Lankydamiesi šioje Viduriniųjų Rytų šalyje tarp importuojamų alų šiandien galite išvysti ne tik tradiciškai populiarų vietos gamintojų lagerį, bet ir tradicinio, pasaulyje vis plačiau žinomo „Ekstra“ alaus nealkoholinę versiją.

Alaus renesansas

„Izraelio alaus kultūra kaip ir daugelis pasaulio šalių pastaraisiais metais išgyveno alaus „renesansą“ – daugėjo alaus gamintojų ir alaus mėgėjų. Tiesa, šalyje stipriausias pozicijas išlaiko du didieji alaus gamintojai „Tempo Beer Industries“ ir „Israel Beer Breweries“, o karaliaus pozicijas tebeužima tradicinis ir klasikinis alaus mėgėjų pasirinkimas – lageris. Atižvelgdami į tai ir augančią importuojamo alaus pasiūlą, nutarėme vietos alaus gurmanams pasiūlyti ir lietuviško alaus flagmano „Ekstra“ alaus nealkoholinę versiją, ir jau turime augantį alaus mėgėjų ratą“, – sakė „Švyturys-Utenos alus“ Eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas.

Panašiai kaip Aludarių festivalis Klaipėdoje, Izraelio alaus šventė taip pat minima kasmet. „Švyturys-Utenos alus“ nuotr.

Pasak jo, iki Izraelio nepriklausomybės 1948 m. dėl islamo įstatymų dabartinėje Izraelio teritorijoje alkoholio gamyba praktiškai neegzistavo. Atkūrus nepriklausomybę, suklestėjo ir vyno bei kitų tradicinių gėrimų, pavyzdžiui, anyžių degtinės – arako, gamyba, o pastaraisiais dešimtmečiais naują gyvybę įgavo ir Izraelio alaus scena.

Atgimusi alaus scena

R. Laurikėnas pasakoja, kad įpusėjus pirmajam 2000-ųjų dešimtmečiui, šalyje pradėjo kurtis pirmosios mažosios alaus daryklos, gaminančios vietinį mažų partijų alų, buvo surengtas pirmasis alaus festivalis – Jezuralės alaus šventė, įkurtas ir Izraelio alaus klubas – erdvė, skatinanti mažąsias alaus daryklas bei padedanti importuotojams įvežti kitų šalių alų.

Izraelyje šiuo metu jau galime rasti daug vietos gyventojų mėgstamų alaus restoranų, degustacijų erdvių – panašių į mūsų uostamiestyje įkurtą „Švyturys Brewery“ alaus daryklą su gastrobaru.

 

„Izraelio gyventojai, žinoma, atsižvelgia į mitybos ir religinius apribojimus, pavyzdžiui, košerinio režimo ir šabo laikymąsi, tačiau tai jų jokiu būdu nevaržo – gali pasigirti klestinčia barų scena, naujai besikuriančiais jaunaisiais aludariais. Izraelyje šiuo metu jau galime rasti daug vietos gyventojų mėgstamų alaus restoranų, degustacijų erdvių – panašių į mūsų uostamiestyje įkurtą „Švyturys Brewery“ alaus daryklą su gastrobaru. Vietos gyventojai renkasi atrasti naujų skonių, vietos gamintojų – alaus kultūra išgyvena tikrą atgimimą“, – sakė R. Laurikėnas.

Lyderiaujančias pozicijas Izraelyje tebeužima klasikinis alaus mėgėjų pasirinkimas – lageris. istockphoto.com nuotr.

Žvalgosi naujų skonių

„Švyturys-Utenos alus“ alų į Izraelį tiekiančios bendrovės „Golden Crown“ atstovas Timuras Pinkhasovas sako, kad vietos gyventojams vis labiau ieškant naujų skonių, nutarta pasiūlyti ir lietuviško alaus flagmaną.

„Alaus mėgėjai, ypač jaunoji karta, ieško naujų skonių, tad tiekėjai stengiasi užpildyti šią nišą. „Švyturio“ alaus kokybė pripažinta visame pasaulyje, alūs, tokie kaip „Ekstra“, įvertinti prestižiskiausių konkursų medaliais, taip jie pateko ir į mūsų akiratį. Nutarėme šalies vartotojams pasiūlyti ir šio Baltijos šalies alaus ir stebime augantį jo mėgėjų ratą“, – sakė T. Pinkhasovas.

Alaus tiekėjų Izraelyje dėmesį patraukė „Švyturio“ medaliai už alaus kokybę prestižiniuose konkursuose. pexels.com nuotr.

„Švyturio“ alaus daryklai visiškai nutraukus prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje, darykla šiuo metu didina pardavimų apimtis ne tik tradicinėse eksporto rinkose, bet atranda naujas „egzotiškas“ ir tolimas alaus rinkas – nuo Tolimosios Azijos šalių iki Afrikos valstybių.

Pasaulinė nealkoholinio alaus populiarėjimo banga pasiekė ir Lietuvą. Dar prieš kelerius metus tokie gėrimai buvo mažai pastebimi, o dabar juos gamina kiekvienas šalies aludaris. Mėgstamiausių Lietuvos nealkoholinio alaus gamintojų viršūnėje įsitvirtino „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA).

Nealkoholinių gėrimų populiarumas auga jau kelerius metus iš eilės ir ši tendencija vis stiprėja.

„Yra kelios nealkoholinio alaus virimo technologijos. Mes naudojame membraninę filtraciją – tai gana sudėtingas ir už kitus kur kas brangesnis metodas, tačiau viską atperka gėrimo kokybė, mat žmonėms galime pasiūlyti sodrų, gerų skoninių savybių nealkoholinį alų. Be mūsų, nė vienas aludaris Lietuvoje tokios įrangos neturi, tad ir jų galimybės pagaminti skanų nealkoholinį alų yra kiek mažesnės“, – ŠUA sėkmės priežastis aiškina vyriausioji įmonės aludarė Dalia Jočytė.

Jos teigimu, aludariai gali ilgai ginčytis, kuris nealkoholinis alus geriausias, tačiau tokius ginčus greitai ir paprastai išsprendžia pirkėjai. Nes jie vieninteliai nusprendžia kuris gi gėrimas bus mėgstamiausias. Lietuvos pirkėjų verdiktą gerai atskleidžia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos sprendimas, pagal kurį tiek 2018 m., tiek ir 2017 m. populiariausiu nealkoholiniu alumi pripažintas „GO Pilsner“.

Parduotuvėse – nealkoholinių gėrimų populiarumo šuolis

„Nealkoholinių gėrimų populiarumas auga jau kelerius metus iš eilės ir ši tendencija vis stiprėja. Pernai, palyginus su ankstesniais metais, alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėjo 10 proc., o gėrimų, iš kurių sudėties pašalintas alkoholis, šoktelėjo net apie 90 proc. Šiemet tendencija išlieka panaši – nealkoholinių gėrimų paklausa tik auga“, – teigia „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Jai pritaria ir Artūras Zabielskas, „Aibė“ pirkimų departamento direktorius Baltijos šalims: „Nealkoholinio alaus kategorija, nors dar ir nėra didelė, tačiau per pastaruosius porą metų ji auga labai sparčiai. Jeigu žiūrėtume į nealkoholinio alaus pardavimus pagal prekės ženklus, matome, kad didžiausia dalis tenka „Švyturio GO“ alui“.

V. Drulienė išskiria porą pagrindinių nealkoholinio alaus populiarėjimo priežasčių. Pirmiausia, lietuviai vis daugiau dėmesio skiria sveikesnei mitybai ir gyvensenai – rūpinasi, ką ir kada valgo, keičia anksčiau nusistovėjusius mitybos ir gyvenimo būdo įpročius.

„Kita svari priežastis, dėl ko nealkoholiniai gėrimai vis dažniau atsiduria pirkinių krepšeliuose – auganti pasiūla bei didesnis dėmesys reklamai. Pavyzdžiui, jei 2017 m. mūsų parduotuvėse klientai galėjo rinktis iš daugiau nei 30 skirtingų nealkoholinio alaus ir alaus kokteilių, šiuo metu klientų pasirinkimui – jau net beveik 60 skirtingų rūšių.

Lyginant nealkoholinio alaus ir jo kokteilių paklausą, dažniausiai klientai renkasi „Švyturys-Utenos alus“ produkciją. Tad ir tarp populiariausiųjų visame tinkle – greipfrutų bei greipfrutų ir citrinų skonio „Utenos“ „Radler“ nealkoholinis, „Švyturio“ nealkoholinis „GO Pilsner“ bei „GO Baltas“ alus. Vien šiemet kiekvienos iš paminėtų rūšių nealkoholinio alaus ir nealkoholinių kokteilių klientai įsigijo per 100 tūkst. vienetų“, – sako „Maxima“ komercijos vadovė. Jos teiginius patvirtina ir rinkos duomenys.

Nealkoholinių gėrimų lenktynės

Mėgstamiausių nealkoholinių gėrimų pozicijas dalijasi ŠUA produktai. „Utenos alus“ gali pasigirti populiariausiais nealkoholiniais radleriais – alaus kokteiliais. Tarptautinė rinkos ir vartotojų tyrimų bendrovė „Nielsen“ nustatė, kad nealkoholinis „Utenos Radler with Raspberry & Citrus“ – sėkmingiausias 2018 m. pasirodęs naujas produktas. Per metus jis tapo antras pagal populiarumą nealkoholinis radleris, kuris nusileidžia tik „Utenos Radler Grapefruit“.

„Nealkoholiniai Radleriai padėjo mums atrasti kelią pas labai reiklius dabarties pirkėjus. Jie ne tik rūpinasi savo sveikata, bet ir yra smalsūs, tad noriai išbando naujus bei įdomus skonius, o kartu nedaro jokių išlygų gėrimo kokybei. Teisingai parinktais ir kruopščiai paruoštais radleriais sugebėjome užsitarnauti jų pasitikėjimą“, – sako D. Jočytė.

Tarp nealkoholinio alaus prekės ženklų, Lietuvos pirkėjų sprendimu, lyderiu ir toliau lieka „Švyturio“ verdama nealkoholinio alaus linija „GO“. „GO Pilsner“ yra pagrindinis šalies nealkoholinis alus. Iškart po jo – dar vienas „Švyturio“ nealkoholinis gėrimas – „GO Baltas“.

Daugiau nei pusę viso Lietuvoje įsigyjamo nealkoholinio alaus ir jo kokteilių sudaro „Švyturio-Utenos alaus“ produkcija.

Amerikiečių aludariai taps partneriais įrengiant ir eksploatuojant naują craft alaus liniją, kurioje, dirbant kartu lietuvių ir amerikiečių aludariams, bus verdamos įvairios naujos ir eksperimentinės alaus rūšys. Tai pirmoji „Brooklyn Brewery“ investicija Rytų Europoje ir trečioji Europoje. Bendra „Carlsberg Group“, „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Brooklyn Brewery“ investicijų suma į šį projektą sudaro apie 5 mln. eurų.

Pasak Rolando Viršilo, bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovo, vieno iš žinomiausių craft alaus gamintojų atėjimas į Lietuvą yra „Švyturio“ aludarių  meistrystės ir Lietuvos alaus rinkos brandumo įrodymas.

„Brooklyn Brewery“ alaus pasaulyje yra tapęs aukštos kokybės craft alaus sinonimu, todėl tai, kad jie dirbs Lietuvoje, parodo, kokią brandą yra pasiekusi mūsų alaus rinka ir kokie išrankūs mūsų vartotojai. Stebime tendenciją, kad jau kuris laikas vartotojų poreikiai keičiasi: auga alaus vartojimo kultūra ir žinių lygis, didėja įvairių skonių ir naujų alaus rūšių poreikis. Bendradarbiavimas su „Brooklyn Brewery“ leis patenkinti šį augantį poreikį, pasiūlant nemažai naujų, išskirtinių ir eksperimentinių alaus rūšių“, – sakė R. Viršilas.

Ericas Ottaway'us, „Brooklyn Brewery“ vadovas, teigė, kad Brukline įsikūrusi alaus darykla kruopščiai renkasi partnerius, su kuriais pradeda bendrą veiklą, ir jie buvo maloniai nustebinti, kiek daug yra pasiekę „Švyturio“ meistrai.

„Prieš priimdami sprendimą bendradarbiauti, vertiname būsimų partnerių produkciją, jų kūrybiškumą, kokybę bei, kas svarbu, jų skleidžiamą alaus kultūrą. Buvome maloniai nustebinti „Švyturio“ komandos profesionalumu, kūrybiškumu ir aukšta verdamo alaus kokybe –  paragavę jų alaus žinojome, kad norime dirbti kartu. Investuodami Klaipėdoje, išplečiame savo bendradarbiavimą su „Carlsberg Group“ Europoje ir tikime, kad bendras darbas su Lietuvos aludariais padės augti abiem pusėms. Džiaugiamės galėdami artimai bendradarbiauti su stipria vietos entuziastų bendruomene ir kartu su jais atrasti įvairias naujas alaus rūšis“, – sakė E. Ottaway'us.

Tai trečioji „Brooklyn Brewery“ investicija Europoje. Bendradarbiaujant su „Carlsberg Group“, praėjusiais metais Norvegijoje, Trondheime, atidaryta specializuota alaus darykla „E.C. Dahls“.  Nuo 2012 m. abi bendrovės sėkmingai dirba Švedijoje –  Stokholme atidaryta „New Carnegie“ alaus darykla. Taip pat „Carlsberg Group“ platina „Brooklyn Brewery“ produkcija rinkose, kuriose veikia.

„Brooklyn Brewery“ garsėja savo filosofija ne tik virti išskirtinius alus, tačiau ir šviesti vartotojus bei skleisti alaus kultūrą. Pasak R.Viršilo, naujai statomas „Švyturio“ alaus daryklos pastatas, kuriame  veiks craft alaus linija, idealiai tinka alaus kultūros sklaidai ir taps alaus entuziastų traukos centru – tikru švyturiu alaus kultūrai. „Čia ne tik bus verdamas įvairių rūšių alus mažais kiekiais, tačiau dėl išplanavimo ir gausių skirtingų funkcinių erdvių, jis taps ir edukaciniu bei alaus kultūros puoselėjimo centru. Jame lankytojai galės gyvai stebėti visą alaus gamybos procesą, taip pat eksperimentuoti virdami savo alų. Pastate bus konferencijų ir degustacinės salės, kur bus skaitomos paskaitos, veiks restoranas ir parduotuvė“, – pasakojo „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas.

Planuojama, kad naujoji linija bus paleista šių metų pabaigoje, kuomet bus atidarytas „Švyturio“ alaus daryklos naujasis pastatas. Craft linijoje bus verdama daug klasikinių ir eksperimentinių craft alų, o vienos partijos dydis sieks vos 3000 litrų.

„Brooklyn Brewery“  tapo gero alaus etalonu nuo tada, kai 1988 m. buvo išvirta pirmoji „Brooklyn Lager” alaus partija. Nuo tada iki dabar vieno prestižiškiausių alaus pasaulyje  apdovanojimo – Jameso Beardo prizo – laimėtojas Garrettas Oliveris ir jo aludarių komanda Brukline sukūrė platų alaus rūšių asortimentą, kuris apima nuo klasikinių iki eksperimentinių alų. Šiuo metu alaus darykla „Brooklyn Brewery“ žinoma visame pasaulyje – nuo jos antrinių alaus daryklų „New Carnegie“ Stokholme (Švedija) ir „E.C. Dahls“ Trondheime (Norvegija) iki daugiau nei trisdešimt valstybių, į kurias importuojamas „Brooklyn Brewery“ alus.

"Mūsų žiniomis, į Uteną yra iškeliama visa stiklinių alaus butelių pilstymo linija, o vasarą Klaipėdoje bus gaminamas tik barams skirtas alus ir "Raudonų plytų" linija. Apmaudu, bet "Švyturio" šalis iškeliauja į Uteną", - teigė "Švyturio" profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas.

Savo ruožtu "Švyturio-Utenos alaus" korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys tikino, jog gamybą Klaipėdoje išliks, o šiuo metu yra mažinamos tik jos apimtys.

Šį pavasarį rinkai pristatytas „Švyturio Crimson Cherry“, su džiovintomis vyšniomis subrandintas tamsus lageris, parduodamas akimirksniu – vos tik atsiduria lentynose. Aludariai sako nesitikėję tokio naujo alaus populiarumo ir aiškina, kodėl negali jo pagaminti daugiau.

„Crimson Cherry“ alus tapo pirmuoju Lietuvoje su džiovintomis vyšniomis brandintu fruit beer stiliaus alumi. Fruit beer, arba vaisinis alus, iki šiol drąsiau buvo ragaujamas ir savo gerbėjų rasdavo tarp eksperimentuoti skoniais mėgstančių lietuvių. Jis išsiskiria subtiliu ar sodriu vaisių ir uogų skoniu, neužgožiančiu apynio kartumo. Sėkmingi „Crimson Cherry“ pardavimai rodo, kad lietuviai vis dažniau šalia tradicinio lagerio išbando ir vaisinio, neragauto ir neįprasto skonio rūšis.

„Vaisinio alaus populiarėjimą Lietuvoje pastebėjome dar pernai, kai išryškėjo tendencija, kad lietuviai vis drąsiau ieško ne vien tradicinio lagerio. Dar tada naujo alaus skonio paieškas pradėjome ir mes. Tačiau tai užtruko – „Crimson cherry“ kūrybai skyrėme daug dėmesio. Norėjome sukurti vaisinį alų, kuris būtų gaminamas su tikrais, natūraliais vaisiais ar uogomis, ir kūrėme jį, laikydamiesi savo švyturiškų standartų. Būtent taip ir gimė „Crimson Cherry“, o pirmieji jo pardavimo rezultatai mus nustebino ir pradžiugino, kad pavyko sukurti naują lietuvių pamėgtą rūšį“, – teigia „Švyturio“ produkto vadovas Andrius Bagdzevičius.

Atsigręžia į natūralumą

„Crimson Cherry“ alaus gamyba trunka ilgiau nei įprastinių lager alaus rūšių. Šis alus fermentuojamas ir brandinamas mažiausiai šešias savaites ir nė dienos trumpiau – būtent tiek laiko reikia, kad atsiskleistų visas vyšnių aromato ir skonio intensyvumas.

„Švyturio“ vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė teigia, kad, pradedant kurti alų, buvo kruopščiai ieškoma tinkamos vyšnių rūšies, nes ne visos tinka alui brandinti. „Crimson Cherry“ gaminimui buvo tiekiamos 2015 metų derliaus vyšnios iš Bulgarijos.

„Tiekėjų vyšnioms ieškojome ilgai, tačiau galiausiai buvo pasirinktos vyšnios iš Bulgarijos, kurios tinkamai atsiskleidžia aluje ir suteikia jam ypatingą skonį bei aromatą. Ruošdami vyšnias susitikimui su alumi, suberiame jas į specialų tinklą, kuris patalpinamas alaus brandinimo talpoje. Uogos prislopina apynio kartumą, tačiau puikiai išlaiko pusiausvyrą tarp alaus ir vaisiškumo, neužgoždamos apynių aromato bei alaus skonio“, – aiškina Dž. Armonienė.

„Pastebėję, kad alus tapo labai populiarus ir labai greitai išperkamas, negalime padidinti jo virimo kiekių, nes, pasirodo, Europoje liko labai nedidelis mums tinkamų vyšnių kiekis. Renkamės labai kruopščiai, todėl vyšninio alaus mėgėjus raginame būti kantrius“, – prideda aludarė.

Dž. Armonienė pabrėžia, kad šis alus skirtas eksperimentuotojams, kurie nuolat ieško naujų skonio potyrių bei reikalauja alaus kokybės ir įvairovės. Tačiau jeigu šis apibūdinimas anksčiau būtų tikęs tik nedidelei grupelei didžiausių gurmanų, dabar tokį alų mėgsta daugelis lietuvių. Tai nebėra niša – tai tampa nauja alaus tradicija, teigia aludarė.