„Verslo darymas Rusijoje, Baltarusijoje ir netgi Ukrainoje tai buvo verslo rizikos klausimas. Dabar, kai mes retkarčiais prabylame apie pagalbos verslui priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą verslo riziką, kurią verslas prisiėmė, savo veiklą vykdydamas šitose rinkose“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Armonaitė.

„Rizika buvo prisiimta. Dabar matome, kad Putinui pasimaišė protas, ir viskas, kaip kortų namelis, griūna“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, įmonės gali patirti nuostolius vykdant veiklą ir kitose rinkose, tačiau pagalbos mechanizmai vien dėl to nėra kuriami.

„Lygiai taip pat, kaip Lietuvos mokesčių mokėtojai neapmoka lietuviško verslo rizikos, vykdomo, pavyzdžiui, Ugandoje ar kitur“, – tikino A. Armonaitė.

ELTA primena, kad ministrė penktadienį paragino Lietuvos verslo įmones pasitraukti iš agresiją prieš Ukrainą vykdančių Rusijos bei Baltarusijos rinkų, nepirkti šiose valstybėse pagamintų produktų.

„Mes pasirengę padėti visiems Lietuvos verslams ieškoti naujų rinkų, klientų, partnerių visame pasaulyje, turime jau veikiančias pagalbos priemones. Padarykime viską, kad nefinansuotume karo ir agresijos“, – tuomet sakė A. Armonaitė.

Pasak ministrės, ir toliau tęsiant veiklą kaimyninėse valstybėse, Lietuvos verslo įmonės gali susidurti su reputacine rizika, o stiprėjant užsienio sankcijoms ateityje gali smarkiai nukentėti finansiškai.

Tos įmonės, kurios visgi nuspręs tęsti veiklą šiose valstybėse, turi įsivertinti visą galimą tokio apsisprendimo riziką ir tolesnes pasekmes, pabrėžiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.

"Toks sprendimas priimtas yra pripažinimas, kad masinis draudimas įvežti ES produkciją yra neteisės, kas iškart matėsi. Tas sprendimas yra politinis. Nors Pasaulio prekybos organizacija nusprendė, jog buvo pažeidimas, bet tikimybė, kad prekybas atsinaujins yra labai maža, nes Lietuvos dėl afrikinio kiaulių maro turi daugiausiai problemų", - BNS sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Rugpjūčio 19 dieną PPO paskelbė, kad 2014 metų pradžioje Rusijos įvestas kiaulienos importo draudimas iš ES dėl pradėjusio plisti afrikinio kiaulių maro buvo nepagrįstas. Jeigu Maskva neapskųs šio PPO sprendimo per 60 dienų, jis automatiškai įsigalios.

E.Mackevičiaus teigimu, įsigaliojęs sprendimas Lietuvos kiaulienos produktų eksportuotojams vartų į Rusijos rinką neatvertų, nes Lietuvoje vėl sparčiai plinta maras, stabdantis eksportą.

"Importas priklauso nuo pačios Rusijos norų ir tai yra jos sprendimas. Lietuvos atveju mes daugiausiai turime problemų dėl marų. Liga 100 proc. trukdys. Mes tik galėtume pasiekti, kad Rusija vežtų produkciją iš maro neapimtų zonų, kad ji nusileistų ir atsižvelgtų į šią detalę", - tvirtino E.Mackevičius.

Statistika rodo, kad 2013 metais ES šalių kiaulienos ekspertas į Rusiją buvo vertinamas 1,4 mlrd. eurų.

Šiemet ūkiuose Lietuvoje jau nustatyta virš 10 kiaulių maro atvejų. Maras Lietuvoje pradėjo plisti 2014 metų pradžioje, pasienyje su Baltarusija. Tų metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.

„Eurostat“ duomenimis, pagal eksporto nuosmukį Lietuva šiais metais toliau pirmauja tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai jau šeštas mėnuo iš eilės, kai metinis šalies eksporto mažėjimas yra didžiausias ES. Tačiau proveržio galima tikėtis jau šių metų gruodį, sako banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Eksportas šių metų sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, sumenko 5 proc. – iki 14,9 mlrd. eurų, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Ž. Maurico teigimu, tam įtakos vis dar turėjo prarasta Rusijos rinka, tačiau proveržio galima tikėtis visai netrukus.

„Neskaičiuojant Rusijos, Lietuvos eksporto augimas pastaraisiais mėnesiais gerokai spartėjo ir yra vienas sparčiausių ES.

Prarastos Rusijos rinkos poveikis pradės mažėti nuo gruodžio mėnesio ir, be abejo, kitais metais. Kitąmet pajusime tikrai didelį rodiklių pagerėjimą ir išlipsime iš tos paskutinės vietos tarp visų ES šalių“, – tvirtina ekonomistas.

Rusija išlieka svarbia Lietuvos užsienio prekybos partnere, tačiau lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją šių metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, smuko 54,7 procento.

Eksporto į Rusiją mažėjimui įtakos turėjo net 94,2 proc. kritęs pieno ir pieno produktų, 69,2 proc. - nealkoholinių ir alkoholinių eksportas, o mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų į šią šalį šiemet visai nebuvo vežta, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuviškos kilmės maisto ir žemės ūkio produktų į Rusiją šiemet per septynis mėnesius eksportuota tik už 36,7 mln. eurų - 4,8 karto mažiau nei pernai sausį-liepą, kai jų eksportas siekę 176,7 mln. eurų.

Bendras Lietuvos eksportas į Rusiją (įskaitant reeksportą) šių metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, sumenko 39 proc., o vien tik maisto ir žemės produktų - 62,4 procento.

Rusijai sausio-liepos mėnesiais teko 13,6 proc. viso Lietuvos eksporto (įskaitant reeksportą), tačiau tik 9,5 proc. eksporto į Rusiją vertės sudarė lietuviškos kilmės prekės.

Rusijos didžiųjų bei vidutinių įmonių ikimokestinio pelno ir nuostolių balanso teigiamas saldas pirmąjį pusmetį buvo 42,6 proc. solidesnis nei tuo pat metu pernai – 5,269 trln. rublių, pranešė nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“, remdamasi išankstiniais duomenimis.

Nuostolingų įmonių dalis sumažėjo nuo 32,4 iki 31,2 procento.

Ikimokestinis pelnas birželį buvo 20 proc. kuklesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį – 572 mlrd. rublių.

2014-aisiais Rusijos įmonės ikimokestinio pelno susižėrė 9,1 proc. mažiau nei 2013 metais.

Rusijos paskelbtas embargas vakarietiškiems maisto produktams atsigręžė prieš ją pačią – maistas Rusijoje šiemet pabrango daugiau nei dešimtadaliu, tuo tarpu Europos Sąjungoje (ES) – nežymiai atpigo.

Rusijos nacionalinės statistikos žinybos „Rosstat“ duomenimis, maisto produktai Rusijoje per septynis šių metų mėnesius pabrango 10,6 proc., ES – atpigo 0,1 procento.

Sparčiausiai Rusijoje sausį-liepą brango vaisiai – 25,4 proc. (ES – 5,4 proc.), žuvų ir kitų jų gėrybių produktai – 17,8 proc. (kainos nepakito), cukrus ir saldumynai – 16,3 proc. (0,6 proc.), riebalai – 13,2 proc. (1,7 proc.), duona ir pyrago gaminiai, kruopos – 11,6 proc. (kainos nepakito).

Mėsos ir jos gaminių kainos padidėjo 7,0 proc. (sumažėjo 0,9 proc.), vaisių – išaugo 5,9 proc. (krito 0,3 proc.), pieno produktų ir kiaušinių – - ūgtelėjo 4,1 proc. (smuko 2,3 proc.).

2014-aisiais maistas Rusijoje brango 16,7 proc., ES – pigo 1,0 procento.

Rusijos policija nurodė išardžiusi tarptautinį kontrabandininkų tinklą, platinusį šalyje suklastotus sūrio produktus, kurių vertė – apie 2 mlrd. rublių (27,5 mln. eurų), ir suėmė šešis asmenis.

Rusijos vyriausybė prieš metus uždraudė importuoti sūrį ir kitus Vakarų šalių žemės ūkio produktus, atsakydama į sankcijas, paskelbtas JAV ir Europos Sąjungos dėl numanomo Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje.

Pastarosiomis savaitėmis, netiesiogiai pripažindama, kad tas draudimas buvo plačiai pažeidinėjamas, žemės ūkio produktų priežiūros tarnyba skelbė informaciją apie daugelio tonų kontrabandinių maisto produktų sunaikinimą.

Policija antradienį pranešė išardžiusi tinklą, kuri platino „kaip sūrį produktą, pagamintą naudojant šliužo fermentą, kurio importas į Rusiją yra uždraustas“.

Tas gaminys vėliau buvo ženklinamas padirbtomis populiarių sūrių prekinių ženklų etiketėmis ir pardavinėjamas prekybos tinkluose bei urmo bazėse Maskvoje bei Sankt Peterburge.

Rusija paminėjo pirmąsias metines nuo savo paskelbto draudimo įvežti daugelį žemės ūkio produktų iš Vakarų valstybių, išleidusi įsaką sunaikinti tonas vakarietiškų maisto produktų – pradedant gurmaniškais sūriais ir baigiant vaisiais bei daržovėmis, kontrabanda įvežtais į krizės krečiamą šalį, nors toks žingsnis išprovokavo kritikos audrą.

Prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pasirašė įsaką, nurodančią sudeginti visus maisto produktus, kurių įvežimas pažeidžia prieš metus paskelbtą importo iš Vakarų embargą, tapusį Maskvos atsaku į tų šalių jai paskelbtas sankcijas dėl Ukrainos krizės.

Nacionalinė žemės ūkio produkcijos priežiūros agentūra (Rosselchoznadzor) nurodė, kad ketvirtadienį kelios uždraustų importuotų produktų siuntos bus sunaikintos ketvirtadienį Uralo Orenburgo srityje ir vakarinėse Belgorodo bei Smolensko srityse.

„Nuo šiandien bus naikinami žemės ūkio produktai, neapdoroti produktai ir maisto gaminiai, kilę iš tų šalių, kurios yra nusprendusios įvesti ekonomines sankcijas Rusijos juridiniams arba fiziniams subjektams ... ir kurioms draudžiama importuoti į Rusiją“, – sakoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Maisto produktų saugumo priežiūros agentūros atstovė sakė, kad jau buvo duotas nurodymas sudeginti kariniuose poligonuose tonas iš Latvijos įvežto sūrio ir pomidorų.

Vienas tos agentūros šaltinis perspėjo, kad pareigūnams, kurie nuspręstų „sunaikinti“ gurmaniškus produktus, juos suvalgant, gresia baudžiamoji atsakomybė, rašo prokremliškas dienraštis „Izvestia“.

Rusija praeitų metų rugpjūčio 6 dieną paskelbė draudimą įvežti daugelį žemės ūkio produktų iš Vakarų šalių, atsakydama į JAV ir Europos Sąjungos sankcijas dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir palaikymo prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Vakarų sankcijos laikomos svarbiu veiksniu, prisidėjusiu prie Rusijos ekonomikos recesijos šiais metais.

Rusija skundžiasi, kad kai kurie importuotojai apeina draudimą, neteisėtai pakeisdami maisto produktų etiketes, kuriose nurodoma, kad jie yra kilę iš kaimyninių buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Nurodymas naikinti kontrabandinius produktus daugelio kritikuojamas kaip maisto švaistymas tuo metu, kai ekonomikos krizė ir sankcijos daugelį rusų pastūmėjo į skurdą ir daugeliui sumažino pagrindinių maisto produktų prieinamumą.

„Tai ne paprasta priemonė. Tai barbarybės demonstravimas, iššūkis visuomenei, atsisakymas įžvelgti etinę pusę ten, kur tai visų svarbiausia“, – verslo dienraštis „Vedomosti“ rašo pirmame puslapyje išspausdintoje redakcinėje skiltyje.

Iki ketvirtadienio ryto per 258 tūkst. rusų buvo pasirašę internetinę peticiją, paskelbtą tinklalapyje Change.org, kurioje raginama konfiskuotus maisto produktus išdalyti tiems, kam jų labiausiai reikia.

Komunistų partijos vadovas Genadijus Ziuganovas, paprastai palaikantis Kremliaus liniją, pareiškė, kad naujosios priemonės yra „kraštutinės“, ir pasiūlė pasiųsti tuos maisto produktus vaikų namams bei prorusiškiems separatistiniams Rytų Ukrainos regionams.

Europos automobilių gamintojai džiaugiasi - naujų komercinio transporto priemonių pirmąjį metų pusmetį užregistruota 12,9 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Lietuviai, nors ir gali girtis dar įspūdingesniu augimu, krykštauti neskuba ir augimą vertina stabiliai. Lietuvos komercinio transporto pardavėjai pabrėžia, kad šalyje tokio didelio augimo nejusti, tačiau padėtis teigiama, o rinka - stabili.

"Augimas tikrai yra. Pernai pardavimams įtaką darė tai, kad taršos standartas keitėsi iš "Euro 5" į "Euro 6", tačiau šiemet vežėjai atnaujina sunkvežimius. Ypač tie, kurie dirba Europoje. Tad metas gana aktyvus", - "Verslo žinioms" teigė įgaliotosios "MAN Truck & Bus" atstovės įmonės "Adampolis" pardavimo vadovas Audrius Lukošius.

Pasak jo, Rytuose dirbę vežėjai kelia savo verslą į Europą, tačiau jie neskuba atnaujinti savo transporto priemonių, tai jie darys vėliau - gana naujų transporto priemonių reikės norint dirbti Europos šalyse. 

Išankstinio Statistikos departamento vertinimo duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį BVP palyginamosiomis kainomis buvo 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Rezultatas nėra užburiantis, tai net mažas žingsnelis atgal, palyginti su pirmojo ketvirčio tendencijomis.

Pirmąjį 2015 m. pusmetį šalies verslas vis dar „virškino" Rusijos sankcijų ir kritusios šios šalies perkamosios galios pasekmes mūsų eksporto apimčiai. Šių metų sausio-gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas sumažėjo 4 proc., importas išaugo 1,3 proc. Tuo tarpu apdirbamosios pramonės, kurios du trečdaliai yra orientuota į eksportą, produkcija 2015 m. sausio-birželio mėn. buvo 5,3 proc. didesnė nei prieš metus. Šis neatitikimas yra paradoksalus tik iš pirmo žvilgsnio, kadangi reikia atsižvelgti į tai, jog eksporto rodiklis pateiktas galiojusiomis, o pramonės gamyba - palyginamosiomis kainomis. BVP pokyčius mes taip pat vertiname palyginamosiomis kainomis.

Įvedus eurą vidaus rinka gana greitai stojo į normalias vėžes ir net pagyvėjo. Kadangi pavyko gana sklandžiai įdiegti naująją valiutą, žmonės grįžo prie kasdieninių įpročių ir vartojimo poreikių tenkinimo. Kai kurių produktų ir ypač paslaugų kainos apčiuopiamai ūgtelėjo, beje, ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl euro įvedimo, tačiau restoranų ir kavinių, kirpimo ir kitų paslaugų lyginamasis svoris vidutinio statistinio lietuvio krepšelyje buvo palyginti nereikšmingas. Be to, kai kurių svarbių vartojimo prekių (pvz., degalų) kainos per metus sumažėjo.

Tiesa, to pakako kilti nesusipratimams tarp Statistikos departamento ir gyventojų. Eiliniams vartotojams yra būdinga numoti ranka į vartotojų kainų indekso apskaičiavimo metodologines subtilybes - jų matoma konkrečių prekių infliacija tiesiog mechaniškai perkeliama visam vartojimo prekių krepšeliui. Antai 2015 m. birželio mėn. net 93 proc. apklaustųjų manė, kad kainos yra aukštesnės, palyginti su buvusiomis prieš metus. Tiesa, pesimistų dalis buvo beveik tokia pati ir 2014 m. birželio mėn. - 92 procentai.

Kad ir kaip būtų, subjektyviai suvokiama infliacija nenumalšino gyventojų vartojimo apetito, kuris buvo viena iš priežasčių, leidusių atskiriems pardavėjams pasinaudoti euro įvedimu kainoms pakelti. Išvertus į buitinę kalbą, jeigu yra sutinkančių mokėti aukštesnę kainą, tuomet ji veikiausiai ir bus padidinta.

Savo ruožtu pirmąjį pusmetį visiškai neblogi buvo bendrieji transporto sektoriaus veiklos rodikliai. Išaugo ir jūros operatorių (Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo), ir Lietuvos oro bendrovių keleivių bei krovinių apyvarta, kita vertus, šiek tiek sumenko geležinkelio transportu vežamų krovinių apyvarta. Kilimo vektorių išsaugojo ir statybų verslas, kuris pastaruoju metu buvo viena iš sparčiausiai augančių ūkinės veiklos sričių. Pavyzdžiui, sostinėje birželį parduota daugiausia butų per 13 pastarųjų mėnesių, o naujos statybos butų pardavimas pirmąjį pusmetį beveik neatsiliko nuo rekordinių praėjusių metų rezultatų. Visgi tai gali būti laikinas šuolis, kai kuriems gyventojams siekiant pasiskolinti, kol neįsigaliojo griežtesni Lietuvos banko būsto kreditavimo standartai. Negalima nuneigti ir kitų motyvų - noro saugiai investuoti laisvus pinigus, atlyginimų kilimo, nedarbo lygio mažėjimo ir kitų veiksnių.

Atkuntanti euro zonos ekonomika, žemo lygio pasaulinės naftos kainos, santykinai pigus euras ir atsparumą neigiamiems geopolitiniams veiksniams demonstruojanti vidaus rinka leidžia tikėtis laipsniško šalies makroekonominės situacijos gerėjimo jau artimiausioje ateityje.