Du Latvijos piliečiai į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą iš Rusijos Federacijos atėjo pėsčiųjų taku rugsėjo 2-ąją, prieš vidurnaktį. Lietuvos valstybinę sieną kirtę armenys muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo, kad deklaruojamų prekių neturi, tačiau pareigūnai aptiko, kad asmenys nelegaliai gabena vandens pypkių tabako pakuotes.

Akivaizdu, kad tam buvo kruopščiai pasiruošta, nes asmenys buvo pasisiuvę specialią aprangą, pritaikytą kontrabandinėms prekėms gabenti: Latvijos piliečių marškinėliai buvo apsiūti medžiaginėmis kišenėmis.

Vienas asmuo po viršutiniais rūbais ant marškinėlių prisiūtose specialiose kišenėse buvo prisikišęs keturiolika pakelių (2,64 kg) vandens pypkių tabako.

Kitas asmuo tokiu pat būdu nelegaliai gabeno 21 pakuotę vandens pypkių tabako. Dar keturias pakuotes muitinės pareigūnai aptiko asmens kelioniniame krepšyje. Iš viso jis nuo muitinės kontrolės nuslėpė ir kontrabandos būdu gabeno 25 pakuotes (4,88 kg) vandens pypkių tabako.

Kontrabanda gabentas tabakas sulaikytas, abu Latvijos piliečiai patraukti administracinėn atsakomybėn dėl kontrabandos.

Jau ne pirmą kartą Latvijos piliečiai, vykdami iš Rusijos Federacijos į Lietuvą, demonstruoja išradingumą. Prieš dvi savaites Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste dirbantys muitinės pareigūnai iš Rusijos Federacijos į Lietuvą pėsčiųjų taku atvykusio Latvijos piliečio kelioniniame lagamine rado vieną dėžutę ir devynis pakelius (2,18 kg) vandens pypkių tabako, o rūbų kišenėse ir po marškinėliais bei kelnėmis aptiko dar 28 pakelius (6,94 kg) kontrabanda gabento vandens pypkių tabako.

Tabako gaminius asmuo prie kūno buvo prisiklijavęs lipnia juosta. Kontrabanda gabentas prekes muitinės pareigūnai sulaikė, asmuo patrauktas administracinėn.

– Trys su puse metų praktikos, patirties. Kodėl išvis buvo priimtas toks sprendimas? Jūs labai drastiškai užbėgote įvykiams už akių.

– Bandysiu juokauti – numatome ateitį į priekį. Iš tikrųjų, tai nėra jokia paslaptis, daugelyje Europos šalių egzistuoja tokie automatai ir mes galvojome, kad bus toks įstatymas priimtas, ir pradėjome tai daryti iš anksto. Aišku, yra keletas priežasčių dėl ko tą darėme. Vienas dalykas, aišku, įstatymas. Antra priežastis, pirkėjų užmaršumas cigaretėms, nes iš tikrųjų tai yra gana brangi prekė. Taip pat ji maža, ją labai lengva paslėpti. Manau, buvo neišvengiama, kad tai bus priimta. Aišku, nebūtina to daryti su automatais, galima tai daryti su tamsiomis spintomis. Mes tikrai, kai įsigalios tas įstatymas, mažesnėse parduotuvėse padarysime uždarytas spintas, kur rankiniu būdu paduos pirkėjui, nes iš tikrųjų tie automatai tikrai brangūs. Tačiau didžiosiose ir vidutinėse parduotuvėse jau šiandien mes turime 160 tokių automatų, apie 80 parduotuvių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 80 parduotuvių, 160 aparatų. Kokia tai investicija?

– Tiksliai neatsimenu, kokia vieno automato kaina. Eilės – kažkur apie 10 tūkst. vieno aparato kaina.

– Vienaip ar kitaip, ar žmonės tuo naudojasi?

– Kitaip pas mus ir nenusipirksi tam tikrų rūšių cigarečių. Tai vienintelis būdas. Tačiau, jeigu yra labai didelis asortimentas, jis nesutelpa į tuos du automatus ir, mano asmenine nuomone, jei bus galima pardavinėti tik iš automato, tai greičiausiai net ir asortimentas mažės. Dabar neatsimenu, kiek automatas talpina, bet tai yra ribotas kiekis.

Nauja tvarką ir dėl jos galimus pokyčius pakomentavo ir „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Eglė Krasauskienė. „Kadangi iki naujos įsigaliosiančios tvarkos dar turime laiko, mūsų prekybos tinklas renka, analizuoja informaciją, svarsto įvairias galimybes, kaip tai galėtų atrodyti. Šiuo metu turime ir vieną bandomąjį projektą Vilniuje, Pilaitės mikrorajone esančioje „Rimi“ parduotuvėje, – tabako išdavimo automatą. Bandome, testuojame, žiūrime, kaip seksis.“

Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o keturi susilaikė.

Be to, Seimas uždraudė Lietuvoje prekiauti tokio tabako gaminiais, kuriuose yra medžiagų, leidžiančių pakeisti kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą. Toks reikalavimas kol kas taikomas tik cigaretėms ir joms sukti skirtam tabakui.

„Šis vienodumas svarbus siekiant suteikti vartotojams tikslią informaciją apie kaitinamojo tabako žalą sveikatai“, – Seimo posėdyje teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas.

Be to, parlamentarai panaikino išimtį, kad rūkomieji kaitinamojo tabako gaminiai gali būti be įspėjimo apie galimą žalą sveikatai. To reikalauja Europos Komisijos direktyva – ribojimais siekiama mažinti šių gaminių vartojimą, o Lietuva juos turi priimti iki liepos 23-osios. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didmeninė prekyba kaitinamuoju tabaku pernai didėjo 27,3 proc.  

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pernai atliktas tyrimas parodė, kad veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti elektronines cigaretes arba kaitinamojo tabako gaminius, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų pavyzdys (30,6 proc.) ir galimybė įsigyti įvairių skonių ir kvapų gaminius (28,3 proc.). 

Kodėl? LNK klausia vienos kritikių – Seimo narės Morganos Danielės.

„Kovoti su rūkančiais nereikėtų, reikėtų spręsti rūkymo problemą Lietuvoje. Pagrindinė mano pastaba, kad yra taikomos tos pačios senos priemonės. Tai yra: akcizų kėlimas, kova su šešėliu ir kova su kontrabanda. Tos priemonės taikytos 20 metų. Tačiau, kaip rūkė Lietuvoje 35 proc. žmonių, taip ir rūko tiek pat. Todėl tikrai reikia kitų priemonių. Reikia svarstyti ir tabako mažinimo klausimą, svarstyti konsultavimo stiprinimą, dėl asmenų, kurie nori mesti rūkyti ir kad jis būtų objektyvus – padedantis mesti rūkyti. Šių priemonių planuose šiandien nėra. Nerimą kelia, kad dar iki 2035 metų nieko naujo nebus ir ta rūkymo problema Lietuvoje nėra suvokiama kaip priklausomybė“, – sakė Seimo narė. 

– Reikėtų įvardinti ir naujausias rūkymo formas kaip kaitinamasis tabakas arba elektroninės cigaretės. Jeigu yra strategija, pagal kurią orientuojamasi į įprastą tabaką, gal strategija buvo aktuali anksčiau ir dabar paseno? 

– Taip, taikomos priemonės pasenusios. Naujasis rūkymas nėra išskirtas kaip reiškinys. Bandėme tai spręsti priklausomybių prevencijos komisijoje. Deja, į nacionalinę darbotvarkę šis klausimas nebuvo įtrauktas. Apie rūkymą kalbėsime vis dar bendrąja prasme, neįskaitant naujųjų technologijų, kurios skirtos rūkyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kyla klausimas, o kaip dėl moksleivių? Mokyklose dabar kalbama, kad kyla rūkymo epidemija. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai pastebėjo, kad po tyrimo, kurį jie darė, jog tarp mokinių įprastų cigarečių populiarumas yra sumenkęs, tačiau elektroninių cigarečių plitimas tikrai yra gąsdinantis, ypač, tarp mergaičių. Ar yra bent viena priemonė, kaip valdžia turėtų su tokia problema tvarkytis?

– Priemonių planas bus sudaromas vėliau. Norėčiau nuraminti, kad mes matome pasikeitimą iš cigarečių į naujausias technologijas. Kiek teko bendrauti su mokyklų direktoriais, situacija, kad nuolat rūkančių skaičius masiškai didėtų, nėra tokia gąsdinanti. Mes susiduriame su nepilnamečių rūkymo klausimu, kuris buvo prieš 20 metų, prieš 15, prieš 10, kinta technologija.

Toliau reikėtų tęsti prevencinį klausimą dėl rūkymo visumoje, tik čia turėtų keistis turinys ir turėtų būti taikomos mokslu pagrįstos prevencinės programos. Prevencijos programa yra daugiau nei informacijos suteikimas. Jeigu savivaldybės daugiau investuotų į mokslo pagrįstų prevencinių programų įgyvendinimą, tai nepilnamečių rūkymo klausimas būtų suvaldytas. Atsispyrus nuo to, galbūt, galima būtų mažinti nepilnamečių rūkymą.

Dar turime draudimus. Lietuvoje yra draudžiama rūkyti nepilnamečiams asmenims ir draudžiama įsigyti, nesvarbu kokias rūkymo priemones. Į šiuos draudimus reikėtų atkreipti dėmesį, o ne kurti naujus, nes jeigu laikytųsi jaunimas draudimo įsigyti tabako priemonių, tai problemos neturėtume.

– Kalbat apie prevenciją, kiek dėmesio bus skiriama prevencijai? Yra kur kas geriau padaryti, kad tas jaunas žmogus nepradėtų rūkyti, negu draudimai.

–  Iš valstybes pusės, valstybė daro daug ir tikrai milijonai yra investuojami į bendrųjų įgūdžių programą, kuri mokyklose prasidės nuo šio rugsėjo. Skatinu savivaldybes, kuriose situacija yra prastėjanti, šalia valstybės taikomų priemonių dar išsikelti prioritetą, pavyzdžiui, kovoti su nepilnamečių rūkymu ir investuoti į mokslu pagrįstą prevenciją. Jeigu vaikai dabar gautų artimiausius 10 metų šią prevenciją, tai tikrai matytume situacijos gerėjimą, bet čia turi būti išsikeltas prioritetas ir savivaldybė turi į tai investuoti.

Už buvo 64 Seimo nariai, prieš – 12, o susilaikė 41 parlamentaras. 

Seimas, be kita ko, nepritarė grupės parlamentarų siūlymui iš dokumento išbraukti nuostatą dėl kai kurių veikų dekriminalizavimo, pavyzdžiui, už disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų, skirtų asmeniniam vartojimui.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė priekaištavo, kad dabartinių parlamentarų idėjos, kurias jiems sunkiai sekasi įgyvendinti, perkeliamos kitoms kadencijoms.  

„Matyt, kitiems Seimams, kurie bus iki 2035 metų, vargu, ar turėtų likti Laisvės partijos programos įpareigojimas tai padaryti (dekriminalizuoti – BNS)“, – teigė ji.

Dokumentu rekomenduojama savivaldybėms rengti ir įgyvendinti kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo priemones.

Siekiama sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, stiprinti apsaugos veiksnius, sužlugdyti ir išardyti su narkotikais susijusias organizuotas nusikalstamas grupes, užkirsti kelią narkotikų pirmtakų (prekursorių) naudojimui ne pagal paskirtį ir narkotikų neteisėtai gamybai, tobulinti nusikalstamumo prevenciją.

Be to, ketinama daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su privačiu sektoriumi, didinti konfiskuojamų šiais kanalais kontrabanda vežamų neteisėtų medžiagų kiekį.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo nepritarė „valstiečių“ parengtoms Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės bei Alkoholio kontrolės įstatymų pataisoms: už balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 24 susilaikė.

Kitu balsavimu projektai buvo atmesti: už tai balsavo 51 parlamentaras, o už tobulinimą  – 49. 

Seimui buvo siūlyta nuo 2025 metų uždrausti prekiauti ir gaminti alkoholio bei tabako produktus įmonėms, kurių licencijų kartą per metus neperregistruos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, nors jos ir būtų išduotos neterminuotam laikui. 

Pristatydamas pataisas Aurelijus Veryga teigė, kad idėją nusižiūrėjo nuo lenkų, o konservatorius Emundas Pupinis siūlė užuot didinus verslui administracinę naštą, nustatyti didesnius licencijų įkainius.

A. Veryga tvirtino, kad dabar licencijos yra pigios.

Kaip trečiadienį pranešė policija ir prokuratūra, į šešėlinę rinką nepateks beveik 4 tūkst. litrų silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų, nepažymėtų Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, daugiau nei 500 vienetų elektroninių cigarečių bei 280 vienetų skysto tabako.

Per kratas, vykusias praeitą ketvirtadienį ir penktadienį, taip pat rasta ir apie 4,1 tūkst. litrų dyzelinio kuro.

Kauno apskrities policijos Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai kratas atliko tikrindami informaciją, jog galimai neteisėtai, neturint licencijos, leidimo, organizuojamas akcizais apmokestinamų prekių – stipriųjų alkoholinių gėrimų nepaženklintų lietuviško pavyzdžio prekių ženklais, sandėliavimas bei prekyba.

Įtarimai pareikšti dviem Kauno ir Kauno rajono gyventojams, gimusiems 1968 ir 1974 metais.

Tai jau antras tokio masto nelegalaus alkoholio ir tabako išaiškinimas Kauno mieste kovo mėnesį.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Už tai gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Kratų metu rastas nelegalus alkoholis, tabako gaminiai ir grynieji pinigai.

Į šešėlinę rinką nepateks beveik 5 tūkst. silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių, kurie nebuvo pažymėti Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, daugiau nei 2000 vienetų cigarečių pakelių ir daugiau nei 300 vienetų elektroninių cigarečių.

Pareigūnai, tikrindami informaciją, jog galimai neteisėtai, neturint licencijos, leidimo, organizuojamas akcizais apmokestinamų prekių – stipriųjų alkoholinių gėrimų nepaženklintų lietuviško pavyzdžio prekių ženklais, sandėliavimas bei prekyba Kauno mieste, atliko kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, garažuose, automobilyje.

Įtarimai pareikšti trims vyrams – 65-erių, 57-erių ir 60-ies metų amžiaus.

Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Baudžiamasis kodeksas už tai numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Kauno apygardos prokurorai.

Liga ar nusikaltimas?

Draudimų politikos kritikai atkreipia dėmesį, kad griežta kontrolė, priklausomybių prilyginimas nusikaltimams visuomenėje kuria nepasitikėjimo žmonėmis kultūrą. Be to, gėdinimas dėl žalingų įpročių sukelia atvirkštinę reakciją – pacientai bijo apie juos pasakoti savo gydytojams.

Kalbant konkrečiai apie narkotikus, nuomonės, kad priklausomybė yra liga, kurią valstybė pirmiausia turėtų padėti gydyti, o ne už ją bausti, laikosi ir kai kurie politikai. Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Arūnas Valinskas teigia turintis tiek praktinių, tiek idėjinių argumentų.

„Dėl to, kad Lietuvos narkotikų politika tapo grįsta baudžiamąja teise, narkotikų vartojimas nesumažėjo – situacija kaip tik pablogėjo ir blogėja toliau. Tad tai yra neefektyvu, o tęsti tai, kas tiesiog neveikia ar veikia į kitą pusę, nei tikėtasi, yra neracionalu“, – sako A.Valinskas.

Seimo narys teigia, kad į narkotikų vartojimo ar į priklausomybės nuo narkotikų problemą jis žiūri visų pirma ne kaip į nusikaltimą, o kaip į sveikatos sutrikimą, ligą.

„Manau, kad žmonės, kurie yra priklausomi nuo narkotikų, visų pirma yra ne nusikaltėliai, o ligoniai, kuriems geriausiai gali padėti sveikatos priežiūros specialistai, – sako politikas. – Priklausomybę turime gydyti, padėti priklausomiems žmonėms per sveikatos apsaugos sistemą, o ne tampyti juos po teismus ir kai kuriais atvejais kišti į kalėjimus.“

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas taip pat pasisako už tai, kad žmones visų pirma reikia ne bausti, o gydyti, nes priklausomybė yra liga. Jo teigimu, reikalinga gydymo sistema.

„Jeigu per metus įkliūva 1 300–1 500 narkotikus vartojančių asmenų, vadinasi, sveikatos apsaugos sistemoje reikalingi pokyčiai. Vyriausybė pasirengusi tam skirti 3 mln. eurų, bet su priklausomybėmis dirbančių specialistų dar reikia atrasti, o tai ne taip paprasta. Gyvenome užmerkę akis į narkotikų vartojimą, o tada 2017 m. Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis pasakė: gana, atmerkime akis, sodinkime į kalėjimą“, – sako E.Gentvilas.

Draudžia, bet vartojimas auga

Draudimų politika iki šiol nedavė reikšmingų rezultatų mažinant narkotikų, alkoholio ir tabako gaminių vartojimą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, vienas lietuvis 2021-aisiais suvartojo 0,7 l daugiau absoliutaus alkoholio nei 2020 m. Tai 6,1 proc. vartojimo augimas. Maža to, ir metais anksčiau alkoholio vartojimas augo: 2020 m., palyginti su 2019-aisiais, jo suvartojimas vienam žmogui išaugo 0,3 l, arba 2,7 proc.

Pastaruoju metu rūkoma taip pat daugiau. Pernai vienam asmeniui, vyresniam nei 15 metų, teko 105 cigaretėmis daugiau nei 2020-aisiais.

Nepaisant to, NTAKD užsibrėžtos kovos su rūkymu linijos nekeičia.

„Siekiame, kad žmonės nenaudotų bet kokios formos tabako gaminių arba jų pakaitalų. Tam nuosekliai įgyvendinamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gerosios praktikos priemonės, pvz., kainų didinimas, reklamos ir rėmimo draudimas ir t.t. Svarbu pabrėžti, kad NTAKD laikosi nuostatos, kad nėra nekenksmingo rūkymo būdo ir bet kokių nikotino turinčių gaminių naudojimas yra kenksmingas sveikatai ir jo reikia vengti, t. y. nepradėti vartoti arba atsisakyti vartojimo, o ne vienus produktus keisti kitais“, – tvirtina NTAKD direktoriaus funkcijas atliekanti direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

NTAKD informuoja, kad pernai, palyginti su 2016 m., narkotikų vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc., per pastarąsias 30 dienų – nuo 1,3 proc. iki 1,6 proc.

Narkotikų vartojimo problema turėtų būti sprendžiama kaip visuomenės sveikatos problema, atveriant kelią į pagalbos teikimą.

Tačiau, G.Belian teigimu, bausmių už narkotinių medžiagų turėjimą griežtinimas neapsaugo ir nesprendžia narkotikų vartojimo problemos.

„Narkotikų vartojimo problema turėtų būti sprendžiama kaip visuomenės sveikatos problema, suteikiant pagalbą. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma itin pamatuotai ir proporcingai“, – sako NTAKD atstovė.

Anot jos, Čekijos, pradėjusios pirmininkavimą Europos Tarybai, pirmininkavimo prioritetai narkotikų srityje – mokslu pagrįsta, į žmogaus teisių apsaugą atsižvelgianti narkotikų politika. Kartu atkreipiamas dėmesys į karo su narkotikais padarinius ir neproporcingas bausmes narkotikų vartotojams.

Kritikuojamos priemonės

Visi lyg ir sutaria, kad priklausomybių problemos Lietuvoje išlieka skaudžios. Joms spręsti NTAKD parengė Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m. Tačiau ir šis strateginės svarbos dokumentas sulaukia kritikos kaip neapimantis visapusiško požiūrio į priklausomybių prevenciją ir žalos mažinimą.

Nacionalinė darbotvarkė turėtų apibrėžti valstybės strategiją kovoje su priklausomybėmis per artimiausius trylika metų. Deja, pastebima, kad parengtame dokumente nėra pusiausvyros tarp priklausomybių. Daugiausia dėmesio skiriama narkotikams, kur kas mažiau – tabakui ir alkoholiui.

Pozicija: pasak L.Slušnio, tam, kad būtų galima imtis kai kurių priemonių, galinčių padėti sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, turi būti išreikšta politinė valia. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Vaikų psichologas, psichiatras, Seimo narys Linas Slušnys, atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, sutinka – būtina mažinti visus žalingus įpročius, ne tik narkotikų, bet ir alkoholio vartojimą, taip pat rūkymą. Tačiau Nacionalinėje darbotvarkėje šiems dalykams beveik neskiriama dėmesio, ir tai yra problema.

„Šiaip, sakyčiau, kryptys visos aiškios – gal dėl to jų nėra Nacionalinėje darbotvarkėje, – sako politikas. – Reklamos draudimai jau visi yra įsigalioję, tad mes galime tiktai judėti į priekį ieškodami, kaip tai įgyvendinti. Kai kurioms priemonėms, galinčioms padėti sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, reikia politinės valios.“

Politiko teigimu, Nacionalinė darbotvarkė yra ne priemonių planas, o tam tikras strateginis dokumentas. Priemonių plane galima būtų numatyti visa kita.

Nepagrįstos ambicijos

Statistiniai duomenys rodo, kad PSO iškelti tikslai sumažinti rūkymą 30 proc. per 2010–2025 m. laikotarpį Lietuvoje nebus pasiekti. NTAKD prognozuoja, kad pavyks pasiekti tik maždaug 17,8 proc. rezultatą. Nepaisant to, Nacionalinėje darbotvarkėje numatoma iki 2035 m. rūkalių skaičių sumažinti perpus.

Tokių tikslų kėlimas atrodo gana sunkiai įgyvendinamas įvertinus faktą, kad mesti rūkyti be pagalbos pavyksta tik 3–5 proc. bandančiųjų tai daryti. Valstybės finansuojamų psichiatrų profesionalios pagalbos, norą rūkyti mažinančių vaistų kompensavimo ar alternatyvių sprendimų norintiems, bet nesugebantiems atsisakyti cigarečių Lietuvoje kol kas nesiūloma.

G.Belian informuoja, kad NTAKD pagalbą siūlys tik įsteigiant telefono liniją norintiems mesti rūkyti ir atnaujinant svetainę „nerūkysiu.lt“. Antra veiklos kryptis siekiant mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų kiekį – ankstyvosios intervencijos programų plėtra, siūlant pagalbos priemonių eksperimentuojantiems labai jauno amžiaus žmonėms, kurie dar neturi priklausomybės požymių.

Kitos šalys, tokios kaip Graikija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Naujoji Zelandija, savo tikslų sumažinti cigarečių vartojimą siekia taikydamos aiškius pagalbos norintiems mesti rūkyti protokolus. Pacientams, kurie nenori ar negali mesti rūkyti, medikai šiose šalyse rekomenduoja rinktis mažiau žalingus cigarečių pakaitalus.

Kol kas ryškiausią tabako žalos mažinimo naudos pavyzdį rodo Švedija. Tai vienintelė ES valstybė, kurioje nedraudžiama prekyba už lūpos kišamais tabako maišeliais (snus). Švedijoje snus yra gerokai populiaresni už elektronines cigaretes. Dešimtis metų vykdomi tyrimai rodo, kad tokie tabako maišeliai yra net 20 kartų mažiau žalingi už cigaretes. Mirčių nuo tabako sukeltų ligų Švedijoje skaičiuojama reikšmingai mažiau nei kitose ES valstybėse. Kitur prie mažesnę žalą turinčių gaminių priskiriamos elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai.

Paklaustas, ar galėtų mažesnės žalos koncepcija atsirasti ir Lietuvos nacionalinėje darbotvarkėje, L.Slušnys teigia nuo išvadų susilaikantis, nes nėra vieningos nuomonės: vienuose straipsniuose teigiama, kad tai gali būti naudinga, kituose – kad tai nepagrįsta įrodymais.

„Aš norėčiau gauti daugiau informacijos, ar tikrai žalos mažinimas – kalbame apie kaitinamąjį tabaką – yra efektyvus ir ar tikrai daug mažesnė žala. Deja, tyrimų, kurie yra, per mažai“, – sako politikas.

Geriausia – mesti

L.Slušnio kolegė frakcijoje Jurgita Sejonienė mano, kad alkoholio ir tabako prieinamumo mažinimas yra teisinga ir bene geriausia priemonė kovojant su šiomis priklausomybėmis. Todėl ji teigiamai vertina ir buvusios Vyriausybės priimtus sprendimus, ir tai, kas tęsiama šią Seimo kadenciją – prieinamumas ne liberalizuojamas, o išlieka gana griežtas.

Dėl to, kad Lietuvos narkotikų politika tapo grįsta baudžiamąja teise, narkotikų vartojimas nesumažėjo – situacija kaip tik pablogėjo ir blogėja toliau.

„Mano manymu, šioje srityje švelninimų nereikia – priimti geri sprendimai. Tik turime suvokti, kad visuomenės įpročiai keičiasi ne taip greitai, turi praeiti laiko. Bet neabejoju, kad tie sprendimai duos gerų rezultatų“, – sako politikė.

Ji įsitikinusi, kad norintiems atsikratyti rūkymo gali padėti šeimos gydytojas, gydytojai psichiatrai, kurie dirba su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Jeigu žmogus negali susidoroti su problema psichologinėmis priemonėmis, ji gali būti sprendžiama vaistais. Tačiau gydant visas priklausomybes pirmiausia akcentuojama psichologinė pagalba, tik užsispyrimo tada reikėtų ir vartotojui.

Tiesa, šeimos gydytojai Lietuvoje netgi nesuinteresuoti klausti pacientų, ar jie rūko ir ar nori mesti, nes jiems už tai nemokama. Be to, nėra tokiems medikams galiojančio standartizuoto pagalbos norintiems atsisakyti rūkymo protokolo, o vaistai, padedantys mesti rūkyti, nekompensuojami. Kitaip tariant, valstybė rūkymui skiria tik PSO nominaliai reikalaujamą dėmesį, o realių veiksmų nesiima.

J.Sejonienė sako žinanti, kad kai kuriose šalyse norintiems, tačiau savo jėgomis nepajėgiantiems nustoti rūkyti kaip mažiau žalinga alternatyva rekomenduojamas kaitinamasis tabakas.

„Bet kuris priklausomybių specialistas pasakys: geriausias būdas mesti yra mesti – ar būtų kalbama apie narkotines medžiagas, ar apie alkoholį, ar apie tabaką. Man atrodo, ši priklausomybių gydymo politika yra pati išmintingiausia, ir aš ją palaikau, – sako Seimo narė. – Kita vertus, pas mus juk kaitinamasis tabakas neuždraustas. Bet esu tikra, kad priklausomybių specialistai nesiūlytų tokio būdo, nes jis tik pailgina metimo rūkyti kelią, o ne sprendžia problemą iš esmės.“

Kita vertus, viena pažangiausių valstybių laikomos Kanados vyriausybė pripažįsta, kad rūkaliams, kurie nenori ar negali atsikratyti priklausomybės, turėtų būti suteikiama galimybė rinktis alternatyvą. Jungtinėje Karalystėje gydytojai gali išrašyti rūkaliams elektroninių cigarečių ir taip padėti jiems pereiti prie mažiau sveikatai žalingų nikotino vartojimo būdų.

Dar yra kur padirbėti

Seimo narės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovės Rimantės Šalaševičiūtės įsitikinimu, alkoholio vartojimo mažinimui praėjusią kadenciją tikrai buvo skiriama daug dėmesio, tad ir rezultatai šioje srityje geresni: „Šią kadenciją, kaip žinoma, ne tik mėginama dekriminalizuoti narkotikus – buvo mėginta liberalizuoti ir alkoholio prieinamumą. Buvo ir siūlymų dar griežčiau riboti, tačiau nuo opozicijos nedaug kas priklauso – siūlymai dėl alkoholio kontrolės dar didesnio sugriežtinimo Seimo daugumos nebuvo palaikyti ir nepraėjo net teikimo stadijos.“

Su rūkymu, anot politikės, taip pat vyksta tam tikra kova. Tik prevencinės priemonės gal labiau skirtos jaunimui, kuris dabar labai anksti laiko save suaugusiais. Vis dėlto, kalbant apie vaikus ir nepilnamečius, tėvų indėlis turėtų būti didesnis – jeigu šeimoje suaugusieji rūko, dažniausiai ir nepilnamečiai labai greitai pripranta rūkyti, nes nesuvokia problemų, kurios gresia ateityje – sveikatos, finansinių.

„Aš negaliu sakyti, kad Lietuvoje žmonės, kurie nori atsikratyti rūkymo, visiškai palikti likimo valiai. Aišku, yra dar kur padirbėti, tik reikia surasti būdų, o juos surasti ne taip paprasta ir lengva“, – konstatuoja R.Šalaševičiūtė.

Alkoholio akcizo įplaukos buvo 149,88 mln. eurų – 1,5 proc. didesnės: alaus – 4,1 proc. iki 36 mln. eurų, vyno – 3,5 proc. iki 17,5 mln. eurų, spiritinių gėrimų – sumenko 2,5 proc. iki 94,14mln. eurų, tarpinių produktų – 14,3 proc. iki 2,2 mln. eurų,

Didmeninė prekyba vynu, akcizų sandėlių duomenimis, šiemet sumažėjo 8,7 proc., tarpiniais produktais – 19,7 proc., spiritiniais gėrimais – 8,7 proc., tuo metu alumi – išaugo 7,1 procento.

Įplaukos už degalus padidėjo 2,1 proc. ir siekė  348,9 mln. eurų: benzino – augo 19,7 proc. iki  66,8 mln. eurų, dyzelinio kuro – mažėjo 0,9 proc. iki  268,5 mln., automobilių dujų – didėjo 12 proc. iki  9 mln. eurų, žymėto dyzelino – 4 proc. iki 4,6 mln. eurų.

Didmeninė prekyba benzinu šiemet augo 19,7 proc., dyzeliniu kuru – mažėjo 0,9 proc., žymėtu dyzelinu – didėjo 4 proc., tuo metu dujomis mažėjo 36,5 proc.

Įplaukos iš tabako gaminių augo 13,6 proc. ir siekė 139,9 mln. eurų: cigarečių akcizai augo 10,2 proc. iki  116 mln. eurų, cigarų ir cigarilių – 26,5 proc. iki  3,4 mln., kaitinamojo tabako – 43,3 proc. iki 17 mln. eurų, elektroninių cigarečių skysčio – beveik 7 kartus iki 1,1 mln. eurų, tuo metu rūkomojo tabako mažėjo 12,7 proc. iki 2,1 mln. eurų, kito rūkomojo tabako – 47,7 proc. iki 256 tūkst. eurų.

Didmeninė prekyba cigaretėmis, cigarais ir cigarilėmis padidėjo 1,9 proc., elektroninių cigarečių skysčiu – daugiau nei du kartus, rūkomuoju tabaku – sumažėjo 21,5 proc., kaitinamuoju tabaku – 4 proc.