Nuo sekmadienio „į daugelį ministerijų tarnybų buvo nusitaikyta naudojant gerai žinomas technines priemones, bet beprecedenčio intensyvumo“, informavo G. Attal biuras, nepateikdamas išsamesnės informacijos apie taikinius.

Saugumo šaltinis AFP agentūrai sakė, kad atakos „šiuo metu nėra susijusios su Rusija“, kuri daugeliui yra akivaizdi įtariamoji, atsižvelgiant į Paryžiaus reguliariai teikiamą paramą Kyjivui nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios.

Premjero biuras pridūrė, kad „buvo aktyvuota krizių grupė, kuri ėmėsi atsakomųjų priemonių“, o tai reiškia, kad „šių atakų poveikis daugumai tarnybų buvo sumažintas, o prieiga prie valstybinių interneto svetainių atkurta“.

Specializuotos tarnybos, įskaitant Prancūzijos kibernetinio saugumo agentūrą ANSSI, „įgyvendino filtravimo priemones“.

Naujausia kibernetinė ataka Prancūzijai smogė po to, kai praėjusią savaitę G. Attal patarėjas gynybos klausimais įspėjo, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės ir šią vasarą vyksiantys Europos Parlamento (EP) rinkimai gali tapti „svarbiais taikiniais“.

Gynybos ministras Sebastienas Lecornu vasario mėnesį perspėjo, kad reikėtų sustiprinti apsaugą nuo Rusijos „sabotažo ir kibernetinių atakų“, o vidaus pranešime, su kuriuo susipažino AFP, skelbta, kad jo ministerija yra Maskvos taikinių sąrašo viršuje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti atskirų valstybinių įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus.

Pasibaigus kadencijai ir vadovo nepaskyrus kitai kadencijai arba jeigu jis per du mėnesius nepradėtų eiti kitų valstybės pareigūno ar tarnautojo pareigų, jam būtų išmokama dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o atleidus iš pareigų, negalint jų eiti dėl sveikatos ar mirties atveju, – trijų mėnesių atlyginimo išmoka.

Visos išmokos būtų mokamos iš įstaigos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

Valstybės pareigūnams, kurie negali dirbti kito darbo arba gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą bei kūrybinę veiklą, siūloma leisti gauti atlygį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos bendradarbiavimo projektuose, kurie susiję su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar ombudsmenų veikla, pedagogine ar kūrybine veikla.

Kaip BNS nurodė ministerija, dabar atskirų valstybės pareigūnų, pavyzdžiui, Seimo, lygių galimybių, vaiko teisių apsaugos, valstybės kontrolierių, Mokestinių ginčų, taip pat Lietuvių kalbos komisijų pirmininkų ir narių socialinės garantijos yra ne, vienodos – numatytos atskiruose įstatymuose arba iš viso nenustatytos.

Nauja tvarka galiotų ir Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Vyriausiosios rinkimų bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijų nariams, žvalgybos ir valstybės kontrolieriams, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos padalinių nariams ir kitų valstybinių institucijų vadovams.

„Esame paskaičiavę, kad prie Turto banko administruojamų pastatų, kurių turime apie 200, atsiras apie 380 elektromobilių įkrovimo stotelių“, – ketvirtadienį projekto pristatyme sakė Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, kitų metų pradžioje ketinama skelbti pirkimą, po kurio turėtų prasidėti 80–100 elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas.

„Prioritetas yra, kad stotelės būtų atviros – tai yra, kad šia infrastruktūra galėtų naudotis ne tik institucijos, bet ir gyventojai“, – sakė M. Sinkevičius.

„Daugiau negu pusė jų bus ne Vilniuje, o regionuose – tai reiškia, kad šalia kiekvieno 500 kv. metrų pastato atsiras bent viena tokia įkrovimo stotelė“, – pridūrė jis.

Turto banko vadovas teigė, jog įkrovimo stotelės bus mokamos.

„Turto bankas sukurs infrastruktūrą, o už elektrą susimokės tas, kas krausis: tiek gyventojai, tiek institucijos. Nebus nemokamų pietų, bet kokiu atveju tai kainuos“, – sakė M. Sinkevičius.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokios infrastruktūros įrengimas yra Vyriausybės plano dalis, pagal kurį visos valstybės įstaigos turėtų pereiti prie mažiau taršaus transporto iki 2030-ųjų. Iki 2025-ųjų toks transportas turi sudaryti iki 60 proc. visų valstybės reikmėms naudojamų automobilių, kurių šiuo metu yra per 11 tūkstančių.

„Elektromobiliai yra absoliuti ateitis, Vyriausybė yra paslaugų sektorius, ne gamyba, todėl yra žymiai paprasčiau pereiti prie transporto priemonių naudojančių atsinaujinančią energiją. Pavyzdžiui, vien Aplinkos ministerija turi apie 700 automobilių per įvairias institucijas, todėl mums yra labai svarbu, kad kuo greičiau atsirastų infrastruktūra tam, kad institucijos galėtų įsigyti ir naudoti elektromobilius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota apie 10 tūkst. elektromobilių ir yra vos 600 viešos prieigos elektromobilių stotelių. Iki 2025 metų jų skaičius turėtų padidėti iki 1,2 tūkst., o iki 2030-ųjų – iki 6–7 tūkstančių.

Prognozuojama, jog iki 2025 metų Lietuvoje bus 50 tūkst. elektromobilių, o iki 2030-ųjų – bent 240 tūkst., iš kurių beveik pusė važinės Vilniuje.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai kurti ir plėtoti iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos numatoma skirti apie 16 mln. eurų, 2022–2026 metais planuojamos apie 61,5 mln. eurų investicijos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Be to, siekiant spartesnės įkrovimo stotelių plėtros, bus svarstoma pasinaudoti ir kuriamo darnaus judumo fondo teikiamais finansiniais produktais – paskolomis ar garantijomis.

Paveiktose svetainėse popietę buvo rodomas pranešimas, kad turinys nepasiekiamas dėl techninių priežasčių.

Tokių tinklapių veikimą prižiūrintis Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras (LVRTC) sakė BNS, kad sutrikimai yra techninio pobūdžio, o ne kibernetinės atakos padariniai.

Valstybės kanceliarijos atstovai nurodė, kad kelių viešojo administravimo tinklalapių darbas sutriko dėl bendros interneto platformos gedimo.

Valstybinės regionų plėtros agentūros atstovas Kristapas Prėdelis patvirtino, kad incidentas nesusijęs su kibernetinėmis atakomis ir pridūrė, kad gedimai galbūt bus pašalinti per valandą.

Seimas ketvirtadienį priėmė Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Už balsavo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o aštuoni susilaikė.

Valstybės įstaigos, kuriose dirba 100 ir daugiau darbuotojų, turės įrengti vaikų kambarius trumpalaikei (paprastai ne ilgesnei nei trijų valandų) priežiūrai. Prižiūrėti vaikus būtų patikėta vienam iš institucijos darbuotojų. Privačiame sektoriuje tokių kambarių darbdaviai neprivalėtų steigti – jie būtų rekomenduojami.  

Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė teigė, kad tokie kambariai padėtų derinti karjerą ir vaikų priežiūrą.

„Galimybė atsivesti vaikus į darbą didina darbuotojų motyvaciją ir netgi darbo efektyvumą“, – teigė ji.

Tuo metu „valstiečių“ frakcijos nariui Algimantui Dumbravai kilo klausimas, kas bus prižiūrima tuose kambariuose, kai nebus ką į juos atvesti.

G. Nausėdos komunikacijos grupė BNS informavo, kad pageidaujančios juos gauti valstybinės įstaigos gali kreiptis dėl portretų atsiėmimo.

Lietuvos įstatymai šalies vadovų portretų kabinimo nereglamentuoja, tai daroma dėl susiklosčiusios tradicijos.

„Respublikos Prezidentas pritaria nusistovėjusiai tradicijai ir jos laikosi“, – teigiama atsakyme.

Prezidento kanceliarija iš viso užsakė 3,2 tūkst. portretų.

G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti praėjusią savaitę.

„Įstatymas galiotų ne tik regionuose veikiantiems smulkiesiems prekybininkams, bet ir kitiems prekių ir paslaugų tiekėjams. Pavyzdžiui, spausdinimo paslaugas ar kanceliarines prekes pirkėjui savivaldybėse galėtų tiekti ir konkursus laimėjusios vietos įmonės“, – portalui teigė Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Egidijus Mockevičius neabejoja, kad ši nuostata diskriminuotų dalį verslininkų, be to, būtų sunku sukontroliuoti, ar įstatymų nesinaudoja pepardavinėtojai. Priemonę dėl nenuoseklumo kritikuoja ir Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

Debatai tęsėsi likus kelioms valandoms iki vidurnakčio – galutinio termino, iki kurio turėjo būti nutarta dėl federalinės veiklos finansavimo. Vis dėlto demokratai galiausiai sušvelnino savo griežtą poziciją ir užkirto kelią trumpam įstaigų paralyžiui, galėjusiam sukompromituoti įstatymų leidėjus likus mėnesiui iki išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos pradžios.

„Neuždarysime vyriausybės. Pasirūpinsime, kad ji toliau veiktų“, – sakė senatorius Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras), vadovausiantis Senato demokratams nuo sausio pradžios.

Be kita ko, teisės aktu, žinomu kaip Veiklos pratęsimo rezoliucija, numatomas finansavimas operacijoms užsienyje, įskaitant kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), didesni atlyginimai JAV kariuomenės darbuotojams ir lėšos Mičigano valstijos Flinto miesto vandens užterštumo krizei spręsti.

Be to, jame numatyta išlyga, leidžianti jūrų pėstininkui dimisijos generolui Jamesui Mattisui (Džeimsui Matisui), baigusiam karinę karjerą 2013 metais, būti patvirtintam naujuoju gynybos sekretoriumi D.Trumpo administracijoje. Dabar galiojantis įstatymas draudžia buvusiems kariškiams užimti šį postą, kol dar nėra sukakę septyneri metai nuo jų aktyviosios tarnybos pabaigos.

Keli demokratai senatoriai atkakliai reikalavo, kad būtų pratęstas į pensiją išėjusių kalnakasių sveikatos apsaugos finansavimas. Vakarų Virdžinijos senatorius Joe Manchinas (Džo Mančinas) siekė, kad ši programa būtų pratęsti vieneriems metams, bet respublikonų vadovaujami Atstovų Rūmai patvirtino finansavimą tik keturiems mėnesiams.

Ketvirtadienį Atstovų Rūmai priėmė savąjį šio dokumento variantą 326 balsai prieš 96 ir pradėjo atostogas, truksiančias iki šių metų pabaigos. Veiklos pratęsimo rezoliucija numato valstybinių įstaigų veiklos finansavimą iki balandžio 28 dienos.

J.Manchinas, atstovaujantis svarbiam anglių kasybos regionui, tvirtino, kad laikinas pasiūlymas, paveiksiantis apie 16 tūkst. į pensiją išėjusių kalnakasių, yra „nežmoniškas“ ir žadėjo vilkinti jo priėmimą.

Vis dėlto J.Manchinas, planuojantis pirmadienį susitikti Niujorke su D.Trumpu, pakeitė savo nuomonę po pasitarimo su respublikonų Senato daugumos lyderiu Mitchu McConnellu (Miču Makonelu). Pastarasis pažadėjo ateinančiais metais siekti, kad angliakasių sveikatos apsaugos programa būtų pratęsta.

„Daugumos lyderis McConnellas ir aš kalbėjomės apie konkretų kelią į priekį dėl 22,8 tūkst. angliakasių pensininkų ir našlių, kurie gali netrukus prarasti jiems pažadėtas sveikatos apsaugos lengvatas“, – penktadienio vakarą po balsavimo Senate sakė J.Manchinas.

„Tebemanau, kad keturių mėnesių sprendinys, įtrauktas į šiandieninę Veiklos pratęsimo rezoliuciją, nėra šios sudėtingos problemos reikšmingas sprendinys. Štai kodėl nepritariau diskusijų užbaigimui ir raginau kolegas daryti tą patį“, – pridūrė senatorius.

Teisės aktą blokuojantys demokratai akivaizdžiai siekė įtikti darbininkų klasės rinkėjams, masiškai nusigręžusiems nuo šios partijos svyruojančiose valstijose, tokiose kaip Ohajas ir Pensilvanija, ir nubalsavusius už D.Trumpą.

Daugelis apžvalgininkų kaltino demokratus nesugebant pasiūlyti darbininkams įgyvendinamo ekonomikos plano. Anot jų demokratai pernelyg susitelkė į socialinius klausimus ir pareiškimus, kad D.Trumpas dėl savo temperamento netinka vadovauti Jungtinėms Valstijoms.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, trispalves virš pastatų iškėlė ne visos valstybinės įstaigos, kurioms tą padaryti yra privaloma. Virš kai kurių namų plevėsavo vėliavos su juodu kaspinu, nors šis nėra būtinas.

Laisvės gynėjų dieną iškelti trispalves turi visos valstybinės institucijos. Kontrolieriai stebėjosi, kaip laikomasi šio reikalavimo. Pažeidimų išvengti nepavyko.
Trys valstybinės įstaigos pamiršo iškelti trispalves, nors proga visiems gerai žinoma.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys situacijos nedramatizavo. Įspėjimo sulaukusios įstaigos iš karto iškėlė trispalves.

„Ši akcija buvo daugiau prevencinė. Įvertinsime aplinkybes, kodėl įstaigos neiškėlė vėliavų ir spręsime, ar skirti sankcijas. Visokių situacijų juk pasitaiko. Bendra situacija tikrai nėra bloga. Žinoma, viso miesto nepatikrinome“, – pasakojo vedėjas.

Nors sausio 13-ąją virš gyvenamųjų namų neprivaloma iškelti trispalvės, kai kurie klaipėdiečiai tą padarė. Ant daugiabučių trispalvių nebuvo gausu.

Buvo namų, ant kurių kabėjo vėliavos su gedulo ženklu – juodu kaspinu. Sausio 13-ąją pastarojo nereikia. Vėliavos su gedulo ženklu keliamos tris kartus per metus: birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties, birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido, rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dienomis.

„Matyt, žmonės prisiminė skaudžius sausio 13-osios įvykius ir nusprendė, kad reikia iškelti vėliavą su gedulo ženklu“, – spėjo vedėjas.

Visiems iškelti trispalves virš pastatų privaloma tris dienas per metus: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Už vėliavos neiškėlimą gresia nuobaudos. Gyventojams pirmą kartą pažeidusiems tvarką gresia bauda nuo 2 iki 8 eurų. Litais nuobauda buvo nuo 10 iki 30 litų.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos atstovams taikomos griežtesnės nuobaudos. Už pirmą pažeidimą – nuo 8 iki 17 eurų. Litais buvo nuo 30 iki 60 litų.

Pirmą kartą prasižengusieji turi galimybė susimokėti administracinį nurodymą – pusę minimalios baudos, bet nemažiau nei 2 eurai.

„Litą pakeitus eurams visos baudos sumažėjo. Administracinis nurodymas gaunasi apie 7 litus, o buvo 10 litų“, – komentavo vedėjas.

Svarbiausių valdžios institucijų tarnautojams šiemet, kaip ir ankstesniais metais, nebus mokami šventiniai priedai. Tokią informaciją BNS pateikė Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės bei ministerijų atstovai.

„Kaip ir pirmoje prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijoje, taip pat ir antroje, Prezidentūroje jokios šventinės išmokos, priedai ar premijos nemokamos“, - BNS sakė prezidentės atstovas spaudai Modestas Naudžius.

Laikinai pareigas einantis Seimo kancleris Gedeminas Aleksonis nurodė, kad tokie priedai ar premijos Seime nemokami nuo 2009-ųjų, kai jų buvo atsisakyta dėl krizės, tvarka nesikeis ir šiemet.

„Laikome atlaisvinę 25 etatus, kad galėtumėme finansuoti kitus atlyginimus - atlyginimų fondui užtenka, bet yra daug ilgamečių darbuotojų, turime jiems mokėti už kvalifikacijos klases, tad turime sukaupti papildomai. (Dėl priedų) priekaištauja darbuotojai, bet, sakyčiau, jie turi džiaugtis šioje situacijoje, nes turi jiems patinkantį ir gerai atlyginamą darbą“, - sakė jis.

Kad vadinamieji tryliktieji atlyginimai nebus mokami, patvirtino ir Vyriausybės kanceliarija bei ministerijų atstovai spaudai. Kai kurios ministerijos tikina šiemet netgi sutaupysiančios atlyginimo fondo lėšų. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija informavo, jog planuojama grąžinti apie 30 tūkst. litų nepanaudotų darbo užmokesčiui skirtų lėšų į valstybės biudžetą.

Praktikos mokėti šventinius priedus valstybės sektoriuje atsisakyta 2009-aisiais, kai šalies ekonomika smuko 15 proc., tačiau kai kurios institucijos, valstybės ar savivaldybių įmonės priedų tuomet neatsisakė.