Per keturias festivalio dienas įvyks maždaug trys dešimtys renginių, o koncertai, kaip ir kasmet, numatomi įvairiose sostinės senamiesčio vietose: kiemeliuose, skveruose, bažnyčiose, aikštėse.

Ketvirtadienį Alumnato kieme rengiamas „Pasidainavimų vakaras“. Šioje vietoje nuo festivalio gyvavimo pradžios telkėsi folkloro mylėtojai ir vyko daugelis renginių, todėl siekiant tai įamžinti Alumnato kieme bus atidengta festivaliui skirta atminimo plytelė.

Penktadienį Šv. Kotrynos bažnyčioje rengiamas lietuvių ir ukrainiečių polifoninės muzikos koncertas „Sutarimai ir atitarimai“, šeštadienį – solistų ir duetų koncertas „Čiulba čiulbutis“.

Savaitgalį pagrindiniai festivalio renginiai numatomi Bernardinų sode – čia skambės lietuvių folkloro ansamblių ir užsienio svečių koncertai, šurmuliuos tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo mugė, veiks tiek suaugusiuosius, tiek vaikus naujo išmokti kviečiantis „Amatų kiemas“, vyks vaikų folkloro koncertas „Saulytė“.

Į festivalį planuoja atvykti kolektyvai iš Latvijos, Estijos, Italijos. Jų šokių bus galima pasimokyti sekmadienio naktį ūšiančiose „Naktinėse dūzgėse“. Jose taip pat rengiamos sodų rišimo, piešimo, gintarinių amuletų ir apyrankių dirbtuvės.

Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ rengiamas nuo 1973 metų.

Jo programoje numatyta dešimtys įvairių renginių.

Festivalis prasidės moksliniu-praktiniu simpoziumu „Sūduva istoriniuose ir kultūriniuose kontekstuose“.

Keletą dienų truksiančiame renginyje numatyta ir tautodailės bei kulinarijos paveldo mugė, vyksianti Bernardinų sode, Lietuvos ir užsienio folkloro atlikėjų pasirodymai.

Šiemet festivalyje dalyvaus atlikėjai iš Graikijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Ukrainos ir Airijos.

Šeštadienį vyks Ukrainos palaikymo koncertas „Už jūsų ir mūsų laisvę!“.

Festivalis baigsis sekmadienį koncertais įvairiose senamiesčio erdvėse, eitynėmis nuo Rotušės aikštės iki Bernardinų sodo bei ten vyksiančiu baigiamuoju koncertu „Po mano langu beržai žaliavo“.

„Skamba skamba kankliai“ Lietuvoje vyksta nuo 1973 metų. Tai seniausias folkloro festivalis šalyje.

Spalio 6 dieną Lietuvos kultūros taryba paskelbė sprendimą dėl strateginį finansavimą 2022–2024 metais gausiančių organizacijų ir renginių.

Pagal jį, finansavimas skirtas šešiolikai renginių, pretendavusių į tarptautinių renginių finansavimą, penkiolika paraiškų nesurinko reikiamo balų skaičiaus.

Tarp neatrinkų projektų – mados festivalis „Mados infekcija“, Klaipėdos pilies džiazo festivalis, festivalis „Kaunas PHOTO“, muzikos festivalis „Užutrakio vakarai“, festivalis „Grantos live“ ir kt.

Kultūros tarybos ekspertai „Skamba skamba kankliams“ skyrė 69,56 balo, tuo metu finansavimo sulaukę projektai įvertinti 91,23–76,55 balo.

Atrinkti projektai įgyja teisę trejus metus teikti paraiškas dėl finansavimo pagal strateginių tarptautinių renginių programą, tuo metu neatrinkti to daryti negalės.

Vilniaus etninės kultūros centro nuotr.

Tačiau, kaip BNS sakė Kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė, tai neužkerta kelio festivalio „Skamba skamba kankliai“ organizatoriais pretenduoti į kitų programų ir meno sričių lėšas.

„Jie turės galimybes dalyvauti kitose programose, į kurias kaip tik paskelbta atranka“, – teigė ji.

Anot Vilniaus etninės kultūros centro pranešimo, Kultūros tarybos sprendimas stebina ir nuvilia.

„Vertėtų atkreipti dėmesį, kad tai nėra koks nors smulkus, vietinės reikšmės „mėgėjų meno“, „tautinių mugių“ ar folklorinių pramogų renginys, bet epochinis kultūros reiškinys, žengęs koja kojon su bendruoju folkloro ansamblių sąjūdžiu. Tai ne tik kelių kartų vilniečiams itin svarbus renginys, bet savotiška kultūros Meka, į kurią būriais traukia etninės kultūros puoselėtojai iš visos Lietuvos“, – sakė festivalio organizacinio komiteto narė Daiva Vyčinienė.

„Vos per keletą dienų festivalis supažindina užsienio svečius su turtinga ir įvairialype tradicine kultūra, padeda jiems suvokti lietuvių mentalitetą“, – tvirtino ji.

Vilniaus etninės kultūros centras atkreipė dėmesį, kad 2018 metais festivalis „Skamba skamba kankliai“ įtrauktas į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

„Skamba skamba kankliai“ yra vienas pirmųjų tarptautinių folkloro renginių Lietuvoje, jis vyksta nuo 1973 metų.

Festivalis trunka keturias–šešias dienas, jame dalyvauja daugiau kaip 1,5 tūkst. atlikėjų, jis sutraukia per 20 tūkst. žiūrovų.

Šventėje, dar vadinamoje „metiniais folkloro atlaidais“, buvo per 40 įvairiausių renginių. Pagrindinė „Skamba skamba kankliai“ scena šiemet sugrįžo į Bernardinų sodą, kur vyko ne tik koncertai, bet ir ypač didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusi tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė. Joje buvo galima ne tik įsigyti tradicinių papuošalų, molinių ar medinių indų, gintaro dirbinių, rūbų, kosmetikos ar šiaudinių sodų, bet ir pasimokyti tradicinių amatų: medžio drožybos, indų žiedimo, riešinių mezgimo, kalvystės amato ir kt.

Vienas ypatingiausių jau 47-ojo festivalio renginių – vyrų dainoms skirtas vakaras Vilniaus rotušėje. Dviejuose koncertuose tradicines dainas atliko tiek vyrai iš Lietuvos folkloro ansamblių, tiek ir festivalio svečiai iš Estijos, Sardinijos (Italija), Tuvos (Rusija) bei Ukrainos.

„Skamba skamba kankliai“ festivalyje skambėjo ne tik autentiškas, „grynas“ folkloras, bet ir jo interpretacijos. Trečiadienį (gegužės 22 d.) Švč. Trejybės bažnyčioje vyko paslaptingas erdvinės muzikos projektas „Spengla“, kuriame tradicinis dainavimas jungiamas su chorine muzika.

Taip pat šiais metais festivalyje vyko visiškai naujas renginys „Tradicijų akiračiai: pažinti, suprasti“, skirtas paties smalsiausiems lankytojams. Susitikimuose buvo galima iš arčiau susipažinti su festivalio svečiais ir jų tradicijomis. „Skamba skamba kankliai“ organizatoriai džiaugiasi, kad renginys susilaukė susidomėjimo ir žada jį rengti ir kitais metais.

Ypatingas dėmesys festivalyje buvo skiriamas vaikams. Visą sekmadienį, gegužės 26 dieną, Bernardinų sode veikė amatų ir žaidimų kiemas, buvo rodomas interaktyvus spektaklis–žaidimas „Kiškio vestuvės“, veikė įvairios amatų dirbtuvės. Vaikai mokėsi žalvarinių papuošalų ir nendrinių birbynių gamybos, knygrišybos, vaškinių žvakių liejimo, juostų vijimo ir kitų tradicinių amatų.

Taip pat sekmadienį folkloro ansambliai pripildė senamiesčio aikštes, kiemus ir gatves – šokiais ir dainomis džiugino tiek vilniečius, tiek miesto svečius. Festivalio dalyviai ne tik patys šoko, grojo ir dainavo, bet ir praeivius pamokė tradicinių šokių žingsnelių.

Rengėjai tikina, kad čia laukiami visi: ir patys mažiausi, ir senoliai, ir folkloru tiesiog gyvenantys, ir tie, kurie dar jo visai nepažįsta. Kiekvienas festivalio lankytojas gali rasti sau įdomiausių renginių - jų šįmet festivalis siūlo per 40.

Pagrindinė „Skamba skamba kankliai” scena šiemet grįžta į Bernardinų sodą, tačiau daug renginių vyks ir kitose erdvėse: Vilniaus rotušėje, bažnyčiose, muziejuose, senamiesčio aikštėse, kiemuose bei gatvėse, A. Mickevičiaus bibliotekoje, Vilniaus universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir kitur.

„47-ojo festivalio programoje gausu renginių, tarp kurių ne tik jau tradiciniais tapę ir festivalio dalyvių pamėgti sutartinių vakarai, Naktišokiai, įvairios amatų dirbtuvės, užsienio svečių koncertai, vaikų folkloro šventė „Saulytė", bet ir Žemaitijos tradicijoms skirti ypatingi šių metų renginiai: mokslinė konferencija, instrumentinės muzikos koncertas „Grajyk, muzikeli", žemaičių tautodailininkų paroda, sakytinės tautosakos popietė, Žemaitijos metams skirtas didysis festivalio koncertas", - sakė Vilniaus etninės kultūros centro, organizuojančio šį festivalį, direktorė Sandra Daugirdienė.

Vienas ypatingiausių renginių „Iš gyvosios versmės" šiemet suteiks progą pažinti bei palyginti autentiškas žemaičių ir aukštaičių dainavimo tradicijas. Pagrindinė šio renginio idėja, anot etnomuzikologės, profesorės Daivos Vyčinienės, yra „suteikti šiandieniam žiūrovui, dažniausiai - miesto žmogui, itin retą galimybę iš arti pabendrauti su įvairių Lietuvos regionų dainininkais - tikrais "grynuoliais”, išsaugojusiais ne tik būdingą savo krašto repertuarą, ypatingą dainavimo būdą, bet ir menančiais autentišką dainų gyvavimo aplinką, savaip suvokiančiais ir interpretuojančiais jos kaitą." Susitikime Žemaitijai atstovaus dainininkai iš Tverų (Rietavo sav.), o Aukštaitijai - Kėdainių r. Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis „Seklyčia".

Pastaraisiais metais tarp jaunimo populiarėjant sutartinėms, jų tyrinėtoja ir aktyvi puoselėtoja prof. habil. dr. D. Vyčinienė tikisi, kad juos sudomins net trys gegužės 24 d. vakarą vyksiantys sutartinių renginiai Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Savo kraštų folklorą pristatys tradicinės muzikos puoselėtojai iš Baltarusijos, Estijos, Graikijos, Sakartvelo, Sardinijos (Italija), Tuvos (Rusija) bei Ukrainos. Viena festivalio organizatorių Eglė Česnakavičiūtė kviečia į koncertus Energetikos ir technikos muziejuje bei Vilniaus rotušėje, taip pat į koncertą „Svetukai mano, rygailio!" Bernardinų sode. Visi mėgstantys šokti kviečiami pasimokyti nematytų šokių žingsnelių naktišokiuose, o patys smalsiausi - nepraleisti renginių „Tradicijų akiračiai: pažinti, suprasti", kuriuose festivalio svečiai pristatys savo tradicinių kostiumų, dainavimo, grojimo subtilybes, pamokins išskirtinių technikų.

Festivalyje pasirodys ir tradicinę kultūrą aktyviai puoselėjančių lietuvių bendruomenių kolektyvai iš Australijos, Lenkijos ir Karelijos (Rusija).

Organizatoriai primena, kad festivalyje tėveliai lengvai ras renginių įvairaus amžiaus vaikams. Ypatingas dėmesys jiems skiriamas gegužės 26 dieną. „Bernardinų sode vaikų laukia judrūs baltiški žaidimai, interaktyvus spektaklis-žaidimas „Kiškio vestuvės" ir įvairios amatų dirbtuvės. Bus galimybė mokytis žalvarinių papuošalų ir nendrinių birbynių gamybos, knygrišybos, vaškinių žvakių liejimo, juostų vijimo ir kitų tradicinių amatų. Šeimų su pačiais mažiausiaisiais laukia vaikučių šokdinimas nešioklėse (renginys „Šoks mažučiai sterblėsna") ir „Taukšt, taukšt katučių" - pažaidinimų (juokinimų, žaidimų su vaiko pirštais, mylavimų) užsiėmimas", - pasakojo Vilniaus etninės kultūros centro viešųjų ryšių koordinatorė Miglė Usonytė.

Festivalyje skambės ne tik autentiškas, „grynas" folkloras, bet ir jo interpretacijos. Festivalio rengėjai tradicinės bei šiuolaikinės muzikos sintezei šįmet skyrė jau tradiciniu tapusį renginį „Eisva mudu abudu", kuriame pasirodo jaunimo grupės, savitai interpretuojančios folklorą, bei specialų erdvinės muzikos projektą „Spengla", kuriame tradicinis dainavimas jungiasi su chorine muzika.

Festivalio programoje gausu renginių, tarp kurių ne tik jau tradiciniais tapę ir festivalio dalyvių pamėgti – sutartinių vakarai, "Naktišokiai", įvairios amatų dirbtuvės, užsienio svečių koncertai, vaikų folkloro šventė "Saulytė", bet ir Žemaitijos folklorui skirti ypatingi šių metų renginiai: mokslinė konferencija, instrumentinės muzikos koncertas "Grajyk, muzikeli", žemaičių tautodailininkų paroda, sakytinės tautosakos popietė, Žemaitijos metams skirtas didysis festivalio koncertas ir kt.

Vienas iš tradicinių festivalio renginių "Iš gyvosios versmės" šiemet suteiks progą pažinti autentiškas žemaičių ir aukštaičių dainavimo tradicijas. Pagrindinė šio renginio idėja, anot etnomuzikologės, profesorės Daivos Vyčinienės, yra "suteikti šiandieniam žiūrovui, dažniausiai – miesto žmogui, itin retą galimybę iš arti pabendrauti su įvairių Lietuvos regionų dainininkais – tikrais "grynuoliais", išsaugojusiais ne tik būdingą savo krašto repertuarą, ypatingą dainavimo būdą, bet ir menančiais autentišką dainų gyvavimo aplinką, savaip suvokiančiais ir interpretuojančiais jos kaitą".

Šis renginys – tai ne koncertas, o unikali galimybė iš arti susipažinti su dainininkais bei ansambliais.

Šis renginys – tai ne koncertas, o unikali galimybė iš arti susipažinti su dainininkais bei ansambliais. Susitikime Žemaitijai atstovaus dainininkai iš Tverų (Rietavo sav.), o Aukštaitijai – Kėdainių r. Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis "Seklyčia".

Vilniaus etninės kultūros centro, organizuojančio "Skamba skamba kankliai" festivalį, direktorė Sandra Daugirdienė žada ir daug svečių iš užsienio: "Festivalyje savo šalies tradicinį folklorą pristatys atlikėjai iš Baltarusijos, Estijos, Graikijos, Sakartvelo, Sardinijos (Italija), Tuvos (Rusija), Ukrainos." S.Daugirdienė džiaugiasi, jog festivalyje laukia ir "savo lietuviškų šaknų nepamirštančių ir tradicinę kultūrą aktyviai puoselėjančių lietuvių bendruomenių kolektyvų iš Australijos, Lenkijos ir Karelijos (Rusija)".

Pagrindinė "Skamba skamba kankliai" scena šiemet grįžta į Bernardinų sodą, tačiau daug renginių vyks ir Vilniaus koncertų salėse, senamiesčio aikštėse, kiemuose bei gatvėse. Festivalio renginiai vyks Rotušės aikštėje, Pilies gatvėje, Vilniaus universiteto kiemuose, K.Sirvydo, L.Stuokos-Gucevičiaus ir Pilies skveruose.

"Tenore Santa Ruche Oniferi" susikūrė 2003 m. Oniferi miestelyje, Barbagijos regione, Sardinijoje. Grupėje dainuoja keturi nariai, nes šiam žanrui būdinga būtent tiek balsų: trys vyrai atlieka pritariamąsias partijas, savo balsais imituodami skirtingus gyvulius, o ketvirtasis – švelniu ir melodingu balsu išdainuoja tekstus, pasakojančius įvairiausias istorijas.

Cantu a tenòre dainininkai nedainuoja iš jokių natų ar dainynų – jų atliekama tradicinė muzika yra iš kartos į kartą perduodamas melodijų ir harmonijų derinys. Instrumentai čia taip pat nenaudojami – visa muzika kuriama tik vokaliniu būdu.

Šiuo stiliumi atliekamos melodijos skamba geriausiai tada, kai grupės narius vienija ypatingas ryšys, muzikos pajauta. Tad nekeista, kad į klausimus apie dainavimo stilių ir Sardinijos kultūros tradicijas "Tenore Santa Ruche Oniferi" nariai atsakinėjo ne pavieniui, bet visi drauge.

– Kada ir kaip gimė jūsų grupė ir ką ji reiškia jums?

– Mūsų pirmasis grupės pasirodymas įvyko dar 2003-iaisiais, bet grupė susikūrė gerokai anksčiau, kai buvome vaikai. Mūsų didelė aistra yra dainuoti "tenore" stiliumi, kartu mes išlaikome ir savo senąsias dainavimo tradicijas.

– Iš kur išmokote šio unikalaus dainavimo stiliaus – cantu a tenore?

– Šis dainavimo stilius buvo perduotas senųjų dainių iš mūsų miestelio Oniferi. Iš pradžių dainavome tik savo malonumui, tačiau vėliau mūsų grupė labai patobulėjo atlikdama cantu a tenore.

Iš pagarbos savo kultūrai mes išlaikėme tradicinį dainavimo stilių, neįterpdami jokių naujovių.

– Koks buvo netikėčiausias įvykis, nutikęs per jūsų koncertą?

– Smagiausias įvykis nutiko po vieno mūsų pasirodymo. Kai nusileidome nuo scenos ir keli turistai, kuriems labai patiko mūsų neįprastas dainavimas, priėjo prie mūsų ir paklausė, ar kartais mes neslepiame savo burnose kažkokių muzikinių instrumentų. Jiems pasirodė, kad paprastu dainavimu neįmanoma išgauti tokių garsų.

– Ar cantu a tenore dainavimo tradicijoje įnešate savų muzikinių naujovių, ar atliekate šias dainas giežtai taip pat kaip jūsų protėviai? Kodėl?

– Iš pagarbos savo kultūrai mes išlaikėme tradicinį dainavimo stilių, neįterpdami jokių naujovių.

– Ar šis dainavimo stilius griežtai tik vyriškas?

– Dainavimo stilius cantu a tenore yra griežtai vyriškas, pirmiausia dėl atlikimo "subasciu" ir "sa contra" technikos, kai yra skleidžiami gomuriniai garsai: jie yra labai sunkiai išgaunami moteriškais balsais, kartais vis dar kai kurios moterys dainuoja "saboche" arba "samesuboche" stiliumi, bet tik dėl malonumo (miestelio šventėse ir pan.), niekada nė viena moteris nedainavo jokioje grupėje.

– Ar esate buvę Lietuvoje? Kodėl vilniečiai turėtų apsilankyti jūsų koncerte? Ko palinkėtumėte festivalio "Skamba skamba kankliai" žiūrovams?

– Tai bus mūsų pirmas kartas Lietuvoje, esame labai laimingi, kad galime aplankyti jūsų kraštą ir susipažinti su jo tradicijomis. Mes tikime, kad šis festivalis bus galimybė praturtinti savo bei pažinti kitas kultūras. Taigi norėtume, kad per mūsų pasirodymus visi suprastų mūsų aistrą šiam muzikos stiliui, taip pat tikimės, kad ir festivalio žiūrovai pajaus šio senovinio stiliaus savitumą.

Festivalį pradėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute surengta mokslinė konferencija. Trečiadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta karpinių paroda „Kanklių skambėjime“, ketvirtadienį Vaidilos teatre vyko festivalio svečių koncertas „Svetukai mano, rygailio!“. Penktadienį „Skamba skamba kankliai“ tradiciškai kviečia klausytis sutartinių. Jų garsai šiemet užklos  vakarėjantį sostinės senamiestį – archajiškos giesmės skambės Vilniaus gynybinės sienos bastėjos prieigose.

Šeštadienį Vaidilos teatre rengiamas didysis festivalio koncertas „Graži tu, mano“, skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui. Vakare pagrindinėje festivalio scenoje, įsikūrusioje S. Daukanto aikštėje, koncertuos folkloro grupė „Žalvarinis“. Festivalio uždarymo dieną, sekmadienį, vaikų ir jaunimo tradiciškai lauks jau 26-ąjį kartą rengiama vaikų folkloro šventė „Saulytė“. Čia ne tik skambės vaikų folkloras, bet ir įsikurs liaudies meistrų dirbtuvės. Šešias dienas vyksiantį tarptautinį folkloro festivalį vainikuos baigiamasis koncertas „Uliokim, braliukai, švintoj Lietuvėlaj“. Festivalio metu tradiciškai veiks tautodailininkų mugė.

Festivalis „Skamba skamba kankliai“ kasmet vyksta Vilniuje paskutinę gegužės mėnesio savaitę. Koncertų dalyviai ir žiūrovai jį vadina kasmetiniais folkloro „atlaidais“, dalyvauti jame nori ne tik Vilniaus, turinčio daugiau kaip pusšimtį senąsias tradicijas tęsiančių kolektyvų, bet ir visos Lietuvos, užsienio šalių ansambliai – autentiškojo folkloro tradicijų tęsėjai.

„Skamba skamba kankliai“ – tai seniausias folkloro festivalis Lietuvoje, vykstantis nuo 1973 metų.

Šiemet festivalis pateiks plačią programą, kurioje bemaž 40 renginių.

Pirmoji festivalio diena, antradienis, prasidės Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur visi besidomintys folkloru galės pasiklausyti pranešimų konferencijoje „Asmenybė ir tautosaka“. Vakare Vilniaus dailės akademijoje - susitikimas su dainuojančiomis Žiūrų (Varėnos r.) ir Sedos (Mažeikių r.) bendruomenėmis.

Trečiadienį nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks tautodailininkės Laimutės Fedosejevos karpinių parodos „Kanklių skambėjime“ atidarymas. Antroji festivalio diena taip pat pasiūlys renginių mažiesiems bei jaunimui. Viena festivalio erdvių, įsikūrusi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje, kvies į vaikų žaidimams skiriamus renginius. Vakare smagią nuotaiką kurs jaunimo folkloro grupės vakaronėje „Eisva mudu abudu“.

Ketvirtadienio programoje - festivalio svečių koncertas, vyksiantis „Vaidilos“ teatre. Prisistatys kolektyvai iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Nyderlandų, Rusijos, Udmurtijos, Egipto, Azerbaidžano.

Festivalis neapsieis be kasmetinės tautodailininkų mugės „Darbas meistrą giria“, kuri S. Daukanto aikštėje ir Prezidentūros prieigose ūš nuo penktadienio iki sekmadienio.

Penktadienis tradiciškai kvies klausytis sutartinių. Šios archajiškos giesmės skambės istorinėje sostinės senamiesčio vietoje - Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, dar žinomos kaip Barbakanas, prieigose. Vakarą vainikuos Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiantis koncertas „Nakties muzika. Sutartinių pynės“, kurio metu sutartinių improvizacijas atliks smuikininkas bei kompozitorius iš JAV Abrahamas Brody'is kartu su sutartinių giedotojų grupe „Trys keturiose“.

Penktąją festivalio dieną, šeštadienį, „Vaidilos“ teatre - didysis festivalio koncertas „Graži tu, mano“. Koncerte dalyvaus ir užsienio svečiai, kurių valstybės šiemet taip pat mini savuosius valstybingumo atkūrimo šimtmečius.

Šeštadienio vakarą pagrindinėje festivalio scenoje, įsikūrusioje S. Daukanto aikštėje, šimtmečio dainomis dalinsis folkroko grupė „Žalvarinis“, pristatysianti naujausią savo albumą „Einam tolyn“.

Festivalio uždarymo dieną, sekmadienį, vaikų ir jaunimo tradiciškai lauks 26-ąjį kartą rengiama vaikų folkloro šventė „Saulytė“.

Festivalį „Skamba skamba kankliai“ vainikuos baigiamasis festivalio koncertas „Uliokim, braliukai, švintoj Lietuvėlaj“, kuriame bendrai dainai ir šokiui bus kviečiami visi norintys darkart išgyventi festivalio dvasią ir atsisveikinti iki kitų metų.