Ministerija informavo, kad ligą sukėlė cirkuliuojantis vakcininis II tipo poliomielito virusas, o ne „laukinė“ jo forma.

„Tėvai sąmoningai atsisakė skiepų dėl savo religinių įsitikinimų“, – nurodė ministerija pranešime, nepateikdama išsamesnės informacijos apie šiaurės vakariniame Rivnės regione nustatytą poliomielito atvejį. 

Anot ministerijos, regione, kur nuo šio viruso paskiepyta mažiau nei 49 proc. vaikų, dirba grupė epidemiologų, renkančių informaciją apie šį atvejį.   

Vakcininio poliomielito protrūkiai, fiksuojami karo zonose ir šalyse, kuriose neužtikrinama tinkama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, vis dar kelia grėsmę pasaulinėms pastangoms išnaikinti šį virusą.   

2015 metais du poliomielito atvejai buvo užfiksuoti pietvakarių Ukrainoje. Tai buvo pirmieji Europoje nustatyti šios ligos atvejai nuo 2010-ųjų. 

Prireikė daugiau nei dvejų metų protrūkiui užbaigti, nurodė ministerija.

Vakcinacijos nuo poliomielito apimtys – „nepakankamos“, trečiadienį pabrėžė ministerija.

Ukrainoje tik 53 proc. vyresnių nei vienų metų vaikų buvo paskiepyti nuo šios ligos per pirmuosius aštuonis 2021 metų mėnesius.

Dažniausiai poliomielitu serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Liga gali sukelti negrįžtamą paralyžių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje fiksuojamų poliomielito atvejų skaičius nuo 1988 metų sumažėjo daugiau kaip 99 procentais.

„Neuroena“ – taip vadinasi speciali KTU studentų sukurta išmaniojo kostiumo idėja. Kostiumas būtų skirtas mažinti raumenų skausmą ir jų kontrolės sutrikimus, kai raumenys įsitempia, tampa kieti, nebevaldomi, atsiranda nevalingi judesiai. Tokius simptomus sukelia cerebrinis paralyžius, kurio gydymui taikomi ir reabilitaciniai metodai.

Neurologinės ligos palengvinimui skirto kostiumo idėja gimė studentų komandai, kurią subūrė KTU Informatikos fakultete studijuojantis Lukas Arlauskas. Programų sistemas studijuojantis antrakursis cerebrinį paralyžių pažįsta ne iš statistikos – iš Šilutės kilęs L. Arlauskas juo serga nuo vaikystės.

„Šią ligą nuo mažens teko patirti pačiam, ja sergu ir šiuo metu. Vis dėlto iki imdamasis projekto nežinojau apie ją tiek daug, kiek dabar,“ – pasakoja vaikinas, sutikęs išsamiau papasakoti apie projektą „Neuroena“.

Inovatyvus sprendimas neribotų judėjimo

L. Arlauskas sako puikiai žinantis sergančiųjų pojūčius, kai norint atlikti įvairius veiksmus, kūną skausmingai spazmuoja arba judesiai tampa nekoordinuoti. Būtent tokiai būsenai įveikti ir būtų naudojamas specialus elastinis išmanus kostiumas, o jame suderinti trys technologiniai sprendimai: transkutaninė elektrinė neurostimuliacija (TENS), funkcinė elektrostimuliacija (FES) ir dirbtinis intelektas.

„Visa esmė būtų specializuotai apmokytas neuroninis tinklas, kuris įrašytas į valdiklį. Pastarasis stebėtų tam tikrus paciento raumenų nukrypimus nuo normos ir švelnia elektros srove atpalaiduotų problemišką kūno sritį“, – paaiškina L. Arlauskas.

Studentas pasakoja, kad tiek funkcinė elektrostimuliacija, tiek ir TENS terapija nėra naujovė reabilitacijos praktikoje – su šiomis procedūromis jam pačiam yra tekę susidurti gydantis sanatorijose. Vis dėlto „Neuroena“ būtų kitoks ir naujoviškas, nes kostiumas neapribotų žmogaus judesių ir šiam netektų tik pasyviai gulėti.

„Problema yra ta, kad dabar uždėjus elektrodus, pacientas privalo gulėti. Dėl šios priežasties apribojamas žmogaus mobilumas“, – pastebi L. Arlauskas, kurio manymu, tai sukelia keblumų aktyviems pacientams, ypač jaunimui ir darbingo amžiaus žmonėms. Nuolatinės gulimosios procedūros ypač keblios tiems, kuriems reikia dirbti, mokytis ar atlikti buities darbus.

„Ne kiekvienas galime sau leisti reabilitacijos procedūras ir nuolat nukrypti nuo įprasto gyvenimo rutinos“, – sako jis.

Kostiumo idėjos kūrėjai numatė ne tik automatizuotą impulsų siuntimą, tačiau ir papildomą funkciją, patogią pačiam vartotojui. Naudodamasis „Neuroena“ sprendimu, besigydantis žmogus galėtų pats išmaniąja programėle kontroliuoti procesą – tereikėtų pasirinkti  vieną iš skausmo mažinimo (TENS) arba diskinezijos (nevalingų judesių) mažinimo (NMES) režimų. Studentų manymu, kostiumą būtų galima pritaikyti ir kitų ligų gydymui, kurios turi panašius simptomus.

Svajoja apie plačiai naudojamą produktą

Pasak L. Arlausko, cerebrinis paralyžius gali paveikti platų spektrą įvairių organizmo funkcijų: nuo lingvistinių iki motorinės funkcijos sutrikimų. Kaip žmogų paveiks ši liga, priklauso nuo to, kuri dalis smegenų yra pažeista.

„Deja, šiuo metu liga dar neišgydoma, tačiau laikui bėgant simptomus galima lengvinti, taip kartu darniau integruojant žmogų į visuomenę. Aš noriu padėti sergantiems žmonėms, pats prie to prisidėdamas“, –  teigia L. Arlauskas.

Jis patikslina, kad šiuo metu projektas „Neuroena“ – tik starto stadijoje. Inovatyvi idėja jau spėjo įveikti konkurentus tarptautiniame verslumo projekte-konkurse „Creazone Reinvent“, kuriame užėmė trečiąją vietą. „Ateityje planuojame dalyvauti startuolių konkursuose ir akseleratoriuose“, – patikslina.

KTU studentas džiaugiasi, kad su aktyviais bendraminčiais suvedė KTU Talentų Akademija GIFTed, kurioje sutiko kitus motyvuotus ir į naujovių kūrimą orientuotus studentus. Prie „Neuroena“ atsiradimo prisidėjo ir įvairiuose etapuose dalyvavo 12 komandos narių iš verslo ar akademinės bendruomenės, tarp kurių Tadas Skeltys, Saulė Gudžiūtė, Kemal Yegin, Ugnė Glinskytė, Antanas Ramanauskas, medicinos studijų trečiakursė iš LSMU Deimantė Krutulytė ir kiti.

Pasak L. Arlausko, jis svajojantis tobulinti sumanymą ir sėkmingai įveikti kelią iki realaus prototipo atsiradimo: „Tikiuosi sukurti tokį produktą, kurį būtų galima nešioti visą dieną ir jame įdiegtą neuroninį tinklą apmokyti taip, kad galėtų padėti kiek įmanoma daugiau žmonių“.

Vaikinas džiaugiasi, kad projektas suteikė galimybę pažvelgti į ligą iš mokslinės pusės ir įgyti vertingos patirties: „Deja, kai kurie šiuo metu cerebrinio paralyžiaus gydymui siūlomi būdai yra brangūs, sąlyginai nemalonūs, ilgai trunka, yra rizikingi arba turintys šalutinių poveikių. Todėl ir toliau noriu siekti padėti tiems, kuriems pasisekė mažiau ir liga juos pažeidė labiau“.

Pasak Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Insultų sektoriaus vadovo, jei ne šiuolaikinės gydymo priemonės, leidžiančios ištirpdyti ir ištraukti krešulį, apie tokias sėkmės istorijas nekalbėtume.

Pokalbis su gydytoju – apie insulto priežastis, padarinius ir būdus jo išvengti.

– Daugelis žino, kad insulto metu užsikemša galvos smegenų kraujagyslė arba kraujas išsilieja į smegenis. Tačiau kas prie to priveda?

– Visus insultus galima suskirstyti į du didelius pogrupius. Vienas pogrupis – tai išeminis insultas, kai užsikemša kraujagyslė, nutrūksta kraujotaka tam tikroje galvos smegenų dalyje ir ta smegenų dalis apmiršta. Antrasis – hemoraginis insultas, kai plyšus kraujagyslės sienelei įvyksta pakraujavimas į smegenis. Šio tipo insultas yra pavojingesnis – mirštamumas nuo jo gerokai didesnis kaip ir sukeltos komplikacijos.

Egzistuoja daugybė insulto rizikos veiksnių. Vienas svarbiausių – nekontroliuojamas arba nepakankamai kontroliuojamas arterinis kraujospūdis. Arterinė hipertenzija – didžiausias rizikos veiksnys, tikimybę patirti insultą padidinantis keletą kartų. Yra dar ne mažiau kaip dešimt rizikos veiksnių. Kita gana dažna insulto priežastis – širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas, kuris didina krešulių formavimosi riziką širdies ertmėse, taip pat cukrinis diabetas, pažengusi kraujagyslių aterosklerozė, padidėjęs cholesterolio kiekis, genetiniai veiksniai. Tarp retesnių priežasčių – kraujagyslių vystymosi anomalijos, kraujo krešumo sutrikimai. Nesveika mityba taip pat yra svarbus rizikos veiksnys. Žmonės, kurie laikosi sveikos mitybos principų – Viduržemio jūros, Šiaurės šalių dietos su daug žuvų produktų, alyvuogių aliejaus, daržovių, vaisių, mažai kepto gyvulinio maisto, mažai perdirbto maisto ir druskos – turi daug mažesnę riziką sirgti tiek insultu, tiek infarktu.

– Girdėjau istoriją, kad moteriai visą laiką buvo žemas kraujospūdis, jos teigimu, tik kartą sukilo labai aukštas, ir ištiko insultas. Ar taip gali būti?

– Staiga pakilęs kraujospūdis gali būti lemiamu veiksniu, sukėlusiu trombo atitrūkimą nuo kraujagyslės sienelės, kuris nukeliavo į galvos smegenų arterijas ir sukėlė smegenų insultą. Tačiau priežastys insultui išsivystyti tikriausiai brendo daug anksčiau, aterosklerozės proceso metu formuojantis ir didėjant aterosklerozinėms plokštelėms.

Daugėja insultą patiriančių jaunų žmonių, kuriems jau galima nustatyti tuos pačius rizikos veiksnius kaip ir 60-mečiams: aukštą cholesterolį ir kraujospūdį, taip pat nutukimą, diabetą.

– Ar galvos skausmas gali įspėti apie artėjantį insultą?

– Galvos skausmas gali būti labai įvairių lokalizacijų ir kilti dėl labai įvairių priežasčių, tačiau jis nėra laikomas tipiniu simptomu, perspėjančiu apie gresiantį išeminį insultą. Vis dėlto galvos skausmas gali lydėti ir dažnai lydi didesnės apimties hemoraginį insultą. Hemoraginis insultas sukelia galvos skausmą dėl padidėjusio spaudimo smegenyse ir kartu su židininiais neurologinais simptomais – kalbos sutrikimu, paralyžiumi, jutimų sutrikimu leidžia įtarti insultą.

– Nusviręs lūpų kampas, veido asimetrija, vienos kūno pusės, rankos, kojos silpnumas, sutrikusi kalba ir jos suvokimas – gerai žinomi insulto simptomai. Tačiau gal būna išankstinių simptomų, įspėjančių apie artėjančią ligą?

– Vienas iš perspėjančių apie gresiantį insultą požymių yra praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Simptomai – tokie patys kaip insulto, tik praeinantys per 10–20 min. Žmogui pasireiškia tokie patys simptomai kaip ir insulto atveju: sutrinka kalba, negali pakelti rankos, perkreipia veidą ar nusilpsta koja, gali būti ir jutimų sutrikimų. Patyrus PSIP, insulto rizika yra daug didesnė. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus, atlikti tyrimus ir nustatyti, kokios priežastys tai nulėmė. Galbūt yra kraujagyslių susiaurėjimas, gal širdies ritmo sutrikimas ar labai aukštas kraujospūdis, o gal – labai aukštas cholesterolis. Kai pacientas ištiriamas, nustatomos PSIP priežastys, galima sumažinti ir rizikos veiksnius.

– Sakoma, kad insultus dažniau patiria rūkantys, vartojantys alkoholį, mažai fiziškai aktyvūs asmenys. Kokios kitos sergančių šia liga grupės?

– Minėti veiksniai didina įvairiausių kraujagyslinių ligų – ne tik insulto, bet ir infarkto, arterinės hipertenzijos, taip pat ir nutukimo bei diabeto riziką. Mažas fizinis aktyvumas susijęs su greitesniu aterosklerozės progresavimu, dislipidemijos (kraujo riebalų, arba lipidų, disbalanso – red. past.) vystymusi ir širdies ligomis. Dėl minėtų veiksnių ir mažo fizinio aktyvumo daugėja insultus patiriančių jaunų žmonių, kuriems jau galima nustatyti tuos pačius rizikos veiksnius, kaip ir 60-mečiams: aukštą cholesterolį ir kraujospūdį, taip pat nutukimą, diabetą. O jų amžius – vos 30–40 metų.

– Vadinasi, jei gyveni neaktyvų gyvenimo būdą, nesveikai maitiniesi, rūkai, insultas gresia nuo 30-ies?

– Na, visa tai didina insulto riziką. Vis dėlto jaunų žmonių dominuoja šiek tiek kitokios insulto priežastys. Iki 30–40 metų neretai šia liga susergama dėl netipinių priežasčių. Viena tokių – insultas, įvykęs dėl šunto iš dešinės širdies pusės į kairę. Vadinamąjį prieširdžių pertvaros defektą turi ketvirtadalis visų žmonių. Tai defektas, dėl kurio prieširdinėje pertvaroje lieka neužsidariusi anga. 40 proc. jaunų žmonių, patiriančių insultą, turi šį defektą. Jiems insultas siejamas su trombu, atkeliavusiu iš kojų ar dubens venų. Jei žmogus turi prieširdžių pertvaros defektą, o veninėje sistemoje dėl venų uždegimo ar po ilgos kelionės automobiliu ar lėktuvu yra susiformavę trombai, tai keliant didesnį svorį, kosint, šie trombai gali pajudėti ir patekti į dešinį prieširdį, o iš ten į kairįjį prieširdį, o paskui, nukeliavę į galvos smegenų arterijas, sukelti insultą. Tai viena iš insulto priežasčių, kai žmogus yra jaunas. Kitos insulto priežastys, esant jauno amžiaus, – įvairios kraujo krešumo ligos, arterijų disekacija – liga, kai atsisluoksniuoja vidinis kraujagyslės sluoksnis ir susiaurina ar uždaro smegenų arterijos spindį. Kalbant apie insultą, kai jį patiria vaikai, nes pasitaiko ir tokių atvejų, – Vaikų neurologijos skyriuje gydytas ir ikimokyklinio amžiaus vaikas po insulto – jų priežastys yra įgimtos kraujagyslių, kraujo krešumo ligos, kraujagyslių vystymosi anomalijos ir kraujagyslių disekacijos.

– Nuo ko priklauso šios ligos padariniai? Juk vieni nuo jos miršta, kiti lieka visiškai ar iš dalies neįgalūs, o treti po kurio laiko visiškai pasveiksta.

– Tai, kaip greitai žmogui bus suteikta efektyvi pagalba, stipriai lemia būsimus insulto padarinius. Lietuvoje sukurtas insulto klasteris, vienijantis vienuolika insulto centrų. Čia pacientams suteikiama profesionali pagalba, kai yra ūmiausia insulto fazė. Pagalbos greitumas priklauso nuo visos sistemos darnaus darbo bei pacientų ir artimųjų žinių apie insulto simptomus. Gydymo rezultatai priklauso ir nuo to, kokia žmogaus būklė buvo iki insulto: koks jo amžius, kokios persirgtos ar esamos ligos. Sveikimas po insulto didele dalimi priklauso ir nuo reabilitacijos. Taip pat ir nuo žmogaus motyvacijos bei noro pasveikti.

Vis dėlto insultas yra dažnai negalią sukelianti liga – didelei daliai jį patyrusių žmonių išlieka įvairaus laipsnio neurologinis deficitas: paralyžius ar kalbos sutrikimai. Tai apsunkina žmogaus kasdienę veiklą. Tačiau dabar, turint šiuolaikinių priemonių tirpdyti ir ištraukti kraujo krešulį, neurologinį deficitą patiria mažiau žmonių ir jis yra mažesnis nei prieš 20 ir daugiau metų. Dabar pasitaiko ir tokių atvejų, kai nekalbantis, visiškai paralyžiuotas į ligoninę atvežtas žmogus, jei jis pas mus patenka greitai, ištraukus krešulį kitą dieną jau vaikšto po skyrių ir kalba su namiškiais.

Deja, šių gydymo priemonių negalima pritaikyti visiems insultą patyrusiems žmonėms – egzistuoja daugybė situacijų, kai šie metodai ne tik nebūtų naudingi, bet net ir žalingi pacientui. Todėl įtarus insultą svarbu kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą ir pacientą atvežti į insulto centrą, kur bus priimtas reikalingas sprendimas dėl gydymo.

– Kaip išvengti insulto? Nerūkyti, nevartoti per daug alkoholio, reguliuoti kraujospūdį, sveikai maitintis ir gyventi fiziškai aktyviai?

– Gal skamba banaliai, bet siekiant išvengti insulto reikia pirmiausia rūpintis savimi. Rūpintis ne ta prasme, kad leisti sau daug skanių ar malonių dalykų, bet gyventi fiziškai aktyvų, visavertį gyvenimą. Be abejo, valgyti taip pat reikėtų sveikai: atsisakyti riebaus, kepto, rūkyto maisto ir įvairių pusfabrikačių, vengti greitojo maisto. Ir, žinoma, optimistiškai žiūrėti į gyvenimą. Per daug nesinervinti, mažiau bijoti insulto, periodiškai namuose matuoti kraujospūdį, anksti kreiptis į gydytojus, pakilus kraujospūdžiui ar sutrikus širdies ritmui. Be to, nepatikėkite visko vien gydytojams, o daug ką darykite patys – tada ir gydytojų įsikišimo greičiausiai neprireiks.

Vis dėlto insultas yra dažnai negalią sukelianti liga – didelei daliai jį patyrusių žmonių išlieka įvairaus laipsnio neurologinis deficitas: paralyžius ar kalbos sutrikimai.

– Sakoma, kad alkoholis, ypač raudonasis vynas, – gerai, jis valo ir praplečia kraujagysles. Ar iš tiesų tai tinka insulto profilaktikai?

– Viskas gerai, kas su saiku. Tikrai nebus taip, kad dideliais kiekiais geriamas raudonasis vynas išvalys kraujagysles. Tiesa, raudonasis vynas kartu su kitais maisto produktais įeina į sveikomis laikomų dietų sudėtį. Taurė raudonojo vyno, turinčio antioksidantų, bioflavanoidų, sveikam žmogui gali prisidėti prie kraujagyslių aterosklerozę mažinančių procesų. Tačiau akcento į raudonąjį vyną nereikėtų dėti – reikėtų labiau galvoti bendrai apie sveiką mitybą ir aktyvų gyvenimo būdą.

Pagrindiniai insulto simptomai

Nusviręs lūpų kampas. Paprašius nusišypsoti išryškėja veido asimetrija.

Vienos kūno pusės, rankos, kojos silpnumas. Paprašius iškelti abi rankas, žmogus pakelia tik vieną arba pakelia abi, bet viena nusvyra greičiau. Viena ranka negali paimti arba išlaikyti daikto. Einant kliūna koja.

Sutrikusi kalba – žmogus nebegali kalbėti arba nesupranta kitų kalbos. Negali pasakyti sakinio, painioja skiemenis, kartoja vieną žodį, kalba lėčiau.

Pastebėjus bent vieną šių simptomų (veido asimetrija, galūnės silpnumas, sutrikusi kalba), būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Teko gaivinti

Kai gimė, dabar jau trejų metų ir devynių mėnesių amžiaus, Domantas, jis nekvėpavo, todėl maždaug 10–12 min. buvo gaivinamas. Dėl šių niuansų berniukui pažeistos smegenys. Negana to, prisimena mama Lina, trečią parą po gimimo vaikui prasidėjo ir sepsis, pridaręs taip pat nemenkos žalos bendrai mažylio sveikatai.

"Sūnui yra diagnozuotas diskinezinis, kvadritleginis cerebrinis paralyžius. Jis nevaldo nei kojyčių, nei rankyčių – negali atsistoti, eiti ar paimti daiktų. Šiuo metu mano vaikas net negali atsisėsti, apsiversti ant šono. Tiesa, džiaugiamės, kad jis pats geba nuryti maistą ir bent jau kol kas berniukui nereikia statyti gastrostomos", – atviravo Domanto mama.

Kaip pasakojo moteris, berniuko kasdienybė – visiškai gulimos padėties rėžimas, todėl kiek įmanoma dažniau esą reikia mankštinti sūnaus kūną, kad rankų ir kojų sąnarių judėjimas nesumažėtų dėl minkštųjų audinių ar nervų pakitimų bei neimtų trumpėti sausgyslės.

"Vaikui atliekamos procedūros poliklinikoje, raidos centre. Taip pat skiriami kelialapiai į sanatoriją – naudojamės visu tuo, ką finansuoja valstybė. Tačiau mankštose lankomės ir privačiai", – sakė Lina.

Domantui diagnozuota ir kairiojo klubo sąnario displazija (patologija, kai klubo sąnario vystymasis atsilieka nuo normos dėl įgimtų sąnario pakitimų ar tam tikrų sąlygų, kilusių po gimdymo, – aut.past.). Dėl šios priežasties, pasak pašnekovės, prieš metus vaikui buvo atlikta operacija, kurios metu ties kirkšnimis prakirpti ir šiek tiek atlaisvinti raumenys, kad klubo sąnarys nirtų mažiau. Tačiau tai esą mažai gelbsti. Todėl netolimoje ateityje planuojama atlikti dar vieną sudėtingą klubo sąnario operaciją.

Epilepsijos priepuoliai

Taip pat berniukui tenka kovoti su sunkiai kontroliuojamais epilepsijos priepuoliais. Vieni iš jų – sunkesni, bet retesni, o kiti – galintys pasikartoti net iki keliasdešimties kartų per dieną. Laimei, pastarojo tipo priepuoliai trunka vos kelias sekundes, per kurias vaikas nepraranda sąmonės ir netrukus vėl geba sugrįžti į žvalią būseną. Be viso to, esą sutrikusi ir Domanto emocinė raida bei dėl abiejų akių regos nervų atrofijos – komplikuota rega.

"Sūnus mato labai ribotai, bet lyginant su tuo, kokia jo rega buvo vienerių metų ir dabar, kai vaikui – beveik ketveri, jo rega pagerėjo, nes jau du kartus buvome išvykę į kliniką Novosibirske (miestas Rusijoje Vakarų Sibiro lygumos pietryčiuose, prie Obės upės, – aut. past.), kur berniukui taikyta makrofagų ląstelių terapija ir skirtas specialus gydymas akims. Jis jau geba sukoncentruoti dėmesį į arčiau esančius daiktus bei kelias sekundes išlaiko akių kontaktą su žmonėmis. Lengviau reiškia įvairias emocijas, garsus", – esamais pasiekimais gerinant mažylio sveikatos būklę džiaugėsi pašnekovė.

Ieškojo alternatyvos

"Pirmiausiai buvome nusiuntę užklausą į kliniką Maskvoje dėl kamieninių ląstelių terapijos taikymo. Tačiau sulaukėme atsakymo, kad mūsų sūnui toks gydymas negalės būti taikomas – dėl per daug aktyvių epilepsijos priepuolių jis būtų neveiksmingas, nes kamieninės ląstelės žūtų. Rankų nenuleidome ir toliau ieškojome alternatyvos, kuri pasiteisintų. Ją atradome bendraudami su kitų vaikų, turinčių panašių sveikatos problemų, tėvais. Būtent jie nurodė mums kliniką jau minėtame Novosibirske, kur taikomas gydymas makrofagų ląstelių terapija", – prisiminė kaunietė.

Kaip pasakojo ji, taikant minėtą terapiją, iš vaiko kraujo išskiriamos specifinės ląstelės ir savaitę dauginamos bei auginamos. Vėliau, procedūros metu, atliekama punkcija į stuburą, kur jos sušvirkščiamos atgal.

Nuo tada, kai ryžomės taikyti makrofagų terapiją, matome pagerėjimą, ir tai mums, tėvams, suteikia didelį džiaugsmą.

"Patekusios į smegenis makrofagų ląstelės suaktyvina smegenų ląsteles ir jos efektyviai perima darbą iš žuvusių smegenų ląstelių. Ši terapija turėtų paskatinti sūnaus raidos tobulėjimą. Kai pirmą kartą išvykome į Novosibirską, Domantui buvo dveji metai ir keturi mėnesiai. Antrąjį sykį atlikti makrofagų terapiją ryžomės praėjusių metų balandžio mėnesį. Kaip minėjau, pastebime, kad pagerėjo sūnaus emocinė raida bei rega. Fiziškai vaikas taip pat stiprėja, tik galbūt ne taip sparčiai kaip norėtumėme", – su gydymu susijusius niuansus vardijo Lina.

Tėvai pastebi pagerėjimą

Pasak jos, vienas tokio gydymo terapijos kartas, trunkantis dešimt dienų, įskaičius reikiamus atlikti tyrimus ir išlaidas kelionei, kainuoja apie 9 tūkst. eurų. Paklausta apie tai, kaip mažylio perspektyvas vertina Lietuvos medikai, moteris neslėpė – vaiko sveikatos būklė yra išties sunki, nes pažeista itin didelė dalis smegenų.

"Mūsų šalies medikai, kalbėdami apie Domanto ateitį, žymaus pagerėjimo neprognozuoja. Maža tikimybė, kad sūnus vaikščios, kalbės. Mankštos ir kitokio tipo procedūros skiriamos tam, kad jo kasdienybė taptų bent šiek tiek lengvesnė – pavyktų sumažinti skausmus dėl raumenų tempimo ir kitus panašius diskomfortą sukuriančius dalykus. Tačiau nuo tada, kai ryžomės taikyti makrofagų terapiją, matome pagerėjimą, ir tai mums, tėvams, suteikia didelį džiaugsmą. Kai nori padėti vaikui, ieškai įvairiausių būdų", – kalbėdama emocijų neslėpė Lina.

Norėtų tęsti gydymą

Pašnekovės teigimu, pastarojo gydymo Valstybinė ligonių kasa Lietuvoje nekompensuoja, nes nėra iki galo įrodytas tokios terapijos veiksmingumas. Tad už visa tai mokėti tenka iš lėšų, kurias šeimai jau kelis kartus paaukojo geros valios žmonės.

"Norėtumėme dar bent vieną kartą išvykti į Novosibirską, nes pirminiame makrofagų ląstelių terapijos plane yra numatyti bent trys kartai. Tačiau patys tokios sumos sutaupyti neišgalime. Taip pat labai didelę reikšmę turi ir reabilitacija po šios terapijos – fizioterapija, ergoterapija, sensorinė terapija, logopedų užsiėmimai, akių stimuliacijos terapija – visa tai, kas svarbiausia sūnaus emocinei ir fizinei raidai skatinti ir tobulinti. Todėl vieną kartą jau buvome išvykę į reabilitacijos centrą Lenkijoje "Olinek". Šiais metais planuojame ten vykti dar tris kartus. Vienas dvi savaites trunkantis vizitas tokioje reabilitacijoje kainuoja apie 2 tūkst. eurų", – atviravo Lina.

Prie patalo prikaustyto berniuko tėvai rankų nenuleidžia – viltis deda į specialiąją terapiją.

Medikės pastebėjimai

Moters teigimu, nuosekliausiai mažojo Domanto būklę stebi Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriaus vadovė dr. Jūratė Laurynaitienė. "Kauno dienos" žurnalistams medikė sakė, kad berniukas gimė hipoksijoje, t.y. pridusęs, todėl naujagimio būklė buvo sunki dėl pasikartojančių traukulių, infekcijos, įgimtos smegenų formavimosi ydos – Chiari malformacijos.

"Tai nulėmė, kad vaiko vystymasis sutrikęs, kartojasi epilepsijos priepuoliai. Pacientui diagnozuotas diskinezinis cerebrinis paralyžius, epilepsija, Arnold-Chiari sindromas. Beveik kasdien berniukas patiria epilepsijos priepuolius. Būna periodai, kai priepuoliai būna retesni ar dažnesni, bet visuomet reikia vartoti medikamentus juos slopinti", – sakė J.Laurynaitienė.

Pasak jos, Domantui jau naujagimystės periodu stebėta vėluojanti raida, sutrikęs valgymas, dėl to anksti pradėta taikyti abilitacija (priemonių kompleksas, kuris padeda išmokti, išsaugoti ir patobulinti įgūdžius tiems, kurių raida sutrikusi, – aut.past.). Berniukui atlikti visi reikiami tyrimai, taikyti būtini gydymo metodai, skirtas medikamentinis epilepsijos priepuolių gydymas, taikyta reabilitacija. Vaikui Lietuvoje taip pat taikomos įvairios reabilitacinės priemonės – kineziterapija, ergoterapija.

Paklausta apie tai, ką mano apie Domanto tėvų pasirinkimą taikyti sūnui makrofagų ląstelių terapiją Novosibirske, medikė teigė žymesnio berniuko sveikatos būklės pagerėjimo po minėto gydymo esą nepastebinti. J.Laurynaitienė pridūrė, kad Lietuvos medikai daro viską, ką gali, kad būtų užtikrinta stabili mažojo paciento būklė.

Reikalinga parama

Norintys ir galintys prisidėti prie geresnės Domanto sveikatos būklės, gali tai padaryti:

Gavėjas: Domantuko paramos fondas

Įmonės kodas: 304992386

Bankas: "SEB"

Banko kodas: 70440

Sąskaitos nr. LT887044060008269413

SWIFT: CBVILT2X

PayPal: lina8218@gmail.com

Mokėjimo paskirtis: parama Domantukui

Gydymas efektyvus

Darius Lavickas ir jo dukra Ugnė yra mažeikiškiai, bet pastaruoju metu apsigyveno Kaune. Tiesa, ne savo noru. Mergina čia gydoma po to, kai jai staiga pasireiškė labai sunki ir labai reta patologija – stuburo smegenyse plyšo kraujagyslė.

Taip nutiko dėl aneurizmos – nenormalaus smegenų kraujagyslės dalies išsiplėtimo. Suplonėjus ar susisluoksniavus kraujagyslės sienelei, ji išsipučia lyg maišelis ar balionas. Pavojingiausia, kad ta vieta bet kada gali plyšti.

Apie šią Ugnės patologiją išsiaiškinta ne iš karto. Paniką jai, artimiesiems kėlė ne tik sunki būklė, bet ir nežinia, kas nutiko, kodėl, kaip gydytis.

"Šiuo metu pacientė yra gydoma Kauno klinikų filiale Vaikų reabilitacijos ligoninėje "Lopšelis". Ja rūpinasi daugiadalykė gydytojų specialistų komanda. Pasakyti tikslias prognozes dar yra per anksti dėl sudėtingos patologijos, tačiau jos būklė gerėja – pacientė po truputį pradeda judėti", – vilties teikė Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausiosios specialistės Eglės Audickaitės atsakymas.

Netikėta kaip perkūnas

Ugnės tėtis pasakojo, kad viskas įvyko labai staiga.

"Tą dieną mes su dukra ramiai pasivaikščiojome po Mažeikius, po parduotuves. Grįžome namo, po kurio laiko ji atsisėdo ruošti pamokų. Apie aštuntą valandą, gal kiek vėliau, į kambarį, kuriame buvau, staiga įbėgo dukra paklaikusiomis akimis, čiupinėdama sau sprandą, nugarą, pradėjo rėkti, kad skauda nežmoniškai, prašė pagalbos, šaukė, kad miršta, sukniubo ant lovos", – siaubingas akimirkas prisiminė D.Lavickas.

Kol atvyko medikai, mergina, tėvo teigimu, jau buvo paralyžiuota. Kojas ir rankas šiek tiek dar judino, bet sakė, kad nebejaučia kūno. Medikams pabandžius ją pakelti šaukė iš skausmo, bet pati pajudėti nebegalėjo.

Važiuojant į ligoninę Ugnė tėčiui tarstelėjo, kad nebevaldo šalinimo organų, skundėsi dideliu skausmu sprando srityje. Šiauliuose mergina kažkiek pajudino kojas ir rankas, bet jas jautė kaip svetimas, kaip medines, nutirpusias. Pati nesėdėjo, galėjo tik gulėti.

Tėvo teigimu, medikai iš pradžių spėjo, kad jo dukrai – depresija, nerimo sutrikimas, psichosomatinė liga. Deja, būklė tik blogėjo.

Ji nepalūžta, labai nori pasveikti, vaikščioti. Gydytojai sako, kad reikės daug laiko ir daug darbo. Pirmieji mėnesiai yra svarbiausi.

Didžiulis noras pasveikti

Po keturių dienų Ugnė iš Šiaulių ligoninės buvo atvežta į Kauno klinikas.

"Čia buvo atlikti tyrimai magnetinio rezonanso metodu, kuris parodė sunkią ligą. Plyšo kraujagyslė ir užliejo stuburo smegenis, dėl to ištiko paralyžius. Dėl nepakeliamo skausmo dukra negalėjo miegoti. Nemiegodavome abu", – atsiduso vyras.

Jis aiškino apie medikų atliktą sudėtingą operaciją, per kurią sutvarkytas kraujagyslių darinys, atverti stuburo smegenų dangalai, kad tindami nespaustų smegenų. Ugnei buvo atliktos dvi operacijos.

D.Lavickas džiaugėsi, kad kvėpavimas ir širdies veikla normalizavosi, tačiau tam, kad Ugnė pati galėtų sėdėti ar pakelti koją, dar reikės daugybės pastangų.

"Kasdien nors po mažą mažą judesiuką padarome – vis į priekį. Mankštinamės, Ugnė yra masažuojama", – pažanga džiaugėsi vyras.

D.Lavickas didžiuojasi dukros stiprybe.

"Ji nepalūžta, labai nori pasveikti, vaikščioti. Gydytojai sako, kad reikės daug laiko ir daug darbo. Pirmieji mėnesiai yra svarbiausi, bet neaišku, kaip mums toliau seksis. Gydytojai sakė, kad stuburo smegenų kraujagyslės plyšimas yra retas reiškinys, patys studijavo užsienio literatūrą", – kalbėjo tėvas.

Jis pridūrė žinąs, kad šiais metais antras vaikas operuotas dėl panašios diagnozės.

Prašo pagalbos

Vaikų reabilitacijos ligoninėje, kur šiuo metu gydoma Ugnė, jai užtikrinama visapusiška pagalba, bet finansinės pagalbos reikės išėjus iš ligoninės.

"Dėl galimybių pasveikti gydytojai, kaip ir mes, nusiteikę optimistiškai, bet nereikia pamiršti, kad tai sunki ligonė. Juolab kad sprando srityje stuburo smegenyse dar ne viskas sutvarkyta. Kraujagyslių darinį užkimšti pavyko apie 60 proc. Trūkio pasikartojimo tikimybė – 10–20 proc. Reikia saugotis hormonų pusiausvyros sutrikimų, traumų, kad neišprovokuotų pasikartojimo. Ateitis parodys, kokios galimybės pasveikti", – dėstė D.Lavickas.

Rūpindamasis dukra, jis bando ieškoti teisybės dėl iš pradžių ją bandžiusių gelbėti medikų veiksmų. Vyras įsitikinęs, kad jeigu teisinga diagnozė būtų nustatyta bent diena anksčiau, Ugnės būklė nebūtų taip sunkiai komplikavusis, mergaitei būtų bent kiek lengviau pasveikti.

Kol Ugnė, gydytojų ir artimųjų padedama, stengiasi sveikti, tėvas suka galvą, ko griebtis, kad jos reabilitacijos procesas nesustotų ir nesulėtėtų, kai ji bus išleista iš ligoninės.

Pastaruoju metu D.Lavickas nedirbo, nes pats turi sveikatos problemų.

"Prieš nelaimę du mėnesius turėjau nedarbingumo pažymėjimą. Mano pragyvenimo šaltinis – pašalpa, lygi 238 eurų. Jos turi užtekti trims asmenims", – skaičiavo vyras.

Po skyrybų su juo liko gyventi du vaikai – Ugnė su dabar jau aštuoniolikmečiu broliu.

Norintieji prisidėti prie Ugnės sveikimo, kai ji bus išleista iš ligoninės, gali padaryti aukodami lėšas:

MAŽEIKIŲ NEĮGALIŲJŲ CENTRAS, sąsk. Nr. LT937300010075188514, "Swedbank", mokėjimo paskirtis: parama Ugnei Lavickaitei;

Darius Lavickas, sąsk. Nr. LT797300010086009310, "Swedbank", mokėjimo paskirtis – parama;

PayPal sąskaita – darevicus@gmail.com.

Šis nepaprastas pasiekimas yra pagrįstas protezu, o ne stuburo pažeidimo išgydymu. Panaudojant laidus, elektrodus, kompiuterinę programinę įrangą buvo atkurtas nutrauktas ryšys tarp paciento smegenų ir raumenų.

„Kiek žinome, tai pirmas atvejis pasaulyje, kai žmogus sunkų ir chronišką paralyžių patyręs žmogus tiesiogiai naudoja smegenų veiklą savo paties rankai judinti ir praktiškiems judesiams atlikti“, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinis tyrimo autorius Bolu Ajiboye (Bolus Adžibojė) iš JAV Case'io (Keisio) Vakarų rezervacijos universiteto.

Tyrimo pacientui, 56-erių metų Billui Kochevarui (Bilui Kočevarui), į galvą buvo implantuoti du piliulės dydžio elektrodų klasteriai smegenų signalams nuskaityti. Tuos signalus interpretuoja kompiuteris ir paverčia juos elektriniais impulsais.

Tada per elektrodus sužadinami vyro rankos raumenys.

Po maždaug dešimtmečio nejudrumo tai sudarė sąlygas B. Kochevarui per laboratorinius bandymus siurbčioti kavą, pasikasyti nosį ir valgyti bulvių košę.

Kad įveiktų sunkio jėgą, B. Kochevaras naudojasi mobilia atrama, kurią taip pat valdo jo smegenys, medicinos žurnale „The Lancet“ rašė tyrimo autoriai.

Nors šis protezas tebėra eksperimentinis, tyrėjai viliasi, kad jų darbas vieną dieną padės paralyžiuotiems žmonėms patiems atlikti kasdienes užduotis.

„Novatoriška, bet ...“

Mokslininkai ieško, bet dar nerado, būdo ištaisyti paralyžių sukeliančius stuburo smegenų pažeidimus. Be to, jie vysto alternatyvius sprendinius, kaip būtų galima atkurti ryšį tarp smegenų ir kūno raumenų.

Ankstesnių bandymų metu taip pat buvo naudojami protezai. Pernai buvo pranešta apie bandymą, kurio metu elektrodai ant odos padėjo amerikiečiui Ianui Burkhartui (Ijanui Burkhartui), kurio paralyžius nėra toks sunkus, sugniaužti ir atgniaužti ranką.

Kiti metodai sudaro sąlygas pacientams mintimis valdyti kibernetinę ranką.

B. Kochevarui mokymasis naudotis protezu prasidėjo nuo rankos, kuri pasirodydavo ekrane, simuliavimo. Jis sparčiai darė pažangą, mokydamasis judinti ranką mintimis.

Per treniruotes jis mokslininkams pasakojo: „Tiesiog pagalvoju „tieskis“ ir ji tiesiasi.“

Vis dėlto šios technologijos pritaikymas ribotas. Vienas iš kliuvinių – kad norėdamas valdyti savo ranką B. Kochevaras visą laiką turi ją stebėti, nes dėl paralyžiaus prarado intuityvų galūnių judėjimo ir padėties pojūtį, sako mokslininkai.

B. Kochevaras liko suparalyžiuotas po avarijos, kai lietingą dieną važiuodamas dviračiu rėžėsi į sunkvežimio galą. Po maždaug aštuonerių metų, 2014-aisiais, jam į smegenis buvo implantuoti elektrodai.

Šio tyrimo suteikta viltis jį labai paveikė.

„Žmogui, kuris buvo sužeistas aštuonerius metus ir negalėjo judėti, gebėjimas nors tiek pajudėti man atrodo stulbinantis, – sakė B. Kochevaras. – Tai geriau, nei galvojau.“

Laukia dar daug darbo, kol šį protezą bus galima plačiai panaudoti.

„Šis tyrimas novatoriškas, – komentare rašė Steve'as Perlmutteris (Stivas Perlmuteris) iš Vašingtono universiteto. – Tačiau šis gydymo metodas dar toli gražu neparengtas naudoti už laboratorijos sienų.“

Tam reikia sistemos patobulinimų – pavyzdžiui, pereiti prie belaidžio ryšio technologijų. Be to, reikia didinti smegenų implantų ilgaamžiškumą ir veiksmingumą, sakė B. Ajiboye.

Tačiau jis pridūrė: „Ši technologija visiškai galėtų tapti žmonių su chronišku ir visišku paralyžiumi klinikinio gydymo standartu.“

Technologijos laukia pacientai

Naujoji „smegenų ir kompiuterio sąsajos“ technologija ateityje turėtų padėti tūkstančiams paralyžiuotų žmonių. Išgirdusi apie sistemą, ją išbandyti svajoja ir 64 metų amerikietė Dennis Degray, kuri prieš dešimt metų po patirtos apmaudžios traumos liko paralyžiuota.

„Lyjant lietui nusprendžiau išnešti šiukšles. Vienoje rankoje laikiau maišą kitoje – šiukšlių dėžę. Eidama per šlapią žolę paslydau ir nusileidau tiesiai ant galvos“, – pasakoja Dennis.

Neseniai mokslininkai patvirtino, kad keturi visiškai paralyžiuoti pacientai sugebėjo mintimis atsakyti į klausimus kompiuterio ekrane.

Griūdama Dennis pažeidė stuburą. Po patirtos traumos moteris buvo visiškai paralyžiuota. Nuo tos akimirkos ji nebegalėjo judinti nei rankų, nei kojų. Todėl Dennis ypač aktyviai domisi „smegenų ir kompiuterio sąsajos“ programomis. Amerikietė viliasi, kad ši technologija ateityje jai palengvins gyvenimą ir suteiks galimybę daug darbų atlikti pačiai.

Svarbus žingsnis

Panašu, kad D. Degray viltys yra realios. Neseniai mokslininkai patvirtino, kad keturi visiškai paralyžiuoti pacientai sugebėjo mintimis atsakyti į klausimus kompiuterio ekrane. Eksperimente dalyvavusiems nustatyta šoninė amiotrofinė sklerozė, dar kitaip vadinama Lu Gerigo liga, todėl nė vienas jų iki šiol neturėjo jokios galimybės komunikuoti.

Kiekvienam pacientui į smegenų dalį, kontroliuojančią judesius, buvo implantuotos viena ar dvi mažytės mikroschemos. Smegenų ląstelių siunčiami signalai buvo perduodami į kompiuterį, kuriame jie buvo iššifruoti į „pažymėkite“ ir „paspauskite“ komandas, leidusias judinti žymeklį ant ekrano klaviatūros. Du pacientai labai greitai perprato sistemą ir sugebėdavo per minutę parašyti nuo šešių iki aštuonių žodžių. Palyginimui – nuolatinis išmaniojo telefono naudotojas sugeba parašyti nuo dvylikos iki devyniolikos žodžių per minutę.

Implantuojamos mikroschemos, sudarytos iš elektrodų tinklo, yra išties mažos, jų dydis panašus į tabletę nuo galvos skausmo. Jos chirurginiu būdu buvo implantuotos į smegenų žievę maždaug milimetro gyliu. Taigi vos tik pacientas pagalvodavo apie rašymą, gautas signalas būdavo iš karto siunčiamas į kompiuterį, kuriame iki tol bendrauti nesugebėdavęs žmogus jau galėdavo rašyti žodžius.

Pacientai suprato, jog norint pajudinti žymeklį reikia susikurti kokį nors vaizdinį. Pavyzdžiui, vienas pacientas mintyse įsivaizduodavo, jog tekstą rašo spaudydamas klaviatūros mygtukus. 

Smegenų ir kompiuterio technologija kol kas yra naudojama tik laboratorijose, atliekant tyrimus su pacientais. Tačiau mokslininkai tikisi, kad jau per artimiausius kelerius metus ja galės pradėti naudotis kiekvienas nuo paralyžiaus kenčiantis žmogus. Jie mano, kad smegenų jungimas su kompiuteriu ateityje padės tokiems asmenims būti savarankiškiems ir nepriklausomiems nuo kitų pagalbos.

Technologija tobulės

Šiuo metu smegenis jungiant su kompiuteriu yra naudojami laidai, o tai yra labai nepatogu ir netgi pavojinga. Todėl mokslininkai siekia, kad ateityje ši technologija būtų belaidė. Žinoma, belaidžiam įrenginiui bus reikalingas maitinimo šaltinis, tad mokslininkai dabar bando jį sukurti.

Pavykus ištobulinti tokią bevielę technologiją, žmogus galėtų naudotis bet kuriuo kompiuteriu, prie jo prijungus imtuvą, kuris gaudytų paciento smegenyse įmontuotos mikroschemos signalą. Tokiu atveju paralyžiuotas žmogus galėtų pats individualiai valdyti kompiuterį, o ateityje galbūt net ir bet kokį kitą prietaisą.

Tarp kita ko

Dažniausios paralyžiaus priežastys JAV: insultas (33 proc.), stuburo smegenų pažeidimai, traumos (27 proc.), išsėtinė sklerozė (19 proc.)

Stuburo smegenų pažeidimai ir traumos per metus JAV sveikatos apsaugos sistemai kainuoja maždaug 40 milijardų dolerių.