Tipiškas atvejis

Jin buvo dar kūdikis, kai tėvai ją paliko viename Sičuano ūkių. Mergaitė buvo susukta į antklodę kartu su rašteliu: gimė 1988 m. balandžio 4-ąją 4 val. Trys ketvertai – prasta kombinacija: žodis "keturi" kinų kalba skamba kaip "mirti". Tačiau mergaitei pasisekė. Mažylė nemirė iš bado ar šalčio: ją rado ir pasiėmė auginti ūkininkai. Kai Jin sukako penkeri ar šešeri, globėjai nuvedė ją į našlaičių namus Čongčinge: mergaitė neturėjo gimimo liudijimo, todėl negalėjo būti įtraukta į mokinių sąrašus. Be to, šeima jau augino sūnų ir neturėjo teisės auginti daugiau vaikų. Kai Jin sukako keturiolika, ją įsivaikino amerikiečių pora: mergaitės laukė ne tik nauja šeima, bet ir naujas vardas – Lexi.

Lexi – viena iš šimtų tūkstančių mergaičių, kurios 1980–2015 m. buvo paliktos Kinijos gatvėse, aikštėse ir traukinių stotyse. Šiuo laikotarpiu Kinijoje vykdant vieno vaiko politiką tėvai be didelių emocijų atsikratydavo mergaitėmis: esą, jei galima turėti tik vieną atžalą, tuomet geriau sūnus, kuris prižiūrės nusenusius gimdytojus. Mokėti baudų už antrąjį vaiką niekas nenorėjo, o ir neturėjo lėšų.

Reiškinys tapo masinis, tad kai vaikų namai buvo perpildyti, 1985 m. Kinija leido įsivaikinti vaikus užsieniečių poroms. Amerikos Pew tyrimų centro duomenimis, vien 1999–2016 m. užsieniečiai įvaikino beveik 270 tūkst. mažųjų kinų – 98 proc. jų buvo mergaitės. Bemaž trečdalis vaikų išvyko į JAV.

Kinijoje vykdant vieno vaiko politiką tėvai be didelių emocijų atsikratydavo mergaitėmis: esą, jei galima turėti tik vieną atžalą, tuomet geriau sūnus, kuris prižiūrės nusenusius gimdytojus.

Detektyvo darbas

Šiandien dauguma buvusių našlaičių jau suaugę, turi savo šeimas, vaikų. Daug jų nori turėti ir namus Kinijoje, kur jų lauktų gimdytojai, ar bent sužinoti, kas jie buvo. Atsakymų į šiuos klausimus ieško ir Lexi. Kai pati pagimdė dukrą, Lexi sako supratusi, kokį sunkų sprendimą turėjo priimti jos motina ir kaip svarbu vaikystėje augti su savo tikrais tėvais.

"Norėčiau jai pasakyti, kad man viskas gerai. Noriu, kad ji žinotų, kad jos priimtas sprendimas nebūtinai buvo blogas. Ji juk galėjo mane nužudyti", – apie tai, ką pasakytų suradusi savo biologinę motiną ir kodėl apskritai ieško savo tėvų, užsienio žurnalistams pasakojo amerikietė.

Domėtis savo kilme Lexi pradėjo dar prieš dešimtmetį studijuodama Kinijoje. Per skelbimus vietiniame laikraštyje, iš pokalbių su Čongčingo vaikų namų darbuotojais jai pavyko surasti įtėvius, nors didelių emocijų ir neišgyveno: atmintis tarsi tyčia ištrynė jų veidus ir namus. Labiau sukrėtė susitikimas su vaikų namų direktore, kuri galiausiai paprašė iš Lexi pinigų ir kelionės į JAV.

Ieškodama savo šaknų, Lexi kreipėsi į biotechnologijų įmonę "23andMe" ir atliko DNR testą: taip ji bent jau galėjo išsiaiškinti, ar neturi biologinių giminaičių Jungtinėse Valstijose. Deja, stebuklas neįvyko.

Kitaip nei "Netflix" filmo "Rasti" herojėms pusseserėms, būtent taip atradusioms viena kitą. Filmo kūrėjai palydėjo merginas į Kiniją, kur jie turėjo vilties rasti savo tikruosius tėvus. Nors šiame kelyje jiems padedanti kompanija "My China Roots" per savaitę sulaukė daugiau nei 100 įtėvių šeimų skambučių, anot kompanijos įkūrėjo Huihano Lie, tikimybė sujungti šeimas – minimali. Daugeliu atvejų vaikai būdavo paliekami nenurodant jų kilmės.

Nesulaukia atsako

"Dauguma šių tėvų gėdijasi. Jie bijo, kad jų vaikai pasmerks", – sako Huihanas Lie. Vienu atveju, kai pavyko surasti tėvus, tėvas atsisakė susisiekti su sūnumi. Apie priežastis H.Lie gali tik spėlioti: "Akivaizdu, kad yra daug asmeninių traumų." Galbūt slegia ir neišspręsti konfliktai šeimoje dėl sprendimo atsikratyti vaiku.

Filme "Rasti" taip pat rodomi tėvai, kurie nekantriai laukia iš dukros gyvybės ženklo ir kurių viltis žlugdo neigiamas DNR testas. Žaizdos, kurias suplėšė vieno vaiko politika, neužgijo iki šiol.

Daugeliui įvaikintų kinų vilties suteikia labai svarbi jų gyvenimo stotelė – vaikų namai, prie kurių jie buvo palikti ar į kuriuos atnešti radėjų. "Netflix" filmas išjudino senas žaizdas ir paskatino įvaikintus kinus peržengti ribą, skiriančią jų naująjį gyvenimą ir gyvenimą gimtinėje.

H.Lie kompanijos darbuotojai publikuoja skelbimus vietiniuose laikraščiuose, susisiekia su vaikų globos namais, iš kurių kažkada savo vaikus pasiėmė užsienio įtėviai. Tiesa ta, kad toli gražu ne visi į tokius skelbimus atsiliepiantys žmonės gali padėti rasti siūlo galą: kai kurie privatūs asmenys nori tik pasipelnyti, o vaikų namų administracijos apskritai bijo savivaliauti. Dažnu atveju kalbama apie paramą JAV piliečiams, o su Jungtinėmis Valstijomis Kinijos santykiai dabar ne patys geriausi. Bijodami peržengti nematomą ribą vaikų namų vadovai pirmiausia prašo aukštesnių instancijų leidimo padėti amerikiečiui, o tai labai apsunkina paieškas ar jas apskritai nutraukia.

Filmas išjudino senas žaizdas ir paskatino įvaikintus kinus peržengti ribą, skiriančią jų naująjį gyvenimą ir gyvenimą gimtinėje.

Šiurpios patirtys

Tiesa, taip sudėtinga ieškoti savo biologinės šeimos buvo ne visada. Iki 2017-ųjų Kinija net organizavo grupines keliones įtėviams ir jų šeimoms. Didžiojoje liaudies salėje Pekine juos sutikdavo socialinių reikalų ministras: įvaikintieji vadinti tiltu tarp Kinijos ir likusio pasaulio. 2002 m. Amerikos kongresmenų vizito metu prezidentas Jiang Zeminas sakė, kad Kinijos našlaičių apgyvendinimas JAV prisidėtų prie taikos pasaulyje.

Tokių kelionių metu būdavo aplankomi ir našlaičių namai, tačiau ieškant tėvų tiriant DNR valstybė neskubėjo į pagalbą.

Anot kinės, 1992 m. įkūrusios tarptautinę įvaikinimo organizaciją ir padėjusios amerikiečiams įsivaikinti 4 000 mažųjų kinų, ieškant biologinių tėvų galima lengvai iškedenti nešvarius apatinius. "Nuo vietos iki aukščiausio lygio institucijų – niekas nenori kišti nagų", – sako moteris, nenorinti atskleisti savo vardo – taip būsią saugiau ir jai, ir jos klientams.

Moteris sako žinanti atvejų, kai šeimos planavimo tarnybos darbuotojai priversdavo šeimas atsisakyti antrojo vaiko. Jų motyvas buvo merkantilinis – pinigai. Už kiekvieną įvaikinamą našlaitį užsieniečiai turėdavo sumokėti 3 000 dolerių.

Ji pasakoja apie berniuką, kurį pati atvežė į JAV įtėviams. Tik po dviejų dešimtmečių paaiškėjo, kad jis nebuvo paliktas – tiesiog pabėgo traukinių stotyje. Nors tėvai jo ieškojo, berniukas atsidūrė beširdžių suaugusiųjų rankose ir buvo už pinigus atiduotas įtėviams.

Buvusi žurnalistė pasakoja, kad 1992-aisiais apsilankiusi vaikų namuose buvo šokiruota pamatyto vaizdo: "Mes buvome komunistinė šalis, kuri tariamai rūpinasi visais. Tačiau ten kūdikiai buvo sukandžioti uodų, atrodė kaip Afrikos pabėgėlių vaikai. Šlapimo ir išmatų kvapas buvo nepakeliamas." Tuomet ji metė darbą, studijavo socialinį darbą JAV ir ėmėsi įvaikinimo. Jos patirtį atkartojo ir dar 1995 m. BBC sukurtas dokumentinis filmas "Mirštantys kambariai". Slapta nufilmuotuose kadruose matyti vegetuojantys mažyliai, pririšti prie kėdžių su skylutėmis išmatoms ir šlapimui. Filme demaskuojami faktai apie mirštančius vaikus: našlaičių namuose dramatiškai trūko darbuotojų.

Panaši ir Lexi patirtis. Ji atsimena, kaip dar gyvendama vaikų namuose ir žaisdama slėpynių atrado į pagalvių užvalkalus susuktus trijų kūdikių kūnus. Juos, kaip ir kitus mirusius vaikus, kelis kartus per metus išsiveždavo baltas automobilis. Lexi manymu, nelaimėliai sunkiai susirgo ir tėvai galėjo manyti, kad našlaičių namuose jiems padės.

Vaikų namai, kuriuose gyveno Lexi, buvo penkių aukštų. Pirmame gyveno sveiki vaikai, antrame – turintys fizinę negalią, trečiame – kūdikiai, ketvirtame – turintys psichikos negalią. Dviaukštės lovos, muštras, maistas, draugystės. Su kai kuriomis buvusiomis draugėmis ji palaiko ryšius iki šiol.

Santykinė pažanga

BBC dokumentinis filmas buvo tarsi spaudimas tuometei Kinijos vyriausybei padidinti vaikų namų finansavimą. Gerėjant šalies ekonomikos būklei, ėmė gerėti ir padėtis vaikų namuose. 2004 m. net buvo įsteigtas fondas, skirtas negalią turintiems našlaičiams gydyti. 2006 m. pradėtos vykdyti vaikų globos namų renovacijos ir statybos programos, pagal vakarietišką modelį buvo sukurtas įtėvių tinklas. 2006 m. Kinija prisijungė prie Hagos konvencijos dėl vaiko apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Tačiau vieno vaiko politika Kinijoje tęsėsi iki pat 2016 m.

Jos ištakos siekia XX a. devintąjį dešimtmetį, kai tarptautiniai ekspertai patarė Pekinui imtis veiksmų prieš spartų gyventojų skaičiaus augimą. Tuometis Kinijos lyderis Den Siaopinas nurodė imtis visų priemonių, reikalingų Kinijos gyventojų skaičiaus augimui kontroliuoti. Pradėta vykdyti priverstinę sterilizaciją, buvo žudomi kūdikiai, prievarta daromi abortai – kartais net devintą mėnesį. Kad tėvai nesipriešintų, jie būdavo suimami, atleidžiami iš valstybės tarnybos, jiems išjungiama elektra ir vanduo, sugriaunami jų namai. Daugelis moterų bandė slėpti savo nėštumą. "Žmonės nenorėjo palikti savo vaikų. Tačiau jiems buvo draudžiama juos auginti", – sako minėta įvaikinimo tarpininkė. Jos žodžiai itin svarbūs įvaikiams: kad aklai nekaltintų savo biologinių tėvų.

Dabar kinų našlaičiams įtėvių pirmiausia ieškoma pačioje šalyje. Pastaraisiais metais jų skaičius būdavo nuo 25 000 iki 30 000 per metus. Nepaisant to, Kinija vis dar yra pagrindinė šalis, iš kurios amerikiečiai įsivaikina užsieniečius vaikus. Dažniausiai tai fizinę ar psichikos negalią turintys mažyliai. Įtėviai paprastai yra labai religingi ir rūpestį tokiais vaikai vadina savąja misija.

Kinija nuo penktadienio atšaukia keturis dešimtmečius galiojusią vieno vaiko politiką ir leidžia gimdyti du.

Aštuntajame dešimtmetyje, taupant valstybės išteklius, komunistų valdžia uždraudė beveik visoms šeimoms, išskyrus dalį kaimiečių ir tautinių mažumų šeimų, gimdyti daugiau kaip po vieną vaiką ir skelbia taip užkirtusi kelią 400-ams milijonų gimimų.

Kai kurios poros ėmėsi drastiškų būdų draudimui apeiti. Valdžia tikisi, kad per 35-erius metus darbo jėgą papildys apie 30 milijonų žmonių, bet ir to jau gali būti per mažai, nes visuomenė sparčiai sensta, ir senjorams išlaikyti ima trūkti uždirbančiųjų pinigus. Pasak ekspertų, jau nebeišvengiama demografinė krizė, sulėtinsianti ekonomikos augimą.

Kinija, kuri bando dorotis su visuomenės senėjimu ir darbo jėgos išteklių mažėjimu, sekmadienį oficialiai nutraukė „vieno vaiko“ politiką: pasirašydama įstatymą, kuriuo visoms susituokusioms poroms leidžiama susilaukti antro vaiko.

Šis pakeitimas, apie kurį spalio mėnesį paskelbė valdančioji Komunistų partija, įsigalioja sausio 1 dieną, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.

Visoms susituokusioms poroms bus leista susilaukti antro vaiko, tačiau vaikų skaičius ir toliau ribojamas.

„Vieno vaiko“ politika, paskelbta 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, leido daugumai porų turėti tik vieną vaiką. Vyriausybė daug metų tvirtino, kad tai buvo vienas pagrindinių Kinijos ekonomikos suklestėjimo veiksnių ir užkirto kelią 400 mln. gimdymų.

Politiką uoliai vykdė nacionalinė komisija, kuri pažeidėjams skirdavo baudas, o neretai ir priverstinius abortus, kėlusius didžiulį sielvartą potencialiems tėvams.

Ši politika taip pat nulėmė abortus ir vaikžudystes vaiko lyties pagrindu, nukreiptus prieš mergaites, nes kinų visuomenėje ištisus šimtmečius pirmenybė būdavo teikiama berniukams.

Kaimo vietovėse gyvenančioms šeimoms ir anksčiau būdavo leidžiama susilaukti antro vaiko, jei pirmas būdavo mergaitė, o etninėms mažumoms leidžiama turėti ir daugiau vaikų, tad kai kas tai vadindavo „pusantro vaiko politika“.

Dėl tokios politikos Kinijos visuomenė, kuri yra didžiausia pasaulyje (1,37 mlrd. žmonių), dabar sparčiai sensta. Taip pat pasireiškia didelis lyčių disbalansas, darbo jėgos ištekliai sparčiai mažėja.

Mėginant spręsti šias problemas, 2013 metais buvo imtasi ribotų reformų, leidusių kai kurioms miestuose gyvenančioms poroms, jei bent vienas iš sutuoktinių buvo vienintelis vaikas savo tėvams, susilaukti antro vaiko, bet gana mažai žmonių pasinaudojo šia galimybe – dėl ribotų pajamų ir, kaip numanoma, didesnių išlaidų susilaukus antro vaiko.

Ekspertai sako, kad perėjimas prie „dviejų vaikų“ politikos tikriausiai yra nepakankamas ir pavėluotas norint spręsti gresiančią Kinijos populiacijos krizę, ir kad vyriausybė dėl giliai įsišaknijusių biurokratinių interesų tikriausiai nelikviduos reprodukcinės kontrolės mechanizmų.

Žmogaus teisių organizacijos sveikino šias istorines permainas itin nepopuliarioje šalies politikoje, bet išreiškė abejonių dėl paliekamos gimstamumo kontrolės.

Kinijoje su kiškio lūpa gimęs kūdikis buvo paliktas savo tėvų, o po dviejų dienų palaidotas kartoninėje dėžėje, bet praėjus dar aštuonioms rastas gyvas ir išgelbėtas, pranešė žiniasklaida.

Tėvai paliko tą kūdikį viename pietinės Guangsi provincijos kaime, o vėliau jis buvo palaidotas – veikiausiai artimųjų, kurie palaikė jį mirusiu, rašo naujienų portalas „Guangxi Online News“.

Tačiau į dėžutę prasiskverbė oras ir vanduo, sakoma pranešime.

Kūdikis buvo palaidotas batų dėžutės dydžio kartoniniame konteineryje sausringoje vietovėje, apžėlusioje aukšta žole, matoma nuotraukose, kurias paskelbė Kinijos valstybinė televizija CCTV savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Sina Weibo“, panašiame į „Twitter“.

Berniukas buvo rastas, kai jo verksmą išgirdo viena moteris, rinkusi žoles, valstybinis transliuotojas pranešė antradienio vakarą.

Kai kūdikį praeitą savaitę apžiūrėjo gydytojai, jis buvo prisirijęs žemių, rašo „Guangxi Online News“.

„Penki žmonės, tarp trys artimieji, buvo suimti įtariant sąmoninga žmogžudyste“, – nurodė CCTV.

Neįgalaus vaiko išlaikymas Kinijoje gali pareikalauti didelės šeimos išteklių dalies, o tėvai tokių kūdikių neretai atsisako, nes neįstengtų apmokėti brangaus gydymo ir specialaus ugdymo išlaidų, sako pareigūnai.

Kinijoje galiojančios griežtos šeimos planavimo taisyklės taip pat gali iš dalies nulemti tokį sprendimą, nors vieno vaiko politika paprastai leidžia tėvams susilaukti antro kūdikio, jeigu pirmasis yra neįgalus.

2013 metų pabaigoje sušvelnintos taisyklės taip pat leidžia poroms turėti du vaikus, jeigu bent vienas iš tėvų buvo vienintelis vaikas savo šeimoje.

Kinija šeštadienį oficialiai leido poroms susilaukti antro vaiko, jeigu bent vienas iš tėvų yra vienturtis savo šeimoje; šitokiu būdu pirmą kartą ryškiai sušvelninta jau tris dešimtmečius galiojanti griežto gimstamumo reguliavimo politika.

Šį sprendimą, apie kurį valdančiosios Komunistų partijos vadovybė pirmąkart paskelbė lapkritį, oficialiai patvirtino Kinijos aukščiausiosios įstatymų leidybos institucija – Nacionalinis Liaudies Kongresas, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Maždaug 1980 metais Kinijoje nustatyta gimstamumo politika daugumai porų leido susilaukti tik vieno vaiko. Kaimuose gyvenančioms šeimoms buvo leidžiama turėti antrą vaiką, jeigu pirmoji gimdavo mergaitė.

Demografijos specialistai ir pareigūnai nustatė, kad naujasis sušvelninimas bus palankus 15–20 mln. tėvų, daugiausiai miestų gyventojų. Numatoma, kad kelerius pirmuosius metus kasmet gims 1–2 mln. daugiau vaikų, kurių šalyje dabar kasmet į pasaulį ateina po 16 milijonų. Pasak pareigūnų, naujasis sušvelninimas yra pakankamai mažo masto, todėl nepareikalaus didelių papildomų išteklių ir netaps sunkia našta sveikatos apsaugos arba švietimo sistemoms.

Vykdydama griežtą gimstamumo kontrolę, Kinija sugebėjo suvaldyti savo gyventojų skaičiaus augimą ir pagerinti ekonomikos lygį, tačiau kritikai ją laiko žmogaus teisių pažeidimu.

Kinija yra daugiausiai gyventojų turinti šalis – joje gyvena 1,35 mlrd. žmonių.

Garsiam Kinijos kino režisieriui Zhang Yimou (Džang Imou) gresia 164 mln. dolerių ieškinys dėl šalies „vieno vaiko“ politikos pažeidimo, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, vėl paskatindama debatus dėl šių prieštaringai vertinamų taisyklių.

Kritikai sako, kad 8-ojo dešimtmečio pabaigoje įvestas Kinijos šeimos planavimo įstatymas, pagal kurį dauguma porų gali turėti tik vieną vaiką, taikomas selektyviai ir kartais brutaliai, o turtingi ir gerų ryšių turintys kinai nesunkiai gali sumokėti baudas už papildomas atžalas.

Tačiau pastarosiomis dienomis kai kurie populiarių Kinijos socialinių tinklų vartotojai nukreipė savo pyktį į pačią politiką, o ne į Zhang Yimou. Kai kas viliasi, kad dėmesys, kurio sulaukė jo atvejis, gali paspartinti šio įstatymo, kurį valdžia pastaruoju metu ėmėsi švelninti, panaikinimą.

Du teisininkai ketvirtadienį iškėlė ieškinį šalies rytuose esančiame Usi mieste, kur gyvenamąją vietą yra deklaravusi Zhang Yimou žmona. Ieškinyje filmų „Pakabink raudoną žibintą“ (Da Hong Denglong Gaogao Gua) ir „Raudonasis gaolianas“ (Hong Gaoliang) kūrėjui prašoma skirti 1 mlrd. juanių (164 mln. dolerių) baudą, pirmajame puslapyje parašė vyriausybinis laikraštis „China Daily“.

„Turtingieji vis drąsiau pažeidžia šeimos planavimo politiką, vien dėl to, kad yra pakankamai turtingi ir gali susimokėti baudą ... Ir jie paima papildomą resursų dalį iš visuomenės“, - sakė vienas tų teisininkų, Jia Fangyi (Dzia Fangi).

„Tai neteisinga neturtingųjų ir tų, kurie griežtai laikosi šios nacionalinės politikos, atžvilgiu“, - priduriama jo pareiškime.

Abu teisininkai reikalauja 500 mln. juanių „kompensacijos už visuomeninius išteklius“ ir dar 500 mln. juanių baudos, pranešė „China Daily“, kuris pridūrė, kad teismas gali ir nepriimti šio ieškinio.

Dėl Zhang Yimou, vieno garsiausių Kinijos kino kūrėjų, 2008 metų Pekino olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijų režisieriaus, jau kelis mėnesius sklandė gandai, kad jis turi iki septynių vaikų, kuriuos pagimdė kelios moterys.

Didėjant spaudimui, įskaitant vieno Nandzingo laikraščio praėjusio mėnesio skelbimą pirmajame puslapyje „Ieškomas“, Zhang Yimou sekmadienį pagaliau paskelbė atsiprašymą savo studijos paskyroje viename socialiniame tinkle.

Jis pripažino, kad turi du sūnus ir dukterį su dabartine žmona ir dar vieną dukterį su buvusia žmona.

Garsus Kinijos kino kūrėjas pripažino, kad su dabartine žmona susilaukė trijų vaikų, sakoma studijos atsiprašyme spaudai, kuris buvo paskelbtas po sklandžiusių gandų, kad šis režisierius pažeidė prieštaringai vertinamus šalies šeimos planavimo įstatymus.

Zhang Yimou (Džang Imou), filmų „Pakabink raudoną žibintą“ (Da Hong Denglong Gaogao Gua) ir „Raudonasis gaolianas“ (Hong Gaoliang) kūrėjas, su dabartine žmona turi du sūnus ir dukterį, „Yimou Studio“ pranešė savo puslapyje „Sina Weibo“ - kiniškame „Twitter“ ekvivalente.

Tai reikštų, kad 62 metų Zhang Yimou iš viso turi keturis vaikus, tarp jų – dukterį iš ankstesnės santuokos, ir taip galimai pažeidė Kinijos vieno vaiko politiką.

Zhang Yimou „norėtų nuoširdžiai atsiprašyti visuomenės dėl sukeltų neigiamų pasekmių“, sakoma „Yimou Studio“ pareiškime, kuriame nurodoma, kad studija yra susijusi su šiuo režisieriumi.
Toks prisipažinimas pasirodė po kelis mėnesius sklandžiusių gandų, kad jis turi septynis ar aštuonis vaikus, kuriuos pagimdė trys ar keturios moterys.

„Yimou Studio“ šiuos gandus atmetė kaip „neteisingus“ ir pagrasino patraukti jų skleidėjus atsakomybėn.

Kinija šeimos planavimo įstatymą taiko jau daugiau kaip 30 metų. Pagal jį šiuo metu daugumai tėvų leidžiama turėti tik vieną vaiką. Išimtys taikomos kai kurioms kaimo gyventojų šeimoms, kuriose pirmasis vaikas yra mergaitė, etninėms mažumoms ir poroms, kurioje abu partneriai yra vienturčiai.

Kartais šis įstatymas buvo taikomas brutaliai, sako teisių gynimo grupės, o pareigūnai nurodo, kad jis yra vienas pagrindinių didėjančios Kinijos gerovės veiksnių.

Valdančioji Komunistų partija praėjusį mėnesį paskelbė, kad sušvelnins taisykles leisdama poroms turėti po du vaikus, jeigu vienas iš tėvų yra vienturtis.

Reakcija į „Yimou Studio“ pareiškimą pirmadienį buvo nevienoda.

„Jis aiškiai pažeidė įstatymą, bet vis tiek begėdiškai teigia, kad jų gyvenimas buvo rimtai paveiktas“, - sakoma viename „Sina Weibo“ komentare.

Tačiau kai kurie komentatoriai tvirtina, kad vaikai yra žmogaus teisė ir kad atėjo laikas palikti praeičiai šeimos planavimo politiką.

„Kas čia bloga gimdyti vaikus? Ar teisinga versti nėščias moteris darytis abortą?“ - parašė vienas vartotojas.

Šeimos planavimo pareigūnai šalies rytuose esančiame Usi mieste, kur Zhang Yimou žmona yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, atlieka tyrimą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Jeigu bus pripažintas kaltu dėl minimos politikos pažeidimo, režisierius gali gauti maždaug 100 tūkst. dolerių baudą, pirmadienį pranešė valstybinis laikraštis „Beijing News“. Baudos dydis esą nustatomas pagal Usi gyventojų pajamas vienam asmeniui ir vaikų skaičių.

Tačiau oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad Dziangsu provincijoje, kurioje yra Usi miestas, skiriamos baudos, kurios nuo penkių iki aštuonių kartų viršija bendras poros pajamas, ir kad bauda režisieriui gali būti net 160 mln. juanių (26 mln. dolerių).

Daugelis ankstyvųjų Zhang Yimou filmų Kinijoje buvo uždrausti, bet vėliau jis tapo artimas valdžiai ir buvo parinktas režisuoti 2008 metų Pekino olimpiados atidarymo ceremoniją.

Naujausiame jo darbe – 2011 metų istoriniame filme „Karo gėlės“ (Jinling Shisan Chai) apie 1937-ųjų Nadzingo žudynes – vaidina ir Christianas Bale'as (Kristianas Beilas).

Kinija sušvelnins itin prieštaringai vertinamą politiką, daugumai šeimų leidžiančiai turėti tik vieną vaiką, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Apie šis svarbų posūkį buvo paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po valdančiosios Komunistų partijos aukščiausių lyderių suvažiavimo.

Poroms bus leista turėtų du vaikus, jeigu vienas iš poros narių yra vienturtis, nurodė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, cituodama „svarbų sprendimą“, priimtą lyderių per savaitę trukusį vadinamąjį 3-ąjį plenumą.

Vieno vaiko politika buvo įvesta praeito amžiaus 8-o dešimtmečio pabaigoje, siekiant apriboti milžiniškos Kinijos visuomenės, kuri yra gausiausia pasaulyje, augimą.

Tačiau kai kada ji būdavo įgyvendinama itin šiurkščiomis priemonėmis – valdžia įvedinėjo leidimus, baudas, o kai kada vykdė priverstines sterilizacijas ir abortus vėlyvame nėštumo laikotarpyje. Tų veiksmų rezultatų vaizdai šiurpindavo pasaulį.

Kritikai taip pat argumentuoja, kad ši politika taip pat nulėmė didelį lyčių disbalansą, nes Kinijoje būsimos motinos dažnai nutraukia nėštumą, sužinojusios, kad gims mergaitė.

Praeitais metais šimtui gimusių mergaičių teko beveik 118 naujagimių berniukų; šalyje taip pat pasitaiko atvejų, kai mergaitės nužudomos vos gimusios, arba motinos atsisako jas auginti.

„Gimdymų politika bus tikslinama ir gerinama žingsnis po žingsnio, siekiant skatinti „ilgalaikį subalansuotą Kinijos visuomenės vystymąsi“, – pranešė „Xinhua“, cituodama partijos sprendimą.

Dabartiniai įstatymai poroms leidžia turėti tik vieną vaiką, o išimtys leidžiamas sutuoktiniams, kurie abu yra vienturčiai. Daugiau vaikų taip pat leidžiama susilaukti etninių mažumų atstovams ir ūkininkams, kurių pirmasis vaikas yra mergaitė.

Nors Pekinas buvo raginamas švelninti šeimos planavimo politiką ir sklido gandai, kad gali būti imtasi tokių reformų, Kinijos pareigūnai ne kartą argumentavo, kad vieno vaiko politika vis dar reikalinga, nes per didelis gyventojų skaičius kelia pavojų šalies vystymuisi.

Tačiau visuotinio gyventojų surašymo pareigūnai anksčiau šiais metais perspėjo, kad Kinijoje pirmąkart per kelis pastaruosius dešimtmečius pradėjo mažėti darbingo amžiaus žmonių. 2012 metais jų sumažėjo apie 3,45 mln. iki 937 milijonų.

Šis faktas padidino nerimą, kaip valstybė pasirūpins 194 mln. pagyvenusių piliečių, kurie dabar sudaro 14,3 proc. gyventojų ir kurių dalis nuo 1982 metų padidėjo beveik trigubai.

„Vyresnėms kartoms gyvenimas bus labai skausmingas“, – akademikas pensininkas Sun Wenguangas (Sun Venguangas), dirbęs Šandongo universitete Dzinano mieste, anksčiau šiais metais sakė naujienų agentūrai AFP.

Daugumai vienturčių dabar gresia bauginanti perspektyva globoti abu tėvus ir keturis senelius visuomenėje, kurioje senyvais žmonėmis tebesirūpina jų giminaičiai.

Kinijoje peiliu ginkluotas vyras antradienį įsiveržė į institucijos, atsakingos už vieno vaiko politikos priežiūrą, biurą ir mirtinai subadė du pareigūnus, taip pat sužeidė dar tris pareigūnus ir advokatą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Viename kaime gyvenanti vyras buvo suimtas tuojau po išpuolio prieš Dongsingo miesto šeimos planavimo biurą pietinėje Guangsi provincijoje, tačiau jo motyvai kol kas neaiškūs, rašo dienraštis "People's Daily".

Interneto portale "Sina" paskelbtame vaizdo įraše matomas vyras, besigrumiantis su grupe policininkų, kol galiausiai jis buvo sutramdytas. To įrašo, veikiausiai nufilmuoto vieno iš praeivių, autentiškumo negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.

Kinijos politika daugumai šeimų leisti turėti tik vieną vaiką kurstė didelį nepasitenkinimą, kai ji buvo įvesta prieš daugiau nei tris dešimtmečius.

Pareigūnai teigia, kad ši tvarka padėjo išvengti per didelio gyventojų skaičiaus ir paskatino ekonomikos vystymąsi.

Tačiau kritikai argumentuoja, kad ši politika įgyvendinama šiurkščiais metodais ir kursto visuomenės pyktį, taip pat sukuria kitokio pobūdžio demografinių problemų.

Kai kurie Kinijos socialinio tinkla "Sina Weibo", panašaus į "Twitter", vartotojai reiškė užuojautą užpuolikui po antradienį įvykusio incidento.

"Kol šeimos planavimas veikia kaip priemonė persekioti žmones, žmonės privalo priešintis, - rašė vienas komentatorius. - Kiek dar žmonių taps nusikaltėliais dėl šio siaubingo įstatymo?"

Vieno vaiko politikos išimtys taikomos kai kurioms šeimoms, įskaitant daugelį etninių mažumų, vienturčių poroms, taip pat kaimuose gyvenančioms šeimoms, kuriose pirmasis vaikas yra mergaitė.

Tačiau šie suvaržymai ir faktas, jog dauguma porų tradiciškai pageidauja auginti berniukus, trikdo įprastą lyčių pusiausvyrą: šalyje penkioms mergaitėms tenka šeši berniukai.