„Užlieja ir sodą, ir įvažiavimą prie namo, tad praeiti būna neįmanoma. Ir tas vanduo stovi pakankamai ilgai“, – apie tebesitęsiančias problemas pasakojo Krakių gyventoja Diana Šepetienė.

Gyventojai su baime laukia pavasario, nes patvinus tvenkiniams, pralaidos gali bet kada griūti, o tonos vandens nuplautų mažiausiai pusę kaimelio. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Įsivaizduokite, koks vandens kiekis! Jis nuplautų ne tik mano sklypą, bet ir kaimynų. Ko gero, kur yra Meilės sala, pakiltų vanduo, būtų baisu“, – teigė Krakių gyventojas Alanas Magyla.

Įsivaizduokite, koks vandens kiekis! Jis nuplautų ne tik mano sklypą, bet ir kaimynų.

 

Seniūnas sako, kad ne kartą bandęs atkreipti valdžios dėmesį į tragišką pralaidų būklę.

„Jos faktiškai nefunkcionuoja, o vanduo, sakykime, bėga jau šalia perlaidų taip jas ardydamas. Kita problema – visiškai susidėvėję hidrotechniniai įrenginiai. Mes negalime reguliuoti tvenkinių vandens lygio“, – situaciją komentavo Krakių seniūnas Ernestas Barčas.

Kėdainių savivaldybės vadovai pripažįsta – 40 metų netvarkytos pralaidos yra kritinės būklės. Jas turėjo remontuoti šiemet, bet savivaldybės taryba apsigalvojo.

„Įvertinus specialistų išvadas, pripažinta, kad užtvankos būklė yra labai bloga. Todėl pirminiame šių metų biudžeto projekte buvo numatyta, kad tvarkymo darbai turėjo būti pradėti šiais metais, tačiau Kėdainių rajono taryba turėjo kitų prioritetų“, – konstatavo Kėdainių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas.

Čia esą pavojingiausia ne dėl potvynių, o kas gali nutikti pralaidoms lūžus. Tuomet paskęstų šimtai sodybų, o visai netoliese yra ir neseniai atnaujinti Kėdainių vandenų valymo įrenginiai. Grėstų ekologinė nelaimė.

„Jeigu valymo įrenginius užlietų, visos nuotekos, fekalijos nutekėtų į Smilgaitį“, – teigė Krakių seniūnas.

Jeigu valymo įrenginius užlietų, visos nuotekos, fekalijos nutekėtų į Smilgaitį.

 

Esą pralaidos nuolat tikrinamos, tačiau garantuoti, kad neįlūš, neįmanoma.

„Nuo tokios tikimybės, kad vanduo pralauš užtvankos konstrukcijas, gali apsaugoti tik atlikti tam tikri rekonstrukcijos darbai. Kosmetinio remonto ten jau nebeužtenka“, – sakė G. Muznikas.

Gyventojai, nesulaukdami valdžios pagalbos ir baimindamiesi blogiausio, patys bando tvarkyti skyles pralaidose.

„Esu užpylęs šiek tiek akmenimis, bet tai vandens nesulaikys, nes, matote, čia net blokai išversti ir kiaurymė atsivėrusi. Praktiškai nedaug trūksta, kad visas pylimas būtų sugriautas“, – kalbėjo A. Magyla.

Nors planas šiai specialiai situacijai, jei įvyktų nelaimė, nerengiamas, tačiau ugniagesiai gelbėtojai sako stebintys situaciją.

„Vertina atitinkami specialistai, kurie stebi. Mūsų tarnyba, pagal jėgų sutelkimo planą, yra pasirengusi veikti, turi priemones, skirtas gelbėjimo darbams atlikti“, – sakė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas.

Savivaldybė žada tvarkyti pralaidas kitais metais.

„Projektas ir sąmata yra parengti. Kitais metais pirmo tvenkinio užtvankos rekonstrukcijai yra numatyta 206 tūkst. eurų“, – informavo G. Muznikas.

Krakių seniūnas, girdėdamas apie nukeliamus pralaidų sutvarkymo planus, neslepia ironijos.

„Krakiškiai turės dažniau vaikščioti į bažnyčią ir melstis, kad nebūtų tiek daug lietaus“, – ironizavo  E. Barčas.

Trijų pralaidų sutvarkymas turėtų užtrukti trejus metus ir tai kainuotų apie pusę milijono eurų. Vien Kėdainių rajone yra dvylika prastos būklės pralaidų.

„Vandens telkinyje yra susikaupusių nuosėdų, dalis jo apaugusi žolėmis. Tvenkinys ant Teškupio upelio anksčiau yra valytas, todėl susikaupusias sąnašas ir nuosėdas planuojama šalinti neliečiant mineralinių gruntų. Projekte numatyta remontuoti nesaugius užtvankos elementus, pašalinti pylime augančią augmeniją, neteisėtai įkastą vamzdį, sutvarkyti pylimo šlaitus“, – darbus vardijo Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Tvarkys trimis etapais

Tvenkinio ant Teškupio upelio išvalymo ir pakrančių sutvarkymo projektas bus vykdomas trimis etapais. Pirmiausia ketinama sutvarkyti pakrantės ir paties vandens telkinio želdynus, pašalinti vandens telkinio ir priekrantės zonos augmeniją.

Projekte numatyta remontuoti nesaugius užtvankos elementus, pašalinti pylime augančią augmeniją, neteisėtai įkastą vamzdį, sutvarkyti pylimo šlaitus.

Atlikus šiuos darbus, iš vandens telkinio bus šalinamos nuosėdos. „Tai bus daroma per šachtinę pralaidą išleidus vandenį. Rangovas, prieš nuleisdamas tvenkinį, turi gauti leidimą, o žuvis, esančias tvenkinyje, perkelti į Teškupio upelį. Tvenkinio valymo darbai negali būti vykdomi nuo balandžio 1 iki liepos 1 d.“, – pabrėžė Aplinkos skyriaus vedėja.

Nuosėdos bus kasamos į kaupus formuojant laikinus nusausinimo kanalus, o vėliau ekskavatoriumi perkeliamos ant kranto, kad išsausėtų, ir tik tuomet bus vežamos į ūkininko laukus. Antrame darbų etape numatyti tvenkinio dugno planiravimo darbai.

Paskutiniame etape numatyta suremontuoti tvenkinio pylimą, gelžbetoninę kaušinę pralaidą, pylimo išplovą, įrengti ištekėjimo dalies srovės mažinimo priemones, atkurti erozijos paveikto upelio šlaitą. Visus darbus planuojama baigti iki lapkričio 1 d.

Jurgita Rakauskaitė. Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Teršėjo nustatyti nepavyko

„Kol kas darbai dar neprasidėjo, reikia palaukti, kol bus mažiau drėgmės“, – sakė Babtų seniūnas Gediminas Pupinis.

Vienoje tvenkinio pusėje žemė yra privati, kitoje – sklypas nesuformuotas. „Mes pabandysime žemę paimti visuomenės poreikiams. Paprasta nebus, nes dalis sklypo – miško žemė, ten daug ko negalima daryti. Manau, kad seniūnijai pavyks suderinti visus niuansus ir turėsime gražią vietą pasivaikščioti“, – planais dalijosi G.Pupinis.

Pasak seniūno, prie šio tvenkinio neįmanoma įrengti net ir nedidelio paplūdimio ar maudynių vietos, nes visa tai būtų priešais netoliese esančio daugiaaukščio langus: net netikslinga tai daryti, nes netoli teka Nevėžis ir karštą vasaros dieną Babtų gyventojai turi kur išsimaudyti.

„Kyla daug nerimo, nes iki šiol nepavyko nustatyti teršėjo. Upelis yra kanalizuotas, apie 2 km teka vamzdžiu. Į upelį sueina ir drenažo linijos. Greičiausiai teršėjas nuotekas perpumpuoja naktimis. Dėl tokio neatsakingo elgesio kenčia daugiabučio gyventojai, nes ypač vasarą iš tvenkinio sklinda bjaurus tvaikas. Gal, kai pamatys, kad vyksta tvenkinio tvarkymo darbai, jam prabus sąžinė“, – vylėsi seniūnas.

Laukia tinkamo oro

Pernai rugpjūtį prasidėję Ramučių tvenkinio ir jo pakrančių tvarkymo darbai jau gerokai pasistūmėję į priekį. Čia numatyta pašalinti apie 2,3 tūkst. kub. m dumblo ir vandens augmenijos.

Darbus atliekanti bendrovė „Hidrum“ pašalino menkaverčius krūmus, kurie trukdė privažiuoti technikai, ir įrengė laikiną keliuką. Šalia tvenkinio auga medžiai, nutiestos komunikacijos, todėl išsiurbtas nuosėdas nuspręsta sėsdinti laikinu pylimu atitvertoje tvenkinio dalyje.

Šiuo metu Ramučiuose jau pastatyti sėsdintuvai, atlikti kiti parengiamieji darbai, iš tvenkinio išsiurbtas dumblas. „Jeigu bus palankios meteorologinės sąlygos, bus atliekami grunto išvežimo, o išvežus dumblą – aplinkos tvarkymo darbai“, – sakė J.Rakauskaitė.

Netoli baigiamo rekonstruoti Ramučių daugiafunkcio centro esantis tvenkinys nedidelis, vos 0,5 ha, tačiau vietos bendruomenė su juo sieja dideles viltis. Baigus tvenkinio išvalymo darbus, prasidės apželdinimo, urbanistinio sutvarkymo, apšvietimo ir laisvalaikio infrastruktūros kūrimo darbai. Čia turėtų atsirasti patogių pėsčiųjų takų, vaikų žaidimų aikštelių, vieta renginiams.

Komentaras

Mantas Rikteris

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Pandemijos laikotarpiu buvo pastebimas gyventojų noras būti gamtoje, miškuose, parkuose ir kitose rekreacinėse teritorijose. Tai paskatino didesnį dėmesį skirti viešosioms erdvėms, jų pritaikymui gyventojams. Gyvenvietėse esantys vandens telkiniai bus prikelti naujam gyvenimui, bus tvarkomos teritorijos šalia jų. Verta paminėti, kad prie Neveronių tvenkinio bendruomenės iniciatyva ir savivaldai prisidedant bus tvarkoma teritorija, kuri tarnaus gyventojų laisvalaikiui. Parengtas projektas ir šiais metais prasidės Kačerginės kraštovaizdžio prie Nemuno tvarkymo darbai. Tikimės, kad sutvarkytos teritorijos prie Ramučių telkinio, Babtų tvenkinio ir kitose teritorijose sukurs papildomas aplinkas gyventojų judumui ir poilsiui.

Išaugusių lankytojų srautų laukiama ir pakaunės maudyklose: kai kurios jau puikiai žinomos ir pamėgtos, tačiau atsiras ir naujų. Batniavos seniūnijos bendruomenė poilsiui ir rekreacijai planuoja pritaikyti tvenkinį, vadinamą Velnynu.

Daugėja paslaugų

Kauno rajone nėra oficialiai įteisintų paplūdimių, tačiau puikių vietų maudynėms netrūksta. Populiariausia jų – Kulautuvos tvenkinys. "Kulautuva visada pasirengusi maudynių sezonui, – šypsojosi seniūno pavaduotoja Asta Tamonienė. – Turime keletą vietinių ruonių, kurie maudosi jau nuo ankstyvo pavasario. Vis dėlto paplūdimyje dar aktyviai nesirenkama dėl gana vėsių orų. Be abejo, netrūksta ateinančių pasivaikščioti, atvykstančių su dviračiais, bet maudynių sezonas dar neprasidėjo".

Kulautuvos tvenkinį prižiūrinti bendrovė "Dock 7" birželio 3 d. jau pradėjo veiklą, o pasirengimo darbai verda nuo pavasario pradžios. Pasak A. Tamonienės, greta karjero įrengiamas kempingas, jau atvesta elektra. Plečiama kavinės zona, kad daugiau poilsiautojų galėtų čia patogiai prisėsti, papietauti ir atsigaivinti.

"Panaikinta viena čiuožimo trasa, todėl atsirado daugiau vietos maudynėms. Įrengta papildoma paplūdimio tinklinio aikštelė, – permainas vardijo seniūno pavaduotoja. – Šiemet tikimės didesnių poilsiautojų srautų, nes manome, kad dėl pandemijos daugiau žmonių rinksis atostogas Lietuvoje. Didėjančius srautus pastebime jau dabar. Kulautuva sulaukia vis daugiau lankytojų, ypač savaitgaliais."

2014 m. Kulautuvoje įrengta gelbėjimo stotis, persirengimo kabinos, žaidimų aikštelės vaikams, tinklinio aikštelė, treniruokliai, specialiu taku į vandenį gali patogiai nusileisti ir neįgalieji. Kulautuvos karjeras sutvarkytas pasinaudojus ES lėšomis ir čia esantis paplūdimys atitinka Mėlynosios vėliavos reikalavimus.

Lipa ant kulnų

Nemažai mauduolių sutraukia Drąseikių ir Neveronių tvenkiniai. Pastarasis objektas lipa ant kulnų Kulautuvos tvenkiniui ir tampa konkurentu Kulautuvos paplūdimiui. Prieš kelerius metus įrengiant maudyklą pirmuosius žingsnius žengė Neveronių seniūnija: atvežė žvyro ir išlygino apie 150 m ilgio pakrantę, išrovė vandenyje augusias žoles, netrukus seniūnaičio Gedimino Bagdonavičiaus iniciatyva prie Neveronių tvenkinio buvo suręstas tiltelis.

Vejasi: Neveronys lipa ant kulnų Kulautuvos tvenkiniui ir tampa konkurentu Kulautuvos paplūdimiui. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Iškirtus ir išvežus krūmus, vandens telkinys atsivėrė visu grožiu, o teritorijos vaizdas pamažu vis labiau panašėja į parengtą vizualizaciją. Pernai Neveronių seniūnija išvalė dar kelis šimtus metrų pakrantės nuo ten priaugusių žolių, įrengė dar vieną maudynių vietą su paplūdimio smėliu. Prie tvenkinio atvežė žemių, pasėjo žolę, pasodino medžių, pastatė suolelių, įrengė paplūdimio tinklinio aikštelę ir treniruoklius. Be to, seniūnija kartu su nauju Neveronių bendruomenės centro pirmininku Laimonu Teresa jau suplanavo tolesnius tvarkymo darbus šiems metams. Bendradarbiaujant bus sutvarkyta visa Neveronių tvenkinio pakrantė, atsiras poilsio ir sporto zonų gyventojams.

Sutvarkius pakrantes, įrengus laisvalaikio praleidimo erdves, vandens telkinys taptų dar vienu traukos objektu gyventojams.

Viltis – dalyvaujamojo biudžeto programa

Nors Drąseikių karjeras pakaunėje taip pat yra tarp populiariausių, Lapių seniūnijos bendruomenė planuoja kelti jo reitingą. Bendruomenė sugeneravo projektinę idėją "Drąseikių karjero rekreacinė zona", kuriai viliasi finansavimo iš šiemet Kauno rajone startavusios naujos dalyvaujamojo biudžeto programos.

Jei pavyks gauti lėšų, Lapių seniūnijos bendruomenė žada sutvarkyti ir įrengti paplūdimį su aktyvaus laisvalaikio aikštele, grilio zona, plaustu, metalinėmis čiuožyklomis į vandenį.

Atgaivins Velnyną

Veikaus seniūno Šarūno Pikelio dėka gražią vietą šventėms ir poilsiui prie vandens jau keleri metai turi ir Batniavos seniūnijos gyventojai. Prie Kvesų karjero seniūnijos iniciatyva įrengta maudynių vieta, tinklinio aikštelė, pastatyta grilinė, persirengimo kabina, šiukšliadėžė, lieptelis. Nors poilsiautojai yra palyginti kultūringi, teritoriją prižiūri ir tvarką palaiko seniūnijos darbininkai. Dažniausiai, pasak seniūno, čia lankosi žvejai.

Dabar iniciatyvi bendruomenė turi naują sumanymą – atgaivinti Velnyną. Taip vietos gyventojai vadina Batniavos tvenkinį Naujienos kaime. "Tiesą pasakius, tiksliai ir nežinau, iš kur kilo šis pavadinimas. Anksčiau čia buvo malūnas, kurį vadino velnio malūnu, dabar apie statinį liudija tik pamatai. Pirmiausia ketiname atstatyti sunaikintą kelią, kad būtų galima privažiuoti, o tuomet imsimės pavėsinės. Norime atverti miško apsuptyje esantį nepaprastai gražų tvenkinį, kad jame būtų galima pasiirstyti valtimis. Nežinau, kiek spėsime padaryti šiemet, tačiau kitą sezoną čia, pravalius priėjimo taką, bus patogu maudytis, atsiras persirengimo kabinų", – patikino Š. Pikelis.

Planai: Batniavos seniūnijoje esantį tvenkinį ketinama pritaikyti poilsiui ir rekreacijai. / Š. Pikelio nuotr.

Pasak seniūno, šiuos darbus seniūnija kartu su bendruomene ketina atlikti savo jėgomis, didesnių investicijų pareikalauti gali tik kitas užmojis – sutvarkyti užtvanką. Žalia gatvė sumanymams įgyvendinti jau atidaryta. Gegužės 27 d. Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad valstybinis žemės sklypas būtų pripažintas būtinu visuomenės poreikiams ir įtrauktas į neprivatizuotinų žemės sklypų sąrašą.

Kulautuva visada pasirengusi maudynių sezonui. Turime keletą vietinių ruonių, kurie maudosi jau nuo ankstyvo pavasario.

Tvenkinys, kurio plotas 1,23 ha, atsirado 1983 m., įrengus hidrotechninius statinius – Batniavos tvenkinio užtvanką, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o patikėjimo teise yra valdoma Kauno rajono savivaldybės. Šiuo metu Batniavos tvenkinys yra nenaudojamas. Visur aplink tvenkinį yra privati žemė. Anksčiau tų žemių savininkas prie tvenkinio buvo įrengęs užtvarą, todėl gyventojai negalėjo prieiti prie tvenkinio, tačiau įsikišus seniūnui, savininkas užtvarą pašalino.

"Sutvarkius pakrantes, įrengus laisvalaikio praleidimo erdves, vandens telkinys taptų dar vienu traukos objektu gyventojams. Žmonės vasaros metu galėtų maudytis, žvejoti, čia būtų galima organizuoti ir renginius, suburti bendruomenes", – mano Batniavos seniūnas.

Planai prie Dubysos

Pakaunėje maudytis galima ne tik tvenkiniuose ir karjeruose, bet ir Dubysoje Partikų kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija). Čia yra 1 ha valstybinės žemės. "Mes tik nušienaujame, kad žmonėms būtų patogu ateiti kelis šimtus metrų nuo pagrindinio kelio Seredžius-Čekiškė, daugiau jokios infrastruktūros nesame įrengę, tačiau vieta karštomis vasaros dienomis yra populiari", – patikino Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas.

Seniūnas neslėpė, kad ketina parengti projektą. Kitą sezoną maudykloje Partikų kaime tikriausiai jau bus persirengimo kabina, suolelių ir kitų patogumų poilsiautojams.

Tiria kas dvi savaites

Turbūt atsirado ne vienas galvojantis – ar šiose gražiose vietose maudytis saugu. Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Juknienė sakė, kad specialistai vandens mėginių tyrimams paima likus dviem savaitėms iki maudymosi sezono pradžios, vėliau jie imami kas dvi savaites. Oficialus maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ąją ir baigiasi rugsėjo 15 d.

"Kulautuvos tvenkinio ir Dubysos Partikų kaime vanduo kol kas tirtas tik vieną kartą, gegužės 28 d., pagal grafiką ir sutartį su nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Tyrimo rezultatai geri, žarnyno lazdelių ir žarninių enterokokų skaičius 100 ml neviršija nustatytų HN 92:2018 normų. Mikrobiologinis tyrimas bus atliekamas kas dvi savaites iki sezono uždarymo", – teigė savivaldybės atstovė.

Pasak, G. Juknienės, nors prašymų kol kas negauta, bus tiriamas ir Neveronių, Raudondvario bei Garliavos Maišiaus tvenkinių vanduo.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, penktadienį Panevėžyje iš Parko gatvėje esančio vandens telkinio buvo ištrauktas nuskendęs žmogus.

Tą pačią dieną nuskendusio vyro kūnas buvo ištrauktas ir iš tvenkinio Radviliškio rajone, Acokavų kaime.

Šeštadienį Šalčininkų rajone, Vėžionių kaime, Versekos upėje taip pat rastas nuskendusio vyro kūnas.

Tiria kas dvi savaites

Pasak Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Juknienės, Kulautuvos tvenkinio ir Dubysos vanduo šiemet tirtas jau du kartus. "Rodikliai geri, vanduo švarus. Seniūnija taip pat pageidavo ištirti Neveronių tvenkinio vandenį, nes pernai čia buvo daug norinčių maudytis. Mėginiai paimti praėjusią savaitę", – tvirtino G.Juknienė.

Specialistai vandens mėginius ištirti paima likus dviem savaitėms iki maudymosi sezono pradžios, vėliau jie imami kas dvi savaites. Oficialus maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ąją ir baigiasi rugsėjo 15 d.

Vietos iniciatyvos – skirtingos

Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė patvirtino: pakaunėje yra ir daugiau maudynių vietų prie tvenkinių, bet jų teritorijos prižiūrimos bendra tvarka, o ne kaip maudyklos. Už tai yra atsakingi seniūnai. Patrauklesnę ir labiau pritaikytą aplinką poilsiui prie vandens sukurti dažnai padeda seniūnaičiai, bendruomenės nariai ar šiaip aktyvūs žmonės.

"Pernai seniūnaičių iniciatyva Kauno rajono savivaldybė tyrė Marvos forto, Tabariškių, Graužės II ir III tvenkinių populiarias maudynių vietas. Visose tirtose vietose maudytis buvo saugu, vandens kokybės mikrobiologinių parametrų vertės neviršijo ribinių verčių", – gražią iniciatyvą prisiminė G.Juknienė.

Karštomis vasaros dienomis daugiausia mauduolių sutraukia Drąseikių ir Neveronių tvenkiniai, Kulautuvos karjeras. Jis pakaunėje – pats populiariausias. 2014 m. čia įrengta gelbėjimo stotis, persirengimo kabinos, žaidimų aikštelės vaikams, tinklinio aikštelė, treniruokliai, specialiu taku į vandenį gali patogiai nusileisti ir neįgalieji. Kulautuvos karjeras sutvarkytas pasinaudojus ES lėšomis ir čia esantis paplūdimys atitinka Mėlynosios vėliavos reikalavimus.

Karštomis vasaros dienomis daugiausia mauduolių sutraukia Drąseikių ir Neveronių tvenkiniai, Kulautuvos karjeras.

Plečia pramogų spektrą

Jau trečią sezoną Kulautuvos paplūdimį prižiūri ir tvarko vandenlenčių parkas "Dock7". Jis nuolat tobulina paplūdimio infrastruktūrą ir plečia pramogų spektrą. Atsižvelgdamas į praėjusių metų patirtį, šiais metais "Dock7" įrengė antrą tinklinio aikštelę, ruošiama vieta kempingui.

"Apsilankyti išskirtinėje ir jaukioje kavinėje paplūdimyje, paplaukioti vandenlentėmis kulautuviečiai ir atvykę svečiai gali jau nuo gegužės pabaigos. Vis dar galiojančios karantino sąlygos lėmė, kad maudynių sezonas ir vandenlenčių parko veikla prasidėjo vėliau. Kadangi orai šiuo metu gražūs ir visi išsiilgę bendravimo ir buvimo kartu, paplūdimys sulaukia vis daugiau lankytojų, ypač savaitgaliais", – sakė Kulautuvos seniūno pavaduotoja Asta Tamonienė.

Nuo birželio 4-osios pradėjus kursuoti keltui "Vytis", jungiančiam Kulautuvą su Zapyškiu, ir laivui "Vilkija", lankytojų srautai vis auga. "Ypač jaučiamas didelis dviratininkų, kurie atvyksta į Kulautuvą dviračių taku nuo Šilelio kaimo, srautas, o veiklą atnaujinus keltui, atvyksta lankytojai ir iš kitos Nemuno pusės", – džiaugėsi A.Tamonienė.

Pasak Kulautuvos seniūno pavaduotojos, nepaisant poilsiaujančių gausos, praėjusiais metais nė karto nepasitaikė situacijos, kai dėl vandens užterštumo reikėtų riboti lankymąsi paplūdimyje. Tikimasi, kad taip bus ir šiais metais, o vietos gyventojai ir svečiai poilsiu Kulautuvos paplūdimyje galės mėgautis visą šiltąjį sezoną.

Ant kulnų lipa Neveronys

Kulautuvos paplūdimiui ant kulnų lipa ir populiarumu menkai nusileidžia neseniai vietos gyventojų iniciatyva atsiradusi maudynių vieta prie Neveronių tvenkinio.

Pirmuosius žingsnius žengė Neveronių seniūnija: atvežė žvyro ir išlygino apie 150 m ilgio pakrantę, išrovė vandenyje augusias žoles ir įrengė maudynių vietą. Pernai seniūnaičio Gedimino Bagdonavičiaus iniciatyva prie Neveronių tvenkinio buvo suręstas tiltelis.

Karštą vasaros dieną neveroniškiai mėgsta atsigaivinti tvenkinyje.

Praėjusį rudenį seniūnija organizavo menkaverčių krūmų šalinimo darbus visoje Neveronių tvenkinio pakrantėje. Iškirtus ir išvežus krūmus, vandens telkinys atsivėrė visu grožiu. Šiais metais Neveronių seniūnija tęsia darbus prie tvenkinio – dar keli šimtai metrų pakrantės išvalyta nuo ten priaugusių žolių, įrengta dar viena maudynių vieta su paplūdimio smėliu. "Tuo darbai nesibaigia, dar šiais metais prie tvenkinio įgyvendinsime apželdinimo projektą – bus atvežta žemių, pasėta žolė, pasodinti medžiai, įrengti suoleliai, atsiras paplūdimio tinklinio aikštelė ir treniruokliai", – vardijo Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.

Aldona Petkevičienė

Be to, seniūnija kartu su nauju Neveronių bendruomenės centro pirmininku Laimonu Teresa jau suplanavo tvarkymo darbus kitiems metams. Bendradarbiaujant bus sutvarkyta visa Neveronių tvenkinio pakrantė, atsiras poilsio ir sporto zonos gyventojams.

Garsina tarptautinės ugniagesių pratybos

Veiklaus seniūno Šarūno Pikelio dėka gražią vietą šventėms ir poilsiui prie vandens jau keleri metai turi ir Batniavos seniūnijos gyventojai. Prie Kvesų karjero seniūnijos iniciatyva įrengta maudynių vieta, tinklinio aikštelė, pastatyta grilinė, persirengimo kabina, šiukšliadėžė, lieptelis. Nors poilsiautojai yra palyginti kultūringi, teritoriją prižiūri ir tvarką palaiko seniūnijos darbininkai.

Smėlis prie Kvesų karjero nenusileidžia, o gal net pranoksta pajūrio, todėl ši vieta vis labiau populiarėja, čia atvyksta poilsiautojai iš kitų seniūnijų ir net rajonų. Kvesų karjerą garsina ir kasmet čia vykstančios tarptautinės ugniagesių pratybos.

"Gal kas nors gali paaiškinti, ką daryti su tvenkiniu Sąjūdžio parke? Aplink bėgioja, žaidžia daug vaikų, atšilus orams jie puola maudytis. Ne kartą ten jau skendo žmonės, ačiū dievui, išgelbėjo. Žiemą vos pašąla, visi lipa ir tikrina ledo storį. Ar nebūtų įmanoma pastatyti apsauginę tvorelę, ženklus sudėti?" – klausė dienraščio skaitytoja.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė teigė, jog galimybė pasirūpinti informacinėmis lentelėmis svarstytina.

"Vaikučius pirmiausia turėtų prižiūrėti tėvai. Žinoma, apie galimybę įrengti įspėjamuosius ženklus pagalvosime. Informaciją perduosime skyriaus vedėjai. Aptverti tvenkinio tikrai negalime. Tokiu atveju reikėtų apjuosti visus mieste esančius tvenkinius. Europoje tokios praktikos nėra", – kalbėjo J.Rimkienė.

Kai kuriems parko lankytojams į akis krito ir itin statūs tvenkinių šlaitai.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas patikino, jog Sąjūdžio parko atnaujinimo projektas, kurio metu iškasti ir vandens telkiniai, įgyvendintas pagal visus keliamus saugumo reikalavimus.

Anot V.Švedo, rengiant projektą nuskambėjo siūlymai vandens telkinį aptverti, tačiau tam pritarta nebuvo.

"Visame mieste yra tvenkinių, driekiasi krantinės, turime ir jūros pakrantę, nejaugi viską reikės aptverti? Žmonės turėtų ir patys save saugoti, nepalikti vaikų prie vandens be priežiūros", – kalbėjo V.Švedas.

Kiekis – ne esmė

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos sutarė nuo 2018 m. žuvų įveisimą į valstybinius vandens telkinius sutelkti vienoje institucijoje – Žuvininkystės tarnyboje. Žuvininkystės tarnybos rūpesčiu tapo savo išaugintų žuvų įveisimas, taip pat pirktų iš privačių žuvininkystės bendrovių žuvyčių įveisimas į valstybinius vandens telkinius.

Pastaruosius penkerius metus Žuvininkystės tarnyba kasmet į valstybinius vandens telkinius išleidžia po 25–23 mln. vienetų įvairių rūšių žuvų, iš kurių daugiau nei pusė – paauginti jaunikliai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių žuvų išauginimas ir išleidimas bei kitos su žuvivaisa susijusios sąnaudos sudaro 1,1–1,3 mln. eurų. Kasmet žuvys įveisiamos į maždaug į 150–200 ežerų ir tvenkinių, į 60–70 upių ir jų atkarpų. Milijonai žuvų į valstybinius vandens telkinius buvo įleisti ir ankstesniais metais.

"Ne kiekis nulems. Įleidžiamų žuvų kokybė, dydis, įleidimo į telkinį būdas, kad, tarkime, plėšri žuvis nebūtų įleista į vieną vietą, o paskui rytų viena kitą ir nieko neliktų. Šie keli akcentai padidintų įžuvinimo efektyvumą", – pabrėžė rekomendacijas Žuvininkystės tarnybai rengiantis ichtiologas Egidijus Bukelskis.

Mokslininko įsitikinimu, įžuvinimo efektyvumas ne visada gali būti nusakomas kiekiais. "Mes milijonų, kaip buvo kažkada, nebenorime vaikytis. Norime žuvytes, kurios seniau buvo įžuvinamos lervos stadijos, pakeisti paaugintomis žuvimis, kai ta žuvytė jau pasiruošusi gyventi laisvėje, kai gali jau savarankiškai maitintis", – lūkesčiais dalijosi E.Bukelskis.

Kol kas tik pusė iš minimų įžuvinti skirtų milijonų žuvyčių yra tokios, apie kokias kalba mokslininkas. Tik pusę įžuvinti skirtų žuvyčių užaugina valstybinės įmonės. Žuvininkystės tarnyba Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro, Šilavoto veislininkystės grupės, Žeimenos ir Trakų Vokės žuvivaisos grupės tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose veisia vis daugiau žuvų rūšių, prioritetą teikdama žuvų rūšims, kurios yra vertingos kaip verslinės ir mėgėjų žvejybos objektai, taip pat retoms ir saugomoms žuvų rūšims.

Šiuo metu minėtuose ūkiuose veisiama net 18 rūšių žuvų, kasmet į valstybinius vandens telkinius išleidžiama vidutiniškai apie 13 mln. vienetų paaugintų žuvų ir vėžių jauniklių. Praktiškai pusę tiek įžuvinti valstybiniuose vandens telkiniuose prisieina pirkti iš privačių kompanijų.

Tų atvežamų žuvelių patikrą, ko gero, turėtume atlikti kiekvienu atveju.

Rizika auga

Oficialiai deklaruojama, kad situacija vidaus vandenyse gerėja, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad plečiantis įžuvinimo užmojams didėja ir rizika. Ar pakanka šiuo metu veikiančios kontrolės mechanizmo užtikrinti, kad įveisti skirta žuvis tikrai sveika ir kokybiška?

"Suprantame, kad yra pavojus arba grėsmė, jei mūsų augintojai, kurie turėtų tiekti žuvis įžuvinti, laimėję konkursus neužaugins tų žuvų kiekių. Jei jie atsiveš iš kitų šalių, tai yra tikimybė, kad gali atkeliauti ir kai kurios labai pavojingos ligos. Tokia grėsmė išlieka", – nuogąstavimus patvirtino ichtiologas E.Bukelskis.

Mokslininkas ragina kalbėtis, kaip suaktyvinti kontrolę, kad užkrečiamų žuvų ligų atvejų išvengtume. "Tų atvežamų žuvelių patikrą, ko gero, turėtume atlikti kiekvienu atveju, bet nepamirškime, kad kai kurios ligos gali išoriškai ne iš karto pasireikšti. Jei atvežame sveikai atrodančias žuvis, tai nereiškia, kad jos nesusirgs po savaitės, mėnesio ar dar vėliau, tam tikra rizika yra", – galimo pavojaus neneigė mokslininkas.

E.Bukelskis neabejoja, kad įžuvinti skirtos žuvys turėtų būti auginamos vietinėse įmonėse. Mokslininkas pastebi, kad yra pavojus atsivežti ne tik ligų, bet ir invazinių žuvų, kurios mūsų krašte nebuvo būdingos. "Tokių faktų Lietuvoje yra ne vienas. Laimė, jos neišplito, tačiau išvengti to, ko gero, būtų neįmanoma, jei invazinių žuvų atsirastų nuolatos ir sistemingai. Valstybinės įmonės, kurios specializuojasi veisiant tam tikras žuvis, šitokių dalykų negali padaryti", – pastebi mokslininkas.

Pasak E.Bukelskio, visoje Europoje labai aktuali invazijos problema. Užkirsti kelią invazinių žuvų ir ligų plitimui yra būtina ir vienintelis būdas išlaikyti – tai prižiūrėti įžuvinimo įmonių darbą ir kontroliuoti.

Žuvų ligų tyrimai užmesti remiantis ES direktyvomis, kurios leidžia pačiai valstybei spręsti, kiek ir kokių tyrimų reikia. (E. Enisimenko/BFL nuotr.)

Išsibarstę duomenys

Žuvų ligų tyrimus atliekanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikina neatliekanti įžuvinti skirtų žuvų tyrimų. Atsakyme "Kauno dienai" VMVT nurodo, kad žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Aplinkos ministerija (AM).

"Žuvų įveisimo sutartyse numatomas reikalavimas patikrinti įveisiamas žuvis ir gauti veterinarinį patvirtinimą, neapmokama už kritusias ir veterinarinių reikalavimų neatitinkančias žuvis. Apie kitus planinius bendrus vandens telkinių žuvų ligų tyrimus reikėtų klausti Maisto ir veterinarijos tarnybos. Aplinkos ministerija koordinuoja žuvų populiacijų tyrimus", – atsakomybes nurodė AM atstovas.

ŽŪM "Kauno dienai" atsakė, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka virusinių ir bakterinių žuvų ligų tyrimus. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdo ūkio subjektų veterinarinę kontrolę. Ūkio subjektas, auginantis įveisti skirtas žuvis, turi turėti veterinarinio patvirtinimo numerį.

"Be to, Žuvininkystės tarnybos laboratorija atlieka vandens, žuvų parazitinių ligų tyrimus savo padaliniuose, teikia rekomendacijas dėl žuvų priežiūros, profilaktinių tyrimų ir, jei reikia, gydymo. Ši priežiūra vykdoma nuolat ir uždarosiose akvakultūros sistemose, ir tvenkiniuose auginamoms žuvims. Tiriamos visos auginamos žuvys", – rašoma ŽŪM atsakyme.

Tačiau kokie tiksliai tyrimai atliekami užtikrinant žuvivaisos padaliniuose veisiamų ir auginamų žuvų sveikatos būklę, kokie pavojingiausių virusinės ir bakterinės kilmės žuvų ligų tyrimų rezultatai, ŽUM neatsakė. Atrodo, kad informacija apie žuvų ligų būklę išvis nerenkama, neanalizuojama ir nesisteminama.

Epizodiniai tyrimai

Aiškėja, kad žuvų sveikatos stebėsena vykdoma gana formaliai. Šiuo metu VMVT nevykdo aktyvios vandens gyvūnų sveikatos būklės stebėsenos natūraliuose vandens telkiniuose, t.y. neima sveikų sugautų žuvų mėginių ir neorganizuoja jų tyrimo. Iki 2016 m. buvo vykdomas tarpinstitucinis Aplinkos monitoringo planas, kai žuvų mėginius iš natūralių vandens telkinių imdavo Regioninių aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojai, o mėginiai buvo tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute dėl žuvų užkrečiamųjų ligų.

Šiuo metu vykdomas tikslinis tyrimas, pastebėjus padidėjusį žuvų gaišimą natūraliuose vandens telkiniuose, mėginius gaišimo priežastims nustatyti atrenka Regioninių aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojai.

Aktyvios stebėsenos atsisakyta vadovaujantis 2006 m. spalio 24 d. Europos Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės patvirtintu vandens gyvūnų ligų sąrašu, taip pat Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos vandens gyvūnų sveikatos kodekso rekomendacijomis, kur nurodoma, kad tiriant užkrečiamąsias žuvų ligas, sukeliančias itin didelį ir pastebimą žuvų gaišimą, tikslinga tirti sergančių ar šviežiai nugaišusių žuvų mėginius. Be to, buvo atsižvelgta į faktą, kad ilgamečiai aktyvios stebėsenos rezultatai rodo palankią epizootinę natūralių vandens telkinių būklę.

Minėta direktyva nurodo, kad šalis narė ir pati gali spręsti, kokių tyrimų reikia, remdamasi analizuojama situacija. Tačiau susidaro įspūdis, kad nėra kuo remtis, kai žuvų išteklių, žuvų ligų tyrimai išsibarstę institucijose, o už žuvivaisą atsakinga Žuvininkystės tarnyba tokios informacijos visai neanalizuoja.

Ko gero, guodžiamasi tuo, kad, VMVT duomenimis, natūraliuose vandens telkiniuose žuvų užkrečiamųjų ligų nebuvo nustatyta. Gavus pranešimų apie padidėjusį žuvų, karpių, gaišimą privačiuose nekomerciniuose vandens telkiniuose, dviem atvejais buvo nustatytas Koi herpeso virusas. Šie atvejai buvo nustatyti 2016 m. Alytaus rajone ir 2018 m. Tauragės rajone.

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos apie pavojus nekalba, tik džiaugiasi, kad situacija valstybės vandenyse gerėja (Š. Mažeikos, V. Skaraičio, M. Vaičiulio/BFL nuotr.)

Būtina stebėti

Įžuvinimo, t. y. minėtų milijonų žuvyčių paleidimo į vandenis sėkmė įvertinama remiantis tyrimais dėl žuvų išteklių atkūrimo. Įvertinę išteklių būklę, mokslininkai pateikia siūlymus dėl tolesnių žuvų įveisimo darbų ir apimčių. Vis dėlto mokslininkai  žuvų išteklių būklės nevertina vien gerai.

"Ji gerėja ir jau ne vienus metus. Bendradarbiaudami su kitais tyrėjais galime konstatuoti, kad smarkiai padidėjo vidutinė vienos žuvies masė, palyginti su praėjusių penkerių metų laikotarpiu, pagausėjo tų žuvų, kurių ištekliai buvo sunykę", – rezultatais dalijosi "Kauno dienos" jau kalbintas E.Bukelsis.

Pasak mokslininko, greičiausiai atsikuria gražiausia Lietuvos žuvimi išrinktų lynų ištekliai, kurie kai kur jau buvo visiškai išnaikinti, gausėja stambių ešerių, kitų žuvų, kurios tikrai būdavo daug mažesnės.

"Kita vertus, matome ir neigiamą tendenciją. Negalime sakyti, kad viskas vien tik gerai. Tendencija yra tokia, kad ežeruose, tvenkiniuose nemažėja smulkių žuvų – kuojų, plakių. Tai rodo, kad ne viskas yra gerai, kad trūksta plėšrių žuvų. Iki šiol Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose pagrindinė plėšri žuvis yra lydeka, žinoma, ten, kur tinkamas, pratakus vanduo, gali gyventi ir sterkas. Tačiau sterko ištekliai atsikuria labai lėtai", – dėstė mokslininkas.

Pasak E.Bukelskio, didžiąja dalimi gerus rezultatus nulemia mūsų vandens tvenkinių žuvinimas. "Ne visur jis duoda gerų rezultatų, nes mažesniuose vandens telkiniuose valstybė nepajėgi kasmet įžuvinti tokiais kiekiais, kokiais mes norėtume. Vien ežerų Lietuvoje yra apie 3 tūkst. ir panašiai tiek tvenkinių", – dėstė E.Bukelskis.

Atrodytų, kad reikia išauginti dar didesnį kiekį įžuvinti skirtų žuvų. Tačiau mokslininkai ir čia jungia geltoną šviesą – gamta turi ir pati tvarkytis, jei leisime jai tai padaryti.

"Čia juk gamta. Ji gali pati atsikurti, jei išteklius naudosime protingai, neimsime neleistino dydžio žuvyčių, negaudysime daugiau, nei leidžia taisyklės, tad žmogaus poveikis mažės. Galų gale yra ir tokių žvejų, kurie pagauna ir paleidžia. Tokia tendencija vis labiau ryškėja. Remiantis kitų šalių patirtimi, tokių gamtos mylėtojų, kurie savo veikla nenorės padaryti žalos gamtai, vis daugės."

Ji pridūrė, kad jokio kvapo nesijaučia, tačiau upei neįprasta ir intensyvi spalva suneramino.  

Vienintelis variantas, kuris jai ir vyrui atėjo į galvą, jog su tuo gali būti susiję prie Jiesios esantys Išlaužo tvenkiniai. Juose auginamos žuvys. Tačiau šis verslas vystomas jau seniai, o upė, anot garliaviškės, iki šiol nė karto nebuvo pažaliavusi.

Susisiekus su aplinkos apsaugos inspektoriais paaiškėjo, kad pokyčiai upėje iš tiesų susiję su minėtais tvenkiniais. Šiuo metu iš jų tradiciškai pradedamas išleisti vanduo, tačiau šie metai išskirtiniai, nes vandenyje dėl susidariusių tam tikrų retai pasitaikančių išskirtinių gamtos sąlygų suvešėjo dumbliai. 

Inspektorių teigimu, situacija stebima, atliekami palyginamieji pakartotiniai išleidžiamo vandens ir Jiesios vandens, paimto aukščiau ir žemiau išleistuvo, tyrimai. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros, į kurio prižiūrimą teritoriją įeina Išlaužas, vedėjas Česlovas Meržvinskas portalui kauno.diena.lt kalbėjo, kad kol kas laukiama rezultatų, tačiau situacijos dramatizuoti, anot jo, tikrai nereikėtų. Mėginiai imti rugsėjo 28, 29 ir spalio 1 dienomis.

"Visą vasara dumbliams buvo itin palankios sąlygos. Ji buvo neįprastai šilta.  Todėl žaliadumblių tvenkiniuose susidarė galimai daugiau nei ankstesniais metais", – sakė Č. Meržvinskas. Anot jo, yra atliekama žinybinė ir valstybinė kontrolė, tyrimai parodys, ar viršijamos, pavyzdžiui,  fosforo, azoto, šiuo atveju, susidariusių natūraliai, normos. 

Net ir blogiausiu įmanomu atveju, jo manymu, "žuvys Jiesioje tikrai neišgaiš, ekosistemai katastrofiški dalykai neįvyks".

Žaliadumblių tvenkiniuose susidarė galimai daugiau nei ankstesniais metais.

"Jeigu žuvys, daug žuvų gyveno tokiame vandenyje, jį išleidus į Jiesią ir susimaišius su jos vandeniu, nemanau, kad vandens parametrai taps įspūdingi ir kažkuo sensacingi", – ramino aplinkosaugininkas.

Č. Meržvinskas akcentavo, kad į Jiesią leidžiamas vanduo yra iš žuvininkystės tvenkinių. "Tai ne cheminė tarša, vanduo ne iš pramonės, ne po autoįvykio, o  iš tvenkinių, kurių vanduo buvo tinkamas žuvims. Melsvadumblių pagausėjimas yra natūralus dalykas, tą galime stebėti ir Kuršių, Kauno mariose bei kitur.  To sustabdyti mes negalime. Tai priklauso nuo oro sąlygų. Kiekvieni metai yra skirtingi: vienais metais vandens temperatūra vienokia, kitais – kitokia.  Vienais metais labiau dauginasi vieni vandens ir ne vandens organizmai, kitais metais, priklausomai nuo sąlygų, – kiti", – dėstė agentūros vedėjas.  

Vanduo iš tvenkinių leidžiamas pagal su institucijomis suderintą grafiką. Viršijus nustatytas užterštumo normas gamtai padaryta žala vertinama per mokesčių prizmę, aiškino Č. Meržvinskas. 

Planuojama, kad šiemet į pastarąją bus surinkta 525,5 tūkst. eurų. Panaši suma buvo ir praėjusiais metais.

Į šią programą patenka lėšos, kurios gaunamos iš mokesčių už teršalų išmetimą į aplinką ir valstybinius gamtos išteklius, kompensacijos už pašalintus želdinius. Pinigai panaudojami aplinkos apsaugai.

Šioje programoje iš ankstesnių metų dar yra likę beveik 475 tūkst. eurų.

Tad iš viso šiemet numatyta paskirstyti 609,4 tūkst. eurų šešiolikai aplinkosauginių priemonių įgyvendinti.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė informavo, kad praėjusiais metais, vertinant lėšų panaudojimą, buvo įgyvendinta 63 proc. programos.

"Dalį darbų pavyko nupirkti pigiau, tad taip buvo sutaupyta lėšų", – tvirtino vedėja.

Kai kurių priemonių praėjusiais metais nespėta įgyvendinti. Jos buvo perkeltos į šiuos metus.

R.Povilanskienė tikino, kad tarp tokių – sakurų parko techninio projekto parengimas, informacinių lentelių prie gamtos paveldo objektų įkurdinimas.

"Iš pirmo karto šių darbų nupirkti nepavyko. Buvo skelbtas naujas konkursas. Pritrūko laiko, tačiau šios priemonės niekur nedingo. Jos perkeltos į šiuos metus", – komentavo vedėja.

Iš praėjusių metų aplinkos apsaugos rėmimo specialios programos reikėjo atsisakyti tik kietosios krantotvarkos priemonės.

"Vyko du pirkimai, dalyvavo vienas dalyvis, bet tinkamai nepateikė dokumentų. Dabar rengiamas uosto bendrasis planas. Yra daug neaiškumų. Tad šios priemonės atsisakyta. Parengėme raštą Vyriausybei, kad ši rūpintųsi kietųjų krantotvarkos priemonių taikymu", – tvirtino vedėja.

Penktadalį iš šiemet į programą surinktų lėšų privaloma skirti sveikatos apsaugai. Ši suma sudaro 105 tūkst. eurų. Šiemet daugiau lėšų bus atseikėta esamiems želdiniams tvarkyti, jų apsaugai, naujiems kurti.

"Šiemet bus tvarkoma daug parkų, tad didesnis dėmesys skiriamas ir želdiniams", – teigė vedėja.

Iš šios programos lėšų tradiciškai bus skiriama mediniams laiptams ir takams, vedantiems per apsauginį kopagūbrį, remontuoti, kopagūbriui šakų klojiniais ir žabtvorėmis tvirtinti, savavališkai užterštoms teritorijoms tvarkyti, pavojingoms atliekoms šalinti, vandens telkinių pakrantėms kuopti.

Tikrinami buvo uostamiesčio vidaus vandens telkiniai (tvenkiniai, ežerėliai bei Dangės upė) ir Kuršių marių prieigos. Viešosios tvarkos skyriaus specialistai taip kas dieną bendrauja su ugniagesiais gelbėtojais ir vertina situaciją. O ši iš tiesų rimta. Klaipėdos mieste bei apylinkėse pastarosiomis dienomis pramogaudamas ant ledo įlūžo ne vienas žmogus. Kituose Lietuvos rajonuose septyni net nuskendo.

Tad Klaipėdos miesto savivaldybė bendradarbiaudama su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine bei Karinėmis jūrų pajėgomis ir  Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja – nors pastaruoju metu vyrauja minusinė temperatūra, tačiau prognozuojama, kad netrukus pradės šilti – ledas ims tirpti ir aižėti. Patariama išlikti budriais, saugoti save ir savo artimuosius. Rekomenduojama nelipti ant ledo. Taip pat siūloma įsidėmėti šią atmintinę.