„Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia. Matome būtinybę didinti paslaugų skaičių, priartinant jas prie žmogaus, nepaisant to, kurioje vietoje jis gyvena – mieste ar regione“, – sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, Baltijos šalių paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.

Jo teigimu, plečiant ilgalaikės priežiūros paslaugas, siekiama kuo ilgiau išlaikyti žmogų aktyvų, sudaryti jam sąlygas kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, kiek įmanoma apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.

Plečiasi namuose teikiamų paslaugų pasiūla, sveikatos priežiūra – ir dienos centruose

M. Čiurlionis pažymėjo, kad siekiama išplėtoti ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklą, apimantį ne tik paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir namuose. Tokiu būdu pacientas didžiąją dalį paslaugų gali gauti neišeidamas iš namų, o į sveikatos priežiūros įstaigą gali kreiptis, kai jo sveikatos būklė reikalauja didesnių intervencijų ar stacionarinio gydymo.

Žmonėms, turintiems didelių slaugos poreikių, dažniausiai vieno ar kelių vizitų į namus per savaitę neužtenka, paslaugų reikia kasdien, o kartais netgi kelis kartus per dieną

„Žmonėms, turintiems didelių slaugos poreikių, dažniausiai vieno ar kelių vizitų į namus per savaitę neužtenka, paslaugų reikia kasdien, o kartais netgi kelis kartus per dieną“, – sakė jis.

SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas pabrėžė, kad dienos centrus lankantiems gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos ir juose.

„Dienos centre žmogus gali gauti slaugytojo, kineziterapeuto ir neseniai prie slaugos komandos prisijungusio ergoterapeuto paslaugas. Taip slaugos komandos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas namuose, gali užtikrinti jų tęstinumą“, – aiškino M. Čiurlionis.

M. Čiurlionio teigimu, nuo 2024-ųjų pokyčiai palies ir stacionarios ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas.

„Siekiame investuoti į specializuotą demencija sergančių pacientų priežiūrą. Tam skiriamos Europos Sąjungos investicijos sustiprins savivaldybių infrastruktūrą, pritaikys ją demencija sergantiems žmonėms, bus plečiamos paliatyviosios priežiūros apimtys. Investicijos pasieks ir nepagydomomis ligomis sergančius pacientus – planuojama skirti kelis šimtus naujų papildomų lovų“, – kalbėjo jis.

Lietuvos mokslų taryba (LMT) tikina susirūpinusi tokiu rezultatu ir tikisi, kad VU ateityje skirs daugiau dėmesio slaugos ir farmacijos mokslų krypčiai.

„Mums kelia rūpestį doktorantūros tęstinumas šioje mokslo kryptyje, todėl būtina institucijai ieškoti galimybių stiprinti MTEP veiklą šioje mokslo kryptyje didinant pajėgumus su stipresniais partneriais Lietuvoje arba užsienyje“, – komentavo LMT atstovai.

„VU Medicinos fakultetui reikėtų skirti dėmesį šių mokslo krypčių stiprinimui. Tikimės, kad VU, kurios kitų padalinių mokslinės veiklos kokybės kriterijaus įvertinimai buvo vieni aukščiausių šalyje, įsivertins ir priims sprendimus dėl tolesnių planų siekiant gerinti ir minimų mokslo krypčių kokybę“, – pridūrė mokslų taryba. 

LMT pabrėžia, kad kitose srityse VU gavo itin aukštus vertinimus.

Universitete trūksta srities mokslo darbuotojų

VU mokslo prorektorė Edita Sužiedėlienė teigia, kad tokį vertinimą lėmė mažas mokslo darbuotojų skaičius.

VU yra mažai mokslo darbuotojų šioje srityje. 

„Atitinkamai VU yra mažai mokslo darbuotojų šioje srityje. Dėl šių priežasčių negalime generuoti didelio skaičiaus (mokslinių – ELTA) darbų, kurie būtų aukštai vertinami“, – Eltai komentavo ji.

E. Sužiedėlienė tikina, kad toks vertinimas nedaro įtakos farmacijos ir slaugos mokslų krypties studijoms ir studentų, kaip būsimų specialistų, kokybiškam paruošimui.

„Jeigu galvotume apie aukštesnių pakopų studijas, tą potencialą reikėtų stiprinti, nes čia yra labiau mokslu grįstos studijos: magistrantūra, doktorantūra. Tačiau mes šios krypties nekuruojame kol kas, o bakalauro studijoms yra visiškai tenkinamas potencialas, kurį turime“, – dėstė prorektorė. 

Ateityje vertinimas bus aktualus ir bakalauro studijoms 

Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mano, kad VU turėtų atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas.

„Manome, kad mokslinių tyrimų dedamoji aukštajame moksle yra kritiškai svarbi, todėl šiems pakeitimams atsakingai ruoštis turėtų tiek universitetai, tiek kolegijos. Tikimės, kad Vilniaus universitetas, kaip savarankiška institucija, priims reikiamus sprendimus dėl išskirtos mokslo krypties stiprinimo ir sėkmingai įgyvendins ekspertų rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo“, – situaciją komentavo ŠMSM.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad nuo 2029 m. norint vykdyti bakalauro studijas, reikės pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą MTEP kokybės lygį (2 balų įvertinimą), magistrantūros studijas – ne žemesnį kaip gerą lygį (3 balų įvertinimą), doktorantūros studijas – ne žemesnį kaip labai gerą lygį (4 balų įvertinimą).

Pati ŠMSM teigia įgyvendinanti mokslinių tyrimų stiprinimo programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Naudodamiesi šia programa, universitetai, geriausiai žinantys savo stiprybes, gali nuspręsti, į kurias sritis verta dar daugiau investuoti ir siekti proveržio. Iniciatyva šiemet skiria 4 mln. eurų valstybės finansavimo stiprinti pasirinktas sritis. Iki 2027 m. pabaigos mokslui universitetuose stiprinti iš viso numatyta 57,5 mln. eurų.

ELTA primena, kad Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) kokybės lygį tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį ir perspektyvumą. Tyrimas atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) iniciatyva. Jis vykdytas antrą kartą.

Kaip pirmadienį pristatydamas tyrimą sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, pagal šio vertinimo rezultatus MTEP veikloms bus skiriamas ir bazinis finansavimas, jis taip pat pabrėžė, kad valstybės finansavimas šiai sričiai nuosekliai auga – per dvejus metus jis išaugo 69 procentais.

SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjo Artūro Šimkaus teigimu, tobulėjant sveikatos priežiūros galimybėms, didėja sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų plėtros, aukštesnio jų savarankiškumo lygio, komandinio darbo įgūdžių ir lyderystės poreikis. „Informacinės technologijos ir dirbtinis intelektas yra vis plačiau taikomi sveikatos priežiūros srityje. Todėl studijų programų tobulinimas, jų metu suteikiamų kompetencijų plėtra yra neišvengiama būtinybė – ateities slaugytoją matome kaip kompetentingą, savarankišką savo srities profesionalą, gebantį būti komandos lyderiu“, – sakė jis.

Slaugos praktikoje ir studijų metu diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga, kuriai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas.

SAM atstovui pritarė ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Studijų kokybės vystymo vadovė Vilma Rastenienė: „Slaugos praktikoje ir studijų metu diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga, kuriai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas. Studijų metu studentai simuliacinėse klasėse mokosi atlikti įvairias procedūras, naudodami daugiafunkcius muliažus, modernią kompiuterinę įrangą“.

Įgyti slaugytojo kvalifikaciją siūlo net 12 aukštojo mokslo institucijų

V. Rastenienės teigimu, šiuo metu bendrosios praktikos slaugytojus Lietuvoje rengia 12 aukštojo mokslo institucijų: 3 universitetai ir 9 kolegijos. Universitetinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis įgyjamas sėkmingai baigus 4 metų trukmės studijas, o profesinis bakalauro laipsnis – baigusiems 3,5 metų trunkančias kolegines studijas.

Siekiantys studijuoti slaugą kolegijose, gali pretenduoti į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Taip pat yra galimybė studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje su stipendija. Stojantieji turi būti išlaikę lietuvių kalbos, matematikos ir vieną laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą. Stojančiųjų į slaugos studijas kolegijose konkursinis balas turėtų būti ne žemesnis nei 4,3.

Bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją įgiję asmenys gali įgyti specializaciją pagal neformaliojo švietimo studijų programas: Operacinės slaugos; Anestezijos ir intensyviosios terapijos; Psichikos sveikatos slaugos; Skubiosios medicinos pagalbos slaugos (GMP) ir Bendruomenės slaugos. Specializacijų programos vidutiniškai trunka 6 mėn. ir yra vykdomos kolegijose.

Absolventai džiaugiasi perspektyvų gausa

Įgijusieji bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją ir turintys Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM išduotą slaugos praktikos licenciją, gali dirbti bendrosios praktikos slaugytojais visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Gavau ne vieną darbo pasiūlymą. Pirmojo sulaukiau dar studijuodama, pirmosios praktikos metu.

Slaugos studijų absolventė Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė pasakojo, kad studijuojant kolegijoje labiausiai patiko koncentruotas dalykų dėstymas bei studijų kokybė. Studijų metu jai teko galimybė pasisemti patirties ir užsienio šalyse: Belgijoje, Portugalijoje, Suomijoje – slaugos studijų programose besimokantieji gali pasinaudoti mainų programų teikiamomis naudomis ir išvykti studijuoti arba atlikti praktiką į užsienio institucijas.

„Kadangi įsidarbinau iš karto po studijų baigimo, beveik visos įgytos žinios buvo naudojamos praktiškai. Gavau ne vieną darbo pasiūlymą. Pirmojo sulaukiau dar studijuodama, pirmosios praktikos metu. Tai buvo ganėtinai keista, nes maniau, kad ligoninė tikrai nelauks, kol pabaigsiu studijas. Tačiau po studijų baigimo susisiekusi su įstaiga gavau patvirtinimą, kad esu laukiama ir kviečiama įsidarbinti“, – sakė ji.

Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos skyriuje prižiūrima iki dvylikos nevaikštančių, savimi pasirūpinti neįstengiančių senolių. Čia dirba vienuolika darbuotojų. Pastarieji nenori viešai rodytis, bet skundžiasi darbe patiriantys stresą ir net patyčias.

Slaugytojos rodo vėžimėlį keturkojams, kuriuos tris kartus per dieną iš kavinės ligoniams turėtų vežti maistą.

„Administracijai juokinga. Jie sako, kad su šiuo vėžimėliu vežti maistą net daug lengviau, nei vartyti, maudyti žmogų ar kitaip juo rūpintis“, – žurnalistams pasakojo slaugytojos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir be tokio lakstymo po Nidą slaugytojos sako sunkiai dirbančios, nuo ligonių atsitraukti negalinčios. Bėdos nebuvo, kai maistą iš kavinės atveždavo greitosios pagalbos vairuotojai. Bet nuo liepos situacija pasikeitė.

„Greitąją pagalbą perėmė kita įstaiga – jos savivaldybei nebepriklauso. Viskas dabar kontroliuojama iš Kauno“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Kai slaugytojos sukilo ir atsisakė papildomo darbo, jo ėmėsi ūkvedys.

„Buvau tame susirinkime su tarybos nariais ir mes apsitarėme, kad tą mėnesį, kol sutartis dar galioja, aš atvešiu pusryčius ir pietus darbo dienomis. Savaitgaliais, švenčių dienomis ir vakarienes atveža kavinė. Bet visi puikiai žinome, kad 14 d. bus problema“, – situaciją nupasakojo įstaigos ūkvedys Ovidijus Gakas.

Kilus skandalui, nutiko dar didesnė bėda – neliko maitintojo.

„Pateikė prašymą nutraukti sutartį ir nuo rugpjūčio 14 d. mes nebeturime maisto tiekėjo mūsų pacientams“, – blogas naujienas pranešė pirminės sveikatos priežiūros centro teisininkė Erika Liauksminė.

Pateikė prašymą nutraukti sutartį ir nuo rugpjūčio 14 d. mes nebeturime maisto tiekėjo mūsų pacientams.

Neringoje rasti naują maisto tiekėją, kai per dieną ligonius tenka pamaitinti už 12 eurų, sunki misija.

„Tai yra labdaringas projektas bet kuriam verslui. Kaip žinome, ne sezono metu užsidaro daugelis kavinių. O tikėtis, kad kažkas iš Klaipėdos tiek porcijų atveš, tai jų kaina išaugs sunkiai įsivaizduojamom sumom“, – aiškino Neringos meras.

Kad slaugomi neringiškiai neliktų alkani, Neringos valdžia žvalgosi į mokyklų ar darželių virėjus. Taip pat žada aiškintis, ar mobingas gydymo įstaigoje tikrai klesti. Net bandančių sutaikyti vadovybę ir darbuotojus ieško ir spėlioja, kodėl vykdantys greitųjų reformą, neringiškius apgavo.

„Žadėjo geresnes, greitesnes ir patogesnes paslaugas. Tačiau jau dabar vasarą vietoj trijų greitųjų liko tik dvi, nes trūksta žmonių. Vadinasi, trečiam sužeistam ar sunegalavusiam žmogui greitosios pagalbos nelieka“, – piktinosi D. Jasaitis.

Slaugomiems senoliams rasti naują maitintoją paskelbtas konkursas. Ar jis bus sėkmingas, paaiškės rugpjūtį.

„Valdiškuose slaugos namuose vietos tenka laukti ir šešis, ir aštuonis mėnesiuS, o privačiuose – apie du mėnesius. Tikrai – labai didelės eilės“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Tokia sudėtinga situacija susidarė dėl labai didelio slaugos specialistų trūkumo.

„Slaugytojai sako, kad darbo krūviai yra nežmoniški. Jeigu turi tokią galimybę, renkasi kitą darbą“, – sakė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė. 

„Visų pirma – trūksta personalo. Jo pritraukti nepavyksta dėl to, kad atlyginimai yra labai maži“, – konstatavo A. Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimuose nustatyta, kad vienam slaugos darbuotojui turėtų tekti iki dvidešimties pacientų, deja, realybė yra visai kitokia.

„Jeigu atostogos ar kažkas serga, tenka ir po trisdešimt pacientų“, – teigė Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebotariova.

„Realybė visai kitokia. Naktį slaugos ligoninėje prižiūrimi apie 60 ligonių“, – komentavo A. Gerliakienė.

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę, ministerija pradėjo slaugos ligoninių pertvarką. Bus siekiama daugiau slaugos paslaugų perkelti į namus. O slaugos ligoninėse vienam pacientui palatoje skirti mažiausiai 7 kvadratinius metrus.

„Kaip ir kitose šalyse, mes turėtume teikti daugiau paslaugų namuose“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nors ministras sako, kad pokyčiai dar tik laukia, pertvarka jau dabar yra prasidėjusi. Pavyzdžiui, Vilkpėdės ligoninėje ministerijos paliepimu jau buvo sumažintas lovų skaičius, skirtas demencijos ir Alzheimerio ligomis sergantiems pacientams.

„Mes sumažinome 65 lovomis, nes neturėjome tokių pritaikytų patalpų, kad būtų dvivietės palatos. Todėl mums teko gerokai sumažinti lovų skaičių. Automatiškai tas prieinamumas mažėja, o eilė ilgėja“, – sakė I. Čebotariova.

Kas važiuos į kaimą pas žmogų, kuris gyvena kažkur vienkiemyje. Nelabai įsivaizduoju, kas galėtų tas paslaugas suteikti namuose.

Slaugos darbuotojų atstovai tikina, kad dabartiniais resursais žadamų paslaugų suteikti namuose bus neįmanoma.

„Įsivaizduokite, kad slauga perkeliama į namus. Slaugytojų, kurie menamai atliks tas paslaugas po reformos, tiek nebus. Vadinasi, tos paslaugos bus perkeliamos ant namiškių pečių“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

„Kas važiuos į kaimą pas žmogų, kuris gyvena kažkur vienkiemyje. Nelabai įsivaizduoju, kas galėtų tas paslaugas suteikti namuose“, – savo abejonių neslėpė I. Čebotariova.

Tačiau ministerija savo pozicijos laikosi ir toliau.

„Mes turime suprasti, kad pacientui vien tik gulėjimas perpildytoje ligoninės palatoje, tai nėra paslauga“, – komentavo A. Dulkys.

Net ir gavus galimybę artimąjį paguldyti į slaugos ligoninę, ministerija yra nusprendusi, kad joje galima būti tik keturis mėnesius. Norėdamas gauti paslaugą namuose, pacientas turi kreiptis į polikliniką, kurioje yra prisirašęs.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Rytis pats patyrė, ką reiškia slaugyti insulto ištiktą žmogų. Senelės liga tapo visos šeimos iššūkiu.

„Visa šeima buvo nežinioje, nežinojome, ką daryti. Išleidus močiutę iš ligoninės, nežinojome, kaip tiksliai slaugyti. Visi buvome ištikti šoko. Kaip greitai sužinoti, ką daryti, kaip rūpintis, kaip pritaikyti namus? – kylančius klausimus vardijo KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.

Mokslininkas prisimena, kad aplinką teko pakeisti kardinaliai.

„Dalinis paralyžius. Praktiškai žmogus ant lovos. Turi tiek pamaitinti, tiek prižiūrėti. Kažkiek šneka. Slauga – sunki“, – pasakojo R. Maskeliūnas.

Insultas tampa vis dažnesne liga. Kasmet Lietuvoje suserga apie 10 tūkst. žmonių. Skaičiai stabiliai didėja. Mokslininkas su tarptautine komanda sukūrė programėlę-žaidimą, kuri virtualiojoje erdvėje moko rūpintis insulto ištiktu žmogumi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Telefono, kompiuterio ar planšetės ekrane valdai žmogeliuką ir kartu slaugai asmenį po insulto. Iššoka daugybė gyvenimiškų situacijų – tiek tipinės: žmogus nori pavalgyti, nori į tualetą, tiek baigiant netipinėmis: psichologine būsena“, – apie žaidimą pasakojo R. Maskeliūnas.

Iššoka daugybė gyvenimiškų situacijų – tiek tipinės: žmogus nori pavalgyti, nori į tualetą, tiek baigiant netipinėmis: psichologine būsena.

Iškilus klausimams, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, programėlė pasiūlys kelis variantus, iš kurių vienas bus teisingiausias ir kuriuo reikėtų vadovautis. Pvz., ką daryti, kai jau metas miegoti.

Pasak slaugos specialistų, rūpinimasis ligoniu po insulto – iššūkis ir profesionalams.

„Sunkiausia priimti žinią, kad staiga netikėtai pasikeičia gyvenimas, ir ypač pacientų, kurie nebesugeba savimi rūpintis kaip anksčiau ir nebesugrįžta į įprastinį gyvenimą“, – sakė Kauno klinikų Neurologijos klinikos slaugos vadovė Vita Balčienė.

Gydytojai sako, kad insultas, kai trombai užkemša smegenų arteriją, yra ne tik dažnėjanti, bet ir jaunėjanti liga.

„Nuolat turime ir jaunesnių pacientų, kurie atvyksta su insulto diagnoze. Turime ir 21 metų pacientą“, – sakė Kauno klinikų insulto sektoriaus vadovas Vaidas Matijošaitis.

Medikams nerimą kelia tai, kad insulto priežastimi tampa ne tik genetika, bet ir prastėjanti gyvenimo kokybė. Palyginti su Skandinavijos šalimis, Lietuvoje daugiau sunkių insulto atvejų.

Sunkius padarinius po insulto jaučia beveik 10 mln. žmonių ES.

Pasak SAM pranešimo, sprendimas skirti slaugos paslaugas namuose nebebus siejamas su gyventojui nustatytu neįgalumu ar specialiaisiais poreikiais, o priklausys nuo individualių jo slaugos poreikių ir objektyvios būklės, ji bus įvertinama pagal specialiai sudarytą klausimyną.

Ministerija teigia, kad naujoji tvarka leis užtikrinti, jog minėtas paslaugas gautų ir tie, kurie iki šiol jų negavo dėl nenustatyto neįgalumo ar specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio.

Nuo liepos 1 dienos sunkiausiems pacientams maksimalus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) per metus apmokamų slaugos paslaugų namuose skaičius  padidintas 2,5 karto – nuo 104 iki 260 paslaugų, jomis bus galima naudotis penkis kartus per savaitę.

Vidutinį poreikį turintys pacientai jų galės gauti 1,5 karto daugiau – iki 156 paslaugų tris kartus per savaitę. Mažą šių paslaugų poreikį turintiems pacientams jų skaičius yra sumažintas iki 52 kompensuojamų paslaugų per metus.

SAM teigia, kad toks sprendimas priimtas įvertinus praktikoje suteikiamų paslaugų vidurkį, todėl ji atmeta kaltinimus, kad iš pacientų yra atimamos šios paslaugos.

Ambulatorinės slaugos paslauga namuose nebebus teikiama tų socialinės globos įstaigų, kurios turi bendrosios praktikos slaugos licenciją, gyventojams. SAM tvirtina, kad globos įstaigose slaugomi asmenys bus slaugomi čia dirbančių slaugytojų, todėl gaus visas jiems reikalingas paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad iki šiol ambulatorinės paslaugos namuose buvo skiriamos pacientams, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė negalią arba specialiuosius poreikius.

Be to, atsiranda galimybė pacientams po dienos chirurgijos operacijų, kai pacientai išleidžiami namo tą pačią dieną ir jiems nedelsiant reikalinga pooperacinė slauga, gauti slaugos paslaugas namuose. Šias paslaugas jie gaus ne pagal užpildytą klausimyną – jas, įvertinęs dienos chirurgijos operacijos pobūdį ir galimą slaugos namuose poreikį, paskirs šeimos gydytojas.

Susirgus vaikui ar neįgalumą turinčiam asmeniui, kuriam reikalinga globa, šeimos nariai ar globėjai dažniausiai yra priversti pasiimti nedarbingumo pažymėjimą tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti sergančiuoju. Tiesa, iki šiol to padaryti negalėjo asmenys, laikinai prižiūrintys vaiką.

Siekiant užtikrinti, kad vaikais ir neįgaliaisiais, kuriems reikalinga globa, tinkamai pasirūpinti galėtų visi už juos atsakingi asmenys, nuo liepos 1 d. įsigalios pokyčiai, leisiantys nedarbingumo pažymėjimą sergančio vaiko slaugymui būti išduodamas nebe tik šeimos nariams (tėvams arba įtėviams), seneliams, budinčiam globotojui ir globėjui, bet ir vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra.

Taip pat, atsiradus būtinybei prižiūrėti kitą asmenį, pavyzdžiui, neįgalųjį, kuriam reikalinga globa, nedarbingumo pažymėjimas galės būti išduodamas neįgaliojo tėvams, seneliams, budinčiam globotojui, globėjui ar jį laikinai prižiūrinčiam asmeniui.

Vilioja galimybė tobulėti

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) dirba per 700 slaugos specialistų, o kartu su padėjėjais šioje srityje dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų. Kasmet ligoninėje slaugos praktiką atlieka per 300 studentų. Dalis jų po studijų baigimo pasirenka darbą būtent šioje gydymo įstaigoje arba studijas derina su darbu ligoninėje, paskui įsijungdami į ligoninės darbuotojų bendruomenę kaip jauni savo srities specialistai.

„Jaunieji slaugos specialistai Klaipėdos universitetinę ligoninę pasirenka jau nemažai žinodami apie ligoninę iš artimųjų, pacientų atsiliepimų, susitikimų praktikoje ir savo kolegų, dirbančių ligoninėje. Beje, jaunųjų slaugytojų teigimu, pagrindinės aplinkybės, lėmusios jų pasirinkimą dirbti mūsų ligoninėje, tai galimybės kelti kvalifikaciją tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauti slaugos mokslų tiriamajame darbe“, – sakė KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Jurgita Vaitiekienė.

KUL turi bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos valstybine kolegija, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetais, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir kitomis mokymo įstaigomis. Pasak J.Vaitiekienės, ligoninėje sukurtoje profesinėje slaugos mokymo bazėje slaugos specialybės studentai gali gilintis į įvairių sričių slaugos praktiką – nuo gimdymų priėmimų ir palaikomojo gydymo iki reanimacijos ir intensyviosios terapijos. Per pastaruosius trejus metus ligoninę tolesnei darbinei veiklai pasirinko 87 jauni slaugos specialistai. Daugelis iš jų slaugos praktiką atliko ligoninėje arba dirbo slaugytojų padėjėjais.

Vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai pabrėžė, kad absolventai pasirinko vieną atsakingiausių ir kilniausių profesijų: „Slaugos studijas renkasi tik atsidavę ir pasiaukojantys žmonės. Tik jų begalinis nuoširdumas, meilė, žinios, nuolatinis tobulėjimas leis pacientams pasveikti.“ Anot J.Vaitiekienės, šiandien slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Šios dienos slaugytojas – pasitikintis savimi, turintis klinikinį mąstymą, aktyviai dalyvaujantis slaugymo procese ir dirbantis su pažangiausiomis technologijomis.

„Mūsų ligoninės kolektyvas – tai darni komanda, kurioje kiekvienas narys yra svarbus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje slaugytojai ne tik yra gydytojų partneriai, lygiaverčiai komandos nariai, bet ir inovacijų diegėjai, nebijantys eiti su mokslu koja kojon. Jie turi klinikinės slaugos, psichologijos, vadybos, socialinių mokslų, pedagogikos žinių, aktyviai domisi naujausių technologijų diegimu. Ligoninėje sudaromos geros darbo sąlygos ir mokami didesni atlyginimai nei daugumoje kitų gydymo įstaigų. Įstaiga yra daugiaprofilinė, todėl jauniems specialistams sudarytos visos sąlygos semtis praktinių žinių, gilintis į atskiras medicinos sritis, tobulinti įgūdžius“, – atkreipė dėmesį vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Sužavėjo draugiškumas

Pavasaris tapo svarbiu startu kai kuriems jauniems bendrosios praktikos slaugytojams, kurie baigę mokslus Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, nusprendė likti ten, kur prasidėjo jų pažintis su slaugytojų darbu. Pradėję nuo slaugytojo padėjėjo, šiandien jauni specialistai vis tvirčiau žengia profesiniu keliu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Ligoninės operacinėje bendrosios praktikos slaugytoju dirbantis Feruzbekas Rakhimovas pasirinkti tokį kelią nusprendė, kai dar prieš persikeliant gyventi į Lietuvą teko slaugyti sunkiai sergantį artimą žmogų. „Supratau, kad noriu padėti žmonėms – toks mano pašaukimas“, – sakė iš Uzbekistano kilęs vaikinas, save vadinantis pasaulio piliečiu. Mokantis keturias užsienio kalbas Feruzbekas jau neblogai kalba ir supranta lietuviškai.

Vaikinui nuo pirmos darbo dienos įspūdį paliko ligoninės aplinka, draugiška atmosfera ir suteikta laisvė profesine prasme – leido daug ką išbandyti pačiam. Feruzbekui patiko, kad jį kaip užsienietį priėmė draugiškai bei palankiai ne tik operacinės personalas, bet ir gydytojai. „Nesvarbu, kokia kalba kalbi – visada buvo palaikymas, supratimas ir šiltas bendravimas. Jaunam specialistui tai itin svarbu“, – apie apsisprendimą likti dirbti ligoninėje po studijų baigimo sakė pašnekovas.

Operacinėje – komandinis darbas

Prieš mėnesį pradėjęs dirbti slaugytoju F.Rakhimovas pajuto ir didesnę atsakomybę: anksčiau buvo atsakingas už tvarką ir švarą, o dabar jau dalyvauja visame operacinės procese. Dabar pats su šypsena prisimena, kaip dirbant slaugytojo padėjėju iš šalies kai kurie darbai atrodė lengvi ir paprasti, kai pats šitai pabandė – situacija pasirodė kur kas rimtesnė, reikalaujanti žinių ir patirties.

Paklaustas apie labiausiai įsiminusį įvykį iš darbo praktikos, vaikinas tikino, kad operacinės slaugytojo darbe kiekviena diena ryški ir kupina įspūdžių. Jam antrino ir kolegė Aurelija Vilimavičiūtė, po studijų taip pat likusi dirbti operacinėje dėl išskirtinio slaugytojo darbo pobūdžio.

„Dirbant operacinėje itin svarbus komandinis darbas, greitas reagavimas ir atsakomybė. Taip, darbas sunkus tiek psichologiškai, tiek fiziškai, ypač kai atliekamos ilgos ir sudėtingos operacijos ar susiduriama su įtemptomis situacijomis. Ligoninėje įsidarbinau pirmaisiais bendrosios praktikos slaugos studijų metais, o sprendimą pasilikti tęsti darbą operacinėje lėmė jau pažįstama darbo aplinka ir operacinės personalas“, – sakė slaugytoja A.Vilimavičiūtė.

Jaučia palaikymą bei padrąsinimą

Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje Deimantė Macijauskaitė įsidarbino slaugytojo padėjėja, kad galėtų sumokėti už studijas ir išsilaikyti pati – pradėjus studijuoti slaugą toks darbas pasirodė itin tinkamas. Kartu tai buvo galimybė pasimatuoti būsimą profesiją. Deimantė neslėpė – pirmos savaitės Reanimacijos skyriuje buvo sunkios, tačiau labai gelbėjo personalo palaikymas, padrąsinimas bei skatinimas nesustoti ir tobulėti.

„Kai pradėjau dirbti, man buvo 18 metų, tik baigusi mokyklą, tad sunkiausia buvo kasdien susidurti su žmonių mirtimis. Ten kiekviena diena lydima mirties, tačiau nepaisant to, turi susiimti ir operatyviai padėti kitam pacientui“, – prisiminė mergina.

Po trejų darbo metų bene viename sunkiausių ligoninės skyrių Deimantė filosofiškai vertina situaciją: jei negali žmogui niekuo daugiau pagelbėti, tai bent oriai jį palydi į amžinybę.

Darbu Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje Kristiną Gedminaitę sudomino bendrakursė, pasakojusi apie įspūdžius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Kol dirbo slaugytojo padėjėja, ji susidraugavo su kolegomis, tad po studijų nebuvo abejonių, ką pasirinkti. „Man patinka dirbti Reanimacijos skyriuje: čia visos dienos skirtingos. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sudaromos visos sąlygos tapti puikiu specialistu. Gaunu daug praktinių ir teorinių žinių, esu nuolat skatinama tobulėti ir siekti naujų žinių, įgyti naujas specializacijas. Jauni specialistai šioje įstaigoje ugdomi būti profesionalais“, – pasakojo Kristina, studijų metais praktiką atlikusi ir kituose skyriuose, ligoninėse ir poliklinikose, tačiau likusi ištikima Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriui. Jaunoji bendrosios praktikos slaugytoja pridūrė, kad darbe negali pasiduoti emocijoms, kaip ir būti pernelyg empatišku, nes tada negalėsi tinkamai padėti pacientui.

Keičia požiūrį į slaugytoją

KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai J.Vaitiekienė pabrėžė, kad šiandien slaugytojai – ir padeda gydytojams, ir juos pavaduoja.

„Sveikatos priežiūros sistema neįsivaizduojama be slaugos. Ši sritis šiandien itin progresuoja – kinta požiūris tiek į slaugą, tiek į slaugytojo darbą. Slaugytojas jau nebėra tik tas, kuris vykdo gydytojo nurodymus. Jau pasiekta, kad slaugytojai perimtų ir kai kurias gydytojų pareigas, net vaistų skyrimą pacientui. Tai susiję ir su tuo, kad vis didesnė visuomenės dalis turi kompleksinių sveikatos problemų. Šiuolaikinė slauga – individualizuota, atsižvelgiama į paciento asmeninius poreikius, amžių, lytį. Be bendravimo su pacientais ir praktinės slaugos, itin didelį dėmesį šiandien slaugytojai skiria paciento konsultavimui ir mokymui, kaip gyventi ir rūpintis savimi, sergant viena ar kita liga. Slaugytojai, kaip ir gydytojai, specializuojasi gydant tam tikras ligas. Kai slaugytojams suteikiama vis daugiau įgaliojimų ir jie atlieka vis daugiau darbų – laimi pacientai. Pirmiausia dėl to, kad darbai vyksta sparčiau, žmonės greičiau sulaukia reikalingos pagalbos“, – žymėjo J.Vaitiekienė ir pridūrė, kad mūsų šalyje slaugytojai sudaro didžiausią dalį asmens sveikatos priežiūros specialistų, o jų dalyvavimas yra svarbus tiek formuojant slaugos politiką, tiek ją įgyvendinant.