis chirurgas informuoja apie numatomą operacijos eigą (žinoma, ji gali ir pasikeisti dėl netikėtų radinių) ir priežiūrą. Gydytojas anesteziologas reanimatologas įvertina operacijos rizikos veiksnius ir paaiškina pacientui apie anesteziją ir priežiūrą intensyviosios terapijos skyriuje.

Pacientas turėtų klausti, kas jam neaišku ar kelia susirūpinimą. Paciento artimieji pasirūpina paciento emociniu palaikymu, kitų gyvenimo kokybei gerinti reikalingų priemonių užtikrinimu, išsiaiškina apie priešoperacinę ir pooperacinę priežiūrą, reabilitaciją ir gydymą namie. Dėl operacijų sprendžia specialistų komanda, todėl ji visada gali įtraukti į aptarimą psichikos sveikatos specialistus, siekiant priimti sprendimą dėl geriausio gydymo varianto. Slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti apmokyti teikti pacientams psichosocialinę pagalbą ir kitas psichologines intervencijas.

Noriu paminėti, kad tyrimai rodo, jog pacientų lūkesčiai prieš operaciją ir įsitikinimai apie ligą vaidina lemiamą vaidmenį trumpalaikiu ir ilgalaikiu pooperaciniu laikotarpiu. Teigiami priešoperaciniai lūkesčiai prognozuoja geresnę gyvenimo kokybę, mažesnę negalią ir mažesnę depresiją. Labai svarbus paciento nusiteikimas operacijai – didesnis priešoperacinis optimizmas yra susijęs su mažesniu skausmo intensyvumu ir fiziniais simptomais praėjus 6–8 savaitėms po širdies operacijos. Optimizmas taip pat siejamas su mažesniu gydymo ligoninėje laiku, taip pat geresniu išgyvenamumu. Tik paciento, jo artimųjų ir medicinos personalo bendradarbiavimas gali padėti pasiruošti operacijai.

– Neretai minimas pasiruošimas operacijai, tačiau čia ir vėl labiau galvojama apie fizinius, higienos, organizacinius dalykus. Ar reikalingas psichologinis pasiruošimas operacijai? Kas pacientui turėtų suteikti tokią informaciją?

K. L.: Kaip jau minėjo kolegė, psichologinis pasiruošimas prieš operaciją tikrai reikalingas. Kuo labiau pacientas supažindintas su jo būkle, su jam numatyta operacija, pooperaciniu laikotarpiu, galimomis rizikomis, tuo daugiau jis dalyvauja gydymo procese. Informaciją pagal savo kompetenciją turėtų suteikti kiekvienas specialistas.

– Ar nemanote, kad didžiausia problema, jog dažnas pacientas ir jo artimasis nė nenujaučia apie galimą psichikos sutrikimą? Gal tai pačių žmonių problema – sėkmingo gydymo naštą užkrauna gydytojui ir patys nieko nedaro?

B. K.: Sutinku, kad dėl nežinojimo kyla daug nesusipratimų, nerimo, nusivylimo. Manau, kad šioje srityje visi dar galime nuveikti daugiau. Pacientai ir jų artimieji turėtų daugiau klausti, mes, medikai, – daugiau kalbėti ir aiškinti. Prieš kiekvieną operaciją pacientą aplanko gydytojas anesteziologas. Šio vizito tikslas – ne tik įvertinti priešoperacinę paciento būklę, bet ir aptarti galimas komplikacijas, atsakyti į kylančius klausimus. Džiaugiuosi jūsų rašomu straipsniu ir keliamais klausimais – manau, tai taip pat prisideda prie būsimų pacientų ir jų artimųjų švietimo.

K. L.: Emocinis raštingumas, savo patiriamų jausmų, nuogąstavimų, baimių atpažinimas ir išsakymas medikams pacientui galėtų padėti jaustis bent šiek ramiau ir komfortiškiau sudėtingų medicininių intervencijų metu.

– Ką patartumėte sudėtingos operacijos laukiančiam pacientui?

B. K.: Tikėkite ir pasitikėkite medicinos specialistais, nepraraskite optimizmo ir noro pasveikti. Linkiu pacientams ir jų artimiesiems drąsos klausti, o sau ir kolegoms – kantrybės atsakyti.

Kaip pranešė policija, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai Marijampolės mieste surengė sulaikymo operaciją prieš neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais akcizais apmokestinamomis prekėmis – kontrabandinėmis cigaretėmis.

Per šią operaciją buvo sulaikytas Marijampolės miesto gyventojas. Atlikus kratą jo gyvenamojo namo garaže, buvo rastos 27 dėžės kontrabandinių rūkalų „NZ Gold“, „Minsk Superslims“, „Prince Rod“, „Minsk Superslims (Red)“, „Prince Rich“, „NZ Gold Compact“.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, asmuo sulaikytas.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorai.

Doc. Valdonė Misevičienė, Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė, pastebėjo, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę.

„Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje. Mergaitė jaučiasi geriau – mažiau vargina kosulys, sumažėjo sekreto gamyba“, – pažymėjo doc. V. Misevičienė.

Mergaitės istorija prasidėjo visiškai netikėtai. Nors retos ligos, tarp jų ir cistinė fibrozė, būna įgimtos, tačiau jokių specifinių simptomų, galinčių išduoti ligą, Kamilei gimus nebuvo įtarta. „Jos būklė įvertinta 10 balų, valgė ir tuštinosi įprastai. Pradėjus valgyti normalų maistą, kartais išmatose pasimatydavo šviesių gleivių, bet Kamilė jautėsi gerai“, – apie dukros ligos istoriją pasakojo mama Milda.

Deja, beveik sulaukus dviejų metų Kamilės būklė pradėjo prastėti. Vieną dieną tuštinantis mergaitei iškrito storosios žarnos gleivinė. „Tada ir prasidėjo mūsų istorija, – sakė jos mama. – Net ir pritaikius gydymą, storosios žarnos gleivinė vėl iškrisdavo. Prasidėjo įvairūs tyrimai ir apžiūros, kol galiausiai, mergaitei sulaukus pustrečių metukų, jai diagnozuota cistinė fibrozė.“

Cistinė fibrozė – reta, genetiškai paveldima liga, kuriai būdingas sutrikęs vandens ir druskų judėjimas per ląstelių, gaminančių įvairų sekretą, sieneles. Doc. V. Misevičienė pridūrė, kad tokių ląstelių daugiausiai yra kvėpavimo ir virškinimo organuose, todėl šios sistemos ir nukenčia labiausiai.

Sergant šia reta liga, iš pradžių simptomai būna labai nespecifiški ir įvairūs, todėl dažnai painiojami su alergija maistui, pilvo diegliais ar įprastais kvėpavimo takų susirgimais.

„Sergant šia reta liga, iš pradžių simptomai būna labai nespecifiški ir įvairūs, todėl dažnai painiojami su alergija maistui, pilvo diegliais ar įprastais kvėpavimo takų susirgimais, – aiškino doc. V. Misevičienė. – Cistinė fibrozė įtariama, kai gimus naujagimiui nustatomas mekoninis žarnų nepraeinamumas arba būna gausios, riebios, specifinio kvapo ir išvaizdos išmatos, sūrus prakaitas, atsilieka vaiko svorio augimas, užsitęsia gelta.“

Sergantiems cistine fibroze vaikams dažnai kartojasi plaučių uždegimai ir kvėpavimo takų infekcijos, lydimos bronchų obstrukcijos, nuolatinio skrepliavimo, stebimas lėtas augimas, riebaluose tirpių vitaminų trūkumas, kartais pasireiškia tiesiosios žarnos iškritimai. „Vienintelis būdas atpažinti ir diagnozuoti ligą anksti – visuotinis naujagimių tikrinimas. Džiaugiamės, kad Lietuvos retų plaučių ligų gydytojų draugijos iniciatyva visuotinis naujagimių tikrinimas tapo realybe, – pabrėžė docentė. – Jei, įtarus ligą, pacientas pasiekia specializuotus centrus Kaune ar Vilniuje, ją diagnozuoti ir suteikti pradinį bazinį gydymą nėra sudėtinga. Deja, liga linkusi progresuoti ir ilgainiui to nebepakanka.“

Mergaitės mama prisiminė, kad išgirdus diagnozę, buvo sunku tiek psichologiškai, tiek fiziškai, nes reikėjo įsiminti daugybę gydymui skirtų vaistų ir kada kurie geriami. „Sunku apsakyti tą jausmą, emocijas, kurios užvaldė, kai Kamilei pritaikė naują gydymą ir pasimatė pirmieji rezultatai, – neslėpė Milda. – Matyti savo vaiką kenčiantį kasdien – be galo sunku, ypatingai, kai nelabai turi kuo padėti. Todėl išvydus savo vaiką vėl bėgiojantį ir nedūstantį, jausmas nenusakomas ir prilygsta stebuklui.“

Šiandien Kamilė žymiai aktyvesnė, turi daugiau jėgų fiziniams pratimams atlikti. „Pacientės kvėpavimo takų rezistentiškumas ir plaučių išsivalymo indeksas sumažėjo, o kvėpavimo funkcijos rodikliai pagerėjo net 11 proc., – apie mergaitės besikeičiančią būklę pasakoja docentė. – Taip pat sumažėjo chloro kiekis prakaite ir tapo normalus.“

Pacientei, kovojant su cistine fibroze, prireikė daugiadalykės Kauno klinikų komandos priežiūros. „Mumis rūpinosi nuostabūs Kauno klinikų gydytojai pulmonologai, vaikų ligų gydytojai, slaugytojai, pagalbinis personalas. Esame jiems be galo dėkingi, – šypsojosi Milda. – Per daugelį metų išmokome gyventi su šia liga. Stengėmės tikėti, turėti vilties ir panašu, kad stebuklai įvyko dėka daugybės žmonių.“

Kauno klinikose veikia Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras, vienijantis 25 retų ligų kompetencijų centrus, priklausančius įvairioms profilinėms klinikoms. Vienas iš jų – Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centras, kuriame rūpinamasi pacientais, sergančiais įvairiomis retomis lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, tarp jų ir cistine fibroze. Kiekvienais metais Kauno klinikose gydoma apie 20 ir daugiau vaikų, sergančių šia liga. Gydytojai primena, kad laiku nustatyta retos ligos diagnozė ir kompleksinis savalaikis gydymas gali pacientams užtikrinti visavertį gyvenimą, ypač jei atsiranda ligos mechanizmą ir prognozę keičiantys vaistai.

Ekspertams pateikus išvadą dėl narkotinių medžiagų sudėties, įtariamiesiems gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.

Vienam iš įtariamųjų skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėn.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvos policijos nuotr.

– Prieš planinę operaciją yra labai daug žingsnių, kaip jai turėtume pasiruošti. Kokie tie žingsniai?

– Pradėčiau nuo to, kokias klaidas dažniausiai daro pacientai. Labai dažnai operacijos dieną atvyksta ir pavalgę, ir išgėrę skysčių. Taip pat daugelis būna neatlikę reikalingų tyrimų prieš operaciją arba neteisingai nutraukę tam tikrų vaistų vartojimą, ypač kraują skystinančių.

– Kokiais atvejais dar negalite atlikti planinės operacijos ir tenka ją atidėti?

– Viena iš tokių dažnesnių priežasčių ta, kad žmonės būna neišsigydę tam tikrų ligų. Pavyzdžiui, esant labai dideliam kraujospūdžiui, mes negalime atlikti nei anestezijos, nei operacijos.

– O kaip dėl maisto? Prieš operaciją visai nederėtų valgyti ir reikėtų atvykti tuščiu skrandžiu?

– Prieš operaciją valgyti tikrai nederėtų. Daugelis galvoja, kad šis draudimas yra vien tam, kad po operacijos nesupykintų. Ne visai taip. To priežastis gerokai rimtesnė. Anestezijos metu atsipalaiduoja visi raumenys, tarp kurių ir skrandžio. Ir jeigu jis yra pilnas, jo turinys laisvai gali keliauti į viršų. O tuo metu neveikiant apsauginiams refleksams, kurie anestezijos metu irgi būna užblokuoti, gali patekti į plaučius, kvėpavimo takus. Ir tai gali baigtis mirtimi. Tokia būklė vadinasi aspiracija ir sukelia labai stiprų plaučių uždegimą, kuris net ir šiais laikais yra itin sunkiai išgydomas. Dažniausiai reikalauja intensyvios terapijos. Jei įvyksta tokia komplikacija, išgelbėti pavyksta maždaug tik kas antrą pacientą.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek laiko iki operacijos negalima valgyti?

– Žmogui, kuris neturi skrandžio ištuštinimą lėtinančių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, rekomenduojama iki operacijos nevalgyti šešias valandas, tiek pat laiko neturėtų gerti nei kavos, nei arbatos. Na, o vandenį ar negazuotą mineralinį galima vartoti ilgiau, tačiau bet kokių skysčių jau nereikėtų gerti likus dviem valandoms iki operacijos.

Svarbu prieš planinę operaciją atvykti ne tik nelakuotais nagais, bet ir be jokio makiažo.

 

– Ar tiesa, kad negerai ir lakuoti nagai? Kodėl?

– Taip, tiesa. Mums, anesteziologams, svarbi paciento tiek veido odos spalva, tiek nagų spalva, nes visa tai suteikia papildomos informacijos apie sveikatos būklę. Tad patartume prieš planinę operaciją atvykti ne tik nelakuotais nagais, bet ir be jokio makiažo. Ir kitas svarbus momentas, ypač kalbant apie nagus, mes dedame ant piršto tokį specifinį prietaisą, kuris veikia šviesos principu. Jeigu nagas lakuotas, tai gali iškreipti parodymus. Kitas ne mažiau svarbus dalykas – esant labai ilgam nagui, mes tiesiog negalime šio prietaiso uždėti. O jis labai svarbus, nes rodo deguonies įsisotinimą kraujyje.

– Ilgų nagų negalima, makiažo – irgi. O kaip dėl priklijuojamų blakstienų?

– Patartume irgi specialiai prieš operaciją to nedaryti, gydytojams tikrai nerūpi grožis. Yra daug svarbesnių priežasčių. Bendrosios anestezijos metu neveikia jokie apsauginiai refleksai. Žmogus nemirksi, akys gali išsausėti. Kad to išvengtume, dažnai akis apklijuojame specialia plėvele. Ypač dėl to, kad jei keičiant paciento padėtį akis nevalingai atsimerktų, nesant tiems refleksams galimi ragenos pažeidimai. Tad tos dirbtinės blakstienos gali prilipti prie tų plėvelių ir padaryti meškos paslaugą.

– O kaip dėl papuošalų? Ar būna tokių pacientų, kurie sako, kad tai jo talismanas ir nenusiims?

– Pasitaiko ir tokių atvejų, bet vėlgi visi draudimai turi priežastį. Operacijos metu skiriame pacientui nemažai skysčių, dėl ko gali pabrinkti audiniai, pirštai ir paskui žiedą tenka nuimti, nes jis ima spausti ir sukelia skausmą. Kai kuriais atvejais netgi gali tekti jį nukirpti replėmis. Be to, operacijos metu kraujui stabdyti mes naudojame prietaisą, kuris pagrįstas elektros išlydžio principu. Tuomet per metalą elektros srovė gali pereiti ir nudeginti odą.

– Sakoma, kad patiems nereikėtų skustis ir plaukelių nuo tos vietos, kuri bus operuojama?

– Taip. Tai atliks medicininis personalas, kuris su specialia plaukų kirpimo mašinėle daug geriau nuskus, nei tai padarytų pats žmogus. Nes neteisingai skutant galima pažeisti ir odą, o vėliau gali įaugti plaukeliai – kyla tos operuotos vietos supūliavimo rizika.

Pasak asociacijos „Paupių bendruomenė“ vadovės Reginos Baguckienės, viskas praėjo sklandžiai, Mariia jaučiasi gerai ir yra dėkinga visiems uostamiesčio gyventojams, prisidėjusiems prie jai svarbaus stebuklo.

„Jau nudžiuginau gyventojus, kad viskas pavyko, pinigų sumą surinkome dar gerokai anksčiau iki operacijos ir apie tai paskelbėme žmonėms, padėkojome. Oficialiai visiems gyventojams padėkojo ir močiutės anūkė“, – pažymėjo R. Baguckienė.

87-erių Mariia, prasidėjus karui Ukrainoje, turėjo siuntimą pas gydytojus dėl operacijos konsultacijos, tačiau apsilankyti nebespėjo, nes gydymo įstaiga buvo susprogdinta.

Sausį dėl pagalbos ukrainietei į Paupių bendruomenės seniūnaitę Rasą Arcišauskienę kreipėsi gyventoja Diana P. Seniūnaitė tąkart nutarė iškart perduoti reikiamą sumą dėl operacijos konsultacijos.

Sausio 30 d. Diana P. kartu su Mariios anūke lankėsi pas akių gydytojus, kurie buvo geranoriški, tad už konsultaciją ir tyrimus mokėti nereikėjo.

Jeigu atsitinka kokia nors bėda, suremiame pečius.

Vasario pabaigoje garbaus amžiaus ukrainietei buvo atlikta pirmoji operacija, o kovo 21-ąją – antroji.

„Po operacijos mūsų bendruomenės narės Dianos P. buvau informuota, kad operacija praėjo be komplikacijų. Net gavau gydytojų išrašus patvirtinančius, kad viskas puiku. Močiutė jaučiasi gerai ir mes, bendruomenės nariai, labai laimingi, kad galėjome prisidėti prie gražios misijos, prie problemos sprendimo nors vienam žmogui, kuriam mūsų pagalba pakeitė gyvenimą“, – sakė R. Baguckienė.

Ji neslėpė, kad išgirdę kito žmogaus pagalbos prašymą, klaipėdiečiai vėl suremtų pečius ir stengtųsi kiek gali padėti.

„Jeigu atsitinka kokia nors bėda, suremiame pečius. Mūsų gyvenamajame rajone yra buvęs sprogimas, buvo pažeista namo dalis. Reikėjo keliems butams remonto. Buvo paskelbta sąskaita, žmonės galėjo aukoti. Aukojančiųjų daug neatsirado, nes turėjome išsiaiškinti, kaip tai oficialiai ir tinkamai padaryti, bet žmonėms vis tiek pagelbėjome. Šiuo metu neatsirado gyventojų, kurie prašytų pagalbos, bet esame visada pasiruošę padėti, jeigu iškiltų bėda“, – tikino R. Baguckienė.

87-erių moteris, prasidėjus karui Ukrainoje, turėjo siuntimą pas gydytojus dėl operacijos konsultacijos, tačiau apsilankyti nebespėjo, nes gydymo įstaiga buvo susprogdinta.

Sausį dėl pagalbos ukrainietei į Paupių bendruomenės seniūnaitę Rasą Arcišauskienę kreipėsi gyventoja Diana. Seniūnaitė tąkart nutarė iškart perduoti reikiamą sumą dėl operacijos konsultacijos – 120 eurų.

Sausio 30 d. Diana kartu su Mariios anūke lankėsi pas akių gydytojus, kurie buvo geranoriški, tad už konsultaciją ir tyrimus mokėti nereikėjo.

Antradienį garbaus amžiaus ukrainietei buvo atlikta pirmoji operacija. Anot Asociacijos Paupių bendruomenės vadovės Reginos Baguckienės, operacija praėjo sklandžiai, moteris jaučiasi gerai.

Iš viso klaipėdiečiai paaukojo 360 eurų už vieną operaciją.

Kitai operacijai jau surinkta 70 eurų, o iki reikiamos sumos dar trūksta 220 eurų.

„Buvau susisiekusi su Diana, kuri rūpinasi močiute. Ji sakė, kad operacija pavyko, močiutė jaučiasi gerai, jau išleista namo. Kai buvau įkėlusi įrašą mūsų feisbuko paskyroje, buvo paaukota 70 eurų jau kitai akiai. Po to į mane kreipėsi ne vienas žmogus prašydamas sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigų“, – sakė R. Baguckienė.

Pasak jos, Diana ir Mariios anūkė siunčia ataskaitas, kur ir kada atsiskaitoma klaipėdiečių paaukotais pinigais.

„Buvo vienas žmogus, kuris kažkiek suabejojo, ar pervesti pinigų nepažįstamajai. Bet teikiu ataskaitas ir turiu visus dokumentus, man atsiunčiami net ir banko išrašai, gal kiek perdėtai, bet šie žmonės labai sąžiningi. Tai gerai, nes kitą kartą, kai kažkam reikės pagalbos, visi elgsimės truputį drąsiau. Norisi žmonėms padėti“, – kalbėjo R. Baguckienė.