Prokuroras paprašė teismo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 21 metų Rusijos seržantui Vadimui Šišimarinui, kuris prisipažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Teisiamasis per bylos nagrinėjimą Kyjive anksčiau ketvirtadienį paprašė jam atleisti, išsamiai nupasakojęs, kaip nušovė vieną civilį.

„Žinau, kad negalėsite man atleisti, bet vis tiek prašau jūsų atleidimo“, – teisme sakė V. Šišimarinas, kreipdamasis į nužudytojo žmoną.

Jis teisme prisipažino, kad nušovė vyrą, kai kartu su dar keliais rusų kariais atsitraukinėjo ir mėgino susijungti su savo daliniu Rusijoje.

Tuomet ši grupė karių pagrobė aptiktą civilinį automobilį „Volkswagen“.

„Norėjome patekti ten, kur buvo mūsų kariuomenė, ir grįžti į Rusiją“, – teigė V. Šišimarinas.

„Pakeliui važiuodami pamatėme žmogų. Jis kalbėjosi telefonu. Jis pasakė, kad mus išduos“, – pridūrė jis.

V. Šišimarinas pareiškė, kad kitas automobilyje sėdėjęs rusų karys „liepė man šauti“. Kaltinamojo teigimu, tas „nežinomas“ karys nebuvo jo vadas.

„Jis ėmė griežtu tonu sakyti, kad turėčiau šauti“, – teisme kalbėjo V. Šišimarinas.

„Jis pasakė, kad jei nešausiu, sukelsiu pavojų. Šoviau į jį iš nedidelio atstumo. Jis žuvo“, – pasakojo teisiamasis.

Teisėjai V. Šišimariną apklausė ukrainiečių kalba, o į rusų kaltinamajam, kilusiam iš Sibiro Irkutsko srities, vertė vertėjas.

Žmogžudystė buvo įvykdyta vasario 28 dieną netoli Čupachivkos kaimo, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

Tuomet kariai, atsitraukdami į mišką, paėmė į nelaisvę civilį gyventoją, bet jo nesužeidė, teigė V. Šišimarinas.

Paskui rusai „savanoriškai“ pasidavė Ukrainos pajėgoms.

„Ko jūs čia atėjote?“

Jaunatviškos išvaizdos karys, dėvėjęs mėlynai pilką megztinį su gobtuvu, posėdį stebėjo galva atsirėmęs į stiklą kaltinamųjų narve, kol Kateryna Šelipova davė parodymus apie savo vyro mirtį.

„Ko jūs čia atėjote, nuo ko mus norite išlaisvinti?“ – teisme kario klausė K. Šelipova, turėdama omenyje Maskvos teiginius, kad jos pajėgos išvaduoja Ukrainos teritorijas nuo „fašistinio režimo“.

„Ką jums padarė mano vyras?“ – sakė moteris ir pridūrė, kad sėmė vandenį iš šulinio, kai „išgirdo šūvį“.

Tada ji pamatė automobilį ir „jame sėdintį jauną vyrą su šautuvu“.

„Aš jį gerai prisimenu“, – apie V. Šišimariną kalbėjo K. Šelipova.

„Po penkių minučių pamačiau savo vyrą. Jis buvo negyvas, nušautas į galvą. Pradėjau labai garsiai šaukti“, – pasakojo moteris.

Pasak jos, incidentas įvyko apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Mano vyras buvo apsirengęs civiliniais drabužiais – paltu ir kelnėmis“, – pridūrė K. Šelipova.

Kitas automobilyje buvęs ir vėliau į nelaisvę paimtas Rusijos karys, 20-metis Ivanas Matysovas, per teismo posėdį teigė, kad trečias nežinomas automobilyje buvęs kariškis „įsakmiu tonu“ šaukė V. Šišimarinui, kad šis nušautų civilį gyventoją.

Abu kariai – I. Matysovas ir V. Šišimarinas – pareiškė, kad trečiasis vyras nebuvo aukštesnio rango karininkas, todėl teisiamasis neprivalėjo vykdyti įsakymo šaudyti.

Trečiadienį Kremlius pareiškė, kad nebuvo informuotas apie šią bylą. V. Šišimarino advokatas nurodė, kad jis neturėjo jokių kontaktų su rusų pareigūnais.

Artimiausiu metu Ukrainoje turėtų būti teisiami ir kiti Rusijos kariai. Kyjivas teigia nuo Rusijos invazijos pradžios iškėlęs tūkstančius bylų dėl karo nusikaltimų.

 V. Putinas „ir visi, kurie susiję su šiais siaubingais karo nusikaltimais“, turi būti paraukti atsakomybėn, teigė L. Truss trečiadienį stočiai „Times Radio“, atsakydama į atitinkamą Ukrainos parlamentaro Oleksijaus Hončarenko klausimą. „Jei tribunolas padės tai padaryti, Didžioji Britanija tikrai svarstys jį paremti“, – pridūrė politikė.

Anot L. Truss, ji apie tai jau kalbėjo su Ukrainos vyriausybe. „Mes esame atvirti tribunolo idėjai“, – sakė ministrė.

Londonas esą nori, kad „efektyviausiu būdu“ baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti tie, kas vykdė karo nusikaltimus – prievartavimus, seksualinį smurtą ir beatodairiškas atakas prieš civilius.

L. Truss pabrėžė, kad Londonas jau glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu. „Mes nusiuntėme paramą į Ukrainą, kad padėtume rinkti įrodymus – nuo liudininkų apklausų iki vaizdo įrašų“, – sakė ji.

21 metų Vadimas Šišimarinas teisiamas dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose.

Bylą nagrinėja Kyjivo Solomjankos rajono teismas.

Kariui iš Irkutsko srities Sibire gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

Teisiamasis pripažino savo kaltę.

Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl jam iškeltų kaltinimų, V. Šišimarinas atsakė: „Taip.“

„Jis supranta, kuo yra kaltinamas“, – naujienų agentūrai AFP kiek anksčiau sakė V. Šišimarino advokatas Viktoras Ovsianikovas, neatskleidęs, kokios pozicijos laikysis gynyba.

Ukrainos pareigūnai sako, kad V. Šišimarinas bendradarbiauja su tyrėjais ir pripažįsta incidento, įvykusio praėjus vos keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos pradžios, faktus.

Pasak prokurorų, V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo atakuota.

Po atakos V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai pavogė automobilį ir važiuodami netoli Šupachivkos kaimo Sumų regione sutiko kelio pakraščiu dviračiu važiavusį 62 metų vyrą.

„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – nurodė prokuratūra.

Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų.

Tuomet V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė į civilį iš Kalašnikovo automato.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

„Aiškus signalas“

Gegužės pradžioje Ukrainos pareigūnai pranešė apie V. Šišimarino suėmimą, tačiau tąsyk nepateikė išsamesnės informacijos. Buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame šis karys sakė, jog atvyko kovoti į Ukrainą, kad „finansiškai paremtų savo motiną“.

Savo veiksmus jis paaiškino taip: „Man buvo įsakyta šauti. Aš šoviau į jį vieną kartą. Jis nukrito, ir mes tęsėme kelionę.“

Pasak kario advokato V. Ovsianikovo, ši byla sudėtinga.

„Tai pirmoji tokia byla Ukrainoje su tokiu kaltinamuoju aktu. Nėra atitinkamos teisinės praktikos ar nuosprendžių tokiose bylose. Mes tai išspręsime“, – sakė jis.

Pasak V. Ovsianikovo, jis nepastebėjo jokių valdžios institucijų daromų teisių pažeidimų.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova virtinėje įrašų socialiniame tinkle „Twitter“ pabrėžė šios bylos svarbą jos šaliai.

„Atliekame daugiau kaip 11 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų ir turime jau 40 įtariamųjų“, – sakė ji.

„Šiuo pirmuoju teismo procesu mes siunčiame aiškų signalą, kad kiekvienas nusikaltėlis, kiekvienas asmuo, kuris įsakė vykdyti nusikaltimus Ukrainoje arba padėjo juos vykdyti, neišvengs atsakomybės“, – pabrėžė generalinė prokurorė.

Ketvirtadienį prieš teismą turėtų stoti dar du rusų kariai, kaltinami apšaudę raketomis civilinę infrastruktūrą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.

Pasak pranešimo, tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pateiktą apeliacinį skundą dėl šių metų vasarį paskelbto Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimu prokuroro ieškinys dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų buvo atmestas, tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį tenkino prokuroro prašymus dėl aktualių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Lietuvos apeliacinis teismas nuo sudarymo momento pripažino niekinėmis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir bendrovės „Profarma“ viešojo pirkimo-pardavimo sutartį bei susijusią uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bona diagnosis“ sudarytą sutartį.

Prokuratūra praneša, kad teismas taip pat nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pernai sausį Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia NVSPL sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl daugiau kaip pusės milijono greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo už bendrą daugiau nei 6 mln. eurų sumą ir valstybės naudai priteisti 4 mln. 142 tūkst. 600 eurus.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų vertinimu, minima pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta neieškant kito tiekėjo, neįvertinus kitų pasiūlymų, sutikus su bendrovės pasiūlyta kaina ir dėl to sumokėjus ženkliai daugiau nei rinkos įkainiais. Pasak prokurorų, tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas ir neracionaliai panaudotos valstybės biudžeto lėšos.

21 metų Vadimas Šišimarinas buvo atvežtas į parengiamąjį teismo posėdį; jis kaltinamas neginkluoto 62 metų civilio nužudymu, rodo vietos žiniasklaidos išplatinta filmuota medžiaga.

Ukrainos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad V. Šišimarinas, nuskusta galva ir vilkintis pilkos ir mėlynos spalvos drabužį su gobtuvu, buvo pasodintas į kaltinamųjų suolą už stiklinės pertvaros.

Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

Šis teismo procesas yra svarbus momentas Ukrainai, kurioje Rusijos pajėgos kaltinamos nuo vasario 24 dienos nužudžiusios šimtus civilių.

V. Šišimarinas kaltinamas šaudęs iš automatinio šautuvo pro automobilio langą ir nužudęs civilį, kad šis negalėtų tapti automobilio vagystės liudininku, anksčiau šią savaitę pranešė Ukrainos prokurorai.

Prokuroras Jaroslavas Uščapivskis portalui „Ukrayinska pravda“ sakė, kad V. Šišimarinas pripažino savo kaltę ir sutiko bendradarbiauti su tyrėjais.

Vasario 28 dieną, po to, kai šiaurės Ukrainoje buvo smogta jo vilkstinei, V. Šišimarinas kartu su keturiais kitais kariais pabėgo ir pavogė automobilį prie Čupachivkos kaimo, teigia Ukraina.

Vyras mirė vietoje, vos už keliasdešimties metrų nuo savo namų.

Pasak prokurorų, civilis, kurio pavardė nenurodoma, tuo metu, kai įvyko įtariama vagystė, kelkraščiu važiavo dviračiu netoli savo namų.

„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame prokurorės Irynos Venediktovos biuro pareiškime.

„Vyras mirė vietoje, vos už keliasdešimties metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Vakarų šalys ne kartą kaltino Rusijos karius karo nusikaltimais Ukrainoje. Ketvirtadienį JT Žmogaus teisių taryba per posėdį, kurį boikotavo Rusija, didele balsų dauguma nubalsavo ištirti kaltinimus dėl žiaurumų Kyjivo, Černigivo, Charkivo ir Sumų regionuose.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) komandos taip pat tiria galimus masinius žiaurius nusikaltimus, be kita ko, ir Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur balandžio mėnesį buvo rasta mažiausiai 20 kūnų.

Su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi VU, penktadienį pranešė teismas.

VDAI tokį sprendimą priėmė 2021-ųjų birželio 8 dieną, gavusi anoniminį skundą ir atlikusi tyrimą dėl galimo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimo.

Vilniaus universiteto rektoriaus 2020-ųjų birželio 23 dienos įsakymu buvo nustatyta studentų nuotolinių atsiskaitymų tvarka bei priemonės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, siekiant užtikrinti atsiskaitančių asmenų sąžiningą elgesį.

Šiame dokumente nustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 laikotarpiu bus tvarkomi šie asmens duomenys: stebėjimo nuotraukos, veido biometriniai duomenys, egzamino garso įrašas (kai garso lygis viršija nustatytą ribą). Studentas, nesutinkantis su tokiu duomenų tvarkymu, gali kreiptis į akademinio padalinio vadovą su prašymu nukelti atsiskaitymą.

Vilniaus universiteto tvirtinimu, vykdant nuotolinius atsiskaitymus, užtikrinti akademinės etikos reikalavimus ir sąžiningą studentų konkurenciją be nuotolinių sąžiningumo stebėjimo priemonių būtų praktiškai neįmanoma, todėl, suderinus su studentų organizacijomis nestabdyti aukštojo mokslo proceso, buvo priimtas sprendimas įdiegti ir naudoti nuotolinio atsiskaitymo sąžiningumo užtikrinimo priemonę – veido atpažinimo funkciją.

Su tuo nesutinkantiems studentams buvo sudaryta galimybė kreiptis į akademinio padalinio vadovą su prašymu nukelti atsiskaitymą.

Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, konstatavo, kad VU pasirinkimą atsiskaitymus organizuoti taikant veido atpažinimo funkciją lėmė ne įstaigos siekis patogumo ar ekonomiškumo, o būtinybė dėl šalyje kilusios pandemijos.

Teismo nuomone, VDAI sprendimas nedelsiant nutraukti studentų biometrinių duomenų tvarkymą negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikinamas, o VU skundas patenkinamas.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Būtent tokį faktą J.Deppas patvirtino teismo posėdyje, kuriame buvo aptariamos ir priežastys, dėl kurių aktorius iš šeštosios minėto filmo dalies buvo pašalintas.

Ne vienerius metus tebesitęsianti byla dėl buvusios J.Deppo žmonos Amber Heard šmeižto ėmė griauti aktoriaus karjerą dar 2016 m., kai moteris padavė jį skyryboms ir apkaltino prieš ją smurtavus.

2018 m. gruodį A.Heard kreipėsi ir į laikraštį "The Washington Post". Straipsnyje ji nurodė, kad aktorius prieš ją smurtavo ne kartą. Prasidėjo kalbos ne tik apie fizinį, bet ir psichologinį smurtą.

J.Deppo karjera nuo pat poros skyrybų pradžios pamažu ėmė byrėti į šipulius. Jo nebekvietė ne tik į "Karibų piratus". Aktoriaus atsisakė ir kiti prodiuseriai bei režisieriai.

Kai tai atsitiko, aš pralaimėjau.

Jis buvo pašalintas ir iš filmo "Fantastiniai gyvūnai", kurio dviejose dalyse atliko Gellerto Grindelwaldo vaidmenį. Naujausioje šio filmo dalyje J.Deppą pakeitė aktorius Madsas Mikkelsenas.

"Kai tai atsitiko, aš pralaimėjau. Nesvarbu, koks bus šio teismo rezultatas, aš su tuo gyvensiu likusias savo dienas. Padaviau ją į teismą dėl šmeižto, kuriuo ji sužlugdė mano gyvenimą", – paaiškino J.Deppas.

Tačiau "Karibų piratuose" J.Deppo atliekamas kapitono Jacko Sparrow vaidmuo veikiausiai yra sėkmingiausias iš visų filmo juostų, kuriose aktorius filmavosi.

Vieno teismo metu J.Deppas užsiminė, kad nors jo šiame filme ir nebebus, filmo kūrėjai vis tiek uždirbs pinigų, kadangi ir toliau pardavinės J.Sparrow lėles, marškinėlius, puodelius ir kitus suvenyrus.

"Pone J.Deppai, jei "Disney" atvyktų pas jus su 300 milijonų dolerių ir milijonu alpakų, niekas šioje žemėje nepriverstų jūsų grįžti ir dirbti su "Disney" prie filmo "Karibų piratai"? Ar tikrai?" – aktoriui klausimą uždavė tyrėjas Benas Rottenbornas.

J.Deppas patvirtino, kad tai yra tiesa.

Panašu, kad kapitono J.Sparrow dienos suskaičiuotos, tačiau daugeliui šis J.Deppo vaidmuo vis tiek išliks nepakeičiamu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovas Audris Kutrevičius BNS patvirtino, kad teismas gavo skundą ir jį perduos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

VAAT balandžio 7 dieną atmetė „Belaruskalij“ skundą Vyriausybei ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai.

Teismas konstatavo, kad „Belaruskalij“ turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.

Į JAV ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ sausį teismui apskundė Vyriausybės ir komisijos sprendimus, pagal kuriuos „Lietuvos geležinkeliams“ buvo nurodyta nuo vasario 1-osios nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl jos trąšų tranzito per Lietuvą, nes ji neatitinka šalies saugumo interesų.

Europos Sąjungai (ES) kovo 2 dieną pritaikius sankcijas „Belaruskalij“, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą per šalį nebėra svarbus.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsėsi dar beveik tris mėnesius po to, kai pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos šiai įmonei. Šis tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. 

Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų, kurias Klaipėdos uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.  

Pagal 6A alternatyvą nauja linija bus tiesiama ten, kur iki šiol nebuvo geležinkelio – nuo Jiesios stoties aplenkiant Marijampolę ir Kalvariją bei nutolus nuo Kazlų Rūdos. Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis, pranešė Susisiekimo ministerija.

Jos teigimu, alternatyva pasirinkta atsižvelgus į daugumos gyventojų nuomonę.

Tuo metu Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška sako, kad ministerija neatsižvelgė į savivaldybės pasiūlymus ir todėl ji teikia skundą teismui. 

„Savivaldybė skundžia Susisiekimo ministerijos atsakymą dėl teritorijų planavimo procedūros, kurioje, mūsų nuomone, nebuvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymus“, – BNS sakė M. Varaška.

Anot mero, pagal 6A alternatyvą teritorijoje tarp būsimo geležinkelio ir automagistralės „Via Baltica“ atsiduria gyvenvietės ir ūkininkų žemės. Tuo metu savivaldybė siūlė vėžę statyti kuo arčiau „Via Baltica“, numatant  bent vieną tiesioginę nuovažą, taip pat sustabdyti projektą, kol bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Tačiau, pasak M. Varaškos, ministerija nereagavo į savivaldybės pasiūlymus, o teismo prašoma koreguoti „Rail Baltica“ projektą, kitaip žadama bylinėtis su Vyriausybe dėl žalos atlyginimo.

„Vieni prašymai susiję su pačiu „Rail Balticos“ vėžės techninio projekto ir koncepcijos koregavimu – ar tai galima daryti, o jeigu tai niekaip nebus koreguojama ir liks toks variantas, kurį mes pamatėme kovo 10 dieną, tai tada, matyt, kitame teisme teiksime Vyriausybei civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu sprendinys bus patvirtintas jos nutarimu“, – sakė Kazlų Rūdos meras.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis BNS teigė, kad miesto gyventojai pritarė būtent 6A alternatyvai – tai įrodo mero inicijuotos apklausos rezultatai.

„Kaip esame informuoti, Kazlų Rūdos mero inicijuotoje savivaldybės šiemet vykdytoje gyventojų apklausoje šiai alternatyvai pritarė kiek daugiau nei 74 proc. gyventojų. Teismas dar net nėra priėmęs šio Kazlų Rūdos mero skundo, bet galimi teismo sprendimai gali stabdyti ir vilkinti šį strateginį tarpvalstybinį projektą“, – sakė jis.

Kazlų Rūdos mero inicijuotoje savivaldybės šiemet vykdytoje gyventojų apklausoje šiai alternatyvai pritarė kiek daugiau nei 74 proc. gyventojų.

M. Varaška patvirtino, kad tokia apklausa iš tikrųjų vyko, tačiau, pasak jo, iš dviejų blogybių teko rinktis mažesnę, o dabartinė alternatyva pasirinkta tik dėl to, kad kitai žmonės prieštaravo dar labiau.

„Taip, buvo vykdyta apklausa, žmonių klausta, kuriai alternatyvai – 3A ar 6A – jie pritartų. 6A pasirinkta tik todėl, kad nebūtų 3A. Pasirinkta mažesnė blogybė ir turime padaryti viską, kad ta blogybė būtų dar mažiau bloga. Apklausą vykdėme konstruktyviai, nes galėjome įdėti trečią atsakymo variantą, jog nepritarti nė vienai, tai ją tikriausiai būtų pasirinkę dauguma žmonių“, – kalbėjo M. Varaška.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius BNS patvirtino, kad gegužės 10-ąją teismas gavo savivaldybės skundą, tačiau jis dar nepriimtas, – juo prašoma panaikinti ministerijos sprendimą ir pakartotinai svarstyti savivaldybės pasiūlymus.

Balandžio 15-ąją ministerija pranešė, kad tiesiant „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki sienos su Lenkija, pasirinktos dvi maršruto alternatyvos. Viena jų yra nauja 85 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ trasa, aplenkianti Kalvariją ir Marijampolę, prie Vinčų grįžtanti prie esamo geležinkelio, toliau einanti šalia Kazlų Rūdos, per Jūrę, Mauručius, šalia Garliavos ir link Jiesios geležinkelio stoties.

Antroji alternatyva – 78 kilometrų ilgio trasa, aplenkianti Mockavą, Marijampolę, einanti šalia Garliavos link Jiesios. Naujas dvikelis būtų tiesiamas per naujas teritorijas panaudojant tik nedidelį esamo geležinkelio ruožą.

„Jau yra pasirinkta 6A, nors tai neviešinta, prieš penkias dienas patvirtinta alternatyva. Mums neliko kitų kelių, kaip tik kreiptis į teismą“, – BNS sakė Kazlų Rūdos meras M. Varaška.

Pasak mero, valstybei priimtiniausias „Rail Baltica“ maršrutas gali kritiškai paveikti žemės ūkio naudmenas ir gyvenamąsias teritorijas, dėl to būtina įvertinti galimą žalą ūkiui ir žmonėms ilgalaikėje perspektyvoje.

„Norisi, kad dėl to būtų tariamasi ant stalo pasidėjus ne tik magistralės planą, bet ir savivaldybės bendrąjį planą“, –  sakė meras.

Pasak ministerijos, pasirinktos 6A alternatyvos sprendiniai toliau bus detalizuojami, atsižvelgiant į gyventojų siūlymus, ar ji  nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei išlaiko „Rail Baltica“ parametrus. Tik po to bus formuojami konkretūs žemės sklypai, o juos planuojama viešinti trečiąjį ketvirtį.

Ruožo projektą rengė bendrovės „Sweco Lietuva“ ir Vokietijos „DB Engineering & Consulting“, kurios visuomenei kovą pristatė keturias trasos alternatyvas nuo Jiesios geležinkelio stoties iki Lietuvos sienos su Lenkija.

Nauja siauroji „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno veikia nuo 2015 metų, tačiau ją reikia ištiesinti Lietuvai, Latvijai ir Estijai priėmus sprendimą dėl naujų parametrų, pagal kuriuos keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti iki 249 km per valandą greičiu.

„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.

Nustatyta, kad 48 metų S. K. dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) atėmė gyvybę kitam žmogui, antradienį pranešė teismas.

Bylos duomenimis, pernai balandžio 10 dieną, apie 15 val., Akmenės rajone esančiame kaime A. R., gyvenamojo namo virtuvėje per konfliktą su namo šeimininku, ranka sudavė sėdinčiam savo draugui du smūgius į veidą. Vyrui buvo prakirsta lūpa, sumuštos dantenos.

Dėl to atsirado kraujavimas ir, nevykstant natūraliam kraujo krešėjimui dėl nukentėjusiojo ligų ir intoksikacijos alkoholiu laipsnio, sužalojimai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. Po kelių valandų nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Po šios nelaimės be tėvo liko trys A. R. vaikai, vienas jų mažametis.

Kaltinamasis S. K. nagrinėjant bylą teisme kaltu prisipažino visiškai. Vyras teigė, kad su A. R. buvo pažįstamas daugiau nei 30 metų, gerai su juo sutardavo, nuolat susitikinėdavo, padėdavo vienas kitam darbuose.

Anot jo, lemtingąją dieną jis su draugu gėrė degtinę. Beveik išgėrus butelį degtinės ir toliau nusprendus gerti alų, S. K. žodžiais, jis nusprendė supjaustyti sūrį. Tada, anot jo, ir kilo konfliktas, nes draugas jam papriekaištavo, kad ne taip supjaustė sūrį.

Kaltinamojo teigimu, per konfliktą jis atsistojo ir ranka sudavė du kartus sėdinčiam A. R. į veidą.

S. K. teigė būdamas pas draugą nepastebėjęs, kad per šį laiką jis silptų, nepagalvojo, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Suduodamas du smūgius delnu draugui į veidą, kaltinamojo tvirtinimu, jis galvojo, kad gali A. R. sužaloti, bet tikrai nesitikėjo, kad nuo šių smūgių pastarasis gali mirti. Baigus gerti alų, kaltinamojo žodžiais, jis nuvedė draugą į kambarį, ir paguldė jį į lovą, o pats išėjo namo.

Ryte pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, jie pranešė, kad A. R. mirė. Ši žinia jį labai nustebino. Kaltinamasis teismui teigė, kad anksčiau su A. R. išgerdavo, susistumdydavo, tačiau nesimušdavo. Anot jo, tai buvo antras kartas, kai sumušė draugą.

Kaip teigė kaltinamasis, prieš tai taip pat buvo sumušęs draugą, už ką ir buvo nuteistas.

S. K. teismui teigė, kad labai blogai vertina savo poelgį, gailisi sudavęs draugui tuos smūgius – jam labai gaila draugo, dėl visko kaltas alkoholis. Teismui pažadėjo atsiprašyti draugo vaikų.

Kaip pažymėjo teismas, negalima teigti, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartotas intensyviai.

„Smūgiai buvo suduoti delnu, o ne kumščiais ar kojomis, o taip pat nebuvo panaudoti jokie kieti daiktai ar įrankiai, palengvinantys pavojingų sveikatai sužalojimų padarymą, teismo įsitikinimu, akivaizdu, kad jais nebuvo siekiama sukelti sužalojimų, pavojingų nukentėjusiojo gyvybei“, – paskelbė teismas.

Kaip pabrėžė teismas, byloje nėra duomenų, kad S. K., suduodamas delnu į veidą nukentėjusiajam, galėjo numatyti, jog A. R. nuo tokių smūgių gali mirti.

Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Teismo tvirtinimu, akivaizdu, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. K. nusprendė nereikšmingą konfliktą tarp jo ir A. R. išspręsti smurtu, būdamas blaivus, tikrai nebūtų daręs.

Nukentėjusiesiems iš S. K. priteista daugiau kaip 37 tūkstančiai eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondui – 1028 eurų.

Siekiant užtikrinti priteistus civilinius ieškinius, Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į nuteistojo S. K. turtą,(butą ir kitą turtą) pratęsė (uždraudžiant šiuo turtu disponuoti) iki bus atlyginti (išieškoti) šiuo nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.