Apeliacinio teismo ketvirtadienį įsiteisėju nuosprendžiui iš nuteistojo V. Venslovo bus išieškota pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino turto vertė, atitinkanti paimtų kyšių dydį – daugiau nei 6 tūkst. eurų, taip pat konfiskuoti per kratą rasti daugiau nei 724 eurai.

Kaip pranešė teismas, V. Venslovas lieka pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavimo, 8,1 tūkst. eurų bendrovės turto pasisavinimo, dokumentų, susijusių su fiktyviu nuotekų siurblinių ir nešmenų krepšio pakeitimo pirkimu, klastojimo.

Tenkinus prokuroro apeliacinį skundą, V. Venslovui taip pat atimta teisė trejus metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuosprendžiu iš nuteistųjų V. Venslovo, bendrovės skyriaus viršininko Egidijaus Dūdos, verslininkų Algirdo Grybausko ir Tomo Gumbelevičiaus lygiomis dalimis bus konfiskuota daugiau nei 8 tūkst. eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Bylos duomenimis, įvairius darbų ir paslaugų užsakymus bendrovėje „Kauno vandenys“ gaudavo bei išskirtinį palankumą turėjo tik tos įmonės, kurių vadovai duodavo kyšius bendrovės vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams.

Kyšius verslininkai mokėdavo reguliariai pagal susitarimą, nuo 3 iki 10 proc. nuo kiekvienos „Kauno vandenų“ įmonėms pervedamos sumos, apmokant už šių įmonių atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

Tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, patikrinus didelę dalį 2012 ir 2013 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ atliktų viešųjų pirkimų, nustatyta, kad per pusantrų metų kyšius mokėjusios bendrovės buvo gavusios daugiau kaip 70 užsakymų, bendra jų vertė viršijo milijoną eurų.

Išteisino dėl valties

Vis dėlto Apeliacinio teismo teisėjų kolegija V. Venslovą išteisino dėl vienos kyšininkavimo veikos – valties, kaip kyšio, paėmimo iš inžinerinių tinklų bendrovės „Gairana“ vadovo.

Konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog V. Venslovas žadėjo ar atliko veiksmų, susijusių su bendrovės interesų protegavimu ar sudarė jai išimtines sąlygas „Kauno vandenų“ pirkimuose ir kitoje veikloje, o apygardos nuosprendžio dalis dėl šio epizodo – panaikinta.

Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bendrovės „Gairana“ vadovo Romo Gaidžio pripažinimo kaltu dėl minėtos valties perdavimo V. Venslovui.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso nuostatos, kuriomis buvo praplėsta papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis, apimanti ir šioje byloje teistam R. Gaidžiui inkriminuotus veiksmus, įsigaliojo po šių veiksmų padarymo. Todėl, teismo vertinimu, negali būti taikomos atgaline data, nes sunkina R. Gaidžio teisinę padėtį, išplečia jam pareikšto kaltinimo ribas.

V. Venslovas išteisintas ir dėl pagalbos bendrovės „Gairana“ vadovui apgaulingai tvarkyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą, apgaulingo „Kauno vandenų“ buhalterijos tvarkymo ir PVM sukčiavimo.

Ši didelės apimties baudžiamoji byla teismą pasiekė 2015 metų rugpjūtį. Ji taip pat susijusi su teisėjų korupcijos ikiteisminiu tyrimu.

STT buvo nustačiusi, kad tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V. Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų jo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.

Šiemet vasarį Lietuvos apeliacinis teismas V. Bavėjaną pripažino kaltu korupcijos byloje, o V. Venslovą išteisino.

Ši byla yra atskirta iš platesnės vadinamosios korupcijos teisinėje sistemoje bylos, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Ketvirtadienį išnagrinėjęs apeliacinį skundą teismas V. Bavėjaną pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Jam skirta 19 tūkstančių eurų bauda, nors prokurorai siūlė skirti 35 tūkst. baudą. Teismas ją sumažino įvertinęs buvusio teisėjo suėmimo laiką.

Kriminalinės žvalgybos duomenys gauti laikantis įstatymo reikalavimų, todėl gali būti laikomi įrodymais, sakė nuosprendį paskelbęs Apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. Bavėjano pokalbiai gali būti vertinami kaip tarnybiniai pažeidimai, nes eksteisėjas susitiko su V. Venslovo gynėja, kalbėjo dėl kyšio perdavimo. V. Bavėjanas žadėjo padėti paveikti bylą nagrinėsiantį teisėją, apeiti bylų skirstymo taisykles.

„Teisėjo, kurio pareiga vykdyti teisingumą, patarimai, kaip duoti kyšį, suponuoja didelės žalos padarymą teismų sistemai ir valstybei“, – sakė teisėjas E. Gražys.

Jis atkreipė dėmesį, kad V. Bavėjanas atstovavo vienai aukščiausių teismų grandžių.

Bylos duomenimis, V. Bavėjanas ir V. Venslovas galėjo ne kartą tartis, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų kaltinamojo V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Eksteisėjas ir jo vaikystės draugas žemesnės instancijos teismo buvo visiškai išteisinti dėl korupcijos.

Ši byla yra atskirta iš platesnės vadinamosios korupcijos teisinėje sistemoje bylos, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Apeliaciniame teisme V. Bavėjano byla išnagrinėta pernai spalį, sprendimą ketinta skelbti lapkričio pabaigoje, tačiau paskelbimas atidėtas.

Šiaulių apygardos teismas, pernai vasarį paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį abiem kaltinamiesiems, pažymėjo, kad įrodymai byloje surinkti neteisėtai.

Teisėjų kolegija buvo konstatavusi, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai V. Bavėjano atžvilgiu atlikti neteisėtai, tai yra nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimo bei sankcionuoti teisėjui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją.

V. Venslovas buvo kaltinamas padėjęs V. Bavėjanui piktnaudžiauti.

Šiaulių apygardos teismas manė, kad prokuratūros kaltinime nurodyti V. Bavėjano veiksmai vertintini kaip nesuderinami su teisėjo garbe, neatitinkantys teisėjų etikos kodekso reikalavimų.

Už tai V. Bavėjanas dar 2019 metų rudenį atleistas iš pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

Generalinė prokuratūra su Šiaulių apygardos teismo išvadomis nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, juo prašyta panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, V. Bavėjaną ir V. Venslovą pripažinti kaltais ir skirti V. Bavėjanui 35 tūkst. eurų baudą, V. Venslovui – 46 tūkst. eurų baudą bei lygtinį laisvės atėmimą.

Ir buvęs teisėjas, ir jo draugas kaltės nepripažino.

„Byla perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai (...) Kadangi LAT formuoja teismų praktiką, jos išaiškinimai tampa svarbūs, nes ateityje jie gali būti tam tikrais rodikliais, kuriais kiti teismai vadovaujasi. Dėl to sudėtingi klausimai perduodami nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai“, –  BNS sakė LAT atstovė Rimantė Kraulišė.

Iki šiol bylą nagrinėjo trys teisėjai.

„Kauno vandenų“ korupcijos byloje nuteistas buvęs „Kauno vandenų“ technikos direktorius Valius Venslovas, taip pat nuteisti bendrovės darbuotojai Egidijus Dūda, Vytautas Rudys, Stasys Jagelavičius, verslininkai Andrius Kazickas, Tomas Gumbelevičius ir Algirdas Grybauskas.

Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas V. Venslovui sumažino baudą nuo 37 tūkst. iki 30 tūkst. eurų, nes jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų, ir išteisino verslininką Romą Gaidį.

Apeliacinis teismas taip pat sugriežtino V. Venslovui skirtą apribojimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir praplėtė įstaigų, kuriose jis negalės dirbti, sąrašą.

Kauno apygardos teismas visiems kaltinamiesiems buvo skyręs baudas – nuo 5,6 tūkst. iki 37 tūkst. eurų.

Pirmosios instancijos teismas dar vieną verslininką Liną Bernotą buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas.

Bylos duomenimis, įvairius darbų ir paslaugų užsakymus bendrovėje „Kauno vandenys“ gaudavo bei išskirtinį palankumą turėjo tik tos įmonės, kurių vadovai duodavo kyšius bendrovės vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams.

Kyšius verslininkai mokėdavo reguliariai pagal susitarimą, nuo 3 iki 10 proc. nuo kiekvienos „Kauno vandenų“ įmonėms pervedamos sumos, apmokant už šių įmonių atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

Tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, patikrinus didelę dalį 2012 ir 2013 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ atliktų viešųjų pirkimų, nustatyta, kad per pusantrų metų kyšius mokėjusios bendrovės buvo gavusios daugiau kaip 70 užsakymų, bendra jų vertė viršijo milijoną eurų.

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nurodytų bendrovės darbuotojų priimti kyšiai siekdavo 2 tūkst. eurų. Kyšiai mokėti ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais.

Ši didelės apimties baudžiamoji byla teismą pasiekė 2015 metų rugpjūtį.

Byla taip pat susijusi su teisėjų korupcijos ikiteisminiu tyrimu. STT nustatė, kad tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V. Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.

Šio tikslo bendrininkams nepavyko pasiekti, nes V. Venslovas buvo pripažintas kaltu, tačiau sprendimas tuomet apskųstas ir byla perduota Apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.

Dėl šių veiksmų V. Bavėjanui buvo pateikti įtarimai, 2019 metų rudenį jis atleistas iš teisėjo pareigų. 2020 metų lapkričio pradžioje tiek buvusiam teisėjui, tiek V. Venslovui buvo pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių. 

Kauno apygardos teismas užpernai rugsėjį buvusį Kauno tarybos narį, buvusį socialdemokratą V. Venslovą pripažino kaltu dėl 14 nusikalstamų veikų ir skyrė jam kiek didesnę nei 37 tūkst. eurų baudą. Apeliacinio teismo vertinimu, V. Venslovas buvo nepagrįstai nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų, tarp jų – dėl vieno kyšininkavimo epizodo ir pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo.

„Teisėjų kolegija išteisino V.V. (V. Venslovą – BNS) dėl kyšininkavimo, o R. G. (verslininką Romą Gaidį – BNS) dėl papirkimo, susijusio su valties kaip kyšio davimu ir priėmimu, bei pažymėjo, kad pagal veikų padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją kyšiu nebuvo laikomas asmens papirkimas tikintis ateityje įgyti kyšio priėmėjo palankumą, o šioje byloje neįrodyta, už kokių konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimą ar neatlikimą vykdant įgaliojimus šią valtį vienas nuteistųjų perdavė (nupirko), o kitas priėmė“, – vieną iš epizodų nagrinėjo Apeliacinio teismo teisėjai.

Apeliacinis teismas taip pat sugriežtino V. Venslovui skirtą apribojimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir praplėtė įstaigų, kuriose jis negalės dirbti, sąrašą.

Kauno apygardos teismas pirmuoju sprendimu nuteisė ir dar tris „Kauno vandenų“ darbuotojus bei bendrovės Siurblinių skyriaus viršininkui Egidijui Dūdai skyrė 15 tūkst. eurų baudą, Tinklų skyriaus viršininkui Vytautui Rudžiui – 11,3 tūkst. eurų baudą, Techninio projektų skyriaus Statybos priežiūros grupės vyresniajam inžinieriui Stasiui Jagelavičiui – 7,5 tūkst. eurų baudą. Visiems jiems dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Apeliacinio teismo vertinimu, šiems darbuotojams skirtų baudų dydžiai yra pagrįsti ir teisingi, jos liko nepakeistos, teismas tik praplėtė apribojimo dirbti valstybės tarnyboje apimtį.

Teismas taip pat nepakeitė baudų už kyšio davimą ir kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nuteistiems keturiems verslininkams: Andriui Kazickui liko galioti anksčiau skirta 9,4 tūkst. eurų baudos, Tomui Gumbelevičiui – 5,6 tūkst. eurų, Algirdui Grybauskui – 11,3 tūkst. eurų.

Kauno apygardos teismo nuteistą verslininką R. Gaidį Apeliacinis teismas visiškai išteisino ir panaikino jam skirtą baudą.

Pirmosios instancijos teismas dar vieną verslininką Liną Bernotą buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas.

Apeliacinio teismo nuomone, L. Bernotas nuo atsakomybės negalėjo būti atleistas, nes padarė kelias pakartotines nusikalstamas veikas, dėl kurių tarėsi ir jas įgyvendino skirtingu metu, o viena iš laidavimo sąlygų yra tai, kad kaltininkas nusikaltimą padarytų pirmą kartą.

Teismas L. Bernotą pripažino kaltu dėl trijų papirkimo epizodų ir skyrė jam 5,5 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, įvairius darbų ir paslaugų užsakymus bendrovėje „Kauno vandenys“ gaudavo bei išskirtinį palankumą turėjo tik tos įmonės, kurių vadovai duodavo kyšius bendrovės vadovaujančias pareigas einantiems darbuotojams.

Kyšius verslininkai mokėdavo reguliariai pagal susitarimą, nuo 3 iki 10 proc. nuo kiekvienos „Kauno vandenų“ įmonėms pervedamos sumos, apmokant už šių įmonių atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

Pasak STT, patikrinus didelę dalį 2012 ir 2013 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ atliktų viešųjų pirkimų, nustatyta, kad per pusantrų metų kyšius mokėjusios bendrovės buvo gavusios daugiau kaip 70 užsakymų, bendra jų vertė viršija milijoną eurų.

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nurodytų bendrovės darbuotojų priimami kyšiai siekdavo 2 tūkst. eurų. Kyšiai mokėti ne tik pinigais, tačiau ir įvairiais daiktais.

Ši didelės apimties baudžiamoji byla teismą pasiekė 2015 metų rugpjūtį. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Byla taip pat susijusi ir su teisėjų korupcijos ikiteisminiu tyrimu. STT nustatė, kad tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V. Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.

Šio tikslo bendrininkams nepavyko pasiekti, nes V. Venslovas buvo pripažintas kaltu, tačiau sprendimas tuomet buvo apskųstas ir byla perduota Apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.

Dėl šių veiksmų V. Bavėjanui buvo pareikšti įtarimai, pernai rudenį jis atleistas iš teisėjo pareigų. Šiemet lapkričio pradžioje tiek buvusiam teisėjui, tiek V. Venslovui buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių. Jų bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau per tris mėnesius gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Beveik trejus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metus teisiamųjų suolu Kauno apygardos teisme dalijosi devyni kaltinamieji.

Centrinė korupcijos bylos figūra - buvęs vienas Kauno miesto socialdemokratų lyderių, savivaldybės tarybos narys bei „Kauno vandenų“ techninis direktorius Valys Venslovas.

Šiuo metu bendrovėje „Kauno autobusai“ remonto departamento vadovu dirbantį V.Venslovą teismas pripažino kaltu ir skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant 2 metams ir beveik 38 tūkst. eurų baudą.

Teismo sprendimu bus konfiskuota kyšių vertės V.Venslovo turto ir kaip kyšis priimta valtis, kuri iki šiol saugoma „Kauno vandenyse“.

V.Venslovui taip pat 3 metams atimta teisė dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse.

V.Venslovas nesiėmė vertinti teismo nuosprendžio. „Teismo sprendimas nekvestionuojamas. Tačiau mums lieka teisė nesutikti su teismo sprendimu“, - lakoniškai atsakė dėl korupcijos nuteistas buvęs politikas ir „Kauno vandenų“ techninis direktorius.  

V.Venslovas patvirtino pasinaudosiąs teise skųsti Kauno apygardos teismo nuosprendį.

„Kauno vandenų“ korupcijos byla teismą pasiekė 2015 metais. Didelės apimties ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kyšiai bendrovės vadovams buvo mokami nuolat.

Skelbta, kad vien per 2012 ir 2013 m. kai kurios verslo įmonės už kyšius laimėjo net 70 viešųjų pirkimų konkursų. „Atkato“ dydis priklausydavo nuo darbų sumos: svyruodavo nuo 3 iki 10 procentų.

Vieno kyšio suma vidutiniškai būdavo apie 2 tūkst. litų (beveik 600 eurų). Be to, kyšiai buvo mokami ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais, pavyzdžiui, tuometis bendrovės technikos direktorius V. Venslovas kaip kyšį gavo profesionalią žvejybinę valtį, kurios vertė minimais 2013 metais tuomete valiuta galėjo būti apie 3 tūkst. litų (beveik 900 eurų).

Iš viso byloje nagrinėti aštuoni skirtingi kyšio epizodai. Didžiausia rangovų „Kauno vandenims“ sumokėta kyšio suma – 6 800 litų (beveik 2 tūkst.eurų).

Pareigūnų atskleistos korupcijos tradicijos savivaldybės įmonėje "Kauno vandenys" buvo tokios: kyšius ima technikos direktorius ir dalina paimtą sumą pagal nuopelnus. Tyrėjai patikrino tiriamo laikotarpio „Kauno vandenų“ viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė 1,3 mln.litų (apie 370 tūkst. eurų).

Kauno savivaldybė, kaip įmonės steigėja, šioje byloje galėjo civiliniu ieškiniu kreiptis dėl žalos atlyginimo, tačiau nesikreipė.

Apie bausmes kitiems kaltinamiesiems. Bausmes išgirdo dar trys „Kauno vandenų“ darbuotojai - Siurblinių skyriaus viršininkas Egidijus Dūda, Tinklų skyriaus viršininkui Vytautas Rudys ir statybos inžinieriui Stasys Jagelavičius.

Visi jie pripažinti kaltais ir skirtos baudos: E.Dūdai - 15064 eurų, V.Rudžiui - 11147 eurai, S.Jagelavičiui - 7456 eurai.

Taip pat visi trys 2 metus negalės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse.

Teisiamųjų gretas Kauno apygardos teisme puošė ir kyšius „Kauno vandenų“ darbuotojams davusių privačių bendrovių direktoriai. Jiems skirtos baudos:Tomui Gumbelevičiui – 5649 eurų, Algirdui Grybauskui – 11298 eurų, Romui Gaidžiui – 9415 eurų, Andriui Kazickui – 9339 eurų.

Vienintelis iš teisiamųjų Linas Bernotas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo atžvilgiu byla nutraukta.

Įvairūs pokalbiai

Tarp devynių kaltinamųjų pagrindinio vaidmens atlikėjas – buvęs Kauno miesto tarybos narys ir bendrovės "Kauno vandenys" technikos direktorius Valys Venslovas.

Sklandžiai susirinkę proceso dalyviai vakar rengėsi toliau narplioti korupcijos pinkles "Kauno vandenyse". Po vasaros pertraukos planuota tęsti vaizdo ir garso įrašų peržiūrą, tačiau sutrikdė techninės kliūtys. Įrašai kompaktiniame diske strigo, proceso dalyviams nebuvo jokių galimybių įvertinti to, ką užfiksavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) slaptosios kameros.

Laimei, vakar pakako nedidelės pertraukos ir galimybė peržiūrėti surinktą medžiagą vėl atsirado. 2013 m. pabaigoje slapto sekimo medžiagoje STT stebėta veiksmo vieta – rūkomasis "Kauno vandenyse", vadinamas poilsio kambariu.

Kai kurie čia užsukusiųjų pokalbiai tikrai priminė pašnekesius rūkant – apie šaltą rudenišką orą, vyriškai pleptelėta apie sveikatos sutrikimus, savaitgalio pramogas, pirmuosius šalčius ir slidžias gatves, žvejybą.

Kompromituojantys vaizdeliai

Visuose STT agentų užfiksuotuose vaizduose vienas veikėjas nesikeitė. Tai V.Venslovas. Kai kurie pokalbiai buvo dalykiški ir tik patiems pašnekovams suprantami tarp eilučių. "Kiek?" – į šį  klausimą V.Venslovas greitakalbe ėmė berti atsakymus.

"Nuo tos sąmatos – 18 proc., visa kita – 25 proc", – dėstė V.Venslovas pašnekovui. Dar kitam verslininkui aiškinta apie 40 proc., po kelių sekundžių atsitokėta ir pradėta įvardyti konkrečiomis sumomis.

Net dviejuose vaizdo kamerų užfiksuotuose pokalbiuose kaltintojai įžvelgė pinigų perdavimo momentą, lydimą greičiausiai sutartiniu žodžiu "Murava". Su kaltintojų šifruote po slaptos sekimo medžiagos peržiūros nesutiko V.Venslovo advokatė.

Pirmojoje scenoje V.Venslovas ateina su svečiu į rūkomąjį, persimeta keliais žodžiais ir vėl išeina, tačiau tučtuojau grįžta. Kaltintojai pažymi: dairėsi stebėdami, ar nėra vaizdo kamerų, išėjus iš rūkomojo galbūt įvyko pinigų perdavimas.

Kitose slaptose sekimo medžiagose taip pat ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti ir aprašyti pinigų paėmimai. Tyrėjai aprašo, kad, tik įėjus į rūkomąjį, V.Venslovui perduodamas vokelis. Tačiau buvusio "Kauno vandenų" technikos direktoriaus gynėja ir vėl žėrė pastebėjimus teismui, esą vaizdo medžiagoje nieko panašaus nepastebėjo.

Kiti aštuoni kaltinamieji ir jų advokatai vakar ilsėjosi bei pastabų neišsakė. Jie dar nesulaukė arba jau peržiūrėjo STT agentų kamerų užfiksuotą kitų teisiamųjų ir buvusio "Kauno vandenų" technikos direktoriaus bendravimą rūkomajame.

Aukso gysla

V.Venslovas ir trys "Kauno vandenų" darbuotojai: Siurblinių skyriaus viršininkas Egidijus Dūda, Tinklų skyriaus viršininkas Vytautas Rudys ir statybos inžinierius Stasys Jagelavičius – kaltinami tuo, kad 2013 m. netinkamai tvarkė "Kauno vandenų" apskaitą, savo naudai siekė turtinės naudos bendrovės sąskaita, klastojo dokumentus, juos panaudojo, priėmė kyšius, sudarydami sąlygas laimėti tam tikriems asmenims viešuosius konkursus, už tai gaunant procentinį atlygį.

Byloje kaltinimai suformuluoti ir penkiems viešuosiuose konkursuose dalyvavusių ir juos, įtariama, kyšininkavimu laimėjusių įmonių direktoriams: Tomui Gumbelevičiui, Algirdui Grybauskui, Linui Bernotui, Romui Gaidžiui ir Andriui Kazickui.

Tuomečiam Kauno tarybos nariui ir "Kauno vandenys" technikos direktoriui teko mėnesį pasisvečiuoti Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pristatydamas bylą, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Valentinas Alekna aiškino, kad, sudarant aktus ir išrašant sąskaitas faktūras už skelbiant viešuosius konkursus "Kauno vandenų" užsakytus atlikti darbus, nuo pervedamos sumos rangovui procentinis atlygis buvo skiriamas atitinkamiems "Kauno vandenų" darbuotojams. Kyšių dydis priklausydavo nuo darbų sumos: svyruodavo nuo 3 iki 10 proc.

Kirtis per visur

Iš viso byloje nagrinėjami aštuoni skirtingi kyšio epizodai. Didžiausia rangovų "Kauno vandenims" sumokėta kyšio suma – 6,8 tūkst. litų. Pasak prokuroro, kartą V.Venslovas kaip kyšį yra priėmęs 3 tūkst. litų vertės valtį.

Labiausiai dėl šio korupcijos skandalo nukentėjo pagrindinis herojus. Jo narystė socialdemokratų gretose sustabdyta, jis neteko darbo "Kauno vandenyse, kiti trys kaltinamieji vis dar dirba šioje įmonėje.

2015 m. rinkimai į Kauno miesto savivaldybę V.Venslovui taip pat nebuvo sėkmingi. Vis dėlto, netekęs pagrindinių iki tol turėtų postų, be valdiško darbo V.Venslovas neliko. Jis ėjo "Kauno autobusų" Technikos tarnybos Remonto departamento vadovo pareigas. Už šioje byloje jam ir kitiems trims "Kauno vandenų" darbuotojams inkriminuojamus nusikaltimus gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Korupcijos šešėlis ant šio politiko krinta nebe pirmą kartą.  V.Venslovas užkliuvo, kai vadovavo savivaldybės įmonei "Kauno gatvių apšvietimas". Byla dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo šioje įmonėje nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.

Padėtas taškas didelį atgarsį sukėlusio politiko Valio Venslovo nuotykio Kauno mariose istorijoje. Už nustatytus du laivybos taisyklių pažeidimus jis atsipirko minimalia bauda, kuri dar buvo sumažinta perpus – iki 43 eurų.

Dokumentuose – blaivus

Tyrimą atliko Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėjas Domijanas Popovas. Galutinėse išvadose net nekalbama, ar pernai spalio 10-ąją žvejodamas Kauno mariose V.Venslovas su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus, ar ne. Tyrimo metu analizuoti tik smulkesni pažeidimai.

"Kauno diena" rašė, kad politiko gelbėjimo operacijoje dalyvavę pareigūnai užsiminė, kad ir V.Venslovas, ir dar du jo draugai atrodė išgėrę. Nuo jų sklido ir alkoholio kvapas.

Tačiau Kauno klinikų, į kurias buvo nuvežtas iš vos devynių laipsnių vandens tą vakarą ištrauktas vienais apatiniais vilkintis V.Venslovas, Skubios pagalbos skyriuje jo kraujo tyrimas alkoholio koncentracijai nustatyti nebuvo atliktas. Aiškinta, kad nebuvo būtino tokiais atvejais policijos siuntimo.

Patiems medikams įtarimas, kad šis pacientas, kurio kūno temperatūra nesiekė 30 laipsnių, gali būti vartojęs alkoholio, nekilo. Taip ignoruota ir kita aplinkybė – kad jis yra darbingo amžiaus ir turi darbą vienoje iš Kauno savivaldybės įmonių, dėl to pretendavo į "Sodros" išmoką nedarbingumo atveju. O patyrusiems traumas apsvaigusiems asmenims ji nepriklauso.

Iškalbinga aritmetika

D.Popovo tyrimo išvadose konstatuojama, kad V.Venslovas padarė tik du lengvus pažeidimus, numatytus Vidaus vandenų transporto kodekse.

Vienas jų – prieš tris mėnesius buvo pasibaigęs V.Venslovo katerio "Schapral", kuriam sugedus ir prasidėjo kuriozų virtinė, privertusi jo savininką apie pusantros valandos murkdytis Kauno mariose, techninės apžiūros galiojimo laikas.

Kitas – V.Venslovas neturėjo tinkamos kvalifikacijos valdyti katerio su tokios galios varikliu. 2009-aisiais jam buvo išduotas motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas, suteikiantis teisę valdyti laivus, kurių variklių galingumas – ne didesnis kaip 110 kW. O "Schapral" variklio galingumas – 184 kW.

Anot D.Popovo, nustačius ne vieną laivybos taisyklių pažeidimą, baudžiama už sunkesnį. V.Venslovo atveju tai – kvalifikacijos valdyti tokio galingumo katerį neturėjimas. Už tai gresia bauda nuo 86 iki 144 eurų. Tačiau jau pagal kelerius metus galiojantį įstatymų papildymą už tokius lengvus pažeidimus skiriama minimali bauda dar mažinama perpus. Todėl V.Venslovas nubaustas tik 43 eurų bauda, kurią, pagal pateiktą kvitą, skubiai susimokėjo tą pačią dieną.

Draugui atleista

Įrodžius, kad V.Venslovas vairavo katerį neblaivus, jam grėstų bauda nuo 144 iki 289 eurų.

V.Venslovas kategoriškai neigė, kad tądien vartojo alkoholį. Nors D.Popovas teigia buvo iškvietęs jį dėl tokių įtarimų ir pakartotinai apklausai. Per ją užsiminus, kad kartu žvejoję draugai teigia, jog alkoholį politikas vis dėlto vartojo, V.Venslovas pareiškė: "Jeigu jie gėrė, tai tegul ir kalba už save."

Ir pats V.Venslovas vos nenusitempė į balą, iš kurios pats išlipo beveik sausas, į pagalbą jam tą vakarą atskubėjusio laivo "Naglis" savininką. Tyrimo metu nustatyta, kad prieš mėnesį buvo pasibaigusi ir laivo "Naglis", kuris tempė sugedusį politiko katerį į krantą, techninė apžiūra.

"Naglio" savininkas už tai nuo atsakomybės atleistas, nes nepavyko paneigti jo teigimo, kad jau buvo pastatęs laivą žiemoti. Ir vėl išplaukė į Kauno marias tik gavęs pranešimą, kad draugui atsitiko nelaimė.

Kauno mariose iš katerio iškritusio socialdemokrato Valio Venslovo gelbėjimo operacija ant kojų sukėlė įvairių tarnybų pareigūnus. Buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis atsidūrė aklavietėje. Neįmanoma nustatyti, ar kateriu plaukiojęs politikas su draugais buvo blaivūs. Tuo nepasirūpino nei medikai, nei policininkai.

Reagavo įvairiai

Tai paaiškėjo, kai Lietuvos saugios laivybos administracija bandė ištirti neeilinio incidento Kauno mariose aplinkybes bei nustatyti galimus jo kaltininkus.

Užklausus Kauno klinikų atstovų, kokios būklės tą vakarą į jas buvo atvežtas V.Venslovas, gautas atsakymas, kad jo kraujo tyrimas alkoholio koncentracijai nustatyti nebuvo atliktas.

"Kauno diena" rašė, kad, gelbėjimo operacijoje dalyvavusių specialiųjų tarnybų darbuotojų manymu, politikas buvo akivaizdžiai neblaivus.

Sužinoję medikų atsakymą, specialiųjų tarnybų darbuotojai reagavo įvairiai.

"Kaip tai galėjo būti, jeigu nukentėjusysis buvo atvežtas iš įvykio, ir – dar gana migloto – vietos?!" – stebėjosi vieni

Kiti tik šypsojosi, teigdami: "Yra, kaip yra. Juk gyvename telefonizuotoje visuomenėje, o medikams taip pat nesvetimos politinės simpatijos ir antipatijos."

Formalus skydas

Pasak  Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovės Mildos Dambrauskienės, V.Venslovo kraujo tyrimas alkoholio koncentracijai nustatyti neatliktas pagrįstai.

Pirmiausia – tokie tyrimai Klinikų Skubios pagalbos skyriuje atliekami policijos bei kitų teisėsaugos įstaigų ar darbdavio nurodymu.

Dėl V.Venslovo tokio nurodymo nesulaukta, nors policijos pareigūnai tą vakarą prie Kauno marių buvo atvykę. Pasak policijos atstovės spaudai Odetos Tumelytės, tik patikrinti informacijos apie iš katerio iškritusį, bet ugniagesių gelbėtojų išgelbėtą nelaimėlį. Ikiteisminio tyrimo dėl šio įvykio policija nusprendė nepradėti, nors jo aplinkybes nuo pat pirmos minutės gaubia įvairūs gandai.

M.Dambrauskienė įvardijo du atvejus, kai asmenų, patekusių į Skubios pagalbos skyrių, girtumo patikrinimas – privalomas. Vienas jų – kai pacientas susižalojo per autoįvykį. Kitas – sunkią traumą patyrė darbe. Tačiau ir šiais atvejais būtinas policijos arba darbdavio siuntimas atlikti tokį tyrimą.

Sužinojo iš žiniasklaidos

Lietuvos saugios laivybos administracija pradėjo incidento Kauno mariose tyrimą, vadovaudamasi transporto priemonių, tiesa, Vidaus vandenų, avarijų ir incidentų tyrimo taisyklėmis.

Jį atliekantis Pramoginės laivybos skyriaus vedėjas Domijanas Popovas teigia sužinojęs apie šį įvykį iš "Kauno dienos".

Nei policija, nei išgelbėtasis apie tai jų įstaigai nepranešė. Nors V.Venslovas, kaip katerio savininkas ir laivavedys, privalėjo tai padaryti. Tai numatyta susisiekimo ministro įsakyme dėl Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklių.

"Galbūt V.Venslovas nesugebėjo tai padaryti dėl būklės. Be to, kiek žinau, nuskendo ir jo mobilusis telefonas. Tačiau policijos elgesys šiuo atveju visiškai nesuprantamas. Jeigu pareigūnai patys nepatikrino V.Venslovo blaivumo, turėjo išduoti siuntimą, kad būtų atliktas jo kraujo tyrimas, nes būtent policiją Bendrasis pagalbos centras pasiuntė į įvykio vietą. Mūsų administracijai apie tai nebuvo pranešta", – teigė D.Popovas.

Dvigubi standartai

Pramoginių laivų avarijas, susisiekimo ministro įsakymu, Lietuvos saugios laivybos administracija tiria nuo 2012 m. Per trejus metus D.Popovas ištyrė tris tokius atvejus. Ir nė vienas iš jų nesukėlė jokių problemų, nustatant, ar avarijų bei incidentų dalyviai buvo blaivūs.

Naujausias pavyzdys – praėjusios vasaros nelaimė tose pačiose Kauno mariose. Vieną birželio savaitgalį jose susidūrė du vandens motociklai. Įvykio metu nukentėjo visi jais pramogavę asmenys: du suaugusieji ir tiek pat vaikų.

Tada prie Kauno marių taip pat buvo pasiųsta policija. Tik tąkart pareigūnai patikrino alkoholio matuokliu vandens motociklus vairavusių asmenų blaivumą. O V.Venslovui, kuris po pusmečio iškrito iš savo katerio, į jį pūsti kažkodėl neliepė, nors politikas, ištrauktas iš vandens, buvo sąmoningas. Jo kūno temperatūra jau nesiekė 30 laipsnių, tačiau jis bendravo su  gelbėjimo operacijoje dalyvavusių įvairių tarnybų atstovais.

Be to, V.Venslovas taip pat nukentėjo – kaip ir tie, kurie pramogavo vandens motociklais ir susidūrė. Dėl to įvykio tada policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Atvežtas tą vakarą į Klinikas, jis iš Skubios pagalbos skyriaus pateko į reanimaciją. O iš jos – į Kardiologijos skyrių. V.Venslovas išleistas iš Klinikų į namus tik po trijų dienų.

Įtarimų nesukėlė

"Kauno diena" rašė, kad V.Venslovo gelbėjimo operacijoje dalyvavusių specialiųjų tarnybų darbuotojų teigimu, aiškiai matėsi, kad  visi jo kateriu tądien Kauno mariose žvejojusios trijulės nariai buvo išgėrę. Nuo jų sklido ir alkoholio kvapas.

Tačiau ugniagesių gelbėtojų pareiga – gelbėti nelaimėlius, o ne fiksuoti, ar šie – blaivūs. Tokia pati pareiga ir greitosios pagalbos medikų, todėl jų automobiliuose taip pat nėra alkoholio matuoklių. Specialiųjų tarnybų darbuotojai yra įsitikinę, kad, laiku pristačius nelaimėlį į gydymo įstaigą, ten bus atlikti ir tyrimai, ar pristatytas pacientas – blaivus.

Anot Klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovės M.Dambrauskienės, jos kolegoms iš Skubios pagalbos skyriaus įtarimų, kad politikas – neblaivus, nekilo.

Vis dėlto, šioje istorijoje yra dar vienas aspektas, jeigu trauma patiriama esant neblaiviam, žmogus negali gauti "Sodros" nedarbingumo išmokų. Priminsime, kad V.Venslovas dirba savivaldybės bendrovėje "Kauno autobusai". V.Venslovo kraujas vis tiek nebuvo tirtas.

Melo trumpos kojos

Tai, kad V.Venslovas tą vakarą gėrė viskį, "Kauno dienai" patvirtino ir kartu su juo tądien Kauno mariose žvejojęs Kauno savivaldybės tarybos narys Vygantas Gudėnas.

Šis pasakojo, kad taip jie gynėsi nuo šalčio, nes ilgai reikėjo laukti pagalbos partempiant sugedusį katerį į krantą. Tačiau D.Popovui šis politikas, kaip ir V.Venslovas, jau teigė, kad tądien jie alkoholio nevartojo.

"Jeigu nepavyks įrodyti, kad buvo kitaip, tyrimo išvadoje teks konstatuoti, jog V.Venslovo girtumo laipsnis nebuvo nustatomas", – konstatavo V.Popovas. Vadinasi, V.Venslovas bus baudžiamas tik už vieną saugios laivybos taisyklių pažeidimą – pasibaigusį jo katerio techninės apžiūros galiojimo laiką. Jis baigėsi prieš tris mėnesius iki atmintinos spalio 10-osios, kai sugedus kateriui, ir prasidėjo kuriozų virtinė, privertusi V.Venslovą murkdytis apie pusantros valandos Kauno marių vandenyje, kurio temperatūra tą vakarą tesiekė devynis laipsnius.

Už tai, kad kateris plaukiojo, pasibaigus techninės apžiūros galiojimo laikui, jo savininkui gresia 28–57 eurų bauda. Už tai, kad pramogauta išgėrus, bauda jau siekia nuo 144 iki 289 eurų. Tiesa, ir katerių laivavedžiams leistina alkoholio norma – tokia pati, kaip ir automobilių vairuotojams, – iki 0,4 promilių.

"Tai nekalta?" – šyptelėjo Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius. Savivaldybės įmonės "Kauno gatvių apšvietimo" buhalterė Živilė Marčiulaitienė įtikinamai linktelėjo galva. Jai antrino teismo salėje už nugaros įsitaisęs buvęs įmonės vadovas, įklimpęs ir "Kauno vandenų" korupcijos byloje, Valys Venslovas.

Vakar klausydamasis "Kauno gatvių apšvietimo" buhalterės parodymų dėl 15 kaltinamajame akte išdėstytų, kaip įtariama, nusikalstamų epizodų, teisėjas kelis kartus tikslinosi, ar, esant tokiai situacijai, kurią dėsto Ž.Marčiulaitienė, būtų fiksuotas nusikaltimas.

Kategoriško prieštaravimo teisėjas neišgirdo. Jis kelis kartus klausė buhalterės apie tai, ar tikrai tyrėjai neprašė pateikti kompiuterinės programos, kurioje fiksuojama įmonės ūkinė-finansinė veikla. Ž.Marčiulaitienė tvirtino, kad niekas jos to neprašė. V.Venslovas pritarė.

Teisėsaugininkus sudominęs laikotarpis apima V.Venslovo vadovavimo "Kauno gatvių apšvietimui" periodą nuo 2008 m. Buvęs įmonės vadovas ir buhalterė kaltinami, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Tyrėjai skaičiuoja, kad padaryta maždaug 30 tūkst. eurų nuostolių.

Pirmieji pažeidimų "Kauno gatvių apšvietime" užfiksavo 2010 m. įmonės veiklos auditą atlikę savivaldybės auditoriai. Jie buvo šokiruoti, nes įmonės apskaitoje esančių lempų kiekis neatitiko utilizuotų lempų skaičiaus, pastatytų apšvietimo atramų skaičius neatitiko nurašytų, ieškota, kiek iš tikrųjų metalo laužui atiduota technikos.

Buhalteriniai kaltinamųjų viražai atrodė įspūdingi, tačiau teisme aiškėja, kad gyvsidabrio, liuminescencinės ir kitos lempos atiduodant utilizuoti buvo žymimos tuo pačiu kodu, o įmonės apskaitos dokumentuose skirtingų rūšių lempos žymimos kiekviena atskirai.

Tyrėjai įmonės apskaitos dokumentuose pasigedo maždaug 15 tonų metalo laužo. Aiškėja, kad metalo laužas esą niekur nedingo, o tik atsidūrė kitų metų apskaitos dokumentuose.

Panašiai ir dėl apšvietimo stovų – buhalterės ir buvusio vadovo parodymais, ekonominiais sumetimais kai kurios atramos pagamintos iš dviejų senų. Atsirado paaiškinimų ir dėl vykdytų projektų finansinių neatitikimų. Esą įmonėje būdavo fiksuojama viešiesiems pirkimams siūloma projektinė sąmata. Kadangi įmonė reikiamų medžiagų galėjo įsigyti nebūtinai už projekte nurodytą sumą, tai ir susidarė neatitikimas tarp projekte nurodytų ir realių sumų.

Kaltinimus palaikiusios pusės trukčiojimą pečiais ir nuostabą ramino teisėjas. Esą tam ir yra teismas, kad įvertintų prokurorų pateiktą medžiagą, kaltinamųjų parodymus ir teisinę Lietuvos bazę.

Kauno apygardos teismui antrą kartą teko atidėti garsiosios „Kauno vandenų“ kyšininkavimo bylos nagrinėjimą. Į ketvirtadienį turėjusį vykti teismo posėdį susirinko visi proceso dalyviai – devyni kaltinamieji, jų advokatai, prokuroras ir teisėjas.

Paprastai teismams būna viena sunkiausių užduočių surikiuoti visus proceso dalyvius – ypač, kai jų šitiek daug. Rodės, neliko jokių trukdžių pradėti narplioti „Kauno vandenyse“ tryškusių kyšių fontanėlių istorijos.

Devyni kaltinamieji, kaip susitarę, įsitaisė vienoje eilėje, tačiau pasirinko ne pirmą kėdžių eilę. „Bus nepatogu stotis“, – sekretorė nužvelgė solidžią vyrišką kompaniją.

Deja, prokuroro prašymas prijungti prie bylos civilinį ieškinį tapo priežastimi atidėti pastarojo meto skandalingiausios korupcijos bylos teisminį nagrinėjimą.

Kaltinamųjų gynėjai pasinaudojo baudžiamojo proceso teise ir paprašė skirti laiko susipažinti su ne viename popieriaus lape išdėstyto civilinio ieškinio motyvais.

Prokuroras, teikdamas prašymą, paaiškino, kad ieškiniu ginamas viešasis interesas, ir 8 194 eurų būtų patirtiems „Kauno vandenų“ nuostoliams padengti. 

„Kauno vandenys“ buvo atsisakę teikti byloje civilinį ieškinį,“ – pastebėjo vieno iš kaltinamųjų gynėjas.

Teismui nieko kito neliko, kaip atidėti bylą ir leisti gynėjams susipažinti su prokuroro pateiktu ieškiniu. 

Pagrindiniu smuiku kyšininkavimu kaltinamos kompanijos istorijoje grojo anuomet „Kauno vandenų“ technikos direktoriaus pareigas ėjęs Valys Venslovas, kuris šiuo metu jaukiai įsitaisė kitoje savivaldybės įmonėje „Kauno autobusai“. Socialdemokratų partijai atstovavęs V.Venslovas buvo išrinktas ir į Kauno miesto tarybą. 

Kartu su šiuo buvusiu miesto tarybos nariu į teisiamųjų suolą sėdo vis dar „Kauno vandenų“ Tinklų skyriaus viršininkas Vytautas Rudys, Statybos priežiūros grupės vyresnysis inžinierius Stasys Jagelavičius, Siurblinių skyriaus viršininkas Egidijus Dūda ir įvairių įmonių vadovai: Tomas Gumbelevičius, Algirdas Grybauskas, Linas Bernotas, Romas Gaidys ir Andrius Kazickas.

Didelės apimties ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kyšiai bendrovės vadovams buvo mokami nuolat. Surinktais duomenimis, vien per 2012 ir 2013 m. kai kurios verslo įmonės už kyšius laimėjo net 70 viešųjų pirkimų konkursų. Kyšių sumos svyruodavo nuo 3 iki 10 procentų pirkimo sumos. Vieno kyšio suma vidutiniškai būdavo apie 2 000 eurų.