Apie savo vyro mirtį vasario 16 dieną J. Navalnaja sužinojo būdama Miuncheno saugumo konferencijoje. Netrukus po to ji paskelbė, kad tęs savo vyro pradėtus darbus. Dar po savaitės ji išvyko į JAV, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kalbėjosi apie Vakarų sankcijas Rusijai.

Pasak jos, Vakarai „visiškai negirdi mūsų, kai sakome, kad turėtume įvesti sankcijas [Vladimiro] Putino artimiausiam ratui“. Tik jos suduotų smūgį jo galiai, o sankcijos, taikomos atsitiktiniams žmonėms, pavyzdžiui, tos, kurias ES ir Jungtinė Karalystė įvedė po A. Navalno nužudymo, yra „juokingos“, nes tai buvo sankcijos eiliniams kalėjimų sistemos darbuotojams, kurie net neturi pasų ir į jokį užsienį nevažinėja.

„Galiojančios sankcijos neveikia. Jos tik padeda Kremliaus propagandai sakyti – pažiūrėkite, ką mums padarė kolektyviniai Vakarai! Jie įvedė sankcijas! Sankcijos turėtų būti taikomos ne Rusijai, o valdžios institucijoms, asmeniškai V. Putinui“, – sakė ji.

Galiojančios sankcijos neveikia.

Į klausimą, kodėl, jos manymu, Vakarai tokių sankcijų neįveda, A. Navalnaja pateikė pavyzdį, kai pernai vasarą susitiko su aukštu Europos pareigūnu ir pirmoji frazė, kurią jis pasakė, buvo tokia: „Mes vis dar bijome, kad po Putino ateis kas nors kitas ir bus dar blogiau“.

„Ko turėtų bijoti Europos pareigūnai po Putino karo Ukrainoje, po jo žygių prie ES sienų, po visų patvirtintų apnuodijimo atvejų Didžiojoje Britanijoje, po jo grasinimų panaudoti branduolinį ginklą – neįsivaizduoju, kad galėtų būti dar blogiau, – sakė J. Navalnaja. – Tačiau vienas aukšto rango Europos pareigūnas vis tiek paklausė – o kas, jei bus dar blogiau?“

Po užpuolimo Vilniuje – su apsauga

Kovo 12 dieną Vilniuje vyras su plaktuku užpuolė vieną iš artimiausių A. Navalno draugų ir sąjungininkų Leonidą Volkovą.

Po šio įvykio J. Navalnaja sakė buvusi priversta pasisamdyti apsaugą, nes, pasak jos, „tų žmonių (užpuolikų – red.) taip ir nesurado“, o iš V. Putino nereikia tikėtis apgalvotų sprendimų, nes jis „priima sprendimus vienas arba su nedidele grupe savo aplinkos narių, ir niekas negali nuspėti, ką jis nuspręs daryti toliau“.

Interviu, be kita ko, buvo paliesta ir karo Ukrainoje tema. J. Navalnaja dar kartą patikino, kad Rusijoje „beveik visi priešinasi karui, tik daro tai skirtingais būdais“. Dauguma jų neišvyko iš šalies, nes neturi kur, jie gyvena savo įprastą gyvenimą, bet yra pasirengę išeiti į gatves bet kokia proga, nesvarbu, ar tai būtų antikarinio kandidato eilė rinkimuose, ar mitingas „Vidurdienis prieš Putiną“, ar paties A. Navalno laidotuvės, virtusios savotiškomis eitynėmis, į kurias atėjo apie 40 000 žmonių.

Į klausimą, kaip balsavo Rusijos prezidento rinkimuose, J. Navalnaja atsakė: „Aš sugadinau balsavimo biuletenį ir parašiau „Navalnas“.

– Iš tikrųjų mes tokio pobūdžio reakciją girdėjome iš Vladimiro Putino dėl Aleksėjaus Navalno nunuodijimo, kad jeigu būtume norėję, būtume nužudę. Aš manau, kad vyksta tyrimas, Lietuvos institucijos turi bent keletą versijų. Akivaizdu, kad patys Rusijos demokratai mano, kad tai susiję su Kremliumi, galbūt veikiant per trečiuosius asmenis, samdant kriminalinius elementus. Manau, kad tyrimas atskleis daugiau detalių, bet akivaizdu, kad tai yra politiškai motyvuotas užpuolimas, suprantamas kontekstas. A. Navalno nužudymas, jo komandos aktyvi veikla, artėjantys V. Putino perrinkimai – motyvų Kremliui tikrai yra. Tai dar vienas toks rimtas signalas visiems tiems, kurie kartais galbūt paniekinamai kalba apie tą pasipriešinimą, opozicijos veiklą, kad neva jiems niekas negresia. Mes turime nemažai nužudytų ir įkalintų žmonių, ir transnacionalinės grėsmės yra, kuomet naudojamasi tarptautinėmis institucijomis pateikiant tarptautinį ieškinį. Taip kad tai yra rimta ir matant Lietuvos institucijų reakcijas, panašu, kad Lietuvos tarnybos tai traktuoja rimtai, kaip ir turėtų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Yra ir tokių svarstymų, kad L. Volkovas buvo sužeistas tik norint pademonstruoti, kad Lietuvoje nėra saugu, o teisėsauga esą neįgali apsaugoti žmonių. Sutiktumėt su tokia mintim?

– Čia irgi klausimas, ar tai nėra tam tikrų žmonių bandymas dangstyti to, kas jau yra prikalbėta anksčiau – kad neva opozicija yra neįgali, kad ji niekam nerūpi. Manau, kad mūsų teisėsauga tirs visas versijas. Mes žinome, kad buvo ir A. Navalno kameros imitacijos padegimas prie savivaldybės, kad buvo sekiojami žmonės. Ir čia dalykas, kuris vyko Lietuvos teritorijoje. Galbūt kažkas galvojo, kad čia nereikšmingi dalykai, neapykantos kalba, bet visą šitą užpuolimą reikėtų matyti platesniame kontekste. Tie žmonės gauna grasinimų ir per socialinius tinklus. Ir būta tokių epizodų, kai jiems buvo grasinama ar prie jų priekabiaujama. Manau, kad Lietuvos institucijos prie to dirba. Mes matėme valstybės pareigūnų pareiškimus. Aš kažkaip tikėčiausi, kad visas tas spektras įmanomų versijų bus įvertintas ir išgirsime iš jų tas išvadas. Kol kas svarstyti ar teigti užtikrintai, kad yra viena arba kita, manau, yra per anksti.

– Dalis politikų dabar užsimena, kad reikėtų didesnės apsaugos Lietuvoje esantiems rusų opozicionieriams. Ar, jūsų nuomone, to reikėtų?

– Na, mes apie tai kalbėjome po „Ryanair“ pagrobimo istorijos, kuomet buvo labai susirūpinta saugumu – visų pirma Baltarusijos demokratų, bet kartu ir Rusijos demokratų. Mes žinome, kad Svetlana Cichanouskaja yra demokratinės Baltarusijos lyderė, turi Lietuvos valstybės apsaugą. Bet čia yra kartu ir pasirinkimas konkrečių asmenų. Nes tai yra ne tik saugumas, bet ir tam tikras laisvės apribojimas. Tai, aišku, yra išlaidos ir Lietuvos biudžetui. Yra kitos priemonės, kurių irgi buvo imtasi, kiti algoritmai, kalbant apie platesnę demokratų bendruomenę, aktyvistus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, buvusius politinius kalinius. Tai nėra kažkokia naujiena Lietuvos institucijoms.

Dvi dienas vyksiančiame renginyje dalyvaus Rusijos politikai ir žmogaus teisių gynėjai Garis Kasparovas, Ilja Ponomariovas, Violeta Grudina, Rostislavas Pavliševas, Ivanas Tiutrinas, Dmitrijus Nekrasovas, žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas, ekspertai, kiti rusų visuomenės veikėjai.

Forumo metu numatomos diskusijos apie žmogaus teisių gynimą karo laikotarpiu, Rusijos opozicijos vienybę konflikto klausimu, ekonominę padėtį karo metu, tarptautinės saugumo sistemos krizę, nuolatinį karą kaip formą Vladimiro Putino režimo egzistavimui, paramą Ukrainai, kitus klausimus.

Renginys prasidės Rusijos invazijos antrųjų metinių išvakarėse. Plataus masto karą Maskva pradėjo 2022 vasario 24 dieną ir sulaukė beprecedenčio Vakarų pasmerkimo ir sankcijų.

Forumas taip pat vyks Rusijos opozicijai žadant tęsti kovą su V. Putinu nepaisant vieno įtakingiausių jos veikėjų Aleksejaus Navalno mirties Arkties kalėjime praėjusią savaitę.

Laisvosios Rusijos forumas vyks 12 kartą.

„Turime pasiųsti paramos žinutę Rusijos opozicijai“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

A. Navalno našlė pirmadienį Briuselyje susitiks su europiečių užsienio reikalų ministrais, pranešė Bendrijos pareigūnai, Rusijos teismams įkalinus dešimtis žmonių, sulaikytų per Kremliaus kritiko atminimo mitingus.

Briuselyje susirinkę 27 ES šalių ministrai derina ribotas galimybes, kaip Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pritaikyti naujas sankcijas.

47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

A. Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis, kurį palaikė daugybė žmonių dėl jo vykdomos kampanijos prieš prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos korupciją.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta apie vyro mirtį, J. Navalnaja, kuri jo nematė jau dvejus metus, pareiškė, kad už tai asmeniškai atsako V. Putinas.

Ji paragino tarptautinę bendruomenę „susivienyti ir nugalėti šį blogį ir siaubą keliantį režimą“.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) sakė, kad J. Navalnajos žodžiai „privers mus pajusti grėsmę, kuri slegia Rusijos piliečius ir kiekvieną mūsų Europos regioną“, kur „gėdingai ir neatsakingai sugrįžo smurtas, brutalumas ir karas“.

Penktadienį A. Navalno mirtis Arkties kolonijoje sukrėtė šalies opoziciją, kuri kartu su Vakarais dėl to kaltina Kremlių.

Brutalus Rusijos agresyvus karas yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš pačią laisvę.

ES jau yra įvedusi precedento neturinčias sankcijas Maskvai ir V. Putinui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad po A. Navalno mirties bus sunkiau įvesti naujas sankcijas Kremliui.

J. Borrellis nurodė, kad tikisi, jog ES valstybės narės pasiūlys naujų sankcijų tiems, kurie tiesiogiai atsakingi už elgesį su A. Navalnu, įskaitant Rusijos kalėjimų sistemą.

„Didžioji atsakomybė tenka pačiam Putinui“, – sakė jis.

J. Borrellis pridūrė,  kad Briuselis sieks pervadinti savo pasaulinį juodąjį žmogaus teisių sankcijų sąrašą A. Navalno vardu, o tai, pasak jo, būtų simbolinis žingsnis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad dėl A. Navalno mirties ministrai inicijuos tolesnes sankcijų priemones.

„Brutalus Rusijos agresyvus karas yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš pačią laisvę“, – teigė ji.

Kiti ministrai pažymėjo, kad A. Navalno mirtis turėtų sustiprinti paramą Kyjivui, kurio ginkluotosios pajėgos stengiasi atremti Rusijos puolimą.

„Putinas yra žudikas. Putinas nužudė vieną žmogų, kuris kovojo už laisvę, už demokratiją, ir būtent todėl mes turime nesustoti“, – teigė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).

„Aiškiausias atsakas būtų, jei pagaliau atliktume savo darbą. Turime paremti Ukrainą“, – pridūrė ministras.

Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib) taip pat pritarė, sakydama, kad A. Navalno mirtis rodo, kokią grėsmę kelia nuolatinis Kremliaus puolimas prieš Ukrainą.

„Turime žinoti, kas šiandien pastatyta ant kortos“, – nurodė ji.

„Jei Rusijai pavyks plėstis, tai bus diktatūra, kuri plėsis ir šiek tiek priartės prie Europos Sąjungos“, – pridūrė H. Lahbib. 

„Kremliaus režimo valdomos Rusijos keliama grėsmė išlieka – jos akivaizdoje niekas Europoje ir pasaulyje negali jaustis saugus“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime sakė diplomatijos vadovas.

„Todėl svarbu ir toliau visapusiškai padėti Ukrainai, tačiau tuo pačiu norime matyti aktyvią opoziciją Vladimirui Putinui ne tik užsienyje, bet ir pačioje Rusijoje, kuri ne tik norėtų, bet ir siektų pokyčių Rusijos politinėje sistemoje“, – sakė ministras.

„Tik taip gali atsirasti reali alternatyva Putino režimui“, – pridūrė jis.

M. Chodorkovskis susitikime padėkojo Lietuvai už sudarytas sąlygas Rusijos režimo persekiojamiems pilietinės visuomenės atstovams, žurnalistams rasti prieglobstį šalyje.

Anot URM, rusų opozicionierius priėmė kvietimą atvykti į kasmetinį Vilniaus Rusijos Forumą, 2024-ųjų pavasarį rengiamą 10-ąjį kartą.

Advokatai Igoris Serguninas, Vadimas Kobzevas bei Aleksejus Lipceris praėjusią savaitę buvo sulaikyti. Visi šie teisininkai gynė A. Navalną.

„Be abejo, tai pasipiktinimą keliantys ir neteisėti veiksmai“, – sakė A. Navalnas. Jis teigė, kad advokatai persekiojami už savo profesinę veiklą.

„Niekam neleidžiama su manimi susitikti. Esu visiškai izoliuotas nuo informacijos“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad tai dalis intensyvėjančios kampanijos, kuria siekiama jį dar labiau izoliuoti po to, kai šią vasarą teismas jam skyrė naują 19 metų laisvės atėmimo bausmę, ir kad jis tai vertina kaip ženklą, jog jo komanda elgiasi teisingai, susidūrusi su „šiomis bjauriomis valdžios institucijomis“.

Dauguma žinomų Rusijos aktyvistų yra tremtyje arba kalėjimuose, tačiau bylos, kuriose figūruoja jų advokatai, pasitaiko itin retai. Daugelis nerimauja, kad ši tendencija dabar pasikeis.

Trys advokatai bus laikomi kardomajame kalinime bent iki gruodžio 13 dienos.

Pirmadienį A. Navalno sąjungininkai sakė, kad baiminasi dėl kito advokato, Aleksandro Fedulovo, nes nežino, kur jis yra.

Kitą dieną jie pranešė, kad jis pabėgo iš Rusijos.

Netrukus A. Navalnas bus perkeltas į „ypatingojo režimo“ koloniją – griežčiausio tipo kalėjimą, skirtą sunkiausiems Rusijos nusikaltėliams, kuriame bus labai apribotas jo bendravimas su advokatais ir šeima.

Šiemet pagrindinis dėmesys bus skiriamas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą ir Rusijos ateities klausimams, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Taip pat bus aptarta sparčiai blogėjanti Rusijos pilietinės visuomenės padėtis ir represijos prieš ją, žiniasklaidos suvaržymai.

Forume ketina dalyvauti užsienyje gyvenantys Rusijos opozicijos lyderiai Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Nobelio taikos premiją pernai pelniusios žmogaus teisių organizacijos „Tarptautinis memorialas“ vadovas Janas Raczynskis (Janas Račynskis), kt.

Nuo 2014 metų vykstančiame Vilniaus forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais. Diskusijų metu įvertinamos šios šalies raidos tendencijos, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.

Kasmetinis renginys suburia gausų būrį ekspertų, politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, taip pat iš Lietuvos ir kitų Vakarų šalių.

„Medžiagos apie beprecedenčius klastojimus pakankamai, daug Europos kolegų išėjo su pareiškimais, kad tokių rinkimų ir taip išrinkto parlamento negalima pripažinti legitimiu“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė Vladimiras Milovas.

V. Milovas priminė europarlamentaro konservatoriaus Andriaus Kubiliaus iniciatyva Europos Parlamento (EP) praėjusią savaitę priimtą rezoliuciją, kuria Europos Sąjunga raginama būti pasiruošusi nepripažinti naujojo Rusijos parlamento.

„Buvęs premjeras A. Kubilius su buvusia eurokomisare Sandra Kalniete paskelbė pareiškimą, kad ES neturėtų pripažinti tokių rinkimų, ir tikiuosi, kad tokie svarstymai bus ir EP, ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, ir kitose institucijose“, – sakė V. Milovas.

Jis teigė, kad praėjusį savaitgalį vykę Valstybės Dūmos rinkimai buvo iki šiol beprecedenčiai dėl klastojimo masto ir opozicijos atstovų eliminavimo iš kovos.

„Pas mus tokių rinkimų dar nebuvo, kad nušalino praktiškai visus nepriklausomus kandidatus, opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sėdi kalėjime ir vos nebuvo nužudytas, policija ateina pas dešimtis tūkstančių žmonių į namus. (...) Man atrodo, kad yra visos prielaidos nepripažinti šių rinkimų ir nepripažinti taip išrinktos Dūmos legitimiu parlamentu“, – pažymėjo V. Milovas.

Opozicijos atstovas Ivanas Ždanovas retoriškai klausė, ar išvis galima kalbėti apie kažkokius rinkimus, kai opozicijos kandidatams buvo neleidžiama juose dalyvauti. „Praktiškai jokie kandidatai, kurie neremia prezidento administracijos, nedalyvavo rinkimuose“, – sakė I. Ždanovas.

Pasak jo, tarptautinės bendruomenės reakcija „turi būti savaime suprantama – negalima pripažinti tokių balsavimo rezultatų kaip teisingų rezultatų, tai sufalsifikuoti rezultatai“.

Spaudos konferenciją surengęs konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris informavo, kad Seimas pareiškimu įvertins Rusijos rinkimus, o Lietuvos Užsienio reikalų ministerija „jau išsakė savo absoliučiai aiškią nuomonę, kad nebuvo laisvų rinkimų Rusijoje“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai vyko pilietinių ir politinių teisių suvaržymo sąlygomis ir valdžios veiksmai kelia abejonių dėl rinkimų skaidrumo.

„Rusijos valdžios institucijos, pasinaudodamos represiniais „ekstremistinių organizacijų“, „užsienio agentų“ ir „nepageidaujamų organizacijų“ įstatymais, dar labiau apribojo žmogaus teises, demokratijos funkcionavimą ir spaudos laisvę“, – sakoma pareiškime.

Anot URM pareiškimo, šie veiksmai dar labiau suvaržė politinį pliuralizmą bei „demonstruoja Rusijos atsitraukimą nuo demokratinių standartų ir kelia abejonių dėl rinkimų skaidrumo“.

Praėjusią savaitę Rusijoje tris dienas vyko balsavimas parlamento rinkimuose. Jie buvo surengti po precedento neturinčio susidorojimo su politiniais kitaminčiais, įskaitant A. Navalno apnuodijimą ir įkalinimą.

Prieš rinkimus atliktos visuomenės apklausos rodė rekordiškai smukusį valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ populiarumą. Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija vis tiek paskelbė gavusi du trečdalius balsų žemuosiuose parlamento rūmuose.

Bijoti ar nebijoti?

Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, skelbiančios necenzūruotą informaciją apie Rusiją, – praktiškai sunaikintos. Didžiausi laisvi portalai paskelbti užsienio agentais. Šis statusas įpareigoja leidinius skelbti savo finansinius šaltinius, tačiau problema – ne tariamasis skaidrumo reikalavimas, bet gresiančios baudos ir grėsmingai skambantis pavadinimas. Užsienio agentų žurnalistams kyla problemų dėl akreditacijų, vengia bendrauti įsibaiminę pašnekovai. Be to, jis atgraso reklamos užsakovus: traukiasi tiek valstybinės organizacijos, tiek privatus verslas, išsigandęs sąsajų su valdžios nemalonėje atsidūrusiu leidiniu.

Nebegalėdami pakelti finansinės naštos, portalai nutraukia veiklą arba maksimaliai apriboję savo kaštus bando išgyventi iš sutelktinio finansavimo kampanijų.

Opozicijos atstovų puolimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo įkalintas A.Navalnas, tačiau po žiemą kilusių protestų represijos tapo masinės. Vieni opozicijos aktyvistai jau atlieka laisvės atėmimo bausmes, kitiems arba jau iškeltos administracinės, baudžiamosios bylos, arba jie dar tylomis sprendžia labai žmogišką dilemą – bijoti ar nebijoti?

Abeji Rusijos parlamento rūmai jau pritarė įstatymui, kuris uždraus kandidatuoti rinkimuose ekstremistinių organizacijų lyderiams, rėmėjams, eiliniams nariams. Prokurorai jau anksčiau yra prašę Maskvos teismo pripažinti teroristinėmis ir ekstremistinėmis organizacijomis A.Navalno regioninių štabų tinklą bei jo įkurtą Kovos su korupcija fondą. Naujasis įstatymas taps nauja priemone kovai su opozicija: ekstremistinėmis pripažintų organizacijų lyderiai penkerius, o eiliniai nariai ar rėmėjai – trejus metus negalės dalyvauti parlamento rinkimuose.

Pritempti kaltinimai

Tiesa, pseudoteisines atakas valdžia tęsia net ir nesant aiškiam pretekstui. Pirmadienį iš lėktuvo buvo išlaipintas ką tik veiklą nutraukusios organizacijos "Atvira Rusija" vadovas Andrejus Pivovarovas. Dėl to, kad žiemą socialiniuose tinkluose pasidalijo kito asmens kvietimu dalyvauti protesto akcijose, A.Pivovarovui iškelta baudžiamoji byla dėl bendradarbiavimo su "nepageidaujama organizacija". Gresiant maksimaliai šešerių metų laisvės atėmimo bausmei, visuomenininkas sulaikytas dviem mėnesiams.

Antradienį atėjo vieno aktyviausio Kremliaus kritiko, buvusio Valstybės Dūmos nario Dmitrijaus Gudkovo eilė. Kad ir kaip absurdiškai skamba, tačiau vienintelis pretekstas pasiųsti prieš jį teisėtvarkos desantą – įtarimai, kad jo tetos Irinos Jermilovos vadovaujama organizacija pagal 2015–2017 m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį liko skolinga Maskvos municipalitetui 1 mln. rublių.

41-ų politiko butą Maskvoje, vasarnamį, jo tėvų, buvusio ir esamo spaudos atstovų butus krėtė kone 100 pareigūnų. Pas politiko tėvus radus patronus nuo buvusiam FSB karininkui, šiandien taip pat kritikuojančiam Kremlių, Genadijui Gudkovui priklausančio vardinio pistoleto, iškelta byla dėl neteisėto šaudmenų laikymo.

Dvi paras tardymo izoliatoriuje praleidę D.Gudkovas ir I.Jarmilova, ketvirtadienį buvo paleisti, tačiau baudžiamoji byla "dėl itin didelės turtinės žalos padarymo sukčiaujant ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu" pakibo virš politiko. Įdomu tai, kad, prieš atliekant kratas, Kremliuje buvo išnagrinėti D.Gudkovo reitingai: politikas ketino dalyvauti po kelių savaičių vyksiančiuose partijos "Jabloko" pirminiuose rinkimuose, kur bus renkami šios partijos kandidatai dalyvauti Valstybės Dūmos rinkimuose.

Skuba spėti iki rinkimų

Dėl tolesnio Kremliaus elgesio scenarijaus nuomonės išsiskiria. Optimistų teigimu, prasidėjus oficialiai rinkimų kampanijai, gniaužtai kiek atlaisvės.

Pasimokiusi iš 2019-ųjų, kai su valdžiai oficialiai oponuojančiais politikais buvo atsikratoma kampanijos metu – jie buvo neregistruojami kandidatais, šiandien valdžia elgiasi sumaniau ir politinį foną nuo nepageidaujamų veidų pravalo dar prieš prasidedant kampanijai. Tokiu būdu piliečių akyse esą valdžia nekels asociacijų su represijomis ir galbūt išgelbės savąją partiją "Vieningoji Rusija", kurios reitingas dabar rekordiškai žemas: Maskvoje už ją balsuotų 15 proc. rinkėjų, kitur šalyje – 27-28 proc.

Priimtas įstatymas, ribojantis ekstremistinių organizacijų (kuriomis gali būti paskelbiama praktiškai bet kuri oficialią politiką kritikuojanti jėga) narių ir rėmėjų rinkimų teises, todėl vietoj daug negatyvių žinių paskleista tik viena.

"Valstybinis smurtas – labai blogas rinkimų kampanijos fonas. Fonas turėtų būti teigiamas. Kampanijos metu būtina kalbėti apie šviesias šalies perspektyvas", – Kremliaus strategiją įžvelgia polittechnologas Abasas Galiamovas.

Pagrindinė valdžios viltis – kad nepasitenkinimas represijomis neturėtų įtakos piliečių nusiteikimui per rinkimus ir nepadidins protesto aktyvumo. Nors pastarojo potencialo, anot A.Galiamovo, tikrai esama. Net šalies provincijoje per potencialių kandidatų susitikimus su rinkėjais žmonės atvirai demonstruoja nepasitenkinimą kalbomis apie šviesias perspektyvas: akivaizdu, kad A.Navalno kova su korupcija pasėjo nepasitikėjimo dabartine valdžia sėklą.

Tą, regis, pajuto ir Kremlius, vicepremjero Andrejaus Belousovo lūpomis šią savaitę pabandęs nukreipti piliečių dėmesį nuo V.Putino aplinką demaskuojančių naujienų į kitus priešus: nesileisdamas į detales, viename interviu panaudodamas bravūrišką kitapus etiškos leksikos esantį išsireiškimą, jis apkaltino metalurgijos pramonės atstovus nesumokėjus į biudžetą 100 mlrd. rublių.

A.Galiamovui iškalbinga atrodo naujausia Levados nuomonių tyrimų centro apklausa apie Rusijos gyventojų baimes. 58 proc. apklaustųjų prisipažino bijantys valdžios savivalės ir neteisėtumo – tai 11 proc. daugiau nei pernai. 52 proc. bijo masinių represijų (pernai – 39 proc.). Ir tai, anot eksperto, – ne nežymi dinamika, bet akivaizdus įrodymas, kad daugumą žmonių yra užvaldžiusi baimė. Žmonės masinių represijų bijo labiau nei skurdo (jo bijo 46 proc. – tiek pat, kiek prieš metus). Tas pats pasakytina ir apie baimę prarasti darbą – 31 proc.

Tad, galiausiai bandydamas sukurti optimistinę atmosferą prieš aktyviąją rinkimų fazę, Kremliaus politinių technologijų meistrai prigesins karingąjį falangą, mano ekspertas.

Tokia valdžia suteikia galimybių eiliniam žmogui sočiai ir patogiai gyventi, tačiau tuo pat metu opozicijai sukuriamos nepakeliamos sąlygos.

Naujo lygio autoritarizmas

Pesimistai nuogąstauja ir įspėja, kad represijos nesiliaus net ir prasidėjus rinkimų kampanijai, nes pernai, pakeitus Konstituciją, įvyko didysis lūžis. Užtikrinus teisines sąlygas V.Putino kadencijų tęstinumui iki pat 2036 m., Kremliaus režimas pasiekė naują raidos etapą – uždarą autoritarizmą, kuriam turi būti priderinama ir visuomenė.

Apie 2000-uosius Rusijoje buvo galima kalbėti apie konkurencingą autoritarizmą, kai vadinamoji valdančioji partija per rinkimus užsitikrina 60–70 proc. balsų, o 25–30 proc. lieka opozicijai. Tolesnis autoritarizmo raidos etapas – kai valdančioji jėga užsitikrina 75–90 proc.

Trečiojo tipo autoritarinės valstybės – tai uždari režimai, kuriuose rinkimai iš viso nerengiami arba kai valdančioji jėga nuolat užsitikrina 95 proc. balsų. Anot politologo Kirilo Rogovo, pagal pastarąjį autoritarizmo standartą ir turi būti sunaikinta politinės opozicijos infrastruktūra. "Tai tęsis ir po rinkimų, – mano jis. – Tai – jau nauja valstybė."

Maištas neišvengiamas

A.Navalno bendražygiai bandė mobilizuoti piliečius. Į jų paskelbtą protesto akciją įkalintam opozicionieriui palaikyti registravosi 456 tūkst., į gatves išėjo ketvirtadalis. "Taip veikia tironija. Ji gąsdina, demoralizuoja žmones, slopina organizacines struktūras, kurias žmonės turėtų palaikyti", – sako K.Rogovas.

Paprasti piliečiai, anot jo, daug mažiau dėmesio skiria politikai nei aktyvistai, žurnalistai ar didmiesčių intelektualai. Ne atsitiktinai ir A.Navalno populiarumas jį įkalinus šiek tiek sumažėjo. Eiliniai žmonės pradėjo dvejoti: gal tikrai A.Navalnas nėra šventas?

Norint, kad eilinis žmogus pradėtų galvoti apie politiką, reikia jam apie tai nuolat kalbėti. Nutildžius tokius balsus, žmogus kurį laiką gali gyventi politiškai neutralų gyvenimą, tačiau, jei jam kažkas nutiks, pvz., sumažės pajamos, jis pats pradės ieškoti tribūnos.

Kita vertus, autoritariniai režimai žino žmonių silpnybę – baimę netekti patogaus gyvenimo. Tokia valdžia suteikia galimybių eiliniam žmogui sočiai ir patogiai gyventi, tačiau tuo pat metu opozicijai sukuriamos nepakeliamos sąlygos. Kiekvienas komforto zonos gyventojas supranta: vos paliks savąjį kiautą, bus sutryptas. Vis labiau spaudžiamos opozicijos retorika tampa vis labiau radikalesnė ir atgrasi patogiai gyvenančiam eiliniam piliečiui.

"Tai gana dramatiška situacija, tačiau autoritariniai režimai taip veikia. Kodėl režimui reikia vis daugiau represijų? Jei ne ši baimė, kad bet kas gali būti pasodintas ar nužudytas, aikštėse jau būtų milijonai žmonių. Tačiau, kadangi ši baimė nuolat auga, žmonių skaičius aikštėse nesikeičia nuo 2011 m., nors valdžios populiarumas krenta", – sako K.Rogovas.

Ir vis dėlto tai – ne pabaiga, įsitikinęs ekspertas. Jis siūlo prisiminti istoriją ir žvelgti į Baltarusiją. "Kokia bebūtų situacija, jei visuomenėje atsiranda tam tikra politinė mobilizacija, tikslas, veiksmų programa, režimas patiria krizę. Aliaksandras Lukašenka autoritarinės hegemonijos režimą išlaikė gana ilgą laiką – jam buvo savaime suprantama per rinkimus surinkti 75–78 proc. balsų. A.Lukašenka suėmė visus įmanomus konkurentus, tačiau vis tiek kažkas atsitiko, – televizijai "Dožd" sakė A.Rogovas. – Nesakau, kad žinau, kaip tai gali atsitikti, bet mobilizacijos vyksta skirtingais autoritarinių režimų degradavimo lygiais. Jos atsiranda staiga, jų scenarijai dažnai atrodo nenuspėjami."