Neslopsta ginčai dėl lietuviškos medienos. Baldų gamintojai ir medienos perdirbimo įmonės skaičiuoja, kad Lietuvą praranda milijonus dėl šiuo metu galiojančios pardavimo tvarkos. Pardavėjai atkerta, kad pakeitimai būtų naudingi nedaugeliui.

Nerūpi pramonė

Birželio viduryje įvyko lietuviškos medienos aukcionas antrajam šių metų pusmečiui. „Lietuvos medienos perdirbėjai liko be žaliavos“, – tokia išvada pateikta Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusioje diskusijoje prie apskritojo stalo.

Lietuvos medienos perdirbėjų teigimu, perpirkėjai lietuvišką medieną išgabens į Latviją, Lenkiją. Lietuviams esą teks pirkti užsienyje išpjautas lietuviškos medienos lentas, tik už jas jau mokėti gerokai brangiau. Kaimyninėse valstybėse vykstančiuose medienos pardavimo aukcionuose lietuviams dalyvauti sudėtinga. Ten mediena pirmiausia aprūpinami savi, pramonę šalyje plėtojantys verslininkai.

„Pagal kaimyninių valstybių aukciono tvarką, vietos perdirbėjai medieną įsigyja iki 30 proc. pigiau. Likusį kiekį atiduoda į aukcioną, mediena kažkiek pabrangsta ir tada, prašau, pirkite“, – aiškino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos atstovybės vadovas, bendrovės „Baldai jums“ generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas.

Išskirti savuosius

Lietuvoje aukcione gali dalyvauti visi norintieji. Lietuviams ir užsieniečiams taikomos vienodos sąlygos. Perdirbėjai skaičiuoja, kad palaikydama tokią medienos pardavimo aukciono tvarką, valstybė praranda ne tik milijonus, bet galimybę medienos perdirbimo sektoriuje šalia jau esančių 40 tūkst. darbo vietų sukurti dar 20 tūkst., papildyti biudžeto pajamas be jokių valstybės investicijų ar tikslinių dotacijų nedarbui mažinti.

Jų skaičiavimu, jei mediena liktų Lietuvoje, valstybės biudžetas kasmet papildomai gautų 600–700 mln. litų pajamų, o perdirbėjų eksportas išaugtų 1 mlrd.

„Pernai medienos gaminių parduota už 8 mlrd. litų. Gerokai daugiau nei kitos pramonės šakos. Mes nereikalaujame jokių išimčių, o tik lygiai tokios pat tvarkos, kokia galioja kaimyninėse valstybėse“, – tikino A.Meškauskas.

„Visi duomenys yra pateikti Vyriausybei. Niekas nesako “ne„, tačiau niekas nieko ir nedaro, kad aukcionuose atsirastų dviejų ratų sistema“, – pranešime cituojamas asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimondas Beinortas.

Eksportas sumažėjo

Deja, raginimai pirmiausia aprūpinti žaliava vietinius gamintojus sulaukė atkirčio iš Seimo teisininkų, Konkurencijos tarybos. Esą tokiu būdu siekiama išskirtinių konkurencijos sąlygų ir lietuviška mediena apsirūpintų tik didieji šalies perdirbėjai.

Generalinė miškų urėdija atmeta kaltinimus, kad mūsų šalies perdirbėjai esą lieka be žaliavos, kurią įsigyja perpirkėjai ir eksportuoja į kitas šalis. „Vertinant dešimties metų laikotarpį, miškų urėdijų medienos pardavimai įmonėms, eksportuojančioms medieną, sumažėjo 300 proc.“, – tvirtino Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, birželį vykusio medienos aukciono rezultatai parodė, kad apvaliosios medienos pirkėjai vėl nenupirko visos pasiūlytos medienos. Be to, jos kainos Lietuvos aukcione yra žemesnės nei kaimyninėse valstybėse.

Vienodai konkurencingi

Generalinė miškų urėdija pabrėžia, kad Lietuvos medienos perdirbėjams nuolat siūloma sudaryti su miškų urėdijomis ilgalaikes sutartis. Esą taip jie užsitikrintų nuolatinį medienos tiekimo garantą. Miškų urėdijos 2012 m. buvo sudariusios ilgalaikių sutarčių 1,59 mln. ktm medienos kiekiui, kuris kelerius metus beveik nesikeičia, todėl teigti, kad vidaus rinka visiškai nėra apsaugota nuo žaliavos eksporto esą yra neadekvatu.

„Įmonės, sudariusios ilgalaikes sutartis su miškų urėdijomis, užsitikrina ilgalaikį medienos tiekimą dešimčiai metų, ko galbūt negalima teigti apie privačius miško savininkus, kurie medieną parduoda tam, kas pasiūlo didesnę kainą“, – aiškino G.Visalga.

Teigiama, kad Lietuvoje yra beveik 600 žaliavos pirkėjų ir apsirūpinti mediena reikia visiems. Medienos pardavėjai įžvelgia pavojų, kad jei visą leidžiamą parduoti medieną paims didieji perdirbėjai, smulkesniesiems gamintojams jos paprasčiausiai neliks.

Remiasi įstatymu

Baldininkai ir perdirbėjai piktinasi, kad urėdijos nėra miškų savininkai, jos atstovauja valstybei, kodėl gi joms nepalaikyti savų pramonininkų ir medieną parduoti jiems palankiomis sąlygomis.

Esą tereikia įgyvendinti Miškų įstatymo pirmąjį straipsnį – užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava. Asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovai pateikė pavyzdį, kaip perdirbėjais rūpinasi kaimynai.

„Vietiniai gamintojai Lenkijoje nuperka 80–90 proc. medienos iki 30 proc. mažesne kaina, kiti prašomi pirkti kas liko ir daug brangiau. Mums ir 1 ar 2 proc. – labai daug, nes pusę galutinio gaminio kainos sudaro medienos kaina“, – dėstė A.Meškauskas.

Medienos pramonės atstovas teigė, kad asociacija norėtų, jog Lietuvoje apie 70 proc. valstybinių miškų medienos būtų parduodama vietinėms įmonėms.