KRAIPO GALVĄ: NUO POGIMDYVINĖS DEPRESIJOS BANDYS APSAUGOTI SKRAJUTĖMIS?

Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja didesnę paramą pagimdžiusioms. Siekiama įpareigoti medikus pasiteirauti, kaip jaučiasi pati mama, praneša LNK.

Apie tai plačiau papasakojo psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

– Kokios priemonės jau yra taikomos, norint padėti mamos?

– Visų prima, gimdymo namuose išleidžiant mamą namo po gimdymo, yra nustatyta pareiga, kad turime suteikti tiek žodinę, tiek rašytinę informaciją apie tai, kas yra pogimdyvinė depresija. Didesniuose gimdymo namuose yra galimybė gauti psichologo arba socialinio darbuotojo paslaugas. Taip pat 4 tūkst. specialistų jau yra apmokyti, kaip atpažinti pogimdyvinę depresiją ir kaip padėti atpažinus.

– Čia yra tie specialistai, kurie padeda mamai nėštumo metu ir pirmosiomis dienomis po gimdymo?

– Taip.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Teisės aktas skirtas, kad jie privalėtų paklausti, kaip jaučiasi moteris?

– Taip, šiai dienai, deja, tik 4 tūkst. specialistų yra apmokyti. Jų yra daug daugiau. Mes norime, kad tai taptų sistemos dalimi ir įprastinės priežiūros dalimi.

– Kodėl to imamasi tik dabar? Kodėl iš visų specialistų tik 4 tūkst. yra apmokyti?

– Ši tema pradėjo būti matoma viešumoje tik prieš kelis metus. Tada ir buvo pradėti pirmieji veiksmai ir mokymai. Mes judame šia linkme ir apmokysime dar daugiau specialistų.

– Sekantis žingsnis yra skrajutės. Sakėte, kad tos įstaigos, kurios išleidžia mamą po gimdymo, privalo paduoti tas skrajutes.

– Mūsų žiniomis, tai ne visur buvo padaryta. Tai ministerija planuoja atspausdinti skrajutes centralizuotai ir išplatinti visoms įstaigoms, kad būtų vieningas, patikimas ir kokybiškas informacijos šaltinis mamai.

– Ar nesvarstote apie psichologo etatus visose įstaigose? Juk specialistas yra visai kas kita nei tiesiog skrajutė.

– Duomenys rodo, kad pogimdyvinės depresijos simptomus ar pačią pogimdyvinę depresiją patiria viena iš penkių mamų. Mūsų tikslas šiame etape atpažinti, kurioms tai yra būtina ir tada jau nukreipti pas psichologą ar kitą specialistą. Galbūt ne visoms mamoms reikia psichologo konsultacijos, galbūt kai kurioms reikia savitarpio pagalbos grupės ar pokalbio telefonine linija.

– Ar nemanote, kad tų lankstinukų pasiūlymas yra ganėtinai švelni priemonė, kai mes turime gerokai per daug mirčių? Galbūt būtų galima galvoti apie privalomą apsilankymą pas psichologą?

Mamos turi jausti, kad jos laiko kontrolę savo rankose. Tai yra laisvo pasirinkimo dalykas.

– Nevyriausybinės organizacijos rekomenduoja nesiimti privalomų priemonių, ypač toje srityje, kur yra labai jautru. Mamos turi jausti, kad jos laiko kontrolę savo rankose. Tai yra laisvo pasirinkimo dalykas. Yra daug pagalbos galimybių. Tiek psichikos sveikatos centruose, tiek visuomenės sveikatos biuruose yra teikiamos psichologo konsultacijos, vyksta įvairūs grupiniai užsiėmimai. Labai svarbu, kad pati mama atpažintų, kad jai reikia pagalbos. Dažnai ir aplinka, ir pačios mamos nepripažįsta problemų. Galvoja, kad tai nesvarbu. Svarbu, kad ir pati visuomenė suprastų, kas yra pogimdyvinė depresija.

– O kaip su šeimų lankymu namuose?

– Šis projektas vykdomas šešiolikoje Lietuvos savivaldybių. Nuo 2025 m. gegužės planuojame, kad visos savivaldybės teiks tokias paslaugas. Tai yra intensyvi paslauga, skirta tam tikroms šeimoms, kurios patiria didesnę riziką dėl sveikatos ar dėl socialinės aplinkos. Šiuo metu apie 300 šeimų gauna šias paslaugas.

– Ar tai reiškia, kad net ir tose šešiolikoje savivaldybių ne visos šeimos gauna šią paslaugą?

– Tikrai ne visos. Tai yra labai intensyvi ir brangi paslauga. Ji orientuojama į didžiausios rizikos šeimas.