Priteistas ir 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis

Teismas taip pat nustatė, kad būdamas ULAC vadovu bei vykdydamas sveikatos apsaugos ministro nurodymus ėmėsi pakankamų bei protingų priemonių jų vykdymui.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl S. Čaplinsko atleidimo panaikintas.

Ieškovui priteistas 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2020 metų kovo 1 dienos, iš ULAC S. Čaplinskui priteista 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

„Pažymėtina, kad ULAC ir AIDS centro vadovas nėra skiriamas į pareigas politinio pasitikėjimo pagrindu, o renkamas viešo konkurso būdu, naujas vadovas nėra išrinktas“, – pažymi teismas. Jo manymu, S. Čaplinsko prašymas grąžinti į buvusias pareigas yra pagrįstas.

Pernai rudenį Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime buvo nurodoma, kad pagrindinis argumentas atleisti S. Čaplinską buvo tai, jog jo centras laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Ministerija pabrėžia, kad ULAC nebendradarbiavo su Visuomenės sveikatos centru „siekiant sklandaus sistemos perdavimo, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bei neužtikrino kitų, ministro įsakymu pavestų funkcijų vykdymo“.

Anot ministerijos, tai užkirto kelią NVSC galimybei laiku teikti duomenis atsakingoms institucijoms, o tai savo ruožtu apsunkino darbą siekiant operatyviai ištirti užkrečiamųjų ligų židinius ir identifikuoti protrūkius, taip pat sukėlė riziką, jog visoje ES Lietuvos gyventojams bus taikomi griežčiausi judėjimo ribojimai.

„S. Čaplinskas, neperduodamas ULSVIS, užkirto kelią NVSC tinkamai realizuoti įtvirtintas pareigas, susijusias su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms“, – teigė ministerija.

S. Čaplinskas šiuos kaltinimus neigė.

Sureagavo santūriai

Ketvirtadienio pavakarę S. Čaplinskas į šią žinią sureagavo santūriai. „Teismas pripažino mano atleidimą iš ULAC vadovo pareigų NETEISĖTU. Teismas įpareigojo skubos tvarka gražinti mane į ankstesnes ULAC vadovo pareigas“, – feisbuke rašė profesorius.

Medikas S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo 1989 metų, kai ši įstaiga dar vadinosi Lietuvos AIDS centru. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o dabartinis ministras Arūnas Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

Teismo sprendimas S. Čaplinsko byloje nėra galutinis ir per 30 dienų gali būti skundžiamas.

Pirmadienį VAAT rašytine tvarka nagrinėjo jo skundą dėl pernai gruodį tuometinio laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos jam skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo. Kaip BNS informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius, šis skundas jau išnagrinėtas, sprendimą dėl jo tikimasi paskelbti birželio 14 dieną.

Ketvirtadienį tas pats teismas turėjo pradėti nagrinėti buvusio NVSC vadovo skundą dėl šios kadencijos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vasario pabaigoje jam skirto papeikimo ir sprendimo jį atleisti.

Šios bylos nagrinėjimas atidėtas iki birželio 2 dienos, nes Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigota pateikti valstybės tarnautojų vertinimo komisijos garso įrašą. Tai ministerija yra įpareigota padaryti pakartotinai, nes kartą įrašo jau nepateikė.

Būtent šios komisijos vertinimu remdamasis A. Dulkys ir atleido R. Petraitį iš pareigų. Pats buvęs tarnautojas teigia, kad komisija siekė su juo politiškai susidoroti, tiesa, pačios išvados jis neprašo panaikinti.

Pirmasis papeikimas už 11 teisės aktų pažeidimų

Pirmajame ginče nagrinėjamą įsakymą dėl papeikimo paskutinėmis darbo dienomis pasirašė laikinasis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Jame nurodoma, kad R. Petraitis neužtikrino, jog Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai (ULSVIS) būtų tinkamai teikiama, atnaujinama ir tvarkoma informacija bei, apskritai, nevaldė šios sistemos.

„Šiuo metu dėl NVSC vadovo neveikimo nėra tinkamai apdorojami, sisteminami ir teikiami kitoms institucijoms reikiami duomenys, o tai suteikia pagrindą teigti, kad keliama reali grėsmė visų šalies gyventojų sveikatai, kuri gali kilti trukdant tinkamai naudotis sistema ir joje esančiais duomenims“, – teigiama pernai atlikto patikrinimo išvadose.

Kaip rašoma dokumente, R. Petraitis vienasmeniškai nevykdė įsakymuose įtvirtintų pavedimų ir įpareigojimų, nesilaikė numatytų terminų, savo veiksmais ignoravo ir nesilaikė teisės aktų.

„Valstybės lėšomis įsigytos sistemos naudojimas ir atnaujinimas nėra galimas tik dėl vadovo neveikimo ir netinkamo veikimo. Taip užkertamas kelias kitoms institucijoms tinkamai naudotis sistema, kurios informacija labai aktuali ir reikalinga pandemijos valdymui, nėra sudaromos duomenų teikimo sutartys su naudotojais, kuriems reikalinga aktuali informacija iš ULSVIS“, – rašoma vertinime.

Tarnybinė nuobauda skirta ir už tai, kad R. Petraitis laiku nepaskelbdavo dokumentų Teisės aktų registre, neužtikrino, kad NVSC tinkamai vykdytų užkrečiamųjų ligų profilaktiką, kontrolę ir funkcijas, susijusias su užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūrą, netinkamai organizavo, kontroliavo bei planavo centro darbą, neužtikrino, kad NVSC darbe būtų laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų bei kitus pažeidimus.

Pats R. Petraitis teigia, kad šie vertinimai buvo priimti nepagrįstai ir neteisėtai.

A. Dulkys NVSC vadovą atleido dėl nepatenkinamo vertinimo

Šios kadencijos sveikatos apsaugos ministras papeikimą tuometiniam NVSC vadovui skyrė po metų pradžioje atlikto jo veiklos patikrinimo, įvertinus Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų siūlymus po NVSC vadovo raštu gautų paaiškinimų dėl neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu.

Patikrinimo metu buvo nustatyti įvairūs R. Petraičio veiklos trūkumai, antrą kartą konstatuota, kad jis netinkamai  koordinavo ir organizavo centro veiklą.

„Šiuo atveju Ministro įsakymų ir įstatyminių nuostatų nevykdymas pažeidžia šį reikalavimą, tas pasireiškia netinkamu NVSC darbo organizavimu, kontroliavimu bei NVSC darbo planavimu. NVSC vadovas turi būti aktyvus ir užtikrinti ne tik teisės aktų laikymąsi, bet turi tinkamai planuoti įstaigos darbą, koordinuoti įstaigoje esančius procesus, laiku ir kokybiškai vykdyti pavedimus ir kt.“, – rašoma dokumente.

Kovo 3 dieną A. Dulkys priėmė sprendimą R. Petraitį atleisti iš pareigų, remdamasis anksčiau atliktu jo veiklos vertinimu. Anksčiau ministras buvo raginęs NVSC patį pasitraukti iš pareigų, tačiau šis nesutiko.

Savo skunde R. Petraitis siekia panaikinti tiek A. Dulkio jam skirtą papeikimą, tiek atleidimą.

R. Petraitis: vertinimo komisija siekė politiškai susidoroti

Skunde R. Petraitis teigia, kad įsakymas dėl nepatenkinamo veiklos vertinimo priimtas tik nurodant teisės aktų pavadinimus ir straipsnius, tačiau jų nedetalizuojant, o tai, pagal Viešojo administravimo įstatymą, yra nepakankama motyvacija. Vien to, kaip rašoma skunde, užtektų įsakymo panaikinimui.

Buvęs NVSC vadovas taip pat nurodo, kad, kaip matyti iš jo veiklos vertinimo ataskaitos, visas užduotis jis įvykdė arba įvykdė iš dalies ir nėra nė vienos jų, kuri nebūtų įvykdyta.

Kalbėdamas, pavyzdžiui, apie užduotį mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę centre, R. Petraitis nurodė šią užduotį įvykdęs visa apimtimi – pernai gruodžio viduryje patvirtinęs NVSC vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo administravimo tvarkos aprašą, įdiegęs naują vidaus kanalą bei pernai kovą patvirtinęs artimiausių dviejų metų korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą, kurie vėliau buvo ir dar kartą atnaujinti.

Anot R. Petraičio, tai, kad vertinimo komisija neigiamai įvertino įvertino jo tarnybinę veiklą, rodo tik vieną – siekį politiškai su juo susidoroti.

Jis taip pat pažymi, kad svarbu įvertinti ir tai, su kokiais iššūkiais jis pernai susidūrė dėl „netikėtai pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos“, todėl, atsižvelgiant į tai, jo tarnybinė veikla turėjo būti vertinama „ženkliai atlaidžiau“.

Skunde pabrėžiama, kad R. Petraitis į visas A. Dulkio pastabas turėjo logiškus ir pagrįstus paaiškinimus.

NVSC vadovybė metų pradžioje kritikos sulaukė dėl daugiau nei tūkstančio neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu. R. Petraitis tuomet teigė, kad situacija susidarė ne dėl įstaigos kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.

NVSC R. Petraitis vadovavo nuo 2017 metų, prieš tai metus jis buvo šio įstaigos direktoriaus pavaduotojas, dar anksčiau dirbo Vilniaus visuomenės sveikatos centre.

Kaip trečiadienį pranešė departamentas, jis atleistas atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus patarėjas Arūnas Malinovskis BNS sakė, kad V. Laukys buvo atleistas, nes, jau turėdamas vieną tarnybinę nuobaudą, neužtikrino, kad departamento direktoriaus įsakymai būtų skelbiami Teisės aktų registre. 

„Aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija pripažino, kad eidamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas padarė dar vieną tarnybinį nusižengimą – neužtikrindamas ir nekontroliuodamas, kad (...) direktoriaus norminiai įsakymai nuo būtų skelbiami Teisės aktų registre, kas gali sukelti teisinių kliūčių įgyvendinant aplinkos apsaugos inspektorių sprendimus“, – teigė A. Malinovskis.

Pasak jo, taip pat nustatyta, kad V. Laukys neužtikrino, jog būtų pakeistas departamento darbo reglamentas ir paskirtas atsakingas padalinys ar darbuotojas, kuris direktoriaus norminius įsakymus skelbtų Teisės aktų registre ar departamento interneto svetainėje.

„Tai jau antrasis šio valstybės tarnautojo atžvilgiu atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad dėl valstybės tarnautojo kaltės buvo pažeisti įstatymai ir Departamento vidiniai teisės aktai“, – pranešime cituojama Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė.

„Dėl valstybės tarnautojo veiksmų ir neveikimo yra grėsmė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų veiklos teisėtumui. Inspektoriai atlieka savo darbus ir švenčių, poilsio dienomis ir naktimis ne tam, kad dėl ankstesnio Departamento vadovo veiksmų ir neveikimo jų darbo rezultatai būtų anuliuoti, o pažeidėjai ir brakonieriai išvengtų atsakomybės“, – teigia ji.

Pasak Departamento vadovės O. Vėbrienės, AAD administracijos uždaviniai yra užtikrinti pareigūnams aiškią ir saugią teisinę aplinką, tačiau buvusio vadovo veiksmai ir neveikimas sukėlė neigiamas pasekmes šiuo aspektu.

„Negalima lengva ranka numoti į teisinį aplaidumą, kuris galimai sukuria sąlygas pažeidėjams išsisukti nuo atsakomybės ar žalos aplinkai atlyginimo“, – teigia ji.

V. Laukys atleistas iš pareigų nuo susipažinimo su įsakymu dienos.

Buvęs AAD vadovas į žemesnes pareigas perkeltas šių metų balandį, po to, kai departamentas ir jo vadovas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ galimos taršos į Kuršių marias skandalų.

V. Laukys: mano atleidimas nepagrįstas ir neteisėtas

Iš Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigų trečiadienį atleistas buvęs aplinkosaugininkų vadovas Vaidas Laukys sako skųsiantis šį sprendimą teismui.

„Jis visiškai neteisėtas ir nepagrįstas“, – BNS sakė V. Laukys.

Jo teigimu, tokį departamentui vadovaujančios Olgos Vėbrienės sprendimą paskatino „tam tikrų teisės aktų nepaskelbimas teisės aktų registre“, o ministerijos komisija jo atleisti nesiūlė.

„Tyrimas buvo atliktas ir pirminės išvados buvo iš ministerijos sudarytos komisijos neskirti nuobaudos, o galutinis projektas buvo skirti griežtą nuobaudą“, – tvirtino buvęs aplinkosaugininkų vadovas.

„Kažkodėl departamento direktorė priėmė sprendimą atleisti“, – pridūrė jis.

V. Laukys taip pat teigė, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas dėl kitokių nuomonių aplinkosaugos klausimais.

„Viena vertus, pasisakymai ir nepritarimas tam tikroms nuomonėms iš pačios ministerijos“, – sakė V. Laukys.

Tai pirmadienį pranešė prezidento spaudos tarnyba.

„I. Liaščenia atleistas iš Baltarusijos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Slovakijoje pareigų. Valstybės vadovas pasirašė atitinkamą įsaką“, - sakoma pranešime.

Prieš savaitę I. Liaščenia pirmasis iš Baltarusijos diplomatų pasmerkė valdžios veiksmus prieš protesto akcijų, vykstančių Baltarusijoje po prezidento rinkimų, dalyvius. Ambasadorius pabrėžė, kad jį „sukrėtė istorijos apie piliečių kankinimą ir mušimą“.

Vėliau jis padavė atsistatydinimo prašymą ir pareiškė grįžtąs į tėvynę.

Vyriausiuoju „Neptūno“ treneriu buvo paaukštintas tapti buvęs asistentas Jurica Žuža, o T. Rinkevičiaus debiutinis sezonas vyriausiojo trenerio kėdėje truko mažiau nei pusmetį.

Nors įspėjamųjų signalų buvo anksčiau ir T. Rinkevičiaus kėdė nebuvo saugiausia nuo pat sezono pradžios, treneris mažiausiai tikėjosi būti atleistas dabar, kai komandos žaidimas gerėjo.

„Neptūnas“ FIBA Čempionų lygoje per tris paskutinius mačus iškovojo dvi pergales, LKL pirmenybėse išvykoje įveikė Prienų „Cbet“ komandą, o trenerį džiugino aikštėje matomas progresas.

„Man tai buvo siurprizas, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ atleidimą komentavo T. Rinkevičius. – Jaučiausi, kad žaidimas eina į gerą pusę, paskutinė ketverių rungtynių serija nuteikė optimistiškai, Martyno (Mažeikos) atėjimas į komandą pridėjo užtikrintumo, kadangi gynėjų grandyje turime daug traumuotų žaidėjų.

Viskas ėjo gera kryptimi, negaliu sakyti, kad buvo prasti rezultatai pagal tai, ką turėjome komandoje.“

„Neptūnas“ antradienį FIBA Čempionų lygoje 87:83 įveikė Sombatėjaus „Falco“ komandą ir D grupėje finišavo šeštoje vietoje, per pergalę nuo kito etapo (6-8).

T. Rinkevičius sako visą sezoną laukęs sudėties pastiprinimo, tačiau klubo vadovų kalbos taip ir liko kalbomis. Įžaidėjas Darinas Dorsey FIBA Čempionų lygoje sužaidė vos ketveriose rungtynėse iš 14, LKL – 9 iš 20, todėl Žygimantas Janavičius buvo vienintelis tikras šios pozicijos krepšininkas, o jam į pagalbą iš atakuojančio gynėjo vietos buvo pastumtas Matas Jogėla.

Prekinėje linijoje „Neptūnui“ strigo jėgos, kai Andre Williamsonas demonstravo kuklesnius nei tikėtasi rezultatus, o Gytį Masiulį iš ritmo išmušė čiurnos trauma.

Iš rikiuotės iškritus Tomui Delininkaičiui, „Neptūnas“ susigrąžino komandos veidu tapusį Martyną Mažeiką ir T. Rinkevičius buvo tikras, kad įvykdys jam keltą tikslą – patekti į stipriausiųjų LKL ketvertą.

„Komplektavomės taupiu režimu ir mano sutartyje ketvirta vieta LKL buvo iškelta kaip gera vieta – už tai buvo numatyta premija, – pasakojo T. Rinkevičius. – Šiai dienai, manau, tai būčiau įgyvendinęs ir nemačiau kliūčių, kodėl ten turėtume nebūti. Žiūrint į tvarkaraštį, ką būtume turėję, ir padarius pakeitimus, kurių nepadarėme, viskas buvo kontroliuojama. Jaučiuosi labai nustebęs, kodėl klubo vadovai taip staigiai nuo išreikšto pasitikėjimo pakeitė savo nuomonę ir labai greitai likau be darbo.“

Kai ilgametis T. Rinkevičiaus kolega, buvęs „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis praėjusią vasarą buvo paskirtas Permės „Parma“ vyriausiuoju treneriu, T. Rinkevičius gavo pasiūlymą kartu vykti į Rusiją ir išlikti Maksvyčio asistentu.

Visgi T. Rinkevičių suintrigavo „Neptūno“ pasiūlyta vyriausiojo trenerio kėdė, o dvejų metų sutartis jam leido tikėtis pasitikėjimo kredito debiutuojant naujose pareigose.

„Vasarą ilgai svarsčiau, ar priimti šį pasiūlymą, nes turėjau gerą variantą išvažiuoti su Kaziu į Rusiją, – pasakojo T. Rinkevičius. – Po pokalbių su komandos vadovybe ir išreiškus jiems pasitikėjimą ir palaikymą manimi, priėmiau sprendimą ateiti treniruoti „Neptūną“. Manau, galėjau sulaukti daugiau pasitikėjimo.“

„Neptūnas“ LKL pirmenybėse šiuo metu žengia penktas (11-9), dviem laimėjimais atsilikdamas nuo rungtynėmis daugiau žaidusios Utenos „Juventus“ komandos.

Klaipėdiečių dabar laukia ketverių iš eilės rungtynių namie serija, o čia „Neptūnas“ šį sezoną yra sunkiai sulaikomas – iš 11 mačų laimėjo 9, nusileisdamas tik Kauno „Žalgiriui“ ir „Šiauliams“.

T. Rinkevičius tikėjosi, kad namų rungtynių serija sugrąžins komandą į LKL ketvertuką, tačiau dabar jam beliks laikyti kumščius už buvusius bendražygius ir auklėtinius.

„Dar gyvenu „Neptūno“ gyvenimu, netgi tvarkaraštis sukasi galvoje, – sakė T. Rinkevičius. – Sezonas eina į antrą pusę, gal liksiu kaip žiūrovas, stebėtojas. Su vaikinais, kurie yra komandoje, turėjau gerą ryšį ir tikrai būčiau įgyvendinęs tuos tikslus, o įvedus korekcijas sudėtyje, tie tikslai buvo gana lengvai pasiekiami.

Aišku, dabar linkiu šiems vaikinams be manęs įgyvendinti tikslus ir iškovoti Klaipėdai kuo daugiau pergalių. O aš palaikysiu juos būdamas šalia.“

Už tai balsavo 117 parlamentarų, prieš buvo vienas, du susilaikė.

D. Raudonienės atleidimo procedūra vyko ir gruodžio 20 dieną, tačiau tuomet neužteko balsų ją atleisti. Tada jos atleidimo nepalaikė dalis valdančiųjų ir opozicijos.

D. Raudonienės, kaip Seimo kanclerės, kadencija baigėsi gruodžio 23 dieną.

Antradienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketino pateikti D. Raudonienės kandidatūrą vadovauti Seimo kanceliarijai antrą kadenciją.

Parlamento vadovas tvirtino jos kandidatūrą pasirinkęs „po konsultacijų su beveik visų frakcijų seniūnais“.

Tačiau iš antradienio Seimo posėdžio darbotvarkės šis klausimas išbrauktas.

„Prašė frakcijos dar padiskutuoti, dar per mažai pažįsta“, – žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.

Anot jo, „valstiečių“ frakcijai ir Mišriai Seimo narių grupei reikia daugiau laiko padiskutuoti dėl naujo kanclerio kandidatūros.

V. Pranckietis neatmetė galimybės, kad Seimo kanclerio kandidatūra gali būti pateikta dar per šią rudens sesiją, mat ją ketinama pratęsti iki vasario 4-osios.

Pati D. Raudonienė žurnalistams sakė kol kas nei davusi sutikimą dėl antros kadencijos, nei atsisakiusi pasiūlymo.

„Nei kategoriško „ne“, nei kategoriško „taip“, tai gali būti diskutuojamas klausimas“, – teigė ji.

Anot D. Raudonienės, pirmiausia dėl jos kandidatūros turėtų sutarti Seimo frakcijos.

Pagal Seimo statutą kanclerį Seimo pirmininko siūlymu penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.

Šis žingsnis tikriausiai yra įžanga į didesnio masto Baltųjų rūmų personalo pertvarkymą po vidaus rietenų ir nesėkmių per kadencijos vidurio rinkimus.

Melania Trump antradienį išsakė itin retą reikalavimą, kad nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotoja Mira Ricardel (Mira Rikardel) būtų atleista, nes „ji nenusipelnė garbės toliau tarnauti šiuose Baltuosiuose rūmuose“.

Šis protokolą pažeidžiantis žingsnis įvyko po nutekinta informacija grindžiamų žiniasklaidos pranešimų, kad tarp abiejų moterų iškilo nesutarimų dėl susodinimo lėktuve tvarkos per spalį surengtą pirmosios ponios kelionę po Afrikos šalis. Kaip pranešama, kad M. Ricardel taip pat buvo kaltinama, kad bendraudama su žiniasklaida neigiamai atsiliepdavo apie M. Trump.

Pirmoji ponia bent iš dalies pasiekė savo, kai prezidento atstovė Sarah Sanders (Sara Sanders) trečiadienį paskelbė, jog M. Ricardel „palieka Baltuosius rūmus ir pereis į naujas pareigas administracijoje.“

D. Trumpo kadencijos antrosios pusės pradžia atrodo niūri: prezidentas aiškinasi per lapkričio 6-ąją įvykusius rinkimus patirtą žalą, tvyro įtampa su kai kuriais artimiausiais Amerikos sąjungininkais, o šiuos rūpesčius dar papildė neramumai administracijoje.

Trečiadienį dešiniosios pakraipos naujienų portalas „The Daily Caller“ citavo prezidento pareiškimą, kad artėja didesnio masto personalo perskirstymas.

„Daug žmonių nori ateiti; daug politikų, kurių karjeros buvo labai sėkmingos, nori ateiti“, – tvirtino D. Trumpas.

„Suaugusysis kambaryje“

Kaip praneša daugelis JAV žiniasklaidos priemonių, Baltųjų rūmų administracijos vadovas Johnas Kelly (Džonas Kelis) yra vienas pagrindinių asmenų, apie kurių atleidimą yra kalbama.

Šis Jūros pėstininkų korpuso dimisijos generolas dažnai būdavo vadinamas vieninteliu „suaugusiuoju kambaryje“ per dažnas D. Trumpo administracijos dramas, nors kritikai teigia, kad J. Kelly mažai tenuveikė, kad suvaldytų daugiausiai žalos padariusius prezidento emocijų protrūkius.

Kaip rodo nepatvirtinti, bet gausėjantys nutekinimai amerikiečių žiniasklaidai, dabar J. Kelly dienos Baltuosiuose rūmuose yra suskaičiuotos.

Jo padėtis jau kelis mėnesius buvo netvirta ir dar labiau susilpnėjo pasirodžius pranešimų apie numanomus J. Kelly nesutarimus su Melania – iki šiol gana menkai viešumoje besireiškusia šalies pirmąja ponia.

Pranešimuose sakoma Melania Trump supyko, kai J. Kelly atsisakė paaukštinti kai kuriuos jos padėjėjus.

Kaip vienas iš pagrindinių kandidatų pakeisti J. Kelly minimas 36 metų Nickas Ayersas (Nikas Ajersas), šiuo metu vadovaujantis viceprezidento Mike'o Pence'o (Maiko Penso) biurui ir žinomas kaip gabus politinis konsultantas.

Dar viena numatomo perskirstymo auka gali tapti krašto saugumo sekretorė Kirstjen Nielsen (Kirsten Nilsen), J. Kelly sąjungininkė, vykdanti politiškai opų uždavinį prižiūrėti D. Trumpo inicijuotą kovą su neteisėta imigracija.

D. Trumpas sakė „The Daily Caller“, kad greitai priims sprendimą dėl Krašto apsaugos departamento.

Tarp K. Nielsen kritikų buvo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas). Daug žiniasklaidos priemonių pranešė, kad praeitą mėnesį J. Boltonas piktai susibarė su J. Kelly prie Ovaliojo kabineto dėl K. Nielsen darbo.

„Jis yra atleistas kaip praradęs politinį pasitikėjimą“, – BNS informavo premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Išsamiau atleidimo motyvų Vyriausybės vadovo atstovas kol kas nenurodė.

Pats T. Garasimavičius BNS penktadienį sakė savo atleidimo priežasčių nežinąs ir su premjeru apie tai nekalbėjęs.

„Aš priežasčių nežinau. (...) Aš tikrai nesamprotausiu, to nežinau. Atėjo, pasiėmė mano daiktus, padėjo įsakymą darbuotojai kanceliarijos ir pasakė, kad nuo šiandien nebedirbu“, - teigė T. Garasimavičius.

Jis yra dirbęs ir buvusio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus patarėju energetikai.

T. Garasimavičius šią savaitę liudijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atliekančiam parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

T. Garasimačiaus pasakojo apie savo vizitą į Ignalinos atominę elektrinę tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos delegacijos sudėtyje ir susitikimą su „Nukem“ ir „Rosatom“ atstovais.

Buvęs S. Skvernelio patarėjas penktadienį BNS tikino, kad jo atleidimas iš premjero komandos niekaip negali būti siejamas su  Seimo NSGK atliekamu tyrimu ir jo apklausa šią savaitę.

„Toks susiejimas yra absurdiškas, juokingas ir juodina reputaciją. Nėra jokio ryšio su kažkokiu „Rosatomu“, vizitu ir kitais dalykais“, – aiškino T. Garasimavičius.

Jis patikino nefigūravęs ir jokiuose ikiteisminiuose tyrimuose.

„Labai daug nepatenkintų mano veikla yra, kuruoju sektorių, kur yra daug interesų. Mano veikla galėjo būti nepatenkinti kai kurie žmonės. Premjero klauskit, jis gal paaiškins“, – sakė buvęs patarėjas.

Klausiamas, ar bandė pats domėtis savo atleidimo motyvais, T. Garasimavičius teigė nematąs reikalo tuo domėtis.

„Nesu naivus, ką aš čia skambinėsiu ir kaip vaikas klausiu. Jei sprendimas priimtas, tai kam man šito reikia“, – kalbėjo T. Garasimavičius.

Nuo kovo 9-osios laikinai eiti ministro pareigas D. Grybauskaitė pavedė vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.

Daugiau nei metus pareigas ėjusi M. Vainiutė apie atsistatydinimą pranešė antradienį, po ministerijos darbuotojų pareiškimų, jog ministerijos vadovybė kišosi į kalėjimų sistemos auditą, taip pat po prezidentės kritikos.

Įteikusi atsistatydinimo pareiškimą premjerui Sauliui Skverneliui, ji tvirtino, kad sprendimą priėmė matydama, jog ministerijai reikia stipresnio žmogaus, kuris ryžtingiau imtųsi pokyčių. Buvusi ministrė atmetė kaltinimus, jog vykdė politinį spaudimą darbuotojams dėl ministerijoje atliekamų kalėjimų sistemos auditų.

Teisingumo ministerijos audito darbuotoja, anksčiau dirbusi Kauno tardymo izoliatoriuje Rasa Kazėnienė praėjusią savaitę spaudos konferencijoje užsiminė, kad viceministras Raimondas Bakšys, girdint ministrei M. Vainiutei, priešinosi jos ir kolegės iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namų audito metu surinktos medžiagos. Ji dėl vykdyto spaudimo taip pat kaltino ir ministerijos kanclerį Arūną Kazlauską. Šiuos įtarimus palaikė ir premjero patarėjas kovai su korupcija Skirmantas Malinauskas, vėliau dėl pasirinktos komunikacijos sulaukęs S. Skvernelio kritikos.

R. Bakšys gynėsi tik raginęs sulaukti audito pabaigos, kad teisėsaugos tyrimai netrukdytų procesams, kaltinimus atmetė, tačiau pirmadienį pareiškė tokiomis aplinkybėmis negalintis dirbti toliau ir pasitraukė iš pareigų.

Prezidentė, vertindama situaciją, pareiškė, kad Teisingumo ministrė Milda Vainiutė nesusitvarko su pareigomis ir „demonstruoja politinį neįgalumą“.

M. Vainiutę į teisingumo ministres delegavo Socialdemokratų partija, kai dar priklausė valdančiajai koalicijai. Naujo kandidato „valstiečių“ deleguotas S. Skvernelis žada ieškoti su dabartiniais koalicijos partneriais, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovais.

Vyriausybės narius ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia prezidentė.

Jis pats teigia, jog yra atleidžiamas nepagrįstai ir žada sprendimą skųsti.

VTEK informavo, jog griežčiausia nuobauda M. Siauriui skirta „už šiurkštų nusižengimą, remiantis auditoriaus atliktu Prevencijos skyriaus darbo organizavimo vertinimu“, taip pat informaciją vertinusios komisijos išvadomis.

Anot VTEK, nustatyta, jog M. Siaurys viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, kai jo vadovautame skyriuje rengti ir VTEK kompetencijai priskirti dokumentai nebūdavo teikiami kolegialiam VTEK svarstymui posėdžiuose.

„Konstatuota, kad M. Siaurys, būdamas atsakingas už tinkamą Prevencijos skyriaus darbo organizavimą ir VTEK, kaip kolegialios institucijos, techninį aptarnavimą, nepaisė tokių jam teisės aktais tiesiogiai nustatytų reikalavimų ir tai truko ilgiau nei metus“, – teigia komisija.

Pasak VTEK, M. Siaurį pernai rugpjūtį VTEK nariai įspėjo liautis vienasmeniškai spręsti tik VTEK kompetencijai priskirtus tarnybinius klausimus „bei vykdyti darbus, apie kuriuos VTEK neinformuota ir jiems nepritaria“. Kaip pavyzdį komisija pateikia viešai M. Siaurio pristatytą idėją įteisinti galimybę atsidėkoti medikams pinigais.

„Tačiau įspėjimo tarnautojas nepaisė, o jo veikla stipriai pakenkė VTEK dalykinei reputacijai“, – teigiama pranešime.

M. Siaurys sako, jog tai yra kerštas už jo antikorupcines iniciatyvas, taip pat bandymus aiškintis pačių komisijos narių pažeidimus. Teismui jis jau yra apskundęs ankstesnes tarnybines nuobaudas, tyrimų išvadas, todėl ruošiasi skųsti ir atleidimą.

„Yra keturios bylos mano inicijuotos dėl VTEK veiksmų, dabar išeina, kad bus penkta. Trys mėnesiai, trys tyrimai atlikti, ir dabar – atleidimas. Auditas atliktas per penkias dienas ir tik aš dėl visko kaltas. Supraskite, kai žmogų norima krapštyti iš darbo, visada norima ieškoti kažkokių priekabių ir tos priekabės juos pačius kompromituoja“, – BNS sakė M. Siaurys.

„Aš parašau tarnybinį pranešimą apie tai, kad komisijos nariai ir kontroliuojantys asmenys perka loterijos bilietus iš tarnybinių telefonų ir tuo pagrindu nepradeda komisija tyrimo viduje ir pradeda mane persekioti, tampu kaltas, kad atskleidžiu vidinius pažeidimus. Galiu daug dalykų papasakoti, kaip buvo antikorupcinės iniciatyvos pačios sužlugdomos komisijoje“, – pridūrė jis.

VTEK tyrimo komisija atlikusi tyrimą spalio pabaigoje konstatavo, kad M. Siaurys nepaisė etikos reikalavimų keliuose epizoduose: viešai pristatydamas su VTEK nesuderintą poziciją dėl dovanų „vokeliuose“ medikams įteisinimo, taip pat jo parengtą išaiškinimą buvusiai Seimo narei „valstietei“ Gretai Kildišienei,  kad jos automobilio nuomos sandorio su „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomu „Agrokoncernu“ neprivalu deklaruoti. Dėl šios istorijos iš pareigų atsistatydino buvęs VTEK vadovas Romas Valentukevičius.

Pernai spalį tuometinis komisijos vadovas Romas Valentukevičius skyrė M. Siauriui  švelniausią tarnybinę nuobaudą –  pastabą, ją nepraėjus mėnesiui, pernai lapkritį, savo įsakymu panaikino, vėliau skatino pavaldinį skirdamas jam priemokas prie atlyginimo, vėliau, jau įteikęs atsistatydinimo pareiškimą, dviem mėnesiams išleido jį atostogų. Tyrimo komisija nustatė, kad M. Siaurys elektroniniu paštu R. Valentukevičiui patarinėjo, kada reikia pradėti ir baigti jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą.

„Lietuvos rytas“ citavo, kaip teigiama, paties M. Siaurio įrašyto pokalbio su VTEK vadovu Virginijumi Kanapinsku ištraukas, kur V. Kanapinskas siūlo M. Siauriui atsistatydinti savo noru ir gauti priklausančias garantijas – atostogas, išeitines ir įspėja, jog priešingu atveju bus pradėtas vidinis tyrimas, o M. Siaurys bus atleistas už pažeidimus. Pagal dienraščio pateiktą informaciją, kitas VTEK narys Saulius Katuoka M. Siaurį informavo, kad jo atleidimu skiriant jam kompensacijas buvo suinteresuoti ir Seimo „valstietis“ Povilas Urbšys, taip pat „pirmininkas“ – spėjama, jog omenyje turėtas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.