Prezidentas Gitanas Nausėda pernai spalį kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o lapkritį Teisėjų taryba tam pritarė.

Gruodį E. Misiūnui suėjo dvejų metų terminas, kai jis galėjo grįžti į teisėjų luomą be konkurso, tačiau prezidentas jo teisėju nepaskyrė. E. Misiūno įsitikinimu, tai buvo padaryta tyčia.

Prezidentūra BNS komentuodama situaciją pažymėjo, kad Teismų įstatyme numatyta galimybė buvusį teisėją, atleistą iš pareigų savo noru dėl paskyrimo į tam tikras kitas pareigas, vėl paskirti teisėju, tačiau nėra įpareigojimo prezidentui tai padaryti.

Atsakyme taip pat nurodoma, kad Teisėjų tarybos posėdžio metu jos nariai „iškėlė klausimų dėl aplinkybių, kurios prezidentui nebuvo žinomos iki kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo, susijusių su E. Misiūno veikla būnant ministru bei jo dalyvavimo politinėje veikloje ateities planais“.

E. Misiūnas per Teisėjų tarybos posėdį svarstant prezidento kreipimąsi patarimo dėl jo grąžinimo į teisėjus sakė, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sakė nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje taip buvę ne kartą.

Prezidentūros atsakyme taip pat nurodoma, kad „teisėjams keliami itin dideli etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga“.

„Prezidentas, skirdamas asmenį teisėju, vertina visas turinčias reikšmės aplinkybes ir tai, ar siūlomas skirti teisėju asmuo atitinka teisėjui keliamus reikalavimus dėl aukščiausio standarto nepriekaištingos reputacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas teisėju“, – sakoma BNS perduotame komentare.

Praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministras ir buvęs teisėjas E. Misiūnas praėjusią savaitę feisbuke paskelbė sulaukęs prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

Pagal Teismų įstatymą, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo jam „atšalti“ buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti skundą.

Jis taip pat bylinėjasi su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) dėl patirto psichologinio smurto, žalos jį neteisėtai atleidus iš darbo, sumažinto papildomo darbo užmokesčio.

Anot bendrovės, į teisminius procesus bus įtrauktas ir buvęs direktorius Dalius Gesevičius, kurio atsakomybė buvo apdrausta vadovų civilinės atsakomybės draudimu, maksimali sutartyje numatyta išmoka – 5 mln. eurų.

„PST priėmė sprendimą inicijuoti teisminius (arbitražo) procesus dėl draudimo išmokos ir susijusių sumų priteisimo iš draudikų, į procesus įtraukiant ir buvusį PST vadovą Dalių Gesevičių, vadovavusį iki 2020-ųjų birželio“, – per Vilniaus „Nasdaq“ biržą penktadienį pranešė PST.

PST reikalaus atlyginti jos patirtus nuostolius – išmokėti draudimo išmoką, taip pat su bauda susijusias palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

PST priėmė sprendimą inicijuoti teisminius procesus dėl draudimo išmokos ir susijusių sumų priteisimo iš draudikų.

Vadovaujant D. Gesevičiui Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o „Active construction management“ –  3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 metų birželį galutinai pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonėms baudas.

Pernai gruodį PST su Valstybine mokesčių inspekcija sutarė skolą valstybei, kuri su palūkanomis ir delspinigiais buvo pasiekusi apie 10,3 mln. eurų, išmokėti per ketverius metus.

2020 metų gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas D. Gesevičiui apribojo teisę penkerius metus eiti įmonių vadovo ar valdybos nario pareigas, jam skirta 14,5 tūkst. eurų bauda, o bankrutuojančios „Active Construction Management“ savininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui – ketverius metus neleista vadovauti ar būti valdybose, jam skirta 11 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasario 17 dieną atmetė abiejų įmonių vadovų skundus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

LVAT konstatavo, kad tuometis PST vadovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nes pats pasirašė daugumą jungtinės veiklos sutarčių, o „Irdaivos“ vadovas privalėjo žinoti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, nors sutartis pasirašė ne jis, o bendrovės pirkimų direktorius.

„Taip, jis paleidžiamas“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Vėliau ji patikslino, kad pagal šią bylą, kurią nagrinėjo LAT, A. Kandrotui nebelieka teisinio pagrindo būti laisvės atėmimo vietoje.

Pasak R. Kraulišės, nutartis siunčiama Marijampolės kalėjimui. Jei A. Kandrotas nuteistas kalėti kitose bylose ir jei ten skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tada dar turės būti spendžiama dėl jo paleidimo.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija penktadienį nusprendė grąžinti Apeliaciniam teismui dar kartą nagrinėti už finansinius nusikaltimus nuteistų kauniečių A. Kandroto ir Pauliaus Boreikos baudžiamąją bylą.

„Iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu“, – rašoma teismo pranešime.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, nesiėmė priemonių, kad tinkamai patikrintų ginčijamą A. Kandroto nuteisimą dėl padėjimo kitam asmeniui pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.

„Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo. Dėl šių priežasčių buvo iš esmės pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu, neatsakyta į esminius A. Kandroto gynėjo apeliacinio skundo argumentus“, – rašoma teismo pranešime.

Antanas Kandrotas-Celofanas (Ž. Gedvilos / BNS nuotr.)

Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nereagavo į A. Kandroto ir kito nuteistojo šioje byloje gynėjų ankstesnio bylos proceso metu pateiktą informaciją apie bylos ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio prokuroro galimai korupcinio pobūdžio veikas, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis ir savo priimtuose sprendimuose jų visiškai nevertino.

„Negalėdami atsakyti į klausimą, ar ikiteisminis tyrimas šioje byloje organizuotas bei atliktas objektyviai ir nešališkai, teismai kartu negali spręsti, ar dėl to nebuvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teisingumui“, – sako LAT.

Teismai kartu negali spręsti, ar dėl to nebuvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teisingumui.

P. Boreika, laukdamas galutinio teismo verdikto, jau atliko teismo skirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje skaitė paskaitas apie verslą, kapitalo rinką, ekonomiką. Jas lankė apie 150 Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų.

A. Kandrotas iki šio atliko bausmę viename iš Lietuvos kalėjimų.

LAT kaip bylos esmę teisėjai nurodė galimą fiktyvių duomenų įtraukimą apie neva suteiktas paslaugas. Anksčiau teismo A. Kandrotas ir P. Boreika buvo pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpę 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.

Apeliacinis teismas paliko P. Boreiką nuteistą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, jam skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių pusantrų metų skirta lygtinai, o pusmetį – atlikti nedelsiant.

Vis dėlto šis teismas P. Boreiką išteisino dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kuriuo iš P. Boreikos valstybei priteista 22,3 tūkst. eurų, paliko nenagrinėtą.

Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.

P. Boreika teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.

A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.

Tuo metu Generalinė prokuratūra prašė atmesti abu skundus, nes įrodymai yra tinkami, prieštaravimai byloje pašalinti, nuosprendis turi būti paliktas galioti, o kasaciniai skundai atmesti. 

Tai viena pirmųjų bylų, kai buvo nustatyti organizuota grupe veikę asmenys – neteisėtų migrantų vedliai, penktadienį pranešė prokuratūra. Juos sulaikė pasieniečiai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, keturi Turkijos piliečiai, veikdami organizuotoje grupėje, praėjusių metų liepos–spalio mėnesiais nelegaliai per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą pervesdavo neteisėtus migrantus. Įtariama, kad asmenys veikė iš savanaudiškų paskatų, už kiekvieną pervestą žmogų jiems buvo žadamas piniginis atlygis – nuo 250 iki 700 eurų.

Tyrimo metu surinkta duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Turkijos piliečiai per minėtą laikotarpį neteisėtai į Lietuvą iš Baltarusijos pervedė 107 asmenis, prisistačiusius Irano, Afganistano, Sirijos, Turkijos bei Egipto piliečiais. Tyrimo metu buvo nustatyti aštuoni epizodai, kai šių asmenų lydimos neteisėtų migrantų grupės pėsčiomis iš Baltarusijos buvo pervestos į Lietuvą.

„Po ilgo ir kruopštaus analitinio darbo identifikuota grupė asmenų, kurie ne vieną kartą buvo neteisėtai perėję valstybės sieną, tačiau, vadovaujantis galiojančia tvarka, buvo gražinti į Baltarusijos teritoriją. Tiriant šią versiją buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad būtent šie asmenys, įtariama, veikdami organizuotoje grupėje, buvo migrantų vedliai“, – sakė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius.

„Jie, tyrimo duomenimis, į savo mobiliojo ryšio telefonus gaudavo SMS žinutes su nurodytomis koordinatėmis, kuriomis vadovaudamiesi nurodytu laiku ir vesdavo neteisėtus migrantus iš Baltarusijos į Lietuvą. Jie turėdavo ir įrankius, reikalingus pašalinti fizinius barjerus, kirpti koncertiną“, – teigė prokuroras.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesio naktį lydėdami grupę neteisėtų migrantų, vedliai Švenčionių rajone, įtariama, metalinėmis žnyplėmis sugadino pasienyje įrengtą fizinį barjerą – koncertiną.

Kelis kartus vedliams pavyko atvesti neteisėtų migrantų grupę iki jiems nurodytos vietos Lietuvoje, kur jų laukdavo automobiliai, tačiau dažniausiai neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti asmenis sulaikydavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, ir, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, grąžindavo juos atgal į Baltarusiją.

Keturis Turkijos piliečius, kurių amžius svyruoja nuo 26 iki 42 metų, Lietuvos teritorijoje sulaikė pasieniečiai, prokurorams ir VSAT pareigūnams surinkus pakankamai duomenų, kad šie asmenys už atlygį gali neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną.

Jiems skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas iš savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintį užsienietį, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 585 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 19,9 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Tokiam sprendimui pritarė 19, nepritarė trys, susilaikė – šeši politikai.

Į prokuratūrą dėl pernai tarybos priimto sprendimo skirti ketvirtį milijono eurų kreipėsi Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Prokuratūra teismo prašo naikinti tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta investuoti į „Neptūno“ krepšinio klubo viešąją įstaigą.

„Kuo remiatės teikdami sprendimą papildyti „Neptūno“ kasą 250 tūkstančių klaipėdiečių eurų, atsižvelgiant į tai, kad pernai priimtas šitos tarybos sprendimas, vienintelė balsavau prieš, dėl ketvirčio milijono eurų skyrimo yra apskųstas teismui?“ – ketvirtadienį tarybos posėdyje klausė nepartinė tarybos narė Nina Puteikienė.

Anot jos, pirmiausia reiktų sulaukti teismo sprendimo, tuomet spręsti dėl papildomų investicijų į klubą.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, jei teismas nuspręs, kad sprendimas neteisėtas, įstaiga turės grąžinti lėšas savivaldybei, tačiau savivaldybė laikosi pozicijos, kad sprendimas yra tinkamas ir teisėtas.

„Vyksta teisminis ginčas šiuo metu dėl prieš tai priimto tarybos priimto sprendimo ir 250 tūkstančių perdavimo kaip dalininko įnašo minėtai įstaigai, bet sprendimas nėra teisme priimtas, vyksta teisminis nagrinėjimas. Pagal mūsų poziciją, mes teisingai ir tinkamą sprendimą parengėme tarybai, kuris buvo priimtas. Teismas galutinį sprendimą pasakys, ar teisinga, ar ne“, – teigė E. Simokaitis.

Konservatorius Aidas Kaveckis kvietė politikus laikytis nuoseklumo ir savivaldybei tapus klubo dalininke remti sportą.

„Pradžioje mes prisiimame dalis, tampam dalininkais, po to pinigų neduodame, tai rodo dviveidiškumą. Aš pritarsiu projektui, kviečiu kitus pritarti jam. Žinokite, sportas visada turi būti remiamas, tai prestižinė, miesto lyderinė komanda“, – teigė A. Kaveckis.

Liberalė Alina Velykienė svarstė, kad sprendimą reiktų priimti sulaukus teismo sprendimo. Jai antrino ir V. Grubliausko komitetu į tarybą išrinkta Judita Simonavičiūtė. Pasak jos, savivaldybė lėšas klubui galėtų skirti per finansuojamas programas, o ne „dar kartą lipti ant to paties grėblio“.

„Tai jau sąmoningas žingsnis velti tiek teismus, tiek prokuratūrą. Jei pasakė, kad nagrinėjamas klausimas, šitą klausimą reikėjo užbaigti ir aiškiai būtų pasakę, ar galima įstatinį kapitalą didinti ir atlyginimus mokėti, ar tai daryti per programas. Rėmimas aukšto meistriškumo ir profesionalaus sporto būtinas šiuo metu, nes mažai kas remia iš verslo, tačiau kokiu būdu, teisiniai dalykai, kuriuos administracija turėjo įvertinti“, – teigė politikė. 

Pernai rugsėjį Klaipėdos savivaldybė sutiko tapti „Neptūno“ dalininke, o lapkritį taryba nusprendė skirti 250 tūkstančių eurų dydžio įnašą.

Buvo nurodoma, kad toks įnašas skiriamas žaidėjų, trenerių, aptarnaujančio personalo atlyginimams išmokėti, atsiskaityti su tiekėjais, mokėjimams žaidėjų agentams, arenos nuomai.

Antrąja finansine injekcija „Neptūno“ krepšinio klubui motyvuojama siekiu užtikrinti įstaigos veiklą ir jos tęstinumą.

Klaipėdos savivaldybė valdo devynias klubo dalis, tarp kitų dalininkų – Sigitas Ambrazevičius, Vidas Augaitis, Marius Girčys Vytautas Lygnugaris ir Arūnas Tuma.

„Jeigu norit išgirsti mano asmeninę poziciją, aš tam (kreiptis į teismą dėl K. Tubio galimybės prisiekti) nematau jokių priežasčių“, – trečiadienį per susitikimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją Seime sakė J. Petkevičienė.

VRK vadovė pažymėjo, kad komisija K. Tubį į rinkimus grąžino pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą ir dėl to pasisakė vienbalsiai.

„Aš sau esu pasakius, kad daugiau tokių (dėl K. Tubio galimybių eiti mero pareigas) klausimų nekelsiu, bet VRK nariai gali kreiptis“, – teigė J. Petkevičienė.

Anykščių rajono meru praėjusį sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Dėl pono K. Tubio paskutinis sprendimas LVAT pasakyta, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės negali pasisakyti nei VRK, nei LVAT(...)

 

Tuo metu VRK pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas sako, kad teisinė situacija dėl K. Tubio galimybių eiti mero pareigas nėra aiški.

„Dėl pono K. Tubio paskutinis sprendimas LVAT pasakyta, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės negali pasisakyti nei VRK, nei LVAT, ir (Panevėžio apygardos teismo) nuosprendis yra nevienareikšmiškas“, – kalbėjo M. Reznikovas.

Jis taip pat aiškino per spaudos konferenciją sulaukęs klausimo, ar K. Tubis gali prisiekti, todėl pasisakęs apie galimybę kreiptis į teismą, bet pažymėjo, kad VRK dėl to „nėra ėmusis jokių žingsnių“.

Anksčiau per spaudos konferenciją pirmadienį M. Reznikovas pasisakė, kad K. Tubiui laimėjus Anykščių mero rinkimus dėl jo galimybių eiti šias pareigas turėtų pasisakyti nuosprendį dėl prekybos poveikiu politikui priėmęs Panevėžio apygardos teismas.

Jis pažymėjo, kad VRK sprendimą braukti K. Tubį iš rinkimų panaikinęs LVAT nutartyje nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio apimtis dėl draudimo K. Tubiui eiti tam tikras pareigas yra nevienareikšmiška.

Kaip jau rašyta, kreiptis į teismą su prašymu sugriežtinti kardomąją priemonę A. Ulvidui prokuroras nusprendė po to, kai skandalingasis „skaistuolis“ atvyko į minėtą Pramonės prospekto degalinę su penkiolikmete, nors jam buvo uždrausta bendrauti su jaunesnėmis negu šešiolikos metų mergaitėmis. Tokia kardomoji priemonė A. Ulvidui buvo skirta vienoje iš trijų šiuo metu Kauno apylinkės teisme esančių jo bylų dėl minėto amžiaus mergaičių tvirkinimo, šokant joms nuogai išsirengus, kurioje – 25 nukentėjusiosios.

Stop kadras, Vilmanto Raupelio, freepik.com nuotr.

Tačiau, praėjus beveik mėnesiui, po prokuroro prašymo sugriežtinti A. Ulvidui kardomąją priemonę, skiriant intensyvią priežiūrą apykojės pagalba ir uždraudžiant nuo 6 iki 21 val. išeiti iš namų, kad jis negalėtų lankytis prie ugdymo įstaigų, bei uždraudžiant bendrauti su visomis nepilnametėmis iki 18 metų, nes jis tikina, kad nesugeba atskirti mergaičių amžiaus ir ar šios jam sako tiesą apie savo metus, Kauno apylinkės teismas lig šiol nepriėmė dėl to jokio sprendimo. To priežastis – po minėto incidento degalinėje, per kurį A. Ulvidui sulaužyta akiduobė, skruostikaulis bei nosis, jo turimas nedarbingumas ir gydomasis Kauno ligoninės Aleksoto padalinio dienos centre – dėl Utenos teismo medicinos psichiatrų jam diagnozuoto sveikatos sutrikimo.

Kadangi nagrinėti prašymo uždėti A. Ulvidui apykoję, jam nedalyvaujant, anot prokuroro, negalima, šis vakar paprašė teismo skirti skandalingajam „skaistuoliui“ bent namų areštą tokiomis pačiomis sąlygomis, t. y. nuo 6 iki 21 val., ir atvesdinti į kitą teismo posėdį su policijos pagalba. O tai įvykdžius, jau būtų galima nagrinėti ir prašymą dėl apykojės uždėjimo.

Prašymas atvesdinti A. Ulvidą į kitą posėdį prievarta susijęs su teismo užklausa nedarbingumą išdavusiam A. Ulvidui, ar jis tikrai negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Gautas atsakymas, kad tai daryti jam nedraudžiama. Nors pats A. Ulvidas portalui kauno.diena.lt yra sakęs, kad minėto Aleksoto padalinio dienos centre jam skiriami stiprūs slopinamieji vaistai, dėl kurių jis negali atvykti į teismo posėdžius.

Prašydamas teismo skirti A. Ulvidui namų areštą, prokuroras siūlė išbraukti iš siūlomo jo laiko intervalo valandas, kuriomis teisiamasis esą privalo būti minėtame dienos centre.

Kauno apylinkės teismo teisėja Vilma Tamošaitienė, nagrinėjanti didžiausią šiuo metu Kauno apylinkės teisme A. Ulvido bylą su 25 nukentėjusiomis bei minėtus kaltinimą joje palaikančio prokuroro prašymus, šiandien paskelbė nutartį atvesdinti teisiamąjį į kitą posėdį, planuojamą balandžio 5-ąją, prievarta ir tada spręsti dėl minėtų prokuroro prašymų. Be to, nuspręsta vėl kreiptis į gydymo įstaigą dėl dokumentų, susijusių su A. Ulvido gydymu, patikslinimo. Panašu, kad šio patikslinimo iniciatoriumi yra teisiamojo advokatas.

Kaip jau rašyta, A. Ulvido advokato teigimu, jo ginamasis turi nedarbingumą iki balandžio 7-osios. O iki tol planuojama paskelbti ir nuosprendį nuo 2020-ųjų rudens Kauno apylinkės teisme įstrigusioje A.Ulvido byloje dėl jaunesnių negu šešiolikos metų mergaičių tvirkinimo, kurioje – penkios nukentėjusiosios. Ir prokuroras šioje byloje paprašė izoliuoti A. Ulvidą nuo visuomenės dviem metams ir dešimčiai mėnesių. O sausį šiam teismui perduotoje dar vienoje tokioje pačioje A. Ulvido byloje, kurioje – vienuolika nukentėjusiųjų, pirmas posėdis planuojamas balandžio viduryje.

18-metis O. Ž. ir 23-ejų E. B. teismo sprendimu bus suimti dar tris mėnesius

„Abu kaltinami veikomis, kurios priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Kaltinamieji teismo prašė, kad ši griežčiausia kardomoji priemonė būtų sušvelninta. Vienas iš jų teigė, kad augina mažametį vaiką, be to, jam esą būtina prižiūrėti ir jo neįgalią motiną. Anot kaltinamųjų, geriausia, kad jiems butų paskirtos elektroninio stebėjimo priemonės – uždėtos apykojės.

15-metės paauglės nužudymo byloje jau anksčiau pradėti apklausti liudytojai, tačiau ji nepradėta nagrinėti iš esmės, nes iki šiol pilnai neišspręstas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pateikimo klausimas.

Trijų teisėjų kolegija pirmąjį posėdį šioje byloje surengė dar vasario 15 dieną.

Pernai liepą 15-metę paauglę Šiauliuose, kaip įtariama, nužudę trys jaunuoliai nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Nuo jų apsvaigęs buvo ir ketvirtasis kaltinamasis, tačiau 21 metų jaunuoliui kaltinimai dėl nužudymo vėliau buvo panaikinti. Jis bus teisiamas tik dėl nusikaltimo slėpimo.

Remiantis bylos duomenimis, 18-metis O. Ž., 23-ejų E. B. ir nepilnametė mergina, įtariama, pasikvietė pažįstamą paauglę atvykti į E. Ž. ir O. Ž. gyvenamą butą, atėmė iš jos mobilųjį telefoną ir ją mušdami mirtinai sužalojo.

Pasak prokurorės Jūratės Tamašauskienės, paauglės nužudymas itin žiauriu pripažintas dėl jai suduotų „ne vienos dešimties“ smūgių ir padarytų sužalojimų.

Nepilnametė mirė įvykio vietoje. Nužudytosios kūną suvynioję į kilimą ir kitus audinius jaunuoliai nužudytosios kūną išnešė prie daugiabučio namo kieme stovėjusių konteinerių. Teisėsauga įtaria, kad taip bandyta kūną paslėpti.

Nepilnametė ir dar vienas jaunuolis teismo nuosprendžio laukia laisvėje, kiti du kaltinamieji yra suimti. Du kaltinamieji yra broliai.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs gegužę.

Kaip teigiama pirmadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, Lietuva remia šią iniciatyvą, nes veikdamas karo zonoje Prokuroro biuras gali geriausiai užtikrinti įrodymų rinkimo kokybę ir jų patikimumą, veiksmingą bendradarbiavimą su Ukrainos teisėsaugos institucijomis.

Konferencijoje dalyvaujančios teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės teigimu, siekiant užtikrinti efektyvią TBT veiklą, būtinas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, didesnis jų finansinių ir žmogiškųjų išteklių indėlis.

„Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri prasidėjus agresijai prieš Ukrainą kreipėsi į TBT, taip pat visada rodė lyderystę skiriant papildomą finansinę ir kitą paramą šiam teismui. Susitelkimas duoda akivaizdžių rezultatų: pirmieji arešto orderiai jau išduoti, bet sustoti negalime tol, kol visi siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdę asmenys bus nuteisti“, – pranešime cituojama ji.

Pasak ministerijos, konferencijos metu taip pat bus aptartas tarptautinių nusikaltimų tyrimas Ukrainoje, esminiai TBT poreikiai ir iššūkiai siekiant greito ir veiksmingo tyrimo.

Taip pat pirmadienį įvyko dvišalis Lietuvos ir Jungtinės Karalystės delegacijų susitikimas, jo metu aptarti specialaus tribunolo agresijos nusikalimui prieš Ukrainą steigimo bei dėl šalių bendradarbiavimo nuteistųjų perdavimo srityse klausimai.

TBT pagal Lietuvos pareiškimą praėjusių metų kovą pradėjo tyrimą dėl situacijos Ukrainoje.

„Lietuva 2022 metais skyrė 100 tūkst. eurų finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Šiais metais Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų. Be to, Lietuva greitu metu ketina išsiųsti tyrėjų komandą padėti TBT biurui Kyjive“, – nurodoma pranešime.

Praėjusią savaitę TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos. Orderis šiuo pagrindu išduotas ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusį trečiadienį atmetė šiam planui besipriešinusios Visorių slėnio gyventojų bendruomenės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai birželį priimtą sprendimą.

„Pirmosios instancijos teismas tinkamai (...) nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. (...) Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo“, – rašoma LVAT nutartyje.

Visorių slėnio gyventojų bendruomenė teismo prašė panaikinti Vilniaus savivaldybės 2020 metų gegužės sprendimą dėl 26,2 hektaro teritorijos detaliojo plano tvirtinimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti. Bendruomenė tvirtino, kad sprendimas yra neteisėtas, nes jo sprendiniai neužtikrina objektyvaus ir visapusiško triukšmo ir oro taršos poveikio įvertinimo.

„Detaliojo plano sprendinių poveikis gyventojų sveikatai ir teritorijai turi būti vertinamas atsižvelgiant į (...) tai, kad Mykolo Lietuvio gatvė tiesiogiai jungsis su Vilniaus miesto vakariniu aplinkkeliu, tarnaus kaip jungiamoji gatvė tarp (...) aplinkkelio, Ukmergės plento ir Molėtų plento įvažos – Geležinio vilko gatvės“, – teismui nurodė bendruomenė.

Rengiant gatvės planą buvo vertinamos dvi alternatyvos, viena jų – detaliuoju planu patvirtinti sprendimai, pagal kuriuos, bendruomenės vertinimu, susisiekimo infrastruktūra yra nesaugi. Pagal antrąją alternatyvą, kurią pateikė bendruomenė, siūlyta gatvę perkelti toliau nuo gyventojų sklypų ribų.

Tuo metu savivaldybės administracija teigė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2020 metų balandį pritarė teikimui tvirtinti detalųjį planą, todėl ji neturėjo pagrindo jo netvirtinti.

Bendruomenė skunde LVAT, be to, teigė, kad savivaldybės spendimas priimtas neatlikus naujos atrankos poveikiui vertinimo ir neįvertinus planuojamos gatvės tiesimo poveikio aplinkai.

Savivaldybė nurodė, kad oro taršos, triukšmo poveikį tiksliausiai bus įmanoma įvertinti rengiant statybos projektą̨, tikslinant transporto eismo organizavimą būsimoje gatvėje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 metų birželį vertino, kad detalusis planas atitinka teisės aktus. Teismas taip pat sutiko su savivaldybės pozicija, kad poveikio aplinkai vertinimas bus privalomai atliekamas prieš leidimo gatvės statybai išdavimą, o tam turės būti parengtas techninis projektas, kuriame bus nuspręsta dėl priemonių, mažinančių poveikį aplinkai.

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis BNS yra sakęs, kad nutiesus Vilniaus vakarinį aplinkkelį, būtinos jungtys rytų-vakarų kryptimi – Mykolo Lietuvio ir Šiaurine gatvėmis, kurios atliktų magistralinių kelių funkciją.