Kai įvyksta virsmas

Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas klaipėdietiškai temai – naujų, specialiai festivaliui skirtų su Klaipėda susijusių autorių kūrinių pristatymui, klaipėdiečių atlikėjų meno sklaidai. Koncertų programas komentuos, kompozitorius ir atlikėjus kalbins muzikologė Veronika Janatjeva.

Varpų muzika girdima visame senamiestyje, tačiau geriausia jos klausytis Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir matyti varpinėje grojančius atlikėjus.

Klaipėdos kariliono festivalis kasmet rengiamas birželio 24-ąją, kai Laikrodžių muziejus mini astronominę vasaros saulėgrįžos pradžią. Tada prasideda pirmoji tikrosios vasaros diena. Tai momentas, kai sustoja laiko upė ir įvyksta virsmas. Skambant Kariliono festivalio varpams visi kviečiami kartu pakiliai praleisti ilgiausią vasaros dieną.

Vidudienio varpai

Festivalio pradžią 12 val. skelbs „Vidudienio varpai“, tradiciškai kalbinami klaipėdiečių karilionininkų. Vienas iš jų – Stanislovas Žilevičius. Didelę patirtį sukaupęs atlikėjas ištikimai tarnauja karilionui, skleidžia jo muziką jau daugiau nei tris dešimtmečius. Jis dalyvauja kariliono muzikos festivaliuose Lietuvoje, koncertavo Europoje ir JAV.

Savo programose S.Žilevičius dažnai jungia karilioną su kitais instrumentais, yra grojęs kartu su orkestrais, chorais ir elektronika. Karilionininko repertuarą sudaro muzika nuo baroko iki šių dienų.

Jis taip pat yra skambinimo karilionu metodinių leidinių, originalių kūrinių karilionui ir aranžuočių autorius.

Atlikėjo programoje suskambės ir klaipėdiečių autorių kūryba. Bus atlikta Lietuvos kompozitorių sąjungos užsakymu sukurto naujo Remigijaus Šileikos kūrinio „Mozaika“ premjera ir prieš 21 metus į amžinybę iškeliavusio Zigmo Virkšo kompozicija „Saulelė raudona“.

Kęstutis Kačinskas taip pat yra ilgametis ir patyręs Klaipėdos karilionininkas. Jis kasmet šiuo instrumentu groja maždaug 50 koncertų. Atlikėjas jau surengė per 60 kariliono koncertų Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, JAV. K.Kačinskas taip pat rašo ir aranžuoja kūrinius karilionui, dirba Klaipėdos choro „Aukuras“ chormeisteriu. Šiame koncerte karilionininkas atliks ir savo kūrinį „Jūros žaidimai“.

Nuo 2019 m. rudens Klaipėdos koncertų salė vykdo edukacinį projektą „Atrask karilioną“, kuris suteikia galimybę gabiausiam muziką studijuojančiam jaunimui iš arčiau pažinti karilioną ir išmokti juo groti. Projekte šiuo metu dalyvauja Ignas Vydeika (Klaipėdos S.Šimkaus konservatorija) ir Vilius Aleinikovas (klaipėdietis, dabar tęsiantis mokslus Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje). S. Žilevičius jau ketvirtus metus jiems veda skambinimo karilionu pamokas. Projekto dalyviai taip pat pasirodys festivalio atidarymo koncerte.

Popietės varpai

„Popietės varpų“ koncerte 15 val. gros karilionininkas Toru Takao. Japonų kilmės dabar Vokietijoje reziduojantis atlikėjas studijavo karilioną Utrechtto konservatorijoje (Olandija). T.Takao dalyvavo tarptautiniuose kariliono konkursuose ir juose laimėjo prizines vietas.

Šiuo metu atlikėjas gyvena Vupertalyje, kur kartu su karilionininke žmona Katarzyna rengia kariliono muzikos koncertus. 2015 m. jie pradėjo organizuoti kariliono muzikos festivalį „Emmericher Glocken Sommer“. 2016 m. karilionininkų pora koncertavo Klaipėdos kariliono festivalyje. T.Takao yra Vokietijos kariliono asociacijos narys. Kartu su kolegomis japonais jis įkūrė Kariliono meno asociaciją Japonijoje, pirmąją tokio pobūdžio organizaciją Azijos žemyne, siekiančią inspiruoti ir kurti kariliono kultūrą Japonijoje.

Savo solinio pasirodymo programą T.Takao paskyrė Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečiui. Joje bus paminėtas Chiune Sugihara – Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo žydams pabėgti iš Europos, išduodamas tranzitines Japonijos vizas.

T. Takao koncerte atliks beveik vien tik japonų autorių kūrinius karilionui ir elektronikai. Keli iš jų buvo specialiai sukurti šiai programai. Taip pat skambės atlikėjo aranžuoti kūriniai, kuriuose atspindi jo gimtosios šalies muzikinės kultūros ir nuostabios gamtos vaizdai.

Vakaro varpai

18 val. pasigirs „Vakaro varpai“, kuriuos kalbins pirmą kartą Klaipėdoje pasirodysiantis karilionininkas iš Belgijos Janas Verheyenas. Pasaulyje jis garsėja savo novatoriškais projektais, kuriuos pristato pavadinimu „Bells Lab“.

„Bells Lab“ – tai J.Verheyeno kūrybinė laboratorija, kurioje atlikėjas eksperimentuoja su varpų muzika įvairiuose kontekstuose, tyrinėdamas, kokia muzika geriausiai atliepia skirtingus publikos poreikius ir pomėgius, išmėgindamas skirtingus varpų muzikos žanrus ir jų derinius su kitomis meninės raiškos formomis – teatru, šokiu, menine edukacija ir įvairiausiomis pramogomis. Kad galėtų įgyvendinti visus savo sumanymus, karilionininkas įsigijo mobilų instrumentą, kuriuo gali skambinti įvairaus pobūdžio projektuose ir patalpose, ir lauke. Savo pasirodymuose jis taip pat išmėgina įvairius koncertinio atlikimo formatus, kuriuose karilionas derinamas su elektronika ar fortepijonu, liaudies muzika, smuiku, džiazo trio ar bigbendu.

J.Verheyenas ypač laukiamas savo gimtosios Belgijos ir užsienio koncertų salėse bei renginiuose. Jis dėsto kariliono specialybę Karališkojoje kariliono mokykloje Mechelene ir dar dviejose muzikos mokyklose, taip pat inicijavo edukacinį projektą, kurio metu maždaug 800 moksleivių turėjo galimybę žaidybine forma susipažinti su karilionu. J.Verheyenas visoje šalyje veda kūrybines dirbtuves, kuriose moko groti šerdiniais ir vamzdiniais varpais, diriguoja rankinių varpų ansambliui „Bellness“.

„Koncerto Klaipėdoje tema – laikas, suvokiamas pačia plačiausia to žodžio prasme: tai ir laiko tėkmė, ir praėjusio laiko nostalgija, ir metų laikų, dienos ir nakties kaita. Kadangi laikas yra reliatyvus dalykas, šiame koncerte irgi galime nevaržomai šokinėti nuo klasikos prie džiazo ar populiariosios muzikos. Girdėsite karilioną skambant solo ir papildytą pritariamaisiais elektronikos takeliais“, – apie būsimą koncertą kalbėjo J.Verheyenas.

Nakties varpai

„Nakties varpai“ 21 val. vainikuos festivalio programą. Kariliono partiją šiame koncerte atliks Monika Kaźmierczak, jau gerai pažįstama iš ankstesnių Klaipėdos kariliono festivalių.

Ši kūrybinga atlikėja yra kelių tarptautinių konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lietuvoje, JAV ir kitur. Ji nuolat inicijuoja naujų kūrinių karilionui sukūrimą ir noriai juos atlieka tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Kelerius metus ji buvo Lenkijos kariliono asociacijos prezidentė. Monika dėsto Gdansko muzikos akademijoje, inicijuoja ir rengia kariliono festivalius Gdanske. 2021 m. karilionininkei buvo įteiktas aukščiausias Gdansko miesto kultūros apdovanojimas „Splendor Gedanensis“. Beje, šiame prie Baltijos jūros išsidėsčiusiame viduramžiškame uostamiestyje yra net trys varpų instrumentai. Vienas iš jų – mobilus keliaujantis karilionas – 2016 m. buvo atvykęs ir į Klaipėdą.

M.Kaźmierczak skambins lenkų kompozitorių Paweło Mykietyno, Krzysztofo Falkowskio, Elżbietos Sikoros kūrinius karilionui solo. Tačiau didžiausia programos intriga bus karilionui ir Klaipėdos kameriniam orkestrui skirtų kūrinių premjeros. Kariliono bokšte muzikuojančios M.Kaźmierczak ir šalia Laikrodžių muziejaus pastatytoje scenoje grojančio Klaipėdos kamerinio orkestro darnų skambėjimą valdys klaipėdietis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Mušamaisiais instrumentais gros klaipėdietė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė.

Prisidėję prie kvietimo gausinti lietuviškos kariliono muzikos repertuarą, šiemet naują kompoziciją specialiai festivaliui parašė su Klaipėda susijusi kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė. Naują kūrinį karilionui ir orkestrui pristatys ir lenkų autorė Katarzyna Kwiecień-Długosz. Taip pat publika išgirs ispano Marti Carreras kūrinio „Caelesti Lumine“ ir belgo Geerto D'hollanderio kūrinio „Elegija“ lietuviškas premjeras. Pastarajame kūrinyje klarneto solo partiją gros klaipėdietis Artūras Šukys.

Visi festivalio koncertai bus nemokami. O prieš jį – birželio 20, 21 ir 22 d. 18 val. – bus rengiamos ekskursijos į Klaipėdos kariliono bokštą. Bilieto kaina – 3 eurai.

Pasak S. Žilevičiaus, tai dangiškai skambantis mušamasis klavišinis instrumentas. (...) Šis instrumentas pergyvens mus visus, jeigu nesugrius pašto bokštas.

Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti tiek drauge džiaugtis, švęsti, melstis, tiek gintis nuo priešų. Įvairiose šalyse kiekvienas miestas ir miestelis stengdavosi turėti savo varpą.

Plėtojantis varpų kultūrai atsirado pats didžiausias, sunkiausias, brangiausias muzikos instrumentas – karilionas. Šis specifinis, atviroje erdvėje skambantis mušamasis klavišinis instrumentas sudarytas iš chromatiškai suderintų įvairaus dydžio varpų. Grojama kariliono klaviatūra ir pedalais.

Klaipėdos koncertų salės pranešime primenama, kad naujojo Klaipėdos kariliono varpai buvo nulieti Olandijos „Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje. 2006 m. instrumentas buvo įkeltas į Klaipėdos centrinio pašto bokštą, o per šv. Kalėdas, gruodžio 25 dieną, inauguruotas Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio „Salve Musica“ koncerto metu. Tai vyko prieš 15 metų. Nuo to laiko kasmet, šv. Kalėdų dieną ir sutinkant Naujuosius, virš miesto sklinda Klaipėdos kariliono muzika.

Pasak S. Žilevičiaus, „tai dangiškai skambantis mušamasis klavišinis instrumentas. (...) Šis instrumentas pergyvens mus visus, jeigu nesugrius pašto bokštas“.

Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti tiek drauge džiaugtis, švęsti, melstis, tiek gintis nuo priešų. Įvairiose šalyse kiekvienas miestas ir miestelis stengdavosi turėti savo varpą ar varpus. Jų gaudesys suteikdavo dienų tėkmei gyvybingą ritmą, pranešdavo apie svarbiausius miestų gyvenimo įvykius.

Plėtojantis ir tobulėjant varpų kultūrai atsirado pats didžiausias, sunkiausias, brangiausias muzikos instrumentas – karilionas. Šis specifinis, atviroje erdvėje skambantis mušamasis klavišinis instrumentas sudarytas iš chromatiškai suderintų įvairaus dydžio varpų. Grojama kariliono klaviatūra ir pedalais.

Naujojo Klaipėdos kariliono varpai buvo nulieti Olandijos „Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje. 2006 m. instrumentas buvo įkeltas į Klaipėdos centrinio pašto bokštą, o per šv. Kalėdas, gruodžio 25 d., inauguruotas Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio „Salve Musica“ koncerto metu. Tai vyko lygiai prieš 15 metų.

Nuo to laiko kasmet, šv. Kalėdų dieną ir sutinkant Naujuosius, virš miesto sklinda Klaipėdos kariliono muzika.

Festivalio pradžią 12 val. tradiciškai paskelbs „Vidudienio varpai“, kalbinami klaipėdiečio karilionininko Stanislovo Žilevičiaus. Neseniai garbingą 70-ečio jubiliejų paminėjęs atlikėjas ištikimai tarnauja karilionui, skleidžia jo muziką jau daugiau nei 30 metų. Šio instrumento atlikimo subtilybes atlikėjas studijavo Vokietijoje, Magdeburgo C. Ph. Telemanno muzikos mokykloje. Jis dalyvauja kariliono muzikos festivaliuose Lietuvoje, koncertavo Europoje ir JAV.

„Kai sėdi po milžinišku 48 varpų instrumentu, kuris su visomis konstrukcijomis sveria maždaug 10 tonų, tai jo garso galia ne tik užburia, bet ir fiziologiškai veikia“, – įsitikinęs ilgametis Klaipėdos kariliono atlikėjas. S. Žilevičius pripažįsta, kad nuo 1987 m. grodamas Klaipėdos centrinio pašto bokšte įrengtu pirmuoju varpų instrumentu, kuris nebuvo kokybiškas, kartais „atmušdavo rankas iki kraujo. Teko naudoti įvairias apsaugas. Grojimas karilionu nėra lengvas“. 2006 m. senąjį kariliono instrumentą pakeitus nauju, ne tik nebeliko šios problemos, bet ir žymiai pagerėjo pats instrumento skambesys.

Savo programose S. Žilevičius dažnai jungia karilioną su kitais instrumentais, yra grojęs kartu su orkestrais, chorais ir elektronika. Karilionininko repertuarą sudaro muzika nuo baroko iki šių dienų. Jis taip pat yra skambinimo karilionu metodinių leidinių, originalių kūrinių karilionui ir aranžuočių autorius.

Nuo 2019 m. rudens Klaipėdos koncertų salė (KKS) vykdė edukacinį projektą „Atrask karilioną“, kuris suteikė galimybę gabiausiam muziką studijuojančiam jaunimui iš arčiau pažinti karilioną ir išmokti juo groti. S. Žilevičius vedė minėtus užsiėmimus. Projekto dalyviai pirmąkart viešai pasirodys šiame festivalio koncerte.

Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos mokiniui Viliui Aleinikovui KKS scenoje jau ne kartą teko muzikuoti, net diriguoti chorui „Aukuras“. Išskirtiniais muzikiniais gabumais pasižymintis jaunuolis jau seniai domisi daugybe dalykų, tarp kurių yra ir karilionas.

Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos mokinys Ignas Vydeika, muzikuojantis jau 12 metų, su karilionu susipažino neseniai. Jis teigia, kad per šiuos kariliono užsiėmimus išmoko kitokių mokymosi būdų ir įgijo daug patirties dirbdamas su S. Žilevičiumi. Džiaugiasi gavęs nuostabią galimybę išmokti groti šiuo instrumentu.

Vilniuje kompoziciją studijuojanti klaipėdietė Gintarė Valionytė net parašė ir pati atliks savo kūrinį karilionui. „Esu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos studentė. Dar ieškau savo kelio kompozitorių rinkoje ir apskritai šiame pasaulyje, priimdama visas pakeliui atsirandančias progas, net jei jos iš pirmo žvilgsnio kelia iššūkius. Taip priėmiau ir pasiūlymą ne tik parašyti karilionui, bet ir išmokti juo skambinti. Kūrinys „Nerimas išnyks“ / „Disquiet will fade“ – tai viltis, skelbiama visam miestui. Tai žinia apie pasaulio nepabaigą, kuri ateis, ir kuri leis mums vėl ramiai kvėpuoti“, – teigė Gintarė.

Patirtis ir jaunystė darniai sugyvens ir skleisis Klaipėdos kariliono festivalį atveriančiame koncerte, kuris, kaip ir kiti šio festivalio renginiai, bus nemokamas.

Lietuvai svarbios datos – sausio 13-osios – vakarą lenkų politikas buvo subadytas peiliu ant scenos per didelį labdaros koncertą Gdanske, žmonių minios akivaizdoje. Medikams nepavyko jo išgelbėti, kitą dieną P.Adamowiczius mirė.

„Jis buvo didelis kariliono muzikos gerbėjas ir rėmėjas, – teigė kelis kartus Klaipėdoje koncertavusi Gdansko miesto karilionininkė Monika Kaźmierczak. – Mano kolegė kompozitorė Katarzyna Kwiecien-Długosz sukūrė kūrinį „Epitafium“ P.Adamowicziaus atminimui. Jis pagrįstas A-D-A tema, kuri sudaryta iš pirmųjų mero pavardės raidžių ir baigiasi G-D-A tema – iš miesto pavadinimo pirmųjų raidžių.“ M.Kaźmierczak pasiūlė kolegoms karilionininkams iš įvairių šalių atlikti šį kūrinį, taip išreiškiant savo solidarumą su agresiją patyrusio Lenkijos uostamiesčio žmonėmis.

S.Žilevičiaus programoje po minėto kūrinio dar skambės Giedriaus Kuprevičiaus „Preliudas M.K.Čiurlioniui atminti“, Mykolo Kleopo Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su tėvyne“ ir Frederico Chopino „Trys Preliudai“ op. 28.

Klaipėdos karilionas įsikūręs Klaipėdos centrinio pašto bokšte. Jo muzikos patogiausia klausytis Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12).

Kauniečių kasdienybe tapę miesto centre esantys varpai šį savaitgalį vyksiančio festivalio metu aidės klasikos, elektronikos ir liaudies muzikos ritmais, atskleidžiančiais platų šio instrumento galimybių spektrą.

Bokšte svečiuosis festivalio svečių ir viešnių būrys, sukviestas šių metų programos sudarytojų ir dalyvių, Kauno karilionininkų Austėjos Staniunaitytės ir J.Vilnonio: Monika Kaźmierczak (Lenkija), Erikas Kure (Danija), Tiffany Ng (JAV) ir S.Žilevičius (Lietuva).

Be nuo 1983-iųjų karilionu grojančio J.Vilnonio neįsivaizduojamas Kauno karilionas. 33 metus šį instrumentą prakalbinantis S.Žilevičius – Klaipėdos kariliono meistras. Abiejų kelias kariliono link buvo skirtingas, tačiau atsidavimas šiam instrumentui ir entuziazmas iki šiol neišblėso. S.Žilevičiaus (S.Ž.) koncertas vyks rugsėjo 1 d. 16 val., o J.Vilnonis (J.V.) varpais skambins rugsėjo 2 d. 13 val.

– Koks buvo jūsų kelias link šio instrumento?

J.V.: Prie šio instrumento priartėjau ganėtinai natūraliai – daugybę metų bendradarbiavome su Giedriumi Kuprevičiumi. Jis ir Viktoras Kuprevičius buvo mano mokytojai, davę daugybę naudingų praktinių, teorinių patarimų. Daug metų koncertavau su V.Kuprevičiumi, dalydavomės koncertų grafiką.

S.Ž.: Kaip ir visus vaikus, mama mane išsiuntė į muzikos mokyklą. Pianino grupėje visos vietos buvo užimtos, tad pasiūlė groti akordeonu. Sakiau mokytojai ir mamai – nebenoriu groti akordeonu... Ir atsirado vieta groti fortepijonu. Po studijų Vilniaus muzikos technikume gavau paskyrimą į tuometę konservatoriją. Ir atvažiavau dirbti į Klaipėdą, kur iki šiol dirbu pedagoginį darbą. Karilionu groti mokiausi Magdeburge, o mane ten išsiuntė ir dėl to, kad Klaipėdoje planavo statyti karilioną. Varpus galėjome nusipirkti tik Rytų bloke, o štai čia jie buvo gaminami Vokietijoje (Vokietijos Demokratinėje Respublikoje – red.past.) – juk buvo sovietmetis. Šie varpai buvo nulieti Šilingo varpų gamykloje Apoldoje. Juokinga istorija – varpus siuntė du kartus, o mes vis išbrokuodavome. Trečią kartą meras sakė: "Šitą jau imkite." O iki tol karilioną tebuvau matęs Kaune, pas V.Kuprevičių – jis pirmasis mane supažindino su šiuo instrumentu. Mane išsiuntė į Kauną, užlipau į bokštą, o jis kaip tik tuo metu ten mokė groti J.Vilnonį. Taip pat sakė: nesutik būti vieninteliu miesto karilionininku, nes visos vasaros, atostogos ir šventės bus parduotos karilionui.

– Išties groti karilionu – nemenkas įsipareigojimas. Jis skamba ir per valstybines šventes, ir kitomis progomis.

S.Ž.: Nuo 1987 m., kai pradėjau groti Klaipėdos karilionu, nėra buvę šeštadienio ar sekmadienio, kurio metu nebūtų skambėję varpai – išskyrus tada, kai abu miesto karilionininkai buvo išvykę į pasaulio kongresą. Ateina daug žmonių pasivaikščioti pačiame kariliono bokšte – galvoja, kad groja kažkokia plokštelė, įjungiama mygtuku. O kai jiems parodai, papasakoji istorijas, visi sako: "Oho, būtinai ateisime į festivalį." Kaune irgi rodysite karilionininkus ekrane – kai publika mato, kad groja žmogus, yra įdomiau. Mes matome publiką ir ji mus mato.

– Juk grodamas karilionu nematote publikos. Ar jos netrūksta? Viename interviu teigėte karilionininkai bokšte kaip paukščiai – arčiau Dievo, arčiau dangaus...

S.Ž.: Publiką jauti. Kariliono garsas sklinda visur – toliau, arčiau, priklauso nuo vėjo, lietaus ir kitų aplinkybių. Mes žinome, kad mūsų klauso. O būdami bokšte, esame aukščiau visų – sėdime ir grojame.

Tai yra vienas unikaliausių ir rečiausių instrumentų pasaulyje. Daugybė šalių jo net neturi. Nuolatos koncertuojančių karilionininkų pasaulyje yra nedaug.

– Kuo ypatingas šis instrumentas?

J.V.: Visų pirma, tai yra vienas unikaliausių ir rečiausių instrumentų pasaulyje. Daugybė šalių jo net neturi. Nuolatos koncertuojančių karilionininkų pasaulyje yra nedaug, apie kelis šimtus. Mes vieni kitus pažįstame, palaikome ryšius, nes tai yra nelabai didelė bendruomenė. Svarbi ir kariliono vieta – jis dažniausiai skamba miestų aikštėse. Nors, pavyzdžiui, yra įvairių instrumentų: Prancūzijoje yra vežiojami karilionai, galintys atsirasti netikėčiausiose vietose. Mūsų svajonė Lietuvoje buvo išsinuomuoti tokį karilioną ir pagroti juo netikėtose vietose – Petrašiūnuose, Šilainiuose, Birštone... Ten, kur žmonės nesitiki išgirsti tokio instrumento. Man teko groti įvairiose šalyse, yra buvę įdomiausių situacijų. Pavyzdžiui, Rostoke: ten esantis karilionas įrengtas ant namo sienos, o pati klaviatūra yra kavinėje apačioje, tad atlikėjas groja jos vitrinoje. Išties visi instrumentai skiriasi, analogiškų instrumentų nėra. Skiriasi net jų skambesys – vieni turi aštresnį, kiti – gilesnį skambesį. Kauno karilionas yra unikalus – 35 varpai yra belgiški, o naujieji 14 varpų buvo gaminami Nyderlanduose, taikantis prie senųjų varpų skambesio. Verta pažymėti, kad Antrojo pasaulinio karo metais buvo nusitaikyta išlydyti šiuos varpus – juk tiek tonų bronzos! Tačiau jiems nepavyko.

– Įkūrus karilioną Kaune, jo varpams buvo suteikti simboliniai kovų pavadinimai. Iš tiesų dažnai apie varpus kalbama kaip apie būtybes su jausmais, turinčiais vardus. Ar turite savo mėgstamiausius varpus Kauno karilione?

J.V.: Ne, vis dėlto grojama visais varpais, sunku turėti favoritus. Vidurinį ir žemą registrus naudoji dažniau, o aukštą – šiek tiek rečiau.

– Kaip jaučiatės grodamas bokšto viršuje ir nematydamas publikos?

J.V. Tai įpratimo reikalas. Pradžioje, vos pradėjus mokytis groti karilionu, buvo šiek tiek nejauku lipti į aukštą bokštą, paskui – groti tokiame aukštyje. Regis, netgi turėjau aukščio baimę, tačiau, pavažinėjus po visą pasaulį, šis jausmas išnyko.

– Kokią programą šiemet festivalyje atliksite?

J.V.: Šiemet atliksiu naujų kūrinių repertuarą, kuriame ryškiai figūruoja prancūzų kompozitorius Erikas Satie. Tai itin įdomus ir originalus kūrėjas. Jo kūrybinis kelias – unikalus, o kūryba išsiskiria iš viso XIX a. pabaigos – XX a. pradžios konteksto. Visą savo gyvenimą jis grojo restorane. Jo kūryboje yra tam tikro muzikinio primityvizmo, jį galima laikyti minimalizmo pradinininku. E.Satie buvo didelis mistifikatorius: jo kūrinių pavadinimai turi daug asociacijų su senovės Graikijos kultūra, o kiti – išgalvoti, iki šiol nesuprantama, ką jis turėjo omenyje. Tad E.Satie muzikoje – itin daug gylio. Lietuvoje jo niekas nėra grojęs, tad šiemet bus naujai mano paruoštų kūrinių premjera. Grosiu Carlą Orffą, vėlyvesnį kompozitorių, kurio komponavimo principai sutampa su E.Satie. Skambės ir vienas Claude'o Debussy kūrinys.

S.Ž.: Šis koncertas bus skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Lietuvišką muziką grojame per visas progas – mūsų muzika visgi yra šiek tiek liūdna, daug visko išgyvenusi. Jeigu grosi ją publikai, tiesiog vaikščiojančiai aplinkui, nežinančiai, kas yra karilionas, visi pagalvos, kokius čia maršus groji... Pažįstami muzikai sako: "Jeigu girdime, kad lietuviška muzika – tai šventė." Pagalvojau, kad šiemet yra proga visą koncertą groti lietuvišką muziką. Paprastai mūsų koncertai trunka pusvalandį, o dabar bus visa valanda lietuviškos muzikos. Pradėsiu Juozo Naujalio kūriniu "Lietuva brangi". Pradėjęs sudarinėti programą, ėmiau sau kelti šimtmečio klausimą. Sumaniau, kad paskirstysiu 100 metų į dešimt dalių. Viduryje – žinomiausios liaudies dainos, o pabaigsiu savo kompozicijomis. Skambės "Telšių klumpakojis" – kad būtų šiek tiek linksmiau. Dar verta paminėti, kad vienas pirmųjų mano aranžuotų kūrinių buvo Balio Dvariono "Tema ir variacijos" – jį ruošiau studijoms Magdeburge. Šis kūrinys taip pat skambės šeštadienio koncerte. Ir, be abejo, neišvengiamas G.Kuprevičiaus kūrinys – "Preliudas in memoriam M.K.Čiurlioniui". Bus įdomu išgirsti, kaip jį sugros kolegė iš Lenkijos M.Kaźmierczak.

– Kokią muziką mėgstate groti labiausiai?

J.V.: Labiausiai mėgstu groti baroko muziką. Johannas Sebastianas Bachas man yra nepralenkiamas, nes iki šiol sunku suvokti, kaip tais laikais buvo pasiekta tokio komponavimo tobulumo.

S.Ž.: Šeštadienio ir sekmadienio koncertuose mėgstu groti klasiką – baroką, romantikus. Vis dėlto labiausiai patinka romantikai – Fryderykas Chopinas, Sergejus Rachmaninovas.

– Kokią regite kariliono, kaip instrumento, ateitį?

J.V.: Šių instrumentų pasaulyje daugėja. Anksčiau karilionus turėjo kelios šalys – Olandija, Prancūzija, Belgija, o dabar šie instrumentai dygsta kone kaip grybai po lietaus. Karilionas buvo intensyviai tobulinamas XX a. Man teko groti Izraelyje, Meksikoje, neseniai gavau bendradarbiavimo pasiūlymą iš Estijos – nors estai ir neturi kariliono, yra norinčiųjų mokytis groti. Neseniai atsirado karilionai Lenkijoje, Gdanske. Atsiranda ir naujų atlikėjų, auga susidomėjimas pačiu instrumentu, dažniau vyksta koncertai. Išlieka svarbus žmogiškasis faktorius – šią muziką, sklindančią iš bokšto, atlieka ten esantis žmogus, realiuoju laiku.

S.Ž.: Kaip ir visų instrumentų – jis vystosi ir vystysis toliau. Karilionas nuolatos tobulėjo. Juk ir Kauno karilionas buvo atnaujintas. Dabar Klaipėdoje turime kariliono treniruoklį, leidžiantį repetuoti taip, kaip nori, – kad ir niekas negirdėtų. Juk fortepijonu grodamas nerepetuoji koncertų salėje! O Kaune jūs turite 49 varpus...

– Per ilgametę savo karjerą jums teko groti daugybėje šalių, daugybe instrumentų. Galbūt galite papasakoti istoriją iš savo koncertinės veiklos?

J.V.: Papasakosiu apie padarinius to, kas būna, kai klausytojai nemato, kaip groja atlikėjas. Būdavo, atvyksta ekskursijos iš visos Sovietų Sąjungos apžiūrėti kariliono. O paskui mūsų klausia: kaip jums pavyksta tampyti tuos varpus? Jie galvodavo, kad karilionininkas groja prisirišęs daugybę varpų ir juos tampydamas. Matote, Rusijoje yra tokia tradicija, kurioje išties taip grojama, tad jie galvojo, kad pas mus taip pat vyksta.

S.Ž.: Kiekvienas koncertas yra istorija – bus istorija, kai atvažiuosiu pagroti į Kauną, pamatysime, kokia! Kai grojau Amerikoje, turėjau koncertą Čikagos botanikos sode – tarp tvenkinių, salelių. Vienoje tų salelių buvo pastatytas kariliono bokštas. Turistai plaukioja laivais, geria kavą, vaikšto aplinkui... Parepetavau. Paskui apžiūrėjome botanikos sodą, papietavome – ir kad pasipylė lietus prieš koncertą! Perkūnija, žaibai. Ir man neleido groti dėl metalinių konstrukcijų bokšte. Vis dėlto ant kariliono pulto manęs laukė honoraras ir padėkos laiškas. Tad tokia neįvykusio, bet įvykusio koncerto istorija.

O kita istorija – buvau pakviestas į festivalį Sankt Peterburge. Paprašiau, kad duotų instrumento parametrus iš anksto. Keturios oktavos – galvoju, puiku, visai kaip pas mus. Nuvažiuoju groti, užlipu repetuoti – ir žiūriu, kad apačioj nuo "do" iki "sol" yra tik kojomis, o ne rankomis. O pas mus visur yra! Tai turėjau varijuoti tarp rankų ir kojų... Ir suvažiavę karilioninkai iš Maskvos ir Amerikos iš manęs juokėsi. Bet svarbiausia, kad gerai baigėsi – ir, tikiuosi, kad šeštadienį gerai baigsis. Nes pas jus užlipti į tą bokštą – tai kaip į obelį...

Kalėdų dieną ir sutinkant Naujuosius virš miesto, kaip kasmet, gaus Klaipėdos kariliono varpai. Be jų muzikos ir jos skleidžiamos ypatingos nuotaikos uostamiestyje jau neįsivaizduojamos didžiosios metų šventės.

Apvalanti ir stiprinanti varpų energija ir dabar apgaubs kiekvieną besiklausantį šių palaimingų garsų. Linkėsime sveikatos vieni kitiems, džiaugsimės sulaukę...

Kalėdiniame ir naujametiniame Klaipėdos kariliono koncertuose varpais skambins abu uostamiesčio karilionininkai – Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius.

Programoje – klasikinių kūrinių aranžuotės, kalėdinės giesmės.

Varpų muzikos bus galima klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12). Nemokami koncertai vyks gruodžio 25 d. 16 val. ir gruodžio 31 d. 23.30 val.

Po savaitės uostamiestį varpų muzika užlies Klaipėdos kariliono festivalis. Netradicinio, vieną dieną truksiančio festivalio metu planuojami keturi koncertai. Tikimasi, kad festivalis klaipėdiečiams padės geriau pažinti vieną iš dviejų Lietuvoje esančių instrumentų bei jo muziką.

Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje žiūrovai bus kviečiami klausytis kelių dešimčių varpų muzikos. Šiųmečio festivalio koncertų metu karilionui pritars saksofonas, gitara, perkusija, klavišiniai, klavesinas, elektronika ir solistai.

Uostamiesčio karilioną kalbins gerai žinomi vietos karilionininkai Kęstutis Kačinskas, Stanislovas Žilevičius, svečiai iš Kauno ir Rusijos.

Tiesa, rengėjų bei muzikantų laukia ir iššūkiai. Pritariantieji muzikantai į ankštą Klaipėdos centrinio pašto bokštą netilptų, todėl jie muzikuos kiemelyje įrengtoje scenoje.

Varpų garsas iš aukšto bokšto besiklausančiųjų ausis vėluoja pasiekti apie 3 s., todėl muzikams teks nemenka užduotis darniai groti skirtinguose aukščiuose.

Savaitgaliais ir švenčių dienomis gyventojus džiuginantis, 5 tonas sveriantis instrumentas įrengtas 50 m virš jūros lygio.

„Tokio unikumo, kad taip aukštai būtų pakeltas instrumentas, jūs nerasite niekur“, – užtikrino Klaipėdos koncertų salė vadovė Danutė Žičkuvienė.

Išskirtinis instrumentas, kurį sudaro 48 varpai, yra naujausias ir unikaliausias instrumentas visoje Lietuvoje ir Baltijos jūros šalyse, mat jis 2006-aisiais Olandijoje buvo nulietas visiškai naujai. Pirmieji varpai uostamiestyje buvo sumontuoti 1987 m.

Klaipėdos centrinio pašto bokšte skambantys varpai yra išskirtiniai savo itin minkštu skambesiu.

„Turėdami tokį unikalų instrumentą mes per mažai didžiuojamės ir per mažai apie tai pranešame mūsų svečiams ir miesto gyventojams“, – pastebėjo D.Žičkuvienė.

Būtent todėl nuspręsta jau antrą kartą surengti Klaipėdos kariliono festivalį. Tikimasi, jog išskirtinės muzikos festivalis sulauks ne tik klaipėdiečių, bet ir turistų iš užsienio dėmesio, mat tądien Klaipėdos uoste turėtų prisišvartuoti daugiau nei 200 m ilgio kruizinis laivas „Marina“.