Sekmadienį vakare, apie 18.30 val., Karklės paplūdimyje žaidė du berniukai.

9-erių ir 12 metų vaikai netoli persirengimo kabinos kasė smėlį ir aptiko netikėtą radinį. Tai buvo stiklainis su paketėliais.

Kai vaikai parodė radinį tėvams, suaugusieji iškart suprato, kad nutylėti apie jį negalima. Netrukus informacija apie stiklainį su aitriai dvokiančia augalinės kilmės medžiaga pasiekė policiją.

Į įvykio vietą atvyko ir pirmuosius tyrimo veiksmus atliko miesto policijos komisariato pareigūnai.

Paaiškėjo, kad stiklainyje yra 40 paketėlių. Kiek augalinės kilmės medžiagos jame buvo iš viso ir ar šios kanapės gali būti priskiriamos narkotinėms medžiagoms, atsakys kriminalistikos ekspertai.

Pirmadienį Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai dar tik laukė, kol juos pasieks surinkta medžiaga. Šio komisariato tyrėjai atliks ikiteisminį tyrimą.

Kol kas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Už šį nusikaltimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pareigūnai juokaudami spėlioja, kad taip kvaišalų platintojai ruošiasi mėnesio viduryje Karklėje vyksiančiam jaunimo mėgstamos muzikos festivaliui.

Labai tikėtina, kad, paslėpus sutartoje vietoje narkotikus, vėliau jie platinami. Pirkėjas paprastai pirma pardavėjui sumoka pinigus ir tik po to sutartoje vietoje pasiima „prekę“. Apie tai kartais sužino ir niekuo dėti žmonės.

Pietinėje miesto dalyje prie buvusios laivininkų mokyklos bendrabučio žmonės kartais girdi keistus pokalbius telefonu, kai koks įširdęs narkotikų prekeivių klientas sutartoje vietoje neranda „prekės“ ir telefonu garsiai bando išsiaiškinti, po kuriuo krūmu ji paslėpta.

Klaipėdos rajono policijos viršininkas Ramūnas Stasiulis teigė, kad pastaruoju metu Karklėje nebūta įvykių, susijusių su narkotikų disponavimu ir platinimu.

Kas kita Karklėje rengiami festivaliai. Nors policijos atstovai iš anksto skelbia, kad festivalio metu rengs patikras, kasmet nutveriama ir kvaišalų vartotojų, ir platintojų.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, nemenką Baltijos jūros kranto ruožą turinti Klaipėdos rajono savivaldybė metų metus jo neišnaudojo rekreacijai.

Artimiausiu metu bus skelbiamas atviras Karklės pajūrio teritorijos priežiūros ir poilsio paslaugų teikimo konkursas. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovų, verslininkams bus keliamos originalios sąlygos.

„Nenorime, kad Karklė virstų antra Palanga ar Melnrage, todėl reikalausime savito požiūrio į aplinką. Pavyzdžiui, jokių alaus gamintojų atributika papuoštų palapinių neleisime įrengti. Norime, kad tas pliažas būtų išskirtinis, jame būsiančios maitinimo paslaugas teikiančios vietos - kuo labiau susiliejančios su aplinka. Pavyzdžiui, jei ant jūros kranto bus lauko kavinė, ji turės kokį šlaitinį, nendrinį stogą ar panašiai", - „Lietuvos žinioms" pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė.

Nežinomi asmenys smaginosi saugomoje teritorijoje netoli Cypos upės. Nuvertė persirengimo kabiną, kuri, sprendžiant iš paliktų pėdsakų, buvo velkama smėliu apie keliasdešimt metrų.

Paplūdimyje ant šono gulinčią kabiną radę Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai neslėpė apmaudo. Jų žodžiais, toks vandalizmo protrūkis parko teritorijoje pasireiškia nebe pirmą kartą.

"Kabina apie 50 metrų nuvilkta nuo buvusios vietos. Akivaizdu, kad tai buvo daroma galingu keturračiu ir vėlyvą naktį, nes nebuvo gauta jokių pranešimų. Tiesiog tai yra dar vienas barbarizmo atvejis", – teigė Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Šią vasarą kabinos Karklėje atsirado pirmą kartą. Jos pastatytos Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva.

Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis kultūrologas Simonas Bendikas, užfiksavęs įvykį, patikino, kad didelių nuostolių vandalai nepridarė. Tačiau nutikimas vis tiek labai nemalonus.

"Pažeidėjų ieškoti neverta. Pastatėme persirengimo kabiną į vietą ir tiek. Toks žmonių elgesys tikrai kelia pyktį", – sakė S.Bendikas.

Pajūryje burzgiantys motorai – dažnas reiškinys. Ekstremalaus sporto mėgėjai nevaržomi siautėja ir žiemą. Olando Kepurės kopas bei miškus keturračiais niokojantys savivaliautojai dažniausiai yra nesutramdomi ir už padarytą žalą lieka nenubausti.

Aplinkosaugininkų, kurie atsakingi už miškui daromą žalą, teigimu, piktybiškai nusiteikę vairuotojai žaibiškai nurūksta siaurais miško takais kontrolieriams nė nespėjus pasirodyti.

Saugomose pajūrio teritorijose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis leidžiama tik tais atvejais, kai vairuotojas turi miesto savivaldybės administracijos leidimą. Juos paprastai gali gauti pliažų tvarkytojai, gelbėtojai.

Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantės apsaugos zonos ir juostos režimo pažeidimas, trumpiau tariant – kopų ardymas, užtraukia baudą nuo 144 iki 1 448 eurų.

Apie laukinio Karklės paplūdimio įrengimo planus Klaipėdos rajono valdžia gyrėsi dar pernai. Tai būtų buvęs pirmas ir vienintelis šio rajono administruojamas civilizuotas pliažas. Apie jo būtinybę kalbėta beveik nuo nepriklausomybės pradžios.

Vietos politikai turėjo vilčių, kad nauja poilsio oazė taps konkurente Melnragės, Girulių ir Palangos paplūdimiams dar šiais metais. Tačiau ir šiemet laukiniai Karklės paplūdimiai netaps saugesni poilsiautojams, nes šią vasarą skęstančiųjų gelbėjimo postas čia įkurdintas nebus.

Tiesa, ketinama pastatyti persirengimo kabinų, suoliukų, biotualetų, šiukšliadėžių. Taip pat planuojama paplūdimyje įrengti gėlo vandens stotelių. Kalbėta ir apie prižiūrėtoją, kuris tvarkys pliažą, ir apie ketinimus atnaujinti bei sutvarkyti takus bei medinius laiptus, vedančius į pajūrį.

"Šiemet įrengsime ne patį paplūdimį, o visus priklausinius. Šitam reikalui numatyta 10 tūkst. eurų. Pradedame bandyti civilizuoti pajūrį. Viską darome, kad padarytume, ir bus padaryta šiam sezonui. Bet gelbėtojų šiemet dar nebus", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Kitaip tariant, šią vasarą besimaudantieji jūroje ties Karkle turėtų patys pasirūpinti savo saugiu poilsiu paplūdimyje, mat rajono valdžia šiemet ten įrengs tik persirengimo kabinų, pastatys suoliukų ir šiukšliadėžių, gal dar – biotualetų. Pasirūpinti gelbėtojų posto atsiradimu ir gelbėtojų komandomis esą nebuvo nei laiko, nei pinigų. Tad, jei prireiks, pagalbos ranką pusiau civilizuotų Karklės paplūdimių poilsiautojams ir šią vasarą mėgins ištiesti Girulių ir Palangos gelbėtojai.

Jūroje žvejojantiems žvejams kurpiamas naujas mokestis. Už galimybę automobiliais nusigabenti laivus ir įrangą į Karklės paplūdimį ketinama imti šimto eurų metinį mokestį.

Per metus – 100 eurų

Tačiau aiškinama, kad patys žvejai nepuolė piktintis tokios rinkliavos atsiradimu.

"Jie patys norėtų prisidėti prie infrastruktūros gerinimo. Šiuo metu jiems išduodamas sutikimas įrangai nusigabenti. O atsiradus mokesčiui būtų galima įrengti modernų atitvarą", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Kol kas savivaldybės juristai linguoja galvomis ir abejoja, kad pavyks tokią idėją įgyvendinti, nes kažin ar net ir valstybinė institucija gali imti iš žmogaus mokestį už naudojimąsi valstybiniu keliu.

"Tačiau tie pinigai ne savivaldybei būtų skirti, o tik šiai konkrečiai vietai tvarkyti. Kretingalės seniūnijoje yra paskirtas žmogus, kuris prižiūri paplūdimį. Žvejai norėtų, kad žuvų iškrovimo vietoje būtų atliekų konteineriai. Nes jie čia išvalo žuvis", – tikino S.Karbauskas.

Per metus – 300 sutikimų

Situacija Karklėje iškilo visu aštrumu, kai vietos gyventojai neapsikentė paryčiais po jų langais bildančių žvejų automobilių su priekabomis, kuriomis vežami kateriai ir laivai.

Pajūrio regioninis parkas ėmėsi reguliuoti žvejų patekimą į paplūdimį.

"Mes išduodame sutikimus, kurie leidžia žvejams nusigabenti automobiliais savo įrangą į paplūdimį. Kol Aplinkos ministerija neparengė kitos tvarkos, patvirtinome bent laikiną sprendimą", – pasakojo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Per metus išduodama apie 300 tokių sutikimų. Žvejai pajūryje turi tik tris oficialias vietas, kur jie gali nuleisti savo laivus į vandenį: Karklės kaime, Nemirsetoje ir Šventosios uoste.

"Tačiau iš viso šalyje registruota apie 3 tūkst. asmenų, turinčių laivavedžio pažymėjimus. O į jūrą gali plaukti tik turintys tokius pažymėjimus", – aiškino D.Nicius.

Dalis tokių žvejų savavališkai kerta eismą draudžiantį ženklą. Tai patvirtino ir aplinkosaugininkai, užtikę vieną žvejį, į pajūrį automobiliu atvažiavusį su šeima poilsiauti, o ne žvejoti.

Įrengs slipą

Tiesa, iki 2016 m. žvejams žadama Karklėje įrengti slipą. Tai reiškia, kad norinčiųjų išplaukti į jūrą tik daugės.

"Šis keliukas į Karklės kaimą nėra uždarytas, stovi tik ženklas. Mes pritariame atitvaro įrengimui. Neprieštarauja ir žvejai. Tačiau patys žvejai turėtų prisidėti prie šios teritorijos išlaikymo ir tvarkymo", – aiškino D.Nicius.

Pasak direkcijos vadovo, valstybė nemažai investavo į žvejų naudojamą infrastruktūrą.

"Išasfaltuotas kelias per "Žilvičio" stovyklos teritoriją, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, stendai. Svarstoma, kaip pakloti plokštes smėlyje, kad sutvirtėtų danga ir taip būtų patogiau bei saugiau nuleisti valtis į vandenį. Jei valstybė išleidžia mokesčių mokėtojų pinigus šios teritorijos pritaikymui, turėtų prisidėti ir patys žvejai. Jie juk gauna išimtį važiuoti ten, kur paprastam piliečiui yra draudžiama", – pastebėjo D.Nicius.

Per metus iš žvejų tikimasi surinkti apie 30 tūkst. eurų.

"Tai gal ir nėra labai dideli pinigai, tačiau pliažų priežiūrai Klaipėdos rajono savivaldybė šiuo metu negali net tokios sumos išskirti. Mes skaičiavome, kad Karklės paplūdimio laiptų remontui šiemet reikės panašios sumos", – pinigus skaičiavo D.Nicius.