Praėjusį ketvirtadienį prasidėjęs ir visą savaitgalį vykęs 12-asis tarptautinis folkloro festivalis "Parbėg laivelis" miestiečius kvietė atrasti folkloro įvairovę.

Šį kartą sulaukta svečių iš Estijos, Latvijos, Ispanijos, Kroatijos, Makedonijos, Rusijos, Serbijos, Suomijos, Ukrainos ir įvairių Lietuvos regionų.

Programa džiugino ne tik Dangės skvere, bet pirmą kartą – ir ant kelto, plukdančio į Smiltynę, denio, kur įvairiomis kalbomis festivalio dalyviai atliko marių dainas. Taip jie prisistatė ir pradėjo festivalį.

Tai supykdė su vaiku į Smiltynę keliavusią klaipėdietę mamą.

"Kelte – rusų propaganda, šventė ar dar kas. Kodėl aš ir mano išsigandęs vaikas turi klausytis tokio absurdo? Reikia kelti šį klausimą, nes tai yra siaubas ir nepagarba šaliai bei jos žmonėms. Tokie dalykai turi būti daromi prie ambasadų, o ne viešosiose vietose. Kaip mes reprezentuojame Lietuvą? Kaip "ruskyną", negerbiantį kultūros. Tai patinka tik rusakalbiams", – apie kultūrinį renginį atsiliepė moteris.

Klaipėdietė, ko gero, nežinojo apie mieste vykusią tarptautinę šventę, skatinančią įvairių tautų bendrystę, kultūros ir tradicijų puoselėjimą.

Juk mes negalėjome neleisti koncertuoti rusų grupei.

"Tai yra tarptautinis festivalis, turėjome svečių ir iš Kroatijos, Makedonijos, kolektyvai tikrai keitėsi. Buvo skelbiamas grafikas, kiekvienas jų koncertavo po vieną valandą. Juk mes negalėjome neleisti koncertuoti rusų grupei. Tai būtų netolerantiška", – stebėjosi Klaipėdos etnokultūros centro atstovė Ina Štomberkienė.

Uostamiestyje festivalio metu viešėjo du kolektyvai iš Rusijos. Kai kurie klaipėdiečiai pastebėjo priešingai, esą jokios politikos šventėje nebuvo, už rankų susikibę linksminosi rusai, ukrainiečiai ir kiti renginio dalyviai.

"Nenorėjome kažko išskirti, visi mums vienodi – ir rusai, ir kroatai, ir serbai. Festivalyje dėmesį skyrėme tradicijoms, o ne į tai, kokia kalba žmonės kalba. Aišku, pasipiktinimų visada būna, ir tai yra natūralu. Negali folkloras patikti visiems. Gal dabar per daug dėmesio kreipiama į rusus?" – kėlė klausimą I.Štomberkienė.

Festivalis yra įtrauktas ir į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Daugiau kaip 900 dalyvių dėka miestas kelioms dienoms virs oaze, kur skamba liaudies žodis – klesti tautosakos sodas. Atrasti ir pažinti tautosakos sodą organizatoriai kviečia kartu su dalyviais iš Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Makedonijos, Rusijos, Serbijos, Suomijos, Ukrainos ir įvairių Lietuvos regionų. Danės skvere (prie paminklo „Arka“ ir prie skulptūros „Žvejas“), KU Botanikos sode, Dramos teatre bei laivų, keltų deniuose per 4 dienas įvyks bemaž 50 įvairių renginių, svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Išskirtinis dėmesys skiriamas mūsų kraštui – Mažosios Lietuvos regiono folklorui, tradicijoms.

Dainos ant vandens

12-asis „Parbėg laivelis“ klaipėdiečius ir miesto svečius kvies ne tik į tradicinius, bet ir į naujus festivalio renginius. Jau pirmąją festivalio dieną žmonėms, vasarojantiems pajūryje ir besikeliantiems keltu iš Šiaurinio rago į Smiltynę bei atgal, skambės tradicinė muzika – 3 rytus reisinių keltų keleivius pasitiks skambi festivalio svečių muzika. Penktadienį, liepos 20 d. 17 val. pakėlus Pilies tiltą, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos laivais tradiciškai Danės upe įplauks festivalio dalyviai ir užtvindys miestą vingriausiomis melodijomis.

Tautosakos sodas auga ir žydi

Šių metų festivalį paskyrę Lietuvos šimtmečiui, organizatoriai siūlo klaipėdiečiams ir miesto svečiams mėgautis sodu, kur noksta tiek smulkiosios, tiek pasakojamosios, tiek  dainuojamosios tautosakos vaisiai, susipažinti su žymiausiais tautosakos sodo sodininkais – asmenybėmis, gyvenimą paskyrusioms tautosakos rinkimui, leidimui, puoselėjimui, sklaidai. Jau pirmąją festivalio dieną,  ketvirtadienį (liepos 19 d.), 17 val. kviečia į parodos „Lietuvininkų dainų sodas“ atidarymą KU Botanikos sode. Lankytojų laukia stendai, kuriuose chronologiškai pateikta glausta informacija apie Mažosios Lietuvos dainuojamosios tautosakos palikimą, supažindinama su žymiausiais liaudies dainų rinkėjais, dainynų leidėjais, liaudies dainininkais – garsiausiais Lietuvininkų dainų sodo sodininkais bei jų nuveiktais darbais. Atidarymą Klaipėdos krašto dainomis papildys šio krašto folkloro ansambliai, pakviesiantys visus žiūrovus į bendrus pasidainavimus.

Liepos 20 d. 19 val. išskirtinio žiūrovų dėmesio tikimasi didžiajame koncerte „Gyvenimas po skara. Šimtmečio palikimas“. Koncertas – tai padėka praėjusiam laikui, senolių, motinų, žmonų, dukrų atminimui. Renginio metu skleisis skarotos paslaptys apie žmogaus gyvenimą  Mažojoje Lietuvoje, kituose Lietuvos kampeliuose ir svečiose šalyse. Pažinsime, koks iškalbingas skaros dėvėjimas, kiek daug joje simbolinių, prasmių.

Liepos 22 d. 18 val. vyks Sauliaus Petreikio & World Orchestra koncertas „Pasaulis sveikina Lietuvą“, kuris kaip kelionė aukštyn mitinio pasaulio medžio šakomis, o jos gidas Saulius Petreikis – nuoširdus, ekspresyvus ir niekad nenuspėjamas. Kartais tai eksperimentas, o kartais tvari struktūra, nes atlikėjas kuria nuo archajiško folko iki modernios World muzikos ir netgi su ekspresyvaus džiazo elementais.

Augu pažindamas

Festivalio žiūrovai apsilankę KU Botanikos sode net tik susipažins su paroda „Lietuvininkų dainų sodas“ (veiks iki spalio 31 d.), bet ir sudalyvaus festivalio užsienio svečių sutiktuvėse (liepos 19 d.), susitikimuose, edukacijose, kameriniuose folkloro ansamblių pasirodymuose (liepos 20-22 d.). KU Botanikos sodas nuostabi vieta pažinimui – susitikimo su etnologe Rita Balkute tema – „Augalai šalia mūsų: ritualas, vaistas, maistas“; LSMU lektorius Virgilijus Skirkevičius pasakos apie vaistinguosius augalus lietuvių liaudies medicinoje; KU Botanikos sodo darbuotojai kvies aktyviai dalyvauti edukacijose ir išsamiau pažinti augalus, naudotus buityje, kalendorinėse šventėse bei apeigose.

Festivalio renginių metu Botanikos sodo lankymas nemokamas.

Tradicinis „Parbėg laivelis“ jomarkas

Liepos 20 d. prasidedantis Klaipėdos jomarkas tikisi iš lankytojų specialaus pasiruošimo – prekiaujantys meistrai sutiks derėtis tik tuo atveju, jei pirkėjas mokės lietuviškų patarlių ar priežodžių. Šių metų  jomarke, vyksiančiame Danės skvere (abipus Tiltų gatvės) dalyvaus virš 200 amatininkų, liaudies meistrų, tautinio, kulinarinio paveldo puoselėtojų iš visos Lietuvos. Jie populiarins senuosius Mažosios Lietuvos bei kitų Lietuvos etnografinių regionų amatus – įrengs akį traukiančias  gaminių ekspozicijas, demonstruos amatus bei kvies iš arčiau su jais susipažinti. Didžioji dalis atvykstančių jomarko dalyvių yra sertifikuoti tradicinių amatų meistrai, tautinio paveldo produktų gamintojai. 

LRT radijo viktorinos „Ot tai tau“ autorė ir vedėja Gražina Kadžytė šį savaitgalį klausimus „Iš kalbos ir literatūros, tautosakos ir etnokultūros“ uždavinės klaipėdiškiams ir festivalio svečiams. Numatomos dvi valandos viktorinų – šeštadienį 11-12 val. ir sekmadienį 11-12 val. –  į kurias sutilps apie 30 įvairiausių klausimų, artimų Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos tematikai. Paminėsime etnokultūrai nusipelniusius žmones, prisiminsime Simonaitytės, Vydūno raštus, šio krašto dainas, sakmes, įdomesnius lietuvininkų ir kuršininkų žodžius. Aktyvių dalyvių laukia gausus prizų kraitis, kurį sukrovė šventinio jomarko dalyviai: amatininkai, tautodailininkai, kulinarijos paveldo meistrai. Na, o tęsiant seną  Klaipėdos miesto tradiciją – kafijos ritualą, kai popiet miesto ponios išeidavo į miestą, į kavinukes išgerti kavos, anuomet įprastos vadinti kafija, 16 val. jomarke pakvips kava. Išgerti kafijos ir pabendrauti pakviesti Klaipėdos miesto kultūros žmonės, įvairių iniciatyvų autoriai, festivalio svečiai.

Šeimų kiemas – atraskime per tradiciją

Jomarko erdvėje, Danės skvere ties „Žvejo“ skulptūra, įsikurs Šeimų kiemas. Nuo penktadienio iki sekmadienio 12-18 val. čia veiklos ras ir mažas, ir didelis. Veiks tradicinių žaidimų ir pramogų salelė, vyks vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansamblių pasirodymai, edukatoriai mokys drožinėti medinius laivelius, laimės paukščius, pasigaminti vilkelius, ūžes, sukučius, rišti lėlytes, skieteliu austi juosteles, austi iš augalų,  rišti žolinukus, pinti gorčius, klaipėdietiškais būdais pinti kasas, piešti tradicinius raštus ant maišelių, kepti įvairių rūšių senovinę duoną, lipdyti iš vaško, molio, drožti skiedras ir kt. 

Kameriniai koncertai folkloro mylėtojams

Etnogurmanai 3 festivalio vakarus yra kviečiami į Klaipėdos dramos teatro Mažąją salę. Liepos 19 d. Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai pristatys savitas, šiemet pripažintas vienomis iš geriausių Lietuvoje, programas „Lietuvininkai“ („Kuršių ainiai“) ir „Ernstas Vilhelmas  Berbomas“ („Alka“). Liepos 20 d.  suteikiama proga pasimėgauti užsienio svečių atliekamomis polifoninėmis melodijomis, o liepos 21 d. – folkloro improvizacijomis, kurias atliks „Vilko pupos“. Kvietimai į Dramos teatro renginius bus dalijami likus valandai iki renginio prie Dramos teatro įėjimo.

Festivalio organizatoriai lauks Jūsų ir tradiciniuose renginiuose: dieniniuose – svečių koncertinių programų, tautinio kostiumo pristatymuose bei vakariniuose – instrumentinės muzikos, užsienio svečių, tradicinių šokių koncertuose. Na, o penktadienį ir šeštadienį kviečiame iki pat vidurnakčio kartu pasišokti tarptautiniame „Vožinyje“.

Tradicija jau tampa ir sekmadienio šv. Mišios Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje už liaudies giesmininkus bei tarptautinis tradicinių giesmių koncertas po jų.

Organizatoriai tikisi, jog tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ suburs klaipėdiečius ir miesto svečius skambiai ir nepakartojamai švęsti valstybės šimtmetį.

Visi renginiai nemokami.

Festivalis yra įtrauktas ir į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Daugiau kaip 900 dalyvių dėka miestas kelioms dienoms virs oaze, kur skamba liaudies žodis – klesti tautosakos sodas. Atrasti ir pažinti tautosakos sodą organizatoriai kviečia kartu su dalyviais iš Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Makedonijos, Rusijos, Serbijos, Suomijos, Ukrainos ir įvairių Lietuvos regionų. Danės skvere (prie paminklo „Arka“ ir prie skulptūros „Žvejas“), KU Botanikos sode, Dramos teatre bei laivų, keltų deniuose per 4 dienas įvyks bemaž 50 įvairių renginių, svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Išskirtinis dėmesys skiriamas mūsų kraštui – Mažosios Lietuvos regiono folklorui, tradicijoms.

Dainos ant vandens

12-asis „Parbėg laivelis“ klaipėdiečius ir miesto svečius kvies ne tik į tradicinius, bet ir į naujus festivalio renginius. Jau pirmąją festivalio dieną žmonėms, vasarojantiems pajūryje ir besikeliantiems keltu iš Šiaurinio rago į Smiltynę bei atgal, skambės tradicinė muzika – 3 rytus reisinių keltų keleivius pasitiks skambi festivalio svečių muzika. Penktadienį, liepos 20 d. 17 val. pakėlus Pilies tiltą, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos laivais tradiciškai Danės upe įplauks festivalio dalyviai ir užtvindys miestą vingriausiomis melodijomis.

Tautosakos sodas auga ir žydi

Šių metų festivalį paskyrę Lietuvos šimtmečiui, organizatoriai siūlo klaipėdiečiams ir miesto svečiams mėgautis sodu, kur noksta tiek smulkiosios, tiek pasakojamosios, tiek  dainuojamosios tautosakos vaisiai, susipažinti su žymiausiais tautosakos sodo sodininkais – asmenybėmis, gyvenimą paskyrusioms tautosakos rinkimui, leidimui, puoselėjimui, sklaidai. Jau pirmąją festivalio dieną,  ketvirtadienį (liepos 19 d.), 17 val. kviečia į parodos „Lietuvininkų dainų sodas“ atidarymą KU Botanikos sode. Lankytojų laukia stendai, kuriuose chronologiškai pateikta glausta informacija apie Mažosios Lietuvos dainuojamosios tautosakos palikimą, supažindinama su žymiausiais liaudies dainų rinkėjais, dainynų leidėjais, liaudies dainininkais – garsiausiais Lietuvininkų dainų sodo sodininkais bei jų nuveiktais darbais. Atidarymą Klaipėdos krašto dainomis papildys šio krašto folkloro ansambliai, pakviesiantys visus žiūrovus į bendrus pasidainavimus.

Liepos 20 d. 19.00 val. išskirtinio žiūrovų dėmesio tikimasi didžiajame koncerte „Gyvenimas po skara. Šimtmečio palikimas“. Koncertas – tai padėka praėjusiam laikui, senolių, motinų, žmonų, dukrų atminimui. Renginio metu skleisis skarotos paslaptys apie žmogaus gyvenimą  Mažojoje Lietuvoje, kituose Lietuvos kampeliuose ir svečiose šalyse. Pažinsime, koks iškalbingas skaros dėvėjimas, kiek daug joje simbolinių, prasmių.

Liepos 22 d. 18.00 val. vyks Sauliaus Petreikio & World Orchestra koncertas „Pasaulis sveikina Lietuvą“, kuris kaip kelionė aukštyn mitinio pasaulio medžio šakomis, o jos gidas Saulius Petreikis – nuoširdus, ekspresyvus ir niekad nenuspėjamas. Kartais tai eksperimentas, o kartais tvari struktūra, nes atlikėjas kuria nuo archajiško folko iki modernios World muzikos ir netgi su ekspresyvaus džiazo elementais.

Augu pažindamas

Festivalio žiūrovai apsilankę KU Botanikos sode net tik susipažins su paroda „Lietuvininkų dainų sodas“ (veiks iki spalio 31 d.), bet ir sudalyvaus festivalio užsienio svečių sutiktuvėse (liepos 19 d.), susitikimuose, edukacijose, kameriniuose folkloro ansamblių pasirodymuose (liepos 20-22 d.). KU Botanikos sodas nuostabi vieta pažinimui – susitikimo su etnologe Rita Balkute tema – „Augalai šalia mūsų: ritualas, vaistas, maistas“; LSMU lektorius Virgilijus Skirkevičius pasakos apie vaistinguosius augalus lietuvių liaudies medicinoje; KU Botanikos sodo darbuotojai kvies aktyviai dalyvauti edukacijose ir išsamiau pažinti augalus, naudotus buityje, kalendorinėse šventėse bei apeigose.

Festivalio renginių metu Botanikos sodo lankymas nemokamas.

Tradicinis „Parbėg laivelis“ jomarkas

Liepos 20 d. prasidedantis Klaipėdos jomarkas tikisi iš lankytojų specialaus pasiruošimo – prekiaujantys meistrai sutiks derėtis tik tuo atveju, jei pirkėjas mokės lietuviškų patarlių ar priežodžių. Šių metų  jomarke, vyksiančiame Danės skvere (abipus Tiltų gatvės) dalyvaus virš 200 amatininkų, liaudies meistrų, tautinio, kulinarinio paveldo puoselėtojų iš visos Lietuvos. Jie populiarins senuosius Mažosios Lietuvos bei kitų Lietuvos etnografinių regionų amatus – įrengs akį traukiančias  gaminių ekspozicijas, demonstruos amatus bei kvies iš arčiau su jais susipažinti. Didžioji dalis atvykstančių jomarko dalyvių yra sertifikuoti tradicinių amatų meistrai, tautinio paveldo produktų gamintojai. 

LRT radijo viktorinos „Ot tai tau“ autorė ir vedėja Gražina Kadžytė šį savaitgalį klausimus „Iš kalbos ir literatūros, tautosakos ir etnokultūros“ uždavinės klaipėdiškiams ir festivalio svečiams. Numatomos dvi valandos viktorinų – šeštadienį 11-12 val. ir sekmadienį 11-12 val. –  į kurias sutilps apie 30 įvairiausių klausimų, artimų Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos tematikai. Paminėsime etnokultūrai nusipelniusius žmones, prisiminsime Simonaitytės, Vydūno raštus, šio krašto dainas, sakmes, įdomesnius lietuvininkų ir kuršininkų žodžius. Aktyvių dalyvių laukia gausus prizų kraitis, kurį sukrovė šventinio jomarko dalyviai: amatininkai, tautodailininkai, kulinarijos paveldo meistrai. Na, o tęsiant seną  Klaipėdos miesto tradiciją – kafijos ritualą, kai popiet miesto ponios išeidavo į miestą, į kavinukes išgerti kavos, anuomet įprastos vadinti kafija, 16 val. jomarke pakvips kava. Išgerti kafijos ir pabendrauti pakviesti Klaipėdos miesto kultūros žmonės, įvairių iniciatyvų autoriai, festivalio svečiai.

Šeimų kiemas – atraskime per tradiciją

Jomarko erdvėje, Danės skvere ties „Žvejo“ skulptūra, įsikurs Šeimų kiemas. Nuo penktadienio iki sekmadienio 12-18 val. čia veiklos ras ir mažas, ir didelis. Veiks tradicinių žaidimų ir pramogų salelė, vyks vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansamblių pasirodymai, edukatoriai mokys drožinėti medinius laivelius, laimės paukščius, pasigaminti vilkelius, ūžes, sukučius, rišti lėlytes, skieteliu austi juosteles, austi iš augalų,  rišti žolinukus, pinti gorčius, klaipėdietiškais būdais pinti kasas, piešti tradicinius raštus ant maišelių, kepti įvairių rūšių senovinę duoną, lipdyti iš vaško, molio, drožti skiedras ir kt. 

Kameriniai koncertai folkloro mylėtojams

Etnogurmanai 3 festivalio vakarus yra kviečiami į Klaipėdos dramos teatro Mažąją salę. Liepos 19 d. Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai pristatys savitas, šiemet pripažintas vienomis iš geriausių Lietuvoje, programas „Lietuvininkai“ („Kuršių ainiai“) ir „Ernstas Vilhelmas  Berbomas“ („Alka“). Liepos 20 d.  suteikiama proga pasimėgauti užsienio svečių atliekamomis polifoninėmis melodijomis, o liepos 21 d. – folkloro improvizacijomis, kurias atliks „Vilko pupos“. Kvietimai į Dramos teatro renginius bus dalijami likus valandai iki renginio prie Dramos teatro įėjimo.

Festivalio organizatoriai lauks Jūsų ir tradiciniuose renginiuose: dieniniuose – svečių koncertinių programų, tautinio kostiumo pristatymuose bei vakariniuose – instrumentinės muzikos, užsienio svečių, tradicinių šokių koncertuose. Na, o penktadienį ir šeštadienį kviečiame iki pat vidurnakčio kartu pasišokti tarptautiniame „Vožinyje“.

Tradicija jau tampa ir sekmadienio šv. Mišios Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje už liaudies giesmininkus bei tarptautinis tradicinių giesmių koncertas po jų.

Organizatoriai tikisi, jog tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ suburs klaipėdiečius ir miesto svečius skambiai ir nepakartojamai švęsti valstybės šimtmetį.

VISI RENGINIAI NEMOKAMI

Tradicinė Joninių šventė Klaipėdoje vyks birželio 22 d., o dar po mėnesio, liepos 20–22 d., tarptautinio folkloro festivalis "Parbėg laivelis". Renginių metu šurmuliuos šventinės mugės.

Savo dirbinius jose pristatys amatininkai, tautodailininkai, liaudies meistrai, tautinio ir kultūrinio paveldo atstovai. Mugėse bus prekiaujama rankdarbiais, tautodailės ir dailės dirbiniais, kaimiškais maisto produktais.

Manoma, kad tokia nuolaida į mugę ir apskritai į visą šventę padės pritraukti daugiau miestiečių ir svečių. Taip pat padės pakviesti geriausius senųjų amatų puoselėtojus, tautodailininkus, kulinarinio paveldo atstovus.

Anot Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Kristinos Petraitienės, buvo gautas Klaipėdos etnokultūros centro, kuris inicijuoja ir organizuoja Joninių šventę ir festivalį "Parbėg laivelis", prašymas atleisti prekybininkus nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Šiemet etnokultūros centras prašo suteikti lengvatą apie 270 prekybininkų ir paslaugų teikėjų, 100 prekiausiančių Joninių mugėje ir 170 – festivalyje "Parbėg laivelis".

Atleisti nuo mokesčių nebus prekiaujantieji alkoholiniais gėrimais.

Galimybė prekiauti masiniuose renginiuose, šventėse prekybininkams atsieina 7,2 euro už dieną. Mažesnės sumos prašoma iš amatininkų, tautodailininkų, dailininkų.

Už leidimą jie turi mokėti 2,90 euro dienai. Atleidus prekybininkus nuo vietinės rinkliavos, į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą būtų nesurinkta iki 2 844 eurų vietinės rinkliavos pajamų.

Paprastai tokia lengvata suteikiama ir Laivų parade, Jūros šventėje, Kaziuko mugėje, kalėdiniu laikotarpiu prekiaujantiems asmenims.

Šiam siūlymui kitą savaitę turėtų pritarti Klaipėdos miesto taryba.

Atvykėliams, besidairantiems suvenyrų, teko laimė apsilankyti unikalioje meistrų ir amatininkų mugėje. Joje tautodailininkų darbai stulbino net visko mačiusius.

Juodosios keramikos gamintojai šilutiškiai Laima Stankutė ir jos vyras Remigijus Jucius džiaugėsi pakliuvę į šią šventę.

"Turime savo gerbėjų, žmonėms patinka mūsų darbai, nes visi jie skirtingi. Negaminame štampų. Užsieniečiai juos labai perka", – džiaugėsi L.Stankutė.

Į mugę iš Aukštaitijos atvykusio rokiškėno medžio drožėjo Nerijaus Janušausko gaminiai ypatingi tuo, kad kai kurie jų pagaminti iš medienos, ištrauktos iš ežero dugno.

"Mano kaip meistro vizitinė kortelė – štai tas krėslas, dengtas kailiu. Jo mediena – eglių šaknys, ištrauktos iš Miliūnų ežero (Rokiškio r.) dugno. Krėslas – ekspozicinis. Todėl įkainojau jį 1500 eurų. Tokią kainą užkėliau specialiai, kad niekas nenupirktų, nes yra norinčių krėslą įsigyti, bet tik ne taip brangiai. Tačiau, jei atsirastų koks užsispyrėlis, parduočiau", – šypsojosi meistras.

Mugėje akį traukė klumpes gaminantis Vytautas Šemelis iš Utenos, kuris, pasirodo, dar ir puikus pasakininkas. Meistras pasidžiaugė, kad klumpes perka ne tik šokėjai.

"Žmonės perka jas avėti. Ir tai labai džiugina. Juk malonu kaime, įsispyrus į klumpes, nušlepsėti į sodą obuolių pasirinkti ar vaistažolių prisiskinti. Beje, lietuviai ne visus darbus dirbdavo apsiavę klumpėmis. Jie niekada nemėšdavo mėšlo, neardavo žemės, nevažiuodavo į mišką kirsti medžių avėdami šiuo senoviniu apavu, nes – nepatogu", – pasakojo V.Šemelis.

Meistras sakė, kad klumpes avint kasdien, bet tausojant, jos susidėvi per vienus metus. Tačiau šis apavas veikiausiai greitai liks tik istorija, nes klumpadirbių mažėja ir juos galima pamatyti tik jomarkuose.

Šios savaitės viduryje prasidėjusiam tarptautiniam folkloro festivaliui "Parbėg laivelis" prastas oras kojos nepakišo.

Jau ketvirtadienį prapliupęs ir penktadienį protarpiais itin sustiprėdavęs lietus nesumažino į folkloro fiestos renginius plūstančio žiūrovų būrio.

Kritulių nepabūgo ir festivalio dalyviai. Visą dieną miesto centre vyko suplanuoti renginiai, o nuo pat ryto nusidriekė poros šimtų tautodailininkų ir kulinarinio paveldo meistrų mugė.

Spalvingoje ir įdomioje mugėje klaipėdiečiai bei miesto svečiai visas festivalio dienas galės išvysti įvairiausių gaminių iš molio, medžio, gintaro, medaus, tekstilės.

Čia taip pat nestinga gardžiai kvepiančių kulinarinių skanėstų.

Net ir merkiant lietui pirmąją mugės dieną jos dalyviai nestokojo puikios nuotaikos ir noriai pasakojo apie savo gaminius, kai kurie kulinarinio paveldo meistrai itin smalsiems lankytojams netgi atskleidė keletą tradicinių maisto patiekalų ruošimo paslapčių.

Mugės prieigose vieną po kito keitė nuotaikingi rateliai, ansamblių pasirodymai, žaidimai.

"Mes gyvename Lietuvoje, o Lietuvoje esame prie lietaus įpratę. Manau, kad žmonės to labai neišsigąs, o paprastai būna taip: kai dainuojama, šokama – oras pasitaiso, debesys išsisklaido", – pastebėjo Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Pašnekovės teigimu, kai kurių renginių metu nuo lietaus sušlapę jaunuoliai ilgai nesvarsto, kaip išdžiūti ir puola į šokių sūkurį.

Anot N.Sliužinskienės, jau ketvirtadienio vakarą paaiškėjo, kad į šiųmetį festivalį susirinko pati geriausia publika.

"Žmonės stovėjo, dainavo. Nesvarbu, kad lijo", – pasakojo direktorė.

Folkloro festivalio renginiai tęsis iki pat sekmadienio vakaro.

Folkloro medunešis

Ketvirtadienį Klaipėdoje startuos kas porą metų vykstantis ir folkloro medunešiu tituluojamas tarptautinis festivalis "Parbėg laivelis".

"Kartais sakoma, jog folkloristai dirba triūsia kaip bitelės. Visą foklorinį turtą festivalio dalyviai suneša į tą kraštą, kur, kaip sakoma, medaus upės teka. Šis gražus kraštas mums yra Klaipėda", – pastebėjo uostamiesčio Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Per keturias festivalio dienas, tai yra nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, numatoma net pusšimtis įvairiausių renginių, kuriuose pasirodys per 600 įvairių ansamblių narių.

Tradiciniame šventės jomarke, nusidrieksiančiame Danės skvere, įsikurs apie 200 amatininkų. Pašnekovės teigimu, nemažai festivalio dalyvių šiemet atvyksta pirmą kartą.

Folkloro sostine tapsiančioje Klaipėdoje svečiuosis atvykėlių iš Baltarusijos, Gruzijos, Indijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos miestų.

Renginiai – miesto centre

Koncertai vyks Danės skvere, prie paminklo "Arka", prie skulptūros "Žvejys", Dienovidžio skvere ir netgi Danės upėje.

Kai kurie renginiai numatomi Klaipėdos dramos teatre, uostamiesčio Etnokultūros centre, Meno kieme.

Didysis festivalio koncertas – Didysis folkloro medunešio koncertas įvyks penktadienį 18 val. prie paminklo "Arka".

"Šiemet bus daug koncertų, kur ansamblius bus galima pamatyti ne po kelias minutes. Užsieniečiai net keliuose koncertuose galės atskleisti savo grožį ir subtilumus", – teigė N.Sliužinskienė

Šiųmečio festivalio metu nestigs ir naujovių – pirmą kartą bus rengiamas vyrų dainų koncertas, tarptautinių lopšinių vakaras.

Festivalyje išskirtinio dėmesio sulauks šeimos – Šeimų kieme, įsikursiančiame prie "Žvejo" paminklo, bus žaidžiami įvairiausi tradiciniai žaidimai, lankytojų lauks amatininkai.

Kitas išskirtinis renginys – pokalbiai prie "kafijos", vyksiantys jomarke. Kur penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį etnologė Gražina Kadžytė kalbins įdomius žmones.

Bus keliamas tiltas

Dėl gausybės suplanuotų išskirtinio festivalio renginių kiek keisis automobilių eismo schema – vairuotojams ir viešajam transportui teks aplenkti kai kurias centrines miesto gatves.

Tiesa, galimi nepatogumai numatomi tik pirmąją festivalio dieną – ketvirtadienį.

Rytoj apie 16.15 val. dėl planuojamų folkloro koncertų laivuose bus keliamas Pilies tiltas. Numatoma, kad pakilęs tiltas išliks apie 15 min. arba kol praplauks festivalio laivai.

Antrasis pakėlimas planuojamas apie 18.15 val.

"Dar pirmuosiuose festivaliuose įplukdėme laivelį iš marių ir visus svečius, paskui kurį laiką ši tradicija buvo nutrūkusi – remontuotos krantinės ir panašiai. Šiemet ši tradicija sugrįžta", – paaiškino etnocentro direktorė.

Dėl dviejų Pilies tilto pakėlimų bus koreguojama 9 maršruto autobusų trasa. Šio maršruto autobusai į pietinę miesto pusę važiuos patvirtintu maršrutu, toliau suks į Naująją Uosto g. ir riedės Danės g., Tiltų g., Galinio Pylimo g., Minijos g. ir vėl grįš į įprastą trasą.

Į šiaurinę miesto pusę šiuo numeriu pažymėtos transporto priemonės važiuos patvirtintu maršrutu, toliau – Minijos g. ir riedės Galinio Pylimo g., Tiltų g., Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Naująja Uosto g. ir grįš į įprastą trasą.

Ribos eismą

Pirmąją festivalio dieną miesto centru turėtų pereiti ir nuotaikinga renginio dalyvių vilkstinė. Kol vyks eitynės – automobilių vairuotojams teks aplenkti jų trasa tapsiančias gatves.

Tą pačią dieną nuo 17.40 iki 18 val. dėl festivalio dalyvių eitynių Tiltų g. bus draudžiamas transporto priemonių eismas abiejomis arterijos pusėmis nuo Biržos tilto iki Daržų g. ir Daržų g. nuo Tiltų g. iki Aukštosios g. Šį ruožą teks aplenkti ir autobusams.

2, 2A, 3, 4, 4A, 5, 5E, 6, 6E, 8, 8E, 10, 14 maršrutų autobusai į šiaurinę miesto pusę patvirtintais maršrutais riedės iki Senojo Turgaus žiedo, toliau suks į Galinio Pylimo g., Pilies g., Danės g., Herkaus Manto g. ir vėl įsilies į įprastą maršrutą.

Apvažiavimų ruože keleiviai bus išlaipinami Pilies ir Teatro stotelėse.

Šių maršrutų autobusai į pietinę miesto pusę patvirtintais maršrutais važiuos iki Liepų g. / Naujojo Sodo g. / Herkaus Manto g. sankryžos, nuo čia suks į Naujojo Sodo g., Pilies g., Galinio Pylimo g. iki Senojo turgaus žiedo ir toliau vėl patvirtintais maršrutais.

Aplenkiant eitynių ruožą keleiviai bus išlaipinami Senosios Perkėlos stotelėje.

Festivalis yra įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Tarptautinio folkloro medunešio svečiai iš Baltarusijos, Gruzijos, Indijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos miestų – daugiau kaip 800 dalyvių – sudūzgės į Klaipėdą. Prie paminklo „ARKA“ (didžioji scena), jomarke (Danės skvere, prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejas“), Meno kieme per 4 dienas vyks bemaž 50 įvairių renginių. Festivalio metu užsienio svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Nepamirštas bus ir Mažosios Lietuvos regiono folkloras, tradicijos, šio krašto amatininkai.

„Dainos ant vandens“

Festivalio pirmąją dieną, liepos 14 d., 16.30 val. Danės upė (nuo Pilies tilto iki Biržos tilto) suskambės užsienio svečių ir Lietuvos folkloro ansamblių dainomis. 11-asis folkloro festivalis „parbėgs“ lydimas gausaus folkloro mylėtojų, puoselėtojų būrio bei pasitiktas klaipėdiečių šypsenomis, plojimais. Nuo pirmųjų rengtų festivalių auginta „Dainos ant vandens“ tradicija atgyja – festivalio dalyviai mums dainuos iš laivų. Festivalio organizatorius Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras tikisi, jog šis reginys pritrauks ir vasarojančius turistus.

„3 parodos - Klaipėdai“

Festivalio metu bus pristatytos net 3 skirtingos parodos. Liepos 14 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma Lietuvoje žinomo meistro Egidijaus Virbašiaus paroda „Tradiciniai muzikos instrumentai“, bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, kuri bus eksponuojama Meno kiemo dirbtuvių languose. Trečioji ir proginė Klaipėdos etnokultūros centro 25-mečiui skirta paroda atidaroma liepos 15 d. 17.30 val. prie paminklo „Arka“, šia išskirtine proga pamatysite archyvinius foto kadrus, kuriose gal surasite ir save?.

„Šeimų kiemas. Amatai, tradiciniai žaidimai, pramogos“

Festivalio jomarke įsikurs „Šeimų kiemas“, kur tris dienas (liepos 15-17 d. 12.00-17.00 val.) vyks žaislininkų edukacijos, veiks tradicinių žaidimų aikštelė, triūs auksarankiai amatininkai. Prie „Žvejo“ skulptūros įsikursiančio Šeimų kiemo šeimininkas – folkloristas, tradicinių žaidimų čempionatų Lietuvoje rengėjas – Jonas Kavaliauskas teigia ir primena, jog Klaipėdos krašte per įvairias šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Organizatoriai kviečia praleisti laiką su šeima bei dalyvauti tradicinėse pramogose.

„Klaipėdos dramos teatre – kameriniai koncertai folkloro gurmanams”

Etnoskanautojus šeštadienio vakarą kviečiame į Klaipėdos dramos teatrą, kur žiūrovus įtrauks išskirtiniai renginiai. „Lino laikas“ – tai vientisas audio/video kūrinys. Judančio vaizdo projekcijai naudojamos fotografijos, su lino darbais susijusių atributų vaizdai (audiniai, prieverpstės ir pan.). Taip stebėtojui/klausytojui palaipsniui atskleidžiama praeito laikmečio dvasia, „lino kančia“. Su video vaizdais darniai jungiasi savitas sutartinių skambesys, nukeliantis mus nežinia kur: į praeitį/ateitį? „Lino laike“ siekta išsaugoti sutartinių savitą intonavimą – archajišką artikuliaciją, siekimą balsus gerai „sumušti”, anot senųjų giedotojų, „susidaužti” kaip varpus. Tokį senovišką giedojimo būdą yra įsisavinusios grupės TRYS KETURIOSE giedotojos, jau daug metų kartu giedančios sutartines. Projekto sumanytoja etnomuzikologė Daiva Vyčinienė, vizualiosios projekto dalies autorė Jurgita Treinytė-Jorė.

Durgesh Kanwal (tabla, darbuka, mušamieji), Kartikeya Vashisht (bambukinė fleita, dambrelis, įvairūs kiti tradiciniai indų pučiamieji instrumentai) – profesionalūs Indijos klasikinės instrumentinės muzikos propaguotojai. Jie yra gyvosios indų Raga muzikos tradicijos perėmėjai bei atlikėjai nuo pat jaunystės, ilgametės savo koncertinės veiklos metu kūrybiškai bendradarbiaujantys su daugelio pasaulio šalių bei tradicinių muzikos kultūrų atstovais. Muzikantų repertuare – indų klasikinė, tradicinė muzika bei improvizacinio pobūdžio kūriniai.

„Tarptautinis tradicinių giesmių koncertas“

Kiekviena tauta savo kultūroje turi neįkainuojamų tradicinės liaudies kultūros paminklų. Giesmė – tai giedama malda, įkultūrintos krikščionybės vaisius, skirtingas ir tuo pačiu išliekantis autentiškas tikėjimo turiniui. Šių metų folkloro festivalyje „Parbėg laivelis“ turėsime puikią galimybę liepos 17 d., sekmadienį, pasiklausyti autentiškų tradicinių liaudies giesmių, atliekamų profesionalų ir folkloro kolektyvų – kiekvienas pasirodymas – savitas lobis, kalbantis apie tikėjimą per giesmę, apie tautos kultūrą ir pačią tautą. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) 12.00 val. – Šv. Mišios už liaudies giesmininkus, po šv. Mišių – Tarptautinis tradicinių giesmių koncertas.

„Tradicinės folkloro dirbtuvės“

Festivalio dalyvius ir svečius kviesime nepraleisti tradicinių folkloro dirbtuvių, kuriose visi atėję turės progą susipažinti ir pasimokyti Mažosios Lietuvos dainų, sutartinių, tradicinio vyrų dainavimo bei autentiškų norvegiškų šokių. Folkloro dirbtuvės – smalsiems ir žingeidiems.

„Jomarkas“

Festivalio „Parbėg laivelis“ jomarkas žavės tradicinių gaminių gausa ir grožiu, kvies pirkėjus prisiliesti prie gamybos proceso, supažindins su krašto tradicinių amatų meistrais. Jomarkas pasklis liepos 15-17 d. Danės skvero pakrantėje (prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejas“ ). Jomarke šeimininkausianti etnologė Gražina Kadžytė kvies į Klaipėdos krašte tradicišką kafijos gėrimą, kurios metu kalbins Klaipėdos miesto kultūros žmones, įvairių iniciatyvų autorius, festivalio svečius.

„Pamatai“

Liepos 15-16 d. Senamiestyje, Dienovidžio skvere vyks etnoveiksmas jaunimui „Pamatai“. Klaipėdos jaunimą ir ne tik, į šį skverą kviečia Klaipėdos etnokultūros centro draugai – jaunųjų amatininkų gildija „Krikragaa“.

Lauksime Jūsų ir tradiciniuose festivalio renginiuose (koncertuose, tradicinių šokių „Vožinyje“, pasidainavimuose) ir pirmą kartą rengiamuose – vakare prie lopšio (visai šeimai), vyrų dainų koncerte bei teatralizuotoje Klaipėdos krašto karčemoje. Organizatoriai tikisi, jog tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ suburs ne tik etnofanus, bet ir etninę kultūrą atrandančius ir vis ieškančius...

Šiam Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro renginiui suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio festivalio statusas. Festivalis yra įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Liepos 14–17 dienomis tarptautinio folkloro medunešio svečiai iš Baltarusijos, Gruzijos, Indijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos miestų – daugiau kaip 800 dalyvių – sudūzgės į Klaipėdą. Prie paminklo „Arka“ (didžioji scena), jomarke (Danės skvere, prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejys“), Meno kieme per keturias dienas vyks bemaž 50 įvairių renginių. Festivalio metu užsienio svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Nepamiršti bus ir Mažosios Lietuvos regiono folkloras, tradicijos, šio krašto amatininkai.

Dainos ant vandens

Festivalio pirmąją dieną, liepos 14-ąją, 16.30 val. Danės upė (nuo Pilies tilto iki Biržos tilto) suskambės užsienio svečių ir Lietuvos folkloro ansamblių dainomis. 11-asis folkloro festivalis „parbėgs“ lydimas gausaus folkloro mėgėjų, puoselėtojų būrio bei pasitiktas klaipėdiečių šypsenomis, plojimais. Nuo pirmųjų rengtų festivalių auginta „Dainos ant vandens“ tradicija atgyja – festivalio dalyviai dainuos iš laivų. Festivalio organizatorius Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras tikisi, jog šis reginys pritrauks ir vasarojančių turistų.

Trys parodos – Klaipėdai

Festivalio metu bus pristatytos net trys skirtingos parodos. Liepos 14 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta Lietuvoje žinomo meistro Egidijaus Virbašiaus paroda „Tradiciniai muzikos instrumentai“ bei pristatyta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, kuri bus eksponuojama Meno kiemo dirbtuvių languose. Trečioji – proginė Klaipėdos etnokultūros centro 25-mečiui skirta paroda prasidės liepos 15 d. 17.30 val. prie paminklo „Arka“. Šia išskirtine proga bus eksponuojami archyviniai fotokadrai.

Šeimų kiemas

Festivalio jomarke įsikurs „Šeimų kiemas“, kur tris dienas (liepos 15–17 d. 12–17 val.) vyks žaislininkų edukacijos, veiks tradicinių žaidimų aikštelė, triūs auksarankiai amatininkai. Prie „Žvejo“ skulptūros įsikursiančio „Šeimų kiemo“ šeimininkas – folkloristas, tradicinių žaidimų čempionatų Lietuvoje rengėjas – Jonas Kavaliauskas teigė, jog Klaipėdos krašte per įvairias šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Organizatoriai kviečia praleisti laiką su šeimomis bei dalyvauti tradicinėse pramogose.

Kameriniai koncertai

Etnoskanautojai kito šeštadienio vakarą bus laukiami Klaipėdos dramos teatre, kur juos įtrauks išskirtiniai renginiai. „Lino laikas“ – tai vientisas audio/videokūrinys. Judančio vaizdo projekcijai naudojamos fotografijos, su lino darbais susijusių atributų vaizdai (audiniai, prieverpstės ir pan.). Taip stebėtojams/klausytojams pamažu atskleidžiama praeito laikmečio dvasia, „lino kančia“. Su videovaizdais darniai jungiasi savitas sutartinių skambesys, nukeliantis nežinia kur – į praeitį ar ateitį? „Lino laike“ siekta išsaugoti sutartinių savitą intonavimą – archajišką artikuliaciją, siekimą balsus gerai „sumušti”, anot senųjų giedotojų, „susidaužti” kaip varpais. Tokį senovišką giedojimo būdą yra įsisavinusios grupės „Trys keturiose“ giedotojos, jau daug metų kartu giedančios sutartines. Projekto sumanytoja – etnomuzikologė Daiva Vyčinienė, vizualiosios projekto dalies autorė – Jurgita Treinytė-Jorė.

Durgesh Kanwal (tabla, darbuka, mušamieji), Kartikeya Vashisht (bambukinė fleita, dambrelis, įvairūs kiti tradiciniai indų pučiamieji instrumentai) – profesionalūs Indijos klasikinės instrumentinės muzikos propaguotojai. Jie yra gyvosios indų Raga muzikos tradicijos perėmėjai bei atlikėjai nuo pat jaunystės, ilgametės savo koncertinės veiklos metu kūrybiškai bendradarbiaujantys su daugelio pasaulio šalių bei tradicinių muzikos kultūrų atstovais. Muzikantų repertuare – indų klasikinė, tradicinė muzika bei improvizacinio pobūdžio kūriniai.

Skambės giesmės

Kiekviena tauta savo kultūroje turi neįkainojamų tradicinės liaudies kultūros paminklų. Giesmė – tai giedama malda, krikščionybės vaisius, skirtingas ir kartu išliekantis autentiškas tikėjimo turiniui. Šių metų folkloro festivalyje „Parbėg laivelis“ bus puiki galimybė liepos 17 d. pasiklausyti autentiškų tradicinių liaudies giesmių, atliekamų profesionalų ir folkloro kolektyvų. Kiekvienas pasirodymas – savitas lobis, bylojantis apie tikėjimą per giesmę, apie tautos kultūrą ir pačią tautą. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) 12 val. – šv. Mišios už liaudies giesmininkus, po šv. Mišių – tarptautinis tradicinių giesmių koncertas.

Folkloro dirbtuvės ir mugė

Festivalio dalyvius ir svečius rengėjai kvies nepraleisti tradicinių folkloro dirbtuvių, kuriose visi atėjusieji turės progą pasimokyti Mažosios Lietuvos dainų, sutartinių, tradicinio vyrų dainavimo bei autentiškų norvegiškų šokių. Folkloro dirbtuvės – smalsiems ir siekiantiems žinių.

O festivalio „Parbėg laivelis“ jomarkas žavės tradicinių gaminių gausa ir grožiu, kvies pirkėjus prisiliesti prie gamybos proceso, supažindins su krašto tradicinių amatų meistrais. Jomarkas pasklis liepos 15–17 d. Danės skvero pakrantėje (prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejys“ ). Jomarke šeimininkausianti etnologė Gražina Kadžytė kvies į Klaipėdos krašte tradicišką kafijos gėrimą ir tuo metu kalbins Klaipėdos miesto kultūros žmones, įvairių iniciatyvų autorius, festivalio svečius.

„Pamatai“ – jaunimui

Liepos 15–16 d. senamiestyje, Dienovidžio skvere, vyks etnoveiksmas jaunimui „Pamatai“. Klaipėdos jaunimą ir ne tik jį į šį skverą kviečia Klaipėdos etnokultūros centro draugai – jaunųjų amatininkų gildija „Krikragaa“.

Visi laukiami ir tradiciniuose festivalio renginiuose – koncertuose, tradicinių šokių „Vožinyje“, pasidainavimuose, ir pirmą kartą rengiamuose – vakare prie lopšio visai šeimai, vyrų dainų koncerte bei teatralizuotoje Klaipėdos krašto karčemoje. Organizatoriai tikisi, jog tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ suburs ne tik savo gerbėjus, bet ir etninę kultūrą atrandančius ir vis ieškančius žmones.

Visa programa – www.etnocentras.lt

Klaipėdoje jau prasidėjo keturias dienas truksiantis tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Oficiali jo pradžia paskelbta prie vadinamojo paminklo "Arka", kur vyks ir kiti pagrindiniai renginiai. Po atidarymo visi iškart nuskubėjo į jomarką. 

Jame amatininkai ne tik prekiauja, bet ir vietoje audžia juostas, drožinėja iš medžio, daro kitus dirbinius.Tačiau kol kas pirkėjų gausa menininkai pasidžiaugti negalėjo.

„Kol kas nesulaukėme didelio žmonių susidomėjimo. Jie net nežino, kad tokia šventė vyksta, vis klausia mūsų, kokia proga vyksta jomarkas“, – teigė mugėje prekiaujanti Birutė.

Kalvis Algirdas Tikužis savo bei žmonos Danutės juvelyriniais dirbiniais prekiauja kiekviename festivalio "Parbėg laivelis" jomarke, kuris vyksta kas dvejus metus.

„Aišku, žmonių kol kas mažai, nes darbo dienos. Tikiuosi, kad daugiau pirkėjų bus penktadienį, šeštadienį, o sekmadienį – kaip Dievas duos“, – juokavo pašnekovas.

Smalsesnius festivalio dalyvius nudžiugino ne tik jomarkas, bet ir pristatomų tradicijų gausa ir įvairovė.

„Iš tiesų labai smagu, jog Klaipėdoje vyksta toks festivalis. Tačiau, manau, kad šiam festivaliui skiriama per mažai dėmesio, todėl ir žmonių nėra gausu. Viliuosi, kad savaitgalį situacija pasikeis“, – kalbėjo vilnietė Jūratė.

Iki liepos 21 dienos vyksiantis festivalis kvies klaipėdiečius ir miesto svečius susipažinti su senaisiais lietuvių papročiais, tautodaile, amatais bei liaudies dainomis. Šį savaitgalį renginiai kasdien prasidės nuo 10 val.