Jos artimieji, turėję atvykti atsiimti apdovanojimo, buvo sustabdyti Irano valdžios institucijų, tad jis įteiktas M. Amini šeimai atstovaujančiam advokatui bei dviem moterų teisių aktyvistėms.

Šis apdovanojimas, taip pat skirtas pasauliniam judėjimui „Moteris, gyvybė, laisvė“, yra naujausias tarptautinis pripažinimas moterims, metančioms iššūkį Irano teokratijai, po to, kai įkalintai aktyvistei Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) buvo skirta Nobelio taikos premija.

M. Amini motina, tėvas ir brolis neatvyko į ceremoniją Prancūzijos Strasbūro mieste esančioje EP būstinėje, nes, kaip pranešama, Irano valdžios institucijos konfiskavo jų pasus ir uždraudė skristi atsiimti Andrejaus Sacharovo premijos – aukščiausio apdovanojimo, kasmet skiriamo žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją.

M. Amini motina Mojgan Eftekhari (Modžgan Eftekchari) savo kalboje, kurią perskaitė šeimos advokatas Salehas Nikbakhtas (Salehas Nikbachtas), teigė, kad iš jų buvo atimta galimybė dalyvauti pažeidžiant visus teisinius ir žmogiškuosius standartus.

Ji sakė, kad jos dukters vardas „tapo slaptu laisvės kodu ir paskleidė laisvės svajonę iš jos gimtojo Kurdistano po visą Iraną, Artimuosius Rytus ir pasaulį“.

„Jos gyvybė buvo atimta neteisingai, jie manė, kad atimdami jos gyvybę sustabdys jos buvimą ir tapimą“, – sakoma kalboje.

22 metų kurdų kilmės iranietė mirė 2022-ųjų rugsėjo 16-ąją, kai buvo sulaikyta vadinamosios Irano moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

Jos mirtis sukėlė masinius protestus Irane ir pasaulinį judėjimą „Moteris, gyvybė, laisvė“, raginantį nutraukti musulmonų dvasininkų valdymą šiitiškoje respublikoje bei Teherano įvestą prievolę moterims dėvėti galvos apdangalus.

Irano saugumo pajėgos nuslopino šalies viduje kilusius protestus: už įtariamą dalyvavimą protestuose, kuriuos pareigūnai pavadino riaušėmis, šimtus žmonių nužudė ir įvykdė dešimtis mirties bausmių.

Mes stovime čia visų moterų vardu ir esame pavargusios nuo Irano režimo.

Irano vyriausybės atsisakymas leisti M. Amini šeimai dalyvauti ceremonijoje sukėlė europarlamentarų pasipiktinimą. Pasak jų, Teheranas siekia užgniaužti žuvusios merginos šalininkus.

„Nespausti jiems rankų“

„Toks elgesys yra dar vienas pavyzdys to, su kuo kasdien susiduria Irano žmonės“, – sakė parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola).

„Norėčiau pasakyti, kad Irano moterų drąsa ir tvirtumas kovojant už teisingumą, laisvę ir žmogaus teises nebus sustabdyti. Jų balsai negali būti nutildyti, ir nors šiandien jų čia nėra, jų buvimas bus jaučiamas“, – pridūrė ji.

Dvi žymios Irano aktyvistės, gyvenančios tremtyje, Afsoon Najafi (Afsun Nadžafi) ir Mersedeh Shahinkar (Mersedė Šachinkar), atsiėmė apdovanojimą judėjimo „Moteris, gyvybė, laisvė“ vardu.

A. Najafi sesuo žuvo per antivyriausybinius protestus, kurie apėmė Iraną po M. Amini mirties. Tuo tarpu M. Shahinkar susidūrė su Irano saugumo pajėgų brutalumu, kai jai buvo šauta į akį.

„Mes stovime čia visų moterų vardu ir esame pavargusios nuo Irano režimo, – spaudos konferencijoje kalbėjo pastaroji. – Islamo Respublika neatstovauja Irano žmonėms. Aš ir žmonės, kurie protestuoja, esame Irano žmonių garsas ir balsai.“

Briuselis dėl represijų prieš demonstrantus yra įvedęs sankcijas daugybei Irano pareigūnų.

A. Najafi teigimu, daug iraniečių vis dar kenčia ir yra kankinami šalies valdžios institucijų.

„Islamo Respublika, darydama spaudimą Irano žmonėms, neleidžia jiems nieko daryti“, – sakė ji bei paragino tarptautinę bendruomenę dar labiau izoliuoti Teheraną.

„Atėjo laikas politikams nustoti juos remti arba nespausti jiems rankų“, – pridūrė aktyvistė.

Teisės aktų leidėjai teigė, kad Irano valdžia konfiskavo M. Amini motinos, tėvo ir brolio pasus ir neleido jiems įlipti į lėktuvą, skrendantį į Paryžių.

„Šiuo apribojimu siekiama nutildyti Jinos Mahsos Amini (Džinos Mahsos Amini) šeimą, neleidžiant jiems kalbėti apie Islamo Respublikos vykdomą piktinantį moterų teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių slopinimą Irane“, – laiške rašė 116 europarlamentarų.

„Negalime su tuo taikstytis, tiesa neturi būti nutylėta, o šio neįtikėtino išsivadavimo judėjimo veidas turi būti parodytas Europai ir pasauliui“, – priduriama jame.

Europarlamentarai paragino Teheraną atšaukti šį sprendimą ir leisti M. Amini motinai, tėvui ir broliui antradienį atvykti į Parlamento būstinę Strasbūre atsiimti 2023-iųjų Sacharovo premijos.

22 metų kurdų kilmės iranietė mirė 2022-ųjų rugsėjo 16-ąją, kai buvo sulaikyta vadinamosios Irano moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

Jos mirtis sukėlė masinius protestus Irane ir pasaulinį judėjimą „Moteris, gyvybė, laisvė“, raginantį nutraukti musulmonų dvasininkų valdymą šiitiškoje respublikoje bei Teherano įvestą prievolę moterims dėvėti galvos apdangalus.

Spalį Briuselis M. Amini ir jos mirties išprovokuotam moterų protesto judėjimui skyrė aukščiausią apdovanojimą, kurį kasmet skiriamą žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją, – Andrejaus Sacharovo premiją.

Irano saugumo pajėgos nuslopino šalies viduje kilusius protestus: už įtariamą dalyvavimą protestuose, kuriuos pareigūnai pavadino riaušėmis, šimtus žmonių nužudė ir įvykdė dešimtis mirties bausmių.

„Žiaurus 22 metų Jinos Mahsos Amini (Džinos Mahsos Amini) nužudymas tapo lūžio tašku. Ji sukėlė moterų vadovaujamą judėjimą, kuris įeina į istoriją“, – apie jauną Irano kurdę kalbėjo parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) ir pridūrė, kad judėjimo šūkis yra „šauklys visiems, kurie pasisako už lygybę, orumą ir laisvę Irane“.

Sacharovo premiją už minties laisvę Europos Parlamentas kasmet skiria žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją.

Praėjusiais metais premija skirta ukrainiečių tautai, besipriešinančiai Rusijos invazijai.

„Deja, mano klientas Salehas Nikbakhtas (Salehas Nikbachtas) buvo nuteistas didžiausia bausme – vieneriais metais kalėjimo – už propagandinę veiklą prieš sistemą“, – laikraščio „Ham Mihan“ interneto svetainėje cituojamas jo advokatas Ali Rezai.

S. Nikbakhtas buvo 22 metų kurdų kilmės iranietės M. Amini, kuri 2022-ųjų rugsėjo 16-ąją mirė po to, kai ją sulaikė vadinamoji moralės policija, apkaltinus merginą pažeidus Irano moterims nustatytą griežtą aprangos kodą, tėvų advokatas.

Rugpjūčio pabaigoje A. Rezai paskelbė, kad Teherane prasidėjo jo kliento teismo procesas dėl to, kad jis kalbėjo užsienio ir vietos žiniasklaidai apie M. Amini bylą.

2022-ųjų rugsėjo pabaigoje S. Nikbakhtas nurodė, kad žuvusios merginos šeima pateikė skundą dėl ją sulaikiusių policijos pareigūnų.

Iš Irano Kurdistano kilęs advokatas per savo ilgametę karjerą atstovavo daugeliui Irano asmenybių. Tarp jų – kino režisierius Jafaras Panahi (Džafaras Panahis), kuris vasarį buvo paleistas už užstatą po maždaug septynių mėnesių kalinimo.

„Stebina, kad jie skyrė maksimalią bausmę ponui Nikbakhtui, kuriam yra 73 metai“, – sakė jį ginantis A. Rezai ir išreiškė viltį, kad nuosprendis bus panaikintas per būsimą teismo procesą.

Kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, S. Nikbakhtas šiuo metu nėra suimtas.

Per M. Amini mirties išprovokuotus protestus šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, žuvo, o tūkstančiai demonstrantų taip pat buvo sulaikyti. Valdžios institucijos tuo metu kaltino protestuotojus dalyvavimu Vakarų kurstomose riaušėse.

22 metų Irano kurdė M. Amini mirė praėjusių metų rugsėjo 16 dieną po to, kai buvo suimta Teherane už tai, kad tariamai pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

Jos mirtis sukėlė kelis mėnesius trukusius protestus, per kuriuos žuvo šimtai žmonių, įskaitant dešimtis saugumo darbuotojų. Teheranas demonstracijas pavadino užsienio vyriausybių ir priešiškos žiniasklaidos kurstomomis riaušėmis.

„Šeštadienio vakarą dviem nežinomiems užpuolikams „aklai šaudant“ į „Basij“ sargybinius Nurabado mieste, pietinėje Farso provincijoje, vienas žmogus žuvo ir trys buvo sužeisti“, – nurodė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Naujienų agentūra iš karto nenurodė užpuolikų tapatybės ar šaudymo priežasčių.

Pranešime teigiama, kad šalies žvalgybos, saugumo ir teisėsaugos tarnybos šiuo metu bando sulaikyti iš įvykio vietos pabėgusius užpuolikus.

Apie naujas sankcijas paskelbė ir Jungtinės Valstijos.

JK Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuras (FCDO) teigė, kad naujosios priemonės „skirtos aukšto rango Irano pareigūnams, atsakingiems už Irano teisės aktų dėl privalomo hidžabo rengimą ir įgyvendinimą“.

Sankcijos taikomos Irano kultūros ir islamiškojo mokymo ministrui Mohammadui Mehdi Esmaili (Mohamadui Mehdžiui Esmailui), jo pavaduotojui Mohammadui Hashemi (Mohamadui Hašemiui), Teherano merui Alirezai Zakani (Alirezai Zakaniui) ir Irano policijos atstovui spaudai Saeedui Montazeriui al Mahdi (Saedui Montazeriui Mahdžiui).

„Praėjus metams nuo tragiškos Mahsos Amini žūties nuo Irano dorovės policijos atstovų rankų, sveikinu Irano moterų drąsą, joms toliau kovojant už pagrindines laisves“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis).

„Šiandienos sankcijos asmenims, atsakingiems už Irano represinius įstatymus, yra aiški žinia, kad Jungtinė Karalystė ir mūsų partneriai ir toliau palaikys Irano moteris ir smerks represijas, kurias Iranas taiko savo žmonėms“, – pridūrė jis.

FCDO teigė, kad naujosios priemonės yra JK, Kanados, Australijos ir Jungtinių Valstijų koordinuojamų sankcijų, taikomų minint M. Amini mirties metines, dalis.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad praėjus metams po to, kai Mahsos Amini mirtis sukėlė masinius protestus, Jungtinės Valstijos rems Irano gyventojus, ir taip pat paskelbė naujas sankcijas asmenims, kaltinamiems šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais.

„Irano gyventojai patys spręs savo šalies likimą, tačiau Jungtinės Valstijos ir toliau yra pasiryžusios juos palaikyti“, – sakė J. Bidenas Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime.

„Jie įkvepia pasaulį savo atsparumu ir ryžtu. Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais mes juos palaikome“, – nurodė jis.

Pasak J. Bideno, JAV jau taiko sankcijas daugiau kaip 70 žmonių ir subjektų iš Irano, „atsakingų už režimo vykdomą žmonių priespaudą“.

22 metų Irano kurdė M. Amini mirė praėjusių metų rugsėjo 16 dieną po to, kai buvo suimta Teherane už tai, kad tariamai pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

Jos mirtis sukėlė kelis mėnesius trukusias demonstracijas visoje šalyje, kurių metu daugybė moterų ir vyrų skandavo „Moteris, gyvenimas, laisvė“.

Teisių gynimo grupės kaltina Teheraną, kad po praėjusį rugsėjį kilusio protesto judėjimo dėl Mahsos Amini, kuri buvo suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtas moterų aprangos taisykles, mirties, vis dažniau taikoma mirties bausmė, siekiant paskleisti baimę visuomenėje.

Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) teigė, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius iki birželio 30 dienos nužudyti 354 žmonės, tai yra 36 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, kai mirties bausmė buvo įvykdyta 261 žmogui.

Pabrėždama susirūpinimą dėl to, kad Irane neproporcingai daug egzekucijų įvykdoma nepersų etninėms grupėms, ji nurodė, kad 20 proc. visų egzekucijų buvo įvykdyta sunitų beludžių mažumos nariams.

Ji teigė, kad dėl kaltinimų narkotikais mirties bausmė įvykdyta 206 žmonėms, tai yra 126 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Per šį laikotarpį mirties bausmė buvo įvykdyta šešioms moterims, o du vyrai buvo viešai pakarti, priduriama pranešime.

„Mirties bausmė naudojama siekiant sukelti visuomenės baimę ir užkirsti kelią naujiems protestams, – sakė IHR direktorius Mahmoodas Amiry Moghaddamas (Mahmudas Amiris Mogadamas). – Dauguma nužudytųjų yra nebrangios žudymo mašinos aukos – kaltinamieji dėl narkotikų, priklausantys labiausiai marginalizuotoms bendruomenėms.“

Anksčiau šiais metais IHR pranešė, kad 2022 metais Irane buvo įvykdytos 582 egzekucijos – tai didžiausias skaičius Islamo respublikoje nuo 2015-ųjų.

Organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, Iranas yra antras pagal egzekucijų skaičių pasaulyje po Kinijos, apie kurią duomenų nėra.

Irano valdžia įvykdė mirties bausmę septyniems vyrams su protestais susijusiose bylose, o teisių gynimo grupės įspėja, kad dar mažiausiai septyniems dėl demonstracijų suimtiems asmenims gresia egzekucija.

Iranui vos prieš kelias savaites paskelbus kovą su pažeidimais, Teherano policija Katayoun Riahi (Katajun Riahi) ir Pantea Bahram (Pantėjos Bahram) bylą perdavė teismui, kaltindama jas „hidžabo nusiėmimo viešoje vietoje ir nuotraukų paskelbimo internete nusikaltimu“, vėlai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim“.

Aktorėms gali grėsti baudos arba laisvės atėmimo bausmės.

Anksčiau šį mėnesį policija pranešė pradėsianti naudoti viešose vietose išmaniąsias technologijas, kad sutramdytų moteris, nepaisančias Irane privalomo aprangos kodo.

Praėjusią savaitę išplito 53 metų P. Bahram nuotraukos, kurioms ji pozavo be skaros per vieno filmo peržiūrą. 61 metų K. Riahi paskelbė kelias savo nuotraukas, padarytas viešose Teherano vietose.

Reikalavimas moterims viešose vietose ryšėti skaras buvo įvestas netrukus po 1979 metų Islamo revoliucijos.

Reikalavimo nepaisančių moterų Irane padaugėjo kilus protestų bangai dėl 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16 dieną. Mergina mirė po to, kai ją dėl įtariamo aprangos kodo pažeidimo sulaikė dorovės policija.

Balandžio 16-ąją valdžia paskelbė uždariusi 150 komercinių įstaigų, kur darbuotojos nesilaikė aprangos kodo.

P. Bahram ir K. Riahi yra pelniusios po kelis apdovanojimus per pagrindinį Irano kino renginį – Fadžro tarptautinį kino festivalį.

Lapkritį K. Riahi buvo paleista už užstatą, daugiau kaip savaitę praleidusi areštinėje už nuotraukų paskelbimą socialiniame tinkle „Instagram“ solidarizuojantis su protestais dėl M. Amini.

Ji yra pirmoji iraniečių aktorė, socialiniuose tinkluose paskelbusi savo nuotraukų, kurioms pozavo be skaros ir kuriomis išreiškė paramą protestų judėjimui.

Pastarieji pakorimai padvigubino egzekucijų, susijusių su visoje šalyje vykstančiais protestais, kurie peraugo į raginimus padaryti galą Irano režimui, skaičių iki keturių.

Gruodį mirties bausmė buvo įvykdyta dviem vyrams, sukeldama visuotinį pasipiktinimą.

„Mohammad Mahdi Karamis (Mohamadas Mahdis Karamis) ir Seyyedas Mohammadas Hosseinis (Sejedas Mohamadas Hoseinis), pagrindiniai nusikaltimo, dėl kurio nukankintas Ruhollah Ajamianas (Ruhola Adžamianas), vykdytojai, šį rytą buvo pakarti“, – pranešė teisminės valdžios naujienų agentūra „Mizan Online“.

Gruodžio pradžioje pirmosios instancijos teismas abu vyrus nuteisė mirties bausme, teigė ji.

Antradienį Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį skirti mirties bausmę, kaltindamas juos lapkričio 3 dieną nužudžius R. Ajamianą.

Į vakarus nuo Teherano esančiame Karadže žuvo su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC) susijusios basidžių milicijos narys.

Anksčiau prokurorai nurodė, kad 27 metų vyrą nuogai išrengė ir nužudė grupė gedėtojų, kurie pagerbė nužudytą protestuotoją Hadisą Najafi (Hadisą Nadžafį).

Šie mirties bausmės nuosprendžiai buvo įvykdyti nepaisant tarptautinių teisių gynimo grupių kampanijos, kurioje buvo prašoma pasigailėti šių dviejų vyrų gyvybių.

Organizacija „Amnesty International“ pasmerkė „pagreitintą nesąžiningą grupinį teismo procesą“, kuris, jos teigimu, nebuvo „panašus į prasmingą teisminį procesą“.

Mohammado Mehdi Karamio tėvas Irano žiniasklaidai sakė, kad šeimos advokatas negalėjo susipažinti su jo sūnaus bylos medžiaga.

Osle įsikūrusios teisių gynimo grupės „Iran Human Rights“ (IHR) duomenimis, M. M. Karamiui buvo 22 metai. S. M. Hosseinio amžius iš karto nebuvo aiškus.

Valdžia yra suėmusi tūkstančius žmonių, dalyvavusių demonstracijose, kurios prasidėjo rugsėjo mėnesį mirus 22 metų Mahsai Amini.

Irano kurdė buvo sulaikyta moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą režimo nustatytą moterų aprangos kodą.

Remiantis oficialia informacija pagrįstu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, teismai dėl demonstracijų mirties bausme nuteisė 14 žmonių.

Žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad nenustatytos tapatybės futbolininkai buvo sulaikyti vakarėlyje, kuriame jie buvo „neįprastos būsenos dėl alkoholio vartojimo“.

„Visi futbolininkai, dalyvavę gimtadienio vakarėlyje Damavando mieste, buvo paleisti“, – vėlai sekmadienį pranešė su valstybine televizija susijusi naujienų agentūra „Young Journalists Club“, cituodama neįvardytą šaltinį.

Naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad valdžios institucijos pradėjo procedūrą dėl keturių futbolininkų, iš kurių du, jos teigimu, žaidžia „Esteghlal FC“ komandoje, paleidimo.

Pagal Irano įstatymus ne musulmonams leidžiama vartoti alkoholį tik religiniais tikslais. Šokti su priešingos lyties atstovais draudžiama.

Nuo rugsėjo 16 dienos, kai mirė 22 metų Mahsa Amini, suimta moralės policijos už įtariamą griežto šalies moterų aprangos kodo pažeidimą, Islamo respubliką apėmė protestai.

Teheranas protestus paprastai vadina riaušėmis.

Pasak Irano pareigūnų, per neramumus šalyje žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, o tūkstančiai buvo suimti visoje valstybėje.

Slopinant protestus jau žuvo 476 žmonės, nurodo Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo grupė „Iran Human Rights“ (IHR).

Valdžios institucijos sulaikė arba apklausė kelis dabartinius ir buvusius futbolininkus, taip pat kitus sportininkus ir žinomus asmenis, išreiškusius paramą šiems protestams.