Ketvirtadienį Seimas priėmė naują šios tarnybos veiklą reglamentuojančio įstatymo redakciją.

Už ją balsavo 78 parlamentarai, prieš buvo vienas, du susilaikė.

Pagal priimtą įstatytą, Vidaus reikalų ministerijai pavaldus departamentas taps tarnyba, pavaldžia Vyriausybei.

Jos direktorių penkerių metų kadencijai į pareigas skirs ir iš jų atleis Vyriausybė. Dabar direktoriaus kandidatūrą parenka ir teikia Vyriausybei vidaus reikalų ministras.

„Tarnyba tampa visiškai savarankiška institucija, kaip yra kitose valstybėse“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Konservatorius Mykolas Majauskas šią naują įstatymo redakciją vadino skandalinga.

„Tikrai labai skandalinga situacija (...). Krizės akivaizdoje mes balsuojame dėl reformos, kurią atnešė pats Vadovybės apsaugos departamento vadovas, siūlydamas reformuoti organizaciją tam, kad jis galėtų vadovauti trečią kadenciją, ir papildomai pasiūlė pasididinti sau atlyginimą, – sakė jis. – Sau ir savo pavaduotojams nuo 400 iki 800 eurų. Tuo metu eiliniams darbuotojams – sumažinti garantijas, o kai kuriems – ir atlyginimus, ir dar galbūt į žemesnes pareigas.“

Tarnyba keliama į aukštesnį kokybinį lygį, ir darbo užmokestis pareigūnams didės.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad M. Majauskas klaidina.

„Tarnyba keliama į aukštesnį kokybinį lygį, ir darbo užmokestis pareigūnams didės“, – teigė ji.

Anot A. Širinskienės, iš tiesų pirminiame projekto variante Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokestį norėta gerokai padidinti, jų atlyginimai būtų lenkę Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų statutinių įstaigų darbuotojų algas.

„Dabar atlyginimai apvienodinti, bet jie didės“, – sakė A. Širinskienė.

Kaip ir iki šiol, tarnybos pareigūnai saugos prezidentą, Seimo pirmininką, premjerą, užsienio svečius ir kitus asmenis.

Vadovybės apsaugos tarnybos saugomais objektais įtvirtinti Seimo, Vyriausybės pastatai ir jų teritorija, prezidento rezidencija su teritorija, saugomų asmenų rezidencijų kompleksas, gyvenamosios, darbo ir kitos vietos, kuriose lankosi saugomi asmenys, kt.

Jis įregistravo tai numatantį pasiūlymą naujos redakcijos Vadovybės apsaugos departamento (VAD) įstatymo pataisoms.

Pasak M. Majausko, vienas iš deklaruotų reformos tikslų – padidinti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų atlyginimus.

„Deja, pagal Seime svarstomą projektą didėja tik vadovų atlyginimai – pavyzdžiui, minimalų VAD direktoriaus atlyginimą siūloma didinti 590 eurų, o direktoriaus pavaduotojo – net 811 eurų, tuo metu eilinių pareigūnų atlyginimai liktų nepakitę“, – sako M. Majauskas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šia reforma yra panaikinama galimybė gauti butpinigius ir komandiruotpinigius. „Todėl, eilinių pareigūnų atlyginimų koeficientams nesikeičiant, jų gaunamos pajamos faktiškai netgi sumažėtų. Jau šiandien dėl itin mažų atlyginimų dalis eilinių pareigūnų ieško papildomo uždarbio ir vadovo leidimu dirba interesų konfliktų nekeliančiose srityse – sporto treneriais, pavežėjais, staliais“, – teigė Seimo TS-LKD frakcijos narys M. Majauskas.

Pasak parlamentaro, pritarus reformai eilinių pareigūnų situacija bus dar sudėtingesnė, nes greta įšaldomų atlyginimų pareigūnams bus uždrausta dirbti papildomus darbus, visi eiliniai specialistai po reformos bus perkelti į žemesnes jaunesniojo agento pareigas, kurioms vietoj aukštojo išsilavinimo užtenka tik vidurinio, taip tik dar labiau susilpninant eilinių specialistų motyvaciją.

M. Majauskas teigia, kad siūlomi pakeitimai neabejotinai pablogins eilinių specialistų padėtį ir tik didins atskirtį su vadovaujamas pareigas einančiais pareigūnais.

„Sunku suprasti, kodėl taip principingai stengiamasi nuskriausti eilinius pareigūnus. Reforma turi būti naudinga ne tik aukštas pareigas einantiems, bet ir žemesnio rango pareigūnams, todėl šiems numatyti pareiginės algos koeficientai privalo būti padidinti“, – teigia Seimo narys M. Majauskas.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijai priklausantis Vadovybės apsaugos departamentas po pertvarkos taptų savarankiška įstaiga – Vadovybės apsaugos tarnyba.

„Siūloma pertvarkyti departamentą į Vadovybės apsaugos tarnybą, kuri vykdytų specifinę funkciją, atskiros ministerijos valdymo sričiai nepriskirtą – Lietuvos vadovų ir užsienio šalių vadovų, kurie yra mūsų valstybės svečiai, apsaugą“, – sakė naujos redakcijos projektą pristačiusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė.

„Visame pasaulyje matomos tendencijos, kad asmenų apsaugą vykdančios institucijos tampa kiek įmanoma savarankiškesnės, todėl siūloma, kad VAD veiklos sritis iš viešojo saugumo srities būtų perkeliama į nacionalinio saugumo ir tarpvalstybinių santykių sritį“, – kalbėjo komiteto vadovė.

Už naują Vadovybės apsaugos įstatymą po pateikimo balsavo 66 parlamentarai, devyni susilaikė. Toliau projektų paketas bus svarstomas Seimo komitetuose ir į plenarinių posėdžių salę grįš gruodžio mėnesį.

Numatyta, kad pasikeitimai įsigalios nuo kitų metų liepos, jiems priimti reikės dar dviejų balsavimų.

Vadovybės apsaugos tarnyba turėtų naują pareigūnų karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią tik nuo pasiekimų tarnyboje.

Pasak A. Širinskienės, priėmus pakeitimus mažiausiai uždirbantiems pareigūnams atlyginimai gali kilti iki 28 procentų.

„Darbas VAD tapo nepatraukliu, sunku pritraukti ir išlaikyti tarnyboje kvalifikuotus specialistus. 2017 metais departamente buvo neužimtos 97 pareigybės, 2018 metais – 96, o atitinkamai 2018 metais vos devyni kursantai išreiškė norą prisijungti prie Vadovybės apsaugos departamento“, – pažymėjo TTK vadovė.

„Keičiant statusą, gerinamos karjeros galimybės ir didesnis pareigūnų darbo užmokestis, bet ne visiems pareigūnams, o mažiausiai uždirbantiems, jiems atlyginimas galėtų kilti net iki 28 proc., taip tikintis į tarnybą pritraukti daugiau asmenų“, – teigė A. Širinskienė.

Pagal projektą, paskirtam į pareigas žmogui būtų nustatoma pirmoji iš šešių galimų tarnybos pakopų. Pareigūno tarnybą įvertinus labai gerai arba tris kartus iš eilės – gerai, būtų nustatoma aukštesnė tarnybos pakopa, lemianti didesnę pareiginę algą.

Kiekvienai pareigybei siūloma nustatyti šešias tarnybos pakopas, taigi ir šešis pareiginės algos variantus. Anot ministerijos, tai leistų ilgesnį laiką motyvuoti pareigūnus siekti geriausių darbo rezultatų išliekant tose pačiose pareigose ir nedelsiant reaguoti į veiklos rezultatų suprastėjimą.

Po pertvarkos būtų atsisakoma šiuo metu pareigūnams mokamų butpinigių ir važiavimo išlaidų kompensavimo, dalis pareigūnų neteks turėtos priemokos už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga.

Taip pat Vadovybės apsaugos tarnyba iš policijos perimtų Lietuvos diplomatinių atstovybių apsaugą. Užsienio šalių atstovybes Lietuvos teritorijoje toliau saugotų policija.

Vadovybės apsaugos departamentas saugo Lietuvos prezidentą, ministrą pirmininką ir Seimo pirmininką bei oficialius Lietuvos svečius.

Institucija taip pat saugo Prezidentūrą, Vyriausybę, Seimą, Turniškių rezidencijas, kitus objektus.

Po reformos įstaiga vadintųsi Vadovybės apsaugos tarnyba, ji turėtų naują pareigūnų karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią tik nuo pasiekimų tarnyboje.

Paskirtam į pareigas žmogui būtų nustatoma pirmoji iš šešių galimų tarnybos pakopų. Pareigūno tarnybą įvertinus labai gerai arba tris kartus iš eilės – gerai, būtų nustatoma aukštesnė tarnybos pakopa, lemianti didesnę pareiginę algą.

Kiekvienai pareigybei siūloma nustatyti šešias tarnybos pakopas, taigi ir šešis pareiginės algos variantus. Anot ministerijos, tai leistų ilgesnį laiką motyvuoti pareigūnus siekti geriausių darbo rezultatų išliekant tose pačiose pareigose ir nedelsiant reaguoti į veiklos rezultatų suprastėjimą.

Po pertvarkos būtų atsisakoma šiuo metu pareigūnams mokamų butpinigių ir važiavimo išlaidų kompensavimo, dalis pareigūnų neteks turėtos priemokos už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga.

Kuriamai Vadovybės apsaugos tarnybai siūloma pavesti ir naują funkcija – Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje apsaugą.

Siūlomam įstatymų paketui dar turės pritarti Seimas.

Vadovybės apsaugos departamentas saugo Lietuvos prezidentą, ministrą pirmininką ir Seimo pirmininką bei oficialius Lietuvos svečius.

Institucija taip pat saugo Prezidentūrą, Vyriausybę, Seimą, Turniškių rezidencijas, kitus objektus.

Pasak vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės, VAD yra specifinė institucija, dažnai nepatenkanti į Vidaus tarnybos statuto ar ministerijos koordinavimo sričių apibrėžtas ribas, ji taip pat nėra susijusi su įprastais sistemos įstaigų uždaviniais – užtikrinti viešąjį saugumą ir vykdyti ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcijas.

„Dėl to siekiama pertvarkyti departamentą į Vadovybės apsaugos tarnybą, kuri vykdytų specifinę (...) funkciją – Lietuvos vadovų bei užsienio valstybių vadovų, oficialių svečių apsaugą. Taip pat numatoma priskirti šiai tarnybai diplomatinių atstovybių, prireikus – ambasadorių, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų pastatų, turto ir asmenų apsaugos funkcijas“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė R. Tamašunienė.

Pataisomis siūloma įtvirtinti naują pareigūnų karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią tik nuo pasiekimų tarnyboje.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorių penkerių metų kadencijai skirtų ir atleistų Vyriausybė.

Tikimasi, kad savarankiškumas bei galimybė pačiam valdyti asignavimus leis departamentui užtikrinti efektyvesnę veiklą, pagerinti darbuotojų sąlygas, pakelti įstaigos prestižą.

Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti artimiausiuose posėdžiuose, įvertinus įvairių institucijų, ministerijų pastabas. Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja, kad naujoji tarnyba gali dubliuoti dalį jo funkcijų, ir prašo palikti būtent departamentui vertinti patalpų ir teritorijų tinkamumą darbui su slapta informacija.

Planuojama, kad policijos pareigūnai, šiuo metu saugantys ambasadas, Į Vadovybė apsaugos tarnybą būtų perkelti su visu finansavimo krepšeliu, o Vyriausybė spręstų dėl papildomų lėšų jų atlyginimams, skatinimui.

Po pertvarkos būtų atsisakoma šiuo metu pareigūnams mokamų butpinigių ir važiavimo išlaidų kompensavimo, dalis pareigūnų netektų turėtos priemokos už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga.

VRM tvirtina, kad nepaisant to, iš karto įsigaliojus įstatymui pareigūnų darbo užmokestis smarkai nesikeistų, tačiau „jiems atsivertų didesnės karjeros perspektyvos, o maksimalus siūlomas darbo užmokestis galėtų būti pasiektas per kelerius ar net keliolika metų“.

Reikšmingiau, t. y. kiek daugiau nei ketvirtadaliu, atlyginimas vos įsigaliojus įstatymui didėtų tik žemiausias pareigas einantiems pareigūnams arba į jas pretenduojantiems asmenims.

Vyriausybei patvirtinus projektą, pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Vadovybės apsaugos departamentas saugo Lietuvos prezidentą, ministrą pirmininką ir Seimo pirmininką bei oficialius Lietuvos svečius. Institucija taip pat saugo Prezidentūrą, Vyriausybę, Seimą, Turniškių rezidencijas, kitus objektus.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) išplatino informaciją kurioje teigiama, kad VAD gali būti reorganizuotas į Vadovybės apsaugos tarnybą ir tapti savarankiška biudžetine įstaiga. O ne pavaldžia VRM, kokia yra dabar. Ministerija teigia, kad VAD tapsmas savarankiška įstaiga padarytų departamento veiklą efektyvesnę, o jo darbuotojams tai reikštų geresnes tarnybos sąlygas.

Tiesa, sklando kalbų, kad ši idėja yra ne VRM iniciatyva, o ministerijos vardu čia tik prisidengiama. Neva projektą stumia nuolat aplink ministrą pirmininką ir kitus aukščiausius šalies vadovus zujantys VAD vadai.

Sutikite, pateikiami argumentai skamba keistokai. Lyg tam tikra kapituliacija. Ar bent jau motinos ministerijos prisipažinimas, kad jai per sunku auginti vaiką, tad pats laikas palikti jį gyvybės langelyje. Mat ji (ministerija) nepajėgi užtikrinti šios įstaigos veiklos efektyvumo ir tinkamų tarnybos sąlygų pareigūnams.

Ne mažiau keista ir tai, kad apie funkcijų konsolidavimą bei veiklos efektyvumą dažnai kalbanti ministerija (prisiminkime: ne taip seniai girdėjome apie planus asignavimo valdytojo statusą, kaip ir vadovo paskyrimo tvarką iš prezidentūros, atimti iš paskutinės ir didžiausios statutinės įstaigos – Policijos departamento), staiga sugalvojo, kad santykinai nedidelis VAD (apie 400 pareigūnų, palyginti su tūkstančiais policininkų) yra vertas, kad taptų nepriklausomas ir savarankiškas. Kitaip tariant, vienintele tokia įstaiga visoje VRM sistemoje.

Tie, kurie šį komentarą perskaitė iki šios vietos, noriu dar kartą priminti liaudies išmintį apie upę. Kodėl du kartus, paklausite jūs? Ogi todėl, kad lygiai tokia pati idėja departamento vadovybės jau buvo stumiama 2015–2016 m., kai šią įstaigą buvo siekiama paversti tik trims valstybės vadovams pavaldžiu, kriminalinę žvalgybą vykdančiu, ir niekieno nekontroliuojamu dariniu.

Įdomiausia, kad tuomet šiai tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės įformintai iniciatyvai pasipriešino Vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs Saulius Skvernelis. Per daug žodžių nesirinkdamas jis viešai teigęs, kad svarbiausia pasikeitusio VAD užduotis turėtų būti L.Graužinienės saugojimas nuo nusikalbėjimo.

Prieš trejus metus, net ir su Europos policijos konfederacijos (EuroCop), rašiusios laiškus Lietuvos vadovams, įsikišimu, ši idėja buvo numarinta. Tačiau jos iniciatoriai, išlaukę tinkamo momento, džiną iš butelio išleidžia antrą ar net trečią kartą. Įdomu, kaip šioje situacijoje pasielgs anuomet vidaus reikalų ministro poste buvęs ir idėją viešai išjuokęs dabartinis premjeras. Ar ir vėl įsakys VAD pareigūnams nuo nusikalbėjimų saugoti idėjos autorius? O gal šįsyk pasiduos VAD vadų ir vadukų gundymams?

Vilniaus apygardos administracinis teismas rugsėjo 6 dieną panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadą, įpareigojusią VAD nutraukti konkursą, – jis pripažino, kad VPT nepagrįstai nustatė, jog kriterijai tiekėjams buvo diskriminaciniai, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Pasak VAD direktoriaus Rymanto Mockevičiaus, konkursas bus skelbiamas iš naujo, tikėtina, jau kitais metais.

„Teismą mes laimėjome 100 proc., buvo pripažinta, kad VPT neteisingai formavo mums savo nuomonę. Dabar greičiausiai lauksime kitų metų, nes ir biudžeto tam nėra“, – BNS sakė R. Mockevičius.

VAD direktoriaus pavaduotojas Valentinas Mackevičius sakė, kad konkursas po VPT išvados buvo nutrauktas, nepaskelbus nugalėto.

„Gavom dviejų tiekėjų paraiškas ir vertinome jų kvalifikaciją. Bet dar nei kainos, nieko nebuvo. Nugalėtojo dar nebuvo“, – BNS sakė V. Mackevičius.

VPT teigė, kad departamentas nepagrįstai nurodė tiekėjams nustatyti konkrečią projektų vertę. Anot VPT, kvalifikacijos reikalavimai ir taip ribojo konkurenciją, todėl papildomas vertės nustatymas dar labiau apribojo tiekėjų galimybes konkuruoti.

VPT nuomone, tiekėjų kvalifikaciją būtų galima patikrinti kitais, konkurenciją mažiau ribojančiais būdais.

Teismas pripažino, kad dėl tokių reikalavimų konkurencija bus mažesnė, tačiau nenustatęs griežtų reikalavimų departamentas neužtikrins tinkamos apsaugos saugomuose objektuose.

VAD nori įsigyti vaizdo sistemų apjungimo į vieną platformą paslaugas ir sistemų diegimo darbus. Planuojama darbų kaina – ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų.

VAD saugo Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Turniškių rezidencijų pastatų kompleksus.

Įvykdžius pertvarką, jis taptų savarankiška biudžetine įstaiga ir vadintųsi Vadovybės apsaugos tarnyba. Dabar Vadovybės apsaugos departamentas yra pavaldus ministerijai.

Atitinkami įstatymo projektai įregistruoti šią savaitę.

„Pagal pirminį įstatymo projekto variantą VAD, tapdamas savarankiška tarnyba, užtikrintų efektyvesnę veiklą, visišką jai pavestų funkcijų įgyvendinimą ir pagerintų darbo sąlygas darbuotojams, pakeltų tarnybos prestižą“, – rašoma ministerijos BNS pateiktame atsakyme.

Siūloma įtvirtinti naują pareigūnų karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią tik nuo pasiekimų tarnyboje.

Paskirtam į pareigas žmogui būtų nustatoma pirmoji iš šešių galimų tarnybos pakopų. Pareigūno tarnybą įvertinus labai gerai arba tris kartus iš eilės – gerai, būtų nustatoma aukštesnė tarnybos pakopa, lemianti didesnę pareiginę algą.

Kiekvienai pareigybei siūloma nustatyti šešias tarnybos pakopas, taigi ir šešis pareiginės algos variantus. Anot ministerijos, tai leistų ilgesnį laiką motyvuoti pareigūnus siekti geriausių darbo rezultatų išliekant tose pačiose pareigose ir nedelsiant reaguoti į veiklos rezultatų suprastėjimą.

Po pertvarkos būtų atsisakoma šiuo metu pareigūnams mokamų butpinigių ir važiavimo išlaidų kompensavimo, dalis pareigūnų neteks turėtos priemokos už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga.

VRM tvirtina, kad nepaisant to, iš karto įsigaliojus įstatymui pareigūnų darbo užmokestis ženkliai nepasikeistų, tačiau „jiems atsivertų didesnės karjeros perspektyvos, o maksimalus siūlomas darbo užmokestis galėtų būti pasiektas per kelerius ar net keliolika metų“.

Reikšmingesnis darbo užmokesčio padidėjimas iš karto įsigaliojus įstatymui (iki 28 proc.) numatomas tik žemiausias pareigas einantiems pareigūnams arba į jas dar tik pretenduojantiems asmenims.

Kuriamai Vadovybės apsaugos tarnybai siūloma pavesti ir naują funkcija – Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje apsaugą.

Siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Vadovybės apsaugos departamentas saugo Lietuvos prezidentą, ministrą pirmininką ir Seimo pirmininką bei oficialius Lietuvos svečius.

Institucija taip pat saugo Prezidentūrą, Vyriausybę, Seimą, Turniškių rezidencijas, kitus objektus.

„Mes nemanome, (kad saugu namuose), todėl primygtinai prašome ir rekomenduojame, kad tik į rezidenciją“, – naujienų portalui 15min.lt sakė departamento vadovo pavaduotojas Paulius Nemira.

G. Nausėdos atstovas spaudai Aistis Zabarauskas BNS trečiadienį sakė, kad kitą pirmadienį išrinktasis prezidentas rengs spaudos konferenciją, kurioje pasisakys šiuo ir kitais klausimais.

Anksčiau būsimasis šalies vadovas sakė, kad norėtų likti gyventi savo namuose po Pučkorių atodanga.

G. Nausėda prezidento pareigas pradės eiti po inauguracijos liepos 12 dieną.