Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį informavo paskelbusi konkursą pertvarkomos įstaigos direktoriui.

Pasak ministrės Agnės Bilotaitės, šiai pozicijai ieškomas „pokyčių lyderis, norinti prisidėti prie valstybės tarnybos tobulinimo“. Ministerija pabrėžia, kad agentūroje darbuotojų skaičius nesikeis – ir toliau dirbs apie 60 darbuotojų.

Anot A Bilotaitės, šios permainos yra visos valstybės tarnybos pertvarkos dalis, o VTD virsmas į agentūrą „nėra formalumas ar pavadinimo pakeitimas“.

„Iš esmės tai yra kokybinis šuolis viešajame valdyme – keisis įstaigų valdymas, vadovai įgaus daugiau įrankių pažangiai valdysenai, darbuotojų pritraukimui, motyvavimui, kompetencijų stiprinimui. Tai leis kurti modernią valstybės tarnybą, kuri gebėtų veikti greitai, būtų atspari grėsmėms ir atlieptų šalies gyventojų lūkestį laiku gauti kokybiškas paslaugas“, – teigė A. Bilotaitė.

Tai leis kurti modernią valstybės tarnybą, kuri gebėtų veikti greitai, būtų atspari grėsmėms ir atlieptų šalies gyventojų lūkestį laiku gauti kokybiškas paslaugas.

Pasak ministerijos, šiuo metu valstybėje nėra įstaigos, atsakingos už viešojo valdymo politikos įgyvendinimą, įskaitant biudžetinių bei viešųjų įstaigų stebėseną. Iki šiol pagrindinė VTD funkcija buvo centralizuotų atrankų vykdymas.

Žadama, kad išplėtus funkcijas, naujoji Viešojo valdymo agentūra taps kompetencijų centru, kuris konsultuos visas šalies biudžetines ir viešąsias įstaigas „dėl efektyvios ir šiuolaikinės valdysenos“.

Planuojama, kad viešojo valdymo agentūra atliks viešojo sektoriaus įstaigų, kokybės vadybos priemonių taikymo bei administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo stebėseną ir analizę. Ji turėtų veikti kaip analitinis centras, valdantis didelės apimties duomenis apie viešojo sektoriaus įstaigų tinklą, funkcijas, procesus.

VRM teigia, kad viešojo sektoriaus pertvarka yra vienas Vyriausybės nustatytų prioritetų, o tam įgyvendinti yra vykdomi trys projektai – funkcijų peržiūra ir institucijų tinklo optimizavimas, administracinių ir viešųjų paslaugų peržiūra bei valstybės tarnybos pertvarka.

Anot VRM, valstybės tarnybos pertvarka siekiama ją tobulinti stiprinant vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, didinant valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą, modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą, diegiant inovacijas ir valstybės tarnybą priartinant prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.

„Valstybės tarnybos departamentas yra Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti“, – taip papildyti Valstybės tarnybos įstatymą siūlo jo pataisas įregistravę Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai.

Pagal siūlomą projektą, Valstybės tarnybos departamentas prižiūri, kaip įgyvendinamas Valstybės tarnybos įstatymas atlieka patikrinimus įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus,  konsultuoja valstybės tarnybos klausimais.

Projektą parengę socialdemokratai tikisi, kad naujos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos padės spręsti ginčus, kylančius tarp tarnautojų ir įstaigų, užtikrins tinkamą ir kokybišką viešojo administravimo paslaugų teikimą,  valstybės tarnautojų tarnybinės etikos principų laikymąsi bei tarnybinės/materialinės atsakomybės neišvengiamumą.

Projekto autorių nuomone, Valstybės tarnybos departamentas, vykdydamas priežiūrą ir kontrolę, mažins socialinius ir teisinius konfliktus, kas prisidės prie valstybės tarnybos įvaizdžio bei patrauklumo gerinimo.

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, Valstybės tarnybos departamentas yra vienintelė viešojo administravimo funkcijas vykdanti institucija Lietuvoje, kurios statusas nėra įtvirtintas įstatyme.

„Šiuo metu joks subjektas nevykdo Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo priežiūros ir nenagrinėja su tuo susijusių skundų“, – sako projektą parengę Seimo nariai.

Jų duomenimis, pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad tarnybiniai ginčai sudaro didelę dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų administracinių bylų (apygardų administraciniuose teismuose – 20 proc., Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – apie 11 proc. visų nagrinėjamų bylų).

Valstybės tarnybos įstatymo pataisas įregistravo Socialdemokratų partijos frakcijai priklausantys Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Gintautas Paluckas, Tomas Bičiūnas, Vidmantas Kanopa.

Seimo teisininkai siūlo atsiklausti Vyriausybės nuomonės

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas skeptiškai vertina siūlymą pakeisti dabartinį Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą.

Seimo teisininkai sako, kad siūlomas reguliavimas svarstytinas, kadangi šios įstaigos statusas iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Vidaus reikalų ministerijos buvo pakeistas tik 2019 m. sausio 1 d.

„Todėl sprendimas vėl keisti šios įstaigos teisinį statusą turėtų būti priimamas tik konkrečių analizių pagrindu, apsvarsčius visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje. 

Seimo teisininkai siūlo dėl įstatymo pataisų pasiteirauti Vyriausybės nuomonės.

„Atsižvelgiant į Vyriausybės ir vidaus reikalų ministro kompetenciją valstybės tarnybos valdymo srityje, taip pat į tai, kad projektu yra siūloma nustatyti, kad Valstybės tarnybos departamentas yra Vyriausybės įstaiga, o nebe įstaiga prie ministerijos, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Vyriausybės išvadą“, – savo išvadoje pataria Seimo Teisės departamentas.

„Tikrai laukia milžiniški iššūkiai, sausio 1 diena arti. Kalbant apie valstybės tarnybos pertvarkas, jos yra globalios, tektoninės“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjeras Saulius Skvernelis, palinkėjęs naujajam vadovui ryžto ir diplomatijos.

G. Miškinis ūkio viceministru dirba nuo šių metų vasario, jis atsakingas už ministerijos veiklos efektyvinimą ir vidaus procesų optimizavimą.

G. Miškinis pernai lapkritį tapo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, iki tol buvo mero Remigijaus Šimašiaus patarėju. Iki 2017-ųjų rugpjūčio jis dirbo Vilniaus universiteto kancleriu.

1996–2002 metais G. Miškinis taip pat ėjo ūkio viceministro pareigas, vėliau dirbo ministerijos valstybės sekretoriumi, kancleriu.

Valstybės tarnybos departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės tarnybos politiką.

VRM įregistravo tai numatantį teisės aktu projektą. Dėl G. Miškinio skyrimo spręs Vyriausybė.

G. Miškinis ūkio viceministru dirba nuo šių metų vasario, jis atsakingas už ministerijos veiklos efektyvinimą ir vidaus procesų optimizavimą.

G. Miškinis pernai lapkritį buvo paskirtas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, iki tol buvo mero Remigijaus Šimašiaus patarėju. Iki 2017-ųjų rugpjūčio jis dirbo Vilniaus universiteto kancleriu.

1996–2002 metais G. Miškinis taip pat ėjo ūkio viceministro pareigas, vėliau dirbo ministerijos valstybės sekretoriumi, kancleriu.

Valstybės tarnybos departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės tarnybos politiką.

Teisės aktų projektuose numatyta, kad centralizuotą valstybės tarnautojų atranką vykdys Valstybės tarnybos departamentas.

Viena iš ypač svarbių naujuoju Valstybės tarnybos įstatymu įtvirtinamų naujovių - visų valstybės tarnautojų atranką centralizuotai atliks Valstybės tarnybos departamentas. Atrankos komisijos bus sudarytos iš departamento ir įstaigų, kurios ieškos tarnautojų, atstovų.

Dauguma konkursų vyks Valstybės tarnybos departamente. Taip pat teisės aktuose sudaryta galimybė dalį konkursų vykdyti nuotoliniu būdu.

Centralizavus valstybės tarnautojų atranką siekiama ją padaryti dar skaidresnę, objektyvesnę, efektyvesnę, užtikrinti didesnį visuomenės pasitikėjimą ja.

Konkursai į valstybės tarnybą ir toliau bus skelbiami valstybės tarnybos portale, dokumentai į juos bus teikiami per atrankos į valstybės tarnybą modulio savitarnos posistemę.

Pretendentams svarbu žinoti tai, kad numatyta atsisakyti šiuo metu vykdomo bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų patikrinimo - jis bus integruotas į konkurso eigą. Taigi, į konkursą reikės atvykti tik vieną kartą.

Iki šių metų gruodžio 31 d. paskelbti konkursai vyks pagal senąją tvarką - Valstybės tarnybos departamentas tikrins bendruosius ir vadovavimo gebėjimus, o įstaigos organizuos antrąjį konkurso etapą - pokalbį žodžiu. Taigi, bendrųjų gebėjimų testas ir vadovavimo gebėjimų patikrinimas aktualus tik tiems pretendentams, kurie ketina dalyvauti šiais metais paskelbtuose konkursuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė nenustatęs pakankamo buvusio ministro kaltės laipsnio jo materialinei atsakomybei kilti.

„Nenustačius neteisėtų kaltų veiksmų, nebuvo pagrindo tenkinti regresinį (atgręžtinį) reikalavimą dėl buvusio vidaus reikalų ministro neteisėtais veiksmais sukeltų materialinio pobūdžio pasekmių“, – paskelbė LVAT.

Išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šiuo sprendimu panaikintas 2015 metų lapkritį priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ir atmestas Generalinės prokuratūros prašymas priteisti žalą.

„Neteisėti veiksmai nėra padaryti dėl tyčios“, – sakė teisėja Virginija Volskienė.

Ji teigė, kad R. Palaitis skirdamas nuobaudą Valstybės tarnybos departamentui vadovavusiam Osvaldui Šarmavičiui, savo įgaliojimų neviršijo.

Pasak teismo, R. Palaitis elgėsi pakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, o pagrindo vertinti, kad jis akivaizdžiai nesivadovavo bendraisiais teisės principais, tarp jų ir atsakingo valdymo bei gero viešojo administravimo standartais ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar pažeidė diskrecijos ribas, nėra.

„Vidaus reikalų ministras, skirdamas tarnybines nuobaudas, laikėsi procedūrinių taisyklių, reglamentuojančių tarnybinių nuobaudų skyrimą, tarnybinių nusižengimų padarymas buvo nustatytas kompetentingų subjektų“, – rašoma teismo pranešime.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O. Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

O. Šarmavičius dabar dirba Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoju.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad VRM pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O. Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

O. Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O. Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl buvo paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

VPT teigia, kad norėdamas įsigyti mokymo programų su metodinėmis medžiagomis, testų su jų naudojimo metodika parengimo bei mokymų vykdymo paslaugas Valstybės tarnybos departamentas turėjo suskaidyti pirkimą į kelias dalis.

Pasak VPT, pirkimo objektą galima būtų skirstyti į dvi dalis pagal mokymo programas arba į kelias dalis pagal apskritis, kuriose numatoma vesti mokymus. To nepadarius pažeistas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes išskaidžius pirkimą į atskiras dalis būtų sudaryta galimybė didesniam tiekėjų skaičiui pateikti pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai – racionaliau naudoti lėšas.

Be to, VPT nuomone, testo užduočių ekspertinį tyrimą departamentas turėtų įsigyti atskiru viešuoju pirkimu.

„Numačiusi, kad testo užduočių validumo ekspertinį tyrimą turės atlikti tas pats tiekėjas, kuris ir rengs testus (užduotis), perkančioji organizacija neužtikrino skaidrumo principo laikymosi“, – aiškina tarnyba.

Taip pat VPT mano, kad konkurso sąlygose per mažai reikšmės skirta mažiausios kainos kriterijui, neaiškiai suformuluoti vertinimo kriterijai, kas galėjo lenti subjektyvų tiekėjų vertinimą.

„Tarnyba pažymi, kad reikalavimų specialistams visuma šiame pirkime kelia įtarimą, kad pirkimo sąlygos yra pritaikytos tam tikram tiekėjui“, – sakoma išvadoje.

Valstybės tarnybos departamentas teigia dar nenusprendęs, ar skųs nepalankią VPT išvadą. Departamento Vidaus administravimo skyriaus vedėja Jolita Urbonienė BNS nurodė, kad išvada šiuo metu yra vertinama.

VTD direktoriaus pavaduotojo konkurso komisijos pirmininkas premjero patarėjas Elvinas Jankevičius delfi.lt tvirtino, kad O.Šarmavičius buvo geriausias konkurse dalyvavęs kandidatas.

„Nematau nieko blogo, jeigu konkurso sąlygos nėra išskirtinės ir pritaikytos kažkam konkrečiai. Konkursas nepasirodė keistas, žmogus atsakė teisingai į jam pateiktus klausimus. Kadangi jis ilgai dirbo šiame darbe, sistemą puikiai išmano. Būtume elgęsi neobjektyviai, jei būtume vertinę kažkaip kitaip. Jis tikrai labai profesionaliai atsakė į pateiktus klausimus“, - tvirtino E.Jankevičius.

O.Šarmavičius VTD su pertraukomis vadovavo nuo 2002 metų. 2010 metais tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido O.Šarmavičių iš pareigų, tačiau 2011 metais teismas grąžino jį atgal į VTD vadovo postą, tačiau grįžęs jis iškart atsistatydino. Vėliau pasikeitus Vyriausybei jis 2013 metais socialdemokratų buvo paskirtas ketverių metų kadencijai.

Delfi.lt rašo, kad O.Šarmavičius šių metų sausį dar būdamas VTD vadovu patvirtino departamento direktoriaus pavaduotojo pareiginius reikalavimus.

Vidaus reikalų ministerijos siūlymu, O.Šarmavičius iš pareigų turėtų būti atleistas nuo kito ketvirtadienio.

O.Šarmavičius Valstybės tarnybos departamentui su pertraukomis vadovavo nuo 2002-ųjų. 2010-aisiais iš pareigų jis buvo atleistas tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Vidaus reikalų ministerija teismo nurodymą įvykdė.

Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas, 2011 metų rugsėjį pirmąją darbo dieną jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl paskirtas Valstybės tarnybos departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Nuo 2013 metų Valstybės tarnybos departamentas pavaldus nebe Vidaus reikalų ministerijai, o Vyriausybei, todėl dėl jo atleidimo ir naujo vadovo skyrimo spręs Ministrų kabinetas.

NŽT vadovo konkursas pradėtas tirti po to, kai paaiškėjo, jog žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažįsta D.Mūrienės tėvus.

„Vaizdo įrašas peržiūrėtas, dokumentai peržiūrėti ir mūsų kolegos nenustatė jokių pažeidimų“, - BNS sakė VTD atstovė Lina Biekštaitė.

Pasak jos, kadangi nei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nei VTD nenustatė pažeidimų, D.Mūrienė po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patikrinimo turėtų tapti NŽT vadove.

„Pretendentę patikrins STT ir jei ji neras priežasčių, dėl ko negalėtų ji tapti vadove, tuomet konkursas turėtų būti galiojantis“, - teigė VTD atstovė.

Į VTD ištirti konkursą praėjusią savaitę kreipėsi Žemės ūkio ministerija.

Valstybės tarnybos departamentas (VTD), atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 dieną gautą Žemės ūkio ministerijos prašymą, pagal kompetenciją įvertino 2016 m. balandžio 7 dieną įvykusį konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija praėjusią savaitę nematė pagrindo pradėti tyrimo dėl NŽT vadovo konkurso.

Peržiūrėjus konkurso vaizdo įrašą bei su konkursu susijusius dokumentus, nustatyta, kad konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo ar kitų su valstybės tarnautojų priėmimu susijusių teisės aktų.

Vienas iš NŽT konkurso dalyvių teisininkas Liudvikas Ragauskis apskundė jo rezultatus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas sprendimą dėl skundo turėjo priimti pirmadienį, tačiau, pasak teismo atstovės Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės, L.Ragauskiui leista iki balandžio 29 dienos šalinti skundo trūkumus ir tikslinti reikalavimus.

L.Ragauskis teigia, kad vertinimas buvo neobjektyvus, skunde jis prašo įpareigoti organizuoti šį konkursą iš naujo ir jo komisijos pirmininku paskirti ne žemės ūkio viceministrą Saulių Jakimavičių, o kitą žmogų.

Lietuvos policijos mokyklos darbuotoja Daiva Mūrienė konkursą į NŽT vadovo postą laimėjo praėjusią savaitę surinkusi 7,25 balus, tuo metu L.Ragauskis su kitu pretendentu dalinosi trečią - ketvirtą vietas, surinkę 6,12 balų.

Kaip ir ministrė V.Baltraitienė, D.Mūrienės tėvas, Gūdžiūnų seniūnas Regimantas Valiauskas yra „Darbo partijos“ narys, jis teigia bendraujantis su ministrės vyru Regimantu Baltraičiu. D.Mūrienės motina Zita Valiauskienė, Kėdainių savivaldybės kontrolierė, kelerius metus buvo tiesioginė V.Baltraitienės pavaldinė, kuomet pastaroji vadovavo Kėdainių savivaldybės administracijai, buvo merė.

Žemės ūkio ministrė patvirtina pažįstanti D.Mūrienės tėvus, tačiau neigia ką nors žinanti apie pačią NŽT vadovo konkurso nugalėtoją.

Naujojo NŽT vadovo paieška paskelbta po to, kai sausį iš šių pareigų pasitraukė Daiva Gineikaitė, paaiškėjus, kad ji vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.