Bylos duomenimis, dalį darbingumo praradęs vyras prašo iš Lietuvos kariuomenės priteisti 1 tūkst. eurų būsimų gydymo išlaidų ir 70 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, patirto kario savanorio tarnybos metu.

Ieškovas nurodė, kad jis 2015 metais sudarė kario savanorio tarnybos sutartį ir pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 2016 metų balandžio 14-17 dienomis ieškovas dalyvavo lauko taktinėse pratybose, šiose pratybose gavo užduotį persirengti civiliais rūbais ir vykdyti imituojamo priešo stebėjimą.

Ieškovas nurodė, kad persirengęs civiline apranga, jis vaikščiojo po miškingas vietoves, kuriose buvo labai daug erkių, pratybų metu miegojo miegmaišiuose, naktimis pamainomis vyko budėjimai. Dušo ar prausyklos pratybų vietoje nebuvo.

Ieškovas nurodė, kad jis nepastebėjo įsisiurbusios erkės ir vėliau susirgo erkiniu encefalitu, jam diagnozuotas 60 procentų nedarbingumas. 

Jam buvo paskirta vienkartinė kompensacija, tačiau, ieškovo teigimu, jo gydymosi išlaidos tik didėja, o išmokėta kompensacija buvo nepakankama. 

Ieškovo teigimu, jis ir šiandien patiria gydymo išlaidas, kurios jam darbdavio nebuvo atlygintos. Be to, jis nebuvo darbdavio paskiepytas nuo erkinio encefalito, todėl reikalauja ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas bylos kol kas nėra pradėjęs nagrinėti: ją gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegiją, prašydamas įvertinti, ar byla neturėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.

LAT birželio 17 dieną nusprendė perduoti ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kaip penktadienį pranešė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, nuspręsta netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prašymo dėl perkėlimo, kadangi šiuo metu nenustatyta, kad nuteistasis yra tiek pasikeitęs, jog būtų tikslinga sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas.

„Nuteistasis atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų švelninimo nuteistajam, privaloma atsižvelgti į (...) paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai“, – rašoma teismo nutartyje.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lietuvoje jis laikomas suimtas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Byloje nustatyta, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

2017 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje.

K. Michailovui skirtas įkalinimas iki gyvos galvos. Iš nuteistojo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Kauno apylinkės teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą teisme K. Michailovas savo kaltės nepripažino.

Teismo duomenimis, kalėjimo administracijos nuteistasis apibūdinimas kaip mandagus, neprovokuojantis konfliktinių situacijų, palaikantis normalius tarpusavio santykius su kitais nuteistaisiais, neturintis autoriteto tarp kitų nuteistųjų. Jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vertinamas gerai.

Teismas pažymėjo, kad nuteistasis pokyčiams nemotyvuotas, bet kokia intervencija, skirta spręsti kriminalines, psichologines, socialines problemas, jam nėra priimtina. Nors teismui pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad nuteistasis vieną kartą skatintas, tačiau byloje taip pat yra duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis buvo tris kartus baustas drausmine tvarka.

Pasak teismo, duomenys apie pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymą ir uždraustų daiktų laikymą leidžia spręsti apie nuteistojo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų netgi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Teismas teigiamai įvertino tai, jog nuteistasis dalyvauja įvairiuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose, kūrybinių darbų konkursuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau paskirtą bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau bausmę gali atlikti pataisos namuose.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad K. Michailovas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, itin žiaurią nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias ir negrįžtamas pasekmes, padarymą. Nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne tik ypatingą žalą visuomenei, bet ir negrįžtamus padarinius.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

K. Michailovas dėl jam paskirto įkalinimo iki gyvos galvos šiemet kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Strasbūro teismas vertins, ar K. Michailovo įkalinimas iki gyvos galvos nesant galimybės sušvelninti bausmę nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Vienas iš nuteistųjų iki sulaikymo dirbo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, kitas jau buvo išėjęs į atsargą.

Iš vieno jų teismas nusprendė konfiskuoti beveik 6,5 tūkst. eurų, paimtus kratos metu.

Teismas konstatavo, jog 1966 m. gimęs K. R. ir J. M., gimęs 1961 m., už piniginį atlygį rinko ir perduodavo Rusijos žvalgybos organizacijai ją dominančią informaciją bei kitaip bendradarbiavo su šios valstybės žvalgybą vykdančios organizacijos atstovais.

„Teismas konstatavo, kad minėti asmenys nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, buvo pasiskirstę vaidmenimis: K. R. tiesiogiai rinko informaciją, o J. M. buvo tarpininkas. Grupė veikė maždaug apie penkerius metus“, – BNS sakė V. Jončas.

Byla nagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose. Abu nuteistieji bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino.

Prokuroras jiems siūlė skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Anksčiau skelbta, jog Rusijos žvalgybos pavedimu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės patalpose fotografuoti tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai bei objektai, karinės vadovybės įsakymai, sprendimai bei kiti nevieši, tačiau neįslaptinti duomenys.

Slapti susitikimai su Rusijos žvalgybos atstovais vykdavo Rusijoje arba kitose užsienio šalyse, laikytasi ir kitų ypatingos konspiracijos priemonių.

„Vykdydami užsienio valstybės žvalgybos organizacijos pavedimus nuteistieji nuolat teikė rankraštines įvykdytų užduočių ataskaitas. Iš viso buvo nustatyti daugiau nei 35 nurodyto pobūdžio informacijos perdavimo atvejai“, – prokuratūros pranešime cituojamas ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Redas Savickas.

Abu kaltinamieji sulaikyti 2017 metų gruodžio 11 dieną, po to, kai teisėsauga gavo Lietuvos žvalgybos institucijų informaciją apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai ir įtarus vykdant šnipinėjimą.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

LAT nusprendė, kad Apeliacinis teismas nuteistuosius nepagrįstai nuteisė dėl prekybos poveikiu, ir pripažino juos kaltais dėl bandymo papirkti LAT teisėją Viktorą Aiduką.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai neatitinka baigtos nusikalstamos veikos požymių, todėl veiką perkvalifikavo kaip nutrūkusią rengimosi stadijoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vien tarpininkų pokalbio telefonu bei trumpųjų SMS žinučių turinio nepakanka, kad būtų konstatuotas baigtas prekybos poveikiu nusikaltimas.

„Nustatyta, kad A. Cicėnas ir R. Aliukonienė aptarinėjo nusikaltimo planą, (...) analizavo kurie teisėjai galėtų būti prieinami deryboms“, – per posėdį sakė teisėjas Eligijus Gladutis.

Taip pat teisėjas sakė, kad kiekvieno susitikimo metu buvusi prokurorė ir verslininkas keisdavosi surinkta informacija.

LAT paliko Apeliacinio teismo nuteistiesiems skirtas bausmes.

Praėjusiais metais Apeliacinis teismas buvusią prokurorę nuteisė už prekybą poveikiu, jai buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant dvejiems metams. Be to, jai uždrausta dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Taip pat buvo kvalifikuoti ir kito šios bylos nuteistojo kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininko Arūno Cicėno veiksmai.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos byla.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodė, kad gali pasinaudoti savo pažintimi su LAT teisėju Viktoru Aiduku, ir susitarė per A. Cicėną priimti ne mažesnį nei 15 tūkst. eurų kyšį. Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Manoma, kad dėl kyšio galėjo būti tartasi, siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.

R. Aliukonienė teismui neigė reikalavusi kyšio, esą blefavo ir žaidė, tik norėjo patikrinti A. Cicėno ir Vytauto Gapšio santykius, jų draugystę.

Teisėją pažinojusi buvusi prokurorė, siekdama neteisėtai pasipelnyti, manipuliavo šia pažintimi, o bendraudama su A. Cicėnu, deklaravo tariamą įtaką teisėjui. Pasak teismo, R. Aliukonienė sudarė klaidingą įspūdį, kad veikia jo vardu.

Pinigai iš buvusio parlamentaro nebuvo gauti.

Prokurorų teigimu, V. Gapšys vis dėlto galėjo žinoti apie susitarimą.

Teisėjas V. Aidukas byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą.

2016 metų gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, o buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Buvusios Princų grupuotės vienas iš vadeivų kaltinamas kyšio davimu daktarui.

Prokurorų duomenimis Baranis už atlygį iš gydytojo bandė gauti nedarbingumą.

Vyras kaltę neigia. Sako, kad nedarbingumas jam ir taip priklausė, nes buvo išoperuota įstrigusi 25-erių metų senumo kulka.

Trečiadienį paskutinė N. Sarkozy viltis, kad bylos svarstymas nepersikels į teismą, žlugo. Kasacinis teismas, peržiūrintis apeliacinės instancijos teismų sprendimus, atmetė prezidento apeliaciją ir patvirtino, kad N. Sarkozy, taip pat ir jo advokatas Thierry Herzogas bei buvęs teisėjas Gilbertas Azibertas turės dalyvauti teisme. Prancūzijos teisėsaugos atstovai susitarė N. Sarkozy bylą išsiųsti svarstyti baudžiamajam teismui.

Teismo procesas prasidės kitą mėnesį Paryžiuje, nors tiksli data dar nėra nustatyta. Prezidentui pateikti kaltinimai dėl korupcijos ir prekybos poveikiu.

N. Sarkozy nėra pirmasis teisiamas buvęs prezidentas. Jo pirmtakas Jacquesas Chiracas buvo nuteistas už netinkamą valstybės lėšų panaudojimą ir grobstymą. 2011 metais jam buvo skirti dveji metai kalėjimo. Vis dėlto trečiadienį paaiškėjo, kad pirmą kartą moderniosios Pancūzijos istorijoje buvęs valstybės vadovas būtent teisme susidurs su aiškiais kaltinimais korupcija.

Byla dėl prekybos poveikiu buvo iškelta dėl pokalbių tarp Th. Herzogo ir teisėjo G. Aziberto, kuriuos įrašė prokurorai, tyrę dar vieną N. Sarkozy iškeltą bylą dėl galimai neteisėtos finansinės paramos priėmimo iš turtingiausios šalies moters, kosmetikos kompanijos „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt.

Įtariama, kad N. Sarkozy ir jo advokatas siekė gauti informacijos apie bylos eigą, N. Sarkozy teisėjui mainais siūlė pelningą darbą Monake.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad N. Sarkozy ir Th. Herzogas dažnai bendraudavo mobiliaisiais telefonais naudodami netikrus vardus.

N. Sarkozy tikino, kad jis nenusižengė jokiems įstatymams, nes G. Azibertas naujo posto Monake taip ir negavo. Tačiau tyrėjai mano, kad sandėris neįvyko, nes buvęs prezidentas ir jo advokatas sužinojo, kad jų pokalbiai buvo įrašinėjami.

Praėjusį mėnesį teismas taip pat atmetė apeliaciją - N. Sarkozy norėjo išvengti dar vieno proceso, susijusio su neteisėtu 2012 metų kampanijos finansavimu. Prokurorai teigia, kad N. Sarkozy, naudodamas suklastotas sąskaitas, kampanijai išleido 43 milijonus eurų, nors teisiškai yra nustatytas 22,5 milijono eurų limitas.

N. Sarkozy taip pat kaltinamas tuo, kad per 2007 metų prezidentinę kampaniją priėmė milijonų eurų paramą iš Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio.

„Į šį prašymą buvo atsižvelgta, (...) dabar byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui“, – BNS sakė Vilniaus apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Vilniaus apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė BNS teigė, jog „kaltinimas pareikštas dėl labai sunkaus nusikaltimo, tokios bylos turi būti nagrinėjamos apygardos teisme“.

Šioje byloje kaltinimai pateikti 1963 metais gimusiam R. Savukynui, jis pernai balandžio 22-osios paryčiais neblaivus vairuodamas nuomotą automobilį sukėlė avariją, per kurią žuvo taksi važiavusi 26 metų mergina.

Avarijos kaltininkui po įvykio nustatytas 1,51 promilės girtumas, jam gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Vyras savo kaltę pripažįsta.

Nelaimė įvyko Laisvės ir Pilaitės prospektų sankryžoje Vilniuje. Čia susidūrė per „CityBee“ sistemą nuomotas „Volkswagen“ ir taksi automobilis „Toyota Prius“. Per avariją taip pat apgadintas BMW automobilis.

Manoma, kad avarija įvyko „CityBee“ vairuotojui nepasirinkus saugaus greičio – jo mašina atsitrenkė į prie šviesoforo stovintį taksi automobilį. Žuvusioji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės.

Po skaudžių neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad svarstomos galimybės įdiegti nuomojamuose automobiliuose vadinamuosius alkoblokus, viešinti pagautų neblaivių vairuotojų pavardes. Tačiau šios priemonės liko neįgyvendintos.

Kaltinamieji – broliai Teimuras ir Uzeiras Abdulajevai, Rustemas Ismailovas, Emilis Džemadenovas ir Aideras Saledinovas – nuteisti už dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje ir jos organizavime. Jiems skirtos nuo 12 iki 17 metų laisvės atėmimo bausmės, jas atliekant griežto režimo kolonijoje.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 metų kovo mėnesį T. Abdulajevas organizavo judėjimo „Hizb ut Tahrir“ kuopelę Simferopolio teritorijoje. Jai priklausė jo brolis Uzeiras, taip pat R. Ismailovas, E. Džemadenovas ir A. Saledinovas.

T. Abdulajevas užsiėmė slapta propaganda, skatino vietos gyventojus prisijungti prie teroristinės organizacijos, darydamas įtaką jų religiniams jausmams, o taip pat saugojo ir platino ekstremistinio turinio medžiagą, sakė tyrėjai.

Kuopelė buvo gerai organizuota ir veikė maksimaliai slaptai, nustatė tyrėjai. Jos nariai buvo suimti 2015–2016 metais Sevastopolyje, Jaltoje, Bachčisarajuje ir Simferopolyje.

Praėjusią gegužę Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė, kad per metus Kryme buvo išaiškintos trys „Hizb ut Tahrir“ kuopelės. Paskutinį kartą masinės kratos buvo atliktos kovo pabaigoje. Po jų buvo sulaikyti 23 asmenys: 20 jų – Krymo pusiasalyje ir dar trys – Rostove prie Dono.

Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos 2014 metų kovą, po Kijeve įvykusios provakarietiškos revoliucijos, nuvertusios Kremliaus remtą lyderį, tačiau Vakarų šalys šios aneksijos nepripažįsta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas bylos nagrinėjimą atnaujino po to, kai Konstitucinis Teismas gegužės 18 dieną paskelbė, kad kriminalinės žvalgybos duomenys gali būti naudojami korupcinio pobūdžio tarnybiniams tyrimams.

D. Bradauskui paprašius teismo išreikalauti papildomų dokumentų, bylos nagrinėjimas atidėtas rugpjūčio 20 dienai, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Sigita Baltaduonė.

VAAT į KT kreipėsi nagrinėdamas D. Bradausko skundą dėl jo atleidimo. VMI vadovo posto jis neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės politinės korupcijos byloje, o D. Bradauskas pateko į jo sekimo erdvę.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

D. Bradauskas teismo prašo panaikinti 2017 metų sausio 20 dienos finansų ministro Viliaus Šapokos sprendimą atleisti jį iš pareigų, grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

V. Šapoka atleisdamas D. Bradauską teigė, kad jo nutekinta informacija kenkė koncernų „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams, nes 2015 metais susitikinėdamas su R.Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.

D.Bradauskas kaltinimus neigė ir tikino bendraudavęs su verslininkais nepažeidžiant įstatymų.

Jis VMI vadovavo nuo 2015 metų balandžio. 

Kaltinama grubiu KET pažeidimu

Kaip jau rašyta, tragedijos metu vaiko auginimo atostogose buvusi ir iki šiol tebesanti A.Statkevičiūtė kaltinama įvažiavusi visureigiu „Audi Q5“ į pėsčiųjų perėją, neįsitikinusi, ar ja neina pėstieji, ir viršydama leistiną greitį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai nustatė, kad A.Juozapavičiaus prospekte leistiną 50 km/val. greitį ji viršijo 10-20 km/val.

Šešiolikmetis buvo nusviestas apie 30 m nuo įvykio vietos.

Jis mirė už aštuonių valandų Kauno klinikų vaikų reanimacijoje.

Žuvusysis buvo Rusijos pilietis iš Murmansko, viešėjęs tą vasarą su tėvais pas Kaune gyvenančią močiutę. Ši prieš teismo posėdį portalui kauno.diena.lt teigė, kad anūkas viešėdavo pas ją kiekvieną vasarą. O pernykštė tragedija įvyko jam atostogaujant Lietuvoje jau apie mėnesį. Tragedija įvyko liepos 31-osios popietę ne vieną panašią nelaimę menančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ties A.Juozapavičiaus prospekto ir Rusų gatvės sankryža, esančia Šančių kapinių prieigose.

Šešiolikmetis buvo partrenktas jau antroje eismo juostoje. Pirmąja važiavęs maršrutinis autobusas prieš pėsčiųjų perėją sulėtino greitį. Visureigio vairuotoja teigė, kad šis jai užstojo perėją, dėl ko pėsčiasis išbėgo prieš jos automobilį staiga. Be to, ji tikino neviršijusi ir leistino greičio.

Teisiamoji buvo nekalbi

Visas įmanomas tragedijos versijas tyrę teisėsaugininkai įtarė, kad visureigio vairuotoja galėjo prarasti budrumą dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

30-metė A.Statkevičiūtė jau bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau, anot teisėsaugininkų, tarp šių nėra nei chuliganiško vairavimo, nei vairavimo išgėrus, nei didelio greičio viršijimo.

Įsitaisiusi teismo salėje šalia savo advokatės, iki vaiko auginimo atostogų vienoje Kauno bendrovėje vadybininke dirbusi A.Statkevičiūtė buvo įsitempusi.

Portalui kauno.diena.lt po posėdžio pasiteiravus jos, ar pripažįsta pareikštus kaltinimus, teisiamoji atsakė, kad tik iš dalies. Tačiau paprašius patikslinti savo teiginį, nesuvaldė jaudulio: „Atleiskite, bet šiandien daugiau bendrauti nenoriu“.

Nukentėjusiųjų ieškinys – šešiaženklis

Šiandieninis posėdis prasidėjo nuo konstatavimo, kad į jį neatvyko nukentėjusiąja pripažinta žuvusiojo motina, turinti Rusijos pilietybę. O jai atstovaujantis advokatas pateikė teismui prašymą pripažinti nukentėjusiaisiais šioje byloje dar septynis velionio artimuosius. Ir priteisti jiems iš teisiamosios 150 tūkst. eurų moralinį atlygį.

Pirminiais duomenimis, prašomo atlygio sumos nukentėjusiesiems skiriasi. Be to, prašoma priteisti ir padarytą beveik 5 tūkst. eurų turtinę žalą, kurios „Lietuvos draudimas“, kurio paslaugomis naudojosi teisiamoji, dar neatlygino.

Po tokio prašymo teisimosios advokatė kontratakavo, kad esamomis aplinkybėmis civiliniu atsakovu šioje byloje turi būti pripažintas ir „Lietuvos draudimas“.

Bylą nagrinėjanti teisėja Indrė Averkienė pripažino nukentėjusiaisiais ir minėtus septynis žuvusiojo artimuosius, kuriems visiems atstovaus tas pats advokatas. O „Lietuvos draudimą“ – dar vienu civiliniu atsakovu šioje byloje.

Tačiau, kadangi pastarasis apie tai ir apie šios dienos posėdį nebuvo informuotas, jame paskelbta savaitės pertrauka.

Sprendimas – rytoj

Nukentėjusiųjų advokatas prašė taikyti A.Statkevičiūtei ir nuo balandžio 1-osios įsigaliojusią įstatymų pataisą – stabdyti jos teisę vairuoti transporto priemonę, nes po įvykio iš teisiamosios paimtas tik vairuotojo pažymėjimas, o policijai užtenka pateikti ir kitą asmens dokumentą.

Prašyta taikyti teisiamajai ir laikiną teisių apribojimą į jai priklausantį turtą.

Pastarosios advokatė tikino, kad jos ginamoji po įvykio automobilio ir taip nevairuoja. Ir šis – vienintelis jai priklausantis turtas.

Savo sprendimą dėl minėtų nukentėjusiųjų advokato prašymo bylą nagrinėjanti teisėja planuoja skelbti rytoj.

Kiek ekspertų – tiek nuomonių?

Šiandien teismui pateiktos ir dvi naujos ekspertų išvados dėl tragedijos aplinkybių.

Nukentėjusiųjų advokatas pateikė naujus ekspertų skaičiavimus, kad A.Statkevičiūtės visureigis prieš susidūrimą važiavo 64-68 km/val. greičiu. Tačiau, autobuso vairuotojo parodymų, kad „Audi“ nebuvo jo aplenkusi, šiais skaičiavimais pagrįsti negalėta. Kaip ir įvertinti kitų jo parodymų – kad paauglys į pėsčiųjų perėją įbėgo.

Tuo tarpu teisiamosios advokatė pateikė privataus specialisto išvadą, kad visureigis susidūrė su pėsčiuoju ne toje vietoje, kaip teigia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas. Todėl keičiasi ir galimybė išvengti susidūrimo. Esą tai buvo neįmanoma.

Po tokios įvykių eigos jau prašymą teismui turėjo ir kaltinimą palaikantis prokuroras Mindaugas Šukys. Jis prašė, kad naujas ekspertų išvadas oficialiai įvertintų Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovas, kurio teiginiams šios prieštarauja.

Už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurį padarė blaivus vairuotojas, sukėlusį kito asmens mirtį, kuo yra kaltinama A.Statkevičiūtė, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.