Iškapsto gėlynus

Nesantaika žiebiasi Alksnynės gatvėje, kur po vienos moters prašymo, neišklausius kitų gyventojų nuomonės, įrengti benamių kačių nameliai.

Prie Alksnynės gatvės 11-ojo namo klaipėdiečiai galėtų vesti miesto svečius ir patys rengti ekskursijas – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens prie daugiabučio namo laiptinių žydi gėlės.

Šiame name gyvenanti moteris pati puoselėja gėlynus, neša akmenėlius ir kuria įvairias kompozicijas.

Gyventoja neprašo kaimynų paaukoti pinigų ar prisidėti darbu puošiant aplinką. Gėles ji perka iš savo pensijos ir negaili laiko bei jėgų jas prižiūrėti.

Viskas būtų taip ir buvę, jei ne katės. Vos pajutusios, kad žemė po daugiabučio namo langais suvarpyta, jos, lyg pakviestos, skuba šioje vietoje dergti ir kapstyti.

Neseniai prie gretimo namo ant žolyno atsirado ir namelis katėms.

Pasipiktinusi tokiu sprendimu gėles puoselėjanti moteris iškvietė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotoją Liną Damalakienę.

Žiemą dalis nugaiš

Moteris rodė atokiau plytinčią pievą ir krūmais apaugusį plotą, kur, gyventojos manymu, katėms būtų tik geriau.

„Tos moterys ir taip aplinkiniuose kiemuose užveisė kačių pasaulį. Kasmet jų darosi vis daugiau, jos dauginasi, slampinėja aplinkui, kapsto gėlynus, o kelios kaimynės jas šeria dar ir po svetimais balkonais. Viskam turi būti sava vieta, aš ne prieš gyvus padarus, pati priglaudžiau paliegusį kačiuką, bet reikia turėti saiko“, – piktinosi gyventoja.

Ji bandė paaiškinti, kad pirmiausia valdininkai turėtų sutelkti jėgas su policininkais ir išnaikinti netoli esančiuose krūmynuose įveistą narkomanų ir girtuoklių irštvą.

„Darbuotoja dėl be galo besiveisiančių kačių išreiškė viltį, kad žiemą dalis jų galbūt nugaiš“, – neslėpė nusivylimo moteris.

Turime būti humaniški, turime maitinti ir globoti šiuos gyvūnus.

Lems apklausa

L. Damalakienė patikino, kad ši situacija yra tipiška – daugelyje miesto vietų kačių mylėtojai nesutaria su nenorinčiais kiemuose šių gyvūnų matyti gyventojais.

„Katės yra sterilizuotos, pati mačiau pakirptas jų ausis, jos gali būti tame ir kituose nameliuose. Moterys jas prižiūri, palaiko tvarką, todėl čia viskas teisėta. Namelis yra gana toli nuo nepatenkintos moters laiptinės. Argumentas, kad katės iškasa darželius, – ginčytinas, netoli, prie Alksnynės g. 15 namo, taip pat stovi kačių namelis, matyt, jo neužtenka. Kad ir kur bus nameliai, katės vis tiek ateis“, – svarstė valdininkė.

Ji paaiškino, kad statant kačių namelius vadovaujamasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu. Taip įgyvendinama programa „Saugok, sterilizuok ir paleisk“.

Egzistuoja nuostata, kad sterilizuotos katės turi grįžti į savo aplinką, kur vietos gyventojai jas prižiūri ir rūpinasi.

„Turime būti humaniški, turime maitinti ir globoti šiuos gyvūnus. Pasiūliau susitikti su ponia, kuri labai tvarkingai prižiūri tą namuką. Tam tikras ženklinimas prie kačių namukų rodo, kad jis šioje vietoje įrengtas teisėtai. Bet kur nors po balkonais ar prie laiptinių maitinti gyvūnų negalima, tai neteisėta“, – konstatavo L. Damalakienė.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė pasakojo, kad Klaipėdoje yra patvirtinta apie 80 vietų kačių nameliams, vienas numatytas ir Alksnynės gatvėje.

Kai savivaldybė gauna prašymą įrengti naują namelį, valdininkai prašo apklausti to namo gyventojus šiuo klausimu, sprendimas turi remtis daugumos nuomone.

„Būna labai dviprasmiškų situacijų. Neretai keli kačių mylėtojai pastato namelius po kitų žmonių balkonais, taip kyla konfliktai, o mes juos turime spręsti. Nameliai kilnojami iš vienos vietos į kitą. Panašią situaciją turėjome ir I. Simonaitytės gatvėje. Todėl norime, kad kačių namelių pastatymui tam tikroje vietoje pritartų dauguma gyventojų“, – pasakojo I. Kubilienė.

Vargšė močiutė gavo įspėjimą. O jeigu situacija pasikartos – gaus ir baudą, ir kuo toliau, tuo didesnę.

Suprasčiau, jeigu Klaipėdoje būtų gyvūnų prieglaudų perteklius, jos būtų tuščios. Dabar prieglaudos – perpildytos. Visi rėkte rėkia, kad nėra vietų.

Valstybė turėtų dar ir primokėti močiutei tam tikrą sumą, kad pamaitino vargšą gyvūnėlį iš paskutinės savo pensijos, nieko negailėdama.

Apskritai man nėra suprantama diskriminacija katinukų atžvilgiu. Jie – švaruoliai, užkasa savo išmatas, rausiasi per žolę, įkasa. Be to, peles, žiurkes išgaudo.

Jeigu pamaitinai katinėlį, reiškia, kad esi tarptautinio šnipo lygio?

Neįsivaizduoju įstatymų bukumo. Paukščius gali maitinti, šunys vaikšto be apynasrių, niekas nestebi. O kažkokiai kvaištelėjusiai kaimynei, kuri iš prigimties nemėgsta kačių, parūpo fotografuoti geradarę močiutę.

Policija irgi turi laiko, atvyksta žaibišku greičiu. Gal čia jų mėgstamiausias užsiėmimas?

Norėjau pasisakyti apie Klaipėdą. Pas mus susidariusios dvi barikadų pusės, viena – kačių mylėtojai, kita – nemylėtojai. Vieni benames kates šeria, gelbsti, globoja, o kiti net savo vaikus auklėja, kad vytų kates iš kiemo, mėtytų į jas pagalius, akmenis ir panašiai.

Kartą girdėjau vaikus kalbantis: vienas gyrėsi, kad užmušė keturias kates, kitas, kad katė – lyg spardomas futbolo kamuolys. Žiauru.

Dar yra trečia barikados pusė – valdininkai. Mes, kaimynai, organizavome ir rašėme prašymą dėl kačių namelių pastatymo mūsų kvartale, ir mums pažadėjo, kad metų pabaigoje turėtų skirti kažkiek pinigų ir pastatyti kačių namelius.

Metų pabaigoje mes paskambinome ir sužinojome, kad finansavimo vis dėlto neskyrė, namelių nebus.

Bet jeigu jau negalima rūpintis tomis katėmis, bent netrukdytų to daryti kitiems. Juk tie, kuriems rūpi, patys kates globoja, šeria, net namus joms suranda.

O jeigu kačių nemaitinsime, jos bus dar labiau išsekusios, ligotos, agresyvios, tad bus dar blogiau. Kiek tenka skaityti, užkrečiamomis ligomis labiau serga graužikai, pelės, o ne katės.

Tikimės, kad naujieji politikai imsis veiksmų.

Taip pat patiko kažkieno pasakymas: „Jeigu negerbsi gyvūnų gerovės, pakenksi žmonių orumui.“

Šių keturkojų gynėjos mūsų name aiškino, esą tos bešeimininkės katės išgaudo peles ir taip atsidėkoja už kasdien joms patiekiamą maistą.

Nesu atlikęs tyrimų, tačiau tokiais argumentais tikrai abejoju.

Daugybę metų nemačiau nė vieno benamio katino su pele dantyse, o į savo namo kiemą, kadangi jau esu pensininkas, išeinu kasdien.

Suprantama, galbūt tai sutapimas, o galbūt prišerti benamiai katinai nebejunta poreikio medžioti?

Esu girdėjęs, o ir laikraštyje neseniai skaičiau, kad žmonės baiminasi kačių platinamų ligų.

Gal tos klaipėdietiškos katės koronaviruso ir neplatina, bet paskleisti kokių nors žarnyno gyventojų jauniesiems klaipėdiečiams, kurie murkles ir paglostyti mėgsta, ir vienoje smėlio dėžėje su jomis žaidžia, tikrai gali.

Iš miesto biudžeto skiriamas finansavimas beglobių gyvūnų Klaipėdoje priežiūrai, tad pinigus gaunančios įmonės ir turėtų priglausti šeimininkų neturinčias kates.

Klaipėdos savivaldybės lėšomis mieste įrengtais kačių nameliais buvo siekiama pasirūpinti šiais laukiniais gyvūnais, neleisti jiems sušalti bei užtikrinti tvarką kiemuose.

Vienas namelis katėms atsiėjo apie 300 eurų. Šie buvo perkami viešo konkurso būdu, atsižvelgiant į mažiausią kainą.

Tačiau, panašu, sulaukta atvirkštinio efekto.

Vadinamajame Žvejybos uoste, šalia Sulupės g. 13-ojo namo, atsiradusi oficiali šėrimo vieta teršiama žmonių suneštais rakandais, baldais, dėžėmis, skudurais, indais su maistu ir jau panašėja į sąvartyną.

Tuo nepatenkinti gyventojai ėmė reikalauti sutvarkyti aplinką.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė patvirtino, kad Sulupės g. 13 išties esti legali kačių šėrimo vieta.

Tačiau, pasak specialistės, kates minėtoje vietoje globojantys žmonės privalo prižiūrėti namelį.

Jei patys to geranoriškai nepadarys, šėryklą patikrinę ir pažeidimų radę specialistai perkels ją į kitą vietą.

Juolab kad laukiančiųjų sąrašas – ilgas.

(Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Su panašiomis problemomis susidūrę gyventojai turėtų kreiptis į Miesto tvarkymo skyrių.

Remiantis įstatymais, laukinės katės turi būti šeriamos tik savivaldybės nustatytose vietose.

Asmuo, maitinantis bešeimininkes kates, privalo nuolat prižiūrėti ir tvarkyti jų šėrimo vietą, kaskart surinkti pašaro likučius, indus.

Paprastai tokios vietos įrengiamos atokiau nuo gyvenamųjų namų ar pastatų, arčiau konteinerių, kad gyvūnai galėtų netrikdomi paėsti, šėrimo zonos turi būti pažymėtos specialiu ženklinimu.

Už taisyklių pažeidimus gali grėsti nuobaudos.

Tai jau ketvirtas kartas, kai našlė iš Garfild Haito miesto patraukiama atsakomybėn už atitinkamo draudimo ignoravimą, rašo portalas „cleveland.com“. Prieš tai senolė jau turėjo sumokėti daugiau kaip 2 tūkst. dolerių (apie 1 790 eurų) baudą.

Jai trūksta jos pačios kačių, kurios nugaišo prieš dvejus metus, portalas citavo senjorę. Todėl ji pradėjo šerti valkataujančias kates savo kvartale. Dabar reguliariai prie jos namų ėdalo laukia nuo šešių iki aštuonių suaugusių kačių bei jų jaunikliai.

Šerti valkataujančius gyvūnus Garfild Haite yra tvarkos pažeidimas. Kadangi moteris sąmoningai nepaiso draudimo, ji rugpjūčio 11-ąją turi prisistatyti į kalėjimą. Tiesa, paviešinus šį atvejį ir sulaukus didelio atgarsio, tesimas prieš tai nuosprendį ketina peržiūrėti.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pasidomėjo, kas yra tie vilniečiai, kurie padeda benamiams gyvūnams.

Ne tik maitina, bet ir sterilizuoja

Vilnietė Birutė iš Žirmūnų sako, kad kartu su kaimynais stengiasi pasirūpinti visomis kiemo katėmis. Deja, yra ir tokių kaimynų, kurie savo nesterilizuotus augintinius paleidžia, o atsivestus jauniklius išmeta į kiemą. Įtikinti žmones, kad jie patys yra atsakingi už kačių prieauglį, yra sunku. Toks neatsakingas gyventojų požiūris tampa visos kaimynystės problema.

Stanislavas – vienas žymiausių Vilniaus miesto kačių globėjų, gyvenantis Viršuliškėse. Jis ne tik nuolat prižiūri penkiolika itin draugiškų blizgančio kailio kačių, bet ir buria aplink save atsakingų žmonių bendruomenę. Vyras žino, kas, kuriame kieme atsakingas už kačių maitinimą, kur yra nesterilizuotų kačių, kokia katė yra naujai atklydusi. Stanislavas savo pastangomis ir lėšomis yra sterilizavęs jau daugiau nei 70 kačių. Aplink Stanislavo namus ne tik katėmis pasirūpinta – kaimynai džiaugiasi ir dideliais prižiūrėtais gėlynais.

Liudmila gauna 100 eurų pensiją, o prižiūri per 40 kačių keliuose Pašilaičių kiemuose. Jai padeda su katėmis itin susidraugavusi šunytė Džesė, kurią dar visai mažytę žiemos metu stotelėje išmetė  žmonės.

Larisa Justiniškėse prižiūri apie 20 kačių, kurioms verda košę ir sumaišo su konservais, kai randa jų parduotuvėje su akcija. Larisos tolima kaimynė ir draugė Meilė turi negalią, todėl sunkiai juda, tačiau tai jai netrukdo pasirūpinti daugiau nei 20 kačių. Sunkiau yra tai, kad pinigų neužtenka ir vaistams, ir kačių maistui.

Jauna moteris Vesta juokiasi, kad gyvūnai žino, pas ką eiti: tik padeda maistelio vienam, atsiranda dar keli. Tad moteris ne tik važinėja maitinti kelių kiemų kačių, bet ir gydo, sterilizuoja, ženklina, suranda joms naujus namus. Kartais tenka gelbėti gyvūnus iš ekstra situacijų gaisrininkų pagalba.

Savarankiškas sprendimas

Sunku pakeisti daugiabučių namų (ir ne tik) gyventojų nuostatą bausti, niekinti benamius gyvūnus šeriančius žmones. Todėl ne viena moteris, padedanti badaujantiems gyvūnams, stengiasi tai daryti slapčia, bijodama sulaukti daugumos gyventojų neapykantos. Galima 100 kartų rašyti spaudoje apie tai, kaip reikėtų spręsti benamių kačių globos ir jų populiacijos mažinimo problemą, tačiau kai kur šis sunkus vežimas nejuda iš vietos, nors yra jį judinančiųjų. Viena tokių yra Valentina, gyvenanti viename Garliavos daugiabutyje. Ši moteris neabejinga gyvūnams nuo vaikystės.

Gerai žinodama, kad Kaune jau apie šešerius metus veikia benamių kačių populiacijos mažinimo humanišku būdu programa "Pagauk–sterilizuok–paleisk" (PSP), pamėgino savarankiškai dirbti pagal minėtą modelį savo gyvenamojoje vietoje – šerdavo benames kates, prisijaukinusi jas pagaudavo, nuveždavo į veterinarijos kliniką sterilizuoti, paskiepyti ir parveždavo atgal į tą patį kiemą. Yra žinoma, kad tokios katės nebeįsileidžia naujokių į savo teritoriją, kurioje pačios gyvena iki penkerių metų. Pagal PSP programą sterilizuotoms, paskiepytoms nuo užkrečiamųjų ligų katėms reikalinga ir nuolatinė, suderinta su seniūnija, šėrimo vieta, namelis žiemai.

Neapykantos pavyzdys

Apmaudu, kad moteris nerado supratimo valdiškose institucijose, kuriose ieškojo pagalbos. Nedaug supratimo apie bedalių gyvūnų globą turi ir kai kurie garliaviečiai.

"Nešertum, greičiau išstiptų", – moteris šią frazę yra ne kartą girdėjusi. Maža to, nemylintieji bedalių gyvūnų pavaišino moters prižiūrimas kates maistu su nuodais, įmaišė į gyvūnų maistą smulkių vinių, išspardė tikrai atokioje vietoje pastatytus ir nuolat plaunamus dubenėlius su maistu.

O juk Lietuvos gyvūnų globos įstatyme parašyta, kad negalima skriausti bejėgio benamio gyvūno, kad reikia jam padėti, bent duodant paėsti. Ypač žiemą. Beje, tie benamiai gyvūnai ne iš dangaus Garliavoje nukrito – tai nežmoniško elgesio su nebereikalingais, nusibodusiais ar dėl kitų priežasčių neįtikusiais gyvūnais rezultatas. Atsidūrę gatvėje, tie gyvūnai dauginasi geometrinės progresijos mastu. Dėl to kalti ne jie, o mes, žmonės, neatsakingai, nežmoniškai su jais elgdamiesi.

Sprendžia problemą savarankiškai

Šis rašinys – dar vienas mėginimas šviesti tą visuomenės dalį, kuri nieko nežino apie gyvūnų globą ir jų teises ginančius įstatymus. Reikia pasakyti, kad čia minima Garliavos gyventoja – pavyzdys, kaip reikia elgtis su benamiais gyvūnais. Pasirodo, ir vienas žmogus gali veikti panašiai kaip gyvūnų globos organizacijos, vykdydamos PSP programą. Mat šios moters prižiūrimos katės yra kastruotos (moteris pati sumoka už tai!), šeriamos atokioje, nors ir dar nesuderintoje su seniūnija vietoje.

Reikia tik džiaugtis ir didžiuotis, kad Garliavoje yra toks žmogus kaip Valentina, visa širdimi panirusi į benamių kačių populiacijos mažinimo, jų priežiūros reikalus. Padėkime jai, o ne trukdykime dirbti. Kai Kauno rajono savivaldybė kitais metais ras biudžete lėšų gyvūnų globos organizacijoms, kurios profesionaliai, didesniu mastu nei viena savanorė spręs šią opią benamių kačių populiacijos mažinimo problemą, čia minimos garliaviškės įdirbis, šios veiklos patirtis tikrai pravers ir kitų Garliavos daugiabučių namų gyventojams, norintiems padėti keturkojams nelaimėliams.

Nedraudžiama šerti

Tiems, kurie stengiasi visokiais neleistinais būdais mažinti benamių kačių populiaciją, primename – nėra draudžiama šerti benamius gyvūnus lauke. Negalima to daryti tik bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose, sandėliuose, palėpėse, rūsiuose ar pusrūsiuose ir pan.), arti gyvenamojo namo. Ta šėrimo vieta turi būti nuolatinė, tvarkinga, prižiūrima, neturi kelti nepatogumų namo gyventojams, derinama su seniūnija.

Svarbiausia – privalu spręsti benamių kačių populiacijos mažinimo problemą. Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, ši problema yra daug rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. "Benamių gyvūnų gausa, nekontroliuojamas jų dauginimasis ne tik trukdo aplinkinių namų gyventojams, teršia aplinką, kelia pykčius tarp nelaimėlius globojančių ir jų nekenčiančių žmonių, bet ir kenkia patiems gyvūnams. Pavyzdžiui, daugelis benamių kačių mažylių suserga, užkrečia kitus gaujos narius. Tada kenčia dauguma šių gyvūnų, galinčių užkrėsti ir žmones. Tad reikia imtis ryžtingų priemonių."

Žiaurumas baudžiamas

Yra manančiųjų, kad benamius gyvūnus reikia, kaip sovietmečiu, naikinti, tačiau visų pirma tai nehumaniška. Antra, taip besielgiantiems gyventojams gresia didžiulės baudos. Anot B.Kymantaitės, draudžiama bet kokiu būdu gaudyti, žaloti, nuodyti ar kitaip naikinti tokius gyvūnus.

"Toks elgesys su gyvūnu teisiškai yra laikomas žiauriu ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė: baudžiama viešaisiais darbais arba didžiule bauda – iki 500 MGL (19 tūkst. eurų), arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų", – priminė B.Kymantaitė.

Trečia, žiaurus elgesys su benamiais gyvūnais – jų naikinimas – jokiu būdu neišsprendžia benamių gyvūnų problemos, nes toje pačioje teritorijoje netrukus vis vien apsigyvens kitos benamės ir beglobės katės, kurios dauginasi stulbinančia progresija. Yra žinoma, kad katė drauge su savo palikuonimis per septynerius metus atsiveda tūkstančius kačiukų. Tai ką daryti?

Kauno rajonas sukrutęs

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimondo Stankaus, pernai savivaldybėje buvo priimtas Bešeimininkių gyvūnų augintinių mažinimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje veiklos organizavimo, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinosios globos, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimo savininkams tvarkos aprašas. Jame numatyta bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo veiklos organizavimo tvarka, kai tokią veiklą organizuoja organizacijos ar fiziniai asmenys, tačiau gyvūnų globos organizacijoms tokiai veiklai trūksta lėšų.

Vis dėlto R.Stankus tiki, kad kitų metų Kauno rajono savivaldybės biudžete atsiras lėšų tokiam svarbiam reikalui kaip benamių gyvūnų globos organizavimas, jų populiacijos mažinimas humaniškais būdais. Tikėkimės, kad taip ir bus. Na, o belaukiant oficialaus minėtos programos starto, sutarčių su gyvūnų globos organizacijomis dėl jų veiklos Kauno rajone, norisi tikėti, kad Garliava taps pirmoji, kur minėtai programai bus uždegta žalia šviesa.

Seniūnija aiškinsis padėtį

Apie benamių kačių ir jas globojančių žmonių problemas Garliavoje kalbinta seniūnės pavaduotoja Jūratė Seiliuvienė sakė, kad ji nėra girdėjusi apie Valentinos savanorystę. Todėl siūlanti moteriai ateiti į seniūniją ir aptarti galimą pagalbą, įveikiant kliūtis benamių kačių savanoriškos globos kelyje.

Grįžusios į įprastą joms vietą sterilizuotos katės neįsileidžia į savo valdas kitų benamių kačių ir, nebeatvesdamos kačiukų, gyvena maždaug penkerius metus.

Ar veikia ši, PSP, programa Kauno mieste? Taip, veikia jau ne vienus metus. Ją mieste įgyvendina nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos, humaniškai ir kartu efektyviai mažindamos benamių kačių skaičių. Minėtoms organizacijoms pernai pagalbos ranką ištiesė Kauno miesto savivaldybė.

Kauniečių pavyzdys

"Įgyvendinant programą "Pagauk–sterilizuok–paleisk", mūsų mieste vien pernai per keturis mėnesius buvo sugauta, sterilizuota ir grąžinta į tą pačią teritoriją beveik 400 benamių kačių. Grįžusios į įprastą joms vietą sterilizuotos katės neįsileidžia į savo valdas kitų benamių kačių ir, nebeatvesdamos kačiukų, gyvena maždaug penkerius metus. Laikui bėgant toje teritorijoje kačių tiesiog nebelieka. Tai byloja apie didžiulę PSP programos naudą", – šiemet yra sakęs Kauno miesto savivaldybės Gyvūnų priežiūros ir globos tarybos pirmininkas Domas Sirgedas.

Prie Kauno daugiabučių, esant galimybei, net pastatomas namelis katėms pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, kartu išvengiant šių gyvūnų skverbimosi žiemą į namų rūsius, kitas patalpas, kas, kaip žinoma, kelia konfliktus tarp gyventojų.

Medinės, nuo drėgmės poveikio apsaugotos būdos su dengtais bituminiais stogeliais katėms įrengiamos, kad jos galėtų pasislėpti nuo lietaus, vėjo, šalčio, nurodo savivaldybė.

Savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Julius Morkūnas sako, kad Vilniuje jau šiuo metu yra įkurtos 208 kačių šėrimo vietos - dalyje jų ir bus įkurdinamos slėptuvės katėms. Pasak jo, tokios šėryklos be kita ko padeda kontroliuoti benamių kačių populiaciją.

„Jei tos bešeimininkės katės tame areale yra prižiūrimos, kastruojamos, jos saugo savo arealą ir neleidžia veistis kitoms bešeimininkėms katėms. Jau eilę metų daroma tai Vilniuje. Mūsų mintis yra įrengti bešeimininkėms katėms tokias būdas, kad būtų sutvarkytos tos teritorijos, kad nebūtų dėžių, kitų rakandų, surinktų iš šiukšlių“, - BNS sakė jis.

„Tikslas yra ir socialinis, ir teritorijos sutvarkymo, ir beglobių gyvūnų gerovės užtikrinimas“, - pridūrė savivaldybės atstovas.

Anot jo, kasmet ketinama pastatyti po 30 tokių būdų, tam per metus būtų skirta 10 tūkst. eurų. Konkursą laimėjusi įmonė už šią sumą taip pat turės prižiūrėti šias būdas ir, jei reikės, remontuoti.

Anot jo, daugiausia tokių kačių šėrimo vietų yra miegamuosiuose rajonuose - Fabijoniškėse, Šeškinėje.

„Vietos atrenkamos, kad būtų atokiau nuo vaikų žaidimų aikštelių, gydymo įstaigų, daugiabučių namų. Žmonės gali kreiptis į savivaldybę, parašyti prašymą su adresu, kur norėtų šerti beglobes kates - tuomet Saugaus miesto departamentas parenka konkrečią vietą, kur tai būtų galima daryti, išrašomas oficialus leidimas. Apie tą vietą informuoja gyvūnų sanitarinė tarnyba“, - pasakojo J.Morkūnas.

Anot jo, būdas katėms jau yra pastačiusi Klaipėdos miesto savivaldybė.