AR METANTIS RŪKYTI ŽMOGUS LIETUVOJE GALI SULAUKTI PAGALBOS?

Ekspertai sutaria – geriausias rūkaliaus sprendimas yra mesti rūkyti. Tačiau kaip tai padaryti? Žurnalistai įsitikino, kad Lietuvoje teikiama pagalba metantiems rūkyti žmonėms primena taburetę su trimis kojomis.

Kaip paprašyti pagalbos?

Metęs rūkyti žmogus gali laimėti daug sveikatos metų. Tačiau dalis negali patys atsikratyti šio žalingo įpročio. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras Pavelas Osipovas teigia, kad ir tyrimai, ir praktika rodo: geriausio rūkymo mažinimo populiacijoje rezultato pasiekti leidžia įvairių metodų derinimas. Dažniausiai tai specialios konsultacijos, medikamentai ir pakaitinė nikotino terapija.

Statistika rodo, kad Lietuvoje rūko apie 35 proc. 15–64 metų gyventojų. Palyginti su

2016 m. tyrimo duomenimis, rūkymo bent kartą gyvenime ir per paskutinį mėnesį rodikliai beveik nepakito.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) savo puslapyje (ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/pagalba-metantiems-rukyti-prieinama-ir-telefonu-1) dar 2021 m. vasario 13 d. yra paskelbęs, kad pagalba metantiems rūkyti Lietuvoje prieinama ir telefonu.

Priklausomybė: norintiems mesti rūkyti reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją; kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali būti reikalinga įvairaus pobūdžio tiek medicininė, tiek ir psichologinė pagalba.

 

Pasak gydytojo P. Osipovo, specialaus pasiruošimo tokiam skambučiui nereikia, patartina skambinti net jei žmogus ir nėra visiškai apsisprendęs mesti rūkyti, o dar tik svarsto.

„Konsultacija neįpareigoja jūsų ką nors būtinai daryti, ji gali padėti suformuluoti savo tikslus, sužinoti galimus pagalbos būdus, gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Dauguma specialistų konsultacijos telefonu metu nesinaudoja vien tik struktūruotais klausimynais, o renkasi laisvą pokalbio formą – taip lengviau sukurti kontaktą ir suprasti žmogaus poreikius ir problemas“, – pasakoja jis.

„Aišku, konsultantui bus svarbu žinoti tikslesnę informaciją – kiek metų žmogus rūko, kiek cigarečių per dieną, kokių problemų tai kelia ir pan., bet jūs neprivalote to pasakoti savo iniciatyva“, – aiškina P. Osipovas.

Tačiau ar šiais eksperto patarimais norintys mesti rūkyti Lietuvoje gali iš tiesų pasinaudoti?

Gražina Belian. NTAKD archyvo nuotr.

Kur rasti tokią pagalbą?

Šiais metais numatyta įsteigti naują nacionalinę metimo rūkyti telefoninę liniją. NTAKD duomenimis, įgyvendinant projektą bus apmokyti psichologai ir konsultantai, kurie patenkins patikimos informacijos poreikį.

Kol steigiama nauja nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija, „Kauno dienos“ žurnalistai nusprendė išmėginti šiuo metu prieinamą pagalbą, apie kurią yra paskelbęs NTAKD savo interneto puslapyje. Departamentas informuoja, kad kiekvieną darbo dieną skirtingu laiku gyventojus konsultuoja Psichikos sveikatos centro arba vis kito RPLC filialo specialistai. Pavyzdžiui, penktadienį nuo 13 iki 15 val. konsultuoja RPLC Vilniaus filialo psichologai.

Penktadienį šiek tiek po 13 val. paskambinus puslapyje pateiktu numeriu ir pasakius, kad ieškoma pagalbos metantiems rūkyti telefonu, atsiliepusi moteris greitai sujungė su registratūra. Pokalbį perėmusi kita moteris kaipmat pasiūlė registruotis į fizinę konsultaciją kuriame nors iš RPLC filialų. Paklausus, ar nėra galimybės konsultuotis telefonu, kaip skelbiama internete, atsakyta, kad tokia paslauga neegzistuoja, ji esą buvo taikoma COVID-19 pandemijos metu.

Painią situaciją „Kauno diena“ mėgino aiškintis susisiekusi su RPLC ryšių su visuomene specialiste. Papasakojus, kad niekas nesuteikė konsultacijos telefonu ir informavo, kad tokios paslaugos nėra, RPLC atstovė tikino, kad būtinai išsiaiškins situaciją ir informuos „Kauno dieną“, kai turės atsakymus.

Paskambinusi po kelių valandų, ji patikino, kad tokia paslauga vis dėlto veikia, tačiau pripažino, kad yra nepopuliari. Ryšių su visuomene specialistė taip pat žadėjo išsiaiškinti, kodėl tą penktadienį niekas nekonsultavo telefonu.

Priklausomybė nuo nikotino – lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus.

 

Vėl nuostaba

„Kauno diena“ nusprendė pamėginti paskambinti ir pirmadienį. Šį kartą skambinome, kaip nurodyta internete, esą konsultuoti turintiems Psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus specialistams, kurie skambučių laukia nuo 10 iki 12 val.

„Higienos institutas, Psichikos sveikatos centras, Justina klauso“, – prisistatė į skambutį atsakiusi moteris. Ji labai nustebo išgirdusi, kad šis telefono numeris yra nurodytas NTAKD puslapyje, kuriame rašoma, kad norintys mesti rūkyti gali gauti konsultaciją telefonu.

Susipažinusi su puslapiu, kuriame nurodyta tokia informacija, ji pripažino, kad kažkada tokios paslaugos buvo teikiamos. Justina pasiūlė pabandyti informacijos ieškoti puslapyje nerukysiu.lt, tačiau jame nenurodyti jokie kontaktai, kuriais būtų teikiamos konsultacijos būtent telefonu, o ne tik registruojama atvykti į kurį nors iš RPLC padalinių.

Justina taip pat pasiūlė kreiptis į kurį nors iš visuomenės sveikatos biurų, kuriuose organizuojami užsiėmimai norintiems mesti rūkyti žmonėms.

„Kauno diena“ pamėgino paskambinti ir į RPLC Kauno filialą. Registratūros darbuotoja paaiškino, kad į konsultaciją reikia registruotis iš anksto, turėti šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimą, paslauga yra mokama. „Nėra nuotolinių konsultacijų“, – dar kartą patikino ji.

Nors NTAKD deda didelių vilčių į naujos nacionalinės metimo rūkyti telefoninės linijos įsteigimą, susidaro įspūdis, kad iki šiol Lietuvoje telefonu teiktos konsultacijos iš tiesų nebuvo itin populiarios. Tai pripažino ir Justina iš Higienos instituto Psichikos sveikatos centro.

Siunčia į patarimų svetainę

Vis dėlto laikinoji NTAKD vadovė Gražina Belian tikina, kad tokia paslauga telefonu reikalinga. Pasak jos, kitų šalių patirtis byloja, kad telefonu teikiamos konsultacijos norintiems mesti rūkyti asmenims yra veiksmingos. „Tai patvirtina ir tyrimų duomenys, – pabrėžia ji. – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tabako vartotojai turi 84 proc. didesnę tikimybę sėkmingai mesti rūkyti, jei kreipiasi pagalbos – pavyzdžiui, juos intensyviai konsultuoja gydytojas.“

G. Belian išskiria, kad norintiems mesti rūkyti reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją; kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali reikėti įvairaus pobūdžio tiek medicininės, tiek ir psichologinės pagalbos. „Priklausomybė nuo nikotino – lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus“, – pabrėžia ji.

Kalbėdama apie efektyviausias rūkymo mažinimo priemones, G. Belian primena apie NTAKD administruojamą svetainę nerukysiu.lt, čia esą galima rasti praktinių patarimų metantiems rūkyti, užduoti klausimų ir gauti atsakymus čia ir dabar.

„Žmonės kreipiasi į pokalbių skiltį ieškodami patarimų, kaip įveikti abstinencijos simptomus, rūkymo badą, ieško pagalbos metantiems rūkyti kontaktų ar tiesiog paramos. Dažniausiai ieško pagalbos sau, kreipiasi vėlyvais vakarais ar savaitgaliais, pavyzdžiui, sekmadienio vakarais“, – pasakoja G. Belian.

Klausimai dėl alternatyvų

Su pacientais dirbantis gydytojas psichiatras P. Osipovas pastebi, kad, Lietuvoje daugėjant rūkančių elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką, žmonėms kyla klausimų dėl šių alternatyvių gaminių.

„Dažniausiai žmonės susirūpina jų saugumu ir sutrinka dėl prieštaringos informacijos apie tai. Iš tikrųjų šia tema dažnai nėra konsensuso netgi tarp specialistų ir galima susidurti su visiškai skirtingomis nuomonėmis“, – kalba medikas.

„Svarbu nepamiršti, kad kai kuriais atvejais tai irgi gali būti potencialiai naudinga priemonė, tačiau ji turi rimtų trūkumų ir rizikos faktorių. Geriausia vengti kraštutinio idealizavimo arba tokio pat kraštutinio nuvertinimo ir bauginimo“, – sako P. Osipovas.

NTAKD vadovaujasi PSO pozicija, kad nėra nė vienos žmogaus kūno sistemos, kuriai nekenktų rūkymas, kaip nėra ir nekenksmingo rūkymo būdo, ar tai įprastas rūkymas, elektroninės cigaretės, ar kaitinamasis tabakas.