„Šia galimybe 2023–2024 m. pasinaudojo 48 rusų kalbos mokytojai“, – į Eltos pateiktą užklausą atsakė ministerija.

Jų teigimu, mokytojus labiausiai sudomino kitų užsienio kalbų studijos ir švietimo pagalbos sritis.

„Pasirinkimai džiugina, nes kaip tik tokių specialistų mokyklose trūksta“, – sakė ŠMSM.

Ministerijos duomenimis, nemažai šio dalyko mokytojų pasirinko studijuoti vokiečių kalbą – VU ir VDU šį dalyką studijuoja 12 žmonių, prancūzų kalbą – 11 žmonių. Maždaug po tiek pat pasirinko specialiosios pedagogikos ir logopedijos perkvalifikavimo studijas. Kiek mažiau mokytojų rinkosi lenkų kalbos, matematikos, biologijos mokomojo dalyko modulius.

„Jau dabar norintys rusų kalbos mokytojai turi galimybę nemokamai ir prioriteto tvarka dalyvauti projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ ir studijuoti pasirinktą mokomojo dalyko modulį, kad įgytų naujų dalykinių kompetencijų ir turėtų teisę dirbti pagal kito mokomojo dalyko bendrojo ugdymo programą“, – į klausimą apie ministerijos teikiamą pagalbą atsakė jie.

ELTA primena, kad apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė ketina nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos pranešė portalas LRT.

„Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – portalui LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad šią iniciatyvą vertina pozityviai, tačiau pabrėžė, kad ministerija tokių ketinimų neturi.

Šeštokams rekomenduojama bus rinktis Europos Sąjungos (ES) kalbas ir ypač siūlomos vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbos. Tiesa, visoje Lietuvoje toks pasirinkimas – tik rekomendacija.

Dvylika metų Lietuvoje gyvenantis Carlosas savo pašaukimą atrado mokykloje, vaikus mokydamas savo gimtosios ispanų kalbos.

Jau nuo kitų mokslo metų ispanų kalba turėtų skambėti ne vienoje sostinės progimnazijoje. Mat Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams rusų, kaip antros užsienio kalbos, nebesiūlyti. Ir net tiems vaikams, kurie jau mokosi rusų kalbos, Vilnius žada galimybę keisti pasirinkimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes teikiame prioritetą vokiečių, ispanų ir prancūzų kalboms. Tačiau jei norės rinktis lenkų, latvių, prancūzų, danų kalbą, bet kurią kitą ES kalbą, tokios galimybės bus sudarytos. Tikimės, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio nei vienas vaikas nebepasirinks rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Arūnas Šileris.

Vienoje iš mokyklų – ispanų kalba jau šių metų naujovė. Ji savo populiarumu ženkliai lenkia visas kitas kalbas. Dabar ispanų kalbos mokytojas turi penkias mokinių grupes, mokyklos direktorė žada, kad kitąmet jų bus dar daugiau.

„Tas poreikis, susidomėjimas tikrai yra. Mano dabartinių ketvirtokų tėveliai domisi, ar kitais metais galės rinktis“, – teigė Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė.

Be to, kitąmet sostinės Žemynos progimnazija žada įvesti ir dar vieną užsienio kalbą, kuri pakeistų rusų kalbą. Tai – kaimyninė lenkų kalba.

„Nes šios kalbos ir specialistų yra, ir programos, ir medžiagos. Tai yra labai svarbių partnerių, kaimynų, su kuriais turime istoriją ir panašų mentalitetą, kalba“, – šnekėjo L. Armanavičė.

Tačiau švietimo ekspertams nerimas dėl vis dar neišspręstos pedagogų trūkumo problemos išlieka. Vilniaus universiteto profesorius pripažino, kad kasmet mokytojo kelią renkasi vis daugiau kalbininkų. Tačiau profesorius tikino, kad politikai progreso nori per staigiai.

„Ne vieneri metai užtrunka studijos, ne visi absolventai nueina ar iš karto nueina į mokyklas. Taip, kad praeiti turi ne metai, ne du ir ne trys“, – sakė VU Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.

Tiesa, Vilniaus Žemynos progimnazija pasiryžusi, kol kas išsiversti ir su vienu ispanų kalbos mokytoju.

„Carloso užteks ir šiais mokslo metais, ir kitais. Vėliau, tikiuosi, kad gausime palaikymą iš savivaldybės, taip pat bendradarbiauti esame sumanę su ispanų ambasada, ugdymo įstaigomis, aukštosiomis mokyklomis“, – nurodė L. Armanavičė.

Sostinės savivaldybė viliasi, kad kalbų mokytojų trukumą išspręs ir atstumti rusų kalbos mokytojai. Mat jiems siūloma keisti kvalifikaciją.

„Rusų kalbos mokytojams jau pernai metais buvo siūloma persikvalifikuoti į lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojus. Jie tas galimybes žino ir buvo su jomis supažindinti, aišku, ne visi naudojasi, ne visi nori naudotis“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras.

Rusų kalbos mokytojams jau pernai metais buvo siūloma persikvalifikuoti į lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojus.

Švietimo ministerija tikino, kad specialistų trūkumo klausimą galima išspręsti daugeliu būdų.

„Jau yra baigusių tas specialybes, bet nedirba mokyklose. Tikrai yra galimybė tuos mokytojus prišaukti į mokyklas. Kitas dalykas, kad pagal ES potvarkius, galime kviestis mokytoją mokyti užsienio kalbos metus laiko, net jei jis nemoka lietuvių kalbos“, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius.

O gal užsienio kalbų mokytojų nė nepritrūks, mat ministerija visos šalies lygiu griežtai drausti rusų kalbos mokyklose neplanuoja. O ir patys švietimo žinovai stebi, kad rusų kalbos populiarumas kasmet natūraliai mažėja.

„Ir tėvai jaunėja, man atrodo, kad dabartinė tėvų karta jau nebemoka rusų kalbos. Natūraliai susiklosto, kad jie pereina prie ispanų kalbos“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, o antrosios kalbos – 6 klasėje ir ji yra privaloma iki 10 klasės.

Paskutinius dvejus metus gimnazistai gali mokytis ir vienos užsienio kalbos.

„Vertinu labai pozityviai. Bendrai matau, kad Vilniaus miesto savivaldybė labai investuoja į kalbų ugdymą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

„Tai, kad siūlomos tos kalbos, kurių ir reikia tiems patiems Lietuvos gyventojams, tai man atrodo yra tik sveikintina, nes vis dar matome, kad kliūtis rinktis kitas kalbas yra ta, kad nėra tų kalbų pasirinkimo“, – pridūrė G. Jakštas.

Taip ministras sureagavo praėjusią savaitę sostinės vicemerui Arūnui Šileriui paskelbus apie savivaldybės planus nuo rugsėjo  šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos.

Anot ministro, pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinkosi apie 70 proc. moksleivių, o šįmet – 50 procentų. Tuo metu ispanų kalbos pasirinkimas išaugo – jei prieš ketverius metus ją rinkosi vos kelios dešimtys mokinių, tai dabar tokių yra apie pusė tūkstančio.

„(Pasirinkusiųjų – BNS) vokiečių kalbą buvo 21 proc., dabar jau 30 proc. – per vienus metus toks pokytis. Augo ir prancūzų kalbos pasirinkimas“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Problema, aišku, yra sugebėti mums užtikrinti pakankamai mokytojų“, – sakė jis.

Problema, aišku, yra sugebėti mums užtikrinti pakankamai mokytojų.

G. Jakštas teigė, kad ministerija neketina nurodyti visoje Lietuvoje panaikinti rusų kalbos pasirinkimą nuo šeštos klasės.

„Tai, kas vyksta natūraliai, yra toks tempas, kuris vargu ar galėtų būti didesnis net priėmus kažkokius sprendimus iš viršaus“, – sakė ministras.

A. Šileris portalui LRT teigė, kad būsimiems šeštokams bus siūlomos prancūzų, vokiečių, taip pat ispanų kalbos. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu sostinėje mokosi beveik 200 vaikų.

Vicemeras sakė, kad miesto biudžete šiam pokyčiui ir kitoms veikloms, susijusioms su Europos Sąjungos kalbų pasirinkimo auginimu, suplanuota 1 mln. eurų suma.

– Taigi hola, hello, bonjour… Kaip vaikai turėtų mokėti sveikintis, kalbant apie perspektyvas šiuolaikiniame pasaulyje?

– Idealiu atveju, visais trim variantais ar netgi daugiau. Daugiakalbystė iš tikrųjų yra didelis privalumas. O kalbant apie šių trijų kalbų pasirinkimą, pirmiausia, sakyčiau, labai svarbu atsižvelgti į vaiko gabumus. Vieni vaikai yra gabesni kalboms, kiti mažiau gabūs. Jeigu matome, kad vaikui sunkiau su kalbomis, rekomenduočiau rinktis šiek tiek lengvesnę, subjektyviai sakyčiau, tarkim, ispanų kalbą. Tai yra labai subjektyvu. Aš asmeniškai sakyčiau, kad didžiausias iššūkis būtų įvaldyti prancūzų kalbą.

– Bet kalbant apie šių kalbų perspektyvas, kurios būtų labiau praktiškai panaudojamos ateityje?

– Realiai visos, priklausomai nuo to, kokie yra ateities planai. Jeigu vaikas planuotų studijuoti tiksliuosius mokslus, inžineriją, aviacijos sritis, labai daug mokslinės literatūros yra vokiečių kalba. Jeigu domina diplomatijos sritis, darbas Europos Sąjungos institucijose, natūralu, kad reikėtų prancūzų kalbos. O ispanų kalba paplitusi visame pasaulyje, apie 500 mln. žmonių kalba ja, tai, manau, kad gebėti komunikuoti ispanų kalba visuomet naudinga būtų.

– Kokios kalbos, kurių nesiūlo mokyklos, taip pat būtinos šiuolaikiniame pasaulyje?

– Sąrašas gali būti pakankamai ilgas, bet aš paminėčiau vieną iš skandinavų kalbų – čia jau laisvas pasirinkimas, galbūt švedų ar norvegų. Taip pat labai rimtai svarstyčiau kinų kalbos mokymąsi, nes, manau, kad tai kalba, kuria teks komunikuoti ateitiems kartoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitaip tariant, anglų kalbos jau neužtenka, čia jau nebe privalumas?

– Anglų kalbos žinios ir gebėjimas bendrauti yra tikrai privalumas, manau, kad tai niekur nedings. Bet tai jau yra natūralu, čia jau savaime suprantama. Ir vien tik anglų kalbos mokėjimas jau nebepakankamas. Tai mokėti dar vieną ar dvi užsienio kalbas iš tikrųjų yra didelis privalumas ir, manau, kad visiems reikėtų apie tai galvoti.

– Kaip jų mokytis galima? Jeigu anglų kalba daug turinio yra tiek internete, tiek televizijoje, tai kaip tas kitas kalbas susirasti?

– Žinokit, situacija keičiasi. Tikrai nemažai literatūros tiek mokymuisi savarankiškai, tiek mokymuisi su specialisto pagalba yra daug. Tiek skaitmeniniame, tiek popieriniame formate. Taip kad šioje vietoje problemų kaip ir neturėtų būti. Tiesiog reikia noro ir paieškoti.

– Bet, žinot, kaip buvo su rusų kalba. Tą antrąją kalbą daugelis vaikų rinkosi, tiksliau rinkosi jų tėvai, kokią kalbą vaikai rinksis, nes taip buvo paprasčiau – ta karta geriau mokėjo rusų kalbą ir tiesiog tėvams buvo paprasčiau. Taigi dabar į ką turėtų žiūrėti tėvai, renkant kalbą, kurią mokysis vaikas?

– Kadangi šiuo atveju tėvai pagelbėt kaip ir negalės, manau, kad pirmiausiai turėtų atsižvelgti į vaiko susidomėjimą, kuri iš kalbų domintų ir būtų patraukli. Nes tai labai svarbu, turi būti ta vidinė motyvacija mokytis. O šiaip reikia tikėti mūsų pedagogais, mokyklomis, mes tikrai turime puikių specialistų ir esant norui galima išmokti ir antrą, ir trečią kalbą. O kai jau nepavyksta, reikia kreiptis į kompetentingus specialistus.

– Jau užsiminėte apie pedagogus. Ar tikrai jų yra pakankamai Lietuvoje paruošiama mokyti tokias kalbas kaip ispanų, vokiečių, prancūzų ir net kinų, švedų?

– Klausimas labai taiklus. Ir turiu pasakyti, kad bendrąja prasme su pedagogais šiuo metu Lietuvoje situacija yra prasta, net ir pagrindiniams mokomiesiems dalykams sudėtinga rasti specialistus. Aš manau, kad šiuo atveju tai būtų iššūkis. Juolab kad dauguma žmonių, kurie moka tas kalbas, nebūtinai yra baigę pedagogines studijas.

Su pedagogais šiuo metu Lietuvoje situacija yra prasta, net ir pagrindiniams mokomiesiems dalykams sudėtinga rasti specialistus.

– Jeigu esat kažkaip tyrinėjusi ar analizavusi, kokių kalbų specialistų pas mus yra daugiau?

– Realiai sunku būtų pasakyti, nes statistikos neturiu. Bet faktas tas, kad mūsų patirtis rodo, į mus kreipiasi mokyklų atstovai, prašydami bendradarbiauti ir atsiųsti kalbų specialistus mokyti jų mokinius. Vadinasi, rinkoje rasti retesnių kalbų specialistus nėra taip lengva. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad neužtikrinamas pilnas darbo krūvis, dėl kelių valandų mažai kas sutinka.

– Kai buvo kilusios diskusijos dėl to, kad reikia atsisakyti rusų kalbos, yra begalės kitų kalbų, kurias reikėtų mokėti – kad ir mūsų kaimyninių šalių lenkų, latvių, estų kalbas. Ar praktiškai panaudočiau tokias kalbas?

– Viskas priklauso nuo veiklos srities. Jeigu, tarkim, dirbate ir bendradarbiaujate su įmonėmis iš Estijos ar Latvijos, tai, natūralu, kad tikrai panaudotumėte. Lenkų kalbos populiarumas auga verslo klientų tarpe, vadinasi, poreikis atsiranda.

Pasak jo, pastarosiose mokyklose švietimo kokybė yra aukštesnė nei rusų ugdymo įstaigose, o jas baigę vaikai lengviau įsilieja į europinių šalių gyvenimą.

„Manau, kad situacijos lenkų ir rusų mokyklose gana skirtingos. Iš pirmųjų duomenų matome, kad patekimas į aukštąsias mokyklas, įsidarbinimas aukštos kvalifikacijos darbuose, valstybinių brandos egzaminų laikymas taip stipriai nesiskiria nuo tų, kurie mokosi lietuvių kalba“, – paklaustas, kokia situacija yra lenkų mokyklose, Eltai teigė G. Jakštas.

„Problemų iš švietimo pusės, aš nematau“, – sakė ministras.

Pasak jo, lenkų mokyklose dirba jaunesnis mokytojų kolektyvas, lyginant su rusakalbėmis, į jas taip pat gali atvykti pedagogų iš Lenkijos, sudaromos galimybės kelti kvalifikaciją. Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje veikia ir Balstogės universiteto filialas, kurioje galima mokytis lenkų kalba.

G. Jakšto teigimu, lenkų mokyklas baigusių vaikų integracija Europos Sąjungoje (ES) yra paprastesnė nei rusų tautinės bendrijos.

„Kadangi tai yra ES kalba, europinės institucijos, visi Europos teisės aktai yra pateikiami visomis ES kalbomis. Tai yra visai kitoks buvimas ES, kai tu moki kalbą“, – argumentavo jis.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

„Manyčiau, kad rusų kalba nebus vienodo lygio su prancūzų ar vokiečių. Norėčiau tikėtis, kad palaikant tokias tendencijas, kokias turime šiandien, rusų kalbą pasirinkti bus labai ribotos galimybės, kai maža dalis keliose mokyklose galės mokytis rusų kalbos“, – antradienį publikuotame interviu portalui „Bernardinai“ sakė G. Jakštas.

Ministras pažymėjo, kad matant dabartinius mokinių pasirinkimus „rusų kalba tikrai nebus tarp dominuojančių“, be to, šiuo metu stiprinamas kitų užsienio kalbų mokytojų rengimas, kai rusų kalbos pedagogai šiuo metu neruošiami, o daugelis rusų kalbos mokytojų yra vyresnio amžiaus ir išeis į pensiją.

„Matome, kad pokytis vyksta greitai – ar jis galėtų vykti greičiau, aš nemanau. Reikėtų nusiteikti, kad pokyčių tempas sulėtės, nes jei rusų kalbos pasirinkimas nuo 20,3 tūkst. iki 14,1 tūkst. per dvejus metus sumažėjo, yra įspūdinga. Jeigu dar keletą metų palaikytume tokį tempą, galėtume galvoti apie sveiką balansą, kad kalbų pasirinkimų įvairovė būtų visose mokyklose“, – pažymėjo G. Jakštas.

Nesinori drastiškų sprendimų – paimti ir nukirsti rusų kalbos mokymą.

Pasak G. Jakšto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rekomenduoja mokykloms atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, tačiau drastiškų pokyčių neplanuojama, be kita ko, užtikrinant galimybę šeštoje klasėje pradėjus mokytis antrosios užsienio kalbos tęsti jos mokymąsi iki pat gimnazijos baigimo.

„Nesinori drastiškų sprendimų – paimti ir nukirsti rusų kalbos mokymą. Pokyčius reikia daryti palaipsniui, turime eiti tuo mažėjimo keliu. (...) Tie, kurie šeštoje klasėje jau pradėjo mokytis rusų kalbą, turi turėti galimybę tai tęsti“, – kalbėjo G. Jakštas.

ŠMSM skelbė, kad besirenkančių mokytis vokiečių ar prancūzų kalbą daugėja. Pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokėsi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, nuo 8–9 metų, o antrosios kalbos – 6-oje klasėje ir ji yra privaloma iki 10, arba II gimnazijos klasės. III–IV gimnazijos klasėje būtina mokytis bent vienos užsienio kalbos.

Tiek nekompetencijos ar atvirų nusišnekėjimų demonstruotų viešumoje, kiek per šią kadenciją paleido „arogancijos koalicijos‘‘ vyriausybė, galėtų tapti nauju mūsų valstybės antirekordu.

Pats paskutinis akibrokštas – Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto siūlymas uždaryti rusiškas mokyklas. Kaip kolektyvinę bausmę už tai, kad vienoje mokykloje tarp mokinių įvyko konfliktas... Tiesiog primena sovietmetį. Žinoma, galima būtų šį ministro akibrokštą nurašyti – juk už mūsų vaikų švietimą atsakingas asmuo net nežino, kiek biologijoje yra lyčių, tad tikėtis, kad jis ką nors būtų girdėjęs apie Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, kurią Lietuva yra pasirašiusi ir kuria įsipareigojome užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis savo gimtąja kalba, būtų naivu.

Tačiau numoti ranka į eilinę šios Vyriausybės nario kvailystę – pavojinga. (Beje, vadovaujantis tokia ministro logika, Lietuvoje reikėtų uždarinėti ir lenkiškas mokyklas – juk visai neseniai socialiniuose tinkluose nuskambėjo skandalas su lenkų kilmės jaunuoliu, tarnavusiu Lietuvos kariuomenėje ir laukiančiu Putino „išvadavimo“). Ypač, kai tokiam ministro nusišnekėjimui tinkamo atsako nedavė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pagirtina, kad nuo tokio švietimo ministro pareiškimo atsiribojo kai kurių partijų lyderiai ir net keli koalicijos ministrai.

Kaip bausmė nuskambėjęs pasiūlymas yra viešos nesantaikos tarp lietuvių ir rusų kurstymo pavyzdys ir grėsmė nacionaliniam saugumui.

Kaip bausmė nuskambėjęs pasiūlymas yra viešos nesantaikos tarp lietuvių ir rusų kurstymo pavyzdys ir grėsmė nacionaliniam saugumui: daugiau nei šimtas penkiasdešimt tūkstančių Lietuvos piliečių atiduodami Putino globai. Toks švietimo ministro pareiškimas rodo, kad visi rusakalbiai Lietuvos piliečiai yra „negeri‘‘ piliečiai. Putinas ploja atsistojęs! Ir dar, matyt, galėtų viešai padėkoti Lietuvos švietimo ministerijai, atsakingai už mokyklų ugdymo programas, kuri daugelį metų už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus leido vadovėlius su visiška Kremliaus propaganda. Tai ko tikėtis iš mokinių, jei net mes Europos Sąjungoje mokome tą patį, ką jie girdi per propagandines Kremliaus laidas.

Naivus tikėjimas, kad draudimais ar mokyklų uždarymais galima kažką pakeisti, tik parodo, kad antrus metus besitęsiantis karas Ukrainoje nepaskatino kurti tautinių mažumų integravimo strategijos, o tik dar labiau sustiprino sovietinį valdančiųjų mentalitetą. Viską drausti ir bausti, atstumti. Uždraudėme televizinę Kremliaus propagandą, tačiau realybėje regionuose už kelis eurus gausi prieigą prie šimtų piratinių kanalų. Ar kam Seime ar Vyriausybėje tai rūpi?

Taip, diskusija dėl mokyklų ugdymo tautinėmis kalbomis galima ir būtina, ypač dėl tokio ugdymo kokybės, dėmesio lietuvių kalbai, kritiniam mąstymui, bet tik ne tokia forma ir ne tokiu metu.

Tai dabar ir turime pasekmes, dėl kurių yra atsakingos Lietuvos valstybės institucijos ir pirmiausiai švietimo sistemos politikai. Ir tai nacionalinio saugumo klausimas. Ne kelių vizų atšaukimas, o švietimo kokybė ir ilgalaikiai tikslai. Putinizmas ne amžinas, o po pralaimėjimo Ukrainoje, Rusijos visuomenės laukia milžiniškas „persiprogramavimas‘‘. Koks jis bus ir kaip jis vyks, turėtų būti mūsų bei ES strateginis interesas.

Rusija kaip kaimynas niekur neišnyks, norime ar ne, mums reikia demokratinės, pilietinės ir kaimynų teises gerbiančios Rusijos visuomenės. Taip, tai ilgas kelias, tačiau tik toks kelias yra tvarus. Tik feisbuke viskas vyksta greitai...

Lietuvos mokyklose ugdomi Lietuvos rusai per savo gimines ar draugus Rusijoje galėtų būti naujos, demokratiškos ir pilietinės Rusijos pradžia. Ir tai nacionalinio saugumo klausimas. Tiems, kas supranta, ir kurie mąsto strategiškai, o ne sovietiškai.

Kalbama, kad tokių pamąstymų priežastis buvo kažkokių nepilnamečių konfliktas, kuriame nukentėjo palankiai Ukrainos atžvilgiu nusiteikęs jaunuolis. Kiti du (ar vienas iš tų dviejų) į jį šaudė iš pneumatinio ginklo būtent dėl jo teigiamo požiūrio į Ukrainą.

Galbūt toks įvykis ir galėjo būti, nes propagandos suklaidintų, prokremliškai nusiteikusių veikėjų vis dar yra. Tačiau šiuo atveju paaugliai tiesiog galėjo meluoti, o „apšaudymo“ priežastis galėjo būti visiškai ne politinė. Nereikėtų daryti skubotų išvadų, neišsiaiškinus tikrųjų tokio elgesio priežasčių.

Nereikėtų ir dėl vieno skaudaus atvejo daryti išvados, kad dabar jau reikia naikinti rusiškas mokyklas. Jokiu būdu ne. Lietuvoje gyvenantys rusai yra mūsų visų kaimynai, draugai, bendramoksliai, jie tokie pat Lietuvos Respublikos piliečiai. Ir nors išlaikyti rusišką mokyklą valstybės biudžetui kainuoja daugiau nei lietuvišką, jokių kalbų apie jų uždarymą negali būti.

Tai visos šalies bendruomenės bendra tradicija, kuri privalo išlikti, nes ji demonstruoja mūsų savitarpio supratimą ir toleranciją. Rusų tautybės žmonės turi teisę išsaugoti savo tautinį identitetą, nors iš Maskvos girdime teiginius apie rusofobiją Baltijos šalyse. Tai tiesiog propagandinė nesąmonė.

„Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės nepritaria skubotiems siūlymams uždaryti mokyklas rusų dėstomąja kalba, po vienoje iš tokių mokyklų kilusio incidento“, – sakoma įstaigos interneto puslapyje paskelbtame pareiškime.

Jį departamentas paskelbė po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Departamentas įsitikinęs, kad vienos tautinės grupės marginalizavimas atneštų daugiau žalos valstybei ir „sugriautų tris dešimtmečius kurtą įvairiatautės visuomenės struktūrą“.

Departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad staigus didelio įvairaus amžiaus vaikų perkėlimas iš vienos kalbinės aplinkos į kitą sukeltų didelį stresą moksleiviams, jų tėvams bei patiems mokytojams ir būtų traktuojamas ne kaip siekis integruoti tautinių mažumų atstovus, o kaip ketinimas juos asimiliuoti.

Įstaiga primena, kad Lietuvoje veikia mokyklos ne tik rusų dėstomąją kalba, bet ir lenkų, baltarusių, žydų tautinių bendruomenių mokyklos, todėl siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą „yra mažų mažiausiai diskriminuojantis“.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mokyklas tautinių mažumų ar užsienio mokomosiomis kalbomis dažnai renkasi ir prieglobsčio nuo karo Ukrainoje ieškantys pabėgėliai.

Diskusiją apie pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje departamentas ragina pradėti nuo tautinių bendruomenių poreikių švietimo sistemoje analizės.

„Tautybės klausimas visada yra labai jautrus, asmeninis. Tai – žmogaus savęs identifikavimo, kultūrinio palikimo dalis. Todėl diskusiją apie pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje departamentas ragina pradėti nuo tautinių bendruomenių poreikių švietimo sistemoje analizės ir bendradarbiavimo tiek su tautinių mažumų atstovais, tiek su mokyklų ir moksleivių bendruomenėmis“, – sakoma pareiškime.

Departamentas dar ragina atsisakyti stereotipizavimo, kad kai kurių moksleivių ar jų šeimų pažiūros yra susijusios su kalba, kuria vyksta mokymo procesas tokiose mokyklose ir „nestumti mūsų bendrapiliečių į užribį“.

„Žmogaus pritarimas karinei agresijai, prievartai, kėsinimuisi į kitos valstybės suverenitetą yra susijęs tik su jo asmeninėmis savybėmis, vertybių nebuvimu, o ne tautybe“, – pažymima pareiškime.

Diskusija dėl rusiškų mokyklų atsinaujino po incidento, kai rusų mokykloje besimokantys paaugliai  apšaudė bendraklasį pneumatiniu ginklu, nes jis pasakė nepritariantis karui Ukrainoje. Visgi ministras ragina atnaujinto tautinių mažumų mokyklų klausimo su šiuo įvykiu nesieti.

„Išeiti su politiniu šūksniu yra madinga prieš rinkimus, bet turi būti tam pagrindimas. Kai ministras pateiks pagrindimą, bus galima komentuoti plačiau“, – Eltai teigė A. Vaitkus.

„Mes turime ir kitų mokyklų: anglų kalbos, lenkų kalbos. Paimti ir išskirti kažkokią tai tautą yra neteisingas principas. Reikia matyti fundamentinius pagrindus, ką mes norime pasiekti darant vieną arba kitą veiksmą“, – pridūrė jis.

Išeiti su politiniu šūksniu yra madinga prieš rinkimus, bet turi būti tam pagrindimas.

Klaipėdos mero teigimu, šiuo klausimu reikia matyti kompleksinį vaizdą, o ne elementarų politinį šūkį. Jis ragina atkreipti dėmesį ir į Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius, besimokančius rusų mokomąja kalba.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.

Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.