Pasak prokuratūros, 33-ejų akmeniškis ir 48-erių šiaulietis kaltinami prieš dvejus metus iš Albanijos automobiliu atsivežę beveik 8 kilogramus kanapių.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019-ųjų kovą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai patikrino lengvąjį automobilį „Peugeot 206“, atvykusį į Lazdijų–Ogrodniki sienos perėjimo punktą.

Automobilio kėbule esančiose ertmėse pasieniečiai aptiko į aštuoniolika plastiko paketų supakuotų narkotikų. Vėliau nustatyta, kad kaltinamieji kanapes įsigijo Albanijoje.

„Vyrai į Albaniją vyko jau antrą kartą, tik šį kartą grįžo su siuntiniu. Kadangi šiaulietis kaltinamasis neturėjo vairavimo teisių, į kompaniją pasikvietė vairuojantį akmeniškį. Manoma, kad dar iki išvykimo į kelionę šiauliečiui pavyko gauti suklastotą vairuotojo pažymėjimą, todėl į kelionę išvyko jau su suklastotu dokumentu“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Teisėsaugos manymu, narkotikus vyrai įsigijo Albanijos sostinėje Tiranoje.

Anot prokuratūros, abu vyrai anksčiau yra ne kartą teisti, o vyresnysis šiaulietis šiuo metu atlieka kitą laisvės atėmimo bausmę.

Bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Procesas turėjo prasidėti pirmadienį ryte, bet teisėjas Peteris Cahillas (Piteris Kahilas) jį atidėjo bent iki antradienio.

Prokurorai prašė atidėti prisiekusiųjų parinkimą, kol kitas teismas svarsto, ar D. Chauvinui galima sugrąžinti kaltinimą trečiojo laipsnio nužudymu.

D. Chauvinas, kaip matyti vieno praeivio pernai gegužės 25 dieną nufilmuotame vaizdo įraše, ilgiau nei aštuonias minutes spaudė keliu G. Floydui kaklą, kol šis neteko sąmonės Mineapolio gatvėje.

Juodaodis G. Floydas buvo sulaikytas už tai, kad galimai atsiskaitė maisto prekių parduotuvėje padirbtu 20 JAV dolerių vertės banknotu.

Jo mirtis išprovokavo visoje šalyje naują pasipiktinimo rasizmu ir policijos brutalumu bangą.

„Liublino rajono teisme įvyko posėdis dėl Jegvenijaus Viktorovičiaus Prigožino ieškinio Aleksejui Navalnui garbės, orumo ir dalykinės reputacijos apgynimo klausimu. Teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies“, – sakoma pranešime.

Teismas nusprendė, kad A. Navalno pareiškimai, dėl kurių pateiktas ieškinys, yra įžeidžiantys ir neatitinka tikrovės. „Atsakovas įpareigotas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo pašalinti įžeidžiančius duomenis ir paskelbti paneigimą kanalu „Navalnyj Live“, publikuojant sprendimo baigiamąją dalį. Be to, Aleksejus Navalnas įpareigotas sumokėti Jevgenijui Viktorovičiui 500 tūkst. rublių (5,6 tūkst. eurų) kompensaciją už moralinę žalą ir valstybinę rinkliavą“, – paskelbė kompanija.

J. Prigožinas pateikė virtinę ieškinių A. Navalnui ir jo šalininkams, susijusių su opozicionierių pareiškimais socialiniuose tinkluose ir „YouTube“.

Spalį Europos Sąjunga paskelbė baudžiamųjų priemonių J. Prigožinui, pravardžiuojamam „Putino virėju“, nes jo įmonė „Concord“ tiekia maistą Kremliui. Jis kaltinamas remiantis privačią samdinių armiją „Wagner“ ir tokiu būdu pakertantis taiką karo draskomoje Libijoje.

59 metų J. Prigožinui JAV taip pat paskelbė sankcijų už kišimąsi į jų 2016 metų prezidento rinkimus ir už ryšius su „Wagner“, kaltinama samdinių siuntimu į konfliktų zonas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Robertas Kasnauskas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas koronavirusu sirgusį ir saviizoliacijos nesilaikiusį Šilutės rajono gyventoją pripažinti kaltu dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas vasario 4 dieną. Kaltinimai dėl saviizoliacijos nesilaikymo pateikti ankščiau laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų nuteistam ir lygtinai prieš terminą iš pataisos namų paleistam vyrui.

Tyrimo duomenimis, 30-metis Šilutės rajono gyventojas, žinodamas, kad sirgo COVID-19, ir būdamas įpareigotas laikytis karantino sąlygų, su dviem savo draugais vaikščiojo po Šilutės rajone esantį kaimą. Vyras buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie, žinodami, jog kaltinamasis nesilaiko saviizoliacijos taisyklių, liepė jam eiti namo.

Kitą dieną, tęsdami užsikrėtusio vyro patikrinimą, pareigūnai nuvyko į jo namus, tačiau kaltinamojo ten nerado.

Prokuroras prašo kaltinamajam skirti subendrintą 90-ies parų arešto bausmę.

Dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo kaltu jau pripažintas 73 metų šilutiškis. Teismas jam keturiems mėnesiams apribojo jo laisvę ir įpareigojo per visą bausmės laikotarpį be pareigūnų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas dar praėjusių metų gruodį, gavus informacijos, jog vyras, žinodamas, kad sirgo COVID-19 virusu ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų buvo įspėtas apie privalomąją saviizoliaciją, lankėsi Šilutės mieste esančiame prekybos centre, turgavietėje bei vaistinėje.

Be šių atvejų, Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorai kontroliuoja dar tris ikiteisminius tyrimus, pradėtus dėl saviizoliacijos taisyklių nesilaikymo.

Demaskavo pilietiški asmenys

A.Dankovskis šioje daugiau kaip metus nagrinėtoje byloje, kurią 2020-ųjų pradžioje Vilniaus teisėjai kaip karštą bulvę permetė kolegoms Kaune, kaltintas didelės vertės turto, įgyto nusikalstamu būdu, realizavimu bei neteisėtu pistoleto laikymu.

Šis didelės vertės turtas buvo 2016-ųjų sausį Briuselyje pavogta, patikslintais duomenimis, 114 tūkst. eurų vertės filmavimo technika – vaizdo kamera ir keturi objektyvai. Tokią patikslintą jos kainą, teismui atnaujinus šioje byloje įrodymų tyrimą, pateikdama šios filmavimo įrangos įsigijimo sąskaitą-faktūrą, nurodė Belgijos firmos, iš kurios ji buvo pavogta, savininkė, nepareiškusi A.Dankovskiui bei kartu su juo teistam žinomam vaizdo operatoriui ir režisieriui Nerijui Brokui jokio ieškinio. Greičiausiai dėl to, kad nuostolius jai atlygino draudikai.

Minėta filmavimo technika, teisėsaugininkų duomenimis, tėra tik dalis šią stambią vagystę įvykdžiusių nusikaltėlių grobio.

Stojęs prieš Kauno apylinkės teismą A.Dankovskis teigė gavęs ją iš asmens, kurio duomenis netyčia ištrynė. Esą šis jam paskambino, nes jis anksčiau tokią techniką nuomojo. Ir pasiteiravo, gal jis žino, kam šios reikėtų.

Bylos duomenimis, tokiomis aplinkybėmis 2018-ųjų vasarą ši filmavimo technika atsidūrė pas N.Broką. Šis teigė filmavęs iš A.Dankovskio gauta kino kamera vieną lenktynininką. Tačiau šis, kaip žadėjo, jam už tai nesumokėjo. Todėl jis, norėdamas pasidengti patirtus nuostolius, nuėjo į vieną filmavimo aikštelę, kur ir paaiškėjo, kad jo turimai įrangai trūksta tam tikrų dalių ar priedų. Apie tai jam pasakę šioje aikštelėje dirbę profesionalai, kurie išsiaiškino ir tai, kad N.Broko turima filmavimo technika yra vogta. Internete rasti duomenys rodė, kad Belgijoje. Buvo paskambinta ir tikrajai šio turto savininkei, kuri ir kreipėsi į Vilniaus teisėsaugininkus, pradėjusius šį ikiteisminį tyrimą.

Nerijus Brokas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šokiruojantis radinys miegamajame

Per kratą A.Dankovskio namuose aptikta tik dėžė nuo minėtos kino kameros. Jis teigė, kad po to, kai N.Brokas jam šią įrangą grąžino, savo ruožtu grąžinęs ją asmeniui, iš kurio buvo šią filmavimo techniką gavęs. Nustatyti pastarojo dėl jau minėto A.Dankovskio paaiškinimo, kodėl nebeturi jo duomenų, nepavyko.

Tačiau, atliekant kratą A.Dankovskio namuose, jų miegamojo seife rastas nelegaliai laikomas 9 mm kalibro pistoletas „FN Browning“, beje, taip pat pagamintas Belgijoje, ir 20 jam skirtų 9 mm kalibro „Luger“ šovinių.

A.Dankovskis tikino radęs šį ginklą krūmuose netoli namų, bevedžiodamas du savo šunis. Tiksliau maišelį su pistoletu rado vienas keturkojis. O, kadangi jau buvo vėlu, jis radinį parsinešė į namus, ketindamas pranešti apie šį policijai kitą dieną. Tačiau nespėjo, nes kitą dieną jo namuose pasirodė pareigūnai iš Vilniaus, atvykę daryti kratos.

Už neteisėtą disponavimą ginklais bei šaudmenimis numatyta net griežtesnė atsakomybė nei už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už didelės vertės nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Teismo slenkstį mynė ir sutuoktinė

Bylą teismui rengusiems Vilniaus teisėsaugininkams A.Dankovskis prisistatė Didžiojoje Britanijoje registruotos firmos vadovu. O jo sutuoktinė prašė Kauno apylinkės teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

Tačiau tokia išlyga, anot kaltinimą šioje byloje palaikiusios Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Mikalauskienės, galima tik tada, kai asmuo kaltinamas vienu nusikaltimu. Tai, kad laikė ginklą ir šovinius neteisėtai, A.Dankovskis pripažino pats. O, jeigu jis iš tikrųjų, kaip tikina, nežinojo, kad filmavimo technika, kurią bandė realizuoti, yra vogta, tai po to, kai N.Brokas jam šią grąžino ir nurodė dėl ko, jau abu tą žinojo, bet ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Žiauriai morališkai gailiuosi ir labai atsiprašau visos kino bendruomenės, kad taip nutiko.

Prokurorė siūlė skirti 40-mečiui N.Brokui penkių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų socialinių paslaugų ar kitose įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais arba nusenusiais asmenimis. O 38-erių A.Dankovskiui – 55 parų areštą, atidedant jo vykdymą trims mėnesiams ir skiriant intensyvią priežiūrą apykojės pagalba, bei įpareigojimą neišvykti be leidimo iš Kauno.

Prokurorė siūlė perduoti Ginklui fondui ir A.Dankovskio namuose rastą pistoletą bei šovinius. O kadangi byloje nėra jokio ieškinio, laikiną jo nuosavybės teisių apribojimą į turimus žemės sklypus – panaikinti.

Iškalbingi paskutiniai žodžiai

N.Broko advokatas Nerijus Strazdas prašė jo ginamąjį išteisinti, nes šis tik įtarė, bet nežinojo, kad gauta filmavimo įranga yra vogta. O, kai išgirdo tokius įtarimus, nusprendė ją grąžinti tam asmeniui, iš kurio gavo, o ne perduoti policijai, atsižvelgęs į šios įrangos kainą.

A.Dankovskio advokatas Sergejus Milovas taip pat teigė, kad jo ginamasis dėl nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo turi būti išteisintas, nes tai neįrodyta. O dėl neteisėto disponavimo pistoletu bei šaudmenimis jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, nes laikė šiuos, kaip ir priklauso, užrakinęs seife ir tik vieną parą, dėl ko niekam pavojaus nekilo.

„Aš pilnai palaikau savo gynėją ir prašau vadovautis jo teiginiais“, – suteikus teisę į paskutinį žodį pareiškė A.Dankovskis.

Artūras Dankovskis (kairėje) ir jo advokatas Sergejus Milovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Žiauriai morališkai gailiuosi ir labai atsiprašau visos kino bendruomenės, kad taip nutiko“, – per paskutinį žodį teigė N.Brokas.

Teisėjo gudrybė

Bylą nagrinėjęs teisėjas Dainius Ročys šiandien paskelbė, kad pripažįsta A.Dankovskį ir N.Broką padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Ir skyrė abiem už didelės vertės turto, įgyto nusikalstamu būdu, realizavimą po 6 tūkst. eurų baudą. O A.Dankovskiui už neteisėtą disponavimą ginklu bei šaudmenimis – dar ir 30 parų areštą, atidedant šio vykdymą trims mėnesiams, bet uždedant jam apykoję.

Be to, neteisėtai A.Dankovskio laikytas pistoletas bei šoviniai nebus jam grąžinti, o perduoti, kaip ir prašė prokurorė, Ginklų fondui.

Tačiau teisėjas A.Ročys tik iš dalies patenkino kitą prokurorės siūlymą – dėl laikino A.Dankovskio nuosavybės teisių apribojimo į turimus sklypus panaikinimo, byloje nesant jokio ieškinio. A.Ročys panaikino tik tokios teisės apribojimą į A.Dankovskiui priklausantį sklypą Palangoje. O dėl jį išgarsinusio sklypo Perkūno alėjoje priėmė kitokį sprendimą, dėl kurio A.Dankovskis atsidūrė spąstuose.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į minėtą sklypą, esantį Žaliakalnio kultūriniame draustinyje, pratęstas, kol A.Dankovskis sumokės jam skirtą 6 tūkst. eurų baudą. Tačiau, jeigu jis šį teisėjo A.Ročio nuosprendį skųs, tai jo įsiteisėjimas nusikels dar kažkuriam laikui, o tuo pačiu – ir laikinas A.Dankovskio teisių į šį sklypą apribojimas.

Vilniaus apylinkės teisme byla M. Šalčiūtei iškelta pagal LR ANK 505 str. 1 d. Tai kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas.

Teismo atstovė portalui delfi.lt teigė, kad byla M. Šalčiūtei iškelta už tai, jog ji Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė prašomų dokumentų už 2017, 2018 ir 2019 metus. 

Toks nusižengimas fiziniams asmenims gali užtraukti baudą nuo 80 iki 780 eurų.

Pakviesta į antradienį vykusį posėdį M. Šalčiūtė neatsiliepė ir jame nepasirodė, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

Per naujausią vadinamąjį maksi teismo procesą (Maxiprocesso) Mesinos mieste Sicilijoje prieš teisėją stojo 97 kaltinamieji. Procesas prasidėjo praėjus metams po vienos didžiausių kovos su mafija operacijų šioje pietinėje saloje. 

Byloje figūruoja du konkuruojantys mafijos klanai, veikiantys Tortoričio apylinkėse. Šis miestas įsikūręs salos šiaurės rytuose esančiame Nebrodžio nacionaliniame parke.

Visgi šių klanų įtakos zona apėmė gerokai didesnę teritoriją ir jie palaikė ryšius su liūdnai pagarsėjusia Palermo mafijos grupuote „Cosa Nostra“.

Kaltinamieji sistemingai ieškodavo tame regione žemės sklypų, kurių savininkai dar nebuvo pateikę paraiškų ES paramai gauti, o tada suklastodavo žemės nuosavybės dokumentus arba priversdavo savininkus pasirašyti su mafijos atstovais suklastotas žemės nuomos sutartis. 

Skelbiama, kad nuo 2013 metų išvien dirbę klanai iš Italijos žemės ūkio mokėjimo agentūros (AGEA), koordinuojančios ir skirstančios ES paramą, apgaule pasisavino daugiau kaip 10 mln. eurų išmokų už žemę, kuri jiems nepriklauso.

Dėl to buvo „padaryta labai rimtos žalos teisėtai ekonomikai, o sąžiningi naudotojai neteko didelių viešųjų išteklių“, rašė teisėjas, sankcionavęs 2020 metų sausį surengtą operaciją, per kurią buvo įvykdyta virtinė areštų ir konfiskuota daugiau kaip 160 žemės sklypų.    

Įgyvendinti sukčiavimo schemą padėjo buvęs AGEA darbuotojas, notaras ir privačių žemės ūkio paramos centrų, ruošiančių paraiškas paramai gauti, vadybininkai. Tie vadybininkai turėjo prieigą prie duomenų bazių, kuriose galėjo ieškoti informacijos apie potencialius žemės sklypus, taip pat išmanė, kaip veikia visa sistema.     

Pirmajame teismo posėdyje dalyvavo buvęs Nebrodžio nacionaliniame parko vadovas Giuseppe Antoci (Džuzepė Antočis) – garsus kovos su mafija aktyvistas, 2015 metais pristatęs žemės nuomos nuostatus, kuriais siekiama užkirsti kelią mafijos klanams vykdyti su žemės valdymu susijusį sukčiavimą.

Po metų mafija pasikėsino jį nužudyti.

G. Antoci parengtas protokolas vėliau imtas taikyti visoje šalyje.

„Prieš turtingą, įtakingą ir smurtaujančią žemės mafiją surengėme beprecedentę operaciją, todėl jie mėgino mane nužudyti“, – sakė G. Antoci antradienį.

„Be baimės pažvelgsiu jiems tiesiai į akis“, – pridūrė jis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio 12 dieną priėmė „LiTak-Tak“ palankų sprendimą.

Bendrovė vasario pradžioje kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama pasirašyti taikos sutartį, tačiau pastaroji, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, pasirinko kitą kelią ir apskundė teismo sprendimą, pranešė „LiTak-Tak“. 

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija pernai rugsėjį pripažino „LiTak-Tak“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė išvadą patvirtino spalio pradžioje. Kodėl komisija svarstė „LiTak-Tak“ atitikimą nacionaliniam saugumui, neskelbiama.

„LiTak-Tak“ teigimu, jos atstovai neturėjo galimybių nei susipažinti su sprendimo motyvais, nei pakomentuoti aplinkybių. Iš vėliau pateiktos informacijos tebuvo aišku, kad komisijai įtarimų sukėlė neįvardinto „LiTak-Tak“ partnerio ryšiai su Rusija bei sutartys, susijusios su įrangos tiekimu užsienio valstybei.

„Pati bendrovė neturi ir niekada neturėjo jokių ryšių su Rusija, o turint galvoje, kad „LiTak-Tak“ akcininkai yra Ukrainos piliečiai, tokie ryšiai apskritai neįmanomi, turint galvoje verslą, kuriuo mes užsiimame, ir geopolitinę situaciją. Tuo tarpu prekes į užsienio valstybę mes tiekėme nuo 2015 metų, kiekvienam sandoriui gavę visas reikalingas licencijas“, – pranešime sakė „LiTak-Tak“ direktorius Andrius Pečkys.

„Tokių licencijų išduota dvidešimt ir nė viena jų nekėlė klausimų specialiai komisijai, kurios sudėtyje yra ir Valstybės saugumo departamentas, inicijavęs patikros procedūrą“, – pridūrė jis.

„LiTak-Tak“ teigimu, teismas taip pat nurodė, kad įmonė veikia griežtai licencijuojamoje, kontroliuojamoje ir prižiūrimoje srityje, todėl saugumo institucijos turėjo galimybių tiek kontroliuoti jos veiklą, tiek uždrausti bet kokius abejonių keliančius veiksmus. 

A. Pečkio teigimu, siekdama išvengti bet kokių įtarimų ir abejonių, „LiTak-Tak“ nutraukė sutartį su įtarimų sukėlusia įmone bei atsisakė tiekimo į užsienio valstybę, nepaisant to, kad tiek vienu, tiek kitu atveju įmonė iki pat Vyriausybės nutarimo priėmimo turėjo galiojančias licencijas.

Ekonomikos ministerija bei strateginių prekių licencijų komisija, remdamasi VSD informacija, 2018 metais neleido „LiTak-Tak“ eksportuoti į Uzbekistaną prekių, skirtų civiliniams ir kariniams tikslams. Toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad „LiTak-Tak“ prekės gali patekti į Rusiją, su kuria Uzbekistanas palaiko glaudžius ekonominius ir karinius ryšius.

2009 metais įkurta „LiTak-Tak“ gamina ir modernizuoja oro eismo valdymo sistemas, radiolokatorius bei priešlėktuvines raketines sistemas. Nauja bendrovės gamykla veikia Keturiasdešimt Totorių kaime, Vilniaus rajone.

„LiTak-Tak“ pardavimo pajamos 2019 metais, palyginti su 2018-aisiais, smuko 3,8 karto iki 9,652 mln. eurų, bendrovė patyrė 1,709 mln. eurų grynųjų nuostolių (2018 metais – 3,006 mln. eurų grynasis pelnas).

„Pateiktas advokato [Vadimo] Kobzevo apeliacinis skundas dėl Navalno baudžiamosios bylos“, – sakoma pranešime.

Jame nurodoma, kad apeliacijos svarstymo data bus paskirta vėliau.

Teisėja Vera Akimova vasario 20 dieną nusprendė, kad A. Navalnas kaltas dėl šmeižto prieš vieną karo veteraną. A. Navalnas šį 94 metų vyrą ir keletą kitų žmonių savo „Twitter“ žinutėje pavadino „išdavikais“, kai jie pasirodė viename prokremliškame Konstitucijos pataisas reklamuojančiame vaizdo klipe.

V. Akimova įpareigojo A. Navalną sumokėti 850 tūkst. rublių (9,5 tūkst. eurų) baudą.

Tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus, pernai birželį iškėlė A. Navalnui bylą dėl veterano Ignato Artemenkos „garbės ir orumo įžeidimo“.

Tąsyk Tyrimų komitetas nurodė, kad minėtas veteranas viename reklaminiame vaizdo klipe pasisakė už pernai vasarą priimtas konstitucijos pataisas, atveriančias kelią prezidentui Vladimirui Putinui likti valstybės vadovo poste iki 2036 metų.

A. Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pavadino tą veteraną ir kitus klipe matomus asmenis „šalies gėda“, „žmonėmis, neturinčiais sąžinės“ ir „išdavikais“.

Opozicionierius savo kaltės nepripažįsta ir tvirtina, kad jo baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas.

2014 metais Maskvos teismas pripažino A. Navalną kaltu dėl sukčiavimo ir kosmetikos kompanijos „Yves Rocher“ lėšų grobstymo. Opozicionieriui buvo skirta pusketvirtų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Po A. Navalno apnuodijimo pernai vasarą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba (FSIN) apkaltino jį pažeidus 2014-aisiais paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, nes būdamas Vokietijoje, kur gydėsi dėl to apnuodijimo, jis neatvykdavo dukart per mėnesį užsiregistruoti tarnyboje.

Kremliaus kritikas buvo sulaikytas sausio 17 dieną vos atskridęs į vieną Maskvos oro uostą iš Vokietijos, o šis žingsnis daugelyje Rusijos miestų išprovokavo masines demonstracijas, per kurias saugumo pajėgos sulaikė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Dėl šio griežto protestų malšinimo policija buvo kaltinama įgaliojimų viršijimu ir nereikalingu smurtu.

Praėjusį mėnesį Maskvos teismas 2014-aisiais A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę pakeitė realia įkalinimo bausme ir nurodė įkalinti jį dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Kiek vėliau bausmė buvo sutrumpinta šešiomis savaitėmis, atsižvelgus į jo namų arešto sąlygomis praleistą laiką.

Nepriklausomo naujienų portalo tut.by žurnalistei Kaciarynai Barysevič teismas skyrė 6 mėn. laisvės atėmimo, o gydytojui Arciomui Sarokinui – dvejus metus laisvės atėmimo, iš jų vienus metus – lygtinai, per susirašinėjimo platformą „Whatsapp“ pranešė opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabas.

Jie buvo pripažinti kaltais medicininės informacijos apie Ramaną Bandarenką paskelbimu.

31 metų buvęs karys R. Bandarenka mirė lapkričio 12 dieną po konflikto viename Minsko rajonų. Žiniasklaidos pranešimuose buvo sakoma, kad lapkričio 11-osios vakarą jam išėjus į savo kiemą nepažįstami kaukėti žmonės atvažiavo nuimti nuo tvoros baltos ir raudonos spalvų juostelių. Kilo konfliktas, R. Bandarenka buvo pastumtas ir susitrenkė galvą, o vėliau ligoninėje mirė.

Jo žūtis sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Į atsisveikinimo su R. Bandarenka ceremoniją lapkritį susirinko tūkstančiai žmonių.

Tyrėjai vėliau teigė, kad R. Bandarenka buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida citavo gydytoją, kuris sakė, kad jo organizme alkoholio nerasta.

K  Barysevič ir A. Sarokinas suimti nuo lapkričio. Jiems grėsė iki trejų metų nelaisvės.

Baltarusijos generalinė prokuratūra anksčiau pranešė iškėlusi baudžiamąją bylą dėl R. Bandarenkos mirties, bet pažymėjo nenustačiusi, kad su aktyvisto kūno sužalojimu būtų susiję vidaus reikalų institucijų darbuotojai.

Baltarusijoje jau daugiau kaip pusę metų tęsiasi masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Minsko režimas ėmė malšinti tas demonstracijas, panaudodami gumines kulkas, ašarines dujas ir vandens patrankas. Šie saugumo pajėgų veiksmai pareikalavo kelių žmonių gyvybių. Tūkstančiai žmonių atsidūrė už grotų, o dar šimtai teigia, jog buvo kankinami sulaikymo vietose.

Europos Sąjunga pasmerkė R. Bandarenkos mirtį ir susidorojimą su protestuotojais paskelbdama sankcijų A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams.