MEDŽIO PALAIMINIMAS

Ne šiaip koks drakonas globos 2024-uosius – Žaliasis medžio. Medis simbolizuoja augimą – galimybę pradėti kažką nauja, artėti link svajonių. Tikėdamiesi metų valdovo malonių, įsipareigojame jį gerbti. O gerbti medį – seniausia žmogaus pareiga. Lietuvio – ypatingai.

Deja, nuo šios pareigos taip nutolome, kad jau kalbame apie medžių genocidą. Ir ne pavienių šimtamečių ąžuolų, kuriuos gyva grandine stojo ginti bendruomenės. Ne, mes kertame plačiai – hektarais! Lietuvos politika miškų klausimu vertelgiška: kuo daugiau medienos – tuo sotesnis verslas, kuo daugiau iškirstų plotų – tuo daugiau vietos „pateptųjų“ namams.

Vienas gamtininkas pastebėjo, kad miškus valstybės kerta tik per karus. Mes guldome juos taikmečiu, bet karus kariaujame – miškų gynėjai sukilo prieš valdininkų savivalę, visuomenės intereso nepaisymą. Šimonių girios gynėjai net apsigyveno miške, kad sustabdytų neteisėtus kirtimus saugomoje teritorijoje. Kirtimai vykdomi ne užkampiuose, bet pačiose verčiausiose teritorijose – kraštovaizdžio draustiniuose, nacionaliniuose parkuose. Nacionalinis miškų susitarimas, turėjęs suformuoti Lietuvos miškų ateities viziją, virto dar vienu mūšių lauku. Paprastiems žmonėms skundžiantis, kad paminamas jų poreikis naudotis miškais kaip rekreacijos vieta, aplinkosaugos aktyvistai baiminasi, kad medienai miškų iškertama ne tik pažeidžiant socialinius poreikius, bet ir kenkiant gamtai. Prisidengiant sanitariniais kirtimais guldomi medžiai vertingose miško buveinėse. Didžiuojamės teikdami medieną baldų gamybos milžinei iš Skandinavijos, o skandinavai gręžiasi į mišką ne tik kaip rekreacijos, bet ir terapijos priemonę.

Senovės lietuviai medžius laikė gyvais sutvėrimais, o meilės gamtai nereikėjo mokyti įstatymais.

Senovės lietuviai medžius laikė gyvais sutvėrimais, o meilės gamtai nereikėjo mokyti įstatymais. Jiems medžiai, miškai, giraitės buvo galinga gamtos jėga – laiminanti, gydanti, sauganti nuo nelaimių. Vienas padavimas pasakoja, kad miškų deivė Ragainė pasirodžiusi žmonėms kalbėdavo: „Lietuva yra miškuose! Iškirsite miškus – nebus Lietuvos!“ Miškas ir lietuvis nuo seno buvo vienas. Ar tebėra?