„Atėjo metas man praleisti daugiau laiko su savo vyru, vaikais ir anūkais. Pranešiau ministrui pirmininkui apie savo norą palikti vyriausybę ir užsienio reikalų ministrės postą“, – parašė M. Wallstrom socialiniame tinkle „Twitter“.

M. Wallstrom, Švedijos Socialdemokratų partijos veteranė, Užsienio reikalų ministerijai vadovauja nuo 2014 metų, kai premjeras Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas) suformavo savo vyriausybę.

Diplomatijos vadovė ėmėsi vykdyti, jos pačios žodžiais, „feministinę užsienio politiką“.

Kol kas neaišku, kada įsigalios jos atsistatydinimas.

S. Lofvenas švedų naujienų agentūrai TT sakė, kad M. Wallstrom įpėdinio klausimas bus svarstomas, kai po vasaros atostogų antradienį susirinks parlamentas.

Premjero teigimu, M. Wallstrom būnant užsienio reikalų ministre, „Švedija sulaukė daug pagarbos ir įvertinimo visame pasaulyje“.

64-erių M. Wallstrom turėjo ilgą karjerą Švedijos ir tarptautinėje politikoje; ji dirbo Europos Komisijoje ir specialiąja Jungtinių Tautų atstove seksualinio smurto konfliktų metu klausimais.

Per kelerius pirmuosius metus Švedijos užsienio reikalų ministerijos vadovės kėdėje kai kurie jos veiksmai sukeldavo ir erzelį.

Izraelį įsiutino vienas pirmųjų M. Wallstrom darbų šiame poste – pareiškimas, kad Švedija pripažįsta Palestinos valstybę.

Vėliau ji dar kartą supykdė Izraelį, paraginusi surengti „išsamų“ tyrimą dėl izraeliečių karių žudomų palestiniečių. Tai ji pavadino „žudymu be teismo sprendimo“, o Izraelis savo ruožtu paskelbė Švedijos užsienio reikalų ministrę nepageidaujamu asmeniu šalyje.

Švedijos diplomatiniai ryšiai su Rijadu taip pat yra įšaldyti nuo 2015 metų, M. Wallstrom pavadinus Saudo Arabiją „diktatūra“ ir pasmerkus karalystę dėl žmogaus teisių pažeidimų.

1954 metais šiaurės Švedijoje paprastoje šeimoje gimusi M. Wallstrom politika susidomėjo paauglystėje ir prisijungė prie socialdemokratų jaunimo sparno.

Jos politinės karjeros pradžioje M. Wallstrom didelės įtakos padarė tuometinis socialdemokratų lyderis Olofas Palme (Ulovas Palmė).

Feministinės užsienio politikos tikslas yra sukurti lyčių lygybę pasaulyje ir pasiekti, kad būtų gerbiamos pagrindinės mergaičių bei moterų teisės.

Žinyne Švedijos vyriausybė aprašo savo patirtį šioje srityje ir ragina kitas šalis bei organizacijas taip pat imtis žingsnių šia kryptimi. Čia, be kita ko, kalbama apie kovą su seksualiniu smurtu ar moterų dalyvavimą politikoje. Lyčių lygybė yra „esminis dalykas, kad vyriausybė pasiektų visus tikslus, įskaitant taiką ir saugumą“, - teigiama rekomendacijose.

Užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom, pristatydama žinyną, atkreipė dėmesį į pirmuosius feministinės užsienio politikos, kurią Švedijos vyriausybė vykdo jau ketverius metus, laimėjimus. Pavyzdžiui, 2016-aisiais vyrų ir moterų lygybė buvo įtraukta į Kolumbijos taikos susitarimą.

M. Wallstrom apie laimėjimus gali kalbėti ir savo ministerijoje: 2016-aisiais keturioms iš dešimties Švedijos ambasadų vadovavo moterys, prieš du dešimtmečius moterys sudarė tik 10 proc. visų ambasadorių.

„Švedijos neprisijungimo prie karinių blokų politika yra tvirta. Švedija savo saugumo politiką sprendžia nepriklausomai“, – M.Wallstrom sakė žurnalistams po derybų Maskvoje su Rusijos užsienio reikalų ministrų Sergejumi Lavrovu.

Rusijos diplomatijos vadovas savo ruožtu sakė, kad Maskva giria Švedijos ir Suomijos neutralitetą ir yra įsitikinusi, kad tokia pozicija garantuoja stabilumą Europoje.

„Pakartojome, kad labai vertiname Švedijos – taip pat Suomijos – politiką, išlaikančią neprisijungimo kursą kariniuose reikaluose. Laikome tai stabilumo Baltijos regione ir apskritai Europoje svarbiu garantu“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė S.Lavrovas.

Tiek Švedija, tiek Suomija yra Europos Sąjungos narės, bet nepriklauso NATO kariniam aljansui, nors palaiko su juo glaudžius ryšius.

Nemato būtinybės susitarti dėl Arkties valdymo

Maskva ir Stokholmas nemato būtinybės sudaryti tarptautinę sutartį dėl Arkties valdymo ir didinti karinį dalyvavimą Arkties, Baltijos ir Barenco jūrų regionuose, nes ten nėra iškilę didelių problemų, po susitikimo su Švedijos diplomatijos vadove Margot Wallstrom (Margo Valstriom) pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Šiandien su ponia ministre dar kartą patvirtinome savo bendrą poziciją, kad nei Arkties, nei Barenco jūros regione, nei Baltijos jūroje nėra tokių problemų, kurios reikalautų sprendimo kariniais metodais ar karinio dalyvavimo didinimo būdu“, – sakė S.Lavrovas per spaudos konferenciją su Švedijos URM vadove.

Ministras pabrėžė, kad nemato būtinybės sudaryti tarptautinę sutartį dėl Arkties.

„Todėl nei infrastruktūriniu ir ekonominiu atžvilgiu, nei saugumo atžvilgiu nematau kokio nors poreikio sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Arkties valdymo“, – teigė S.Lavrovas.

Tai pirmadienį paskelbė turkų ministerija.

Po prieštaringai vertinamo Turkijos konstitucinio teismo sprendimo pritarti baudžiamojo kodekso straipsnio, kuriuo visi lytiniai aktai su jaunesniu nei 15 metų vaiku yra apibrėžiami kaip „seksualinis tvirkinimas“, panaikinimui Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margot Valstriom) savo oficialioje „Twitter“ paskyroje parašė, kad „turkų sprendimas leisti seksą su jaunesniais nei 15 metų vaikais turi būti atšauktas“.

„Tai skandalas – užsienio reikalų ministrui paskelbti tokią „Twitter“ žinutę, paremtą neteisingomis naujienomis ar spėlionėmis“, – sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu), kurio komentarus transliavo televizija. Jis pridūrė, kad į ministeriją buvo iškviestas Švedijos pasiuntinys.

Švedijos kovos su korupcija prokuroras antradienį pranešė pradėjęs tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, ar nebuvo padarytas nusikaltimas, kai užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom) išsinuomojo iš profesinės sąjungos butą Stokholme.

„Nuo penktadienio žiniasklaidoje rašoma, esą profsąjungos „Kommunal“ atstovai laikotarpiu nuo 2014 metų vasaros pabaigos iki 2015 metų balandžio žadėjo ir tada parūpino užsienio reikalų ministrei Margot Wallstrom nuomos sutartį dėl buto viename iš profsąjungos pastatų Stokholme“, - sakė Alfas Johanssonas (Alfas Johansonas) iš Nacionalinio ekonominių nusikaltimų biuro.

Pasak prokuroro, jis „nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo kyšio davimo ir paėmimo, siekiant nustatyti, ar buvo įvykdytas nusikaltimas“.

Skandalas įsiplieskė, kai dienraštis „Aftonbladet“ atskleidė, kad įtakinga municipalinių darbuotojų profesinė sąjunga leido ministrei įsikelti į butą apeinant ilgą laukiančiųjų eilę.

Stokholmas susiduria su aštria gyvenamojo būsto trūkumo problema, tad vidutinis laukimo laikotarpis siekiant oficialiai įsigyti nuomojamą butą trunka net 13 metų.

M.Wallstrom, 61 metų socialdemokratė ir neginčijama vyriausybės žvaigždė, tvirtino, kad ji veikė sąžiningai ir kad jai buvo garantuota, jog „Kommunal“ laikosi taisyklių.

Pati ministrė sveikino tyrimą.

„Sveikinu tyrimą. Neturiu, ką slėpti, ir gerai, kad tai bus išaiškinta“, - sakė ji naujienų agentūrai TT ir pridūrė: „Toliau dirbsiu savo darbą.“

M.Wallstrom, kuri vykdo „feministinę užsienio politiką“ nuo tada, kai į valdžią 2014 metų spalio mėnesį atėjo kairioji koalicija, pateko į aštrią kritikos ugnį dėl savo atviro Saudo Arabijos žmogaus teisių būklės smerkimo, taip pat pakartotinės Izraelio kritikos.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) ketvirtadienį užsipuolė Švedijos diplomatijos vadovę, pareikalavusią pradėti tyrimą dėl Izraelio pajėgų vykdomo palestiniečių žudymo, ir griežtai sukritikavo jos „kvailas“ ir „amoralias“ pastabas.

Margot Wallstrom (Margot Valstriom) antradienį paragino atlikti „kruopštų ir patikimą“ aplinkybių, per kurias nuo spalio mėnesio neslopstant smurto bangai Izraelio pajėgos nužudė dešimtis palestiniečių.

„Manau, jog tai, ką pasakė Švedijos užsienio reikalų ministrė, yra piktinantis dalykas, manau, kad tai amoralu, neteisinga ir tiesiog klaidinga“, - sakė B.Netanyahu užsienio žiniasklaidos atstovams.

„Tai piktina, tai amoralu ir kvaila“, - pridūrė jis, tačiau nepakartojo kaltinimų antisemitizmu, kuriuos išsakė kai kurie Izraelio pareigūnai.

„Neseniai Paryžiuje buvo nušautas peiliu ginkluotas teroristas, argi tai neteisminis susidorojimas? Ar Švedijos užsienio reikalų ministrė siūlytų, kad būtų ištirta, kas nutiko Paryžiuje“, - klausė jis.

Izraelį ir Palestinos savivaldos teritorijas krečia palestiniečių išpuolių banga, per kurias nuo spalio 1 dienos jau žuvo 23 izraeliečiai.

Per tą patį laikotarpį buvo nukauti 152 palestiniečiai, daugiausia mėginę įvykdyti išpuolius prieš civilius izraeliečius ar saugumo pajėgas.

Švedija ir Lietuva palaiko sankcijų Rusijai pratęsimą, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, antradienį pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom).

„Švedija ir Lietuva - tai valstybės, kurios Europos Sąjungoje laikosi pozicijos, kad sankcijos Rusijai turi būti pratęstos, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, o visi įkaitai, tarp jų ir Nadežda Savčenko bei kiti, privalo būti paleisti“, - pareiškė Kijeve su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi viešinti M.Wallstrom.

Lietuvos ministras taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga tikisi, jog Rusija vykdys Minsko susitarimus.

„Minsko susitarimus vykdyti privalu, šiam procesui nėra alternatyvos, todėl Rusija turi vykdyti su ja susijusius įsipareigojimus“, - sakė L.Linkevičius.

L.Linkevičiaus ir M.Wallstrom per vizitą Ukrainoje susitiko su prezidentu Petro Porošenka, šalies premjeru Arsenijumi Jaceniuku, užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu, politikais, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, kt.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom) sako nepalaikanti šios šalies stojimo į NATO, nes tai susilpnintų jos bendros gynybos politikos su Suomija reikšmę.

Skaitydama paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ji pabrėžė, jog NATO „yra atsakas tik į vieną ar du klausimus“.

„Mes nesame vieni ir mes nesirenkame būti vieni. Mes esame bendradarbiaujame su Suomija saugumo srityje ir mes liksime vieningi su Suomija. Manau, kad šiais neramiais laikais būtų visiškai neteisinga sakyti, kad mes pakeitėme savo politiką“, - sakė ministrė.

„Ne“, - atsakė mnistrė, paklausta, ar jos atstovaujami Švedijos socialdemokratai galėtų palaikyti kitų politinių partijų siūlymą dėl šalies narystės NATO siekio.

Ji pabrėžė, kad Švedija „elgėsi neprotingai“ aštuonerius metus iš eilės mažindama gynybos biudžetą ir šiuo metu stiprina savo gynybinius pajėgumus. Anot jos, Švedija pakeis savo saugumo politiką tik tuo atveju, jei turės tautos ir kaimyninės Suomijos palaikymą.

„Mes norime išlaikyti savo teisę, priimti suverenų sprendimą, turėti savo saugumo pasirinkimą“, - pridūrė ministrė.

Esant įtemptai geopolitinei situacijai regione, Švedijos politinės partijos parlamente inicijavo diskusiją dėl Švedijos stojimo į NATO.

Švedijos Centro partija rugsėjį pateikė pasiūlymą, kad šalis turėtų prisijungti prie NATO kartu su Suomija. Anot politinės jėgos, įstojant į NATO su Aljansu turi būti susitarta, kad šiose šalyse nebūtų nuolatos dislokuota branduolinė ginkluotė ir sąjungininkų kariai. Taip pat Švedija su Suomija turėtų reikalauti NATO sutikimo bendradarbiauti su Švedija ir kartu sukurti erdvę Europos šiaurėje be branduolinės ginkluotės, teigia centristai.

Spalį paviešintos Švedijos apklausų bendrovės „Sifo“ duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų pritaria Švedijos narystės NATO siekiui nepritaria 39 proc., neturi nuomonės - 20 procentų.

Šie duomenys reikšmingai skiriasi nuo ankstesnės Švedijos gyventojų nuomonės. Portalas thelocal.se rašo, kad prieš pusę metų pritariančių narystės Aljanse siekiui buvo 31 proc. švedų, 2013 metais - 29 proc., 2012 metais - 17 procentų.

Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje žingsnis atidedant vietos rinkimus yra sveikintinas, tačiau reikia įgyvendinti ir kitus Minsko susitarimus, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Reikia matyti visumą, ne tik šį konkretų faktą, kuris yra, be abejo, sveikintinas. Yra kiti pasiekti susitarimai, būtų gerai, kad jie būtų įvykdyti.“, - spaudos konferencijoje su Vilniuje trečiadienį viešinčia Švedijos užsienio reikalų ministre Margot Wallström (Margo Valstriom) sakė L.Linkevičius.

Separatistams reikia įgyvendinti susitarimus, susijusius su humanitarinės paramos prieiga, apsikeitimu karo belaisviais, stebėtojų įleidimu į Donecko sritį.

„Iki šiol nepavyko įvykdyti ir svarbiausios visų Minsko susitarimų sąlygos - kontroliuoti bešališkai, tarptautinėmis pajėgomis sieną tarp Ukrainos ir Rusijos, nes, kaip žinome, jeigu ši sąlyga nėra įvykdyta, visos kitos tampa sunkiai įgyvendinamos“, - sakė L.Linkevičius.

„Minsko susitarimams nėra alternatyvos“, - pridūrė jis.

M.Valström teigė, kad reikia primygtinai reikalauti Europos Sąjungos mastu, kad į kitais metais vyksiančius rinkimus separatistų valdomose teritorijose galėtų atvykti tarptautiniai stebėtojai.

„Būtų gerai jeigu jie įvyktų pagal susitarimus ir pagal Ukrainos rinkimų įstatymus“, - sakė ministrė.

Ukrainos prorusiški sukilėliai separatistinėse Luhansko ir Donecko srityse antradienį bendrame pranešime paskelbė, kad atideda vietos valdžios rinkimus iki kitų metų, kaip to norėjo Vakarų valstybės.

Dviejų pasiskelbusių „liaudies respublikų“ derybininkai sakė, kad jie „sutiko atidėti spalio 18 dienos rinkimus (Donecke) ir lapkričio 1 dienos rinkimus (Luhanske) iki kitų metų“.

Konfliktas Rytų Ukrainoje vyksta nuo pernai balandžio.

Vilniuje viešinti Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallström (Margo Valstriom) trečiadienį pareiškė norinti matyti Rusiją siekiančią ne karinio, o politinio sprendimo Sirijoje.

„Norėtume matyti Rusiją, prisidedančią prie politinio sprendimo paieškų“, - bendroje spaudos konferencijoje Vilniuje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi sakė Margot Wallström.

Anot švedų diplomatės, akivaizdu, kad Rusija remia B.al Assado režimą, bet tai nėra tinkamas kelerius metus trunkančio pilietinio karo sprendimas. Ji pridūrė, kad Rusija galėtų užimti konstruktyvesnę poziciją sprendžiant konfliktą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad įsitraukdama į karą Sirijoje Rusija naudoja „jėgos argumentus, sureikšmindama save kaip pasaulio klausimų sprendėją“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, jog antskrydžių metu nukenčia su B.al Assado režimu kovojanti opozicija bei civiliai.

Ministras taip pat sakė, jog Rusijos veiksmai padidins migrantų į Europą srautus, o šiuo konfliktu gali būti siekiama nutraukti dėmesį nuo Ukrainos, kurios rytuose dar vyksta karas tarp Rusijos remiamų separatistų ir šalies vyriausybinių pajėgų.

„Atsiranda savotiškas antras frontas, - sakė L.Linkevičius. - Mūsų užduotis yra nespręsti vienos krizės kitos krizės sąskaita, matyti viską ir nuosekliai ir teisingai elgtis“.

Rusija paskelbė atakavusi 112 taikinių karo krečiamoje Sirijoje nuo bombardavimo kampanijos, nukreiptos, kaip teigia Kremlius, prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), pradžios praeitą savaitę. Tačiau Vakarai nurodo, jog didžioji dalis šių atakų buvo nukreipta ne prieš IS, o prieš Sirijos režimo opozicijos kovotojus.