Pasienio ruožas yra iki penkių kilometrų pločio juosta į Lietuvos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, einančios sausuma, pasienio vandenimis.

VSAT pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad toks reikalavimas „ką tik įteisintas, tarnyba mažiausiai savaitę į pasienio ruožą vyksiančius ir tokių leidimų neturinčius asmenis tik informuos apie šią naujovę ir leidimų gavimo tvarką, bet kitų priemonių netaikys“.

Išduoto leidimo turėti nereiks gyvenantiems pasienio ruože ar esantiems nekilnojamojo turto, kuris yra pasienio ruože, savininkais ar naudotojais, dirbantiems ar besimokantiems pasienio ruože, vykdantiems ūkinę, komercinę veiklą ar kelių, ryšio linijų ir kitų viešojo intereso objektų priežiūros veiklą pasienio ruože.

Taip pat jo nereikės vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais, esančiais pasienio ruože ar kertančiais pasienio ruožą, kertantiems valstybės sieną per pasienio kontrolės punktus ar vykstantiems į darbo vietą, esančią pasienio kontrolės punkte, vykdantiems valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių statybą, įrengimą ar priežiūrą.

Leidimas patekti į pasienio ruožą laikomas išduotu vykstantiems vykdyti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų funkcijas, vykstantiems į artimųjų giminaičių laidotuves ir į pamaldas už juos, vykstantiems slaugyti ligonį, vykstantiems lankyti kapines, vykstantiems į pasienio ruožo gyvenvietes paslaugoms teikti ar įsigyti.

Be to, be leidimo į pasienio ruožą galės patekti asmenys, turintys leidimus patekti į Valstybės sienos apsaugos zoną, pasienio vandenis ir pasienio juostą.

Vienkartinis leidimas gali būti gaunamas kreipiantis į pasienio užkardas telefonu ar elektroniniu paštu, leidimą išduoda pasienio užkardos pamainos vyresnysis.

Išimtinais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės kreiptis gauti vienkartinį leidimą, pasienio užkardos pamainos vyresniojo sprendimu leidimą galima išduoti vietoje.

Per metus rusų ir baltarusių į Lietuvą atvyko 1,5 mln. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis (VSAT), pernai į Lietuvą atvyko daugiau kaip pusė milijono Rusijos piliečių ir beveik milijonas – Baltarusijos. Tiesa, tai skaičiai, kiek kartų rusai ir baltarusiai kirto sieną. Tas pats žmogus galėjo atvykti kelis kartus.

„Gali būti ir tie patys asmenys.  Tas pats asmuo gali kirsti sieną ir dešimt, ir vienuolika kartų“, – sakė VSAT atstovas Audrius Pauliukevičius

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rusų pernai atvyko daugiau nei pusė milijono, bet iš Lietuvos neišvažiavo 47 764. Baltarusių atvyko beveik milijonas, daugiau kaip 100 tūkst. neišvažiavo. Ar jie liko Lietuvoje, ar iškeliavo į kitas šalis – neaišku. Anot politikų, skaičiai būtų mažesni, jei rusų atvykimą ribotų ir Vakarų Europa. 

„Norėtųsi, kad tai būtų Europos mastu, tada efektas būtų dar didesnis. Mes parodėme tikrai gerą pavyzdį“, – tikino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pernai nuo metų pradžios atvykstančių rusų srautas vis augo. Rugpjūtį, prieš Vladimirui Putinui skelbiant mobilizaciją, į Lietuvą atvyko rekordinis skaičius – 83 tūkst. Rugsėjį Baltijos šalys, Lenkija įvedė ribojimus: nebeišduoda rusams turistinių vizų. Nuo tada per mėnesį į Lietuvą yra įleidžiama po 30 tūkst. rusų. Panašu, kad rusų turistai patys susiprato ir per Lietuvą į Europą nebevažiuoja. 

Per beveik pusę metų pasienyje apsukti teko mažiau nei tūkstantį. 

„Tų, kurie neatitiko Vyriausybės nustatytų kriterijų yra beveik 900“, – sakė A. Pauliukevičius. 

Tai nedaug palyginti su buvusiais rusų turistų skaičiais. 

„Reikia lyginti, kas buvo iki mūsų priimtų sprendimų ir kas – po jų. Srautai sumažėjo du kartus kalbant apie Rusijos Federacijos piliečius“, – sakė L. Kasčiūnas. 

Per mėnesį dabar įvažiuoja po 30 tūkst. rusų. Dauguma per Lietuvą tik pervažiuoja.

„Kaliningrado tranzitą sudaro apie 56 proc. nuo visų vykstančių keleivių“, – sakė A. Pauliukevičius. 

Dar apie 30 proc. įvažiuojančių rusų – vilkikų vairuotojai.

„Vežėjai, kurie veža nesankcionuotas prekes. Jei sankcijos plėsis, tokių vežėjų irgi mažės“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas. 

Apie 10 proc. rusų įleidžiami dėl išimčių. 

 Tai ne tik V. Putino, tai yra visos Rusijos karas. Atsakinga yra visa Rusijos visuomenė.

„Išimtys – artimi Lietuvos, Europos sąjungos piliečių giminaičiai, taip pat diplomatinio korpuso darbuotojai“, – vardino A. Pauliukevičius. 

Jau galvojama, kas bus kovą – tada baigs galioti nepaprastoji padėtis. Dabar rusų turistai neįleidžiami būtent dėl jos. Svarstoma nepaprastosios padėties nebetęsti. Pavyzdžiui, įteisinti neteisėtų migrantų apgręžimą be nepaprastosios padėties.

„Tokį sprendimą galima turėti ir nesant nepaprastajai padėčiai“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė

Kas būtų su rusų turistų neįsileidimu be nepaprastosios padėties, neaišku. 

„Arba ją (nepaprastąją padėtį – aut. past.)  tęsti tam tikram laikotarpiui, nes ant jos ir yra „suverti“ tam tikri sprendimai dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams. Arba visa tai įkomponuoti prie įstatymų dėl ekstremaliosios padėties“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Vienas iš draudimo rusams atvykti iniciatorių pernai buvo užsienio reikalų ministras. Dabar sako nebenorintis komentuoti, nes tai jau vidaus reikalų ministrų klausimai. Tik sako: dabartinius srautus, vargu, ar galima dar sumažinti.

„Reikšmingai pakeisti tą situacija, kuri dabar yra, abejoju, ar gali greitai pavykti. Nes didžioji dalis skaičių yra Kaliningradas ir sunkvežimiai“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

Vidaus reikalų ministerija atsisakė komentuoti, kaip vertina dabartinius atvykstančių rusų ir baltarusių srautus, kas dėl ribojimų planuojama ateityje. 

„Reikia naudoti, nes tai ne tik V. Putino, tai yra visos Rusijos karas. Atsakinga yra visa Rusijos visuomenė“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Į Estiją rusų atvyksta panašiai kaip ir į Lietuvą. Į Latviją – gerokai mažiau. Lenkai nelinkę viešinti duomenų. Baltarusių atvykimas neribojamas. Per mėnesį sieną kerta po šimtą tūkstančių kartų. 

Pabodusi tema

Vidudienis – antra diena po Seimo sprendimo visame pasienio ruože skelbti nepaprastąją padėtį. 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija esančiame Kapčiamiestyje ramu, o centre – nė vieno žmogaus. Tik tolumoje, prie Emilijos Pliaterytės paminklo švystelėjo kaukėto vyro siluetas. Jo rankose išvydusi mikrofoną ir kamerą supratau, kad čia ne vietinis, o į Kapčiamiestį atvykęs kolega iš televizijos.

"Atrodo, kad visas miestelis tuščias. Tie, kuriuos sutikau, – nekalbėjo. Kėpyklėlės moterys taip pat nesutiko bendrauti", – rankomis skėstelėjo žurnalistas Jaunius Matonis.

Rasti bendros kalbos su pardavėjomis nepavyko ir man – iš cinamonu ir vanile kvepiančios kepyklėlės išėjau su keturiais keksais ir bandele, tačiau jokios informacijos neišpešiau.

"Žinokite, nusibodo jau ši tema, o ir pasakoti nėra ko", – išgirdusios klausimą, kaip nepaprastoji situacija pakeitė Kapčiamiesčio žmonių kasdienybę, prie kasos aparato stovinti moteris skubėjo krapštyti grąžą ir aptarnauti prie durų trypčiojančią vietinę.

Pastaroji taip pat į kalbas nesileido. Tik tada, kai patikinau neprašysianti vardo ir, šiukštu, nefotografuosianti, garbaus amžiaus moteris sutiko trumpam šnektelėti.

"Kaip gyvename? Gerai. Išpūstas tas burbulas ir spaudoje, ir televizijoje. Nejaučiame mes jokios nepaprastosios padėties. Gyvename, kaip gyvenome, tik jūs mums primenate, kad kažkas ne taip", – mums bekalbant pro šalį praėję du karo policijos pareigūnai moters nė kiek netrikdė.

Prie pasieniečių automobilių ir uniformuotųjų vietiniai esą jau seniai pripratę. Pareigūnų nebijo ir nevengia, priešingai – matydami juos miestelyje jaučiasi kur kas saugesni ir ramesni.

Užtaria pabėgėlius

Jau po keliolikos minučių į miestelio centrą plūstelėjo daugiau žmonių. Menciškės kaime gyvenantis, tačiau Kapčiamiestyje dirbantis Jonas Žibūda, kaip įprastai, į vietos parduotuvę užsuko maisto pietums, o tada stabtelėjo prie mūsų. Nors dirba ne prie kompiuterio, vyras žino visas naujienas – kiek šoktelėjo maisto produktų kainos, kokie ribojimai dėl augančio koronaviruso ligonių skaičiaus ir ką apie pabėgėlius rašo žiniasklaida. Dėl to jam, esą, šiek tiek pikta. "Parašykite taip, kaip yra, nes dabar žmonės prisigalvoja įvairiausių dalykų, o tada viskas vyksta sugedusio telefono principu", – nors gyvena pasienio ruože, J.Žibūda tikino niekada nejautęs baimės dėl ten pasirodančių nelegalių migrantų.

Nuomonė: J.Žibūda į pabėgėlius pirmiausia žiūri kaip į žmones, kuriems reikia pagalbos. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Veikiausiai dėl to, kad kadaise pats gyveno su kurdais ir netgi dirbo kartu su jais.

"Galiu pasakyti, kad kurdai yra nuostabūs žmonės. Tikrai nėra ko jų bijoti. Aišku, yra visokių, bet jūs patys pagalvokite, kaip elgtumėtės, jeigu patektumėte į padėtį be išeities? Žmogus tampa neprognozuojamas, jis gali keršyti. Ypač tada, kai kalba pasisuka apie vaikus. Todėl pirmiausia į juos reikia žiūrėti kaip žmones, o ne kaip į pabėgėlius, – J.Žibūda neabejojo, kad nelegalių migrantų elgesys priklauso tik nuo Lietuvos valdžios ir piliečių požiūrio. – Tuos žmones reikia saugoti, nes ateina šalčiai. Negalima leisti jiems mirti. Tie, kurie nebuvę tokioje padėtyje, nesupras, o aš pats savaitėmis esu gyvenęs automobilyje, todėl žinau, kad žmogui reikia ne tik vietos, kur pernakvoti. Jam reikia nueiti į tualetą, reikia atsigerti, pavalgyti, apsirengti. Atsiranda daug problemų, kurias reikia spręsti."

Dvigubi nepatogumai

Lazdijų rajono savivaldybės, kuriai priklauso Kapčiamiestis, atstovai tikino, kad naujausi ribojimai šio miestelio gyvenimo labai nepakeis. Visi suplanuoti susitikimai ir renginiai bent jau kol kas neatšaukiami. Žmonės, gyvenantys nepaprastosios padėties zonoje, skambučiais, trumposiomis žinutėmis arba tiesiogiai per socialinius darbuotojus, seniūnijos atstovus informuoti apie atitinkamą situaciją pasienyje. Visi jie žino, ką turi daryti ir kur turi kreiptis, jeigu pamatytų ką nors neįprasto, keliančio grėsmę jų pačių ir kitų žmonių saugumui.

"Buvo ir pas mane atvažiavę pareigūnai. Na, ir kas?" – Jono manymu, nepaprastosios padėties įvedimas – ne išeitis. Ji, esą, tik sukelia tokių pačių nepatogumų kaip ir judėjimo suvaržymai praėjusią žiemą.

Tiesa, pasienio savivaldybė susiduria su dvigubu iššūkiu – nepaprastąją padėtį, paskelbtą dėl nelegalių migrantų galimo antplūdžio į Lietuvos teritoriją, lydi pandemija su ribojimais, todėl pasienyje gyvenantiems žmonės reikalavimų tenka dvigubai. Nors gyvena Druskininkuose, kaunietis Antanas tai patyrė savu kailiu.

Sąsajos: Antanas – Druskininkuose gyvenantis, sodybą Kapčiamiestyje turintis kaunietis. / Vilmanto Raupelio nuotr.

"Norint aplankyti sodybą, man reikia dokumentų, o gauti jų negaliu, nes seniūnijoje visi susirgo koronavirusu. Internetu nesinaudoju. Žinote, kaip būna su tais kompiuteriais! Paskui gali visų pinigų netekti", – Antanas džiaugėsi, kad, nepaisant susiklosčiusios situacijos, pamatyti savo sodybą jam pavyko, todėl atgal į Druskininkus jis važiuos ramia širdimi. – Buvo neramu, ar nėra viduje kokių pabėgėlių, ar visi langai sveiki. Pažiūrėjau, ir akmuo nusirideno. Viskas vietoje! Gerai pasieniečiai dirba savo darbą. Esu už tai jiems dėkingas."

Žmonės gerai informuoti

Automobiliu apsukome kelis ratus aplink miestelį, prasilenkėme su dviem policijos patrulių ir trimis karo policijos pareigūnų automobiliais. Iš vietinių sužinojome, kad Lietuvos karių skaičius čia nuolatos didėja. Pastogė jiems suteikta buvusiuose vaikų globos namuose.

"Ryte mačiau, kaip kariai nešėsi miegmaišius, dideles kuprines. Daugiau nieko nežinau", – trumpam stabtelėjus prie Kapčiamiesčio ženklo ir pasiteiravus, kur galėtume rasti pareigūnų saugomus postus, kepurę ant akių užsimaukšlinęs vietinis nebuvo linkęs kalbėti. Čiupęs ant žemės besimėtantį grėblį jis ėmė grėbti lapus ir atgręžė nugarą. Vedami intuicijos pasukome link miško. Dar keli kilometrai – ir mes prie pasienio ruožą žyminčios mėlynos lentelės. Šalia jos su švyturėliais stovėjo karo policijos automobilis. Vienas pareigūnų tikrino miškavežio vairuotojo dokumentus, kitas sėdėjo automobilio viduje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

"Stovime čia pamainomis. Tikriname važiuojančiųjų dokumentus ir padedame užtikrinti valstybės sienos apsaugą", – kalbėjo karo policininkai.

Nuo trečiadienio įvedus nepaprastąją padėtį, įsigaliojo draudimas atvykti į pasienio ruožo su Baltarusija teritoriją. Draudimas netaikomas asmenims, gyvenantiems ar turintiems nekilnojamojo turto pasienio ruožo su Baltarusija teritorijoje, asmenims, vykdantiems ūkinę, komercinę, tam tikrų objektų priežiūros veiklą pasienio ruože esančiose gyvenvietėse ar pasienio ruože, vykstant į artimo giminaičio laidotuves, slaugyti ligonio, pas tėvus arba artimus giminaičius ir pan. Kitais išimtiniais atvejais, dėl kurių gali būti priimamas indvidualus sprendimas, reikia pateikti prašymą elektroniniu paštu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos ar Vilniaus pasienio rinktinėms ar jų struktūriniams padaliniams. Jie bus nagrinėjami ir sprendžiama, ar suteikti leidimą patekti į pasienio ruožą.

Tvarka: karo policijos pareigūnai pasakojo, kad pastarosios dienos buvo ramios – jokių nusižengimų, visi žmonės turėjo dokumentus. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Stovime čia pamainomis. Tikriname važiuojančiųjų dokumentus ir padedame užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

"Asmenys, kurie nori patekti į pasienio ruožą, turi pateikti atitinkamus dokumentus. Tarkim, leidimą, darbo pažymėjimą, tam tikros įmonės vadovo pasirašytą dokumentą dėl darbų vykdymo tam tikroje teritorijoje, rangos darbų sutartį, asmenų ir transporto priemonių, kurie vykdo tam tikrus darbus pagal pasirašytas sutartis, teisėtą vykimą per valstybės sieną, giminystės ryšius, ligonio būklę, laidotuvių faktą įrodančius dokumentus, – antrą dieną pasienio ruože patruliuojantys karo policijos pareigūnai iš Klaipėdos tikino, per visą tą laiką jokių incidentų neužfiksavę. – Žmonės gerai informuoti, skaito spaudą, interneto portalus. Visi turėjo reikalingus dokumentus, nieko neteko apgręžti atgal."

Nieko nesutinka

Pakeliui į Druskininkus prasilenkėme su keliais kariniais šarvuočiais. Spėjome, kad visi jie judėjo pasienio ruožo link, tačiau iš paskos nesekėme – sustojome Viktarino kaime, prie nedidukės parduotuvės. Pardavėja, pritūpusi ant laiptų su cigarete rankose, pasirodė gana kalbi, tiesa, daug ko papasakoti neturėjo.

"Nieko mes čia nesutinkame, o jei sutinkame – nebijome. Pabėgėliai nieko iš mūsų nepavogs. Užtenka savo vagies, kurį turime kaime", – Leipalingyje gyvenanti, Viktarino kaime dirbanti moteris atrodė visiškai rami.

Vaizdas: eilinę dieną Kapčiamiestyje ramu – apie nepaprastąją padėtį liudija tik karo policijos automobiliai. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Tokios pat nuotaikos ir Raigardo pasienio kontrolės punkte dirbantis jos brolis. Jokių sienos pažeidimų pastarosiomis dienomis ten neužfiksuota, o darbo diena, nepaisant nepaprastosios padėties, atrodo gana įprastai. Priešingai nei anksčiau, kai į pasienio kontrolės postą migrantai atklysdavo visai netyčia. Pasieniečiai yra pasakoję, kai nusipirkę automobilį sostinėje, o į navigacijos prietaisą suvedę Lenkijos kryptį, prie Raigardo pasienio kontrolės punkto atsirado keli kaukaziečiai. Supratę, kad atsidūrė ne Lenkijos pasienyje, pabėgėliai sutriko, pakėlė rankas, o iš automobilio bagažinės išlaisvino ten sugrūstus vaikus. Kartą išmanioji navigacija pas pasieniečius atvedė autobusą, pilną turistų, važiavusių iš Estijos į Lenkiją.

Kurorte – visiškai ramu

Nors situacija įtempta, Druskininkų kurorto gyvenimas nesustojo. Pasikeitimų ar draudimo atvykti čia nėra. Anot Vidaus reikalų ministerijos atstovų, kultūros renginiai šioje zonoje neribojami. Griežtesnės taisyklės galios tik tose gyvenvietėse, kurios pakliūna į pirmuosius 5 km nuo valstybės sienos su Baltarusija. Kaip skelbiama oficialioje Druskininkų miesto svetainėje, gatvėse galima sutikti daugiau pareigūnų, kurie, reaguodami į tam tikras situacijas, gali paprašyti asmens dokumentų arba patikrinti transporto priemones. Visgi kai kuriems miesto svečiams kilo dvejonių dėl tam tikrų veiklų ribojimo.

"Galvojame apsilankyti vandens parke. Įdomu, pateksime ar ne?" – iš automobilio belipanti pusamžių sutuoktinių pora suabejojo, mat prieš važiuodami pamiršo dirstelėti į interneto puslapį. Druskininkų vandens parko atstovai tikino, kad nepaprastoji padėtis jų darbo grafiko niekaip nekeičia.

"Mieli svečiai, kol kas jokių nepatogumų, išskyrus galimus asmens dokumentų patikrinimus, atvykstantieji į Druskininkus nepatirs. Mes dirbame jums ir dėl jūsų", – pandeminius rūpesčius ir nerimą dėl padėties pasienyje administracija kvietė nuplauti baseino vandeniu arba palikti garinėse pirtyse.

Nerti į kurorto pramogas kvietė ir vietos verslininkai. Kavinių personalas viliojo dienos pietumis, skania kava ir desertu.

Gyvena lyg filme

Švendubrė – gatvinis kaimas Druskininkų savivaldybės pietuose, 5 km nuo Druskininkų. Švendubrė įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante, prie pat Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos.

"Jei ne rūkas, ten matytumėte Baltarusijos bokštelius", – įsukusius į kaimelio teritoriją mus pasitiko Algimantas.

Akistata: Algimantas prie savo namo tvoros ne kartą sulaukė nekviestų svečių. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaip paaiškėjo netrukus – vietinis iki pat kaulų čiulpų. Vyras juokavo, kad čia gimė, augo, paseno ir, greičiausiai, numirs. Trumpai papasakojęs apie kiekvieną šalia gyvenančią kaimynę ir mylimą žmoną, kurią atsivežė iš Utenos, vyras sutiko pasidalyti Švendubrės gyventojų kasdienybe, kuri beklausant priminė veiksmo filmo siužetą. Anot Algimanto, keliuku, ant kurio stovėjome, jis beveik kasdien mato ne tik pravažiuojančius kaimynų traktorius, bet ir pareigūnų visureigius. Beveik visus juos Algimantas žino iš matymo, o su kai kuriais dar ir pasikalba. Užsuka čia ir kitokių svečių.

Kaimynai ne kartą pasakojo, kad, kol nebuvo didesnių pajėgų pasienyje, jiems teko matyti nelegalių migrantų, kurių nebuvo sustabdę pareigūnai. Anot Algimanto, nesustabdo jų net ir koncertinos – spiralės formos aštrių briaunų viela.

Jei ne rūkas, ten matytumėte Baltarusijos bokštelius.

"Paguldo jie rąstą ir pralenda", – nuogirdomis dalijosi garbaus amžiaus Švendubrės gyventojas.

Beldėsi į jo duris

Algimantas pasakojo, kad ne kartą ir pats akis į akį susidūrė su nelegaliais migrantais.

Kartą į jo namų duris pasibeldė tamsių plaukų ir tokių pat akių moteris su sportine kuprine ant pečių. Lietuviškai ji nekalbėjo, rusiškai taip pat ne. Tik angliškai vos kelis žodžius išlemeno.

"Supratau tiek, kad ji klausė, ar čia Lietuva. Pasakiau angliškai: "Yes, Lithuania." Pamojau ranka, o tada paskambinau pareigūnams ir pranešiau apie netikėtą viešnią", – panašių atvejų, anot pašnekovo, būta ir daugiau.

Nelegalūs migrantai esą ne kartą šmirinėjo prie jo namą juosiančios tvoros, tik vidun nesibrovė – pabijojo pririšto šuns. Kieme pasirodžius šeimininkui, prašė vandens, maisto. Apie nelegalių svečių viešnagę pasienio ruože ne sykį išdavė pamesti daiktai. Eidamas grybauti Antanas yra radęs ir sportinių batų, ir drabužių, ir kitų asmeninių daiktų.

"Kartą net mačiau, kaip pareigūnai tris pabėgėlius ant žemės buvo suguldę. Va, taip mes ir gyvename, – Algimantas tikino, prie tokios kasdienybės pripratęs ir neįsivaizduojantis, kad gali būti kitaip. – Kas būtų, jei situacija pasidarytų komplikuota? Pats stočiau prie sienos ir padėčiau pareigūnams!"

Nuo trečiadienio Lietuvos pasienio ruože paskelbta nepaprastoji padėtis. Gyvenvietėse, kurios pakliūna į pirmuosius penkis kilometrus nuo valstybės sienos su Baltarusija, visą mėnesį galios griežtesnės taisyklės. Apie esamą situaciją gyventojai informuoti skambučiais, trumposiomis žinutėmis arba tiesiogiai per socialinius darbuotojus, seniūnijos atstovus. Visi jie žino, ką turi daryti ir kur turi kreiptis, jeigu pamatytų ką nors neįprasto, keliančio grėsmę jų pačių ir kitų žmonių saugumui.

„Kauno dienos“ žurnalistams apsilankius Kapčiamiestyje ir dar keliose pasienio ruože įsikūrusiose gyvenvietėse, vietiniai atrodė visiškai ramūs.

Nejaučiame mes jokios nepaprastosios padėties.

„Žinokite, nusibodo jau ši tema, o ir pasakoti nėra ką“, – išgirdusios klausimą, kaip nepaprastoji situacija pakeitė Kapčiamiesčio žmonių kasdienybę, nedidukės kepyklėlės darbuotoja skubėjo krapštyti grąžą ir aptarnauti prie durų trypčiojančią vietinę.

Pastaroji taip pat į kalbas nesileido. Tik tada, kai patikinome neprašysiantys prisistatyti vardu, ir šiukštu netrauksiantys fotoaparato, garbaus amžiaus moteris sutiko trumpam šnektelėti.

„Kaip gyvename? Gerai. Išpūstas tas burbulas ir spaudoje, ir televizijoje. Nejaučiame mes jokios nepaprastosios padėties. Gyvename kaip gyvenome, tik jūs mums primenate, kad kažkas ne taip“, – mums bekalbant pro šalį praėję du karo policijos pareigūnai moters nei kiek netrikdė.

Prie pasieniečių automobilių ir uniformuotųjų vietiniai esą jau seniai pripratę. Pareigūnų nebijo ir nevengia, priešingai – matydami juos miestelyje jaučiasi kur kas saugesni ir ramesni.

Gyventojų nuomonės dėl nelegalių migrantų labai skirtingos. Vieni stojo į jų pusę ir gėdino šalies valdžią dėl pernelyg menko dėmesio šiems žmonėms. Kiti prisiminė istorijas, kai pasibeldę į namus duris nelegalūs migrantai prašė duonos, vandens ir klausė, kuria kryptimi jiems eiti, norint atsidurti Lietuvoje. Treti gi gyrė pasieniečių darbą ir tikino, kad geriau jokios kaimynystės, nei svetimšalių.

Kalbinti pareigūnai ir kariškiai, kurių pasienio ruože dabar kur kas daugiau nei įprastai, nedaugžodžiavo. Dėkojo pasienio ruožo link judantiems žmonėms už supratingumą, atsakingumą ir džiaugėsi, kad pastarosios dienos apsiėjo be jokių incidentų.

Visas pasakojimas apie šių dienų pasienio ruožo realijas – jau šio šeštadienio „Kauno dienoje“.

Nutarimo projektas dėl nepaprastosios padėties įvedimo priimtas už balsavus 122 Seimo nariams ir vienam – prieš.

Nutarimo nepalaikė Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.

Nepaprastoji padėtis įvedama mėnesiui nuo lapkričio 10 dienos pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Nepaprastoji padėtis įvesta Vyriausybės siūlymu, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimu.

Seimo pirmininkė pristatydama nutarimą pažymėjo, kad nepaprastoji padėtis įvedama susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio

„Nepaprastosios padėties įvedimas yra reikalingas, numatoma, kad jis įsigalios lapkričio 10 dieną ir bus taikomas mėnesį, tik pasienyje su Baltarusija ir penkis kilometrus nuo jos bei užsieniečių apgyvendinimo vietose“, – pristatydama projektą sakė Seimo pirmininkė.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad nepaprastoji padėtis per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją įvedama pirmą kartą.

Nepaprastoji padėtis yra instrumentas, kuris nebuvo mūsų nepriklausomos valstybės praktikoje su savo algoritmais išbandytas.

„Nepaprastoji padėtis yra instrumentas, kuris nebuvo mūsų nepriklausomos valstybės praktikoje su savo algoritmais išbandytas“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė išskyrė, kad vieni apribojimai įsigalios neteisėtai sieną kirtusiems migrantams, kiti – Lietuvos gyventojams.

Įvedus nepaprastąją padėtį bus ribojamas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, galios draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.

Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galės tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus, taip pat čia bus draudžiami susirinkimai.

Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.

Nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.

Į Lietuvą šiemet taip pat pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. 

„Šiuo metu nutiesta apie 25 kilometrus koncertinos jautriausiuose pasienio ruožuose, Druskininkų, A. Barausko, G. Žagunio pasienio užkardose. Koncertiną tiesia kariuomenė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai bei viena įmonė, laimėjusi konkursą“, – teigia VRM Eltai atsiųstame pranešime.

Ministerijos teigimu, baigus koncertinos tiesimo, montavimo darbų bei komplektuojamųjų dalių viešąjį pirkimą fiziniam barjerui įrengti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, įgyvendinti pasirašytas pirkimo sutartis bus perduota energetikos sektoriaus valstybės įmonei „EPSO-G“, kuri atsakinga už viso projekto įgyvendinimą.

„Artimiausiu metu įmonė EPSO-G, kuri yra atsakinga už fizinio barjero įrengimą, turėtų perimti visus darbus, tuomet visi procesai turėtų vykti sparčiau“, – informuoja VRM.

ELTA primena, kad tvorą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti, reaguojant į Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuotus nelegalios migracijos srautus. Vyriausybės sprendimu, turėtų būti nutiesta 508 kilometrų ilgio tvora. Šį objektą ketinama pastatyti per metus, planuojama, kad tvora gali kainuoti iki 152 mln. eurų.

Pietų Lietuvos pasienio užkardose ketvirtadienį apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu tikslas – kuo greičiau iškelti migrantus iš pasienio užkardų, kad kuo daugiau pasieniečių galėtų vykdyti tiesiogines savo funkcijas.

„Tie žmonės yra apgyvendinti užkardose, tai reiškia, kad mūsų pasienio darbuotojai šiandien turi rūpintis tų žmonių saugumu, tam tikra prasme, turi atlikti apgyvendinimo paslaugas – visi puikiai suprantame, kad tai nėra pasieniečių darbas“, – žurnalistams Druskininkų pasienio užkardoje sakė ministrė.

Mūsų tikslas kaip galima greičiau neteisėtus migrantus iškeldinti iš užkardų, kad jos būtų atlaisvintos ir pareigūnai galėtų dirbti savo darbą.

„Mūsų tikslas kaip galima greičiau neteisėtus migrantus iškeldinti iš užkardų, kad jos būtų atlaisvintos ir pareigūnai galėtų dirbti savo darbą, kadangi pareigūnų pagrindinis darbas yra saugoti sieną“, – pridūrė ji.

Migrantus planuojama iškelti į Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone, tačiau tikslaus laiko ministrė neatskleidė.

„Tikrai dabar nebekomentuosiu konkrečių datų, laiko, kitų detalių, kadangi mes matome, kad visa šita informacija gali būti nukreipta prieš mus ir gali trukdyti mums vykdyti savo darbus, bet ten yra planuojama apgyvendinti žmones, ten yra tinkamos sąlygos, vyko pokalbiai su bendruomene, su vietos valdžios atstovais ir mes tikimės, kad tas procesas bus sklandus“, – teigė ministrė.

Ji taip pat sakė, kad artimiausiu metu turėtų būti pradėti statyti moduliniai nameliai pasieniečių mokyklos teritorijoje Medininkuose.

„Ten pirmiausia orientuosime į pažeidžiamiausias grupes (...) Tarp neteisėtų migrantų yra ne tik jauni vyrai, kurie tikrai gali ir manau, kad turi gyventi palapinėse, ir tikrai ne geriausiose sąlygose, nes tai yra jauni, sveiki, stiprūs vyrai, bet šeimos, besilaukiančios moterys, vaikai – jie turi būti apgyvendinti moduliniuose nameliuose ir mes tai turime užtikrinti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Rūdninkų poligone ketinama apgyvendinti apie 1,5 tūkst. migrantų, anksčiau teigia, kad moduliniai nameliai galėtų talpinti apie 800 žmonių.

Šiuo metu vien Varėnos pasienio rinktinės kontroliuojamose užkardose gyvena apie 900 migrantų.

Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su reikšmingai išaugusia neteisėta migracija, migrantų skaičius jau perkopė 3 tūkstančius, Lietuva dėl to yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Tai antradienį pranešė Sakartvelo VRM spaudos tarnyba.

„Šių metų sausio 14 d. Sakartvelo pilietis G. I. buvo pasienio zonoje. Jis, grasindamas šaunamuoju ginklu ir rankine granata, privertė Sakartvelo pasienietį eiti prie nesuderinto sienos ruožo. Incidento metu G. I. paleido kelis šūvius“, - sakoma pranešime.

Nusikaltimo priežastys ir aplinkybės nepatikslinamos. Sakartvelo VRM padėkojo kolegoms azerbaidžaniečiams už efektyvų bendradarbiavimą sureguliuojant incidentą.

Sulaikytajam iškelta baudžiamoji byla. Jam gresia kalėjimas nuo devynerių iki 14 metų.

Azerbaidžano ir Sakartvelo valstybinės sienos ilgis – 480 kilometrų, jos delimitavimo darbai vyksta nuo 1996 metų. Iki šiol suderinti 314 kilometrų. Vienas iš ginčijamų ruožų yra Kešikčidago (David Garedži) vienuolynų kompleksas dviejų šalių pasienyje. Jį sudaro uolose iškirstos olos. Dalis komplekso yra Azerbaidžano teritorijoje, dalis – Sakartvelo. Dėl to vis kyla teritorinių ginčų.

Dabar pasienio gyventojai galės gauti kelionės leidimą nepateikdami draudimo poliso.

Be to, jiems galima bus lankytis pasieniui gretimose teritorijose kol galioja išduotas leidimas, bet ne ilgiau kaip 90 dienų, sakoma URM pranešime.

Pasienio punktuose taip pat nebebus žymimi antspaudais kelionės dokumentai.

Anot ministerijos, tokiu susitarimu siekiama skatinti Rusijos ir Latvijos draugiškus santykius bei vystyti ryšius kultūros ir ekonomikos srityse.

„Valstybės sienos saugumo stiprinimas, taip pat ir statant inžinerines struktūras, yra normali praktika, kuri palengvina darbą pasieniečiams bei užtikrina efektyvią ir nebrangią valstybės sienos apsaugą“, – naujienų agentūrai „Belta“ sakė Baltarusijos sienos apsaugos tarnybos atstovas Antonas Bychkovskis.

Jis pastebėjo, kad Baltarusija sienos apsaugai be kitų technologijų, tokių kaip vaizdo ir judesio stebėjimo sistema, irgi naudoja tvoras.

Lietuvos Vyriausybė planuoja iki 2020 metų pastatyti tvorą ties Lietuvos siena su Baltarusija ir Rusija.

Tvora bus aukštesnė nei du metrai. Ji visiškai neizoliuos Lietuvos teritorijos nuo Rusijos ir Baltarusijos, kadangi nebus statoma ties pelkėmis, kitomis itin sunkiai prieinamomis vietomis. Šių metų valstybės biudžete numatyti 3,6 mln. eurų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Karaliaučiaus srities. Sienos stebėjimo sistema čia, kaip ir įranga Baltarusijoje, bus įrengta vėlesniais metais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, bendra Lietuvos siena su Baltarusija tęsiasi 678,82 kilometrus, su Rusija – 253,7 kilometrų sausuma. Šiuo metu moderniomis priemonėmis yra kontroliuojami 33 procentai šios sienos.