Dalyvavęs Kauno Dariaus ir Girėno stadiono statybų apžvalgoje Kauno meras pareiškė, jog norėtų „pagal kažkokius kriterijus“ atrinkti žurnalistus, kuriuos kviestų užduoti klausimus.

„Biškį sveikesni būtų klausimai“, – sakė meras.

Taip nuo 2015 metų Kauno miesto savivaldybei vadovaujantis V. Matijošaitis kalbėjo klausiamas, ar ketina kandidatuoti į merus trečiai kadencijai.

Paklaustas apie tai, kada „Vičiūnų grupė“ pasitrauks iš Rusijos rinkos, savivaldybės vadovas atsakė: „Žiūrėkite, čia „Vičiūnų grupė“ akcijų neturi. Taip kad kalbame apie stadioną“.

Dar kartą klausiamas to paties, V. Matijošaitis žurnalistui sakė: „Dabar galvoji, kad čia golą man įmušei? Klauskite apie stadioną“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius BNS sakė, kad „vienareikšmiškai smerkia“ Kauno mero elgesį su reporteriais.

„Tai – gėdingas elgesys“, – kalbėjo jis.

„Politikos abėcėlę galima išmokti per pirmus politikavimo metus, o pagrindinis abėcėlės dalykas yra tas, kad ne politikas renkasi žurnalistus ir klausimus, o žurnalistai pasirenka klausimus ir politikas į juos atsakinėja. Jeigu per septynerius metus meras to nelabai išmoko, siūlau jam aiškiai atsakyti, kad nepretenduos į jokį politinį postą“, – sakė D. Radzevičius.

Pasak jo, V. Matijošaičio pasisakymai yra „rytietiško politiko“ komentarai, o tokiu elgesiu meras pažeidžia pagrindinius viešojo administravimo, valstybės valdymo principus dėl veiklos skaidrumo, atskaitomybės ir viešumo.

„Panašiai Aliaksandras Lukašenka Baltarusijoje komentuoja. Tai nežinau, panašu, kad ir „Vičiūnų grupės“ verslai Rytuose turi tam tikrą poveikį“, – tvirtino D. Radzevičius.

Vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir Lietuvos bei kitų Vakarų šalių verslams masiškai traukiantis iš Rusijos, „Vičiūnų grupė“ pranešė stabdanti gamybą fabrike Tilžėje. Vėliau sulaukusi kritikos patikslino, jog gamybą tęs, kol turės žaliavų, ir per kelis mėnesius parduos verslą. Jos produkcija iki šiol parduodama Rusijoje ir kitose Rytų rinkose.

V. Matijošaitis atsiprašė dėl elgesio su žurnalistais: esu pavargęs nuo provokacijų

Kauno meras trečiadienį atsiprašė dėl kritikos sulaukusio elgesio su žurnalistais ir teigė esąs pavargęs nuo „pigių provokacijų“.

„Nemėgstu pigių provokacijų, esu gerokai nuo jų pavargęs. Atsiprašau, jeigu įžeidžiau savo karšta reakcija į pasikartojančius tuos pačius klausimus“, – BNS atsiųstame komentare sakė V. Matijošaitis.

Kauno meras teigė nesuprantantis, „kodėl reikia tą patį įkyriai kartoti net ir stovint naujoje futbolo aikštėje“.

„Tokie dalykai man gyvenimo neprideda. Mero pareiga – dirbti miestui, o verslo sprendimuose seniai nedalyvauju. Šito susitikimo tikslas buvo papasakoti ir parodyti, kad pagaliau Kaune turime stadioną. Tikiuosi, ta gera žinia kauniečius ir pasieks“, – sakė jis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų teises nepateikdama ir ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo garso įrašą.

„Teismas grąžins bent jau bylinėjimosi išlaidas, tačiau moralinė žala yra mūsų visai visuomenei, pirmiausia dėl to, kad mes supratome, kaip dirba mūsų Vyriausybė, šita konkrečiai, įstatymus priiminėdama arba išmesdama į šiukšlių dėžę, kaip šiuo atveju nutiko, mūsų teisę susipažinti su Registrų centro duomenimis“, – teigė jis.

Anot D. Radzevičiaus, Vyriausybė pasielgė negarbingai nesuteikusi žurnalistams informacijos, kurią privalėjo suteikti, tačiau dar blogiau buvo tai, kad įrašą ji sunaikino.

Jo nuomone, teismas įrodė, kad Vyriausybės kanceliarija pasistengė nuo visuomenės nuslėpti, ką kalbėjo ministrų kabineto nariai svarstant visos visuomenės ir žurnalistų teisę gauti Registrų centro duomenis.

Bet esminis dalykas yra pripažintas – tai Vyriausybės pažeidimas. Atvirai pasakius, reikia turbūt premjero, kanceliarijos darbuotojų, jo komandos klausti, ar jiems negėda.

„Galim tik užduoti patys sau klausimą ir interpretuoti patį blogiausią scenarijų – ko taip išsigando premjeras ir visa komanda, kad reikėjo trinti įrašą“, – svarstė jis.

„Bet esminis dalykas yra pripažintas – tai Vyriausybės pažeidimas. Atvirai pasakius, reikia turbūt premjero, kanceliarijos darbuotojų, jo komandos klausti, ar jiems negėda“, – sakė D. Radzevičius.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį teismo sprendimo nekomentavo.

„Ačiū, puikiai laikausi, iki pasimatymo“, – BNS sakė telefonu atsiliepęs šiuo metu atostogaujantis Vyriausybės vadovas ir nutraukė pokalbį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises atsisakydama jiems pateikti ir ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo garso įrašą.

Šiame pasitarime buvo svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis Registrų centro duomenimis.

Žurnalistai spalio 4 dieną kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, prašydami pateikti garso įrašą, tačiau ši atsisakė tai padaryti, o spalio 5-osios vakarą įrašas buvo ištrintas.

Teismo nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, jog negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą dėl to, jog toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ar siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.

Skundą teismui pateikę žurnalistai taip pat prašė atkurti ištrintą įrašą ir išreikalauti jo iš Vyriausybės kanceliarijos, tačiau, teismo vertinimu, realios techninės galimybės to padaryti – nėra.

Žemesnės instancijos teismas anksčiau žurnalistų skundą buvo atmetęs ir nutaręs, kad pasitarimo protokolas yra pakankama priemonė užtikrinti žurnalistų teisę gauti informaciją.

Vyriausiasis administracinis teismas su šia pozicija nesutiko ir nusprendė, kad „pareiškėjams pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus, o jų siekis gauti informaciją apie Vyriausybės narių pastabas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Spalio 16 dieną  UAB „Ekologistika“ padangų perdirbimo gamykloje įsiliepsnojus gaisrui, žiniasklaidoje tai buvo  dienos tema, trukusi bene dvi savaites.  Alytaus meras N. Cesiulis, kol buvo gesinamas gaisras, dienas ir naktis leido kartu su ugniagesiais. Meras tomis dienoms buvo „trys viename“ – ne tik organizavo gaisro gesinimo darbus, rūpinosi ugniagesiais ir gyventojais, bet kartu buvo ir informacijos teikėjas. Tarsi žiniasklaidos atstovas jis savo socialiniuose tinkluose, savivaldybės tinklalapyje operatyviai ir objektyviai informavo miesto ir šalies gyventojus apie padėtį gaisravietėjė, o kartais pažerdavo kritikos ir biurokratams. N. Cesiulis atliko ir ketvirtosios valdžios funkciją.

Žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius, kaip ir kiekvienais metais, šiemet rinko žiniasklaidos priemonę ar žurnalistą, kuris vertas „Taikliausio šūvio“ nominacijos. Šis prizas teikiamas radijo, televizijos, interneto ar spaudos žurnalistams, buvusiems svarbiausių įvykių centre, objektyviai atspindėjusiems metų aktualiją.

Šiemet, Vilniaus skyriaus valdyba, ieškodama „Taikliausio šūvio“ pažvelgė kiek plačiau ir nusprendė vertinti ne tik žurnalistinį darbą, bet ir pilietiškumą, atsakomybę ir šiai nominacijai pristatė Alytaus miesto merą N. Cesiulį.