Žolinčių akademijos centre vyko seminaras-praktikumas, per kurį susirinkę žmonės ragavo įvairių dilgėlių, baltųjų balandų ir gysločių sėklų patiekalų, o specialistas vaistininkas Marius Lasinskas pasakojo apie šių augalų naudą mūsų organizmui.

Dilgėlės – visa vaistinėlė

Dilgėlės visų pirma vartojamos kaip vitaminų šaltinis. Kraują valantis ir jo sudėtį gerinantis augalas turintis uždegimą slopinančių savybių, jis krešina kraują, padeda žaizdelėms greičiau užgyti. Dilgėlių lapai yra vitaminų šaltinis, ypač daug turi vitamino C, todėl gali būti naudojami netgi įvairioms salotoms.

Kartais dilgėlių lapai vartojami vietoj špinatų. Juose yra baltymų, jie suteikia jėgų visam organizmui.
Iš dilgėlių sėklų galima pagaminti chalvos, kitų patiekalų.

Apie dilgėles kaip vaistažoles galima kalbėti labai ilgai. Tai stiprinantis organizmą augalas. Gydyti naudojama ne tik antžeminė šių augalų dalis, bet ir šaknys. Geriausiai jų gydomoji galia atsiskleidžia gydant prostatos sutrikimus.

Dilgėlių lapus galima naudoti visą vasarą, taip pat ir tada, kai nušienautos dilgėlės vėl atželia.
Nupjautas 10–15 cm. ilgio dilgėlių viršūnėles galima naudoti kaip prieskonius arba  lapelius arbatai.

Gysločiai: nuo sėklų iki lapų

Gysločiai – nuo vaikystės puikiai pažįstamas augalas. Kartais vadinami trauklapiais. Ir ne veltui – vaikai, nusibrozdinę kelius ar alkūnes, neretai gysločių lapus ant kraujuojančios žaizdos deda iš karto, kad sustabdytų kraują, leistų žaizdelėms sukrešėti, užgyti. Augalas turi uždegimą slopinamųjų, dezinfekuojamųjų savybių.

Gysločius galima naudoti ir į vidaus ligoms gydyti. Gysločių lapai padeda kvėpavimo takams, gydo peršalimą, kosulį, teigiamai veikia kepenų veiklą.

Gysločiai gydo gastritą, skrandžio opas, įvairius uždegimus.
Vis dėlto gysločiai gali kelti skrandžio rūgštingumą, tad žmonėms, kurių jautresnis skrandis, gysločius reikėtų vartoti atidžiau. Kita vertus, yra žmonių, kurių skrandžio rūgštingumą reikia padidinti.

Gysločių sėklos dabar labai populiarios. Preparatai, kurie laisvina vidurius, yra gaminami būtent iš jų. 10 g sėklų reikia užpilti 100 ml verdančio vandens, palaukti, kol atvės, ir išgerti nuovirą kartu su sėklomis. Poveikis nėra toks greitas kaip cheminių vaistų, bet po 5 val. pasiekiamas norimas rezultatas, todėl nuovirą geriausia išgerti vakare.

Geroji piktžolė balanda

Yra daug balandų rūšių, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra baltosios balandos. Jos  auga soduose, kai kurie žmonės jas išmeta, nes tai – dažniausiai sutinkamos piktžolės. Pasirodo, balandos turi labai daug vertingų medžiagų: baltymų, vitamino C, kalio, kalcio.

Šie augalai labai maistingi, o sėklų sudėtyje yra dar ir krakmolo, floro, baltymų. Balandos gali būti vartojamos kaip maisto pagardas. Augalas gerina virškinimą, tonizuoja visą organizmą, padeda atsikosėti.

Yra žinoma, kad balandų gydomosios savybės nebuvo paslaptis dar actekams. Jie naudodavo šį augalą išoriškai, kai reikėdavo  pašalinti gyvačių nuodus. Balandos jiems padėdavo ir įgėlus vabzdžiams.