KAI TIESA IMA LĮSTI IŠ KALIOŠŲ

Nūnai prakaituojantis ir tinstantis (nuo raminamųjų?) A. Lukašenka anksčiau mėgdavo kartoti: "Pas mus Maidano nebus." Tačiau veikiausiai po to pagalvodavo: "Pas mus bus Maidanekas" (egzistavo tokia nacių pramoninė mirties stovykla).

O ko tikėtis iš asmens, besigaluojančio mozaikine psichopatija?

Jokia paslaptis, kad A. Lukašenka nuo 1978 m. buvo Mogiliovo srities psichiatrijos ligoninės pacientas. Įtarimus dėl jo sveikatos pasėjo tai, kad pedagoginį institutą baigęs jaunas komunistas pernelyg įkyriai reikalavo paskirti jį kolchozo pirmininku. Dėl kvailelio diagnozės ši besiplūstanti gyvastis buvo paleista ir iš tarnybos sovietų armijoje. Matyt, kažkas pabijojo, kad apsisapnavęs neimtų pleškinti iš automato į savus.

Ta baimė, kaip paaiškėjo, turėjo realų pagrindą, nes A. Lukašenka išties vėliau ėmė daigoti savo tautą, o šiomis dienomis žinios apie lavonus Baltarusijoje ėmė pasiekti pasaulį vos ne kasdien. Iš pradžių palaidojo nužudytą pirmąjį, kuris per protestus neva susisprogdino pats, po dienos – už grotų pribaigtą antrąjį. Paskui paaiškėjo, kad yra trečias. Matyt, pats gražiai paprašė, kad nušautų snaiperis nuo stogo. Dar vėliau upėje rastas prezidento rinkimų komisijos narys K. Šišmakovas, atsisakęs pasirašyti suklastotą protokolą.

Kur A. Lukašenka varys, kai tiesa ims lįsti iš purvinų kaliošų? Į Rusiją? Bet kad V. Putinui nemielas, o dar ligonis, mėgstantis isteriškai pamojuoti asilo ausimis.

Sulaikymo izoliatoriuose vis dar laikoma daugybė žmonių, 50 prapuolė be žinios. Kiek iš jų jau guli kur nors pakasti tarp bulvių?

Kur "batka" varys, kai tiesa ims lįsti iš purvinų kaliošų? Į Rusiją? Bet kad V.Putinui nemielas, o dar ligonis, mėgstantis isteriškai pamojuoti asilo ausimis.

Veikiausiai A. Lukašenkai teks tepti slides į Hagą. Ten tribunolo teisėjams galės ištraukti savo baltą bilietą ir taip įtikinėti, kad dėl pralieto kraujo yra nekaltas, nes nepakaltinamas. Ne pro šalį būtų pridėti dar ir ligonio kortelę, 1994 m. nugvelbtą iš Mogiliovo psichiatrijos ligoninės, kad įrodymų nepritrūktų. Niekas negydė nuo sovietmečio, štai ir prasidėjo politinės komplikacijos: kai suaugi sėdmenimis su savo kėde, taip sunku nuo jos atsiplėšti, jog gali padaryti bet ką. Net ir imti žudyti savo tautą.