Kaip teigiama Nacionalinės teismų administracijos pranešime spaudai, TEDK buvo gautas pareiškimas, kuriuo prašoma ištirti, ar LAT teisėjas nepažeidė Teismų įstatymo, Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, kai neinformavo proceso dalyvių apie aplinkybes, galinčias kelti abejonių dėl jo nešališkumo nagrinėjant kasacinę bylą, neinformavo apie savo giminystę su Lietuvos apeliacinio teismo teisėju kitų proceso dalyvių, nenusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo.

„Vertindama A. Pikelio veiksmus, TEDK gavo LAT neplaninio patikrinimo medžiagą, kurioje buvo konstatuota, kad, be pareiškėjo nagrinėtos bylos, buvo dar trys baudžiamosios bylos, kuriose teisėjas neinformavo proceso dalyvių apie giminystės ryšius ir nenusišalino nuo bylų nagrinėjimo“, – nurodoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.

TEDK išnagrinėjusi medžiagą ir teisėjo paaiškinimus nustatė, kad A. Pikelis netikrino kasacinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų pavardžių bei kasacine tvarka išnagrinėjo bylą kaip LAT teisėjų kolegijos narys. Taip teisėjas A. Pikelis, anot TEDK, atsidūrė interesų konflikto situacijoje. LAT teisėjas, tikrinantis savo svainio priimtą procesinį sprendimą byloje, nėra ir negali būti laikomas nešališku objektyvaus stebėtojo požiūriu.

Komisija padarė išvadą, kad teisėjas A. Pikelis nagrinėjamu atveju nesiėmė visų priemonių, kad jo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso dalyviams nekiltų jokių abejonių teismo nešališkumu, todėl laikytina, kad teisėjas nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo ir nešališkumo principų reikalavimų.

Įvertinusi aptartus teisėjo A. Pikelio veiksmus, TEDK padarė išvadą, kad šiais savo veiksmais jis pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo ir nešališkumo, nepriklausomumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimus, įpareigojančius teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui, ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumo įvaizdį visuomenėje, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą bei savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.

Teisėjo A. Pikelio elgesyje yra Teismų įstatyme numatytų nusižengimų požymių, todėl yra pagrindas iškelti jam drausmės bylą, nustatė TEDK.

Iškelta drausmės byla perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Komisija konstatavo, kad V. Balčytienės elgesys – nesuderinamas su geru teisėjos vardu, kenkia teismo autoritetui ir tai sudaro teisėjos drausminės atsakomybės pagrindą.

Pasak pranešimo, tokį sprendimą lėmė surinkta informacija apie V. Balčytienės elgesį su kitais teismo teisėjais.

„TEDK sprendime pažymėjo, jog V. Balčytienė savo santykiuose su teisėjais nevengia sudaryti tokių situacijų, dėl kurių teisėjai patiria įtampą ir negali sklandžiai nagrinėti bylų, o dėl jos elgesio teisėjai atsiduria nelygiavertėje padėtyje“, – teigiama pranešime.

Taip pat nurodoma, kad teisėja nesugebėjo sklandžiai organizuoti savo darbo kolegijose. Pasak pranešimo, su ja vienoje kolegijoje dirbantys teisėjai patiria organizacinius darbo kolegijoje sunkumus, tenka atidėti bylų nagrinėjimą.

Be to, nustatyta, kad jau išnagrinėjus bylą, 2021 metų gruodžio 9 dienos nutartimi teisėja nusišalino nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo, taip nesilaikydama Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pavyzdingumo bei pareigingumo principų.

TEDK teigimu, procesinius dokumentus pasirašinėdama atgaline data teisėja pažeidė padorumo bei pareigingumo principus ir pažemino teisėjos vardą bei pakenkė teisminės valdžios autoritetui.

Teisėjų garbės teismas šių metų birželį V. Balčytienei jau buvo pareiškęs pastabą dėl Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir pareigingumo principų reikalavimų pažeidimo.

Tuomet teismas nustatė, jog teisėja su teismo personalu elgėsi netinkamai, byloje užfiksuota, kad dėl netinkamo, nepagarbaus, nekorektiško elgesio su teisėja atsisako dirbti teismo kolegos, personalo darbuotojai. Byloje taip pat užfiksuota, kad V. Balčytienė be pateisinamos priežasties neatliko savo pareigos – nagrinėti bylas ir vykdyti teisingumą.

Bylą inicijavo pirmininkas

Kaip jau rašyta, drausmės bylą už ne vieną Teisėjų etikos kodekso normos pažeidimą V.Jegorovienei, jau daugiau kaip 27-erius metus nagrinėjančiai civilines bylas, iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK). Po to, kai į ją su tokiu teikimu kreipėsi Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Siūlydamas iškelti V.Jegorovienei drausmės bylą už netinkamą bendravimą su šio teismo Kauno rūmų klientais bei kolegomis – teismo padėjėjais ir sekretoriais, A.Purvainis prašė įvertinti ir šios teisėjos elgesį nagrinėjant bylas bei už teismo ribų.

TEDK, kurią sudaro septyni nariai (du skiria prezidentas, vieną – Seimo pirmininkas ir keturis – Teisėjų taryba), išnagrinėjusi šį teikimą ir V.Jegorovienės pateiktą paaiškinimą, prieš mėnesį konstatavo, kad netinkamas teisėjos elgesys pasitvirtino. Tai konstatuojant remtasi ir jos kolegų bei nagrinėtų bylų dalyvių rašytiniais paaiškinimais.

Kaip informavo Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius, TEDK nustatė, kad darbinėje aplinkoje V.Jegorovienė pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas, kurios įtvirtina pagarbos žmogui bei padorumo ir pavyzdingumo principus, nustatančius pareigą profesinėje veikloje bei privačiame gyvenime savo elgesiu ir kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų bei etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Konstatuota, kad V.Jegorovienė, bendraudama su teismo personalu, to nesilaikė: buvo nekorektiška, netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino kolegas nepagrįstais dalykais ir žemino jų orumą.

Arūnas Purvainis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Šokiruojantys teiginiai

Po minėto teikimo nagrinėjimo išplatintame pranešime išvardyti ir kiti V.Jegorovienės padaryti pažeidimai.

Teigta, kad ji iš esmės dėl mažareikšmio ginčo (jau panaikinto įgaliojimo datos) daug metų aiškinasi šio įgaliojimo išdavimo aplinkybes. Ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir tokiu būdu daro neleistiną poveikį notarei bei šios biuro darbuotojams. Komisijos vertinimu, toks V.Jegorovienės elgesys rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą bei geranoriškai išspręsti konfliktą. Ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą, sudarytį įspūdį, kad ji galimai naudojasi savo įtaka ir statusu, siekdama asmeninių tikslų.

TEDK konstatavo ir tai, kad, nagrinėdama civilinę bylą, V.Jegorovienė, niekam apie tai nepranešus, neatvyko į posėdį. Ir nepranešė apie tokio savo poelgio priežastis byloje dalyvaujantiems asmenims. Toks V.Jegorovienės požiūris į pareigų vykdymą rodo profesionalumo bei pagarbos proceso dalyviams stoką. Šios aplinkybės leido TEDK konstatuoti, kad V.Jegorovienė pažemino teisėjo vardą, nepagrįstai atsisakydama vykdyti savo pareigas, t. y. be pateisinamos priežasties neatlikdama teisėjo pareigos nustatytu laiku ir nustatyta tvarka nagrinėti priskirtą bylą bei laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis. Ir dėl tokio V.Jegorovienės elgesio, susijusio su jos požiūriu į bylos nagrinėjimą, bei tokio elgesio pasekmių proceso dalyviams nukenčia teisėjo vardas, nesaugoma profesijos garbė ir prestižas, o tai kenkia teisminės valdžios autoritetui.

TEDK įvertino ir V. Jegorovienės nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei jos priimtų atskirųjų nutarčių aplinkybes. Ir konstatavo, kad V.Jegorovienė, nagrinėdama civilines bylas, sistemingai įtarinėja jose dalyvaujančius asmenis nusikalstamų veikų padarymu, apie tai neskundžiama atskirąja nutartimi pranešdama prokurorui. Nors šiose nutartyse buvo nurodyti ne objektyviai bylos nagrinėjimo metu paaiškėję tam tikri nusikalstamos veikos požymiai, bet hipotezės ir pačiai V.Jegorovienei kylantys klausimai dėl tam tikrų aplinkybių. T.y. ir vėl piktnaudžiauta suteiktais įgaliojimais. TEDK tai vertino kaip teisėjo vardo žeminimą bei kenkimą teisminės valdžios autoritetui.

Iškalbinga statistika

Po tokių TEDK konstatavimų V.Jegorovienei buvo iškelta drausmės byla, kuri perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Šį sudaro šešių šalies teismų teisėjai bei Mykolo Romerio, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profesoriai. Du pastaruosius skiria prezidentas, kitus du – Seimo pirmininkas. Likusius šešis įvairių šalies teismų teisėjus – Teisėjų taryba.

Teisėjų garbės teismas gali jam perduotą drausmės bylą nutraukti, apsiriboti jos svarstymu, skirti drausminę nuobaudą: pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą, pasiūlyti prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų ar net pasiūlyti prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos.

Remiantis šviežiausia Nacionalinės teismų administracijos skelbiama statistika, 2020-aisiais vienam teisėjui, kurio drausmės bylą nagrinėjo Teisėjų garbės teismas, buvo pareikšta pastaba, antram – griežtas papeikimas, o trečią pasiūlyta prezidentui atleisti iš pareigų. Kauno teisėjų šiame sąraše nebuvo.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2020-aisiais nagrinėjo septynis teikimus dėl drausmės bylų šalies teisėjams iškėlimo. Dviem atvejais tokios bylos iškeltos, dviem apsiribota svarstymu, dar dviem atvejais teikimai atmesti, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų požymių, o vienu atveju drausmės bylos svarstymo procedūra nutraukta, nelikus drausmės atsakomybės subjekto.

Drausmės byla teisėjui negali būti iškelta, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Sulaukė užtarimo

Šiandien Teisėjų garbės teismas, vertindamas minėtus TEDK nurodytus motyvus dėl drausmės bylos V.Jegorovienei iškėlimo, konstatavo, kad dalyje šios bylos Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir pareigingumo principų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Tuo remiantis, bylos dalis dėl V.Jegorovienės elgesio civilinėje byloje, dėl bendravimo su notare Jolanta Ruliene ir nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei priimtų atskirųjų nutarčių aštuoniose civilinėse bylose buvo nutraukta.

Drausminė nuobauda – papeikimas V.Jegorovienei skirta už netinkamą bendravimą su teismo personalu, neįvykusį teismo posėdį civilinėje byloje ir procesinio sprendimo vienoje jos nagrinėtų bylų paskelbimo bei surašymo terminų pažeidimą.

Šį garbės teismo sprendimą V.Jegorovienė, kaip ir A.Purvainis, dar gali apskųsti Aukščiausiajam Teismui. O po pastarojo sprendimo, jeigu skirta nuobauda nepanaikinama, kaip ir šią sušvelninus ar sugriežtinus, ji galioja vienerius metus. Tačiau asmens byloje ji lieka įrašyta visam laikui.

Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, naujasis TEDK narys nuo šeštadienio pakeis visuomenės atstovę Jurgitą Paužaitę-Kulvinskienę, kurios kadencija baigiasi penktadienį.

T. Berkmanas yra teisės teorijos ir viešosios teisės dėstytojas, VDU Teisės fakulteto docentas, VDU Senato narys ir Etikos komisijos pirmininkas.

Jis taip pat yra Lietuvos mokslo tarybos ekspertas bei Tarptautinės teisės ir socialinės filosofijos asociacijos (IVR) narys.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus.

Ji sudaroma iš septynių narių: du kandidatus skiria prezidentas, vieną kandidatą – Seimo pirmininkas, keturis kandidatus – Teisėjų taryba.

Dauguma – nepagrįsti

"Teisingumo vykdymas – ypatingų žinių ir atsakomybės reikalaujanti pareiga, todėl turime užtikrinti, kad būtų sudrausmintas kiekvienas teisėjas, kuris savo elgesiu žemina teisėjo vardą ir kenkia teismų autoritetui. Kita vertus, TEDK tikslas – apsaugoti visuomenę ir užtikrinti teismo proceso garbingumą. Taigi, mes vertiname teisėjų etiką, tačiau kartu stengiamės apsaugoti teisėjus nuo galimo išorinio poveikio", – sako TEDK pirmininkas Aurelijus Gutauskas.

2018 m. TEDK gavo ir įvertino 314 pateiktų skundų, prašymų ir teikimų (2017 m. – 254). Pažymėtina, kad net 94 proc. iš jų buvo nepagrįsti.

A.Gutausko teigimu, jeigu kyla įtarimų dėl etikos ir drausmės reikalavimų neatitinkančio teisėjo poelgio, Komisijoje gaunami teisėjo, kurio elgesys skundžiamas, ir teismo pirmininko paaiškinimai, išklausomi teismo posėdžio garso įrašai, vertinama kita medžiaga.

Pirmininkas pastebi, kad beveik kas antras TEDK gautas skundas neatitiko Komisijos nuostatose keliamų reikalavimų: teikimai buvo nemotyvuoti, deklaratyvaus pobūdžio arba turintys kitų trūkumų – teikti pakartotinai, tinkamai nepasirašyti arba surašyti nevalstybine kalba. Pernai sulaukta net 191 tokio teikimo.

Kelią nerimą

A.Gutauskas sako pastebintis ir nerimą keliančią tendenciją – ypač pastaruoju metu tie pareiškėjai, kurie yra nepatenkinti teismo sprendimu, pažymi nekorektišką ir nemandagų teisėjo elgesį teismo posėdžio metu, taip pat įžvelgia galimų korupcijos apraiškų.

"Netoleruojame bet kokio teisėjų aplaidumo tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, todėl TEDK skatina Temidės tarnus demonstruoti kompetenciją, garbingumą, nešališkumą, nepriklausomumą ir sąžiningumą, nuolat tobulinti bendravimo ir kalbos kultūrą. Juk kiekvieno teisėjo, kartu ir visos teisinės sistemos, geras vardas ir procesinių sprendimų pripažinimas ir vykdymas tiesiogiai priklauso nuo teisėjų etikos suvokimo ir laikymosi.

Kita vertus, įvairūs kaltinimai korupcija nėra TEDK vertinimo objektas, todėl turintiems įtarimų žmonėms primename apie galimybę kreiptis į teismo pirmininką jo priėmimo valandomis, teikti prašymus ir skundus e.paštu info@teismai.lt, kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas. Gyventojai, turintys klausimų, susijusių su teisėjų profesine etika ir drausme, taip pat turi galimybę asmeniškai susitikti su TEDK pirmininku – tereikia iš anksto užsiregistruoti Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje pateiktais kontaktais", – akcentuoja A.Gutauskas.

Komentarai internete

Pernai TEDK apsvarstė ir įvertino šešiolikos teisėjų elgesį – dviem teisėjams buvo iškeltos drausminės bylos, penkiais atvejais apsiribota teisėjo elgesio ir drausmės apsvarstymu komisijoje. Daugiausia dėmesio reikalaujančios probleminės sritys apėmė teisėjų etiką tiek darbe, tiek už jo ribų: tai viešųjų ir privačių interesų derinimo aspektai, teismo sprendimo viešo paskelbimo klausimai, teisėjo elgesys proceso metu, taip pat teisėjų priklausymas įvairioms socialinėms grupėms – nuo medžiotojų būrelio iki šokių kolektyvo.

Pastebima, kad vis daugiau teisėjų seka pasaulinėmis tendencijomis ir aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, komentuoja naujienas internete. "Nors vartotojai šią erdvę laiko asmenine, tačiau ir čia teisėjai turi būti budrūs, nes "draugų" ratas socialiniame profilyje, bendravimo aktyvumas bei turinys jokiu būdu neturi sudaryti prielaidų abejoti teisėjo nešališkumu vykdant teisingumą ir nepažeisti teisėjo etikos reikalavimų", – pabrėžia A.Gutauskas.

TEDK ne tik sprendžia drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, bet ir konsultuoja teisėjus etikos klausimais, teikia išvadas, ar tam tikras elgesys yra suderinamas su teisėjo etika. Atsižvelgiant į naujai iškylančius vertybinius iššūkius ir tendencijas, parengtas naujos redakcijos Teisėjų etikos kodekso praktinis vadovas, kuriame pateikiami aktualiausi TEDK priimti sprendimai, konsultacijos bei rekomendacijos, formuojančios pageidaujamo teisėjo elgesio modelį.

Jis pakeis šioje komisijoje dirbusią buvusią teisėją Teodorą Staugaitienę.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma iš septynių narių. Du šios komisijos narius skiria prezidentas, keturis - Teisėjų taryba, o dar vieną - Seimo pirmininkas.

Ši komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus.

T.Janeliūnas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros profesorius.

Pernai Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) vertino 37 teisėjų elgesį, keturiems teisėjams iškeltos drausmės bylos, šešių teisėjų elgesys apsvarstytas, penktadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Pasak TEDK pirmininko Algio Norkūno, dėl teisėjų daromų klaidų į komisiją vis aktyviau kreipiasi patys teismų pirmininkai.

„Teismų pirmininkų teikimuose ištiriami ne vienkartiniai abejonių keliantys teisėjų veiksmai vieno teismo posėdžio ar proceso metu, o sistemingai daromi akivaizdūs ir šiurkštūs teisėjų veiklos trūkumai“, – sakė A.Norkūnas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus savo ruožtu teigė pastebintis ir keliančią nerimą tendenciją – teismo sprendimai nepaskelbiami laiku, papildomai pratęsiamas maksimalus sprendimo surašymo terminas arba dėl dirbtinių priežasčių atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Praėjusiais metais TEDK gavo 263 skundus, prašymus ir teikimus, iš jų išnagrinėjo tik 56 procentus. Dauguma – 80 proc. – gautų skundų buvo nepagrįsti, susiję su bylininkų nepasitenkinimu priimtu teismo sprendimu, bet ne su teisėjų etika. Iš nagrinėtų skundų į TEDK posėdžius pasiaiškinti dėl savo elgesio ir tam tikrų aplinkybių buvo pakviesti 37 teisėjai.

Prieš dvejus metus gaunamų skundų skaičius buvo gerokai didesnis – 332, tačiau išnagrinėtų skundų buvo šiek tiek mažiau – 30, į posėdžius kviestų teisėjų taip pat buvo perpus mažiau – 13.

TEDK pirmininko nuomone, tai, kad į posėdžius kviečiama vis daugiau teisėjų, rodo principingą teismų vadovų ir savivaldos institucijų požiūrį į teisėjams keliamų reikalavimų laikymąsi.

Pernai teisėjai toliau gana aktyviai naudojosi galimybe gauti TEDK konsultaciją etikos klausimais.

Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl dviejų Vilniaus ir Šiaulių teisėjų, nesilaikančių reikalavimo tikrintis sveikatą.

Kaip ketvirtadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija, pirmininko kreipimęsi nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis ir Šiaulių apygardos teismo teisėjas Bronius Zalaga kelerius metus iš eilės nevykdo pareigos pasitikrinti sveikatą Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre ir nepateikia sveikatos pažymėjimų Nacionalinei teismų administracijai, nepaisant pasikartojančių priminimų ir raginimų.

„Teismų įstatyme yra įtvirtinta teisėjų pareiga tikrintis sveikatą ne rečiau kaip kas 5 metus Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Tai ir daro visi šalies teisėjai. Manome, kad įstatymo reikalavimams turime paklusti visi be išimties. Suprantame, kad teisėjų darbo krūvis yra labai didelis, tačiau tai negali būti priežastimi nevykdyti įstatyme numatytos pareigos“, – teigia E.Laužikas.

Pirmininkas pabrėžia, kad teisėjo elgesys turi būti nepriekaištingas: net ir tokios aplinkybės neturi kelti abejonių ir papildomų klausimų proceso dalyviams. Teisėjai reikalavimo dėl sveikatos nevykdo jau kelerius metus.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, gali iškelti teisėjams drausmės bylas ir jas perduoti nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Taip pat komisija gali atsisakyti iškelti drausmės bylas pateikdama argumentus ar apsiriboti klausimo svarstymu, vertindama, kad tai turi pakankamą poveikį teisėjams.

Į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė teisininką Algimantą Čepą, trečiadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

A.Čepas dirba Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, taip pat yra Lietuvos švietimo tarybos narys, Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komiteto narys, viešosios įstaigos Vilniaus pažangių studijų instituto direktorius.

Teisininkas yra dirbęs Lietuvos teisės instituto direktoriumi, taip pat buvo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus valdybos pirmininku, Europos Tarybos valstybių grupės prieš korupciją ekspertu.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija sprendžia drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Ši komisija sudaroma iš septynių narių - du kandidatus skiria prezidentas, vieną kandidatą - Seimo pirmininkas, keturis kandidatus - Teisėjų taryba.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK), susipažinusi su surinkta medžiaga, iškėlė drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Zojai Monid, kuri esą nepateisinamai ilgai nagrinėjo bylas.

Nacionalinėje teismų administracijoje susirinkusi TEDK išnagrinėjo pirmininkės teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo.

Į TEDK kreipėsi teismo pirmininkė Loreta Braždienė, siūlydama iškelti drausmės bylą teisėjai už aiškiai aplaidų teisėjo pareigų neatlikimą, nagrinėjant civilines bylas. Anot pirmininkės, atlikus teisėjos Z.Monid nagrinėjamų bylų, kurių procesas užtruko ilgiau nei metus, patikrinimą, nustatyta, jog teisėja civilines bylas nagrinėjo aplaidžiai, be pateisinamų priežasčių jas vilkindama.

Išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, TEDK nustatė, kad teikime nurodytos aplinkybės dėl teisėjos Z.Monid aplaidaus darbo pasitvirtino. Vadovaujantis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintu pareigingumo principu, teisėjas privalo savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku ir profesionaliai, taip pat gilintis į nagrinėjamų bylų esmę ir nevilkinti teismo proceso.

„Nagrinėdama civilines bylas, kurių nagrinėjimas be pateisinamų priežasčių užtruko ilgiau nei 12 mėnesių, teisėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų galimų veiksmų, kad šios bylos būtų išnagrinėtos operatyviau“, - rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.

TEDK nusprendė, kad Z.Monid nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pareigingumo principo reikalavimų, jos veiksmuose yra aiškiai aplaidaus teisėjo pareigų atlikimo požymių, todėl jai iškelta drausmės byla, kurią TEDK perdavė nagrinėti Teisėjų garbės teismui.