Anot direkcijos, balandžio 25 dieną rezervato specialistai aptiko ir tyrimams perdavė pirmuosius Žuvinto ežere rastus nugaišusius paukščius.

„Šiandien iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavome patvirtinimą, kad tirtiems paukščiams buvo nustatytas paukščių gripo H5N1 potipis “ – sako Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.

Anksčiau ši tarnyba skelbė, kad nuo šios ligos nugaišę kirai rasti Marijampolėje.

Anot direkcijos, šis gripo potipis yra paukščiams pavojinga, labai užkrečiama ir greitai plintanti liga, kuria serga tiek laukiniai, tiek naminiai paukščiai.

Didžiausi ligos protrūkiai pasireiškia kolonijomis perintiems laukiniams paukščiams – kirams, žuvėdroms ir kitiems vandens paukščiams, bei kitoms paukščių rūšims.

Virusas plinta per paukščių išmatas, o vandenyje gyvybingas išlieka itin ilgą laiką – net iki mėnesio.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras informuoja, jog žmonių užsikrėtimo rizika yra maža, o žmonėms, dirbantiems su paukščiais ir naminiais paukščiais, „maža ar vidutinė“.

Anot direkcijos, šiomis dienomis rudagalvių kirų kolonijoje intensyvaus perėjimo laikotarpis. Daugumoje lizdų pilnos užperėtų kiaušinių dėtys, tačiau kolonija kur kas mažiau triukšminga, stebima ženkliai mažiau skraidančių rudagalvių kirų, šalia lizdų gali būti jau keli šimtai kritusių paukščių.

Įstaigos teigimu, Žuvinto ežero rudagalvių kirų kolonija, ko gero, yra didžiausia šalyje, šalia Babtų, Kretuono ir kelių kitų, kuriose perintys paukščiai viršija tūkstantį lizdų kasmet, ir iki šiol sparčiai plėtėsi. 

Perinčių paukščių lizdų apskaitų duomenimis, pernai Žuvinte registruota 6,3 tūkst. kirų lizdų –  daugiausia per pastaruosius 30 metų.

Pirminiais stebėjimais, šiemet į paukščių koloniją sugrįžo kur kas daugiau kirų. Šalia jų glaudžiasi dauguma ežere perinčių ausuotųjų kragų, rudagalvių ančių, migruojantys tilvikiniai paukščiai.

„Išėjimas iš darbo vyko darbdavio iniciatyva – mano, kaip tarnybos vadovo, iniciatyva (...) Atleidimas yra nuobauda“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Stanislovaitis.

Jo teigimu, atleidimas susijęs su tarnybinio patikrinimo išvadomis.

„Tai yra tarnybinio patikrinimo dirbusios komisijos pateiktų išvadų ir pasiūlymų rezultatas“, – teigė tarnybos vadovas.

Tarnybinį patikrinimą Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovui A. Stanislovaičiui rekomenduota atlikti rugsėjo viduryje po tarnybos ilgalaikio turto valdymo vidaus audito, kurį atliko Aplinkos ministerija.

Audito dokumente rašoma, kad tarnybinį patikrinimą siūloma atlikti dėl Žuvinto biosferos rezervato patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės plotų perdavimo neatlygintinai naudotis fiziniams asmenims teisėtumo.

Taip pat dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, deklaravimo ir tinkamos privačių interesų deklaravimo kontrolės užtikrinimo bei piktnaudžiavimo rizikos, kad rezervato technika, jos padargai ir kuras galėjo būti naudojami fizinių asmenų sklypų tvarkymui.

A. Stanislovaitis, paklaustas, ar Žuvinto rezervato direktoriaus atleidimas susijęs su šių sklypų perdavimu privatiems asmenims, teigė, kad tai susiję su tam tikromis sutartimis, tačiau konkrečiai jų neįvardino.

„Tai yra susiję su tam tikrų teisinių dokumentų, vykdytų procesų teisėtumu ir yra išvada – tam tikrų sutarčių peržiūrėjimu. Yra susiję su teisinių sutarčių pasirašymais“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.

Jis teigė, kad į teisėsaugą dėl šių aplinkybių kol kas nesikreipta.

„Kol kas į teisėsaugą dėl šito mes nesikreipėme“, – sakė tarnybos direktorius.

Jo teigimu, konkursą į naujo rezervato vadovo pareigas ketinama skelbti kitais metais.

„Šiais metais tikrai ne, nes dar yra apskundimo laikotarpis, paprastai kita pusė tokius dalykus gali apskųsti per mėnesį (...) Matyt, kitais metais ir spręsim“, – teigė A. Stanislovaitis.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis BNS trečiadienį teigė, kad „išeina iš darbo“ ir ketina dirbti rezervato ekologu.

Jis teigė, kad „kažkiek“ tai susiję ir su atliktu auditu.

A. Pranaitis Žuvinto rezervatui vadovauja nuo 2002-ųjų, kai žuvo tuometinis jo vadovas, žinomas gamtininkas Vytautas Nedzinskas.

Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje penktadienį planuoja lankytis prezidentas Gitanas Nausėda.

„Aš išeinu iš darbo, bet nežinau, ar čia taip labai įdomu. Čia visiškai normalus dalykas, su niekuo nesusijęs“, – BNS trečiadienį sakė A. Pranaitis.

„Aš išeinu iš darbo ir pereinu į kitą poziciją (...) Aš noriu dirbt ekologu ir juo dirbsiu“, – pridūrė jis.

A. Pranaitis neatskleidė, dėl kokių priežasčių imsis dirbti žemesnėse pareigose, tačiau paneigė, kad tai susiję su politiniais dalykais.

„Čia jau mano asmeninis dalykas, bet čia tikrai nėra jokios politikos. Jeigu galvojat, kad čia dėl kažkokios kritikos su aplinkos ministru, tai aš nematau jokio ryšio tarp šitų dalykų“, – teigė rezervato direktorius.

Jis taip pat teigė, kad pareigų atsisakyti paskatino ir Žuvinto rezervato auditas.

„Kažkiek ir dėl šitų dalykų“, – kalbėjo A. Pranaitis.

Jis sakė, kad naujų pareigų imsis gruodžio mėnesį, o iki to panaudos sukauptas atostogas.

„Gruodžio mėnesį greičiausiai jau būsiu kitose pareigose. Aš dar savaitę turiu visokių atostogų ir panašiai“, – tvirtino rezervato vadovas.

Paklaustas, ar pats parašė prašymą atsisakyti pareigų, jis teigė „taip sutaręs“ su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriumi Albertu Stanislovaičiu.

„Mes taip susitarę esam su savo valdžia. Čia tikrai nėra jokios politikos, bet jums A. Stanislovaitis gal geriau paaiškins“, – sakė A. Pranaitis.

Jis taip pat teigė kol kas nežinantis, kiek tiksliai sumažės jo alga.

„Alga gal ir sumažės, pasižiūrėsim, bet yra ekspertinių veiklų, aš gamtininkas“, – teigė Žuvinto rezervato direktorius.

Jis šiemet dėl medžioklės ir žvejybos rezervate kritikavo aplinkos ministro K. Mažeikos siūlymu Vyriausybės priimtus naujus Žuvinto rezervato nuostatus.

Su Valstybinės saugomos teritorijų tarnybos vadovu A. Stanislovaičiu BNS trečiadienį susisiekti nepavyko.

A. Pranaitis Žuvinto rezervatui vadovauja nuo 2002-ųjų, kai žuvo tuometinis jo vadovas, žinomas gamtininkas Vytautas Nedzinskas.

„Susitikimą mes organizavome, kad išsiaiškintume, kaip viena ir kita pusė supranta, kokia žinia viešojoje erdvėje yra paskleista būtent dėl Žuvinto biosferos rezervate taikomų nuostatų, kadangi labai plačiai nuskambėjo, kad medžioklė yra galima. Tai šito susitikimo tikslas ir buvo išsiaiškinti galutinai, kaip mes traktuojame, ar galima ji, ar negalima. Ir pagal galiojančius visus teisės aktus ir nutarimus pozicija yra tokia, kad medžioklė šioje teritorijoje yra negalima“, – Eltai teigė L. Valalytė.

Viceministrė pažymi, kad yra du Vyriausybės nutarimai, kuriais remiantis vandens paukščių medžioklė Žuvinto biosferos rezervate yra draudžiama, ir ragina medžiotojus nesikliauti pasklidusia klaidinga Žuvinto direktoriaus interpretacija.

„Yra du Vyriausybės nutarimai, kur viename iš jų yra labai aiškiai pasakyta, kad vandens, pelkių paukščiai negali būti medžiojami tose teritorijose, kurios yra pripažintos kaip svarbios paukščių migracijos buveinei. Kitame nutarime, kuris yra įsigaliojęs jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio, vėlgi aiškiai yra apibrėžtos teritorijos, kur yra neleidžiama medžioti saugant tuos paukščius.

Tai manau, kad mes tikrai sutarėme, kad, jeigu yra du Vyriausybės nutarimai, kurie yra vienas su kitu susieti, ir ten yra įtvirtinta nuostata, kuri konkrečiai sako, kad negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai. (...) Interpretacija, kuri yra pasklidusi, yra tiesiog klaidinama. Norime pasakyti, kad, jeigu medžiotojai planuoja vykti ir medžioti pasinaudodami Žuvinto direktoriaus kvietimu ir pasakojimu, kad tai yra leidžiama, tai tikrai to nedarykite, nes tai yra negalima“, – teigė ji.

„Vėlgi kyla kausimas, kaip vadovai traktuoja teisės aktus ir juos paskaito, jeigu (vienoje vietoje – ELTA) nėra parašyta kažko, tai reiškia, kad kiti teisės aktai kaip ir negalioja. Tokia interpretacija iš principo yra neteisinga, nes nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – pridūrė ji.

L. Valalytė pripažino, kad kai kurie teisės aktai gali atrodyti painoki, ir pridūrė, kad dar šį rudenį bus sudaroma speciali darbo grupė dėl medžioklės taisyklių papildymo ir aiškesnio reglamentavimo.

„Galbūt yra neaiškumo šiek tiek, bet tai neatleidžia nuo atsakomybės ir tai nesudaro sąlygų medžioti. (...) Buvo nutarta, kad rudenį bus sudaroma grupė būtent dėl medžioklės taisyklių papildymo, kur būtų labai aiškiai išdėlioti aspektai, kada saugomose teritorijose ir kaip galima medžioti. (...) Medžioklės taisyklėse turėtų atsirasti aiškesnis reglamentavimas, bet negalima skleisti žinios, kuri dabar (Žuvinto – ELTA) vadovų yra paskleista, kad Žuvinte medžioklė yra galima. Taip nėra“, – sakė L. Valalytė.

Tuo metu Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis pripažino, kad susitikimo metu buvo prieita prie bendros išvados, jog tam tikri teisės aktai visgi draudžia vandens paukščių medžioklę Žuvinte.

„Iš principo išsiaiškinome viena, kad kai kurie teisės akto reikalavimai vis tiktai galioja Žuvinto biosferos rezervatui tiek, kad jie nėra tiesiogiai susieti su medžioklės taisyklėmis. Tai yra probleminis dalykas“, – sakė jis.

A. Pranaitis Eltai teigė, kad pagrindinė nesusikalbėjimo su Aplinkos ministerija priežastis yra painiava ir neaiškumas teisės aktuose.

„(Nesusikalbėjimą lėmė – ELTA) būtent tai, kad yra visiškai neaišku, kas yra medžioklės taisyklėse įrašyta. Medžiotojai turi vadovautis vienais dokumentais, o mes vadovaujamės dokumentais, kurie medžiotojams iš principo nežinomi. (...) Šiuo atveju mūsų nuostatomis nėra referuojama tiesiai į medžioklės tvarkas. (...) Aplinkos ministerijos teisininkai vis tik galvoja, kad reiktų bet kokiu atveju taikyti ir saugomų teritorijų nuostatus, nors jie tiesiogiai niekaip nekoreliuoja su medžioklės taisyklėmis. Bendra išvada buvo tokia, kad (...) (medžiotojai – ELTA) niekaip negalėtų būti baudžiami už medžioklę, bet vietoj to (būtų baudžiami – ELTA) už saugomų teritorijų pažeidimą, kas visiškai neatitinka ir nėra susiję su medžiokliniais dalykais“, – sakė Žuvinto rezervato direktorius.

A. Pranaitis priduria, kad, nors medžiojantiems rezervate negrėstų baudos dėl medžioklės taisyklių pažeidimų, jie būtų baudžiami dėl saugomų teritorijų pažeidimo.

„Šiemet kyla klausimas, kaip bus su gervėmis, todėl kad įprastai gervės išskrenda spalio mėnesio viduryje, kartais pabaigoje. Tačiau šiomis dienomis dar girdime pavienes gerves, kurios būna laukuose ir miško pakraščiuose. Tie paukščiai, atrodytų, niekada Lietuvoje nežiemojo ir šie metai yra pirmieji“, – stebisi A. Pranaitis. Pasak pašnekovo, žiemoti, ko gero, liks ir didieji baltieji garniai.

Atėjus šalčiams Žuvinto biosferos rezervato direktorius ragina lesinti smulkiuosius paukščius: žvirblius, zyles, geltonąsias startas. Tačiau, ar reikėtų lesinti didžiuosius vandens paukščius, jis teigia abejojantis.

„Pagalbos gali prireikti nebent nesveikiems paukščiams. Jei gulbės sveikos, tai užsitęsus šalčiams, jos išskris“, – sako A. Pranaitis.

Išsamiau – įraše.

Šis pavasaris ypatingas ne tik savo netikėta šiluma. Žuvinto apylinkėse susirinko daugybė migruojančių žąsų - tiek, kiek iki šiol dar nebuvo registruota. Jų tarpe - ir labai retos rūšys.

Kovo 26 d. švintant iš Žuvinto ežero į laukus pakilo skristi didžiulis žąsų būrys. Rezervato specialistai suskaičiavo 16660 žąsų, beveik išimtinai baltakakčių.

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, niekada iki tol šitiek migrančių žąsų pavasarį nebuvo suskaičiuota. Dar prieš gerą savaitę jų tebuvo kiek daugiau, nei keturi tūkstančiai, dauguma žąsų susirinko į rezervatą per kelias paskutines dienas. Nemažai jų nakvoja kituose rezervato ežeruose - Žaltytyje, Amalve. Tad bendras šių balsingų paukščių skaičius gali būti dar tūkstančiu kitu didesnis.

Pernai Žuvinto biosferos rezervato specialistai džiaugėsi dideliais pavasariniais žąsų pulkais, bet tada jų skaičius nesiekė devynių tūkstančių. Iki šiol daugiausia žąsų Žuvinte suskaičiuota 2008 m. rudenį, tada jų pulkas siekė beveik 12 tūkstančių.

Visai nenuostabu, kad tokiuose gausiuose pulkuose randasi ir retų migrantų. Bene kasmet be baltakakčių, želmeninių, pilkųjų žąsų stebime baltaskruostes bernikles. Šįmet ypač retų paukščių gretas papildė dvi rudakaklės berniklės. Jas ornitologas Antanas Petraška stebėjo ne per toliausiai rezervato esančio Ostampo kaimo laukuose.

Tuo tarpu gausiai susirinkusias migruojančias žąsis dienomis gali aptikti įvairiausiose rezervato apylinkių vietose. Jei geri orai ir laukuose daugiau technikos - žąselės pasklinda keleto kilometrų atstumu apie rezervatą, o jei jų niekas nebaido - dideli pulkai sutūpia visai netoli ežero pakrančių. Melodingą baltakakčių žąsų balsą virš Žuvinto gali girdėti be perstojo.

Smagu, kad Žuvinte girdisi ir kur kas daugiau sugrįžėlių paukščių balsų - rudagalvių kirų šurmulys, ančių cyplių švilpčiojimai, kreksinčios klykuolės ir didžiosios antys, o nendrynuose būbauja didžieji baubliai, žvygčioja ilgasnapės vištelės. Iki šiol balsingos ir gervės.

Pavasaris atėjo į Žuvintą, ir įspūdingiausio gamtos virsmo jau niekas nesustabdys.

Lietuva – viena tų šalių, kurios paukščiais tikrai rūpinasi ir imasi priemonių, kad jie būtų saugomi, sako Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. „Deja, paukščiai, migruodami į Pietų Europą ar Šiaurės Afriką, susiduria su ne tokiais draugiškais žmonėmis. Kai kuriose šalyse jie labai gaudomi, be apribojimų šaudomi. Taigi mes galime imtis labai rimtų priemonių, bet paukščiai žūva migracijos metu“, – pabrėžia jis.

Vis dėlto, kaip pastebi ornitologas, atsiranda ir daugėja paukščių, kurių anksčiau Lietuvoje visai nebuvo: „Pastaraisiais metais gausėja didžiųjų baltųjų garnių. [...] Įdomi rūšis, iki šiol plintanti iš šiaurės, yra gulbė giesmininkė. Jų skaičius taip pat didėja. Dar viena nepaprastai graži pietų rūšis – bitininkas.“

– Pone Pranaiti, britų mokslininkų pateikta statistika kelia nerimą ir priverčia susimąstyti. Teigiama, kad per 30 metų paukščių Europoje sumažėjo 421 mln. Ar ir Lietuvoje jų mažėja?

– Be abejo, paukščių mažėja ir Lietuvoje, nors gal ne taip, kaip Jungtinėje Karalystėje.

– Kokių rūšių mažėja?

– Pačių įvairiausių. Žuvinto rezervate paukščių apskaitas vykdome nuo 1960 m. ir matome gana liūdnus rezultatus. Paukščių labai mažėja ne tik už Žuvinte. Beveik visoje Lietuvoje ypač mažėja tų rūšių, kurios buvo gerai prisitaikiusios prie kultūrinio agrolandšafto, todėl, pasikeitus sąlygoms, nebegali išgyventi.

– Ar yra tokių rūšių, kurios per tuos 30 metų Lietuvoje apskritai išnyko?

– Visiškai išnykusių rūšių nėra, bet kai kurių skaičius labai sumažėjo. Viena kažkada įprastų rūšių, kurios beveik nebeliko, – didžioji kuolinga. Anksčiau jų buvo galima aptikti daugelyje Rytų Lietuvos žemapelkių, vidurio Lietuvos aukštapelkėse. Beveik visai neliko kažkada Dzūkijoje, Pietų ir Rytų Lietuvoje buvusių žalvarnių.

– O gal yra rūšių, kurios nenyksta, prisitaiko?

– Pastaraisiais metais gausėja didžiųjų baltųjų garnių. Antroje vasaros pusėje jų būna tikrai gausu, o paskutinius stebime dar dabar. Įdomi rūšis, iki šiol plintanti iš šiaurės, yra gulbė giesmininkė. Jų skaičius taip pat didėja. Dar viena nepaprastai graži pietų rūšis – bitininkas. Prieš 10–20 metų buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad šių rūšių galima būtų aptikti Lietuvoje. Taigi vienos paukščių rūšys plinta, kitos nyksta, tačiau bendra tendencija nėra gera.

– Kokie veiksniai labiausiai kenkia paukščiams?

– Labai daug priklauso nuo pakitusios aplinkos. Pažiūrėkite, kaip pasikeitė mūsų agrolandšaftas: Lietuvoje mažėja pievų, nes jos dažniausiai ariamos, o javų ar kitų grūdinių kultūrų laukuose paukščių rūšinė sudėtis, deja, visai kita ir nepalyginti skurdesnė negu natūraliose ar pusiau natūraliose pievose, kaip kad buvo prieš kelis dešimtmečius.

Dar viena labai negera tendencija, susijusi su mūsų požiūriu į ekologiją ir noru naudoti kuo mažiau iškastinio kuro, ta, kad daugelyje Europos labai plačiai auginami kukurūzai, kaip biokuras ar šiaip techninė kultūra. Deja, tokios rūšys, kaip rapsai, kukurūzai, daugeliui paukščių yra tiesiog dykumos. Jeigu jos pakeičia anksčiau augusias pievas ar intensyviai eksploatuojamos kitų kultūrų laukuose, situacija tampa labai negera.

– Taip pat mokslininkai sako, kad reikšmingas paukščių sumažėjimas gali neigiamai paveikti žmonių visuomenę.

– Jungtinė Karalystė, ko gero, viena iš nedaugelio valstybių, kuri kaip gyvenimo kokybės indikatorių yra įsivedusi suvestinį paukščių įvairovės skaičių. Juk mes turime tokį psichologinį poreikį matyti paukščius, jausti juos. Galų gale paukštis – puikus aplinkos indikatorius, rodantis, kiek ekologiškai ir biologiškai įvairi mūsų gamta ir aplinka. Taigi, kai kalbame apie tai, kad mažėja ar daugėja paukščių, mes kalbame apie paprastą dalyką – mūsų pačių gyvenimo lygis arba prastėja, arba nors kiek gerėja.

– Mūsų laidos klausytojas sako, kad seniai nebemato tetervinų, kuosų, kurapkų.

– Tai būtent tos rūšys, kurios labai stipriai nyksta visoje Lietuvoje. Daugiausia kurapkos nyksta dėl pasikeitusių žemės ūkio technologijų. Pastaraisiais metais žolė nebedžiovinama – tik su visais vabalėliais, sraigutėmis susukama į ritinius, todėl paukščiams, kaip kad kurapkoms ar tetervinams, nebelieka jokios galimybės išsimaitinti. Pempės ir kiti atviro agrolandšafto paukščiai labiausiai ir nyksta dėl pasikeitusios aplinkos.

– Gamtininkai sako, kad labai svarbu ne tik saugoti paukščių buveines, bet būtina ir teisinė apsauga. Kokia padėtis Lietuvoje šiuo atveju?

– Mes priklausome toms šalims, kurios paukščiais tikrai rūpinasi. Deja, paukščiai, migruodami į Pietų Europą ar Šiaurės Afriką, susiduria su ne tokiais draugiškais žmonėmis. Kai kuriose šalyse jie labai gaudomi, be apribojimų šaudomi. Taigi čia, Lietuvoje, mes galime imtis labai rimtų priemonių, bet paukščiai žūva migracijos metu.

Žuvinto biosferos rezervate šią žiemą buvo įgyvendinta gamtosauginė iniciatyva, kurios nauda džiaugiasi ne tik ūkininkai, bet ir gamtosaugininkai. Žuvinto žemapelkėse šienaujami viksvynai ir nendrynai, o nušienauta biomasė naudojama aplinkai draugiško biokuro – žolės granulių, skirtų Žuvinto rezervato lankytojų centro pastato apšildymui, gamybai.

Ilgą laiką pelkės buvo vertinamos kaip kliūtis žemės ūkiui, todėl buvo melioruojamos, sausinamos siekiant padidinti ūkininkaujamos žemės plotus. Kartais šlapžemės nepelnytai apleidžiamos, taip pamažu nuskurdinama jų biologinė įvairovė. Tačiau dabar vis aiškiau suvokiama teigiama pelkių įtaka ne tik gamtinės aplinkos kokybei, bet ir žemdirbystei. Kita vertus, vis daugiau žinoma ir apie sėkmingą žemės ūkio praktiką, palaikančią pelkių gyvybingumą.

Vieno rečiausių pasaulyje paukščio - meldinės nendrinukės - apsaugai skirto LIFE+  projekto dėka Žuvinto žemapelkėse, šienaujant nendrynus, atkuriamos vertingos žemapelkių buveinės. Žuvinto ežeras nuo seno žinomas kaip labai svarbi pačių įvairiausių paukščių perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vieta. Žuvintą pamėgę ir įtraukti į Raudonąją knygą paukščiai.Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, žemapelkėms ir ežero augalijai reikalingas nuolatinis dėmesys. Prižiūrint šias teritorijas, pašalinamas augalijos biomasės perteklius, atkuriamos ir stabilizuojamos gamtinės buveinės, atsikuria paukščių perimvietės.

Vertingi saugotini nendrynai prižiūrimi dalį jų iškertant ir išvežant. Taip apsisaugoma nuo užgožiančių krūmų ir lėtinamas durpių kaupimasis. Siekiant atsižvelgti į nendrynuose gyvenančių saugomų paukščių poreikius, nendrės kertamos tik rudenį ir žiemą.

Vėliau nendrės ir pašarui netinkama žolė virsta vertingu atsinaujinančios energijos šaltiniu. Projekto LIFE+  lėšomis buvo įsigyta speciali granuliavimo įranga.
Nauja žolės granulių gamybos linija buvo įrengta Verebiejų kaime, netoli Žuvinto. Čia sausos žolės ir nendrių rulonai virsta nedidukėmis, bet kaitriomis biokuro granulėmis. Vėliau biokuro granulės keliauja į Žuvinto biosferos rezervato administracinio pastato katilinę, o pagaminta šilumos energija apšildo direkcijos ir lankytojų centro patalpos.

Žuvinto biosferos rezervate stengiamasi suderinti gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo interesus. Saugomos teritorijos direkcija ir jai talkinantys partneriai ne tik prisideda prie rezervato gyvosios gamtos išsaugojimo, bet ir yra pavyzdys vietos bendruomenei, jog įmanoma vadovautis aplinkai palankaus ūkininkavimo principais, nepamirštant ir ekonomės naudos.

Žuvinto biosferos rezervatas yra valstybės saugoma teritorija. 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.