Restoranas „Burokėlis ir krapas“ už elektrą moka aukštais pernykščiais tarifais ir mokės dar porą metų.

„Dabar ta kaina yra tokia, kokia buvo praėjusių metų rugsėjį. O dabar mes biržoje turime praktiškai keletą centų, o mokame kelis kartus daugiau“, – teigė „Burokėlio ir krapo“ vadovė Odeta Bložienė. 

Tas pats ir daug elektros vartojančioje Elektrėnų „Ledo arenoje“.

„Tarifai nuo sausio mėnesio pradžios buvo itin žiaurūs – 47 centrai turbūt už kilovatvalandę“, – kalbėjo „Ledo arenos“ direktorius Valdas Škadauskas.

Pernai elektra buvo pasiekusi rekordiškai aukštą lygį. Kai metų gale kaina pradėjo kristi, tiekėjai pasiūlė fiksuoti ilgam laikui. Dalis įmonių tą ir padarė.

„Skatinami visos aplinkos, kad kainos gali dar didėti ir valstybė padės, Vyriausybė pradėjo svarstyti apie kompensavimo mechanizmus ir panašiai, visi buvo skatinami fiksuoti savo kainas“, – sakė O. Bložienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministras siūlo neieškoti kaltų dėl pačių įmonių pasirašytų sutarčių.

„Jeigu rasite mane kažkada sakiusį, kad skatinu verslą pasirašinėti tais planais sutartis tuo metu, tai tikrai to nerasite. Atvirkščiai – visada raginau verslą statyti savo elektrines ir užsitikrinti pigią elektrą ilguoju laikotarpiu“, – pareiškė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Apmaudu, kad mes mokame ir toliau, o kiti iš to pelnus kraunasi.

Nepriklausomi tiekėjai sako sulaukiantys nedaug prašymų mažinti ilgalaikių sutarčių tarifus.

„Viena iš tokių galimybių, kaip pratęsti sutartį ilgesniam laikotarpiui ir tokiu būdu sumažinti kainą jau dabar“, – kalbėjo „Enefit“ verslo klientų departamento vadovė Žana Klusovskienė.

Tiekėjai sako negalintys reikšmingai sumažinti fiksuotų sutarčių tarifų, nes patirtų nuostolių.

„Finansų rinkoje apdraudžiame tą kontraktą – užperkame visą kiekį tos dienos kainomis. Jeigu klientas ateina ir sako, kad jam nebetinka, jis nori mažesnės kainos, tai reikštų, kad mes turėtume parduoti visą kiekį jau šios dienos kainomis“, – aiškino Ž. Klusovskienė.

„Turim atvejų, kai verslas fiksavo prieš vadinamąją energetinę krizę. Tuomet buvo užfiksuotos ženkliai mažesnės kainos ir mes tą prievolę turim išlaikyti“, – teigė „Elektrum Lietuva“ rinkodaros vadovė Milda Basijokienė.

Įmonės sako dabar negalinčios nutraukti sutarčių ir pasirinkti pigesnių tarifų, nes numatytos didelės baudos.

„Praktiškai pusė viso termino sąskaitos, trijų metų sąskaita per pusę“, – pridėjo O. Bložienė. 

„Mums padirbus su šia įmone du mėnesius, teks sumokėti 370 tūkst. eurų baudą“, – kalbėjo „Ledo arenos“ direktorius.

„Tas sutarties nutraukimo mokestis dažnu atveju nepadengia mūsų patiriamo nuostolio, nes mes būname į priekį pasiskaičiavę, įsivertinę tuos vartojimo mastus, apimtis“, – teigė „Elektrum Lietuva“ rinkodaros vadovė.

LNK žiniomis, didelę elektros kainą užfiksavo ir stambios pramonės įmonės.

Energetikos ministras sako, tai jau gali būti visos šalies ūkio klausimas. Didėja Lietuvos įmonių kaštai.

„Skatinčiau tiek elektros tiekėjus, tiek verslą sėsti prie derybų stalo ir ieškoti sprendimų, nes Lietuvos ekonomika taip pat yra visiems labai svarbi ir ypač gamybos įmonėms, kurios perka aukšta kaina, nes produkcijos vertė didėja ir tada sudėtingiau eksportuoti“, – pasiūlė D. Kreivys.

Fiksuotos elektros kainos nustatomos pagal ateities prognozes. Praėjusių metų gale kalbėta, kad elektra smarkiai neturėtų pigti.

„Pasiūloma fiksuoti ilgam laikotarpiui ir šiandienos situacija jau rytoj gali pasikeisti, ir ji tikrai pasikeis“, – beveik prieš metus kalbėjo ekspertas.

Ir premjerė pernai užstojo tiekėjus.

„Jeigu kažkam atrodo, kad fiksuota kaina yra neteisinga, visada galima, kaip čia pasakyti, pažaisti rinkoje“, – tada sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Dabar akivaizdu, kad pernykštės prognozės nebuvo tikslios – elektra pinga, mažėja gyventojams siūlomi fiksuoti tarifai, gyventojai gali sutartis nutraukti, rinktis naujas. Dėl to dar skaudžiau įmonėms, kurios pasirašė kelerių metų sutartis pagal pernai prognozuotas kainas.

„Apmaudu, kad mes mokame ir toliau, o kiti iš to pelnus kraunasi“, – apibendrino „Ledo arenos“ direktorius.

Elektrėnų „Ledo arenos“ vadovas sako nesantis tikras, ar su dabar turimu elektros planu nuo rudens neteks užsidaryti.

Bendrovės „Ignitis“ teigimu, pirmąjį pusmetį elektros kainą susimažino 470 tūkst. iš 920 tūkst. jos klientų.

„Prieš pasibaigiant valstybės kompensacijai už elektros energiją 470 tūkst. mūsų klientų pasinaudojo galimybe ir susimažino kainą, o apie penktadaliui to nepadariusių „Ignitis“ vienašališkai sumažino kainą iki 28 centų už kilovatvalandę“, – pranešė įmonė.

Anot jos, ypač aktyvūs „Ignitis“ klientai buvo paskutinę birželio savaitę, skambučių skaičius išaugo triskart, stebėtas gerokai didesnis srautas savitarnoje, daugiau kaip 50 proc. daugiau klientų lankėsi aptarnavimo centruose.

„Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė teigė, jog nuo metų pradžios kas mėnesį sutartis atsinaujina apie 1 proc. klientų, tačiau paskutinėmis birželio savaitėmis srautas taip pat išaugo.

„Tačiau net ir atsižvelgiant į tai birželį užbaigėme su maždaug 1,4 proc. planus pasikeitusių klientų. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį sutartis keitė iki 8 proc. visų „Enefit“ klientų“, – BNS sakė I. Krikštopaitytė.

Anot jos, daugiau nei pusei klientų tai nėra aktualu, nes jų sutartyse fiksuotos kainos neviršija 28 centų ribos. Įmonė nuo liepos taip pat vienašališkai sumažino kainas visiems ilgalaikes – šešerių bei septynerių metų – sutartis turintiems klientams.

Pasak I. Krikštopaitytės, apie 8 proc. visų „Enefit“ klientų šiuo metu moka daugiau nei 29 centus, o apie 1 proc. – daugiau nei 30 centų.

„Elektrum Lietuvos“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas nurodė, kad klientų aktyvumas keičiant sutartis jaučiamas nuo pat sausio, pirmąjį pusmetį sutartis jie keitė per 94 tūkst. kartų, o dar beveik 60 tūkst. klientų yra nauji.

„Vienareikšmiškai šie klientai išlošė, palyginti su tais, kurie nieko nedarė ir susitaikė su ta 28 centų riba, iki kurios kai kurie tiekėjai vienašališkai sumažino kainas daliai savo vartotojų“, – BNS komentavo M. Kavaliauskas.

Anot jo, liepą klientų aktyvumas sumažėjo dukart, kadangi dauguma skubėjo fiksuoti tarifus dar iki kompensacijų pabaigos.

Vyriausybės sprendimu nuo liepos kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Agentūra skelbia, kad 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos elektros kainos tarifus „Elektrum Lietuva“ sumažino 4 proc., „Ignitis“ – 0,5 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė.

Tuo metu 24 mėnesių tarifus „Ignitis“ sumažino 4 proc., „Elektrum Lietuva“ – 3 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė.

Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu svyruoja nuo 23 iki 25 centų, 24 mėnesių – nuo 24 iki 33 centų.

„Igničio“ 12 mėnesių šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25,2 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,7 cento, „Enefit“ – 25 centai. Tuo metu „Igničio“ 24 mėnesių šio tarifo kaina antradienį buvo 24,3 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 24 centais „Enefit“ – 32,5 cento.

LEA duomenimis, liepos 1–11 dienomis vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,073 euro (už kWh, be PVM), arba buvo 26 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą.

Agentūra remdamasi analitikų vertinimu pažymi, kad sprendžiant pagal elektros kainų ateities sandorius, metų pabaigoje tikėtinas kainų augimas.

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laiko zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas liepą, palyginti su birželiu, pabrango 15,8 proc. iki 21,3 cento už kWh.

Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu svyruoja nuo 25 iki 33 centų.

„Elektrum Lietuvos“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 24,8 cento (36 mėn.), „Igničio“ – 25,3 cento (24 mėn.), „Enefit“ – 32,5 cento (24 mėn.).

LEA duomenimis, gegužės 1–16 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina siekė 8,2 cento (be PVM) ir buvo 22 proc. didesnė už vidutinę biržos kainą balandį (6,7 cento). Nuo šių metų pradžios nepriklausomų tiekėjų 24–36 mėnesių fiksuotų planų kainos sumažėjo 12–41 proc.

Nuo metų pradžios „Ignitis“ kainas sumažino vidutiniškai 17 centų, „Elektrum Lietuva“ – 12 centų.

Šią savaitę tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų planų (24 ir 36 mėn.) vidutinė kaina siekė 27,6 cento. 

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas gegužę, palyginti su balandžiu, atpigo 15,1 proc. iki 16,9 cento už kWh.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų. 

„Norisi tikėti, kad politinės valios pastangomis, konstruktyviomis diskusijomis Seime atsiras valia, galia ir gebėjimai šitą reformą priimti, nors ji ir pavėluota, paskutinės minutės reforma, bet norisi tikėti, kad tokių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad nepaisant įvairių suinteresuotų grupių ir institucijų teiktų pasiūlymų ir pastabų, mokesčių reforma nuo pirminio siūlymo beveik nepasikeitė.

„Suinteresuotos grupės, institucijos viešojo sektoriaus ir mes, irgi matome, kad labai ilgai buvo vykdoma konsultacija, virš 70 pasiūlymų mokesčių reformai, bet kas nugulė į patikslintą variantą, tai tų pokyčių nelabai daug nuo pradinio varianto“, – sakė prezidento patarėja.

Nematome rimto vertinimo, koks bus poveikis šešėliui.

„Biudžeto ir finansų komitetui Seime teks labai reikšminga rolė viską suvairuoti ir pasirinkti tą kryptį, kuri būtų teisingiausia“, – pridūrė ji.

Pasak I. Segalovičienės, prezidento nuomone, esant recesijai neturėtų būti didinami mokesčiai vidutinei klasei.

„Šiuo atveju prezidentas nepritaria bazinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo nuo 15 iki 20 proc. padidinimui, tačiau lygiagrečiai sveikina siekį aukštų pajamų rėžyje įvesti progresyvius tarifus, kas atitinka teisingumo principus ", – sakė ji.

„Nerimo kelia ir nedarbo draudimo pasiūlymas, nes tarifas įvedamas taip, kaip ir pagal darbo sutartį dirbantiems. Tačiau pradirbęs 12 mėnesių galėsi gauti vieną išmoką, tuo tarpu darbo santykiuose gali gauti devynis mėnesius išmoką“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Ji atkreipė dėmesį, kad reformą svarstant Seime didelis dėmesys turėtų būti šešėlio rizikų įvertinimui.

„Nematome rimto vertinimo, koks bus poveikis šešėliui. Yra požymiai, kurie rodo, kad gali būti, nes nepaisant visko, mažas ir vidutines pajamas uždirbantiems ir dirbantiems savarankiškai vis tiek mokesčiai didės“, – sakė I. Segalovičienė.

„Įvairūs skaičiavimai rodo, kad gali atsirasti pagunda tam tikruose pajamų rėžiuose, tam tikrose veiklose, turint omenyje, kad perkamoji galia mažėja, infliacija yra aukšta, turime su recesija susijusių dalykų, kaip užsakymų mažėjimai, tai gali būti rizikos veiksnys labai rimtas“, – pridūrė ji.

Mokesčių sistemos pakeitimus Vyriausybė planuoja svarstyti šią savaitę.

Seimas praėjusią savaitę leido nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant kainas vartotojams. Apie tokį ketinimą tiekėjai turės informuoti vartotojus, o kartu su sąskaita jie privalės pateikti informaciją apie tą dieną jo siūlomą mažiausią kainą.  

Apie vienašališkai mažinamą kainą ketvirtadienį pranešė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

„Nuo liepos 1 dinos „Ignitis“ vienašališkai sumažins kainą tiems klientams, kurie vis dar nepasirinko žemesnių kainų plano ir turi aukštesnį nei 28 centų už kWh tarifą. Kainą „Ignitis“ mažins iki 28 centų už kWh“, – feisbuke teigė D. Maikštėnas.

Bendrovės privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigė, kad nepaisant to, gyventojams verta ir patiems pasikeisti planą, kurio kaina, tikėtina, būtų dar mažesnė.

A. Kavaliauskas pažymi, kad įstatymo pataisa „Ignitis“ naudosis vieną kartą siekiant apsaugoti tuos klientus, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių patys nepasikeičia plano į pigesnį.

Bendrovės „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna BNS sako, kad dalis jos klientų jau moka mažesnę kainą, o artimiausiu metu daliai brangiau mokančių vartotojų pateiks panašų į „Igničio“ siūlymą, kurį vertina kaip pamatuotą ir gerai apskaičiuotą, vertinant tiek rinkos situaciją, tiek vartotojų lūkesčius.

„Visiškai vienašališkai iki šiol nesame sumažinę, o visiems vartotojams, kurie turi didesnę kainą kaip 28 centai, pasiūlymą, be kita ko, pakankamai adekvatų ir panašų į „Igničio“, mes pateiksime artimiausiomis dienomis, jeigu ne valandiomis“, – teigė V. Koryzna.

Anot jo, mažesnes kainas jau moka bendrovės klientai, turintys trumpalaikius planus, o kainos mažinimas aktualus tik turintiems ilgalaikius planus.

„Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga BNS teigė, kad bendrovės klientai jau moka mažiau nei 28 centus, todėl įmonei nereikės mažinti tarifų.

„Mes jau seniai tą darome, seniai sumažinome, iš principo mums nelabai aktualus tas dalykas. Mūsų kainos ir šiaip mažesnės, nelabai suprantu, kodėl jie turėtų likti su 28 centais. Mes pirmieji rinkoje pradėjome mažinti kainas (...) nuo vasario mėnesio, reagavome į rinkas“, – sakė M. Giga.

„Igničio“ siūlymą jis laiko ne geros valios ženklu, o politinio sprendimo rezultatu.

„Politinis spaudimas gavosi toks, kad jie iš tikrųjų turėjo sujudėti su mažinimu. Tai labiau reagavimas į politikus, o ne į gerą valią“, – sakė M. Giga.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė kompensuoja iki 28 centų tarifo ribos, padengdama ne daugiau kaip 28,5 cento už kWh elektros kainos. Sprendimą, ar nuo liepos pratęsti kompensacijas, Vyriausybė ketina priimti gegužę.

Gegužės 2 dieną „Ignitį“ buvo pasirinkę 918,5 tūkst., arba 76 proc. visų buitinių vartotojų.

Tuo metu „Ignitis“ kainų nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos yra mažesnės už valstybės kompensacijos žemutinę 28 centų ribą ir svyruoja nuo 25 iki 26 centų.

„Elektrum Lietuvos“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 24,8 cento (36 mėn.), „Igničio“ – 26,1 cento (24 mėn.), „Enefit“ – 25,2 cento (36 mėn.).

LEA duomenimis, balandžio mėnesio vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina siekė 6,7 cento (be PVM) ir buvo 24 proc. mažesnė nei kovą (8,9 cento). Nuo šių metų pradžios nepriklausomų tiekėjų fiksuotų planų kaina sumažėjo 32–40 proc.

Nuo metų pradžios „Ignitis“ kainas sumažino vidutiniškai 17 centų, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – po 12 centų.

Šią savaitę tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų planų (24 ir 36 mėn.) vidutinė kaina siekė 25,4 cento. 

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas gegužę, palyginti su balandžiu, atpigo 15,1 proc. iki 16,9 cento už kWh.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų.

– Kaip elgtis vartotojams, kurie yra pasirašę sutartis su kur kas aukštesnėmis kainomis nei dabar siūlo kiti rinkoje. Ar tikrai verta pulti jas nutraukti?

– Porą savaičių atgal, kol visi tiekėjai siūlė daugiau kaip 28 ct už kilovatvalandę (kWh) planus, turbūt vartotojas kaskart pagalvodavo, kam man keisti tiekėjus, jei vis tiek pas visus gausiu tuos pačius 28 ct už kWh. Šią savaitę atsirado nepriklausomas tiekėjas, kuris iūlo mažesnė kainą – 25–27 ct už kWh. Verta svarstyti, bet ir ir verta palaukti, nes gal ir kiti tiekėjai sumažins kainą bei pasiūlys mažiau 28 ct už kWh.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vis dėlto, ar bėgti iš karto pas kitą elektros tiekėją, ar palaukti? O gal iš pradžių vertėtų bandyti derėtis su savo tiekėju?

– Aš irgi esu toks pats vartotojas, klientas, kaip ir jūs. Tie, kurie bandė derėtis akis į akį, niekas nieko nepešė. Įprastai derybos nevyksta. Vienintelės derybos – einu pas kitą tiekėją.

– Tas išėjimas irgi gali būti apsunkintas, nes netesybų atveju, kaip kad numatyta daugelio sutartyse, gresia bauda.

– Mažai ką galiu patarti šiuo atveju, nes priklausomai nuo tiekėjų, nuo pasirinktų planų, tas vadinamas „išėjimo mokestis“ gali svyruoti nuo nulio iki kokių kelių šimtų eurų. Kiekvienu atveju žmogus, norėdamas keisti planą ar elektros tiekėją, turi įsitikinti, kiek jam tokiu atveju teks sumokėti. Tai nurodoma sutartyje, arba gali tiesiog pasiskambinti ir pasiklausti savo nepriklausomo tiekėjo.

– Jeigu žmogui pavyksta keliauti pas kitą tiekėją, į ką atkreipti dėmesį prieš pasirašant naują sutartį?

Keičiant tiekėją, svarbu pasidomėti, koks bus „išėjimo“ mokestis. Jis gali svyruoti nuo nulio iki kokių kelių šimtų eurų.

 

– Daugelis yra pasirinkę fiksuotos kainos planus. Šiuo atveju pereinant pas kitą elektros tiekėją arba keičiant planą, reikia įsitikinti, ar tikrai ta kaina fiksuota. Yra tokių planų, kurie vadinami fiksuotos kainos, bet paskaičius sutarties sąlygas, pasirodo, kad nepriklausomas tiekėjas turi teisę vienašališkai peržiūrėti jas, tarkim, kas pusmetį. Taigi pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ta kaina tikrai fiksuota. Antra – koks yra tas vadinamas „išėjimo“ mokestis, jei norėtų pakeisti elektros tiekėją nepasibaigus sutartyje numatytam terminui. Jis gali įvairiai vadintis – ir rezervavimo mokestis, ir nuolaidos mokestis. Svarbu pasidomėti, kokio jis dydžio. Pavyzdžiui, kai aš paklausiau savo tiekėjo, man pasakė, kad jis nedidelis – keli eurai. Bet yra tiekėjų, kuriems tektų sumokėti ir kelis šimtus eurų. 

– Teigiate, kad atsakingos institucijos turėtų išsiaiškinti, ar pagrįstai yra mokamos valstybės kompensacijos. Anot jūsų, visi vartotojai pritraukiami prie tų 28 ct už kWh. T. y. Nesvarbu, kokia yra elektros kaina, tą skirtumą vis tiek kompensuoja valstybė. Ar dėl to nepasipelno nepriklausomi elektros tiekėjai? Gal jiems naudinga nepereiti prie mažesnės kainos, nes žino, kad valstybė kokį pusmetį jas dar tikrai kompensuos.

– Labai rimtas klausimas. Visi matome, kad pastaraisiais mėnesiais didmeninė elektros kaina mažėja. Sausį ji buvo 2,5 karto mažesnė nei gruodį. Tačiau fiksuotų kainų planuose ji išliko tame pačiame lygmenyje. Tuomet ekspertai, žiniasklaidos atstovai klausia, o kodėl iš paskos nesileidžia mažmeninė kaina. Ir jei leidžiasi, tai ar pakankamai, nes skirtumas tarp tos kainos ir 28 ct dengiamas iš biudžeto. Tad, mano nuomone, čia reguliuotojai turėtų akyliau stebėti, ar tikrai ta kaina pagrįsta. Tiesa, išsiaiškinti yra labai sudėtinga, nes tai yra laisva rinka, laisva konkurencija. Man atrodo, kad labai teisingai pasielgė ir energetikos ministras, ir viceministrė apeliuodami į nepriklausomus tiekėjus, ragindami būti socialiai atsakingiems – jeigu didmeninė kaina mažėja, malonėkite peržiūrėti savo sąnaudas ir pagal galimybes mažinkite mažmeninę kainą arba tarifus, už kuriuos mes mokame.

– Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus nuo liepos keisti kompensavimo tvarką? Kalbama, kad bus kompensuojama jau nebe visiems, o tik tiems, kurie uždirba mažai arba socialiai remtiniems.

– Manau, teisinga orientuotis į tas socialines grupes, kurioms labiausiai reikia tos kompensacijos.

– O dėl elektros kainų, turbūt sunku prognozuoti, kokios jos bus, kaip keisis?

– Pernai daug buvo tokių prognozuotojų, bet ne visų prognozės pildėsi. Niekas prie sienos jų dėl to nestatė (šypsosi). Na, o jei kalbant rimtai, pasak rinkos dalyvių, profesionalų, jos turėtų mažėti arba išlikti panašiame lygmenyje.

Didžiausi galimi tarifai nustatyti įvertinus pašto prašymą dėl tarifų didinimo ir kainodaros keitimo bei atsižvelgiant į  sąnaudas ir nuostolius, pirmadienį pranešė RRT.

„Kaip reguliuotojas, mes patvirtinome didžiausią tarifų ribą, tačiau pats Lietuvos paštas spręs, kiek konkrečiai ir kada keisis jo paslaugų įkainiai“, – pranešime sakė RRT tarybos Giedrius Pūras.

Maksimalūs Lietuvoje siunčiamų universaliųjų pašto siuntų tarifai vidutiniškai didinami apie 35 proc., o tarptautinių tarifų nustatymo principai keičiami perleidžiant jų nustatymo atsakomybę Lietuvos paštui. RRT teigimu, tokiu būdu bendrovei suteikiama daugiau galimybių greitai reaguoti į tarptautinėje rinkoje vykstančius kainų pokyčius.

Tikimės, kad toks sprendimas padarys kainodarą skaidresnę ir paprastesnę.

Atsižvelgiant į Lietuvos pašto siūlymą, keičiama korespondencijos siuntų Lietuvoje kainodara – paliekamos dvi mažų matmenų svorio pakopos (iki 50 gramų ir nuo 51 iki 500 gramų) bei dvi didelių matmenų siuntų svorio pakopos (iki 500 gramų ir nuo 501 iki 2 kilogramų). Visoms tarptautinės korespondencijos siuntoms bus taikoma tik pirmenybinio pristatymo terminai ir tvarka.

„Tikimės, kad toks sprendimas padarys kainodarą skaidresnę ir paprastesnę. Be to, korespondencijos siuntų svorio pakopų stambinimo tendencijas matome ir analizuodami kitų šalių patirtį“, – sakė G. Pūras.

Nuo praėjusių metų sausio korespondencijos siuntų bei Lietuvoje siunčiamų siuntinių tarifai vidutiniškai didėjo 10 proc., į užsienį – 14 procentų.

Lietuvos paštas dar gegužę skelbė, kad dėl kritusių paslaugų apimčių patiriant nuostolių planuojama didinti tarifus.

Lietuvos paštas 2021 metais gavo per 111 mln. eurų pajamų – 0,8 proc. mažiau nei 2020 metais (112 mln. eurų) ir patyrė 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, kai 2020 metais jos pelnas siekė 1,6 mln. eurų.

Brangsta elektra ir dujos

Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Dujos buitiniams vartotojams brangsta beveik 2,5 karto, tačiau su 99 centų valstybės kompensacija jų tarifai bus mažesni: maistui gaminti – 1,4 euro už kubą – 37,3 proc. daugiau nei iki sausio, namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) – 0,92 euro, arba 19,5 proc. daugiau, o daugiau jų deginantiems – 0,88 euro – 17,3 proc. daugiau.

„Igničio“ teigimu, gyventojams, kurie dujas naudoja maisto ruošimui, mėnesio sąskaita vidutiniškai išaugs apie 1,58 euro, o namų šildymui – apie 14 eurų.

Minimali mėnesio alga

Minimali mėnesio didėja 15 proc. – nuo 730 iki 840 eurų „ant popieriaus“, arba nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų, ją padidinus jų  pajamos padidės vidutiniškai 66,55 euro „į rankas“.

Privalomasis sveikatos draudimas

Dėl didesnės MMA 15,1 proc. – nuo 50,95 iki 58,63 euro – auga įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį.

Neapmokestinamasis pajamų dydis

NPD didėja 85 eurais iki 625 eurų, jeigu žmogaus darbinės pajamos neviršys prognozuojamo 2023 metų šalies vidutinio darbo užmokesčio – 1926 eurų.

Žmonių, uždirbančių minimalią algą, pajamos dėl NPD augimo padidės 17 eurų, o kartu su didesne MMA jie gaus 83,55 euro daugiau, uždirbančių, pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų – 21,92 euro,  1,2 tūkst. eurų – 18,72 euro, 1,5 tūkst. eurų – 13,92 euro, 1,8 tūkst. eurų – 6,05 euro, 1,9 tūkst. eurų – 1 euru daugiau.

Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD kils iki 935-1005 eurų (dabar – 810-870 eurų). 

Tarnautojų algos

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, auga penkiais eurais – iki 186 eurų, todėl jų algos didės nuo 23,5 iki 161,2 euro (iki mokesčių), priklausomai nuo pareigybės ir algos koeficiento. 

Pensijos

Pensijos bendrąją ir individualiąją dalis indeksuojant 9-15 proc., vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą didėja 65 eurais iki 575 eurų. o be būtinojo stažo – 60 eurų iki 542 eurų. Senatvės pensijas gauna apie 610 tūkst. gyventojų.  

Pensijų kaupimas fonduose

Pensijų kaupimo įmoka didėja nuo 2,7 iki 3 proc. darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybės mokama papildoma įmoka – nuo 1,2 iki 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (2023 metais – 1590,3 euro).

Nuo 2023 metų indeksavus išmokų ribas, pensijų fondai išmokės vienkartinę išmoką, jei žmogus bus sukaupęs iki 5 403 eurų (vietoje 5 tūkst. 2022-aisiais), jeigu 5 403-10 807 eurų (vietoje 5-10 tūkst. eurų) – periodines išmokas, o jeigu daugiau – bus galima įsigyti pensijų anuitetą. Sukauptą pensijos dalį, viršijančią 64 841 eurus (vietoje 60 tūkst. eurų) bus galima gauti vienkartine išmoka. 

Vienišo asmens išmoka  

Vienišo asmens išmoka, mokamą vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 35,21 euro. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.

Vaiko pinigai ir išmoka gimus vaikui

Vaiko pinigai didėja daugiau negu penkiais eurais – iki 85,75 euro. Daugiavaikėms ir nepasiturinčioms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms jie didėja daugiau nei aštuoniais eurais – iki 136,22 euro. Vienkartinė išmoka gimus vaikui auga 33 eurais – iki 539 eurų. 

Nedarbo išmoka  

Nedarbo išmokos pastovioji dalis auga daugiau nei 25 eurais ir sieks 195,47 euro, o kintamoji – priklausys nuo buvusio darbo užmokesčio. Išmoka ir toliau bus mokama devynis mėnesius: iš pradžių didesnė, vėliau mažės.

Vaiko globos išmoka

Vaikams iki 6 metų mokama globos išmoka didės maždaug 36 eurais iki 254,8 euro, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 42 eurais iki 294 eurų, o nuo 12 iki 18 metų ir neįgaliesiems – daugiau negu 45 eurais iki 318,5 euro.

Šildymo kompensacija

Gyventojams kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (471 euro) vienam gyvenančiam asmeniui.  

Be to, 9 proc. PVM centralizuotam šildymui gyventojams kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

Įvairios socialinės išmokos  

Bazinė socialinė išmoka auga trimis eurais ir sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 11 eurų iki 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 9 eurais iki 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 10 eurų iki 157 eurų, minimalių vartojimo poreikių dydis sieks 354 eurus. 

PVM tarifai

9 proc. PVM taikomas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų paslaugoms (iki metų pabaigos), sporto renginiams ir  klubams bei atlikėjams (iki liepos), neterminuotai jis bus taikomas elektroninėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, meno ir kultūros įstaigoms ir jų renginiams bei apgyvendinimo paslaugoms, o 5 proc. – specialiems medicinos maisto produktams. 

Vandens, atliekų tvarkymo, alkoholio, rūkalų tarifai, žemės mokestis

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 0,57-1,02 euro (su PVM) už kubinį metrą daugiau: „Vilniaus vandenų“ klientams tarifas didės iki 2,02 euro (su PVM). „Klaipėdos vandens“ ir „Kauno vandenų“ tarifai keisis nuo vasario. Klaipėdiečiams vanduo brangs iki 2,69 euro, o kauniečiams iki 2,52 euro (su PVM).

Sąvartynų mokestis didėja nuo 15 iki 50 eurų, todėl gyventojams brangs atliekų tvarkymas. 

Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai: vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo 0,5 litro brangs devyniais centais, stipresnių – 11 centų, alaus – trimis centais, degtinės – 34 centais, 20-ties cigarečių pakelio – 18 centų, 2 ml elektroninių cigarečių skysčio – 10 centų, o kaitinamojo tabako produktų – 35 centais. 

Įsigalioja naujos žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės ir dėl to didės žemės mokestis.

Išmokos natūra deklaravimas

2023 metais pirmą kartą turės būti deklaruojamos išmokos natūra už naudojamą ne savo automobilį. Taip siekiama pažaboti įmonių darbuotojų ir akcininkų piktnaudžiavimą naudojantis įmonės lengvaisiais automobiliais.

Penkios dienos – savišvietai 

Darbdaviai privalės suteikti darbuotojams penkias apmokamas arba nemokamas dienas mokslui, savišvietai.

Mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“

Mažos vertės prekių ar paslaugų viešųjų pirkimų „lubos“ didėja 20 proc. – nuo 58 tūkst. iki 70 tūkst. eurų, o darbų – nuo 145 tūkst. iki 174 tūkst. eurų. Žodžiu sudaryti sutartis bus galima, kai pirkimų vertė sieks iki 15 tūkst. eurų (vietoje 10 tūkst. eurų).

Loterijos

Nepilnamečiai nuo sausio nebegalės įsigyti jokių loterijų bilietų.