LVAT išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, kad apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos. Kaip sprendime nurodė teismas – apribojimai, apsunkinantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės gauti vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų įgyvendinimą, turi būti įtvirtinti įstatyme.

LVAT taip pat pripažino, kad sveikatos apsaugos ministras nėra kompetentingas priimti sprendimą dėl vaistinio preparato išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, nes tokia jo teisė taip pat tiesiogiai nenustatyta įstatyme. Vaistinio preparato išbraukimu iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno yra sukeliamos pasekmės ne tik vaistinių preparatų tiekėjams, pagal kurių prašymą vaistiniai preparatai įrašyti į šį kainyną, bet ir pacientams, nes ribojama jų teisė įsigyti vaistinį preparatą, kurio kaina yra priimtinesnė.

Teismas sprendime konstatavo ir tai, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos apskaičiavimo tvarkos nustatymas priskirtas Vyriausybės kompetencijai. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad, nurodydamas konkrečią duomenų bazę, kuria turi būti vadovaujamasi apskaičiuojant bazines kainas, taip pat nurodydamas, jog apskaičiuojant bazines kainas vadovaujamasi ne tik Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamomis, tačiau ir didmeninėmis kainomis, taip pat nustatydamas konkretų duomenų ėmimo laikotarpį, sveikatos apsaugos ministras viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, pažymima LVAT teismo pranešime.

LVAT nusprendė, kad sveikatos apsaugos ministras neturėjo teisės poįstatyminiame teisės akte įtvirtinti sankcija teismo pripažintų nuostatų, įpareigojančių grąžinti į PSDF biudžetą tam tikrą išlaidų sumą, jei dėl tiekimo sutrikimo vaistinis preparatas buvo išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno ir dėl to padidėjo kitų tos grupės vaistinių preparatų bazinė kaina bei PSDF biudžeto išlaidos jiems kompensuoti.

Teismas nusprendė, kad neteisėtais pripažintos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalys neteks galios šių metų gruodžio 31 d. teismo sprendimą paskelbus Teisės aktų registre. Tokį sprendimą teismas motyvavo būtinybe sudaryti objektyvias galimybes sureguliuoti teisinius santykius, kad nebūtų sutrikdytos kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūros, taip sudarant prielaidas apsunkinti ar iš esmės paneigti asmenų galimybes įgyvendinti iš Konstitucijos bei įstatymų kylančias teises į sveikatos apsaugą.

Nors antradienį planuota paskelbti sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, teisėja Jolanta Ramonienė pranešė, jog „teismui kilo abejonių ir neaiškumų“, kurių neišsiaiškinus nėra galimybės padaryti pagrįstų išvadų.

„Tai trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl siekiant išsiaiškinti aplinkybes, būtina atnaujinti įrodymų tyrimą“, – sakė teisėja.

R. Alijevas teisiamas dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, įtariant, kad jis jungėsi prie buvusios žmonos Godos Alijevos socialinių tinklų paskyrų.

Pasak teisėjos, būtina nustatyti, kokiam vartotojui buvo suteiktas IP adresas.

Kitą posėdį byloje teismas paskyrė lapkričio 12 dieną, į jį bus kviečiami bendrovės „Tele 2“ atstovai.

Bylos duomenimis, pernai rugpjūčio pradžioje R. Alijevas pasinaudojo buvusios žmonos Godos Alijevos prisijungimo duomenimis ir jai nežinant be jos leidimo neteisėtai prisijungė prie jos feisbuko paskyros, o vėliau – prie elektroninio pašto.

Jis kaltinimus neigia.

R. Alijevo ir G. Alijevos santuoka Kauno apylinkės teisme nutraukta pernai liepą.

34-erių R. Alijevas yra žaidęs „Juventus“, „Šiaulių“, „Pieno žvaigždžių“ ir kituose Lietuvos bei užsienio krepšinio klubuose.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Prokurorė suėmimą siūlė pratęsti dar trims mėnesiams, tačiau teismas skyrė trumpesnį terminą.

Išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, teismas konstatavo, kad Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas suėmimo pagrindas, kuriuo remiantis iki šiol buvo suimtas įtariamasis, neišnyko.

„Tačiau atsižvelgęs į teismo posėdžio metu išsakytus įtariamojo ir gynėjo argumentus, galimą ikiteisminio tyrimo eigą, suėmimo trukmę, teismas konstatavo, kad prokurorės prašomas taikyti kardomosios priemonės terminas yra per ilgas, todėl suėmimą pratęsė dviejų mėnesių laikotarpiui“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.

Prokurorė Vilma Vidugirienė prašė A. Paleckio suėmimą pratęsti maksimaliam trijų mėnesių terminui, tačiau pakomentuoti motyvus ji atsisakė.

Kaltinimus neigė

Į Kauno apygardos teismą dėl suėmimo pratęsimo antradienį atvesdintas šnipinėjimu kaltinamas Algirdas Paleckis neigia padaręs kažką nusikalstamo.

„Kad aš esu aš? Kad aš esu laisvas žmogus? Kad aš galiu važiuoti, kur noriu?“ – paklaustas, ar pripažįsta jam pareikštus įtarimus, žurnalistams sakė A. Paleckis.

Jis sakė, kad jo laikymo sąlygos šiek tiek geresnės, jam kartą per mėnesį leidžiama susitikti su šeimos nariais.

„Sveikata pakenčiama“, – sakė jis.

Teismas sprendimą, ar pratęsti A. Paleckiui kardomąją priemonę, skelbs vėliau antradienį.

Prokurorė prašo suėmimą pratęsti maksimaliam trijų mėnesių terminui, tačiau pakomentuoti motyvus ji atsisakė.

„Visi argumentai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, tas, kas yra paskelbta ir kiek yra oficiali prokuratūros pozicija paskelbta, tiek ir skelbiama, daugiau jokių duomenų aš jums nekomentuosiu“, – žurnalistams po posėdžio sakė Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė.

„Prokuratūra neprivalo informuoti nė apie vieną atliekamą ikiteisminio tyrimo veiksmą ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbiami“, – sakė ji.

Atvažiavo palaikyti V. Titovas

Antradienį jo palaikyti į teismą atvyko apie šešiolika žmonių.

„Man atrodo, kas čia vyksta pas mus teismuose, aš manau, mūsų teismą reikia reformuoti ir aš manau, kad A. Paleckis – nekaltas žmogus ir jeigu būtų kokie tai įrodymai, seniai prokuratūra būtų pateikusi. O taip laikyti jau metai žmogų – gėda man už tokį teisingumą“, – žurnalistams sakė klaipėdietis politikas Viačeslavas Titovas.

V. Titovas yra teismo pripažintas kaltu dėl partizanų vado Adolfo Ramanusko-Vanago paniekinimo, jam paskirta 10 tūkst. eurų bauda.

Aš manau, kad A. Paleckis – nekaltas žmogus ir jeigu būtų kokie tai įrodymai, seniai prokuratūra būtų pateikusi.

Jis sakė iš Klaipėdos atvažiavęs su dar maždaug penkiais asmenimis morališkai palaikyti A. Paleckį.

„Metus laikyti – Jėzau, už ką? Kokios čia gali būti paslaptys? Degtukų dėžutė mato iš kosmoso, kur padėta, oi paslaptys, man juoką kelia“, – sakė Vytautas Šustauskas.

Į posėdžių salę prieš posėdį užėję palaikytojai sakė jį palaikantys ir perdavė palaikymą iš Klaipėdos, Naujosios Vilnios gyventojų.

A. Paleckis suimtas laikomas nuo 2018 metų spalio, kaskart pratęsiant suėmimo terminą trims mėnesiams.

Jis kartu su neįvardijamų „tinklu asmenų“ įtariamas neteisėtai rinkęs informaciją Rusijai apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, kitus duomenis.

Teisėsauga apie vykstantį tyrimą pranešė pernai gruodį ir iki šiol beveik neteikia informacijos apie bylą.

Tyrime figūruojantys asmenys įtariami Rusijos FSB pavedimu rinkę informaciją apie Lietuvos pareigūnus, prokurorus, teisėjus, prisidėjusius prie 1991 metų Sausio 13-osios bylos tyrimo, taip pat rinkę kitus duomenis.

Konkurso laimėtojas turės pastatyti septynių aukštų pastatą su antstatu, požemine automobilių aikštele, įrengti kelius ir pėsčiųjų takus, pranešė Teismų administracija.

Naujame pastate įsikurs Vilniaus regiono apylinkės, Vilniaus apygardos teismas ir Nacionalinė teismų administracija.

Toks konkursas jau buvo paskelbtas birželį, bet rugsėjo pradžioje nutrauktas.

Tuomet Nacionalinė teismų administracija tvirtino, kad iš potencialaus konkurso dalyvio gauta pretenzija dėl kvalifikacinių reikalavimų.

Pakoregavus pirkimo dokumentus, konkursas paskelbtas iš naujo.

Gruodį sostinės savivaldybė išdavė statybos leidimą teismų pastato statyboms. Pirminiais skaičiavimais, jos galėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Šių metų gegužę Klaipėdos apylinkės teismas V. Titovui už partizanų vado paniekinimą skyrė 12 tūkst. eurų baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas ją sumažino iki 10 tūkst. eurų.

„(Teismas – BNS) nustatė, kad buvo taikytas netinkamas galutinės bausmės skaičiavimo būdas“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.

Skundus dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo pateikė tiek prokuroras, tiek V. Titovas.

Prokuroras prašė nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – nuteisti lygtinai.

V. Titovas prašė jį išteisinti ir iš naujo vertinti istorinius faktus bei byloje surinktus įrodymus. Jis sako, kad yra persekiojamas už nuomonę.

Teismas nusprendė atmesti abu apeliacinius skundus, tačiau sumažino politikui skirtą baudą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir pažymėjo, kad V. Titovo atliktų veiksmų sistemingumas, nuolat keliant V. Ramanauską-Vanagą niekinančias ir abejonių jo veikla keliančias nuorodas į asmeninę socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, lėmė nusikalstamą tokios veikos pobūdį ir pavojingumą.

„Akivaizdu, kad V. Titovas savo veiksmais viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei – Lietuvos partizanams. (...) Dėl to teigti, kad V. Titovas šiuo atveju išsakė tik savo nuomonę, nėra jokio pagrindo“, – teigiama pranešime.

Teismas taip pat nesutiko politikui skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, nes V. Titovas yra teisiamas pirmą kartą, padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas būtų pernelyg griežtas ir neatitiktų bausmės tikslų.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas būtų pernelyg griežtas ir neatitiktų bausmės tikslų“, – nusprendė teismas.

Tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas pernai liepą, kai V. Titovas diskusijoje dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo neteisingai pareiškė, jog partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų.

V. Titovas tikina pasirėmęs sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, o tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių KGB bylomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad savo pasisakymais V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką.

Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, bet vėl į ją išrinktas per kovą vykusius savivaldos rinkimus.

Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo A. Ramanauską-Vanagą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai.

A. Ramanauskas pokario metais vadovavo lietuvių ginkluotam pasipriešinimui prieš sovietų okupaciją.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Rankose – svetima piniginė

Klaipėdietis mano, kad policijos pareigūnai buvo nepakankamai dėmesingi jo pranešimui, todėl mieste ir įsisiautėjo paauglių gauja.

Vyras prisiminė, kad rugsėjo 17 dieną, apie 17 val., grįždamas iš parduotuvės, prie Tilžės g. 18 namo pamatė iš už kampo atbėgantį būrelį paauglių, jų buvo penki.

Pirmas buvo mažesnio nei kiti ūgio berniukas, vilkėjęs juodu megztiniu raudona apykakle.

Paskui jį skuodė vaikinas, kurį jau po savaitės teismas leido suimti, o jo nuotraukos pasirodė spaudoje.

A.Arlauskas atpažino jį iš rūbų, plaukų ir kitų detalių. Šis paauglys rankose laikė rudą piniginę ir bėgdamas krapštė iš jos pinigus ir korteles.

Skuosdamas pro šiukšlių konteinerius, jis numetė piniginę.

Dar vienas paauglys, bėgęs paskui ir vilkėjęs rudu bliuzonu bei pilkomis sportinėmis kelnėmis, tą piniginę pakėlė.

Visi jie nubėgo Rumpiškės gatvės ir Marijos Taikos Karalienės bažnyčios link.

Auka neteko 2 tūkst. eurų

Praėjo vos kelios akimirkos, A.Arlauskas pasuko už namo kampo ir pamatė priešais ateinantį smulkaus sudėjimo vyrą.

Mėlynu megztiniu ir mėlynomis džinsinėmis kelnėmis vilkėjęs maždaug 50 metų vyras buvo ką tik patyręs išpuolį, tai buvo aišku iš smarkiai nubrozdintos kairės jo kaktos pusės.

"Facebook" nuotr.

"Pagalvojau, kad vyras pargriuvo ant šaligatvio arba jam kažkas trenkė į galvą. Jis svirduliavo, man susidarė įspūdis, kad žmogus negali adekvačiai reaguoti į aplinką. Paklausiau, ar jį ką tik apiplėšė, ir išgirdau patvirtinimą. Žmogus pasakė, kad jam ištraukė piniginę, kad joje buvo apie 2 tūkst. eurų, ir pasiteiravo, kur skriaudikai nubėgo", – detaliai pasakojo A.Arlauskas.

Išgirdęs apie pavogtą pinigų sumą, klaipėdietis pamanė, kad nukentėjusysis gali būti namo pasisvečiuoti grįžęs emigrantas. Jis kalbėjo lietuviškai be akcento.

Sužeistas vyras pasidėjo pirkinių pilnus krepšius prie laiptinės ir nuėjo į tą pusę, kur nubėgo paaugliai.

Sužeistas vyras pasidėjo pirkinių pilnus krepšius prie laiptinės ir nuėjo į tą pusę, kur nubėgo paaugliai.

Tokį žmogų, nešantį abiejose rankose pirkinius, net ir nepilnamečiams apiplėšti – visiškai nesunku.

Kaip svarstė buvęs lakūnas, pakako vyrą pastumti, jis pargriuvo ir taip tapo lengvu grobiu.

Pažino vieną nepilnametį

A.Arlauskas paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir tik susinervino, nes išgirdo daugybę klausimų bei nurodymų.

Greitai po to atvažiavo policijos patrulių ekipažas – jauno amžiaus pareigūnas ir pareigūnė.

"Viską jiems papasakojau, parodžiau nukentėjusiojo paliktus maišelius. Policininkai labai nesusidomėjo, užsirašė, ką jiems sakiau, ir nuvažiavo. Kadangi to žmogaus vis nesulaukiau, paėmiau jo paliktus maišus, galvoju, gal sutiksiu, tada atiduosiu. Juose – negendantys produktai – užpilamos košės, šokoladas, alus", – prisiminė klaipėdietis.

Kai daugiau nei po savaitės visos žiniasklaidos priemonės pranešė apie sulaikytą paauglį, kuris įtariamas plėšikavęs prie mokyklos, A.Arlauskas sakėsi pažinęs tą patį vaikiną, kuris bėgdamas tuštino svetimą piniginę.

Vyras vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu, vėl turėjo kartoti ilgą pasakojimą apie matytą įvykį, pasakė pažinęs vieną paauglių.

Šią informaciją klaipėdietis paprašė perduoti policininkams.

Praėjo dar nemažai laiko ir tik spalio 4-ąją A.Arlauskui paskambino tyrėja.

Pareigūnė pažadėjo susisiekti po savaitgalio ir apklausti dėl jo matyto įvykio.

Su įvykio liudininku tyrėja susitiko spalio 8-ąją.

Pareigūnė: padėtis – tragiška

Buvęs lakūnas stebėjosi tokia ilga policijos gaišatimi.

Kai po trijų savaičių nuo pranešimo apie nusikaltimą su juo vis dėlto ėmė bendrauti pareigūnė, A.Arlauskas suprato, kad nukentėjusio asmens niekas nė neieškojo.

"Meras viešai pareiškė, kad jau situacija stabilizavosi. Vadinasi, iki tol ji buvo nestabili. Kažin, kas kaltas dėl to, kad vaikai šviesiu paros metu plėšikauja ir užpuola ne tik kitus vaikus, bet ir suaugusiuosius? – samprotavo A.Arlauskas. – Kai bendravau su tyrėja, klausiau, kodėl taip negreitai su manimi susitiko. Jos atsakymas man atrišo akis – pareigūnė atvirai pasakė, kad komisariate – tragiška padėtis, labai trūksta darbuotojų."

Meras viešai pareiškė, kad jau situacija stabilizavosi.

Sulaikė penkis, uždarė vieną

Vis dėlto A.Arlauskui pavyko sužinoti, kad visi penki paaugliai buvo užfiksuoti mokyklos vaizdo kameromis, vėliau atpažinti ir apklausti pareigūnų.

Tačiau už grotų pabuvoti lemta tik vienam jų, visi kiti yra per jauni ir per mažai žinomi policijai, kad būtų suvaržyta jų laisvė.

A.Arlauskas perskaitė ir spaudoje pacituotus nuo siautėjančios paauglių gaujos nukentėjusio vaiko tėvo žodžius.

Įpykęs vyras žadėjo imtis linčo teismo, jeigu policija nepilnamečių nusikaltėlių nesugaudys.

Buvęs karo lakūnas, pasipiktinęs netvarka, buvo pasiryžęs padėti tiems, kas imtųsi gaudyti klaipėdiečius terorizuojančius paauglius.

"Atsikvėpti ir nusiraminti mums visiems dar anksti. Kol policija nepradės dirbti logiškai, o ne vadovaudamasi popieriniais nurodymais, kol neturės pakankamai žmonių, tol mes negalime jaustis saugūs", – rėžė klaipėdietis.

Komentaras

Ramūnas Šideikis

Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas

Miestas suskirstytas į devynias teritorijas, kiekvienai jų priskirtas vyriausiasis pareigūnas, kuris formuoja darbus kitiems policininkams. Toks pareigūnas vienu metu paprastai turi iki 10 ikiteisminių tyrimų, tai yra tie tyrimai, kuriuose nenustatyti įtariamieji.

Kiekvienam tyrėjui, tiriančiam nusikaltimus, kuriuose nustatyti įtariamieji, vidutiniškai tenka 16 bylų. Policijos departamento paskaičiuota maksimali norma – 20–25 ikiteisminiai tyrimai vienam tyrėjui.

Pareigūnas pareigūnui nelygus, vieni dirba greičiau ir efektyviau, kitam reikia labiau pasigilinti arba trūksta žinių, todėl kai kurie procesai užtrunka ilgiau. Nusikalstamų veikų neskirstome į mažas ar dideles ir tiriame visus nusikaltimus. Miestas – nemažas, atliekame nusikaltimų analizę. Patruliai dirba pagal tam tikrą algoritmą. Kartais pranešimas apie situaciją yra ne informacija, o dezinformacija.

Pareigūnas pareigūnui nelygus, vieni dirba greičiau ir efektyviau, kitam reikia labiau pasigilinti arba trūksta žinių, todėl kai kurie procesai užtrunka ilgiau.

Dabar neužimtų policininkų etatų skaičius neleidžia mums sakyti, kad su turimomis pajėgomis nesugebame atlikti mums deleguotų funkcijų. Statistika rodo, kad užtikriname mieste tvarką. Siūlyčiau kalbėti faktais. Kalbant apie sulaikytą paauglį turime konstatuoti, kad apie įtariamąjį mes žinojome dar prieš metus, jis buvo pripažintas kaltu, jam skirti įpareigojimai. Tai, ką numato įstatymai, jam buvo taikoma. Kitas klausimas, ar paauglio perauklėjimo sistema veikia.

Nesutikčiau su teiginiu, kad nėra kam tirti nusikaltimų ir ypač tų, kur iškart nenustatomi įtariamieji.

Klaipėdos policijos komisariate yra 156 policijos pareigūnų etatai, užpildyti – 146, dar kelios pareigūnės nedirba, nes yra motinystės atostogose, keli serga arba išvykę į komandiruotes.

Klaipėdos apskrityje yra 1 020 policininkų pareigybių, realiai dirba 919 pareigūnų. Policijos patrulių (kartu su kelių policijos patruliais) yra 158 etatai, iš tikrųjų dirba 132 pareigūnai.

Šių metų gegužę Klaipėdos apylinkės teismas V. Titovui už partizanų vardo paniekinimą skyrė 12 tūkst. eurų baudą.

Skundus dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo pateikė tiek prokuroras, tiek V. Titovas.

Prokuroras prašė nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – nuteisti lygtinai.

V. Titovas prašė jį išteisinti ir iš naujo vertinti istorinius faktus bei byloje surinktus įrodymus. Jis sako, kad yra persekiojamas už nuomonę.

Anksčiau apylinkės teismas buvo nustatęs, kad V. Titovas veikė tyčia, nes turėjo duomenų apie A. Ramanauską-Vanagą, ieškojo apie jį informacijos internete.

Tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas pernai liepą, kai V. Titovas diskusijoje dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo neteisingai pareiškė, jog partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų.

V. Titovas tikina pasirėmęs sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, o tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių KGB bylomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad savo pasisakymais V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką.

Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, bet vėl į ją išrinktas per kovą vykusius savivaldos rinkimus.

Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo A. Ramanauską-Vanagą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai.

A. Ramanauskas pokario metais vadovavo lietuvių ginkluotam pasipriešinimui prieš sovietų okupaciją.

Kaltinami kyšio pasidalijimu

"Kauno diena" rašė, kad prieš teismą stojo abu pagrindiniai šio skandalo, prilygusio bombos sprogimui, herojai – buvęs Kauno rajono vicemeras Kęstutis Povilaitis ir tuometis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis.

Po daugiau kaip pustrečių metų tyrimo teismą yra pasiekęs tik vienas šios bylos, kaip tada teigta, dėl galimos korupcijos Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su jos turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu, epizodas.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos duomenimis, bendrovės "Sportėja", laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui, tuo metu vadovavusiam Kauno rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius pastarojo namus Noreikiškėse.

R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu. K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą.

Skydas – neeiliniai advokatai

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš "Sportėjos" atstovo kyšį, kad šiai būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus.

Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, rangos sutartis pasirašyta atgaline data, o už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. "Sportėjai" buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Kyšį K.Povilaičiui davęs "Sportėjos" atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažįsta. Ir pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

K.Povilaitį gina buvęs vienas iš Kauno policijos Tardymo valdybos vadovų – Aleksandras Jokūbauskas, rengęs teismui ir garsiąją koncerno EBSW bylą, o vėliau perėjęs dirbti į STT Kauno skyrių ir septynerius metus buvęs vienu iš jo vadovų. R.Pudževelį – buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, kurio buvęs kolega iš Kauno apygardos prokuratūros vadovauja STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl jau teismui perduotos ir dar tebetiriamos galimos K.Povilaičio ir R.Pudževelio nusikalstamos veikos.

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Nepavykusi kontrataka

Pirmadienio posėdis šioje byloje prasidėjo po beveik valandą trukusio K.Povilaičio advokato bandymo nušalinti kaltinimą palaikantį Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą Valentiną Alekną. Esą dėl jo šališkumo, akivaizdžiai pasireiškusio ikiteisminio tyrimo metu, kai jis, pažeisdamas Konstituciją, vertė K.Povilaitį duoti parodymus prieš save. Ir neleido susipažinti advokatui su visa bylos medžiaga, kuri yra perduota teismui.

Tačiau bylą nagrinėjanti teisėja Danguolė Šiugždinytė šį prašymą atmetė.

Liudytojų apklausos pradėtos nuo motinos ir sūnaus, padėjusių bendrovės "Sportėja" savininkui ją įsteigti. Motina teigė tuo metu buvusi labai užsiėmusi, todėl paprašė sūnaus pagalbos. Jis minėtą bendrovę įsteigė, įregistravo ir po to pardavė to prašiusiam, kaip paaiškėjo vėliau, krepšininkui, žaidusiam Lietuvos jaunimo rinktinėje, vėliau – Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Vokietijos ketvirtojoje lygoje, kurio tėvas taip pat anksčiau buvo jų klientas.

Po šio sandorio Registrų centre "Sportėjos" direktoriumi jau tapo jos pirkėjas. Tačiau po kurio laiko jos pardavėjui teisėsaugininkai parodė suklastotus sutarties su Kauno rajono savivaldybe dokumentus. Šioje jis tebebuvo "Sportėjos" direktoriumi. Tačiau jo vardu ir pavarde pasirašytą sutartį vainikavo ne jo parašas.

Tai buvo tik padėka

Kaip tai atsitiko, teisme jau pasakojo naujojo "Sportėjos" savininko tėvas, dėl bendradarbiavimo su teisėsaugininkais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Anot šio liudytojo, su K.Povilaičiu jis buvo pažįstamas dar prieš bylon sugulusius įvykius. K.Povilaitis jau buvo priėmęs iš jo penkių sporto aikštelių Kauno rajone įrengimo darbus. O vėliau pats paskambino, siūlydamas ir naują objektą Padauguvos kaime. Nuvažiavus pažiūrėti į vietą, netrukus sutarta ir dėl kainos. Ir netrukus liudytojo darbininkai puolė į darbus, kurie buvo baigti per kelias dienas. Tada K.Povilaitis pasakė jam, kad reikia parengti kelių bendrovių, esą pretendavusių atlikti šį darbą, pasiūlymus. Tomis keliomis bendrovėmis, anot liudytojo, jo paties iniciatyva, tapo jo ir dviejų jo sūnų įmonės. Viena iš jų buvo "Sportėja". Tačiau kodėl vėliau sudarytoje sutartyje nurodyta ne sūnaus, o buvusio bendrovės direktoriaus, iš kurio jis šią nusipirko, pavardė, liudytojas jau aiškino skirtingai. Vieną kartą – kad nenorėjo, jog visi pasiūlymai būtų pateikti ta pačia jo ir sūnų pavarde. Kitą kartą – kad tai esą tebuvo žmogiška klaida – per neapsižiūrėjimą jis parengė sutartį ant seno blanko, kuriame dar buvo ankstesnio bendrovės direktoriaus pavardė, nes iki to laiko sūnus dar nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

"Džiaugdamasis dėl pirmo jo gauto užsakymo ir tikėdamasis jų ateityje, o man ar sūnums laimint konkursus darbo turėdavome visi, ir nusprendžiau atsidėkoti K.Povilaičiui", – teigė liudytojas. Tačiau, šiam paskambinus, K.Povilaitis teigė atostogaujantis. Dėl to jie tą rytą susitiko degalinėje prie Aleksoto turgavietės. Tačiau po pietų vokas su pinigais K.Povilaičiui jau buvo atvežtas į savivaldybę, kur šis teigė užsuksiantis, nes turi ten reikalų.

Anot liudytojo, pasiteiravus K.Povilaičio, kiek jis skolingas, šis atsakęs, "kiek išeina". Duoti jam 5 tūkst. litų liudytojas teigė nusprendęs pats. Ir voką su pinigais K.Povilaitis iš jo priėmė be jokios reakcijos – lyg tai būtų jam įprasta. Nors, anot liudytojo, tai buvo pirmas kartas, kai jis davė K.Povilaičiui kyšį. O nepranešė apie jį teisėsaugai todėl, kad tai buvo tik padėka.

Pagrindinė byla įstrigusi

Šios bylos liudytojų sąraše yra ir Kauno rajono rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, užėmęs tokias pačias pareigas ir bylon sugulusių įvykių metu.

"Kauno dienos" žiniomis, V.Makūnas teigė nieko apie galimus savo pavaldinių nusikaltimus nežinantis.

Kada bus baigta pagrindinė byla, kurioje kartu su K.Povilaičiu ir R.Pudževeliu – vienuolika įtariamųjų (dar aštuoni verslo atstovai ir R.Pudževelio žmona), neaišku. Anot ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, ji stringa dėl ilgai trunkančių šioje byloje paskirtų įvairių rūšių ekspertizių.

"Kauno diena" rašė, kad šis ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir papirkimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus buvo pradėtas STT Kauno valdybos pareigūnams 2016-ųjų lapkritį sulaikius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir R.Pudževelis, pastarojo sutuoktinė ir bendrovės "Roalsa" vadovas Saulius Bartašiūnas.

R.Pudževelio dar laukia ir pagrindinė byla, kurioje bus narpliojama ir tai, kaip Kulautuvoje iškilo jo šeimai priklausantis gyvenamasis namas.

Tačiau suimti po dviejų parų sulaikymo buvo tik R.Pudževelis ir S.Bartašiūnas. Juos suimti leidęs Kauno apylinkės teismas tada konstatavo, kad, turimais duomenimis, R.Pudževelis 2014-ųjų rugpjūtį susitarė su S.Bartašiūnu, jog pastarojo vadovaujamos įmonės lėšomis bus įsigytos R.Pudževelio ir jo sutuoktinės statomam gyvenamajam namui Kulautuvoje reikalingos statybinės medžiagos. Tačiau įmonės apskaitoje bus nurodyta, kad šios medžiagos bus panaudotos jai renovuojant Kauno rajono savivaldybei priklausančias šilumos katilines.

Nusikaltimas truko apie dvejus metus. Įtariama, kad jį inicijavo ir koordinavo S.Bartašiūnas.

Kaip tada teigta, K.Povilaičiui pareikšti įtarimai dėl galimų dviejų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai K.Povilaitis vadovavo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011–2015 m. Tiesa, byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su bendrove "Alytaus baldai", kuriame taip pat figūravo ir R.Pudževelis, nutraukta pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta jau perdavus jų bylą Kauno apygardos teismui.

ESO paskelbtame Išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkime Tiekėjas ginčijo ESO priimtą sprendimą atmesti jo paraišką, nors ją buvo pateikęs po nustatyto termino ir ne per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS). Dėl Tiekėjo inicijuoto teisminio ginčo Išmaniosios apskaitos pirkimo procedūros nuo 2019 m. rugpjūčio yra sustabdytos. Įsiteisėjus priimtam sprendimui, ESO atnaujins pirkimo procedūras.

ESO šių metų birželio 6 d. paskelbė Išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimą. ESO šiuo pirkimu planuoja įsigyti apie 1,2 mln. vnt. išmaniųjų skaitiklių ir visą reikiamą infrastruktūrą skirtą šių skaitiklių valdymui, duomenų surinkimui ir apdorojimui.

Vilniaus apygardos teismas spalio 14 dieną atmetė R. Vaitkaus apeliacinį skundą ir paliko galioti gegužės 2 dienos Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pirmosios instancijos teismas skyrė jam 300 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, arba 11 298 eurų baudą.

Pasak STT, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad R. Vaitkus, piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybei padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą.

Teismo sprendimas įsiteisėjo, bet gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

R. Vaitkus BNS teigė tikriausiai skųsiantis teismo sprendimą, tačiau jo nekomentavo. Anksčiau jis BNS teigė nepripažįstantis savo kaltės.

Prokurorai nustatė, kad R. Vaitkus be konkurso pratęsė viešinimo sutartį su agentūra „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabar „Fabula ir partneriai“).

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vilma Vidugirienė anksčiau BNS sakė, kad VAE iš konkursą laimėjusios įmonės „Viešųjų ryšių partneriai“ pradžioje pirko 0,35 mln. eurų vertės paslaugų, tačiau vėliau be konkurso jų nupirko dar už 0,9 mln. eurų.

Žiniasklaida skelbė, jog R. Vaitkus teikė pirmenybę vienam tiekėjui, tačiau tam pasipriešino už viešuosius pirkimus atsakingi VAE darbuotojai, atsisakę pasirašyti sąskaitas faktūras ir darbų priėmimo aktus. Todėl, anot prokurorės, juos pasirašė bei finansininkei nurodė sumokėti pinigus pats R. Vaitkus.

Generalinė prokuratūra ikiteisiminį tyrimą dėl VAE konkursų pradėjo dar 2013 metais. 

R. Vaitkus VAE vadovavo nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų gegužės, vėliau iki 2018-ųjų gegužės jis vadovavo bendrovei „Vilniaus baldai“, o šiuo metu dirba įmonės „Altechna R&D“ vadovu. Iki darbo VAE jis vadovavo RST, „Leo LT“ ir VST.

Nuo 1999 metų iki 2001 metų R. Vaitkus buvo ūkio viceministras, atsakingas už branduolinę energetiką, po to 7 metus vadovavo informacinių technologijų bendrovei „IBM Lietuva“.