Bendrovę „Vilniaus vandenys“ (VV) persekiojantis įtarimų korupcija šešėlis nesitraukia: pusės milijono litų vertės valymo paslaugų konkursą vėl laimėjo jas iki šiol teikusi UAB „Akvija“, vienintelė iš visų dalyvių stebuklingai žinojusi, kad reikia pateikti perteklinius dokumentus.
Laimikis – 0,5 mln. litų
Neskaidrumu vykdant viešuosius pirkimus nuolat kaltinami VV rodos, klumpa ir vėl. Šįkart mesti įtarimai neskaidriu valymo paslaugų konkurso organizavimu. Mat buvo atmesti 6 iš 7 konkurso dalyvių pasiūlymai, o valymo paslaugų sutartis pasirašoma su jas iki šiol teikusia Panevėžyje įsikūrusia UAB „Akvija“, vadovaujama Daivos Petrauskienės.
Pats faktas, jog pašalinti visi likę konkurentai, galbūt ir liktu tik keistu atsitiktinumu, jei ne kai kurios detalės: paaiškėjo, jog visi dalyviai, pasak jų pačių, atmesti dėl vienos priežasties – jie nepateikė techninės dokumentacijos, patvirtinančios, jog valymui bus naudojamos saugios medžiagos, atitinkančios ES standartus. Įdomu tai, jog toks reikalavimas buvo pagrindinis argumentas atmetant paraiškas, nors absoliučiai visos VV konkurse dalyvavusios įmonės yra sertifikuotos, pripažintus aplinkosaugos standartus atitinkančios kompanijos, taigi, naudoja ES patvirtintas saugias valymo medžiagas. Kitas dalykas – užuomina apie konkrečių naudojamų medžiagų sąrašą nebuvo įtraukta į konkurso sąlygas, o tik paslėpta jas lydinčiame techninių specifikacijų dokumente.
Būtent šie mįslingi dalykai ir sukėlė didžiulį dalyvavusių įmonių nepasitenkinimą bei privertė prabilti apie įtarimus, jog sąlygos parengtos iš anksto žinomam laimėtojui – UAB „Akvija“. Jos pasiūlyta paslaugų kaina, beje, buvo viena didžiausių – 474,4 tūkst. litų (kitų bendrovių pasiūlymai svyravo nuo 447 iki 460 tūkst. litų.
Dar vienas keistas sutapimas – UAB „Akvija“ lyg tyčia laimi ne pirmą VV skelbtą konkursą, teikia dumblo valymo įrenginių priežiūros ir kitas paslaugas, taip pat buvo laimėjusi ir ankstesnį vidaus patalpų valymo konkursą – naujasis ir buvo paskelbtas pasibaigus sutarties terminui.
Sprendimas „pateptas“?
UAB “Švaros deivė” Vilniaus padalinio vadovė Eglė Skrebytė patvirtino įtarimus. Anot jos, yra keisti du dalykai: VV viešųjų pirkimų skyrius, įvertinęs pasiūlymus, nė vienos bendrovės neprašė pateikti patvirtinimo, jog bus naudojamos saugios medžiagos, o paprasčiausiai jas iškart pašalino iš konkurso. Antra keistenybė – apie saugias medžiagas dokumentus pristatė vienintelė ankstesnius VV konkursus laimėjusi „Akvija“.
„Viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujame nuolat, bet dar nebuvo tokio atvejo, kad neatitikus reikalavimų nebūtų paprašyta patikslinti siūlymo. „Vilniaus vandenų“ konkurse buvo pirmasis toks atvejis. O tas specifikacijas pateikė tik vienintelė įmonė iš, berods, 7 konkurso dalyvių. Na, tai be abejo po to kyla minčių, kad tai galėjo būti „patepta“, sąlygos aptartos iš anksto“, - pripažino ji.
Įtarimus, jog konkurso sąlygos su UAB „Akvija“ derintos iš anksto, patvirtino ir kitas konkurso dalyvis – UAB “Būsto švara”. Jos atstovas Andrius Norkus sakė, kad įmonė šiuo metu yra apskundusi sprendimą pašalinti ją iš konkurso dėl to, jog ši nepateikė perteklinių dokumentų. Dar daugiau – A.Norkus patikino, jog sąlygose buvo reikalaujama arba patvirtinti apie Europinių standartų atitikimą, arba apie naudojamas medžiagas.
“Toks įspūdis, kad jų juridinis skyrius neturi supratimo, kaip ruošti konkurso medžiagą, - stebėjosi A.Norkus. - Ten buvo nurodymas pateikti sertifikatą arba atitinkamą dokumentą. Taigi mes ir pateikėme tą atitikties deklaraciją, kuri tiko visuose konkursuose. Bet mums pradėjo aiškinti, kad va, parašyta, kad reikia kito dokumento, sakė, nežiūrėkite į tą “arba”, čia mes tik taip sau parašėm. Tai jei nebūtų to žodelio, visi būtume pateikę tuos dokumentus. Aš manau, kad konkurso laimėtojas buvo iš anksto informuotas, nes keistas sutapimas, kad visi padarė tą pačią esminę klaidą. Nes ta sąlyga skamba kvailai, kaip “sviestas sviestuotas”: jei jau tu naudoji medžiagas, atitinkančias standartus, kam tau dar kartą rodyti, kokias medžiagas naudoji? Tokie reikalavimai egzistuoja tik medicininės įrangos konkursuose, jei, pavyzdžiui, medžiagos naudojamos Europoje, bet Lietuvoje jos nesertifikuotos.”
Ne sėkmė, o tik „sunkus darbas“
Pati UAB „Akvija“ vadovė D.Petrauskienė ne iškart prisiminė ką tik laimėtą beveik 0,5 mln. litų vertės konkursą.
„Turėčiau pasitikrinti. Bet jei sakote, kad laimėjome, turbūt žinote, - kalbėjo ji su kiek apsimestinėmis abejonėmis balse, kurios dingo paklausus, ar jos vadovaujama bendrovė prieš tai tikrai nelaimėjo konkursų.
„Ne, esame vieną pirkimą laimėję. Ir šiuo metu tikėtin... greičiausiai... turbūt yra projekto tęstinumas. Remiantis viešųjų pirkimų įstatymu, jei procedūros yra užsitęsusios, o jos yra užsitęsusios, tai eina kitos procedūros“, - painiai dėstė D.Petrauskienė.
Ji taip pat neneigė, kad „Akvija“ yra laimėjusi ir konkursą kitų VV pastatų priežiūrai.
„Jei neklystu, mes dumblo tikrai nevalome. Tiesiog valymo paslauga gali būti teikiama dumblo valymo pastate. Tai gali būti taip“, - sakė D.Petrauskienė.
Paklausta, kaip užsitikrino tokią sėkmę VV konkursuose, ji tikino, kad čia kalta visai ne sėkmė, o tik sunkus ir atsakingas darbas: „Būna įvairiai, nieko nėra šimtu procentų – yra viešieji pirkimai, vienus laimi, kitus pralaimi, būna pakartotinai laimi, būna – po metų. Dirbame jau 20 metų, yra laimėtas ne vienas pirkimas. Lygiai taip pat esame matę visokių įdomių dalykų per visą tą 20 metų istoriją. Tai galvoju, kad buvo tiesiog atsakingai ne tik pateikta medžiaga, bet ir jos vertinimas atsakingai atliktas .“
Ji pagaliau prisiminė, kad teismas, nepaisant kitų konkurso dalyvių skundų, jo taip ir nesustabdė, tad sutartis su VV bus sudaryta. Ir ne šiaip sutartis – paslaugos bus teikiamas trejus metus, t.y. maksimalų Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą terminą. Būtent tokiam terminui buvo sudaryta ir ankstesnė valymo paslaugų sutartis.
V.Miltienis nieko nežino
„Vilniaus vandenų“ vadovas Valentinas Miltienis taip pat nebuvo labai kalbus – visais klausimais jis siūlė kreiptis į įmonės viešųjų pirkimų skyrių.
„Aš, kaip direktorius, neturiu teisės dalyvauti ir nedalyvauju nei pirkimo komisijos darbe, nei darau kokią nors įtaką. Geriausia skambinti mūsų įmonės Viešųjų pirkimų komisijos vadovams“, - patarė V.Miltienis.
Beje, neskaidrių viešųjų pirkimų kontekste gan įdomiai atrodo VV reikalavimas trečdaliu (nuo 4,37 iki 5,88 lito už m3) branginti vandenį vilniečiams. Pasak V.Miltienio, VV tokių ketinimų neatsisakys net po to, kai pernai šiam veiksmui nepritarė Vilniaus savivaldybės taryba - Valstybinė kainų ir energetikos komisija esą jau netrukus turėtų pritarti naujoms kainoms.
„Visi dokumentai yra kainų komisijos, laukiame jų sprendimo. Mes tikimės, kad jau šį mėnesį apsispręs, per mėnesį turėsime informuoti gyventojus. Mums reikia prižiūrėti 3000 km vamzdynų, siurblines, pakėlimo stotis, valymo įrenginius. Ir už kurą, už elektrą, už chemikalus turime mokėti, mokesčius. Tai ne iš gero gyvenimo prašome didinti kainą“, - skundėsi vadovas.
Tačiau kokią įtaką kainos kėlimui turi neskaidriai vykdomi viešieji pirkimai, kuriais jau nekartą yra suabejojusi Viešųjų pirkimų tarnyba, o įtarimus dėl to VV vadovams yra pateikusi ir STT? Galbūt tokio drastiško kainų šuolio ir nebūtų, jei skandalų lydimi „Vilniaus vandenys“ nesirinktų brangiausių rangovų? V.Miltienis į klausimą, kodėl vis tiek samdomos brangiausiai paslaugas teikiančios bendrovės, nenorėjo atsakyti, bei dar kartą patarė visko klausti viešųjų pirkimų skyriaus.
„Vsio zakonno“
Lina Gervytė, VV viešųjų pirkimų skyriaus specialistė dėstė, kad brangiausiai paslaugas siūlanti bendrovė jau antrąkart laimi konkursą kuo sėkmingiausiai laikantis įstatymų. Esą, ne visos, o tik kelios bendrovės netiko dėl to, jog nepateikė jau minėto detalaus valymo priemonių sąrašo. Be to, tvarką, kad šis reikalavimas gali būti įtrauktas ne pagrindiniame, o nugrūstas ir į lydinčius dokumentus, nustatė Aplinkos ministerija.
„Ar teko girdėti apie žaliuosius pirkimus? Aplinkos ministerijos yra nustatyti labai konkretūs reikalavimai Žaliųjų pirkimų vykdymui, kurie ir buvo nustatyti šiose pirkimo sąlygose, kurios paskelbtos viešai. Taip, nuostata yra ne pačiose sąlygose, bet techninėje specifikacijoje, bet tai taip pat leidžia Aplinkos ministro įsakymas. O dėl to, kad nebuvo leista papildyti paraiškų, yra skirtingi dalykai – patikslinti ir papildyti. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą, galima koreguoti tik tiekėjų kvalifikaciją, bet viso kito – ne. Galima kitus dokumentus tik paaiškinti“, - įstatymų subtilybes atskleidė specialistė.
Ji sakė taip pat neprivalanti žinoti apie ankstesnius „Akvijos“ laimėtus konkursus ir jų organizavimo peripetijas.
Korupcijos skandalai lydi nuolat
Bendrovę „Vilniaus vandenys“ jau ne vieni metai lydi skandalų bei įtarimų šešėlis. Neskaidrūs konkursai, teismų maratonai, įtarimai kyšininkavus ir teismų nuosprendžiai tapo neatsiejama šios bendrovės veiklos dalimi.
Vienas paskutiniųjų skandalų „Vilniaus vandenis“ sudrebino praėjusių metų pabaigoje, kai 16 mln. litų vertės sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ paskelbtas konkursas, kurio nugalėtojas buvo aiškus iš anksto, įstrigo nežinia kuriam laikui. Mat paskelbus konkursą kilo įtarimų, kad „Vilniaus vandenų“ sąlygas atitiko vienintelė įmonė - UAB „Biastra plius“, o kitos bendrovės neturėjo jokių šansų tapti konkurso nugalėtojomis.
Nors „Vilniaus vandenų“ vadovai dievagojosi, kad Lietuvoje nėra kitos įmonės, kuri galėtų taip kompostuoti dumblą, toks argumentas neįtikino Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko. Pastarasis neslėpė, kad šis konkursas kelia didelių abejonių dėl skaidrumo.
Buvusiems vadovams – kyšininkų etiketė
Buvę „Vilniaus vandenų“ vadovai ne kartą atsidūrė Temidės akiratyje ir privalėjo minti teismų slenksčius.
Prieš keletą metų bendrovės vadovai Darius Norkus ir Nerijus Laurinaitis buvo nuteisti už kyšininkavimą. Teismas nustatė, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, D.Norkus ir N.Laurinaitis 2010 metų vasarį kavinėje iš bendrovės „Komsetas“ komercijos direktoriaus P.K. pareikalavo 16 tūkst. litų kyšio už tai, kad „Vilniaus vandenys“ pasirašytų su šia bendrove serverinės virtualizavimo paslaugų sutartį. Pusė šios sumos turėjo būti perduota iki sutarties pasirašymo.
Išnagrinėjęs bylą teismas D.Norkų ir N.Laurinaitį pripažino kaltais, skyrė jiems vienų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Abu kaltinamieji taip pat buvo įpareigoti sumokėti po 20 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, arba 2,6 tūkst. litų, įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pasivijo nauji kaltinimai
Po keleto metų, pernai, „Vilniaus vandenų“ vadovybė vėl atkreipė teisėsaugos dėmesį. Jau kartą teisti buvę „Vilniaus vandenų“ vadovai D. Norkus ir N. Laurinaitis šį kartą į teisiamųjų suolą sėdo dėl naujų nusikalstamos veikos epizodų vykdant viešuosius pirkimus „Vilniaus vandenyse“. Kartu su jais teisiami ir esami „Vilniaus vandenų“ darbuotojai – gamybos padalinio vadovas Vytautas Kisielius ir plėtros direktorius Linas Didrikas. Jie įtariami reikalavę kyšio iš viešojo pirkimo metu pasirinktos bendrovės direktoriaus už sutarties su bendrove „Vilniaus vandenys“ pasirašymą.
Buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė prieš keletą metų yra viešai išreiškusi abejones dėl bendrovės „Vilniaus vandenys“ veiklos skaidrumo. Viename interviu ji teigė, kad įmonė generuoja šimtą milijonų siekiančią apyvartą, o didžiąją dalį gaunamų pajamų bei iš ES atkeliaujančią paramą investuoja į įvairius infrastruktūros projektus. „Žinant lietuviškas tradicijas, 7–10 proc. nuo jų vertės „įsisavinti“, siekis kontroliuoti „Vilniaus vandenis“ yra nesunkiai nuspėjamas“, – tuomet samprotavo R. Vainienė.
