Išeina apie 60 narių

Socialdemokratų Kauno skyriaus Žaliakalnio grupė buvo viena ryškiausių ir aktyviausių. Tačiau daugiau nei pusšimtis šios grupės narių šią savaitę nusprendė pasitraukti iš socialdemokratų gretų.

„Susidėjo daug visokių priežasčių, dalis jų – ir asmeniniai skauduliai. Kiek tiksliai iš grupės išeina, negaliu pasakyti, nes kai kurie elektroniniu būdu prašymus parašo, bet, mano žiniomis, bus 50–60. Kol kas nediskutavome, ar visi jungsis prie naujai steigiamos partijos, bet, manau, tikrai bus norinčių, nes kuriama kairioji partija. Aš pati esu už prisijungimą prie naujos partijos“, – „Kauno dienai“ teigė LSDP Kauno skyriaus Žaliakalnio grupės vadovė Eglė Kanikovienė.

Pasak jos, Kauno socialdemokratų skyrius buvo tarsi apsnūdęs, ne toks matomas ir rinkėjų primirštas.

„Kiekvienas savaip galvoja, bet man atrodo, kad Kaunas neturėjo lyderio, kuris uždegtų, tad mes buvom nematomi. Man pačiai reikia veiklos, rankų sudėjus sėdėti nemoku“, – sakė socialdemokratus paliekanti kaunietė.

Politikė teigė, kad pati labiau orientuojasi į savivaldos rinkimus, tačiau kolegos turi ambicijų patekti ir į Seimą.

Pasigedo aktyvumo

Tarp nusprendusiųjų trauktis – ir buvęs LSDP Kauno skyriaus pirmininkas Giedrius Bielskus. Jis nusprendė politinę karjerą tęsti su S.Skvernelio kuriama partija.

„Dabar socialdemokratai visai išsisėmė. Matau totalų štilį, niekas nevyksta. Tikrai dalis tiesios, kad Kaune neliko lyderių. Kadangi kuriasi nauja partija, mane traukia kūrybos procesas, o ir pažiūros yra panašios. Su S.Skverneliu yra ne kartą tekę bendrauti, kai jis buvo premjeru. Tai buvo labai dalykiški pokalbiai, o ir naujos partijos idėjos ir ambicijos nuteikia, kad ateitis bus nebloga“, – teigė G.Bielskus.

Kaunas neturėjo lyderio, kuris uždegtų, tad mes buvom nematomi.

Natūrali kaita?

LSPD Kauno skyriaus pirmininkas Darius Razmislevičius „Kauno dienai“ patvirtino žinantis apie dalies Žaliakalnio grupės narių pasitraukimą iš partijos.

„Nežinau, kur Žaliakalnio grupė bėga, tokios informacijos neturiu. Žinau, tik tiek, kad jie ketina išstoti iš partijos. Kiekvienas asmuo gali laisvai rinktis, o prie partijos juk savanoriškais pagrindais visi jungiasi. Gal kažkieno vertybės nesutapo. Truputį keista, kad matomos grupės nariai pakeičia kryptį, bet kiekvienas juk turi tokią teisę“, – teigė Kauno socialdemokratų lyderis.

Jis tikino, kad partijoje visada vyksta tam tikra žmonių kaita.

„Dabar tikrai nemažai ateina naujų narių. Gal tam įtakos turi bendri socialdemokratų reitingai. Aišku, visada gaila, kai kas nors išeina, bet natūrali rotacija nuolat vyksta. Šiuo metu Kauno skyriuje yra daugiau nei 500 narių. Toks narių skaičius pastaruoju metu yra gan stabilus ir net šiek tiek auga. Nuolat ir pats gaunu jaunų žmonių laiškų, kad jie nori įstoti į partiją, nors anksčiau jokiai partijai nepriklausė“, – tikino LSPD Kauno skyriaus pirmininkas.

Tiesa, „Kauno dienos“ žiniomis, aktyvių narių Kauno socialdemokratai dar iki Žaliakalnio grupės pasitraukimo suskaičiuodavo kur kas mažiau – apie 300.

S.Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas vyks sausio 29 d. Palangoje. Tada paaiškės ir tikrasis prie partijos prisijungusių asmenų skaičius bei prasidės lyderių, galinčių užimti skyrių vadovų pareigas, paieškos.

Skundžia tarybos sprendimą

"Kauno diena" rašė, kad po dešimtmečio pertraukos į LSDP partiją siekia sugrįžti G.Labanauskas. Šios partijos Žaliakalnio grupė politiką į savo gretas priėmė dar kovą. Kauno skyriaus taryba tokį sprendimą panaikino, tačiau dalis socialdemokratų įsitikinę, kad taryba tam neturėjo įgaliojimų.

Dienraščio žiniomis, Kauno LSDP tarybos sprendimas nepriimti į partiją G.Labanausko buvo apskųstas partijos Etikos ir procedūrų komisijai.

Pagrindinis motyvas – narius į partiją priima ne taryba, o grupės. Tokios nuostatos įtvirtintos partijos statute.

Dar kovo pradžioje LSDP Žaliakalnio grupės nariai nuotoliniu balsavimu pritarė politiko priėmimui į grupę, todėl šio sprendimo aukštesni partijos organai atšaukti nebegali, o formalių priežasčių jį užginčyti nėra.

Dar vienas momentas – Kauno socialdemokratų lyderis Darius Razmislevičius yra viešai pareiškęs, kad taryba esą buvo sulaukusi G.Labanausko prašymo, todėl svarstė ir politiko nusprendė nepriimti į partiją. Iš tiesų prašymą turėjo tik Žaliakalnio grupė, į tarybą G.Labanauskas dėl priėmimo nesikreipė.

Kauno skyriaus tarybos sprendimą apskundę socialdemokratai  aiškino, kad statute nustatyta, jog naujus narius priima grupės susirinkimas, skyriaus prezidiumas, taryba arba susirinkimas. Atskiro skyriaus prezidiumo sprendimo reikia tik tada, kai sprendžiama dėl kitų partijų buvusių narių priėmimo. Pasak Žaliakalnio grupės narių, G.Labanauskas oficialiai kitos partijos nariu nėra buvęs, todėl šiam klausimui turėjo užtekti vien grupės narių balsavimo.

"Labai teisingai daroma, kad skundžiama Etikos ir procedūrų komisijai. Tegu ir mane ten pakviečia. Juk G.Labanauskas niekuo nenusikalto, kalėjime nesėdėjo, nieko blogo nepadarė, dėl ko negalėtų sugrįžti į partiją. Galvoju, jei yra nepasitikima grupės sprendimu, ko verta pati grupė. Juk tai yra teisė į demokratiją, o dabar elgiamasi kaip kokiais sovietiniais laikais, kai iš viršaus nurodoma, kad kažkas nepatinka ir reikia daryti taip, kaip jie liepia. Nesąmonė, kad taryba gali nuspręsti už grupę, nors ji tuo žmogumi ir pasitiki. Tai partijos skaldymas. Manau, kad etikos komisijos sprendimas tikrai bus palankus G.Labanauskui", – teigė Kauno socialdemokratų senbuvė Stasė Mickutė.

Juk G.Labanauskas niekuo nenusikalto, kalėjime nesėdėjo, nieko blogo nepadarė, dėl ko negalėtų sugrįžti į partiją.

Sulaukė nuobaudų?

Kai kurie socialdemokratai dienraščiui užsiminė, kad dabartinė Kauno vadovybė ėmėsi radikalių priemonių ir iš skyriaus tarybos šalina visus G.Labanausko šalininkus.

"Aš tikrai esu už tai, kad jis sugrįžtų, nes jis labai padorus žmogus, daug knygų parašęs, turi didelės patirties. Tai vienas tų pažangių žmonių, į kuriuos partija turėtų orientuotis. Daugiau tokių žmonių mūsų partijoje nėra. Aš nesuprantu, kaip socialdemokratai taip galėjo pasielgti", – teigė S.Mickutė.

Partijos senbuviai į vieną iš buvusių partijos lyderių G.Labanauską pradėjo gręžiotis po pastarųjų savivaldybių tarybų rinkimų, kai Kaune buvo patirtas fiasko. 2019 m. Kauno socialdemokratai ne tik nepateko į miesto tarybą, bet ir tesurinko vos 4 tūkst. rinkėjų balsų. 2011 m. su G.Labanausku priešakyje socialdemokratams atiteko net šeši mandatai, tarp kurių daugiausia kauniečių palaikymo (daugiau nei 4,5 tūkst. pirmumo balsų) ir buvo sulaukęs G.Labanauskas.

Jaučiasi teisus

Dabartinis Kauno LSDP skyriaus pirmininkas D.Razmislevičius neigė, kad kažkas iš tarybos buvo pašalintas vien dėl to, jog palaikė G.Labanausko sugrįžimą.

Skyriaus vadovas aiškino, kad pasikeitė pati tarybos sudėtis ir grupės tiesiog konkrečių asmenų į tarybą nedelegavo.

"Iš tarybos taip lengvai negalima pašalinti žmonių, nes juos tvirtina konferencija, kuris yra aukščiausias tarybos organas. Yra dvejų metų politinis ciklas, po kurio renkami skyriaus pirmininkai, taryba, valdyba ir pan. Neatsimenu, kad kas nors būtų pašalintas iš tarybos. Dabar vyko nauji tarybos rinkimai ir grupės delegavo savo asmenis", – tikino D.Razmislevičius.

Jis įsitikinęs, kad skyriaus taryba turėjo teisę nepriimti G.Labanausko į partiją, nors pripažino neturintis įrodymų, kad jis buvo kitos partijos nariu.

"Statutas sako, kad grupės gali priimti tokiu atveju, jei žmogus nebuvo kitoje partijoje. Tačiau viešojoje erdvėje galima rasti informacijos, kad G.Labanauskas buvo pasirašęs susitarimą su liberalais, tada jis dalyvavo rinkimuose tiek su "tvarkiečiais", tiek su savo visuomeniniu judėjimu. Todėl ir atsiklausiau tarybos nuomonės", – procedūrinius niuansus bandė aiškinti D.Razmislevičius.

Jis tikino negirdėjęs, kad skyriaus tarybos sprendimas dėl G.Labanausko priėmimo į partiją yra apskųstas LSDP Etikos ir procedūrų komisijai.

Vis dėlto tarp socialdemokratų sklinda kalbos, kad tarp partijos narių kilusios aistros dėl G.Labanausko sugrąžinimo į partiją bus užgesintos tada, kai LSDP turės naują lyderį ar lyderę.

Pats G.Labanauskas nuo komentarų kol kas susilaiko.

Kandidatuoti į šias pareigas partijos kolegos yra pasiūlę buvusiam Kauno miesto tarybos nariui, savivaldybės įmonės darbuotojui Dariui Razmislevičiui, teisininkui Dariui Banėnui, privataus verslo atstovui Giedriui Bielskui.

Vėl tapti LSDP skyriaus vedle siūloma ir ne vienerius metus Kauno socialdemokratams anksčiau vadovavusiai Orintai Leiputei – buvusiai Kauno tarybos, Seimo narei bei miesto mero patarėjai, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojai, dabar dirbančiai viename iš švietimo projektų (ne Kaunui skirtame).

Praėjusių metų gruodį ELTA skelbė, kad tuometis šios partijos skyriaus pirmininkas, verslininkas Židrūnas Garšva atsisakė ne tik politinių pareigų, bet ir pasitraukė iš Lietuvos socialdemokratų partijos. Kauno technologijos universiteto auklėtinis, ekonomistas Ž. Garšva 2019-aisiais atšventė savo 50-metį. Iki LSDP jis yra buvęs ir kitų partijų (Lietuvos ir centro sąjungos, Tvarkos ir teisingumo) nariu. Nuo 2011-ųjų iki 2019 metų pavasario darbavosi Kauno miesto savivaldybės taryboje kaip kauniečių išrinktas jų atstovas. Atkakliai siekęs partinio posto, Ž. Garšva LSDP Kauno skyriaus pirmininku tapo 2017 metų gegužės 1-ąją, minimalia, vos vieno balso persvara rinkimus laimėjęs prieš kitą kandidatą – Giedrių Bielskų.

Pasitraukus Ž. Garšvai, partijos skyriui laikinai, iki naujų rinkimų, vadovauja pirmoji pirmininko pavaduotoja, taip pat buvusi Kauno miesto tarybos narė Živilė Jakaitė.

LSDP Kauno skyrius šiuo metu turi apie 650 narių, partijos skyriaus tarybą sudaro per 80 socialdemokratų.

Socialdemokratų Vilniaus skyriaus vadovo rinkimuose per šeštadienį vykusią ataskaitinę-rinkiminę konferenciją miškotvarkos inžinierius Algirdas Pieniuta, surinkęs 71 delegato balsą, įveikė partijos pirmininko pavaduotoją Algirdą Raslaną, už kurį balsavo 63 delegatai.

Iki šiol skyriui vadovavo žurnalistė Auksė Kontrimienė. 

Kauno skyriaus socialdemokratai šeštadienį naujuoju pirmininku išsirinko verslininką, buvusį Kauno miesto tarybos narį Židrūną Garšvą. Jis gavo 109 balsus, Orinta Leiputė – 84.

Ž. Garšva pakeis iki šios skyriui vadovavusį Giedrių Bielskų.

Partijos vadovas Gintautas Paluckas BNS tvirtino, kad reikia atnaujinti ne tik skyrių vadovybę, bet ir kitus dalykus. 

„Su naujomis vadovybėmis būtų kuriami nauji planai, kaip didžiuosiuose miestuose atgauti žmonių pasitikėjimą“, – teigė G. Paluckas.

„Reikia keisti sąrašų formavimo principus, veiklos modelį, komunikacijos įpročius arba taikytus instrumentus, kurie anksčiau veikė, o dabar nebeveikia“, – pridūrė G. Paluckas. 

Be kita ko jis pabrėžė, kad planuojant pokyčiai partijos skyriuose, reikia atsižvelgti į tendencijas, rodančias, kad rinkimai į savivaldą lokalėja.

„Tampa arčiau marškinių ir bendro pobūdžio frazės, kaip socialinis teisingumas, didesnis viešasis sektorius ar geresnės paslaugos, žmonių nepasiekia tos žinutės, jie rūpinasi savo gyvenamąja aplinka, o iš politikų  laukia kad ir fragmentuotų pažadų... Žmonės savo balsavimu parodė, kad taip kaip šneka, kaip atrodo, ką siūlo socialdemokratai didžiuosiuose miestuose,  yra neaktualu. (...) Socialdemokratinės politikos mes tinkamai nesugebame papasakoti“, – teigė G. Paluckas.  

Po savivaldos rinkimų didžiuosiuose miestuose socialdemokratai tarybose neturi ne vienos vietos.

Vietoje Klaipėdos skyriaus pirmininkės Lilijos Petraitienės, uostamiečio socialdemokratams vadovaus verslininkas, Švyturio seniūnaitijos seniūnaitis Mindaugas Prialgauskas. 

Šiauliuose baigėsi aš­tuo­ne­rius me­tus be per­trau­kos tru­ku­si Ed­var­do Ža­ka­rio pir­mi­nin­ka­vi­mo era. Ilgametis skyriaus vadovas skyriaus vadovo vietą užleido Sigitai Gintilaitei, kuri pa­sta­ruo­ju me­tu dir­bo Šiau­lių uni­ver­si­te­te Tarp­sek­to­ri­nės par­tne­rys­tės cent­re, jam va­do­va­vo. Šiuo me­tu yra mo­ti­nys­tės ato­sto­go­se. 

Į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno skyriaus pirmininko pareigas buvo iškelti septyni kandidatai: iki šiol skyriaus pirmininko pareigas ėjusi Orinta Leiputė, du jos pavaduotojai – Kauno sporto halės direktorius Giedrius Bielskus ir Tomas Gadišauskas, du Kauno miesto tarybos nariai – verslininkas Židrūnas Garšva (jis yra ir Socialdemokratų frakcijos Kauno taryboje seniūnas) ir savivaldybės įmonės darbuotojas Darius Razmislevičius; buvusi Seimo narė Birutė Vėsaitė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

O.Leiputė, B.Vėsaitė ir R.Rabačius savo kandidatūras atsiėmė. Aršiausia kova užvirė tarp G.Bielskaus ir Ž.Garšvos, kurie pirmajame rinkimų ture surinko panašų skaičių delegatų balsų. Antrajame ture abu socialdemokratai pelnė tiek pat partijos bičiulių simpatijų – po 113 balsų.

„Antrajam turui pasibaigus lygiosiomis, statutas įpareigoja daryti pauzę konferencijoje ir skelbti naujus rinkimus. LSDP Etikos ir procedūrų komisija turės išaiškinti, ar naujuose rinkimuose iš naujo bus registruojami ir kandidatai, ar vis dėlto juos organizuosime nuo tam tikro vėlesnio etapo“, – aiškino O.Leiputė.

Kada bus organizuojami nauji skyriaus pirmininko rinkimai ir pratęsta konferencija, partijos skyriui laikinai likusi vadovauti O.Leiputė negalėjo tiksliai pasakyti. Pasak jos, naują skyriaus pirmininką reikėtų išsirinkti iki balandžio vidurio.

„Turiu aiškų veiklos planą. Mano tikslas – pokyčiai, tai yra reformuoti LSDP Kauno miesto skyrių, sutelkti visus bičiulius aktyviai veiklai, puoselėti socialdemokratines vertybes ir didinti skyriaus aktyvumą miesto politiniame gyvenime“, – savo kreipimesi į konferencijos dalyvius rašė G.Bielskus, žadėjęs kartu su partijos kolegomis kurti socialiai teisingą kairiąją politinę aplinką.

Jis priminė organizuojantis didelės apimties nemokamus sveikatingumo renginius, tokius kaip „Judėk sveikai“ ar „Ąžuolyno bėgimas“, aktyviai bendradarbiaujantis su Kauno akademine bendruomene, nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Antram rinkimų turui pasibaigus lygiosiomis, politikas neslėpė tikėjęsis laimėti šiuos rinkimus. „Tikėjausi geresnio rezultato“, – sakė jis.

Kitas kandidatas Ž.Garšva savo prisistatyme akcentavo tai, kas partijoje blogai. „Visai neseniai (...) išgirdau vertinimą, kad socialdemokratai pasiekę dugną. Ir prisiminiau perskaitytą sentenciją. Labai sėkmingo žmogaus kartą paklausė: ką labiausiai įsimintino esate pasiekęs per savo karjerą? Jis atsakė – dugną. Labai nuoširdžiai tikiu, kad stipriai atsispyrę nuo dugno mes kartu galime nutolti nuo jo negrįžtamai“, – visiems dalintame savo rašytiniame prisistatyme teigė Ž.Garšva.

„Kauno diena“ rašė, kad Ž.Garšva buvo užsitraukęs partijos kolegų nemalonę, kai viename socialiniame tinkle juos apdergė, skelbdamas, kad partija Kaune tėra „kišeninis Visvaldo Matijošaičio filialas.“

Susidaro įspūdis, kad pastaraisiais metais ne itin gerai Ž.Garšvai sekasi ir versle. Prieštaringai vertinamo politiko bendrovė „Dextera“ įtariama nesumokėjusi daugiau kaip 500 tūkst. eurų mokesčių. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra paskelbęs nepalankų sprendimą bendrovės „Dextera“ byloje. Praėjusiais metais teismas paliko galioti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimą, kuriuo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atlikto patikrinimo išvados meta šešėlį apie nuslėptus mokesčius. Tokios išvados buvo apskųstos ir Ž.Garšvos bendrovė siekė atsikratyti VMI priskaičiuotų įpareigojimų. Pagal padarytus pažeidimus „Dextera“ valstybei turėtų sumokėti beveik 700 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, baudų ir delspinigių.

Konferencijoje pristatyta ir LSDP Kauno skyriaus tarybos ataskaita. O.Leiputės pasirašyta ataskaita pradedama praėjusios Seimo kadencijos valdančiosios daugumos naudota retorika. „LSDP visada buvo ir bus įtakingiausia ir stipriausia politinė jėga“, – rašoma ataskaitoje, tarsi norint įkvėpti politinio olimpo dugne atsidūrusius partijos kolegas.

Į Seimą neperrinkta O.Leiputė šiuo metu eina Kauno mero patarėjos pareigas. Paklausta, kodėl atsiėmė savo kandidatūrą, nepanoro siekti skyriaus pirmininko posto dar vienai kadencijai, politikė atsakė: „Skyriaus pirmininke dirbau aštuonerius metus. Tai – pakankamai ilgas laikotarpis. Dabar atėjo metas kitiems darbams.“

Ji nesutiko su Ž.Garšvos teiginiais, kuris LSDP Kauno skyrių išvadino „kišeniniu Visvaldo Matijošaičio filialu“. „Kauno miesto taryboje socialdemokratai, kaip ir liberalai, yra valdančiojoje koalicijoje su „Vieningu Kaunu“, ir socialdemokratų pozicija yra išklausoma. O jei kas nors ne taip, yra kažkokių problemų, tai būtent Ž.Garšva turėtų jas spręsti, nes jis yra LSDP frakcijos miesto taryboje seniūnas“, – sakė O.Leiputė, atskleisdama vidinius LSDP Kauno skyriaus narių nesutarimus.

Komentuodama Ž.Garšvos teiginį dėl to, kad socialdemokratai ruošiasi lipti iš duobės, politikė pakomentavo taip: „Šis laikotarpis nėra lengvas socialdemokratams. Tai persiduoda ir į partijos skyrius. Tačiau LSDP yra nariais gausiausia partija. Turime stiprių, iniciatyvių žmonių – manau, kad šis laikotarpis yra laikinas procesas.“

Nesumokėtų mokesčių šleifas

Kauno socialdemokratų lyderio rinkimai numatyti tik pavasarį, tačiau aistros šiame skyriuje jau veržiasi per kraštus. Neoficialiai užsimenama, kad realiausia, jog dėl Kauno skyriaus pirmininko posto varžysis dabartinė lyderė Orinta Leiputė ir miesto tarybos nariai Darius Razmislevičius bei Ž.Garšva.

Pastarasis prieštaringai vertinamas politikas šią savaitę socialiniame tinkle "Facebook" ne tik paskelbė apie savo planus, bet ir savotiškai apdergė partijos kolegas.

"Pagrindinė mūsų partijos problema Kaune, o ir visoje Lietuvoje – prarastas identitetas ir aiškių lyderių nebuvimas, – skelbiama Ž.Garšvos įraše. – Dabartinis LSDP (Lietuvos socialdemokratų partijos – red. past.) vaidmuo Kaune, miesto savivaldybėje, yra nerimtas. Liaudiškai tariant, mūsų partija Kaune šiandien yra kišeninis Visvaldo Matijošaičio filialas."

Ž.Garšva tikino, kad tarp dabartinių kandidatų į Kauno skyriaus pirmininko postą jis nemato tvirtų lyderių, todėl ir nusprendė kandidatuoti.

"Esu lyderis nuo jaunų dienų visose gyvenimo srityse, – save gyrė socialdemokratas. – Esu kryptingas ir orientuotas į tikslą. Nuo nulio sukūriau verslą, esu vidutinio dydžio įmonės "Dextera" vadovas nuo pat bendrovės įkūrimo. Perėjau ugnį ir vandenį."

Liaudiškai tariant, mūsų partija Kaune šiandien yra kišeninis Visvaldo Matijošaičio filialas.

Tiesa, pamiršo paminėti, kad praėjusiais metais Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė nepalankų sprendimą vieno turtingiausių Kauno politikų Ž.Garšvos bendrovės "Dextera" byloje.

Teismas paliko galioti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimą, kuriuo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atlikto patikrinimo išvados meta šešėlį apie nuslėptus mokesčius. Tokios išvados buvo apskųstos ir Ž.Garšvos bendrovė siekė atsikratyti VMI priskaičiuotų įpareigojimų. Pagal padarytus pažeidimus "Dextera" valstybei turėtų sumokėti daugiau kaip 2,4 mln. litų (695 tūkst. eurų) gyventojų pajamų mokesčio, baudų ir delspinigių.

Kišeninis pats Ž.Garšva?

Kauno socialdemokratų skyriaus atstovai pasipiktino Ž.Garšvos pareiškimais, kad partija yra "kišeninis V.Matijošaičio filialas".

(Nuotraukoje – D.Razmislevičius)

D.Razmislevičius po Ž.Garšvos įrašu užsiminė, kad šis priekaištas galioja jam pačiam.

"Man taip pat kyla nerimas. Pirmiausia tai, kad frakcijos miesto taryboje seniūnas, kuris šiuo metu yra aukščiausia politinė socialdemokratų figūra savivaldybėje, pareiškia, kad esame kišeninis filialas. Židrūnai, patikėjome šias pareigas pačiam ne tam, kad taptume filialu, apmaudu, kad įpusėjus kadencijai galime išgirsti tik tai ir dar iš frakcijos seniūno. Stipru! Mano nuomone, tai akmuo į savo daržą", – rašė D.Razmislevičius.

Į šį komentarą sureagavo ir pats Ž.Garšva. Iš atsakymo susidarė įspūdis, kad partijos nariai tarpusavyje skaldo partiją. "Na va ir neiškentei! Mielas Dariau, ne frakcija filialas, o skyrius, kurio pirmininkas dirba kitos politinės jėgos vadovui. Taip pat ir tu. Ar ne vienintelis tarybos narys esi dirbantis savivaldybes įmonėje?" – gėlė politikas.

Į šias diskusijas įsitraukė ir oponentai. Konservatorė Jurgita Kupčinskienė juokavo, kad reikia eiti pasiimti spragėsių ir stebėti šį susirašinėjimą kaip kino filmą. Vicemeras liberalas Simonas Kairys po komentarais pažymėjo: "Smagu."

Kitą dieną Ž.Garšvą kritikuojantys partijos narių komentarai buvo ištrinti, o po įrašu liko tik jį palaikantys pasisakymai.

Koks jis lyderis?

"Kauno dienai" D.Razmislevičius  sakė, kad Ž.Garšva turėtų pats prisiimti didesnę atsakomybę, o ne viešai skelbti tokią poziciją ir dergti bendražygius.

"Man atrodo keistokai, nes jis ir yra vienas iš Kauno lyderių, kuris formuoja socialdemokratų politiką. Manau, kad jis ir pats kaltas, kad yra tokia situacija. Frakcijos seniūnas yra aukštesnė figūra savivaldybėje nei skyriaus pirmininkas, todėl jis ir turi siekti, kad nebūtume kažkieno filialu. Tai mane labai nustebino. Tai tas pats, jei aš būčiau vadovu ir save kritikuočiau", – stebėjosi socialdemokratas.

Kauno skyriaus pirmininkė O.Leiputė Ž.Garšvos išsakytai pozicijai nepritaria.

"Lyderių partija turi ne vieną. O frakcijos seniūnas pats turėtų būti lyderiu. Matyt, taip kalbėdamas jis vertina ir savo darbus, nes jis taip pat atstovauja partijai savivaldybėje. Nepritarčiau tokiam pasakymui. Žinoma, mes suprantame, kad esame mažesni partneriai ir norėtųsi būti labiau matomiems, tačiau mes dirbame koalicijoje ir visi stengiamės dėl miesto", – pastebėjo O.Leiputė.

Apsunkina darbą

"Kauno dienos" kalbintas Ž.Garšva priekaištavo, kad O.Leiputė dirba mero patarėja.

(Nuotraukoje – O. Leiputė)

"Mano manymu, tai nesuderinami dalykai. Oponavimas yra būtinas, esant šiai situacijai, jo neliko. Tai labai stipriai apsunkina būti partneriais", – poziciją dėstė, valdančiajai koalicijai priklausančių Socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Politikas tikino, kad partijoje esą turintis didelį palaikymą. Tai jį ir paskatino bandyti laimę Kauno skyriaus pirmininko rinkimuose.

Nežinomas partijos narys

Vis dėlto dėl Ž.Garšvos žinomumo ir sugebėjimų suabejojo partijos narė Birutė Vėsaitė. Jai taip pat užkliuvo politiko pasisakymai viešojoje erdvėje.

"Gerai, kad žmogus siūlosi, reikės pasižiūrėti, kaip jis atrodys tarp kitų kandidatų. Nežinau, ar Ž.Garšvą kas nors pažįsta respublikiniu mastu. O.Leiputė žinoma ir kaip Seimo narė, ir skyriaus pirmininkė. Ji matoma ir pačioje partijoje, tad apie ją būtų lengviau kitiems pakomentuoti. Sunku pasakyti, ar Ž.Garšva padarytų didelį proveržį. Jis nemažai tokių galimybių turėjo būdamas frakcijos seniūnu", – priminė socialdemokratė.

Politikė nebuvo kategoriška, vertindama O.Leiputės kadenciją bei pasiektus rezultatus. Pasak B.Vėsaitės, jai vadovaujant tarp partijos narių sumažėjo įtampa, o per praėjusius Seimo rinkimus nepasisekė visai partijai, o ne tik Kauno skyriui.

"Socialdemokratų didmiesčiai nemėgsta, tad Kaunas nėra išimtis, tad didelio proveržio ir nelabai galėjo būti. Iš tiesų dabar prasideda laikotarpis, kai grupėse pradedame rinkti kandidatus į skyriaus pirmininko postą, tad galėsime rinktis iš jų idėjų", – sakė B.Vėsaitė.

Dar svarsto

Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyriaus pirmininko rinkimai vyks kovo 18 d. Kol kas partijos grupėse dar tik pradėta svarstyti apie galimus kandidatus. Dabartinė Kauno skyriaus pirmininkė O.Leiputė kol kas dar nėra apsisprendusi, ar vėl bandys užimti šį postą.

"Mano kadencija buvo sudėtinga, bet kartu ir darbinga, nes buvo ir rinkimų laikotarpis. Kai žmogus dirba, niekada visko nespėja padaryti, nes nuolat atsiranda naujų idėjų. Manau, kad žmonės mano darbus vertina. Dėl kitos kadencijos dar nesu apsisprendusi, grupėje aptarsime esamą situaciją ir nuspręsiu", – sakė Kauno socialdemokratų skyriaus pirmininkė.

Apie galimybę perimti Kauno socialdemokratų vairą į savo rankas galvoja ir D.Razmislevičius. Jis kol kas taip pat oficialiai nėra patvirtinęs apie savo kandidatavimą.

"Tikrai svarstau apie tai. Anksčiau buvau iškeltas kaip kandidatas, bet atsisakiau tačiau dabar turiu sukaupęs didesnį politinį bagažą. Kol kas tiksliai atsakyti negaliu, nes yra didelė atsakomybė ir už kitus per artėjančius rinkimus", – sakė D.Razmislevičius.

Jis įsitikinęs, kad kitą kadenciją būtina sustiprinti ryšius su partijos socialiniais partneriais ir didesnį dėmesį skirti socialiniams visuomenės reikalams.

Komentaras

Visvaldas Matijošaitis

Kauno meras

Nenoriu kištis į svetimus reikalus. Bet jeigu manęs kas paklaustų, netikiu, kad socialdemokratai užlips ant šito grėblio. Būdamas partijos vadovų vietoje, labai gerai pagalvočiau apie tai, kokią žalą partijos įvaizdžiui daro tokios abejotinos reputacijos žmogus net ir būdamas paprastu jos nariu. Socialdemokratai miesto taryboje yra mūsų koalicijos partneriai. Tikrai keista, kad Ž.Garšva iki šiol vadovauja Socialdemokratų  frakcijai.

Kauno meras į šias pareigas turi kitą kandidatę.

„Buvo taryboje išrinktas Darius Razmislevičius vieninteliu kandidatu“, – BNS pirmadienio vakarą sakė socialdemokratų frakcijos Kauno taryboje seniūnas Židrūnas Garšva.

Tarybai buvo planuota teikti ir Ž.Garšvos kandidatūrą, tačiau jis sakė ją atsiėmęs.

D.Razmislevičiaus kandidatūra bus teikiama antradienį vyksiančiame tarybos posėdyje.

Vicemero pareigos liko laisvos po to, kai praėjusią savaitę atsistatydino vienas iš trijų Kauno vicemerų – socialdemokratas Vasilijus Popovas.

Tuo tarpu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ruošiasi į šias pareigas teikti savo bendražygės, judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovės, Rasos Šnapštienės kandidatūrą.

„Švietimo sritis yra vienas iš mūsų prioritetų, todėl komandoje man reikia stiprių, kompetentingų ir pasiruošusių sunkiai dirbti žmonių“, – BNS perduotame komentare teigė Kauno meras.

Jis neatsakė, kaip vertintų socialdemokratų pasiūlytą kandidatą.

Ž.Garšva savo ruožtu sakė, kad toks mero žingsnis socialdemokratams pasirodė „mažų mažiausiai keistas“. Jis teigė, kad jeigu D.Razmislevičiaus kandidatūra nebūtų patvirtinta, socialdemokratai inicijuotų koalicijos posėdį.

„Jeigu įvyks dalykai, kurie nėra koalicijos sutartyje apspręsti, inicijuosime koalicijos posėdį ir kalbėsimės su partneriais“, – sakė Ž.Garšva.

Socialdemokratai Kauno taryboje turi keturias vietas, „Vieningas Kaunas“ – septyniolika. Valdančiajai koalicijai taip pat priklauso keturias vietas taryboje turintis Liberalų sąjūdis, kuris taip pat yra delegavęs savo vicemerą. Iš viso Kauno taryboje, įskaitant merą, dirba 41 narys.

Ketvirtadienio vakarą Kauno socialdemokratai ir liberalai nusprendė, ką deleguoti į svarbiausius miesto valdžios postus. Po įvykusių abiejų partijų Kauno skyrių tarybų posėdžių paaiškėjo, kad didelių staigmenų nebus.

Kaip ir buvo prognozuota, socialdemokratai ir toliau vicemero poste nori matyti savo partijos senbuvį Vasilijų Popovą. Nors buvo kalbų, kad šios pareigos gali būti patikėtos į tarybą išrinktam naujokui Dariui Razmislevičiui, tačiau ketvirtadienio vakarą socialdemokratai šiam savo partijos bičiuliui šanso nesuteikė.

„Vasilijus turi tris aukštuosius išsilavinimus ir pakankamai patirties, kad gali toliau tęsti darbus vicemero pareigose. Ateina nauja komanda, todėl reikia patyrusio žmogaus, kuris gerai išmanytų situaciją ir pagaliau su kuriuo būtų galima pasitarti“, – sakė Kauno socialdemokratų lyderė Orinta Leiputė.

Paaiškėjo ir socialdemokratų kandidatas į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą. Šias pareigas socialdemokratai nusprendė patikėti Romaldui Rabačiui, kuris šias pareigas ėjo per 2007–2011 m. tarybos kadenciją. Pasak O.Leiputės, Giedrius Pauža, kuris dar anksčiau buvo minimas tarp kandidatų, partijos kolegų taip pat buvo įvertintas puikiai. „Šiose pareigose vis tik reikia tvirto ir stipraus žmogaus“, – pridūrė socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkė. Ji užsiminė, kad nesant sutarimo dėl pasiūlytų kandidatų koalicijoje, socialdemokratai turės iš ko rinktis. Į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pretendavo 7 kandidatai.

LR Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus nariai ketvirtadienio vakarą patvirtino neoficialias kalbas, kad vicemeru taps Simonas Kairys. Kaip ir buvo neoficialiai užsimenama, prie administracijos direktoriaus pavaduotojo vairo stos liberalas Sigitas Šliažas. Jis dėl šių pareigų susirungė su dar keturiais partijos bendražygiais.

"Dėl vicemero apsisprendėme praėjus kelioms dienoms po rinkimų, o dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo reikėjo skyriaus tarybos balsavimo, nes buvo daugiau kandidatų. Viskas vyko sklandžiai ir demokratiškai – taryba išreiškė aiškų palaikymą S.Šliažui“, – po posėdžio kalbėjo Kauno liberalų lyderis Rimantas Mikaitis.

„Vieningas Kaunas“ jau anksčiau paskelbė, kad jų lyderiui Visvaldui Matijošaičiui tapus meru, vicemero pareigos atiteks Povilui Mačiuliui. Kandidatūrų į administracijos direktoriaus ir vieno jo pavaduotojo, tarybos sekretoriaus postus „Vieningas Kaunas“ neatskleidžia. Šią savaitę pasklido kalbos, kad administracijos vadovu gali tapti Saulius Raudys, apie 20 metų užėmęs vadovaujamas pareigas „Senukų prekybos centre“, tačiau pernai gegužę palikęs šią bendrovę. Kol kas dar neaišku, kaip atrodys ir mero patarėjų komanda.

Kokiomis proporcijomis kuriai į tarybą patekusiai partijai ar judėjimui atiteks svarbiausi miesto valdžios postai susitarta dar prieš pasirašant valdančiosios koalicijos sutartį. Toks dokumentas, kuriuo turės vadovautis miestą valdančios jėgos, neoficialiomis žiniomis gali būti pasirašytas artimiausiu metu. Valdančiąją koaliciją formuoja 17 vietų taryboje gavę „Vieningo Kauno“ nariai kartu su socialdemokratais ir liberalais, turinčiais po keturias vietas taryboje. Kol kas nėra aišku, ar prie šios koalicijos jungsis verslininko ir TV bei radijo stočių savininko Kęstučio Pūko „Kaunas – kitokia Lietuva“. Jiems rinkėjai patikėjo tris mandatus.

13 vietų laimėję konservatoriai liks opozicijoje, nors oficialiai skelbtis opozicine frakcija jie žadėjo neskubėti.

Kaune į savivaldybės tarybą kandidatuoja net 82 socialdemokratų kandidatai. 

Pirmajame dešimtuke Kauno socialdemokratai iškėlė verslo, politikos, akademinėje ir jaunimo bendruomenėse gerai žinomus aktyvius žmones. Greta sąrašo lyderių Orintos Leiputės ir Dariaus Razmislevičiaus rikiuojasi jau ilgametis partijos narys vicemeras Vasilijus Popovas, pedagogė Renata Drulienė, tarybos narys ir Miesto ūkio komiteto pirmininkas Židrūnas Garšva, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Steponas Vaičikauskas, pedagogė Vita Smalskytė, jaunimo lyderis Mantas Rimkevičius, verslininkas ir tarybos narys Arvydas Garbaravičius, vietos bendruomenių tarpe aktyvi Eglė Kanikovienė.

Sąraše taip pat yra žinomas plaukikas Vytautas Janušaitis, buvęs kultūros ministras Jonas Jučas, paskutiniu numeriu įrašytas politologas Mantas Visockas. 

Lietuvoje rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 1 dieną.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno skyriaus kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašas:

1. Orinta  Leiputė 
2. Darius  Razmislevičius
3. Vasilijus  Popovas
4. Renata  Drulienė
5. Židrūnas  Garšva
6. Steponas  Vaičikauskas
7. Vita  Smalskytė
8. Mantas  Rimkevičius
9. Arvydas  Garbaravičius
10. Eglė Daiva  Kanikovienė
11. Vytautas  Juodagalvis
12. Aurelija  Lankelienė
13. Juozas  Marcalis
14. Paulius  Nezabitauskas
15. Neringa  Zaveckienė
16. Gintaras  Praniulis
17. Vygaudas  Molis
18. Kristina  Parachomikienė
19. Antanas  Ivanauskas
20. Erika  Januškevičiūtė
21. Vilija  Vertelienė
22. Edmundas  Mikalauskas
23. Linas  Baltrėnas
24. Marija  Marengolcienė
25. Karolis  Sasnauskas
26. Romaldas  Rabačius
27. Asta  Endriukaitytė
28. Romualdas  Venzbergas
29. Jonas  Rapsikevičius
30. Kristina  Lukauskaitė
31. Jonas  Jučas
32. Arvydas Robertinas  Mežvinskis
33. Beata  Labutytė
34. Vytautas  Janušaitis
35. Ieva  Mažutytė
36. Antanas  Slušnys
37. Vaidas  Pocius
38. Toma  Lileikienė
39. Jūratė  Juozaitienė
40. Juozas  Miliauskas
41. Vytautas  Gylys
42. Brigita  Šerkšnaitė
43. Mindaugas  Šivickas
44. Mindaugas  Matačiūnas
45. Jolita  Žemaitienė
46. Saulius  Dobiliauskas
47. Vilma  Čivilienė
48. Stasė  Mickutė
49. Jonas  Švitinskas
50. Raminta  Augustinavičienė
51. Nijolė  Sagaitienė
52. Saulius  Kleveckas
53. Vidas  Anilionis
54. Kristina  Sapatkovaitė
55. Algirdas  Krivickas
56. Vytas  Skučas
57. Audronė  Barštienė
58. Sigitas  Navickas
59. Genovaitė  Armonienė
60. Tadas  Šarlauskas
61. Žilvinas  Saladžinskas
62. Jelena  Berezina
63. Saulius  Juškevičius
64. Klaidas  Vendziulis
65. Akvilė  Danielė
66. Virginijus  Spaičys
67. Valdas  Šidlauskas
68. Laurita  Galinauskaitė
69. Rima  Barčinskienė
70. Edvinas  Šmitas
71. Vytautas  Stančikas
72. Audronė  Karklelienė
73. Artūras  Garbauskas
74. Viktoras  Kanapeckas
75. Arvydas  Juška
76. Robertas  Kaunas
77. Vygantas  Cidzikas
78. Rimantas  Čekauskas
79. Gediminas  Petrauskas
80. Antanas Vytautas  Būda
81. Remigijus  Vitkus
82. Mantas  Visockas