IMIGRANTAI: REALYBĖ BAISESNĖ

Mano kaime baigia įrengti kotedžą. Ne taip seniai vieno kaimynų susibėgimo metu pajuokavau, kad kaip tik bus nekviestiems svečiams apgyvendinti. Beliks tik minaretą pastatyti.

Manau, visi žinote tokius dievo padarėlius, kaip skėriai. Jie ramiai tupi, laukia, bet kai pakyla, jokios sienos jų nebesulaiko.

Naikina mokesčių mokėtojų pinigus, juos supančią aplinką, palieka krūvas atliekų ir tiesiog gąsdina, varo į neviltį aplinkinius gyventojus. Juk "pasiklydę turistai" keliaudami nei sėja, nei pjauna, o tik vartoja ir niokoja.

Žiūrint iš šiltų kabinetų, kalbant iš aukštų tribūnų tas "judėjimas" atrodo kaip Rytų tironų Batkos ir Vladimiro Putino suorganizuotas sąmokslas. Bet kuo čia jie dėti? Ypač Batka. Juk ne jis įžiebė karą tuose kraštuose. Jis tik perduoda mums tų karų subrandintą "derlių", gal šiek tiek įžūliai, neatsiklausęs mūsų, bet ir mes jo neatsiklausę vykdome įvairias akcijas.

Na, čia politika ir politikų rūpestis, kaip ir kada mykti, kad negautų iš centro į tarpuragį.

Kai dėl tos paprastos žemiškos migracijos, tai tiesiog norisi politikų paklausti, ar jūs matėte, susitikote su tais "turistais" kelyje, kaime, laukuose, sunkvežimių stovėjimo aikštelėse, anot Vytauto Kernagio dainos, ar esate kada buvę žemutinėje pilyje.

Ekskursantai: viską niokojančios nelegalų invazijos jokios tvoros nesustabdys. Angela Rijos / AFP nuotr.

Vienas dalykas nuvažiuoti su apsaugininkais į stovyklą gražiai pakalbėti, paklausinėti, atimti vieną kitą šimtinę eurų iš savų piliečių ir iškilmingai įteikti atvykėliui, paploti, pasakyti jaudinančią kalbą apie draugystę tarp tautų, rasių ir kontinentų.

Žinokite, ponai politikai, visai kitas dalykas, kai jie pabėga iš įrengtų stovyklų ir pradeda bastytis. Mačiau tuos bastūnus nuo pirmų jų pasirodymų Europos trasose.

Pradžioje nedideliais būreliais trindavosi po sunkvežimių stovėjimo aikštelės, pjaustė tentus, vogė prekes, pro stogus lįsdavo į priekabų vidų ir keliavo po Europą. Kuo toliau, tuo labiau jie įžūlėjo, jų daugėjo, kol galiausiai tapo nebevaldoma mase ir Prancūzijos Kalė uoste įkūrė savas džiungles su savais džiunglių įstatymais.

Daug metų vilkiku važinėju į Angliją ir viską mačiau realiai, o ne per "YouTube" vaizdo įrašų kanalą internete. Išplėštus degalų bakus, perpjautus priekabų šonus, nukabintas galinių durų spynas, išvogtus krovinius, tarp prekių sėdinčius "keliautojus" ir krūvas jų šiukšlių.

Jau nekalbu apie tai, kiek kartų buvo akiplėšiškai prašoma paslėpti priekaboje grupę nelegalų ir nuvežti į svajonių šalį Angliją.

Kalė uoste pastatė aukščiausias tvoras, bet jie vis viena prasmunka ir laksto po teritoriją. Dabar, kai kiekvieną mašiną jau tikrina naudojant tarnybinius šunis, įvairius prietaisus, tų "svečių" sumažėjo, bet vis tiek jie lenda į priekabas ir bando prasmukti į Jungtinę Karalystę.

Pareigūnai ištraukia juos, nuveža į stovyklą, pamaitina, aprengia, nuprausia, o jie vėl kaip plėšikai iš filmuko "Brėmeno muzikantai" – atgal į trasą.

Ne taip seniai naktį prieš kelionę atradau nuplėštą spyną nuo galinių vilkiko priekabos-šaldytuvo durų. Atidaręs radau pilietį besikapstantį po prekes. Plėšikas, iššokęs iš priekabos, įrėmė į kaklą peilį. Man pasisekė, nebakstelėjo, o kolegą rumuną netoli tos vietos papjovė.

Kitą kartą vakare "piligrimai" be ceremonijų įsikraustė į mano tuščią priekabą ir pasakė, kad pagyvens, kol aš stovėsiu. Taip ir gyveno visą savaitgalį.

Vienu metu iš Danijos į Angliją kartu plaukiojo vairuotojas – garbaus amžiaus švedas. Maloniai pabendraudavome. Pamenu, kaip jis piktinosi.

"Aš, senas švedas, dirbu, važinėju sunkvežimiu, o netoli mano namų yra kvartalas atvykusių piliečių. Jie kiauras dienas trinasi po rajoną, gauna pašalpas už vaikus ir kas kartą grižus iš reiso jų vis daugiau ir daugiau. Toks jausmas, kad jų moterys gimdo po tris kartus per metus", – konstatavo vyras.

Jei kam įdomu, pažiūrėkite ta tema "YouTube" vaizdo įrašų kanalą, o ne klausykite skambių politikų kalbų, kurios labai skiriasi nuo nemalonios realybės.

Šiomis dienomis kaip raminančią piliulę politikai žeria pažadus nelegalus grąžinti atgal į jų tėvynę.

Pasidomėkite, gerbiamieji, kaip sekėsi ir kokiais pogromais kai kuriose ES šalyse baigėsi tie bandymai juos grąžinti.

O gal mūsų ponai nori pasinaudoti 1941 m. trėmimų metodais?

Manau, visi sutiksite, kad "pasiklydę turistai", sumokėję didelius pinigus už bilietą į vieną pusę, neis atgal susikibę už rankučių, kaip darželinukai.

Daug kartų teko matyti juos iš arti ir net pasikalbėti. Daugelis jų moka naudotis Kalašnikovo automatais, peiliais ir tikrai nežingsniuos darniomis kolonomis į oro uostą.

Anglijoje vieno irakiečio, truputį mokančio anglų kalbą, paklausiau apie Iraką ir jo buvusį prezidentą Saddamą Husseiną.

"Oi, Husseinas buvo blogas, bet buvo tvarka, o dabar ten likę giminaičiai sako, kad nebėra jokios tvarkos, visi daro, kas ką nori", – teigė atvykėlis.

Jis nuoširdžiai juokiasi iš mūsų demokratijos, teismų, beteisės policijos. Pas juos kiekvienoje šeimoje yra "kalašnikovų" ir jie visas problemas sprendžia greitai, paprastai. Ir nemanau, kad tokie žmonės eis dirbti vairuotojais, šaltkalviais, pardavėjais. Jie tiesiog gyvens iš mūsų pinigų, o kai šių bus mažai, ras, kaip jų išsireikalauti. Užgrobs benzinvežį ir atvažiuos prie Seimo.

Nežinau, kiek paprastų žmonių balsas turį įtakos politikų sprendimams, bet negalima leisti, kad gimtajame uostamiestyje taip pat atsirastų džiunglės.