Garsių kūrėjų komanda

„Skrajojančio olando“ pastatymas, rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos elinge pradėsiantis 2020 m. Klaipėdos muzikinio teatro festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, bus unikalus ir taps dar vienu kūrybiniu iššūkiu Muzikinio teatro kolektyvui.

Muzikos vadovu ir dirigentu pakviestas būti ne vieną iškilų operos pastatymą Lietuvoje ir užsienyje sukūręs dirigentas Modestas Pitrėnas.

Režisūros užduočių imasi koncepcijos autorius, režisierius ir scenografas Dalius Abaris, žinomas kaip didžiųjų nacionalinių renginių režisierius, ir režisierius Gediminas Šeduikis, vienas ryškiausių operos kūrėjų Lietuvoje.

Būsimo spektaklio kostiumų ir grimo dailininkė – Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis.

Ieškoma sprendimų

Operos dekoracijomis virs milžiniškos senojo Klaipėdos elingo konstrukcijos su pakėlimo mechanizmais.

Tikras laivas, visai ne vaiduoklis, operos „Skrajojantis olandas“ metu išnirs iš vandens ir specialios technikos padedamas sausuma „praplauks“ pro žiūrovus iki pat parterio galo.

Ieškoma sprendimų: surasti laivą ir pritaikyti meno misijai operoje, ar pagaminti butaforinį. Operos pastatyme planuojama naudoti ir vertikalaus šokio elementus, kaskadininkus.

Operos siužetą padės atskleisti sudėtinga šiuolaikinės šviesų, vaizdo ir garso įrangos galimybių visuma. Tokiu būdu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro ir choro, papildyto kviestiniais atlikėjais, atliekama R.Wagnerio muzika leis sukurti nepakartojamą operos šventę.

Istorija – iš Baltijos bangų

Penktoji ir viena dažniausiai pasaulio teatruose statomų R.Wagnerio operų pirmą kartą Lietuvoje skambės ten, kur pati aplinka audrina žiūrovų vaizduotę – tarpukariu Klaipėdoje veikusios Paulo Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge, iškilusiame 1937–1938 m.

„Kūrėjai ruošia įspūdingą operos viziją, skambėsiančią natūralioje aplinkoje, kur ji ir turi skambėti ir skleistis. Belieka melstis, kad viskas vyktų be trukdžių. Darbus planuojame pradėti jau po savaitės“, – sakė teatro vadovė Laima Vilimienė.

Operos „Skrajojantis olandas“ atsiradimo istorija vystėsi šimtmečiu anksčiau ir yra glaudžiai susijusi su mūsų krašto Baltijos pajūriu. 1836 m. rugsėjį jaunas Karaliaučiaus teatro kapelmeisteris R.Wagneris kartu su šio teatro trupe atvyko į Klaipėdą diriguoti gastrolinių spektaklių. Po poros sėkmingų gastrolių mėnesių, išsiskyrus jo ir Karaliaučiaus teatro keliams, kompozitorius persikėlė gyventi į Rygą, kur 1837–1839 m. vadovavo Rygos miesto teatro orkestrui. Tačiau, antstoliams lipant ant kulnų, R.Wagneris slapta sėdo į laivą, plaukiantį į Angliją. Dėl nepalankių orų kelionė jūra vietoj žadėtų aštuonių dienų užtruko beveik mėnesį. Bangų siūbuojamame laive kompozitoriaus mintyse ir užgimė pirmieji operos „Skrajojantis olandas“ muzikos motyvai... Operos, sukurtos pagal Heinricho Heine’s novelę ir Wilhelmo Hauffo pasaką „Laivas vaiduoklis“, pirmoji premjera 1843 m. nuskambėjo Drezdene.

Laiškas, kuriame garsus vokiečių kompozitorius įspėjo dėl „pražūtingos“ žydų įtakos moderniai kultūrai, parduotas už 34 tūkst. dolerių. Kaip pranešama, pradinė pardavimo kaina siekė 5 tūkst. dolerių, o pirkėjo tapatybė viešai neskelbiama.

1869 metais datuotame laiške prancūzų filosofui ir rašytojui Edouardui Schure kompozitorius teigia, kad prancūzai „labai mažai“ žino apie žydus.

Jeruzalėje kompozitorius išlieka itin prieštaringai vertinama asmenybe. Didžioji dalis izraeliečių priešinasi, kad viešai būtų atliekami R. Wagnerio kūriniai dėl antisemitinių kompozitoriaus pažiūrų ir jo populiarumo nacių laikotarpiu, tačiau oficialiai Izraelyje nėra uždrausta jo muzika.

Svarbi sąsaja

Kartu su Karaliaučiaus trupe į uostamiestį 1836 m. atvykęs R.Wagneris pasiliko šiame mieste vieną sezoną. Anot Klaipėdos muzikinio teatro vadovo pavaduotojos menui Jurgitos Skiotytės-Norvaišienės, miestas ir visa Lietuva vis dar nepakankamai išnaudoja šio žymaus kūrėjo vizitą: „Vieta neišvengiamai paveikia kūrėją, net jei jis pats į tai neatkreipia dėmesio. Būtų įdomu paanalizuoti, kokį pėdsaką R.Wagnerio kūryboje paliko Klaipėda ir visi Rytprūsiai, kokiais motyvais jo muzikoje pasireiškia ši vieta – tai gali būti atspirtis įdomiems muzikologų tyrimams.“

R.Wagnerio vizito Klaipėdoje 180 metų sukakčiai skirto koncerto programą sudarė teatro vyriausiasis dirigentas Vladimiras Ponkinas. Jo nuomone, paskutiniojo muzikos romantiko koncertas leis įsitikinti, ką gali Muzikinio teatro orkestras. „Pasirinkdamas R.Wagnerio programą, įsivaizdavau ją kaip gerą profesionalumo pamoką orkestrui. Mano vizija bus įgyvendinta šį šeštadienį. Galiu džiaugtis, kad pasirengimas, repeticijos buvo labai sėkmingi. Noriu paminėti, kad tokia sėkmė – glaudaus bendradarbiavimo rezultatas. Kai visi teatro žmonės vieningi ir užsidegę, galime įgyvendinti pačius stipriausius projektus“, – džiaugėsi V.Ponkinas.

Meistriškumo ženklas

„Kiekvienam kolektyvui R.Wagneris yra iššūkis. Gebėjimas atlikto jo muziką parodo didelę meistrystę, – pabrėžė teatro vadovo pavaduotoja. – Šis koncertas bus dar viena proga įsitikinti, kad R.Wagneris gali skambėti Klaipėdoje, kad mūsų orkestras pajėgus jį atlikti. Šio kompozitoriaus muzika – daugiasluoksnė ir daugiabriaunė, kad ją suprastum, būtina nors kartą išgirsti gyvai.“

Muzikos istorijoje R.Wagneris prisimenamas kaip operos reformatorius – vystęs didingų teatrinių proporcijų kūrinius, išsiskyrusius aistringumu ir intensyvumu. „Šio kompozitoriaus muzikos šaknys slypi vokiškame folklore, maitinusiame jo vaizduotę ir sapnus. Jo kūrybinis talentas buvo stulbinamai intensyvus“, – apibūdino V.Ponkinas, pridurdamas, kad tikėtina, jog prasmėmis tirštame šio kompozitoriaus muzikos sraute Klaipėda, kaip ir kitos jo lankytos vietos, paliko savo pėdsaką.

Atliks operų uvertiūras

Rytoj vyksiančiame koncerte skambės uvertiūros iš žymiausių R.Wagnerio operų – nuo pirmosios, atnešusios sėkmę „Rienzi“, iki kitų visame pasaulyje žinomų ir atliekamų operų „Lohengrinas“, „Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“, „Tristanas ir Izolda“ bei „Niurnbergo meisterzingeriai“.

Koncertinė R.Vagnerio programa yra pirmasis festivalio „Jūros mūzos“ renginys. Šiuo festivaliu siekiama Klaipėdos publikai pristatyti Baltijos jūros regiono menininkų kūrybą bei sujungti skirtingas meno sritis. Spalio 9 d. vyks antrasis festivalio renginys – tarptautinės šiuolaikinio šokio trupės iš Švedijos „KLO productions“ šokio spektaklis „Eldorado“.

37 metų A. Nelsonas, kuris dabar yra Bostono simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir netrukus perims Vokietijos Leipcigo „Gewandhaus Orchestra“ batutą, turėjo diriguoti Richardo Wagnerio (Richardo Vagnerio) paskutinės operos „Parsifalis“ (Parsifal) naujausią pastatymą.

„Su didžiausia pagarba Bairoito festivalio vadovybei ir personalui, direktoriui ir jo personalui, dirigento asistentams, orkestrui ir chorui Andris Nelsonas paprašė festivalio vadovybės panaikinti jo sutartį dėl šios vasaros „Parsifalio“ pastatymo“, – sakoma festivalio atstovo Peterio Emmericho (Pėterio Emericho) pranešime, kuris buvo išplatintas elektroniniu paštu.

„Dėl skirtingo požiūrio į įvairius dalykus šių metų Bairoito festivalio atmosfera visoms šalims nesusiklostė abipusiškai patogiai. Su dideliu apgailestavimu Bairoito festivalis sutiko patenkinti Andrio Nelsono prašymą“, – nurodė festivalio atstovas.

Bairoito festivalį, mėnesį trunkančią vasaros muzikos šventę, sugalvojo pats kompozitorius, todėl jame yra atliekami tik jo kūriniai.

Dabar festivaliui vadovauja viena iš R. Wagnerio provaikaičių Katharina Wagner (Katarina Vagner).

Naujojo „Persifalio“ pastatymo premjera, kurios režisierius yra vokietis Uwe Ericas Laufenbergas (Uvė Erikas Laufenbergas), turėtų įvykti pirmąją festivalio dieną, liepos 25-ąją. Paprastai iškilmingas festivalio atidarymas sutraukia daug Vokietijos politikos ir visuomenės elito atstovų.

Nuolatinė šio festivalio viešnia kanclerė Angela Merkel bus priversta praleisti pirmąjį vakarą dėl darbo įsipareigojimų.

Garsiojo vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio (Richardo Vagnerio) proanūkė mirė būdama 71 metų.

Iris Wagner (Iris Vagner) mirė Berlyne ketvirtadienį, po užsitęsusios ligos.

Jos tėvas Wielandas Wagneris (Vylandas Vagneris) kartu su savo broliu ilgą laiką vadovavo Bairoito festivaliui, skirtame Richardo Wagnerio kūrybos atminimui.

Iris buvo viena iš valdytojų Richardo Wagnerio fonde, kontroliuojančiame jo paveldą. Ji taip pat užsiėmė tapyba, fotografija, kūrė filmus ir vertė literatūros kūrinius.