-
S. Čaplinskas apie gripą ir koronavirusą: kodėl šiais metais ypač svarbu pasiskiepyti? 9
„Praėjusį sezoną gripas labai mažai cirkuliavo dėl dviejų priežasčių: viena – užgožė agresyvesnis kovidas, virusą išstūmė, antras dalykas – žmonės labiau saugojosi. Mažiau bendravo tarpusavyje, buvo karantine, dėvėjo kaukes, plovė rankas, dezinfekavo paviršius ir t. t. Bet gripo virusas gamtoje niekur nedingo ir nedings, nes jis cirkuliuoja ir tarp žmonių, ir tarp gyvūnų. Reiškia, jis neabejotinai vėl ateis ir sugrįš. Kitas klausimas – kada smogs visa jėga? Greičiausiai, kad šį sezoną mes turėsime kažką tarpinio tarp to, kas buvo praėjusį sezoną – kai (gripo, – aut. past.) beveik visai nebuvo, ir tarp to, kas buvo priešpandeminį sezoną. Bet kada turėsime didelį gripo pakilimą, o, be abejo, tai bus, kol kas labai tiksliai įvardyti sunku“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Gripo virusas gamtoje niekur nedingo ir nedings, nes jis cirkuliuoja ir tarp žmonių, ir tarp gyvūnų. Reiškia, jis neabejotinai vėl ateis ir sugrįš. Kitas klausimas – kada smogs visa jėga?
Pasak specialisto, kiekvienais metais dalis žmonių nuo gripo pasiskiepija, dalis perserga – dauguma lengvai, deja, kai kurie serga sunkiai.
„Viena kita dešimtis žmonių neišgyvena. Nors gripo neišgyvena daugiau žmonių nei registruojama, nes širdies, plaučių ir kitų ligų komplikacijos dažnai būna sąlygojamos gripo. Ir tai nepapuola į liūdnąją gripo statistiką. Bet pastoviai žmonės imunizuojasi. Praėjusį sezoną buvo labai mažai sirgusių gripu. Reiškia, būsterine, sustiprinančiąja doze kurie pasiskiepijo, tai ją gavo, o kurie nesiskiepijo ir kurie nebuvo susidūrę su gripo virusu ir nesirgo, jie savo imuniteto gal nepažadino, nereimunizavo. Tada tikėtina, kad jeigu žmonės nesiskiepys, tai paprasčiausiai susidūręs su gripo virusu gali sirgti sunkiau. Štai kodėl šiais metais taip svarbu pasiskiepyti – ir nuo kovido, kas dar to nepadarė ir kam reikia revakcinuotis, ir nuo gripo. Dabar jau, berods, galima tai padaryti vieno vizito metu“, – teigė pašnekovas.
Freepik.com nuotr.
Kaip savaitės pradžioje pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šalies medikai rekomenduoja nepamiršti pasiskiepyti ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo šaltuoju metų sezonu plintančio gripo bei pneumokokinės infekcijos. Remiantis naujausiomis Lietuvos infektologų draugijos LID rekomendacijomis, nuo šiol tai padaryti bus daug patogiau – vieno vizito metu bus galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo, ir nuo pneumokokinės infekcijos. Skiepijama į skirtingas kūno vietas.
Kodėl būtina skiepytis sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze?
Antradienį, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada šią savaitę pasirašyti sprendimą dėl visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19. Paklaustas, ar tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nuspręs skiepytis sustiprinančiąja doze, S. Čaplinskas teigė, kad čia itin svarbi tikslinga ir teisinga komunikacija.
„Labai svarbu žmonėms atsakyti į kylančius klausimus. Natūralu, kad nuomonę kiekvienas žmogus susiformuoja ir susidaro pagal savo informacinį lauką, pagal savo bazinį išsilavinimą. Žmogui, kuris neturi tam tikrų įgūdžių, žinių, nėra taip paprasta atskirti, kur yra tikros naujienos, o kur yra melagienos, kur yra emocijos, o kur yra mokslas. Su koronavirusais žmonės susidūrė jau seniai. Seniai žino, kur yra jų silpna vieta, Achilo kulnas, smaigalio baltymas ir praktiškai vakcinos jau buvo sukurtos. Pasisekė, kad buvo galima gana greitai kurti vakcinas ir kitus dalykus kovai su šita liga. Iš kitos pusės, buvo iškart aišku, kad imunitetas prieš koronavirusus susiformuoja, bet išblėsta. Kaip kitiems sunkiems koronavirusams imunitetas neišsilaikydavo daugiau nei dvejus metus, tai šitai ligai buvo aišku, kad imunitetas su laiku išblės. Tik buvo neaišku – kada“, – situaciją komentavo profesorius.
Žmogui, kuris neturi tam tikrų įgūdžių, žinių, nėra taip paprasta atskirti, kur yra tikros naujienos, o kur yra melagienos, kur yra emocijos, o kur yra mokslas.
Pasak S. Čaplinsko, revakcinuotis nuo COVID-19 reikia ne vėliau nei po šešių mėnesių. „Dabar jau aišku, kad daugiau nei aštuonis mėnesius turbūt mažai pas ką imunitetas išlieka. Ir nuo pat pradžių buvo aišku, kad revakcinacija bus reikalinga. Tik nebuvo aišku – kada ir kaip dažnai. Šiai dienai nekyla abejonių, kad pas daugumą žmonių po pusės metų vakcinos neužteks, jeigu bus susiduriama su infekcine viruso doze. Reiškia, reikia revakcinuotis ne vėliau kaip po šešių mėnesių, bet daliai žmonių imunitetas gali nesusiformuoti, susiformuoti ne toks stiprus arba išblėsti anksčiau nei po šešių mėnesių. Ir tai nėra nieko naujo ir nieko stebėtino. Dėl to tam tikrai grupei žmonių – sergantiems onkologinėmis ligomis, senjorams, vartojantiems imunosupresinius vaistus ir t. t., tikslinga anksčiau pradėti anksčiau atlikinėti kiekybinius antikūnų tyrimus prieš SARS-COV-2 virusą, kad nebūtų pavėluota su jų revakcinacija. Nes jau puikiai dabar matome ir Lietuvoje, o iš kitų šalių pavyzdžių buvo aišku daug anksčiau, kad ir persirgę, ir pasiskiepiję žmonės gali susirgti pakartotinai. Kad šito būtų išvengta, nelaukiant oficialių Europos agentūrų, Pasaulio sveikatos organizacijos ir t. t. rekomendacijų imtis mokslu pagrįstų sprendimų ir atsakomybių mums patiems“, – tvirtino pašnekovas.
Freepik.com nuotr.
Pasak S. Čaplinsko, revakcinacijos neskubama aktyviai siūlyti turtingoms šalims, nes dar yra valstybių, kuriose nemažai žmonių nėra gavę pirmojo skiepo. „Afrikoje tik 3 proc. žmonių yra paskiepyta. Bet čia jau yra ne medicininis, o politinis ir etinis aspektas. Medikams iškart aišku: revakcinuoti, kai nusilpsta imunitetas reikia. Priešingu atveju tu revakcinuosiesi natūraliu būdu. O tai gali baigtis labai sunkia liga arba net gali neišgyventi. Toks yra šito viruso plitimo dėsningumas“, – pokalbį baigė profesorius.
Medikams iškart aišku: revakcinuoti, kai nusilpsta imunitetas reikia. Priešingu atveju tu revakcinuosiesi natūraliu būdu.
Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba pirmadienį pritarė rekomendacijai Lietuvoje taikyti revakcinaciją nuo COVID-19 visiems pilnamečiams gyventojams.
Stiprinamąją dozę rekomenduojama skirti praėjus šešiems mėnesiams po skiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą. Revakcinuoti siūloma mRNR vakcinomis – „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinos. Be to, dėl „Modernos“ tolesnio naudojimo ekspertai kol kas nusprendė palaukti daugiau duomenų, pasirodžius pranešimų, kad kai kurios šalys nutraukė šios vakcinos skyrimą berniukams ir jauniems vyrams.
Ekspertai taip pat siūlo revakcinacijai naudoti „Jansen“ vakciną tiems, kurie ne anksčiau kaip prieš pusmetį yra pasiskiepyję šio gamintojo preparatu.
Šiuo metu sustiprinančioji dozė skiriama tik pagal prioritetines grupes metų pradžioje paskiepytiems gyventojams. Pavyzdžiui, vyresniems nei 75 metų senjorams.
-
Skiepai nuo COVID-19 ir gripo: ką svarbu žinoti?
„Gripo sezonas jau prasidėjo, o žmonėms nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint kaukių, net tik COVID-19, bet ir gripo virusas ims plisti: sparčiai gali daugėti užsikrėtusių bei gulinčių ligoninėse“, – sako R. Blynas.
Vaistininkas priduria, kad skiepai nuo COVID-19 ir gripo sukuria efektyviausią apsaugą nuo šių ligų sunkių formų ir mirties. Pasiskiepijęs žmogus gerokai sumažina tikimybę užsikrėsti, o net jei ir suserga lengva forma, išvengiama komplikacijų, sveikimo eiga greitesnė ir paprastesnė.
Vakcinos nesuteikia dvigubos apsaugos
Yra manančių, kad COVID-19 ir gripas yra ta pati liga, o skiepas nuo gripo apsaugos nuo COVID-19 ir atvirkščiai. „Camelia“ vaistininkas R. Blynas sako, jog tokią nuomonę suformuoti gali panašūs šių ligų simptomai, tačiau šie virusai yra visiškai skirtingi, todėl skiepas nuo gripo neapsaugo nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Norėdami turėti imunitetą nuo konkrečios ligos, turite pasiskiepyti specialiai jai sukurta vakcina.
„Gripo sezonas įprastai trunka nuo spalio iki kovo mėnesio. Pilna apsauga nuo gripo susidaro po dviejų-trijų savaičių nuo pirmosios ir vienintelės vakcinos dozės. Tad skiepytis nuo gripo reikėtų jau dabar“, – sako vaistininkas.
Kaip neseniai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, remiantis naujausiomis Lietuvos infektologų draugijos (LID) rekomendacijomis, kurios priimtos remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (angl. Centers for Disease Control and Prevention) gairėmis, vieno vizito metu arba laikantis bet kokio pacientui patogaus intervalo, galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo, ir nuo pneumokokinės infekcijos.
R. Blynas priduria, kad „Camelia“ vaistinėse skiepijami tik pilnamečiai asmenys, tačiau Lietuvoje COVID-19 vakcina skiepijami vaikai nuo 12 metų ir suaugusieji. Į vaistines vakcina nuo gripo kviečiami skiepytis suaugusieji, o nepilnamečiai skiepijami tik po šeimos gydytojo konsultacijos.
Efektyviausia apsauga – pirmuosius 6 mėnesius
„Mokslinių tyrimų duomenimis, pasiskiepijus nuo COVID-19, susidaranti apsauga veiksmingiausia yra pirmuosius pusę metų. Praėjus šiam laikotarpiui, antikūnų kiekis ima mažėti, o apsauga silpti. Todėl praėjus 180 dienų nuo to, kai buvo suleista antroji (ar vienintelė) vakcinos nuo COVID-19 dozė, rekomenduojama pasiskiepyti pakartotinai ir sustiprinti imuninį atsaką“, – pataria R. Blynas.
Vaistininko teigimu, pasiskiepijus nuo gripo, susidaro apsauga, kuri stipri gali būti iki 12 mėnesių, tačiau pirmuosius pusę metų ji – efektyviausia. Tiek Lietuvoje trunka ir gripo sezonas. Tai reiškia, kad tuo metu, kai yra didžiausia rizika užsikrėsti gripu, pasiskiepijusiųjų imuninis atsakas yra veiksmingiausias. Tiesa, virusai nuolatos mutuoja, todėl nuo gripo reikėtų skiepytis kasmet, geriausia kuo anksčiau rudenį, kai imuniteto susidarymo proceso metu užsikrėsti tikimybė yra mažesnė.
Sunkių ligonių nematome
Dalis žmonių vis dar tiki, kad COVID-19 virusas neegzistuoja ir kad neva skelbiama statistika yra sufalsifikuota. Vaistininkas svarsto, kad taip galvojantys žmonės turbūt nebuvo susidūrę su sunkiai sergančiais ir kovojančiais dėl savo gyvybės pacientais, o artimoje aplinkoje galbūt nepasitaikė mirčių atvejų nuo šio užkrato sukeltų komplikacijų.
„Įprastai savo aplinkoje matome tik sveikus ar lengvai negaluojančius žmones. Tų, kuriems pasireiškia sunkios komplikacijos, mes nematome eidami į darbą ar mokyklą, nes jie guli intensyvios terapijos skyriuose. Tokių Lietuvoje yra dešimtys ir jų skaičius kasdien auga. Tai tik įrodo, kad COVID-19, o netrukus prasidėsiantis gripo sezonas, kelia realią riziką sveikatai, o sunkiai susirgus ir atsiradus komplikacijoms – gyvybei“, – aiškina vaistininkas R. Blynas.
Komplikacijos ir liekamieji reiškiniai
Anot R. Blyno, susirgus sunkia gripo ir COVID-19 forma, gali pasireikšti sunkios komplikacijos, pažeidžiančios daugybę organų ir sistemų. Dažniausios šių ligų komplikacijos – plaučių ir galvos smegenų uždegimas, širdies ir kvėpavimo sutrikimai, skysčių kaupimasis plaučiuose, inkstų nepakankamumas ir kitų organų veiklos sutrikimai. Dėl tokių komplikacijų kai kurie organai gali būti pažeidžiami negrįžtamai, o tada išgelbėti gali tik donoras ir organų transplantacija.
„Daliai persirgusių COVID-19 ir gripu pasireiškia liekamieji reiškiniai. Dažniausi jų – lėtinio nuovargio sindromas, kai žmogus jaučia nuolatinį jėgų trūkumą, ypač po bet kokios fizinės veiklos, išliekantis dusulys, galvos svaigimas. Negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas, išliekantis sąnarių, krūtinės, galvos skausmas – tik COVID-19 priskiriami liekamieji reiškiniai“, – vardija vaistininkas.
Skiepai nuo COVID-19 ir gripo suteikia specifinę efektyvią apsaugą nuo šių infekcinių ligų sunkių formų, komplikacijų, liekamųjų reiškinių ir mirties, todėl reikėtų nedvejoti ir nedelsiant pasiskiepyti.
-
Kauno rajono gyventojams – nemokami skiepai nuo gripo 3
Pernai nemokama vakcina nuo gripo pakaunėje buvo paskiepyta 1,5 tūkst. gyventojų. Iš viso 2020–2021 m. gripo sezono metu Kauno apskrityje sezonine gripo vakcina pasiskiepijo 48 133 asmenys, todėl Kauno rajono savivaldybė kviečia aktyviai skiepytis gripo vakcina ir šį sezoną.
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Veiksmingiausia gripo ir jo pasekmių kontrolės priemonė – skiepijimasis. Koronaviruso ir gripo infekcijos yra dvi skirtingos kvėpavimo takų infekcijos, nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus. Svarbu žinoti, kad tarp šių dviejų vakcinų būtina išlaikyti 2 savaičių intervalą.
„Primename, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų įsigyta vakcina kasmet nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni gyventojai; nėščiosios; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Rizikos grupėms priklausantys gyventojai dėl skiepų turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Gyventojai, kurie nepatenka į rizikos grupes ir nori pasiskiepyti gripo vakcina registruotis gali:
– paskambinę į Kauno rajono savivaldybės administraciją tel. 8 601 92 398 (darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.);
– užpildę internetinę registracijos formą.
„Taip pat kviečiame visas Kauno rajono savivaldybės įmones, įstaigas, organizacijas būti socialiai atsakingomis ir prisidėti prie sergamumo sezoniniu gripu mažinimo, skiepijant darbuotojus darbdavio lėšomis“, – rašoma pranešime.
Įstaigos ir įmonės, kurių darbuotojai pageidauja skiepytis, turi registruotis internetu.
Registracija vykdoma nuo rugsėjo 27 d. iki spalio 8 d.
