Pavojingos būklės

Perkaitimas ir saulės smūgis – tai dvi skirtingos, bet itin pavojingos sveikatos būklės, atsirandančios organizmui reaguojant į karštį. Perkaitimo metu kūnas nebesugeba tinkamai reguliuoti temperatūros, todėl ji ima sparčiai kilti. Saulės smūgis – dar rimtesnė reakcija, kai dėl ilgalaikio tiesioginio saulės poveikio smarkiai pakyla galvos smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Abi būklės gali baigtis rimtomis komplikacijomis, todėl svarbu žinoti, kaip jas atpažinti ir laiku suteikti tinkamą pagalbą.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Laura Kaminskienė dalijasi svarbia informacija apie pirmuosius perkaitimo ir saulės smūgio požymius ir pataria, kaip tinkamai reaguoti ir apsaugoti savo organizmą nuo pavojų.

Pirmieji požymiai

L. Kaminskienės teigimu, šie patarimai ypač aktualūs vyresnio amžiaus žmonėms, mažamečių vaikų tėvams ar sergantiems lėtinėmis ligomis.

„Pirmieji perkaitimo ar saulės smūgio požymiai gali būti galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas ar gausus prakaitavimas. Taip pat gali pakilti kūno temperatūra, atsirasti raumenų mėšlungis ar net sąmonės sutrikimai“, – apie karščio pavojus perspėja gydytoja.

Ji pabrėžia, kad pajutus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau pasitraukti į pavėsį arba vėsią patalpą, nusivilkti šiltus drabužius ir atsigulti. Jaučiantis prastai rekomenduojama gerti daug vandens, jei reikia, atvėsinti kūną drėgnu rankšluosčiu ar vėsaus oro srove.

Pirmieji perkaitimo ar saulės smūgio požymiai gali būti galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas ar gausus prakaitavimas.

Jautresni karščiui

„Kai kurie žmonės yra jautresni karščiui – ypač sergantys širdies, kraujotakos, kvėpavimo ar inkstų ligomis, taip pat senjorai ir mažamečiai vaikai. Svarbu pabrėžti, kad asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, varančius šlapimą, turėtų būti atsargesni. Jiems reikėtų imtis papildomų saugumo priemonių, vengti tiesioginės saulės ir perkaitimo“, – dėsto L. Kaminskienė.

Norint kūną apsaugoti nuo perkaitimo svarbu dėvėti lengvus, šviesius drabužius, nešioti kepurę ar skrybėlę ir stengtis būti pavėsyje. Taip pat rekomenduojama vengti fizinio krūvio pačiu karščiausiu dienos metu ir nuolat gerti vandenį.

„Karštomis dienomis rekomenduojama išgerti bent 2–3 l vandens, o smarkiai prakaituojant – dar daugiau. Taip pat vertėtų rinktis lengvą, vandeningą maistą, pavyzdžiui, vaisius, daržoves ar sriubas, vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų“, – pataria gydytoja.