Sergejus Cichanouskis, populiarus „YouTube“ tinklaraštininkas, iki suėmimo bandęs kandidatuoti 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimuose ir konkuruoti su diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, stojo prieš teismą Gomelio mieste, pranešė nepriklausoma žmogaus teisių grupė „Viasna“.

Jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

Taip pat teisiami penki aktyvistai, tarp jų ir opozicijos veikėjas Mikola Statkevičius.

Teismo posėdis Gomelyje vyko už uždarų durų sulaikymo centre, kur S. Cichanouskis laikomas jau daugiau nei metus, sakė „Viasna“.

Tyrimo komitetas, tiriantis stambius nusikaltimus Baltarusijoje, kovo mėnesį pareiškė, kad S. Cichanouskis ir jo bendražygiai „manipuliavo visuomenės sąmone“ naudodamiesi socialine žiniasklaida.

Tyrėjai teigė, kad jų „melagingi kreipimaisi“ priviliojo šimtus žmonių dalyvauti gatvių riaušėse ir kitoje veikloje, „šiurkščiai pažeidžiančioje viešąją tvarką“.

„Visi supranta, kad tai nėra teismo procesas, o asmeninis kerštas ir represijos iš to, kuris užgrobė valdžią ir ją išsaugojo naudodamas smurtą“, – ketvirtadienį vaizdo žinutėje sakė 38 metų S. Cichanouskaja, kuri vietoj savo vyro kandidatavo Baltarusijos prezidento rinkimuose ir tapo populiaria lydere.

„Aš tik noriu susigrąžinti savo gyvenimą. Jau praėjo 13 metų ir to užtenka“, – sakė B. Spears savo 20 minučių trukmės vaizdo kreipimesi, tuo metu ištikimi jos gerbėjai skandavo palaikymo šūkius šalia teismo salės.

Nuo tada, kai prieš daugiau nei prieš dešimtmetį B. Spears ištiko šeiminės ir sveikatos problemos, 39-erių metų žvaigždės finansus ir asmeninį gyvenimą iš esmės tvarko Jamie Spearsas. Tačiau pastaraisiais metais jos gerbėjai pradėjo internetinę kampaniją „FreeBritney“ („Išlaisvinkite Britney“).

Kalboje, kurią B. Spears bėrė vos sustodama atgauti kvapą, žvaigždė teigė, kad pagal teisinį susitarimą jai neleidžiama pašalinti kontraceptinio implanto, nepaisant to, kad norėtų susilaukti daugiau vaikų.

Dviejų vaikų motina teigė, kad tai ją „traumuoja“ ir sukelia „depresiją“.

„Aš nesu laiminga. Negaliu užmigti. Aš tokia pikta. Tai beprotiška“, – sakė ji ir pridūrė, kad verkia kiekvieną dieną.

Aš tikrai manau, kad ši apsauga yra prievartinė. Aš noriu pokyčių, nusipelniau pokyčių“, – B. Spears kreipėsi į teisėją Brendą Penny.

Diskusijos dėl B. Spears teisinės bylos kilo po vasario mėnesį pasirodžiusio  dokumentinio filmo „Framing Britney Spears“, kuriame buvo pasakojama apie jos psichikos sveikatos problemas ir tėvo paskyrimą globėju.

B. Spears teigė, kad jai „buvo gėda“ dėl to, kokia ji pavaizduota dokumentiniame filme. Jame gerbėjai pasakoja, kad ji iš esmės laikoma įkalinta, ir tvirtina, kad ji nuolat siuntė užkoduotus pagalbos prašymus.

Po 2006 metais įvykusių skyrybų su Kevinu Federline'u, o dar po metų praradusi teises į savo vaikų globą, B. Spears buvo užklupta paparacių degalinėje basa ir nuskusta galva.

Globojama tėvo, B. Spears greitai vėl pradėjo koncertuoti, išleido tris albumus, pasirodė įvairiose televizijos laidose ir apsistojo Las Vegase.

Tačiau 2019 metų sausį ji staiga paskelbė, kad sustabdo savo pasirodymus iki tolesnio pranešimo.

Ji teigė, kad tėvas ir jo draugai jai nuolat grasina. „Jei aš nedarau to, ką man liepia, mane už tai baudžia“, – sakė ji.

B. Spears sakė, kad gydytojai verčia ją vartoti vaistus, nuo kurių ji jaučiasi „girta“, jai neleidžiama vairuoti automobilio.

Grandiozinis projektas

Šiemet pavasarį pagaliau pajudėjo istorinio Nemuno vagos tvarkymo projekto įgyvendinimas. Apie 225 km upės atkarpoje atsiras maždaug 500 naujų ir atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, reguliuojančių upės vagą ir sudarančių tinkamesnes sąlygas laivybai.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) šį projektą vadina esminiu lūžiu bandant atgaivinti laivybą Nemune, nes iki šiol daug bėdų kėlė seklumos. Įrengus bunas, Nemunu laivai galės plaukti net ir sausmečiu. Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu galės plaukti ir grįžti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai.

VVKD Nemuno vagos tvarkymo projektą vadina esminiu lūžiu bandant atgaivinti laivybą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Suaktyvėjusi krovininė laivyba visai šaliai duotų didžiulės naudos. Nuo asfalto ant vandens perkeltas krovinių gabenimas – daug pigesnis, mažiau taršus, eliminuoja eismo spūstis ir avarijas. Pavyzdžiui, šiuo metu kursuojanti barža „Tauragnas“ gali plukdyti net iki 1 tūkst. t krovinį, kuriam pervežti sausumos keliais prireiktų apie 40–50 vilkikų, jeigu tai leistų krovinio matmenys ir kita specifika.

Bendra Nemuno tvarkymo projekto vertė – 28,3 mln. eurų. Daugiau nei 23 mln. eurų iš šios sumos atkeliaus iš ES fondų. Nedaug trūko, kad šis finansavimas būtų nuplaukęs, o su juo – ir taip laukiamas projekto įgyvendinimas, turintis suteikti didelį postūmį šalies ekonomikai.

Ne žlugdė, o greitino?

Nemuno bunų projektą lydėjo pranešimai apie, pagrindinio jo kritiko manymu, įvairius pažeidimus ir negeroves. Su šiais pranešimais susijęs Nerijus Baltrukonis, prisistatantis, kad veikia Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos vardu. Yra jos valdybos pirmininkas.

Ši asociacija vienija, kaip nurodoma jos tinklalapyje, vos penkias bendroves, kurių viena, anot rekvizitai.lt, jau seniai bankrutavusi, tačiau nuoroda veda į apartamentų nuomos paslaugas. Dar kitai asociacijos narei – bendrovei „Progressus Group“, kadaise laimėjusiai vieną smulkų bunų statymo konkursą, jis pats vadovauja.

Tiesa, kiek kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo skaičiaus šios asociacijos narių. „Kauno diena“ gavo bendrovės „Hidrum“ raštus, kad jie yra išstoję iš šios asociacijos.

Nors iš asociacijos veiklos esame išstoję dėl visiškai nesutampančio požiūrio į veiklą ir jų vykdomų kenkėjiškų veiksmų, bei visuomenės dezinformavimo, tačiau mūsų įmonės prašymai dėl įmonės vardo pašalinimo iš asociacijos internetinio puslapio ignoruojami jau kelinti metai“, – teigė „Hidrum“ atstovai.

Atstovaudamas asociacijai, N.Baltrukonis dalyvauja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikloje.

N.Baltrukonis neslepia, kad daug dėmesio ir laiko skyrė grandioziniam VVKD projektui. Kritikuodamas jį numynė daug slenksčių, ne kartą kreipėsi „į įvairias institucijas“. Šiemet kovą vz.lt publikuotame N.Baltrukonio pasisakyme jis tvirtino, kad esą siekė „sustabdyti pinigų įsisavinimą ir pagreitinti projekto vykdymą“.

Kieno parašai?

N.Baltrukonio ir VVKD keliai buvo susikirtę dar prieš dešimtmetį, kai „Progressus Group“ laimėjo nedidelės atkarpos Nemuno vagos tvarkymo konkursą.

„Tai buvo bandomasis bunų pastatymo konkursas. Pagal dokumentaciją, kokią turime, matyti, kad projektas buvo baigtas, „Progressus Group“ darbai buvo priimti, bet turime pastabų bendrovei dėl jos garantinių įsipareigojimų vykdymo“, – sakė VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Garantiniai darbai turėjo būti atliekami nemokamai penkerius metus nuo projekto baigimo. Pernai, baigiantis šiam laikotarpiui, direkcija „Progressus Group“ surašė reikalavimus sutvarkyti „buną ar kelias, kurios neatlaikė garantinio laikotarpio“.

Bendrovė, anot V.Vinokurovo, „be abejo, praignoravo, ir nieko neatliko“. Sprendžiant, ką daryti, buvo pradėtos nagrinėti sutartys ir kiti „Progressus Group“ pateikti dokumentai.

VVKD generalinis direktorius V.Vinokurovas patvirtino apie bendrovės direkcijai prieš dešimtmetį pateiktus galimai padirbtus draudimo dokumentus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pagal konkurso sąlygas, bendrovė turėjo apsidrausti, direkcijai buvo pateikti įsipareigojimų vykdymo garantai. Tačiau paaiškėjo, kad jie  niekiniai.

„Turime draudimo bendrovės patvirtinimą, eksperto išvadas, kad direkcijai pateikti draudimo dokumentai buvo suklastoti. „Ergo“ atsakė, kad tokių polisų niekada nebuvo išdavę. Direkcijai teko kreiptis į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – „Kauno dienai“ sakė V.Vinokurovas ir pridūrė, kad galimai klastota tikriausiai tikintis, jog draudimo neprireiks ir klastojimo faktas neišaiškės. „Kauno dienos“ žiniomis, dokumentus su galimai netikrais parašais direkcijai tuomet pateikė N.Baltrukonis.

„Viskas turėtų būti atliekama pagal sutartį, bet „Progressus Group“ nesilaiko garantinio laikotarpio įsipareigojimų“, – neslėpė VVKD vadovas.

V.Vinokurovas užsiminė ir apie kitus su šia bendrove susijusius dalykus, sudominusius teisėsaugą. „Finansinių nusikaltimų tarnyba buvo paėmusi visą projekto dokumentaciją. Tai buvo dar viena priežastis atidžiau pažvelgti į visus „Progressus Group“ direkcijai pateiktus dokumentus“, – sakė direkcijos vadovas.

Nuplaukė 5 mln. eurų

„Mūsų konkursuose jie daugiau nedalyvavo. Su tokia reputacija ir tokiais dalykais jiems nepavyktų, bet rodė labai didelį susidomėjimą didžiuoju mūsų projektu“, – prie Nemuno vagos tvarkymo projekto grįžo V.Vinokurovas.

Anot jo, N.Baltrukonis dėl šio projekto net buvo atvykęs į direkciją. „Komisijos akivaizdoje grasino, kad neleis įgyvendinti projekto. Vartojo tokį terminą, kad turėsime jį nušauti, bet neleis mums vykdyti projekto be jo, – tvirtino direkcijos generalinis direktorius ir pridūrė, kad N.Baltrukonis dalį savo pažadų sąžiningai vykdė. – Kenkia kiekviename etape. Suklaidino ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą.“

VVKD atstovas minėjo, kad, be viso kito, N.Baltrukonis skleidė neteisingą informaciją dėl projektui įgyvendinti naudojamų medžiagų, galbūt su viltimi, kad medžiagas projektui galėtų teikti jo atstovaujama bendrovė.

Pernai kalbėdamas su „Kauno diena“ N.Baltrukonis savo veiksmuose neįžvelgė bandymų sužlugdyti VVKD projektą, teigė tik ginantis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų interesus.

„Jeigu žmonės nesilaiko viešųjų pirkimų ES nustatytų direktyvų nuostatų, kur akivaizdžiai kalbama apie tai, kad konkurse dalyvaujančių įmonių (šiuo atveju kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą) dalis ekonomikoje turi atitikti dalį viešuosiuose pirkimuose, kitaip tariant, konkursai turi būti kiek įmanoma smulkesni, prieinami smulkiausiems ir mažiausiems. Ir tai yra ne grasinimas, tai pozicija, kurią kažkas turi ginti“, – pareiškė N.Baltrukonis.

V.Vinokurovo nuomone, N.Baltrukonis pats norėjo dalyvauti ir šiame projekte, bet neturėjo galimybių įvykdyti visą projektą, todėl ir reikalavo suskaidyti dalimis.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi skundą iš jau minėtos Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, buvo sustabdžiusi VVKD paskelbtą pirkimą.

5 mln. eurų – maždaug tiek prarasta ES lėšų dėl neaiškių veikėjų bandymų stabdyti konkursą ir vėluojant pasirašyti sutartį.

Projekto įgyvendinimas buvo pakibęs ant plauko. Jis nežlugo, tačiau, vėluojant pasirašyti sutartį dėl įgyvendinimo, buvo apkarpyta iš ES fondų skirta suma. Vietoj 28 mln. gauta 23 mln. eurų. O galėjo nuplaukti ir visas finansavimas, o projektas būtų buvęs atidėtas neribotam laikui, teigė V.Vinokurovas. Nuplaukę 5 mln. eurų paramos bus padengti iš VVKD biudžeto, t.y. kainuos visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams.

Turi viziją

N.Baltrukonis viešai tikino turintis viziją, kaip geriausiai būtų galima panaudoti tuos 28 mln. eurų. Pinigų esą prireiktų panašiai tiek pat, kiek planuoja ir VVKD, bet rezultatas žadamas geresnis. Svarbiausia to sąlyga – išskaidyti projektą į šimtus dalių.

„Siūlėme ir tebesiūlome, kad kiekvieną iš anksto supiltą žemsiurbėmis dambą darytų mažos įmonėlės, įsikūrusios savo seniūnijos ribose. Dambų yra 500. Vadinasi, atlikus iki 500 apklausų (kurios trunka savaitę) ir įkalus du kuolus žyminčius dambos pradžią ir pabaigą, dviejų žmonių įmonė gali atlikti šį darbą. Tai būtų labai didelė paspirtis regionų smulkiajam verslui pandemijos metu“, – vz.lt dėstė N.Baltrukonis, dambas matantis kaip pėsčiųjų ir dviračių takų, esančių krante, tęsiniais, prie bunų, anot jo, galėtų švartuotis maži laivai, ir tokia galimybė, anot jo, būtų smulkios laivybos skatinimas. Kritikos negailėjo ir projekte numatomoms statybinėms medžiagoms, tikėtina su pretenzija padidinti savo verslo užsakymų apimtis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

VVKD tokius siūlymus ir projekto kritiką vadina piktybiniu bandymu klaidinti institucijas ir visuomenę. Panašu, kad N.Baltrukonio oficialiai deklaruojamas siekis skatinti smulkiąją laivybą ir smulkųjį verslą, neatsižvelgiant į projekto specifiką ir reikšmę, vis dėlto veda asmeninės naudos link.

Beje, prieš ketverius metus jis, kaip Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovas, kalbėdamas su „Kauno diena“, irgi piktinosi dėl VVKD, tačiau dėl visiškai priešingų dalykų nei dabar. Tąkart konkursai jam atrodė per smulkūs, direkciją kaltino taip žlugdančią viešuosius konkursus.

N.Baltrukonis tada teigė, kad jis ir asociacijos nariai suglumę, kaip direkcija skelbia nedidelių upės dalių valymo konkursus. Jie neva skaidyti tik tam, kaip įvardijo, kad bendrovėms neapsimokėtų dalyvauti tokiuose konkursuose. Tada reikalavęs stambinti projekto dalis, kurioms skelbiami atskiri konkursai, dabar reikalauja projektą skaldyti.

Byla teisme ir tyrimas

„Ergo Lietuva“, kai susisiekėme su jos atstovais, nebuvo linkusi atskleisti situacijos dėl galimai padirbtų bendrovės polisų detalių. Bendrovės komunikacijos projektų vadovė Jolanta Karpuškienė pateikė tokią bendrovės poziciją: „Mūsų žiniomis, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl susilaikome nuo platesnio komentaro.“

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame figūruoja „Progressus Group“. Tiriama, ar 2010 m. VVKD galėjo būti pateikti „galimai suklastoti dokumentai siekiant išvengti prievolės mokėti už draudimo įmonės paslaugas – draudimo liudijimus“. „Šiuo metu įtarimai niekam nėra pareikšti. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Plačiau komentuoti situacijos negalime, kad tai nepakenktų neseniai pradėtam ikiteisminiam tyrimui“, – komentavo G.Petkuvienė.

Šis Kauno policijos tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, už ką gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, – dar tik pradėtas, tačiau kito tyrimo, vykdyto FNTT, medžiaga jau seniai perduota teismui.

FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė „Kauno dienai“ patvirtino, kad tarnyba buvo pradėjusi tyrimą, susijusį su „Progressu Group“. Tyrimas baigtas, byla, kurioje trys įtariamieji, 2018 m. perduota Kauno apygardos teismui.

Anot šio teismo pirmininko padėjėjos Mildos Bučnytės, kaltinamieji – tai buhalterė A.V., direktorė A. A. ir direktorės pavaduotojas N.B. „Byloje kitą posėdį bus užduodami klausimai ekspertei“, – teigė M.Bučnytė.

N.Baltrukonis šioje byloje kaltinamas, kad jis, būdamas bendrovės direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis bendrovės banko sąskaitose, neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą – beveik 87 tūkst. eurų. Šias lėšas jis  pasisavino veikdamas grupėje kartu su bendrovės vyr. buhaltere A.V.,  taip pat kaltinamas ir tuo, kad panaudojo netikrą dokumentą.

Kaltinimuose taip pat nurodoma, kad apgaulingai tvarkyta bendrovės apskaita, kad N.Baltrukoniui neteisėtai apskaityta didesnė nei 200 tūkst. eurų bendrovės skola (neturint apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą kitiems ūkio subjektams, negalima iš dalies nustatyti bendrovės 2010 m. spalio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros).

Komisijos akivaizdoje grasino, kad neleis įgyvendinti projekto.

Susisiekti nepavyko

„Progressus Group“ tinklalapyje prie N.Baltrukonio pavardės nurodytu telefono numeriu, kokį jo kaip kontaktinį numerį padiktavo ir Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovas, niekas neatsiliepė, nors skambinome ne kartą. Atsakymo negavome ir į e.laišką.

Bendrovės tinklalapyje iki šiol nurodoma, kad bendrovei vadovauja Asta Aksomaitienė, nors oficialiai bendrovės direktoriumi jau senokai yra  N.Baltrukonis.

Susisiekus su A.Aksomaitiene ir prisistačius, kad skambiname dėl „Progressus Group“ pateiktų galimai suklastotų dokumentų, ji nusistebėjo, kuo čia dėta. Patikino, kad šioje bendrovėje apskritai nebedirba. Su „Progressus Group“ neturi nieko bendro? „Akcijų gal kokius 5 proc. ar kiek“, – sakė moteris.

Ji tvirtino nepamenanti, ar 2010 ir 2012 m. buvo „Progressus Group“ vadove, tačiau pamena, kad iš teisėsaugos nesulaukusi jokių klausimų ir nieko nežino apie jokius tyrimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė patenkinęs pareiškėjo skundą ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo svarstyti asmens prašymą.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 metais atsisakė A. Pukeliui išduoti tokį leidimą, motyvuodamas, kad vadovaujantis tuomet galiojusia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostata pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos. Policija atkreipė dėmesį, kad 1996 metais jam buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.

Tuomet A. Pukelis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis jo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo ir šiemet priėmė nutartį teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

LVAT konstatavo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kurios 2020 metais pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai.

Pernai Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, įtvirtinančios neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pasak KT, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus.

Antradienį paskelbtame Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtame sprendime teigiama, kad policijos pareigūnai nepateikė akivaizdžių ir informatyvių duomenų, kodėl atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą ginklui, todėl šį policijos sprendimą teismas panaikino ir įpareigojo jį svarstyti iš naujo.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Praeityje teistas Tauragės verslininkas A. Pukelis, pravarde Švinius, 2019 metų balandį buvo išrinktas Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu. Tuomet jo paskyrimas kėlė diskusijas futbolo bendruomenėje. Šį postą jis užėmė iki praėjusios savaitės, kai nusprendė nekelti savo kandidatūros dar vienai kadencijai. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo 2020 metų gruodžio iki 2021 metų kovo kaltinamasis, įsibraudamas bei pagrobdamas įvairų turtą, galėjo padaryti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą.

Tyrimo duomenimis, nusikalstamas veikas vyras vykdė įvairiose uostamiesčio vietose: prekybos centruose, kavinėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, veterinarijos klinikoje. Skaičiuojama, kad bene didžiausią nuostolį – beveik 2 tūkst. eurų – kaltinamasis padarė iš prekybos centro stendo pavogęs demonstracinį mobilųjį telefoną.

Kaip antradienį skelbia prokuratūra, kaltinamojo taikiniu tapo ir viena uostamiesčio kavinė, iš kurios jis, įtariama, pavogė daugiau nei 170 kilogramų šaldytos produkcijos. Taip pat, įtariama, kad vyras galėjo įsibrauti į vieną Klaipėdoje esantį butą, tačiau, pastebėtas namuose buvusio šeimininko, kaltinamasis pabėgo.

Tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Bučinskaitė teismo prašė kaltinamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismas šį prokurorės prašymą tenkino ir šiuo metu kaltinamasis yra suimtas.

„Asmenys, turėdami įvairiausių motyvų, kėsinasi pagrobti arba pagrobia svetimą turtą, manydami, kad tokie jų nelegalūs veiksmai išaiškinti nebus. Tokia veikla yra nusikalstama, ji stebima, išaiškinama ir šie asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Nors nusikaltėliai ir sulaukia teisingumo, tačiau žmonės turėtų būti atidūs ir saugoti savo turtą“, – teigia tyrimui vadovavusi prokurorė R. Bučinksaitė.

Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Baudžiamasis kodeksas už svetimo turto pagrobimą numato bausmę viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kraupi nelaimė viename sostinės prekybos centre įvyko prieš dvejus metus.

Vieną gegužės vakarą ant laiptų į piceriją žuvo 35-erių vyras. Jam buvo stipriai sužalota galva.

Mirtinai sužeistą vyrą rado apsaugos darbuotojas. Jis iškvietė medikus, bet šie padėti buvo bejėgiai.

Ekspertai vėliau nustatė, kad auka gavo daugiau nei 20 smūgių į įvairias kūno vietas.

Po kelių dienų buvo sulaikytas Maksimas Zimogliadas. Jis jau buvo šešis kartus teistas dėl vagysčių ir plėšimų.

Nusikaltimo išvakarėse vyras išėjo iš policijos areštinės ir šventė laisvę su draugais. Tarp jų buvo ir nukentėjęs vyras.

Dėl ko kilo konfliktas, neaišku iki šiol.

Pirmos instancijos teismas M.Zimogliadą nuteisė 12 metų kalėti. Nuteistasis nuosprendį apskundė ir prašė išteisinti. Apeliacinis teismas skundą atmetė.

Bylinėjasi su buvusiu vadovu

Specializuotą pervežimo vandens transportu bei hidrotechninių įrenginių statybos veiklą vykdanti bendrovė „Green Line Shipping“ asocijuojasi su didžiule krovinių gabenimo kompanija.

Iš tiesų tai nėra didelė Lietuvos bendrovė, kuri anksčiau buvo registruota Šiauliuose, o dabar Klaipėdoje. Joje pagal oficialius duomenis dirba 3 „Sodros“ drausti darbuotojai. Jos pajamos siekdavo po kelis milijonus eurų.

Jau kurį laiką bendrovė bylinėjasi teismuose su buvusiu jos steigėju, vadovu ir buvusiu vienu iš savininkų. Iš jo prašoma priteisti beveik 110 tūkst. eurų.

Istorija prasidėjo dar 2010 m., kai bendrovė iš Lietuvos verslo paramos agentūros 50 proc. verslo finansavimo projektui gavo per 60 tūkst. eurų subsidiją.

Jau 2010 m. spalį agentūros atstovai pastebėjo, kad veikla, kuriai skirtas finansavimas, nevykdoma. Tas pats konstatuota ir 2011 m. gegužę.

2013 m. atlikus detalų patikrinimą konstatuota, kad projektas vykdytas netinkamai, buvę pateikti netikę projekto vykdymo dokumentai. Tų pačių metų gruodį Ūkio ministerija projektą nutraukė.

Lietuvos verslo paramos agentūros teises perėmusi valstybės įmonė Turto bankas per teismą su delspinigiais, palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis iš bendrovės išsireikalavo 109 tūkst. 925 eurus.

Slėpė sandorį nuo savininko

Nuo 2012 m. bendrovę valdė Lichtenšteino Kunigaikštystėje registruotas juridinis asmuo.

2016 m. pirmojoje pusėje „Green Line Shipping“ akcininkas atsitiktinai sužinojo apie buvusį verslo projektą, dėl jo bendrovei padarytą žalą. Paaiškėjo, kad verslo projekte buvę naudoti ir pačios bendrovės pinigai.

Siekiant išsiaiškinti galimos neteisėtos buvusio vadovo veiklos aplinkybes, jis 2016 m. gegužę buvo atšauktas iš vadovo pareigų, perkeltas į pavaduotojo pareigas, o 2017 m. birželį atleistas iš darbo.

2017 m. gruodį antstoliai pradėjo pinigų išieškojimą iš „Green Line Shipping“ po teismo sprendimo, kuris dėl nutraukto verslo projekto buvo VĮ Turto banko naudai.

2018 m. sausio 31 d. iš „Green Line Shipping“ sąskaitos buvo paimti 109 tūkst. 925 eurai. Ji nusprendė juos išsiieškoti iš buvusio bendrovės steigėjo ir vadovo.

Sutartis buvo nenaudinga

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė, kad buvęs vadovas turi sumokėti žalą atsiradusią dėl sustabdyto verslo projekto.

Bendrovė verslo projekto paraiškoje nurodžiusi, kad teikia skolų sudengimo ir valdymo paslaugas bei konsultacijas. Todėl ji norinti padidinti įmonės našumą bei konkurencingumą.

Tam esą būtinas elektroninio verslo valdymo sprendimas. Tačiau realiai tokios veiklos, kuriai teikė paraišką, bendrovė nevykdė.

Teismo posėdžio metu buvęs vadovas negalėjo nurodyti, kur yra ilgalaikis nematerialusis turtas – tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinė sistema. Teismas sprendė, kad tokie jo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip verslo rizika.

Teismo vertinimu, bendrovės vadovas pasirašė pačiai bendrovei akivaizdžiai nenaudingą sutartį, jos neketino vykdyti, taip atlikdamas neteisėtus, su protingo, rūpestingo ir apdairaus vadovo elgesiu nesuderinamus veiksmus. Todėl, teismo vertinimu, jis turi prisiimti atsakomybę už bendrovei kilusias neigiamas pasekmes.

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet gegužę paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą. Nepadėjo argumentas, kad vadovas projekto ėmėsi neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Ir tai, kad jis projektą teikęs sąžiningai, nes jis buvęs patvirtintas Lietuvos verslo paramos agentūroje ir sudaryta jo vykdymo sutartis. Todėl, jo nuomone, tai buvęs verslo projektas, kuris nenusisekęs, bet ne koks nors sąmoningai suplanuotas veiksmas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.

„Visi mano įsipareigojimai ir laidavimai, tai yra vekseliai, buvo kaip papildoma užtikrinimo priemonė. (...) Asmeniškai man ar mano šeimos nariams nebuvo pervedami jokie kreditorių pinigai nei paskolų forma, nei kitais įmanomais pavedimais (...) Noriu pabrėžti, kad dėjau visas pastangas, bandant atsiskaityti su kreditoriais“, – baigiamojoje kalboje sakė V. Kučinskas.

„Visas mano turtas ir visas mano įmonių turtas yra žinomas (...) Prašau, kad būtų man iškelta bankroto byla“, – pridūrė verslininkas.

Dauguma teismo posėdyje dalyvavusių V. Kučinsko kreditorių atstovų savo baigiamosiose kalbose teigė nepritariantys verslininko prašymui, tą motyvuodami jo nesąžiningu elgesiu.

Didžiausiam V. Kučinsko kreditoriui Rusijos „Alfa bank“ atstovaujantis teisininkas, „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas pabrėžė, kad fizinio asmens bankroto procedūros privalo būti taikomos tik sąžiningų fizinių asmenų mokumui atkurti.

„Turime unikalią situaciją, kurios nėra buvę per daugelį metų, kad žinomas verslininkas, garsus žmogus, kuris sukūrė nemažą verslą, būtų nusiritęs iki tokio nesąžiningo, sistemingai ir patologiškai meluojančio asmens, būtų įsivėlęs į tokią eilę nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų (...) Tai galėtų būti simbolis nesąžiningo verslininko, likusio iš tų 1990-ųjų laikų“, – sakė L. Lukošiūnas.

Jis pabrėžė, kad per pastaruosius kelerius metus V. Kučinskas sistemingai vengė atsiskaityti su savo kreditoriais ir „visą laiką siekė nuslėpti turtą“.

„Turime kreditorių iš Lietuvos, Rusijos, kitų užsienio valstybių. Ši byla yra sekama ir teismo sprendimas bus mūsų Lietuvos valstybės įvertinimas užsienyje, kaip pas mus yra elgiamasi su nesąžiningais verslininkais“, – pabrėžė L. Lukošiūnas.

Bendrovei „Vertiqual AG“ atstovaujantis teisininkas Arnas Stonys, priklausantis advokatų profesinei bendrijai „bnt attorneys in CEE“, teigė, kad V. Kučinskas, prisiimdamas jo nemokumą lėmusius įsipareigojimus, elgėsi nesąžiningai, nes net neketino jų vykdyti.

„Pareiškėjas visoje byloje užsiima demagogija, kad jis tikėjosi, jog nereikės vykdyti įsipareigojimų, kadangi jie yra antriniai. Tiek „Vertiqual AG“, tiek kiti kreditoriai pateikė paaiškinimus, kad tie antriniai įsipareigojimai atsirado tada, kai pirminius įsipareigojimus turinčios vykdyti įmonės susidūrė su mokumo problemomis, jau negalėjo atsiskaityti“, – aiškino A. Stonys.

„Protingam ir sąžiningam žmogui turėjo būti akivaizdu, kad pagal tokius antrinius įsipareigojimus gali tekti atsiskaityti (...) Jis tikėjosi ateiti į šitą bankroto bylą ir nusirašyti visus reikalavimus“, – pridūrė jis.

V. Kučinsko prašymą palaikė tik jo buvusios sutuoktinės Rimgailės Malinės advokatas Vaidotas Vaičius.

„Ne V. Kučinskas turi įrodyti, kad yra sąžiningas, bet kiti asmenys turi pateikti nesąžiningumo įrodymus. Jei jų nėra, tenka konstatuoti, kad asmuo yra sąžiningas“, – sakė V. Vaičius.

Jis pabrėžė, kad sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto turi būti vertinami tik pastarųjų trejų metų sandoriai ir veiksmai.

„Dauguma veiksmų, kuriais siejama nesąžininga V. Kučinsko veikla, nepapuola į trejų metų laikotarpį ir tas faktas, kad šie veiksmai buvo vėliau patvirtinti teismų jau šiame trejų metų laikotarpyje, nepaneigia to reikalavimo“, – pabrėžė V. Vaičius.

V. Kučinskas yra nurodęs, kad jo įsiskolinimai kreditoriams siekia 61,8 mln. eurų, o jo pajamos per mėnesį – 1,5 tūkst. eurų. Verslininkas daugiausiai skolingas Rusijos bankui „Alfa Bank“ – 38,6 mln. eurų, beveik 10 mln. eurų – Rusijos „Sberbank“, įmonei „Belor“ – 4 mln. eurų.

Kauno apygardos teismas 2020 metų pabaigoje „Arvi ir ko“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto bylos taip pat iškeltos grupės įmonėms „Arvi kalakutai“, „Arvi fertis“,  „Rietavo veterinarinė sanitarija“, „Marijampolės pašarai“.

„Teismas prasidės birželio 24-ąją“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė advokatė.

Kartu su S. Cichanouskiu bus teisiami opozicionierius Mikalajus Statkevičius ir dar keturi asmenys, kaltinami masinių neramumų organizavimu 2020 metais. 

Bylą nagrinės Gomelio srities teismas. 

Gegužės 5 dieną Generalinė prokuratūra perdavė šią baudžiamąją bylą Aukščiausiajam Teismui teismingumui nustatyti.  

„Remiantis bylos medžiaga, S. Cichanouskis, M. Statkevičius, taip pat jų paskatinti Arciomas Sakavas, Dmitrijus Popovas, Iharis Losikas, Vladzimiras Cyhanovičius ir kiti piliečiai nuo 2019 metų birželio planavo organizuoti masinius neramumus šalies teritorijoje rengiantis 2020 metų prezidento rinkimams ir jų metu“, – buvo rašoma Generalinės prokuratūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.  

S. Cichanouskis, A. Sakavas ir Rusijos pilietis D. Popovas kaltinami masinių neramumų organizavimu, medžiagos, skirtos kurstyti prieš valdžios atstovus ir teisėsaugos institucijas nukreiptą socialinę neapykantą, platinimu iš anksto susimokius grupei asmenų, grasinimais Centrinės rinkimų komisijos vadovei, taip pat grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką ir lydimų prievartos prieš valdžios atstovus, organizavimu.    

M. Statkevičius kaltinamas masinių neramumų organizavimu.

I. Losikas ir V. Cyhanovičius kaltinami socialinės nesantaikos ir neapykantos, nukreiptos prieš valdžios atstovus ir teisėsaugos institucijas, kurstymu, masinių neramumų su pogromais, padegimais, turto naikinimu ir ginkluotu pasipriešinimu valdžios atstovams organizavimu.

Tinklaraštininkas S. Cichanouskis ketino registruotis kandidatu į prezidento postą, tačiau negalėjo to padaryti, nes buvo laikomas tardymo izoliatoriuje. Vietoje jo dokumentus dėl iniciatyvinės grupės registravimo pateikė Siarhejaus žmona Sviatlana Cichanouskaja, nurodžiusi vyrą savo iniciatyvinės grupės vadovu.

S. Cichanouskis buvo sulaikytas pernai gegužės 29 dieną Gardine per piketą, surengtą palaikyti S. Cichanouskajos kandidatūrą į prezidentus. Kartu buvo sulaikyti ir keli Siarhejaus bendražygiai. Anot teisėsaugininkų, ten „buvo organizuotas neteisėtas visuomeninis renginys, mitingas, per kurį būta grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką ir lydimų akivaizdaus nepaklusimo teisėtiems milicijos reikalavimams“. 

M. Statkevičius buvo sulaikytas pernai gegužės 31 dieną Minske įtariant, kad jis „organizavo veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką, ar juose dalyvavo“.  

Baltarusių teisių gynėjai šioje byloje figūruojančius asmenis yra pripažinę politiniais kaliniais.